← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 2009-01-01

Įstatymas skelbtas: Žin., 2000,

Nr. 111-3574

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO

ĮSTATYMAS

2000 m. gruodžio 21 d. Nr. IX-110

Vilnius

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

5 straipsnis.

Ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės

(tėvystės)

socialinio draudimo pašalpos

1.

Pagal šį

įstatymą skiriamos ir mokamos ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės,

tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpos.

2.

Ligos pašalpos skiriamos turintiems teisę jas gauti asmenims

šiais atvejais:

1) apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems dėl

ligos arba traumos ir dėl to praradusiems darbo pajamų, išskyrus Nelaimingų

atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo numatytus

ligos pašalpos skyrimo ir mokėjimo atvejus;

2) sergantiems šeimos nariams slaugyti. Ši pašalpa skiriama, jeigu

gydytojo nurodymu būtina slaugyti susirgusį apdraustojo asmens šeimos narį;

3) dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų nušalintiems nuo

darbo;

4) apdraustiesiems asmenims, kurie gydosi sveikatos priežiūros

įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas. Ši pašalpa

skiriama apdraustiesiems asmenims už visą gydymosi tokioje įstaigoje laiką,

taip pat vykimo į ją ir grįžimo iš jos laiką;

5)

vaikų priežiūrai, jeigu vaikų įstaigose nustatytas infekcijų plitimą ribojantis

režimas;

6)

vaiko priežiūrai, jeigu asmuo, kuriam suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos ar

atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai (toliau – vaiko

priežiūros atostogos), dėl savo ligos ar traumos negali šio vaiko prižiūrėti;

7) apdraustiesiems

asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems dėl audinių, ląstelių ar organų

paėmimo transplantacijai donorystės tikslu.

3.

Motinystės,

tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos skiriamos turintiems teisę jas gauti

apdraustiesiems asmenims šiais atvejais (išskyrus šio straipsnio 5 dalyje

numatytus atvejus):

1) motinystės –

moterims nėštumo ir gimdymo atostogų metu;

2) tėvystės –

apdraustajam asmeniui tėvystės atostogų metu, kol vaikui sueis vienas mėnuo;

3)

motinystės (tėvystės) – apdraustajam asmeniui vaiko priežiūros atostogų metu,

kol vaikui sueis dveji metai.

4.

Profesinės reabilitacijos pašalpos skiriamos ir mokamos turintiems teisę jas

gauti apdraustiesiems asmenims, kuriems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo

tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) nustatė

profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį, jeigu šie asmenys dalyvauja

profesinės reabilitacijos programoje.

5.

Asmenims,

privalomai draudžiamiems ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai

draudžiama motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpoms, ir

asmenims, nurodytiems šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje, pašalpos skiriamos

šiais atvejais:

1) motinystės –

pagal pateiktą nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą, išduotą šio įstatymo 16

straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, jeigu moteris neturi pajamų, nuo kurių

skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos;

2) tėvystės –

vieną mėnesį nuo vaiko gimimo, jeigu vaiko tėvas neturi pajamų, nuo kurių

skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos;

3)

motinystės (tėvystės) – kol vaikui sueis dveji metai. Jeigu asmuo turi pajamų,

nuo kurių skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos, mokant

šią pašalpą atitinkamai taikomos šio įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostatos.

6.

Asmenys, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 3 ir 5

dalyse, pateikę nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą (šio straipsnio 5 dalies

1 punktas), prilyginami asmenims, kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo

atostogos, o pateikę vaiko gimimo liudijimą (šio straipsnio 5 dalies 2 ir 3

punktai), – asmenims, kuriems suteiktos tėvystės ar vaiko priežiūros atostogos.

Šioje dalyje nurodytiems asmenims tėvystės atostogų pradžia laikoma vaiko

gimimo diena, o vaiko priežiūros atostogų diena – kita diena po tėvystės

atostogų ar nėštumo ir gimdymo atostogų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-709,

2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06)

Nr. X-211, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

Nr. X-659, 2006-06-08,

Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)

Nr. X-1205,

2007-06-26, Žin., 2007, Nr. 77-3042 (2007-07-12)

Nr. X-1339,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5347 (2007-12-15)

Nr. X-1338,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)

Nr. X-1672,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3178 (2008-07-17)

Nr.

XI-71,

2008-12-18, Žin., 2008, Nr. 149-5999 (2008-12-30)(papildyta 5,6 dalimis)

7 straipsnis.

Pašalpos mokėjimas mirus asmeniui, turėjusiam teisę ją gauti

1.

Ligos pašalpos, motinystės pašalpos už nėštumo ir

gimdymo atostogų laikotarpį, negautos iki teisę jas gauti turėjusio asmens

mirties dienos, mokamos šeimos nariui, pateikusiam mirusiojo asmens mirties

liudijimą.

