Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas
Įstatymas skelbtas: Žin., 2000,
Nr. 111-3574
Neoficialus įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO
ĮSTATYMAS
2000 m. gruodžio 21 d. Nr. IX-110
Vilnius
PIRMASIS
SKIRSNIS
BENDROSIOS
NUOSTATOS
5 straipsnis.
Ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės
(tėvystės)
socialinio draudimo pašalpos
Pagal šį
įstatymą skiriamos ir mokamos ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės,
tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpos.
Ligos pašalpos skiriamos turintiems teisę jas gauti asmenims
šiais atvejais:
1) apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems dėl
ligos arba traumos ir dėl to praradusiems darbo pajamų, išskyrus Nelaimingų
atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo numatytus
ligos pašalpos skyrimo ir mokėjimo atvejus;
2) sergantiems šeimos nariams slaugyti. Ši pašalpa skiriama, jeigu
gydytojo nurodymu būtina slaugyti susirgusį apdraustojo asmens šeimos narį;
3) dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų nušalintiems nuo
darbo;
4) apdraustiesiems asmenims, kurie gydosi sveikatos priežiūros
įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas. Ši pašalpa
skiriama apdraustiesiems asmenims už visą gydymosi tokioje įstaigoje laiką,
taip pat vykimo į ją ir grįžimo iš jos laiką;
5)
vaikų priežiūrai, jeigu vaikų įstaigose nustatytas infekcijų plitimą ribojantis
režimas;
6)
vaiko priežiūrai, jeigu asmuo, kuriam suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos ar
atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai (toliau – vaiko
priežiūros atostogos), dėl savo ligos ar traumos negali šio vaiko prižiūrėti;
7) apdraustiesiems
asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems dėl audinių, ląstelių ar organų
paėmimo transplantacijai donorystės tikslu.
Motinystės,
tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos skiriamos turintiems teisę jas gauti
apdraustiesiems asmenims šiais atvejais (išskyrus šio straipsnio 5 dalyje
numatytus atvejus):
1) motinystės –
moterims nėštumo ir gimdymo atostogų metu;
2) tėvystės –
apdraustajam asmeniui tėvystės atostogų metu, kol vaikui sueis vienas mėnuo;
3)
motinystės (tėvystės) – apdraustajam asmeniui vaiko priežiūros atostogų metu,
kol vaikui sueis dveji metai.
4.
Profesinės reabilitacijos pašalpos skiriamos ir mokamos turintiems teisę jas
gauti apdraustiesiems asmenims, kuriems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo
tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) nustatė
profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį, jeigu šie asmenys dalyvauja
profesinės reabilitacijos programoje.
Asmenims,
privalomai draudžiamiems ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai
draudžiama motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpoms, ir
asmenims, nurodytiems šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje, pašalpos skiriamos
šiais atvejais:
1) motinystės –
pagal pateiktą nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą, išduotą šio įstatymo 16
straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, jeigu moteris neturi pajamų, nuo kurių
skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos;
2) tėvystės –
vieną mėnesį nuo vaiko gimimo, jeigu vaiko tėvas neturi pajamų, nuo kurių
skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos;
3)
motinystės (tėvystės) – kol vaikui sueis dveji metai. Jeigu asmuo turi pajamų,
nuo kurių skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos, mokant
šią pašalpą atitinkamai taikomos šio įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostatos.
6.
Asmenys, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 3 ir 5
dalyse, pateikę nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą (šio straipsnio 5 dalies
1 punktas), prilyginami asmenims, kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo
atostogos, o pateikę vaiko gimimo liudijimą (šio straipsnio 5 dalies 2 ir 3
punktai), – asmenims, kuriems suteiktos tėvystės ar vaiko priežiūros atostogos.
Šioje dalyje nurodytiems asmenims tėvystės atostogų pradžia laikoma vaiko
gimimo diena, o vaiko priežiūros atostogų diena – kita diena po tėvystės
atostogų ar nėštumo ir gimdymo atostogų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-709,
2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06)
Nr. X-211, 2005-05-19,
Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)
Nr. X-659, 2006-06-08,
Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)
Nr. X-1205,
2007-06-26, Žin., 2007, Nr. 77-3042 (2007-07-12)
Nr. X-1339,
2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5347 (2007-12-15)
Nr. X-1338,
2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)
Nr. X-1672,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3178 (2008-07-17)
Nr.
XI-71,
2008-12-18, Žin., 2008, Nr. 149-5999 (2008-12-30)(papildyta 5,6 dalimis)
7 straipsnis.
Pašalpos mokėjimas mirus asmeniui, turėjusiam teisę ją gauti
Ligos pašalpos, motinystės pašalpos už nėštumo ir
gimdymo atostogų laikotarpį, negautos iki teisę jas gauti turėjusio asmens
mirties dienos, mokamos šeimos nariui, pateikusiam mirusiojo asmens mirties
liudijimą.
2.
Motinystės (tėvystės) pašalpa, negauta iki teisę ją gauti turėjusio asmens
mirties dienos, mokama vienam iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjui.
3.
Negautos ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos į paveldimą turtą
neįtraukiamos.
ANTRASIS
SKIRSNIS
LIGOS
PAŠALPA
8
straipsnis. Teisė gauti ligos pašalpą
1.
Teisę gauti ligos pašalpą šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytais
atvejais turi šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje išvardyti apdraustieji
asmenys, jeigu jie:
1)
tampa laikinai nedarbingi ir dėl to praranda darbo pajamų, taip pat jeigu tuo
laikotarpiu jie negauna ligos pašalpos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir
profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą;
2)
prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių
per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24
mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.
2.
Ligos pašalpa skiriama, jeigu teisė ją gauti atsirado darbo laikotarpiu,
įskaitant bandomąjį laikotarpį ir atleidimo iš darbo dieną.
3.
Pagrindas skirti ligos pašalpą yra nedarbingumo pažymėjimas, išduotas pagal
Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų patvirtintas
Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų davimo
taisykles.
9 straipsnis. Ligos pašalpos dėl apdraustojo asmens ligos arba
traumos mokėjimo
trukmė
1.
Apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems šio įstatymo 5
straipsnio 2 dalies 1, 3, 4 punktuose nurodytais atvejais, ligos pašalpą 2
pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas moka darbdavys, išskyrus asmenis,
nurodytus šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje. Ligos pašalpa iš Valstybinio
socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo 3 nedarbingumo dienos ir
mokama iki darbingumo atgavimo dienos ar darbingumo lygio nustatymo dienos. Tuo
atveju, kai asmenims NDNT nustato profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį,
ligos pašalpa mokama iki pirmos dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje
dienos.
2.
Apdraustiesiems asmenims, gaunantiems valstybinio socialinio draudimo netekto
darbingumo (invalidumo) pensiją, ligos pašalpa šio įstatymo 5 straipsnio 2
dalies 1 punkte numatytais atvejais iš Valstybinio socialinio draudimo fondo
lėšų pradedama mokėti šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir mokama ne
ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus.