2.

Motinystės (tėvystės) pašalpa, negauta iki teisę ją gauti turėjusio asmens

mirties dienos, mokama vienam iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjui.

3.

Negautos ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos į paveldimą turtą

neįtraukiamos.

ANTRASIS

SKIRSNIS

LIGOS

PAŠALPA

8

straipsnis. Teisė gauti ligos pašalpą

1.

Teisę gauti ligos pašalpą šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytais

atvejais turi šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje išvardyti apdraustieji

asmenys, jeigu jie:

1)

tampa laikinai nedarbingi ir dėl to praranda darbo pajamų, taip pat jeigu tuo

laikotarpiu jie negauna ligos pašalpos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir

profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą;

2)

prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių

per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24

mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.

2.

Ligos pašalpa skiriama, jeigu teisė ją gauti atsirado darbo laikotarpiu,

įskaitant bandomąjį laikotarpį ir atleidimo iš darbo dieną.

3.

Pagrindas skirti ligos pašalpą yra nedarbingumo pažymėjimas, išduotas pagal

Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų patvirtintas

Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų davimo

taisykles.

9 straipsnis. Ligos pašalpos dėl apdraustojo asmens ligos arba

traumos mokėjimo

trukmė

1.

Apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems šio įstatymo 5

straipsnio 2 dalies 1, 3, 4 punktuose nurodytais atvejais, ligos pašalpą 2

pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas moka darbdavys, išskyrus asmenis,

nurodytus šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje. Ligos pašalpa iš Valstybinio

socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo 3 nedarbingumo dienos ir

mokama iki darbingumo atgavimo dienos ar darbingumo lygio nustatymo dienos. Tuo

atveju, kai asmenims NDNT nustato profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį,

ligos pašalpa mokama iki pirmos dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje

dienos.

2.

Apdraustiesiems asmenims, gaunantiems valstybinio socialinio draudimo netekto

darbingumo (invalidumo) pensiją, ligos pašalpa šio įstatymo 5 straipsnio 2

dalies 1 punkte numatytais atvejais iš Valstybinio socialinio draudimo fondo

lėšų pradedama mokėti šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir mokama ne

ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus.

3.

Apdraustiesiems asmenims, kurie savanoriškai gydosi nuo

alkoholizmo, narkomanijos ar toksikomanijos specializuotuose stacionaruose,

ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti

šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir mokama ne ilgiau kaip 14

kalendorinių dienų vieną kartą per kalendorinius metus.

4.

Apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems dėl audinių,

ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu, ligos pašalpa iš

Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti pirmą nedarbingumo

dieną ir mokama iki darbingumo atgavimo dienos ar darbingumo lygio nustatymo

dienos.

5.

Apdraustiesiems asmenims, nurodytiems šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje ir

įgijusiems teisę gauti ligos pašalpą, ligos pašalpa mokama nuo 3 laikinojo

nedarbingumo dienos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų ir mokama iki

darbingumo atgavimo dienos ar darbingumo lygio nustatymo dienos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-709,

2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06)

Nr. X-211, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

Nr. X-1672,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3178 (2008-07-17)

Nr.

XI-71,

2008-12-18, Žin., 2008, Nr. 149-5999 (2008-12-30)(papildyta 5 dalimi)

10

straipsnis. Ligos pašalpos sergančiam šeimos nariui slaugyti arba vaikui

prižiūrėti

mokėjimo

trukmė

1.

Kai apdraustasis asmuo slaugo sergantį šeimos narį, pašalpa iš

Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios

slaugymo dienos ir mokama ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas.

2.

Turinčiam teisę gauti ligos pašalpą šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka

šeimos nariui, globėjui, slaugančiam sergantį iki keturiolikos metų vaiką, arba

motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), prižiūrinčiam vaiką, kurio priežiūrai

suteiktos nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogos kitam asmeniui,

kuris dėl savo ligos ar traumos negali šio vaiko prižiūrėti, pašalpa iš

Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmos vaiko

slaugymo ar priežiūros dienos ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.

3.

Turinčiam teisę gauti ligos pašalpą šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka

šeimos nariui ar globėjui, slaugančiam stacionare sergantį iki septynerių metų

vaiką, taip pat šeimos nariui, globėjui ar rūpintojui, slaugančiam stacionare

ar medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje vaiką iki

aštuoniolikos metų, sergantį sunkiomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina sveikatos

apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrai, pašalpa iš Valstybinio

socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos

ir mokama visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 dienų per

kalendorinius metus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-709,

2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06)

Nr. X-659, 2006-06-08,

Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)

Nr. X-1338,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)

10 straipsnis. Ligos pašalpos sergančiam

šeimos nariui slaugyti mokėjimo trukmė

Straipsnio

pavadinimo redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

12 straipsnis. Ligos pašalpos

asmenims, kurie gydosi sveikatos priežiūros įstaigose,

teikiančiose ortopedines ir (ar) protezavimo

paslaugas, mokėjimo

trukmė

1.

Apdraustajam asmeniui, kuris

gydosi sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar)

protezavimo paslaugas, pašalpa mokama 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka už

visą gydymosi joje laiką, tai pat vykimo į šią įstaigą ir grįžimo iš jos laiką.

2.

Apdraustiesiems asmenims, gaunantiems valstybinio socialinio draudimo netekto

darbingumo (invalidumo) pensiją, ligos pašalpa šio įstatymo 5 straipsnio 2

dalies 4 punkte numatytais atvejais iš Valstybinio socialinio draudimo fondo

lėšų mokama šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-709,

2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06)

Nr. X-211, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

17 straipsnis. Motinystės pašalpos nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu mokėjimo trukmė

1.

Moterims, suėjus 30 ir daugiau nėštumo savaičių,

motinystės pašalpa mokama už 126 kalendorines dienas. Komplikuoto gimdymo

atveju ir kai gimė daugiau negu vienas vaikas, pašalpa mokama papildomai už 14

kalendorinių dienų. Moterims, kurios iki gimdymo datos (suėjus 30 ir daugiau

nėštumo savaičių) nepasinaudojo teise į nėštumo ir gimdymo atostogas,

motinystės pašalpa mokama už 56 kalendorines dienas po gimdymo.

2.

Moterims, kurios iki gimdymo datos (suėjus 30 ir daugiau

nėštumo savaičių) nepasinaudojo teise į nėštumo ir gimdymo atostogas,

komplikuoto gimdymo atveju ar kai gimė daugiau negu vienas vaikas, motinystės pašalpa

mokama už 70 kalendorinių dienų po gimdymo.

3.

Moterims, pagimdžiusioms 22–30 nėštumo savaitę,

motinystės pašalpa mokama už 28 kalendorines dienas po gimdymo. Jeigu kūdikis

gyvena 28 paras ir ilgiau, pašalpa mokama už 126 kalendorines dienas po gimdymo.

Moterims, pagimdžiusioms 22–30 nėštumo savaitę negyvą vaiką, motinystės pašalpa

mokama už 28 kalendorines dienas po gimdymo.

4.

Moterims,

pagimdžiusioms 22–30 nėštumo savaitę, komplikuoto gimdymo atveju ir kai gimė

daugiau negu vienas vaikas, pašalpa papildomai mokama už 14 kalendorinių dienų.

5.

Apdraustajam asmeniui, įvaikinusiam naujagimį ar paskirtam jo globėju,

motinystės pašalpa mokama nuo įvaikinimo ar globos nustatymo dienos, kol

kūdikiui sueis 70 dienų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1248,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5622 (2002-12-27)

Nr. X-659, 2006-06-08,

Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)

Nr. X-1338,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)

18 straipsnis. Motinystės pašalpos

nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu dydis

1.

Motinystės

pašalpa nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu mokama 100 procentų pašalpos

gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Ši pašalpa per mėnesį negali būti

mažesnė už nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį galiojusių einamųjų metų

draudžiamųjų pajamų trečdalį. Jei gimė daugiau negu vienas vaikas,

motinystės pašalpa didinama atsižvelgiant į vienu metu gimusių vaikų skaičių

(gimus dvynukams – 2 kartus, gimus trynukams – 3 kartus ir t. t.).

2.

Motinystės pašalpa apskaičiuojama ir mokama Vyriausybės

tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta

tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1247,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24)

Nr. X-1338,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)

181

straipsnis. Teisė gauti tėvystės pašalpą

1.

Teisę gauti

tėvystės pašalpą turi tėvas, kuris:

1) apdraustas

pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1–3 dalis;

2) įstatymų

nustatyta tvarka išleistas tėvystės atostogų, kol vaikui sueis vienas mėnuo;

3) per

paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios tėvystės atostogų dienos turi ne

trumpesnį kaip 7 mėnesių ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą,

išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Nuo 2009 m. liepos 1 d. – ne trumpesnį kaip 9 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius, nuo 2009 m. spalio 1 d. – ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės

socialinio draudimo stažą, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus

atvejus.

2.

Teisę gauti

tėvystės pašalpą tėvystės atostogų laikotarpiu turi apdraustieji

asmenys iki 26 metų, jeigu jie iki tėvystės atostogų pradžios neįgijo šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto stažo dėl

to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų,

profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose ir pertrauka nuo

mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą), kol jie tapo

apdraustaisiais, neviršija 3 mėnesių.