Apdraustiesiems asmenims, kurie savanoriškai gydosi nuo
alkoholizmo, narkomanijos ar toksikomanijos specializuotuose stacionaruose,
ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti
šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir mokama ne ilgiau kaip 14
kalendorinių dienų vieną kartą per kalendorinius metus.
4.
Apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems dėl audinių,
ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu, ligos pašalpa iš
Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti pirmą nedarbingumo
dieną ir mokama iki darbingumo atgavimo dienos ar darbingumo lygio nustatymo
dienos.
5.
Apdraustiesiems asmenims, nurodytiems šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje ir
įgijusiems teisę gauti ligos pašalpą, ligos pašalpa mokama nuo 3 laikinojo
nedarbingumo dienos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų ir mokama iki
darbingumo atgavimo dienos ar darbingumo lygio nustatymo dienos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-709,
2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06)
Nr. X-211, 2005-05-19,
Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)
Nr. X-1672,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3178 (2008-07-17)
Nr.
XI-71,
2008-12-18, Žin., 2008, Nr. 149-5999 (2008-12-30)(papildyta 5 dalimi)
10
straipsnis. Ligos pašalpos sergančiam šeimos nariui slaugyti arba vaikui
prižiūrėti
mokėjimo
trukmė
Kai apdraustasis asmuo slaugo sergantį šeimos narį, pašalpa iš
Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios
slaugymo dienos ir mokama ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas.
2.
Turinčiam teisę gauti ligos pašalpą šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka
šeimos nariui, globėjui, slaugančiam sergantį iki keturiolikos metų vaiką, arba
motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), prižiūrinčiam vaiką, kurio priežiūrai
suteiktos nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogos kitam asmeniui,
kuris dėl savo ligos ar traumos negali šio vaiko prižiūrėti, pašalpa iš
Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmos vaiko
slaugymo ar priežiūros dienos ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.
3.
Turinčiam teisę gauti ligos pašalpą šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka
šeimos nariui ar globėjui, slaugančiam stacionare sergantį iki septynerių metų
vaiką, taip pat šeimos nariui, globėjui ar rūpintojui, slaugančiam stacionare
ar medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje vaiką iki
aštuoniolikos metų, sergantį sunkiomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina sveikatos
apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrai, pašalpa iš Valstybinio
socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos
ir mokama visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 dienų per
kalendorinius metus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-709,
2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06)
Nr. X-659, 2006-06-08,
Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)
Nr. X-1338,
2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)
10 straipsnis. Ligos pašalpos sergančiam
šeimos nariui slaugyti mokėjimo trukmė
Straipsnio
pavadinimo redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:
12 straipsnis. Ligos pašalpos
asmenims, kurie gydosi sveikatos priežiūros įstaigose,
teikiančiose ortopedines ir (ar) protezavimo
paslaugas, mokėjimo
trukmė
Apdraustajam asmeniui, kuris
gydosi sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar)
protezavimo paslaugas, pašalpa mokama 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka už
visą gydymosi joje laiką, tai pat vykimo į šią įstaigą ir grįžimo iš jos laiką.
2.
Apdraustiesiems asmenims, gaunantiems valstybinio socialinio draudimo netekto
darbingumo (invalidumo) pensiją, ligos pašalpa šio įstatymo 5 straipsnio 2
dalies 4 punkte numatytais atvejais iš Valstybinio socialinio draudimo fondo
lėšų mokama šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-709,
2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06)
Nr. X-211, 2005-05-19,
Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)
17 straipsnis. Motinystės pašalpos nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu mokėjimo trukmė
Moterims, suėjus 30 ir daugiau nėštumo savaičių,
motinystės pašalpa mokama už 126 kalendorines dienas. Komplikuoto gimdymo
atveju ir kai gimė daugiau negu vienas vaikas, pašalpa mokama papildomai už 14
kalendorinių dienų. Moterims, kurios iki gimdymo datos (suėjus 30 ir daugiau
nėštumo savaičių) nepasinaudojo teise į nėštumo ir gimdymo atostogas,
motinystės pašalpa mokama už 56 kalendorines dienas po gimdymo.
Moterims, kurios iki gimdymo datos (suėjus 30 ir daugiau
nėštumo savaičių) nepasinaudojo teise į nėštumo ir gimdymo atostogas,
komplikuoto gimdymo atveju ar kai gimė daugiau negu vienas vaikas, motinystės pašalpa
mokama už 70 kalendorinių dienų po gimdymo.
Moterims, pagimdžiusioms 22–30 nėštumo savaitę,
motinystės pašalpa mokama už 28 kalendorines dienas po gimdymo. Jeigu kūdikis
gyvena 28 paras ir ilgiau, pašalpa mokama už 126 kalendorines dienas po gimdymo.
Moterims, pagimdžiusioms 22–30 nėštumo savaitę negyvą vaiką, motinystės pašalpa
mokama už 28 kalendorines dienas po gimdymo.
Moterims,
pagimdžiusioms 22–30 nėštumo savaitę, komplikuoto gimdymo atveju ir kai gimė
daugiau negu vienas vaikas, pašalpa papildomai mokama už 14 kalendorinių dienų.
5.
Apdraustajam asmeniui, įvaikinusiam naujagimį ar paskirtam jo globėju,
motinystės pašalpa mokama nuo įvaikinimo ar globos nustatymo dienos, kol
kūdikiui sueis 70 dienų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1248,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5622 (2002-12-27)
Nr. X-659, 2006-06-08,
Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)
Nr. X-1338,
2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)
18 straipsnis. Motinystės pašalpos
nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu dydis
Motinystės
pašalpa nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu mokama 100 procentų pašalpos
gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Ši pašalpa per mėnesį negali būti
mažesnė už nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį galiojusių einamųjų metų
draudžiamųjų pajamų trečdalį. Jei gimė daugiau negu vienas vaikas,
motinystės pašalpa didinama atsižvelgiant į vienu metu gimusių vaikų skaičių
(gimus dvynukams – 2 kartus, gimus trynukams – 3 kartus ir t. t.).
Motinystės pašalpa apskaičiuojama ir mokama Vyriausybės
tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta
tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1247,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24)
Nr. X-1338,
2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)
181
straipsnis. Teisė gauti tėvystės pašalpą
Teisę gauti
tėvystės pašalpą turi tėvas, kuris:
1) apdraustas
pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1–3 dalis;
2) įstatymų
nustatyta tvarka išleistas tėvystės atostogų, kol vaikui sueis vienas mėnuo;
3) per
paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios tėvystės atostogų dienos turi ne
trumpesnį kaip 7 mėnesių ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą,
išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Nuo 2009 m. liepos 1 d. – ne trumpesnį kaip 9 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius, nuo 2009 m. spalio 1 d. – ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės
socialinio draudimo stažą, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus
atvejus.