3.

Teisę gauti tėvystės pašalpą, tėvystės atostogų laikotarpiu taip pat turi

apdraustieji, jeigu jie iki tėvystės atostogų pradžios šio stažo neįgijo dėl

to, kad nurodytais laikotarpiais buvo draudžiami kaip asmenys, išvardyti

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte,

ir pertrauka nuo statuso pasikeitimo neviršija 3 mėnesių.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. X-659, 2006-06-08,

Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1338,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)

Nr.

XI-71,

2008-12-18, Žin., 2008, Nr. 149-5999 (2008-12-30)

18(2) straipsnis. Tėvystės pašalpos

mokėjimo trukmė

Tėvystės

pašalpa mokama tėvystės atostogų laikotarpiu nuo vaiko gimimo dienos iki tol,

kol vaikui sueis vienas mėnuo.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. X-659, 2006-06-08,

Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)

22 straipsnis. Valstybinio socialinio

draudimo fondo lėšos ligos ir motinystės

socialiniam draudimui

1.

Ligos ir motinystės socialiniam draudimui skirtos lėšos

įtraukiamos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą įstatymų nustatyta

tvarka pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių

patvirtinimo įstatymo nustatytus šios valstybinio socialinio draudimo rūšies

įmokų tarifus.

2.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo pajamas sudaro šiai

draudimo rūšiai draudėjų ir apdraustųjų asmenų mokamos privalomosios

valstybinio socialinio draudimo įmokos, delspinigiai ir baudos. Ligos ir

motinystės socialinio draudimo pajamų dalį gali sudaryti lėšos, skirtos iš

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rezervo.

3.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo išlaidas sudaro lėšos, skirtos šio

įstatymo 5 straipsnyje nurodytoms ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės,

tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpoms mokėti.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-211, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

Nr. X-659, 2006-06-08,

Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)

23 straipsnis. Valstybinio socialinio

draudimo įmokų tarifai ligos ir motinystės

socialiniam draudimui

Valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai ligos ir motinystės

socialiniam draudimui tvirtinami Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto

rodiklių patvirtinimo įstatymu.

25 straipsnis. Ginčų sprendimas

Ginčai

dėl šio įstatymo taikymo sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.

21 straipsnis. Motinystės (tėvystės)

pašalpos dydis

1.

Motinystės

(tėvystės) pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui

sueis vieni metai, yra 100 procentų, o kol vaikui sueis dveji metai,  – 85

procentai pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

2.

Motinystės

(tėvystės) pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė nei vaiko priežiūros atostogų

pradžios mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų trečdalis.

3.

Jeigu

apdraustajam gimsta du ir daugiau vaikų ir jis yra

šių vaikų priežiūros atostogose, motinystės (tėvystės) pašalpa (šio straipsnio

1 ir 2 dalys) didinama atsižvelgiant į vienu metu gimusių vaikų skaičių (gimus

dvynukams – 2 kartus, gimus trynukams – 3 kartus ir t.t.).

4.

Jeigu

apdraustasis, kuris buvo ar yra išleistas vaiko priežiūros atostogų, turi

draudžiamųjų pajamų, kurių dydis mažesnis už motinystės (tėvystės) pašalpą

(bendrą šių pašalpų sumą), jam mokamas šios pašalpos (bendros šių pašalpų

sumos) ir jo atitinkamą mėnesį turėtų draudžiamųjų pajamų skirtumas Vyriausybės

tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta

tvarka.

5.

Motinystės

(tėvystės) pašalpa apskaičiuojama ir mokama Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir

motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.

6.

Jeigu

apdraustasis, esantis vaiko priežiūros atostogose, įsidarbina kitoje darbovietėje

ir šioje darbovietėje jam suteikiamos vaiko priežiūros atostogos, motinystės

(tėvystės) pašalpa už šį laikotarpį iš naujo neskiriama.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1247,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24)

Nr. IX-1975,

2004-01-27, Žin., 2004, Nr. 25-750 (2004-02-14)

Nr. X-659, 2006-06-08,

Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)

Nr. X-1205,

2007-06-26, Žin., 2007, Nr. 77-3042 (2007-07-12)

Nr. X-1339,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5347 (2007-12-15)

Nr. X-1338,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)

Nr. X-1618,

2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 74-2864 (2008-06-30)

Įstatymas papildomas nauju ketvirtuoju skirsniu nuo 2005 m. liepos 1 d.:

Nr. X-211, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

KETVIRTASIS SKIRSNISPROFESINĖS REABILITACIJOS PAŠALPA

21(1)

straipsnis. Teisė gauti profesinės reabilitacijos pašalpą

1.

Teisę gauti profesinės reabilitacijos pašalpą šio

įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju turi šio įstatymo 4 straipsnio 1

dalyje išvardyti apdraustieji asmenys, jeigu jie:

1) dalyvauja

profesinės reabilitacijos programoje ir dėl to negauna darbo pajamų;

2) iki

profesinės reabilitacijos programos pradžios turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių

per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24

mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.

2.

Pagrindas

skirti profesinės reabilitacijos pašalpą yra NDNT sprendimas dėl profesinės

reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymo ir profesinės reabilitacijos

pažymėjimas, išduotas vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro

patvirtintomis Profesinės reabilitacijos pažymėjimų davimo taisyklėmis.

21(2)

straipsnis. Profesinės reabilitacijos pašalpos mokėjimas

1.

Profesinės

reabilitacijos pašalpa turinčiam teisę ją gauti asmeniui skiriama už dalyvavimo

profesinės reabilitacijos programoje laikotarpį ir mokama nuo pirmosios

dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos, kol asmuo taps darbingu

arba bus pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu, bet ne ilgiau kaip 180

kalendorinių dienų. Ši pašalpa mokama kiekvieną mėnesį (už praėjusį mėnesį).

2.

Profesinės

reabilitacijos pašalpa neturinčiam pagal šį įstatymą teisės ją gauti asmeniui

skiriama už dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje laikotarpį ir

mokama Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto lėšų.

21(3)

straipsnis. Profesinės reabilitacijos pašalpos dydis

1.

Profesinės

reabilitacijos pašalpa, mokama pagal šį įstatymą, lygi 85 procentams pašalpos

gavėjo kompensuojamojo uždarbio.

2.

Profesinės

reabilitacijos pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė kaip profesinės

reabilitacijos programos pradžioje galiojusių dviejų valstybinių socialinio

draudimo bazinių pensijų suma.

3.

Profesinės

reabilitacijos pašalpa apskaičiuojama ir mokama Vyriausybės patvirtintų Ligos

ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka. Ši pašalpa

mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų.

21(4)

straipsnis. Profesinės reabilitacijos pašalpos nemokėjimas

Jei asmuo

nedalyvauja profesinės reabilitacijos programoje, profesinės reabilitacijos

pašalpa neskiriama, nepaisant to, kad asmeniui nustatytas profesinės

reabilitacijos paslaugų poreikis ir išduotas profesinės reabilitacijos

pažymėjimas, o paskirtosios mokėjimas nutraukiamas Vyriausybės patvirtintų

Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.

21(5)

straipsnis. Reabilitacijos pašalpos mokėjimo atnaujinimas

Nutrauktos

profesinės reabilitacijos pašalpos mokėjimas Vyriausybės patvirtintų Ligos ir

motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka atnaujinamas

nuo dienos, kurią asmuo pradėjo tęsti anksčiau pradėtą profesinės

reabilitacijos programą.

PENKTASIS SKIRSNIS

VALSTYBINIO

SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO LĖŠOS LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIAM DRAUDIMUI

Skirsnio numeracijos pakeitimas:

Nr. X-211, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nurodo asmenis, draudžiamus ligos ir motinystės

socialiniu draudimu, nustato teisę į šio draudimo pašalpas, jų skyrimo,

apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas.

2

straipsnis. Ligos ir motinystės socialinis draudimas

Ligos ir

motinystės socialinis draudimas įstatymų nustatytais atvejais kompensuoja šios

rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl jų pačių arba šeimos narių ligos,

taip pat dėl motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) dalį prarastų ar dėl

dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje negautų darbo pajamų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-211, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

Nr. X-659, 2006-06-08,

Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)

2 straipsnis. Ligos ir motinystės socialinis draudimas Ligos ir motinystės socialinis draudimas įstatymų nustatytais atvejais kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl jų pačių arba šeimos narių ligos, taip pat dėl motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) dalį prarastų ar dėl dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje negautų darbo pajamų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-211, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

Nr.

X-659,

2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1.

Apdraustasis asmuo – fizinis asmuo, kuris pats moka ir

už jį mokamos arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos valstybinio socialinio

draudimo įmokos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

2.

Apdraustojo

asmens draudžiamosios pajamos – visos asmens pajamos, nuo kurių buvo

mokamos arba turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos

ir motinystės socialiniam draudimui, šio įstatymo nustatytos ir apdraustajam

priskaičiuotos ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės

reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, ligos dėl

nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpos, mokamos

vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio

draudimo įstatymu, taip pat priskaičiuotos nedarbo socialinio draudimo išmokos,

mokamos vadovaujantis Nedarbo socialinio draudimo įstatymu.

3.

Kompensuojamasis uždarbis – apdraustojo asmens draudžiamųjų pajamų suma,

pagal kurią apskaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpos.

4.