Teisę gauti
tėvystės pašalpą tėvystės atostogų laikotarpiu turi apdraustieji
asmenys iki 26 metų, jeigu jie iki tėvystės atostogų pradžios neįgijo šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto stažo dėl
to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų,
profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose ir pertrauka nuo
mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą), kol jie tapo
apdraustaisiais, neviršija 3 mėnesių.
3.
Teisę gauti tėvystės pašalpą, tėvystės atostogų laikotarpiu taip pat turi
apdraustieji, jeigu jie iki tėvystės atostogų pradžios šio stažo neįgijo dėl
to, kad nurodytais laikotarpiais buvo draudžiami kaip asmenys, išvardyti
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte,
ir pertrauka nuo statuso pasikeitimo neviršija 3 mėnesių.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. X-659, 2006-06-08,
Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1338,
2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)
Nr.
XI-71,
2008-12-18, Žin., 2008, Nr. 149-5999 (2008-12-30)
18(2) straipsnis. Tėvystės pašalpos
mokėjimo trukmė
Tėvystės
pašalpa mokama tėvystės atostogų laikotarpiu nuo vaiko gimimo dienos iki tol,
kol vaikui sueis vienas mėnuo.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. X-659, 2006-06-08,
Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)
22 straipsnis. Valstybinio socialinio
draudimo fondo lėšos ligos ir motinystės
socialiniam draudimui
Ligos ir motinystės socialiniam draudimui skirtos lėšos
įtraukiamos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą įstatymų nustatyta
tvarka pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių
patvirtinimo įstatymo nustatytus šios valstybinio socialinio draudimo rūšies
įmokų tarifus.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo pajamas sudaro šiai
draudimo rūšiai draudėjų ir apdraustųjų asmenų mokamos privalomosios
valstybinio socialinio draudimo įmokos, delspinigiai ir baudos. Ligos ir
motinystės socialinio draudimo pajamų dalį gali sudaryti lėšos, skirtos iš
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rezervo.
3.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo išlaidas sudaro lėšos, skirtos šio
įstatymo 5 straipsnyje nurodytoms ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės,
tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpoms mokėti.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-211, 2005-05-19,
Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)
Nr. X-659, 2006-06-08,
Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)
23 straipsnis. Valstybinio socialinio
draudimo įmokų tarifai ligos ir motinystės
socialiniam draudimui
Valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai ligos ir motinystės
socialiniam draudimui tvirtinami Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto
rodiklių patvirtinimo įstatymu.
25 straipsnis. Ginčų sprendimas
Ginčai
dėl šio įstatymo taikymo sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.
21 straipsnis. Motinystės (tėvystės)
pašalpos dydis
Motinystės
(tėvystės) pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui
sueis vieni metai, yra 100 procentų, o kol vaikui sueis dveji metai, – 85
procentai pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Motinystės
(tėvystės) pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė nei vaiko priežiūros atostogų
pradžios mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų trečdalis.
Jeigu
apdraustajam gimsta du ir daugiau vaikų ir jis yra
šių vaikų priežiūros atostogose, motinystės (tėvystės) pašalpa (šio straipsnio
1 ir 2 dalys) didinama atsižvelgiant į vienu metu gimusių vaikų skaičių (gimus
dvynukams – 2 kartus, gimus trynukams – 3 kartus ir t.t.).
Jeigu
apdraustasis, kuris buvo ar yra išleistas vaiko priežiūros atostogų, turi
draudžiamųjų pajamų, kurių dydis mažesnis už motinystės (tėvystės) pašalpą
(bendrą šių pašalpų sumą), jam mokamas šios pašalpos (bendros šių pašalpų
sumos) ir jo atitinkamą mėnesį turėtų draudžiamųjų pajamų skirtumas Vyriausybės
tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta
tvarka.
Motinystės
(tėvystės) pašalpa apskaičiuojama ir mokama Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir
motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.
Jeigu
apdraustasis, esantis vaiko priežiūros atostogose, įsidarbina kitoje darbovietėje
ir šioje darbovietėje jam suteikiamos vaiko priežiūros atostogos, motinystės
(tėvystės) pašalpa už šį laikotarpį iš naujo neskiriama.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1247,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24)
Nr. IX-1975,
2004-01-27, Žin., 2004, Nr. 25-750 (2004-02-14)
Nr. X-659, 2006-06-08,
Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)
Nr. X-1205,
2007-06-26, Žin., 2007, Nr. 77-3042 (2007-07-12)
Nr. X-1339,
2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5347 (2007-12-15)
Nr. X-1338,
2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)
Nr. X-1618,
2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 74-2864 (2008-06-30)
Įstatymas papildomas nauju ketvirtuoju skirsniu nuo 2005 m. liepos 1 d.:
Nr. X-211, 2005-05-19,
Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)
KETVIRTASIS SKIRSNISPROFESINĖS REABILITACIJOS PAŠALPA
21(1)
straipsnis. Teisė gauti profesinės reabilitacijos pašalpą
Teisę gauti profesinės reabilitacijos pašalpą šio
įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju turi šio įstatymo 4 straipsnio 1
dalyje išvardyti apdraustieji asmenys, jeigu jie:
1) dalyvauja
profesinės reabilitacijos programoje ir dėl to negauna darbo pajamų;
2) iki
profesinės reabilitacijos programos pradžios turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių
per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24
mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.
Pagrindas
skirti profesinės reabilitacijos pašalpą yra NDNT sprendimas dėl profesinės
reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymo ir profesinės reabilitacijos
pažymėjimas, išduotas vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro
patvirtintomis Profesinės reabilitacijos pažymėjimų davimo taisyklėmis.
21(2)
straipsnis. Profesinės reabilitacijos pašalpos mokėjimas
Profesinės
reabilitacijos pašalpa turinčiam teisę ją gauti asmeniui skiriama už dalyvavimo
profesinės reabilitacijos programoje laikotarpį ir mokama nuo pirmosios
dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos, kol asmuo taps darbingu
arba bus pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu, bet ne ilgiau kaip 180
kalendorinių dienų. Ši pašalpa mokama kiekvieną mėnesį (už praėjusį mėnesį).
Profesinės
reabilitacijos pašalpa neturinčiam pagal šį įstatymą teisės ją gauti asmeniui
skiriama už dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje laikotarpį ir
mokama Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto lėšų.
21(3)
straipsnis. Profesinės reabilitacijos pašalpos dydis
Profesinės
reabilitacijos pašalpa, mokama pagal šį įstatymą, lygi 85 procentams pašalpos
gavėjo kompensuojamojo uždarbio.
Profesinės
reabilitacijos pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė kaip profesinės
reabilitacijos programos pradžioje galiojusių dviejų valstybinių socialinio
draudimo bazinių pensijų suma.
Profesinės
reabilitacijos pašalpa apskaičiuojama ir mokama Vyriausybės patvirtintų Ligos
ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka. Ši pašalpa
mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų.
21(4)
straipsnis. Profesinės reabilitacijos pašalpos nemokėjimas
Jei asmuo
nedalyvauja profesinės reabilitacijos programoje, profesinės reabilitacijos
pašalpa neskiriama, nepaisant to, kad asmeniui nustatytas profesinės
reabilitacijos paslaugų poreikis ir išduotas profesinės reabilitacijos
pažymėjimas, o paskirtosios mokėjimas nutraukiamas Vyriausybės patvirtintų
Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.
21(5)
straipsnis. Reabilitacijos pašalpos mokėjimo atnaujinimas
Nutrauktos
profesinės reabilitacijos pašalpos mokėjimas Vyriausybės patvirtintų Ligos ir
motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka atnaujinamas
nuo dienos, kurią asmuo pradėjo tęsti anksčiau pradėtą profesinės
reabilitacijos programą.
PENKTASIS SKIRSNIS
VALSTYBINIO
SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO LĖŠOS LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIAM DRAUDIMUI
Skirsnio numeracijos pakeitimas:
Nr. X-211, 2005-05-19,
Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas nurodo asmenis, draudžiamus ligos ir motinystės
socialiniu draudimu, nustato teisę į šio draudimo pašalpas, jų skyrimo,
apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas.
2
straipsnis. Ligos ir motinystės socialinis draudimas
Ligos ir
motinystės socialinis draudimas įstatymų nustatytais atvejais kompensuoja šios
rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl jų pačių arba šeimos narių ligos,
taip pat dėl motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) dalį prarastų ar dėl
dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje negautų darbo pajamų.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-211, 2005-05-19,
Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)
Nr. X-659, 2006-06-08,
Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)
2 straipsnis. Ligos ir motinystės socialinis draudimas Ligos ir motinystės socialinis draudimas įstatymų nustatytais atvejais kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl jų pačių arba šeimos narių ligos, taip pat dėl motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) dalį prarastų ar dėl dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje negautų darbo pajamų.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-211, 2005-05-19,
Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)
Nr.
X-659,
2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)
3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Apdraustasis asmuo – fizinis asmuo, kuris pats moka ir
už jį mokamos arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos valstybinio socialinio
draudimo įmokos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
Apdraustojo
asmens draudžiamosios pajamos – visos asmens pajamos, nuo kurių buvo
mokamos arba turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos
ir motinystės socialiniam draudimui, šio įstatymo nustatytos ir apdraustajam
priskaičiuotos ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės
reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, ligos dėl
nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpos, mokamos
vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio
draudimo įstatymu, taip pat priskaičiuotos nedarbo socialinio draudimo išmokos,
mokamos vadovaujantis Nedarbo socialinio draudimo įstatymu.
3.
Kompensuojamasis uždarbis – apdraustojo asmens draudžiamųjų pajamų suma,
pagal kurią apskaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpos.
Ligos ir
motinystės socialinio draudimo stažas – laikotarpiai, per kuriuos mokamos
arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos
ligos ir motinystės socialiniam draudimui, taip pat per kuriuos apdraustasis asmuo
gavo šio įstatymo nustatytas ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias
ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės
(tėvystės), pašalpas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės
ligos pašalpas, mokamas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių
ligų socialinio draudimo įstatymu, nedarbo draudimo išmokas, mokamas
vadovaujantis Nedarbo socialinio draudimo įstatymu. Ligos ir motinystės
socialinio draudimo stažas apskaičiuojamas Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir
motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.
5.
Pašalpos gavėjas – fizinis asmuo, kuris turi teisę gauti įstatymų
nustatytas ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar motinystės
(tėvystės) pašalpas.
Šeimos narys – sutuoktinis, vaikas (įvaikis), motina
(tėvas), įmotė (įtėvis).
7.
Einamųjų metų draudžiamosios pajamos – pajamos, apskaičiuotos pagal
Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos patvirtintą metodiką. Jų
apskaičiavimo ir tvirtinimo tvarką nustato Valstybinių socialinio draudimo
pensijų įstatymas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1247,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24)
Nr. IX-2540,
2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6300 (2004-11-26)
Nr. X-211, 2005-05-19,
Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)
Nr. X-659, 2006-06-08,
Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)
Nr. X-1338,
2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)
Nr.
X-1400,
2007-12-20, Žin., 2007, Nr. 138-5655 (2007-12-29)
Nr.
XI-71,
2008-12-18, Žin., 2008, Nr. 149-5999 (2008-12-30)
4
straipsnis. Asmenys, draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu
Ligos ir
motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama ligos, profesinės
reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) socialinio
draudimo pašalpoms, privalomai draudžiami Valstybinio socialinio draudimo
įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys.
Ligos ir
motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama motinystės, tėvystės ir
motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms, privalomai draudžiami
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 3 ir 5 dalyse nurodyti asmenys,
išskyrus asmenis, kurie gauna pajamas pagal autorines sutartis.
Asmenys,
gaunantys pajamas pagal autorines sutartis, ligos ir motinystės socialiniu
draudimu draudžiami ligos, profesinės reabilitacijos, motinytės, tėvystės ir
motinytės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms.
4.
Ligos ir motinystės socialiniu draudimu privalomai nedraudžiami asmenys turi
teisę šios rūšies draudimu draustis savanoriškai Vyriausybės nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-211, 2005-05-19,
Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)
Nr.
X-1400,
2007-12-20, Žin., 2007, Nr. 138-5655 (2007-12-29)
Nr.
XI-71,
2008-12-18, Žin., 2008, Nr. 149-5999 (2008-12-30)
4 straipsnis. Asmenys, draudžiami ligos ir motinystės socialiniu
draudimu
1.
Ligos ir motinystės socialiniu draudimu privalomai draudžiami Lietuvos
Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje
nurodyti asmenys.
Ligos ir motinystės socialiniu draudimu privalomai nedraudžiami
asmenys turi teisę šios rūšies draudimu draustis savanoriškai Vyriausybės
nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-211, 2005-05-19,
Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)
Nr.
X-1400,
2007-12-20, Žin., 2007, Nr. 138-5655 (2007-12-29)
6 straipsnis. Kompensuojamasis uždarbis
1.
Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas
ligos ir profesinės reabilitacijos pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas,
turėtas užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš laikinojo nedarbingumo
nustatymo ar profesinės reabilitacijos programos pradžios mėnesį.
2.
Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės ir
motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo
asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 9 kalendorinius mėnesius, nuo 2009 m. liepos 1 d. – per 12 kalendorinių mėnesių, buvusių prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba
vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį.
Jeigu visą
šio straipsnio 2 dalyje nurodytą laikotarpį arba jo dalį apdraustasis buvo
nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros, kol jam sueis treji metai,
atostogose, jo prašymu nauja motinystės, tėvystės ar motinystės (tėvystės)
pašalpa gali būti apskaičiuota iš kompensuojamojo uždarbio, pagal kurį buvo
apskaičiuota ankstesnė (pirmesnė) motinystės, tėvystės ar motinystės (tėvystės)
pašalpa.