Ligos ir

motinystės socialinio draudimo stažas – laikotarpiai, per kuriuos mokamos

arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos

ligos ir motinystės socialiniam draudimui, taip pat per kuriuos apdraustasis asmuo

gavo šio įstatymo nustatytas ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias

ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės

(tėvystės), pašalpas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės

ligos pašalpas, mokamas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių

ligų socialinio draudimo įstatymu, nedarbo draudimo išmokas, mokamas

vadovaujantis Nedarbo socialinio draudimo įstatymu. Ligos ir motinystės

socialinio draudimo stažas apskaičiuojamas Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir

motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.

5.

Pašalpos gavėjas – fizinis asmuo, kuris turi teisę gauti įstatymų

nustatytas ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar motinystės

(tėvystės) pašalpas.

6.

Šeimos narys – sutuoktinis, vaikas (įvaikis), motina

(tėvas), įmotė (įtėvis).

7.

Einamųjų metų draudžiamosios pajamos – pajamos, apskaičiuotos pagal

Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos patvirtintą metodiką. Jų

apskaičiavimo ir tvirtinimo tvarką nustato Valstybinių socialinio draudimo

pensijų įstatymas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1247,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24)

Nr. IX-2540,

2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6300 (2004-11-26)

Nr. X-211, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

Nr. X-659, 2006-06-08,

Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)

Nr. X-1338,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)

Nr.

X-1400,

2007-12-20, Žin., 2007, Nr. 138-5655 (2007-12-29)

Nr.

XI-71,

2008-12-18, Žin., 2008, Nr. 149-5999 (2008-12-30)

4

straipsnis. Asmenys, draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu

1.

Ligos ir

motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama ligos, profesinės

reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) socialinio

draudimo pašalpoms, privalomai draudžiami Valstybinio socialinio draudimo

įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys.

2.

Ligos ir

motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama motinystės, tėvystės ir

motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms, privalomai draudžiami

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 3 ir 5 dalyse nurodyti asmenys,

išskyrus  asmenis, kurie gauna pajamas pagal autorines sutartis.

3.

Asmenys,

gaunantys pajamas pagal autorines sutartis, ligos ir motinystės socialiniu

draudimu  draudžiami ligos, profesinės reabilitacijos, motinytės, tėvystės ir

motinytės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms.

4.

Ligos ir motinystės socialiniu draudimu privalomai nedraudžiami asmenys turi

teisę šios rūšies draudimu draustis savanoriškai Vyriausybės nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-211, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

Nr.

X-1400,

2007-12-20, Žin., 2007, Nr. 138-5655 (2007-12-29)

Nr.

XI-71,

2008-12-18, Žin., 2008, Nr. 149-5999 (2008-12-30)

4 straipsnis. Asmenys, draudžiami ligos ir motinystės socialiniu

draudimu

1.

Ligos ir motinystės socialiniu draudimu privalomai draudžiami Lietuvos

Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje

nurodyti asmenys.

2.

Ligos ir motinystės socialiniu draudimu privalomai nedraudžiami

asmenys turi teisę šios rūšies draudimu draustis savanoriškai Vyriausybės

nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-211, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

Nr.

X-1400,

2007-12-20, Žin., 2007, Nr. 138-5655 (2007-12-29)

6 straipsnis. Kompensuojamasis uždarbis

1.

Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas

ligos ir profesinės reabilitacijos pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas,

turėtas užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš laikinojo nedarbingumo

nustatymo ar profesinės reabilitacijos programos pradžios mėnesį.

2.

Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės ir

motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo

asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 9 kalendorinius mėnesius, nuo 2009 m. liepos 1 d. – per 12 kalendorinių mėnesių, buvusių prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba

vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį.

3.

Jeigu visą

šio straipsnio 2 dalyje nurodytą laikotarpį arba jo dalį apdraustasis buvo

nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros, kol jam sueis treji metai,

atostogose, jo prašymu nauja motinystės, tėvystės ar motinystės (tėvystės)

pašalpa gali būti apskaičiuota iš kompensuojamojo uždarbio, pagal kurį buvo

apskaičiuota ankstesnė (pirmesnė) motinystės, tėvystės ar motinystės (tėvystės)

pašalpa.

4.

Jeigu

vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis ligos pašalpai apskaičiuoti yra

mažesnis už nedarbingumo atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų

einamųjų metų draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį, ši pašalpa skaičiuojama taikant

pastarąjį dydį. Jeigu vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis motinystės,

tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpai apskaičiuoti yra mažesnis už nėštumo

ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį galiojusių

Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų trečdalį, šios

pašalpos skaičiuojamos taikant pastarąjį dydį. Jeigu profesinės reabilitacijos

pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis yra mažesnis už

profesinės reabilitacijos programos pradžios mėnesį galiojusių dviejų

valstybinių socialinio draudimo bazinių pensijų sumą, profesinės reabilitacijos

pašalpa skaičiuojama pagal pastarąjį dydį.