Jeigu
vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis ligos pašalpai apskaičiuoti yra
mažesnis už nedarbingumo atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų
einamųjų metų draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį, ši pašalpa skaičiuojama taikant
pastarąjį dydį. Jeigu vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis motinystės,
tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpai apskaičiuoti yra mažesnis už nėštumo
ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį galiojusių
Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų trečdalį, šios
pašalpos skaičiuojamos taikant pastarąjį dydį. Jeigu profesinės reabilitacijos
pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis yra mažesnis už
profesinės reabilitacijos programos pradžios mėnesį galiojusių dviejų
valstybinių socialinio draudimo bazinių pensijų sumą, profesinės reabilitacijos
pašalpa skaičiuojama pagal pastarąjį dydį.
5.
Kompensuojamasis uždarbis pašalpoms apskaičiuoti negali viršyti teisės į
atitinkamą pašalpą atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų
einamųjų metų draudžiamųjų pajamų penkių dydžių sumos.
Vidutinis
mėnesinis kompensuojamasis uždarbis pašalpoms
apskaičiuoti apskaičiuojamas Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės
socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1247,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24)
Nr. X-659, 2006-06-08,
Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)
Nr. X-1205,
2007-06-26, Žin., 2007, Nr. 77-3042 (2007-07-12)
Nr. X-1339,
2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5347 (2007-12-15)
Nr. X-1338,
2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)
Nr.
XI-71,
2008-12-18, Žin., 2008, Nr. 149-5999 (2008-12-30)
7
straipsnis. Pašalpos mokėjimas mirus asmeniui, turėjusiam teisę ją gauti
Ligos,
profesinės reabilitacijos ir motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės)
pašalpų sumos, kurios priklausė apdraustajam ir kurių jis dėl mirties negavo,
išmokamos asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusiojo asmens turtas,
kai jie pateikia paveldėjimo teisės liudijimą.
Neteko galios nuo 2006 m. liepos 1 d.
Neteko galios nuo 2005 m. liepos 1 d.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-211, 2005-05-19,
Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)
Nr. X-659, 2006-06-08,
Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)
ANTRASIS SKIRSNIS
LIGOS
PAŠALPA
8 straipsnis. Teisė gauti ligos pašalpą
Teisę gauti ligos pašalpą šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje
nurodytais atvejais turi šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje išvardyti
apdraustieji asmenys, jeigu jie:
1) tampa laikinai nedarbingi ir dėl to praranda darbo pajamų, taip
pat jeigu tuo laikotarpiu jie negauna ligos pašalpos pagal Nelaimingų
atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą;
2)
prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių
per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24
mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą,
išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse.
Ligos pašalpą
turi teisę gauti ir apdraustieji asmenys iki 26 metų,
jeigu jie iki laikinojo nedarbingumo pradžios neįgijo šio
straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto stažo dėl to, kad nurodytais
laikotarpiais mokėsi nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, profesinių,
bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose ir pertrauka nuo mokslo
pabaigos (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą), kol jie tapo
apdraustaisiais asmenimis, neviršija 3
mėnesių.
Ligos pašalpą
taip pat turi teisę gauti apdraustieji, jeigu jie iki laikinojo nedarbingumo
pradžios neįgijo šio straipsnio 1 dalies 2 punkte
nustatyto stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais buvo draudžiami
kaip asmenys, išvardyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2
dalies 1 ar 2 punkte, ir pertrauka nuo jų statuso pasikeitimo neviršija 3
mėnesių.
4.
Ligos pašalpa skiriama, jeigu teisė ją gauti atsirado darbo laikotarpiu,
įskaitant bandomąjį laikotarpį, ir atleidimo iš darbo dieną, išskyrus asmenis,
nurodytus šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje.
5.
Ligos pašalpą taip pat turi teisę gauti apdraustieji, gaunantys pajamas pagal
autorines sutartis (šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalis), jeigu jie turi šio
straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą stažą, o laikinasis nedarbingumas
prasidėjo autorinės sutarties galiojimo laikotarpiu.
Pagrindas skirti ligos pašalpą yra nedarbingumo pažymėjimas,
išduotas pagal sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų
patvirtintas Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų
davimo taisykles.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-659, 2006-06-08,
Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)
Nr. X-1338,
2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)
Nr.
XI-71,
2008-12-18, Žin., 2008, Nr. 149-5999 (2008-12-30)(papildyta 5 dalimi)
13 straipsnis. Ligos pašalpos mokėjimas atostogų metu
Jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas dėl ligos
arba traumos atsirado to asmens mokamų kasmetinių atostogų metu arba šių
atostogų metu apdraustasis asmuo gydosi sveikatos priežiūros įstaigoje,
teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas, ligos pašalpa mokama
šio įstatymo 9 ir 12 straipsniuose nustatyta tvarka.
Jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas dėl šio
įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų priežasčių atsirado to asmens nemokamų
atostogų metu arba jeigu apdraustasis asmuo nušalintas nuo darbo be teisės
gauti darbo užmokestį, ligos pašalpa pradedama mokėti šio įstatymo 9–12
straipsniuose nustatyta tvarka nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo turėjo
pradėti dirbti. Tokia pat tvarka pašalpa mokama, jeigu apdraustasis asmuo
nušalinamas nuo darbo ligos metu.
14 straipsnis. Ligos pašalpos dydis
1.
Ligos pašalpa, kurią moka darbdavys 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo
dienas, negali būti mažesnė negu 80 procentų ir ne didesnė kaip 100 procentų
pašalpos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto Vyriausybės nustatyta
tvarka.
Ligos pašalpa,
mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, lygi 85 procentams
pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio.
Ligos pašalpa, tapus laikinai nedarbingam dėl audinių, ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu, mokama 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio.
4.
Ligos pašalpa, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, per mėnesį
negali būti mažesnė už nedarbingumo atsiradimo mėnesį galiojusių einamųjų metų
draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį.
Ligos pašalpa apskaičiuojama ir mokama Vyriausybės tvirtinamų
Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-709,
2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06)
Nr. IX-1247,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24)
Nr. X-1672,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3178 (2008-07-17)
15 straipsnis. Sąlygos, kuriomis ligos pašalpa nemokama
Ligos pašalpa
nemokama, jeigu kompetentingos institucijos nustato, kad:
1) apdraustasis
asmuo tapo laikinai nedarbingas dėl traumos, kurią gavo darydamas nusikalstamą
veiką;
2) apdraustasis
asmuo sužalojo savo sveikatą arba apsimetė sergančiu;
3)
apdraustasis asmuo tapo nedarbingas dėl neblaivumo (girtumo) ar dėl
piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis.
Asmenims, pažeidusiems gydytojo nustatytą gydymo ir slaugos
režimą, paskirtu laiku be pateisinamos priežasties neatvykusiems pas gydytoją
arba, kaip teisės aktų nustatyta, pasitikrinti darbingumo, ligos pašalpa gali
būti neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos
Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų
nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1419,
2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1664 (2003-04-24)
Nr. X-1338,
2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)
TREČIASIS
SKIRSNIS
MOTINYSTĖS,
TĖVYSTĖS IR MOTINYSTĖS (TĖVYSTĖS) PAŠALPOS
Skirsnio pavadinimas keistas:
Nr. X-659, 2006-06-08,
Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)
19 straipsnis. Teisė gauti motinystės
(tėvystės) pašalpą
Teisę gauti
motinystės (tėvystės) pašalpą turi vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas, kuris:
1) apdraustas
pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1–3 dalis, išskyrus atvejus, numatytus šio
straipsnio 6 ir 7 dalyse;
2) įstatymų
nustatyta tvarka išleistas vaiko priežiūros atostogų, išskyrus šio įstatymo 21
straipsnio 4 dalyje numatytą atvejį;
3) per
paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos turi ne
trumpesnį kaip 7 mėnesių ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą,
išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Nuo 2009 m. liepos 1 d. – ne trumpesnį kaip 9 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius, nuo 2009 m. spalio 1 d. – ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio
draudimo stažą, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus.
Teisę gauti
motinystės (tėvystės) pašalpą turi apdraustieji
asmenys iki 26 metų (vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas), jeigu jie iki
vaiko priežiūros atostogų pradžios neįgijo šio
straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto stažo
dėl to, kad nurodytuoju laikotarpiu mokėsi nustatyta tvarka įregistruotų
aukštųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose ir
pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą), kol
jie tapo apdraustaisiais, neviršija 3 mėnesių.
Teisę gauti
motinystės (tėvystės) pašalpą taip pat turi tie apdraustieji asmenys,
kurie iki vaiko priežiūros atostogų
pradžios neįgijo šio straipsnio 1 dalies 3 punkte
nustatyto stažo dėl to, kad
nurodytais laikotarpiais buvo draudžiami kaip asmenys, išvardyti Valstybinio
socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte, ir pertrauka
nuo jų statuso pasikeitimo neviršija 3
mėnesių.
Jeigu apdraustasis, gaunantis motinystės (tėvystės) pašalpą, įgyja teisę gauti motinystės arba motinystės (tėvystės) pašalpą dėl kito vaiko gimimo, jam mokamos abi šios pašalpos. Motinystės (tėvystės) pašalpos mokamos neatsižvelgiant į tai, kurio vaiko priežiūrai suteiktos vaiko priežiūros atostogos.
Asmeniui,
neturinčiam teisės gauti motinystės (tėvystės) pašalpos iš Valstybinio
socialinio draudimo fondo lėšų, mokama pašalpa pagal Išmokų vaikams įstatymą.
Vienam iš
tėvų (įtėvių) ar globėjui, įstatymų nustatyta tvarka išleistam vaiko priežiūros
atostogų ir gaunančiam motinystės (tėvystės) pašalpą, atleistam iš darbo dėl
įmonės, įstaigos,
organizacijos likvidavimo ar bankroto, taip pat dėl to, kad pasibaigė
terminuotos darbo sutarties terminas arba Valstybės tarnybos
įstatyme, Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų
darbo apmokėjimo įstatyme ir Teisėjų atlyginimų įstatyme nurodytų
asmenų paskyrimo į pareigas terminas ar įgaliojimų laikas, motinystės
(tėvystės) pašalpa mokama šio įstatymo 20 ir 21 straipsniuose nustatyta tvarka.
Vienam iš
tėvų (įtėvių) ar globėjui, turinčiam šio straipsnio 1 dalyje nurodytą ligos ir
motinystės socialinio draudimo stažą arba atitinkančiam šio straipsnio 2 ar 3
dalių reikalavimus, atleistam iš darbo dėl įmonės, įstaigos, organizacijos
likvidavimo ar bankroto, taip pat dėl to, kad pasibaigė terminuotos darbo
sutarties terminas arba Valstybės tarnybos įstatyme, Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo
įstatyme ir Teisėjų atlyginimų įstatyme nurodytų asmenų paskyrimo į
pareigas terminas ar įgaliojimų laikas, ir dėl to negavusiam vaiko priežiūros
atostogų, motinystės (tėvystės) pašalpa mokama šio įstatymo 20 ir 21
straipsniuose nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1333,
2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 12-441 (2003-01-31)
Nr. IX-2483,
2004-10-12, Žin., 2004, Nr. 158-5755 (2004-10-30)
Nr. X-659, 2006-06-08,
Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)
Nr. X-1205,
2007-06-26, Žin., 2007, Nr. 77-3042 (2007-07-12)
Nr. X-1339,
2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5347 (2007-12-15)
Nr. X-1338,
2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)
Nr. X-1618,
2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 74-2864 (2008-06-30)
Nr.
X-1788,
2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 131-5038 (2008-11-15)
Nr.
XI-71,
2008-12-18, Žin., 2008, Nr. 149-5999 (2008-12-30)
20 straipsnis. Motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo trukmė
1.
Motinystės (tėvystės) pašalpa mokama vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo
nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki tol, kol vaikui sueis dveji metai.
Jeigu motina negavo motinystės pašalpos už nėštumo ir gimdymo
atostogų laikotarpį, tai motinystės (tėvystės) pašalpa turintiems teisę ją
gauti šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytiems asmenims skiriama nuo vaiko
gimimo dienos.
Jeigu motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų
laikotarpį gavusi motina mirė, motinystės (tėvystės) pašalpa turintiems teisę
ją gauti šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytiems asmenims skiriama nuo motinos
mirties dienos.
Tėvystės atostogų metu tėvui, gaunančiam tėvystės pašalpą, motinystės
(tėvystės) pašalpa nemokama.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-709,
2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06)
Nr. X-659, 2006-06-08,
Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)
Nr. X-1205,
2007-06-26, Žin., 2007, Nr. 77-3042 (2007-07-12)
Nr. X-1339, 2007-12-04,
Žin., 2007, Nr. 132-5347 (2007-12-15)
Nr. X-1338,
2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)
24 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo
tvarka
Ligos ir motinystės socialiniam draudimui skirtos valstybinio
socialinio draudimo įmokos už kiekvieną apdraustąjį asmenį, nurodytą šio
įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, skaičiuojamos ir mokamos įstatymų nustatyta
tvarka kartu su kitomis valstybinio socialinio draudimo įmokomis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2540,
2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6300 (2004-11-26)
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS
NUOSTATOS
Skirsnio numeracijos pakeitimas:
Nr. X-211, 2005-05-19,
Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)
26 straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei
Vyriausybė per du mėnesius nuo šio įstatymo
įsigaliojimo patvirtina Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų
nuostatus.
27 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
Šio įstatymo nuostatos taikomos asmenims, nuo šio įstatymo
įsigaliojimo tapusiems laikinai nedarbingais dėl motinystės, motinystės
(tėvystės), taip pat dėl ligos arba traumos, išskyrus atvejus, kuriuos numato
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas.
Ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, paskirtos
iki šio įstatymo įsigaliojimo, neperskaičiuojamos ir mokamos pagal iki šio
įstatymo įsigaliojimo nustatytą tvarką.