5.

Kompensuojamasis uždarbis pašalpoms apskaičiuoti negali viršyti teisės į

atitinkamą pašalpą atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų

einamųjų metų draudžiamųjų pajamų penkių dydžių sumos.

6.

Vidutinis

mėnesinis kompensuojamasis uždarbis pašalpoms

apskaičiuoti apskaičiuojamas Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės

socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1247,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24)

Nr. X-659, 2006-06-08,

Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)

Nr. X-1205,

2007-06-26, Žin., 2007, Nr. 77-3042 (2007-07-12)

Nr. X-1339,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5347 (2007-12-15)

Nr. X-1338,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)

Nr.

XI-71,

2008-12-18, Žin., 2008, Nr. 149-5999 (2008-12-30)

7

straipsnis. Pašalpos mokėjimas mirus asmeniui, turėjusiam teisę ją gauti

1.

Ligos,

profesinės reabilitacijos ir motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės)

pašalpų sumos, kurios priklausė apdraustajam ir kurių jis dėl mirties negavo,

išmokamos asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusiojo asmens turtas,

kai jie pateikia paveldėjimo teisės liudijimą.

2.

Neteko galios nuo 2006 m. liepos 1 d.

3.

Neteko galios nuo 2005 m. liepos 1 d.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-211, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

Nr. X-659, 2006-06-08,

Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)

ANTRASIS SKIRSNIS

LIGOS

PAŠALPA

8 straipsnis. Teisė gauti ligos pašalpą

1.

Teisę gauti ligos pašalpą šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje

nurodytais atvejais turi šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje išvardyti

apdraustieji asmenys, jeigu jie:

1) tampa laikinai nedarbingi ir dėl to praranda darbo pajamų, taip

pat jeigu tuo laikotarpiu jie negauna ligos pašalpos pagal Nelaimingų

atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą;

2)

prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių

per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24

mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą,

išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse.

2.

Ligos pašalpą

turi teisę gauti ir apdraustieji asmenys iki 26 metų,

jeigu jie iki laikinojo nedarbingumo pradžios neįgijo šio

straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto stažo dėl to, kad nurodytais

laikotarpiais mokėsi nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, profesinių,

bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose ir pertrauka nuo mokslo

pabaigos (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą), kol jie tapo

apdraustaisiais asmenimis, neviršija 3

mėnesių.

3.

Ligos pašalpą

taip pat turi teisę gauti apdraustieji, jeigu jie iki laikinojo nedarbingumo

pradžios neįgijo šio straipsnio 1 dalies 2 punkte

nustatyto stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais buvo draudžiami

kaip asmenys, išvardyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2

dalies 1 ar 2 punkte, ir pertrauka nuo jų statuso pasikeitimo neviršija 3

mėnesių.

4.

Ligos pašalpa skiriama, jeigu teisė ją gauti atsirado darbo laikotarpiu,

įskaitant bandomąjį laikotarpį, ir atleidimo iš darbo dieną, išskyrus asmenis,

nurodytus šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje.

5.

Ligos pašalpą taip pat turi teisę gauti apdraustieji, gaunantys pajamas pagal

autorines sutartis (šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalis), jeigu jie turi šio

straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą stažą, o laikinasis nedarbingumas

prasidėjo autorinės sutarties galiojimo laikotarpiu.

6.

Pagrindas skirti ligos pašalpą yra nedarbingumo pažymėjimas,

išduotas pagal sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų

patvirtintas Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų

davimo taisykles.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-659, 2006-06-08,

Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)

Nr. X-1338,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)

Nr.

XI-71,

2008-12-18, Žin., 2008, Nr. 149-5999 (2008-12-30)(papildyta 5 dalimi)

13 straipsnis. Ligos pašalpos mokėjimas atostogų metu

1.

Jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas dėl ligos

arba traumos atsirado to asmens mokamų kasmetinių atostogų metu arba šių

atostogų metu apdraustasis asmuo gydosi sveikatos priežiūros įstaigoje,

teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas, ligos pašalpa mokama

šio įstatymo 9 ir 12 straipsniuose nustatyta tvarka.

2.

Jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas dėl šio

įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų priežasčių atsirado to asmens nemokamų

atostogų metu arba jeigu apdraustasis asmuo nušalintas nuo darbo be teisės

gauti darbo užmokestį, ligos pašalpa pradedama mokėti šio įstatymo 9–12

straipsniuose nustatyta tvarka nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo turėjo

pradėti dirbti. Tokia pat tvarka pašalpa mokama, jeigu apdraustasis asmuo

nušalinamas nuo darbo ligos metu.