Iki bus patvirtinti Ligos ir motinystės socialinio draudimo
pašalpų nuostatai, vadovaujamasi Valstybinio socialinio draudimo pašalpų
nuostatais tiek, kiek jie neprieštarauja šiam įstatymui.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS
ADAMKUS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-709,
2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06)
LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO
DRAUDIMO ĮSTATYMO 5, 9, 10, 11, 12, 14, 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas
įsigalioja nuo 2002 m. balandžio 1 d.
Šio Įstatymo nuostatos taikomos draudiminiams
įvykiams, įvykusiems po šio Įstatymo įsigaliojimo.
2.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-1247,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24)
VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO
PENSIJŲ ĮSTATYMO, VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, LIGOS IR MOTINYSTĖS
SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ
SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, ŽALOS ATLYGINIMO DĖL NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE
AR SUSIRGIMŲ PROFESINE LIGA LAIKINOJO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
3.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-1248,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5622 (2002-12-27)
LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO
DRAUDIMO ĮSTATYMO 16, 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
4.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-1333,
2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 12-441 (2003-01-31)
LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO
DRAUDIMO ĮSTATYMO 16 IR 19 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. vasario 1 d.
Šio Įstatymo nuostatos taikomos ir asmenims,
atleistiems iš darbo dėl įmonės, įstaigos ar organizacijos likvidavimo ar
bankroto iki šio Įstatymo įsigaliojimo.
5.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-1419,
2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1664 (2003-04-24)
LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO
DRAUDIMO ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. gegužės 1 d.
6.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-1975,
2004-01-27, Žin., 2004, Nr. 25-750 (2004-02-14)
LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO
DRAUDIMO ĮSTATYMO 21 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. kovo 1 d.
7.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-2483,
2004-10-12, Žin., 2004, Nr. 158-5755 (2004-10-30)
LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO
DRAUDIMO ĮSTATYMO 16 IR 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. lapkričio 1 d.
8.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-2540,
2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6300 (2004-11-26)
NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR
PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, ŽALOS ATLYGINIMO DĖL NELAIMINGŲ
ATSITIKIMŲ DARBE AR SUSIRGIMŲ PROFESINE LIGA LAIKINOJO ĮSTATYMO, SVEIKATOS
DRAUDIMO ĮSTATYMO, NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO
DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO, VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO
SANDAROS ĮSTATYMO, INVALIDŲ SOCIALINĖS INTEGRACIJOS ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ
SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO 33, 34, 36, 45 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
PAPILDYMO 45(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ
ĮSTATYMO 9, 16, 28, 35, 36, 40, 43, 45, 49, 50, 54 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 55(6) STRAIPSNIU IR VII SKYRIUMI ĮSTATYMO,
VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO 2, 10, 28, 29, 34, 35, 38, 39,
40, 45, 49, 54, 56 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO
55(1), 55(2), 55(3), 55(4), 55(5) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO, LIGOS IR MOTINYSTĖS
SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.
9.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. X-211, 2005-05-19,
Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)
LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO
DRAUDIMO ĮSTATYMO, NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO
DRAUDIMO ĮSTATYMO, ŽALOS ATLYGINIMO DĖL NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE AR
SUSIRGIMŲ PROFESINE LIGA LAIKINOJO ĮSTATYMO BEI VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO
ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. liepos 1 d.
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-659, 2006-06-08,
Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)
LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO
DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 3, 5, 6, 7, 8, 10, 16, 17, 19, 20, 21, 22 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR PAPILDYMO, TREČIOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO
PAPILDYMO 18(1), 18(2), 18(3) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. liepos 1 d.
11.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. X-1205,
2007-06-26, Žin., 2007, Nr. 77-3042 (2007-07-12)
LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO
DRAUDIMO ĮSTATYMO 5, 6, 19, 20, 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2008 m. sausio 1 d.
Šis įstatymas pripažintas
negaliojančiu nuo 2007 m. gruodžio 15 d.:
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1339,
2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5347 (2007-12-15)
LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO
DRAUDIMO ĮSTATYMO 5, 6, 19, 20, 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO
PRIPAŽINIMO NEGALIOJANČIU ĮSTATYMAS
12.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. X-1338,
2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)
LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO
DRAUDIMO ĮSTATYMO 3, 5, 6, 8, 10, 15, 16, 17, 18, 181, 183, 19, 20, 21
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus 15 straipsnį,
įsigalioja 2008 m. sausio 1 d.
Įsigaliojus šiam įstatymui, iki tol
paskirtos ir pradėtos mokėti motinystės (tėvystės) socialinio draudimo
pašalpos, vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, atitinkamai perskaičiuojamos,
padidinamos ir (ar) pratęsiamas jų mokėjimo laikotarpis.
Vaiko priežiūros atostogose esantiems
apdraustiesiems asmenims (nepaisant to, ar
vaiko priežiūros atostogos tęsiamos, ar suteikiamos iš naujo) ir nurodytiems
Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 19
straipsnio 6 ir 7 dalyse asmenims, kuriems motinystės (tėvystės) socialinio
draudimo pašalpų mokėjimo laikas buvo pasibaigęs, nes vaikui (vaikams) suėjo
vieni metai, nuo 2008 m. sausio 1 d. šių pašalpų mokėjimas tęsiamas, jeigu
vaikui (vaikams) dar nėra suėję dveji metai.
Šio įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2
dalyse numatytais atvejais apdraustojo asmens
kompensuojamasis uždarbis iš naujo neperskaičiuojamas.
Apdraustiesiems asmenims,
atitinkantiems Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo
įstatymo 8 straipsnio 2 ir 3 dalių, 16 straipsnio 2 ir 3 dalių, 181
straipsnio 2 ir 3 dalių, 19 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, ligos,
motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos
skiriamos ir mokamos nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, jeigu jie yra
laikinai nedarbingi, išleisti nėštumo ir gimdymo ar tėvystės atostogų arba
vaiko priežiūros atostogų ir atitinka kitas sąlygas, nustatytas šioms pašalpoms
gauti.
13.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1400,
2007-12-20, Žin., 2007, Nr. 138-5655 (2007-12-29)
LIGOS
IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 3 IR 4 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2008 m. sausio 1 d.
14.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1618,
2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 74-2864 (2008-06-30)
LIGOS
IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 19 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja 2008 m. liepos 1 d.
15.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1672,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3178 (2008-07-17)
LIGOS
IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 5, 9, 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
16.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1788,
2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 131-5038 (2008-11-15)
LIGOS
IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 16 IR 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
18.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-71, 2008-12-18,
Žin., 2008, Nr. 149-5999 (2008-12-30)
LIGOS
IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 3, 4, 5, 6, 8, 9, 16, 18(1), 19 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Įstatymas
įsigalioja nuo 2009-01-01.
1.
Motinystės, tėvystės ir motinytės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos,
paskirtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, neperskaičiuojamos.
2.
Tuo atveju, kai po šio įstatymo įsigaliojimo asmeniui suteikiamos pakartotinės
vaiko priežiūros atostogos už tą patį vaiką ir jis įgyja teisę gauti motinystės
(tėvystės) socialinio draudimo pašalpą, atnaujinamas anksčiau paskirtos
pašalpos mokėjimas. Asmenims, įgijusiems teisę gauti motinystės socialinio
draudimo pašalpą, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpa skiriama
neatsižvelgiant į kintančio stažo reikalavimą.
3.
Asmenų, gavusių pajamas iš sporto veiklos, asmenų, gavusių pajamas iš atlikėjo
veiklos, ir asmenų, gavusių pajamas pagal autorines sutartis, nuo kurių 2009 ir
2010 metais įmokėtos sumažinto tarifo privalomojo ligos ir motinystės
socialinio draudimo įmokos, tų metų draudžiamosiomis pajamomis laikomos gautos
pajamų sumos, apskaičiuotos proporcingai mokėtoms valstybinio socialinio
draudimo įmokoms: atitinkamais metais gauta pajamų suma dauginama iš dydžio,
kuris apskaičiuojamas atitinkamų metų sumažintą draudėjų ir apdraustųjų ligos
ir motinystės socialinio draudimo įmokos tarifą, taikomą pajamoms, gautoms iš
sporto bei atlikėjo veiklos, ar pajamoms, gautoms pagal autorines sutartis
(atitinkamai gautoms iš savo darbdavio arba ne iš savo darbdavio), dalijant iš
tų metų draudėjų bendrojo ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokų tarifo,
nustatyto pajamoms, gautoms pagal autorines sutartis (atitinkamai gautoms iš
savo darbdavio arba ne iš savo darbdavio), ar sportininkų bei atlikėjų gautoms
pajamoms.
4.
Ūkininkų ir jų partnerių pajamos, nuo kurių 2009 ir 2010 metais įmokėtos
sumažinto tarifo privalomojo ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos,
draudžiamosiomis pajamomis laikomos gautos pajamos, apskaičiuotos proporcingai
mokėtoms valstybinio socialinio draudimo įmokoms: atitinkamais metais gauta
pajamų suma dauginama iš dydžio, kuris apskaičiuojamas atitinkamų metų sumažintą
ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos tarifą, taikomą ūkininkų ir jų
partnerių gautoms pajamoms, dalijant iš tų metų bendrojo ligos ir motinystės
socialinio draudimo įmokų tarifo, nustatyto ūkininkams ir jų partneriams.
Pabaiga ***
Redagavo
Aušra Bodin (2008-12-30)
aubodi@lrs.lt
16 straipsnis. Teisė gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo
atostogų laikotarpiu
Teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų
laikotarpiu turi pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1–3 dalis apdrausti asmenys,
kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, jeigu jie iki pirmosios nėštumo
ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12
mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir
motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse
numatytus atvejus. Nuo 2009 m. liepos 1 d. – ne trumpesnį kaip 9 mėnesių per
paskutinius 24 mėnesius, nuo 2009 m. spalio 1 d. – ne trumpesnį kaip 12 mėnesių
per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą,
išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus.
Teisę gauti
motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi apdraustieji asmenys iki 26 metų, jeigu jie iki nėštumo ir gimdymo atostogų
pradžios neįgijo šio straipsnio 1 dalyje nustatyto
stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi nustatyta tvarka
įregistruotų aukštųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose
skyriuose ir pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimą įrodantį
dokumentą), kol jie tapo apdraustaisiais asmenimis,
neviršija 3 mėnesių.
Teisę gauti
motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu taip pat turi
apdraustieji, jeigu jie iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios neįgijo šio straipsnio 1 dalyje nustatyto stažo dėl to, kad
nurodytais laikotarpiais buvo draudžiami kaip asmenys, išvardyti Valstybinio
socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte, ir pertrauka
nuo statuso pasikeitimo neviršija 3 mėnesių.
Moteriai, atleistai iš darbo nėštumo metu arba
nėštumo ir gimdymo atostogų metu dėl įmonės, įstaigos, organizacijos
likvidavimo ar bankroto, taip pat dėl to, kad pasibaigė terminuotos darbo
sutarties terminas arba Valstybės tarnybos įstatyme, Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo
įstatyme ir Teisėjų atlyginimų įstatyme nurodytų asmenų paskyrimo į
pareigas terminas ar įgaliojimų laikas, ir turinčiai šio straipsnio 1 dalyje
nurodytą ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, motinystės pašalpa
mokama šio įstatymo 17 straipsnyje nustatyta tvarka.
Pagrindas skirti motinystės pašalpą nėštumo ir
gimdymo atostogų laikotarpiu yra nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas,
išduotas pagal sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų
patvirtintas Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų
davimo taisykles.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1248,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5622 (2002-12-27)
Nr. IX-1333,
2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 12-441 (2003-01-31)
Nr. IX-2483,
2004-10-12, Žin., 2004, Nr. 158-5755 (2004-10-30)
Nr. X-659, 2006-06-08,
Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)
Nr. X-1338,
2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)
Nr.
X-1788,
2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 131-5038 (2008-11-15)
Nr.
XI-71, 2008-12-18,
Žin., 2008, Nr. 149-5999 (2008-12-30)
11 straipsnis. Ligos pašalpos užkrečiamųjų ligų
protrūkių arba jų epidemijų metu
mokėjimo
trukmė
Kai teisės aktų nustatyta tvarka ypač pavojingų
arba nežinomos kilmės užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų židiniuose
nustatomas karantino režimas, ligos pašalpa dėl šios priežasties nušalintiems
nuo darbo apdraustiesiems asmenims mokama šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje
nustatyta tvarka visą nušalinimo nuo darbo laikotarpį iki karantino atšaukimo.
2.
Apdraustiesiems asmenims, gaunantiems valstybinio socialinio draudimo netekto
darbingumo (invalidumo) pensiją, ligos pašalpa šio įstatymo 5 straipsnio 2
dalies 3 punkte numatytais atvejais iš Valstybinio socialinio draudimo fondo
lėšų mokama šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų metu, kai
apdraustasis asmuo nuo darbo laikinai nušalinamas kaip užkrečiamosios ligos
sukėlėjo nešiotojas ir negalima jo perkelti į kitą darbą, ligos pašalpa
apskaičiuojama pagal kompensuojamąjį uždarbį, gautą tik toje darbovietėje,
kurioje apdraustasis asmuo nušalintas nuo darbo, ir mokama šio įstatymo 9
straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
Kai teisės aktų nustatyta tvarka vaikų įstaigose nustatomas
infekcijų plitimą ribojantis režimas ir dėl to atsirado būtinybė prižiūrėti
vaiką, ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokama šio
įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-709,
2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06)
Nr. X-211, 2005-05-19,
Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)
183 straipsnis. Tėvystės pašalpos dydis
Tėvystės
pašalpa mokama 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Ši
pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už tėvystės atostogų suteikimo mėnesį
galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų trečdalį. Pašalpa apskaičiuojama
ir mokama Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo
pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. X-659, 2006-06-08,
Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1338,
2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)