14 straipsnis. Ligos pašalpos dydis

1.

Ligos pašalpa, kurią moka darbdavys 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo

dienas, negali būti mažesnė negu 80 procentų ir ne didesnė kaip 100 procentų

pašalpos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto Vyriausybės nustatyta

tvarka.

2.

Ligos pašalpa,

mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, lygi 85 procentams

pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio.

3.

Ligos pašalpa, tapus laikinai nedarbingam dėl audinių, ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu, mokama 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio.

4.

Ligos pašalpa, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, per mėnesį

negali būti mažesnė už nedarbingumo atsiradimo mėnesį galiojusių einamųjų metų

draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį.

5.

Ligos pašalpa apskaičiuojama ir mokama Vyriausybės tvirtinamų

Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-709,

2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06)

Nr. IX-1247,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24)

Nr. X-1672,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3178 (2008-07-17)

15 straipsnis. Sąlygos, kuriomis ligos pašalpa nemokama

1.

Ligos pašalpa

nemokama, jeigu kompetentingos institucijos nustato, kad:

1) apdraustasis

asmuo tapo laikinai nedarbingas dėl traumos, kurią gavo darydamas nusikalstamą

veiką;

2) apdraustasis

asmuo sužalojo savo sveikatą arba apsimetė sergančiu;

3)

apdraustasis asmuo tapo nedarbingas dėl neblaivumo (girtumo) ar dėl

piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis.

2.

Asmenims, pažeidusiems gydytojo nustatytą gydymo ir slaugos

režimą, paskirtu laiku be pateisinamos priežasties neatvykusiems pas gydytoją

arba, kaip teisės aktų nustatyta, pasitikrinti darbingumo, ligos pašalpa gali

būti neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos

Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų

nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1419,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1664 (2003-04-24)

Nr. X-1338,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)

TREČIASIS

SKIRSNIS

MOTINYSTĖS,

TĖVYSTĖS IR MOTINYSTĖS (TĖVYSTĖS) PAŠALPOS

Skirsnio pavadinimas keistas:

Nr. X-659, 2006-06-08,

Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)

19 straipsnis. Teisė gauti motinystės

(tėvystės) pašalpą

1.

Teisę gauti

motinystės (tėvystės) pašalpą turi vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas, kuris:

1) apdraustas

pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1–3 dalis, išskyrus atvejus, numatytus šio

straipsnio 6 ir 7 dalyse;

2) įstatymų

nustatyta tvarka išleistas vaiko priežiūros atostogų, išskyrus šio įstatymo 21

straipsnio 4 dalyje numatytą atvejį;

3) per

paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos turi ne

trumpesnį kaip 7 mėnesių ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą,

išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Nuo 2009 m. liepos 1 d. – ne trumpesnį kaip 9 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius, nuo 2009 m. spalio 1 d. – ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio

draudimo stažą, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus.

2.

Teisę gauti

motinystės (tėvystės) pašalpą turi apdraustieji

asmenys iki 26 metų (vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas), jeigu jie iki

vaiko priežiūros atostogų pradžios neįgijo šio

straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto stažo

dėl to, kad nurodytuoju laikotarpiu mokėsi nustatyta tvarka įregistruotų

aukštųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose ir

pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą), kol

jie tapo apdraustaisiais, neviršija 3 mėnesių.

3.

Teisę gauti

motinystės (tėvystės) pašalpą taip pat turi tie apdraustieji asmenys,

kurie  iki vaiko priežiūros atostogų

pradžios neįgijo šio straipsnio 1 dalies 3 punkte

nustatyto stažo dėl to, kad

nurodytais laikotarpiais buvo draudžiami kaip asmenys, išvardyti Valstybinio

socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte, ir pertrauka

nuo jų statuso pasikeitimo neviršija 3

mėnesių.

4.

Jeigu apdraustasis, gaunantis motinystės (tėvystės) pašalpą, įgyja teisę gauti motinystės arba motinystės (tėvystės) pašalpą dėl kito vaiko gimimo, jam mokamos abi šios pašalpos. Motinystės (tėvystės) pašalpos mokamos neatsižvelgiant į tai, kurio vaiko priežiūrai suteiktos vaiko priežiūros atostogos.

5.

Asmeniui,

neturinčiam teisės gauti motinystės (tėvystės) pašalpos iš Valstybinio

socialinio draudimo fondo lėšų, mokama pašalpa pagal Išmokų vaikams įstatymą.

6.

Vienam iš

tėvų (įtėvių) ar globėjui, įstatymų nustatyta tvarka išleistam vaiko priežiūros

atostogų ir gaunančiam motinystės (tėvystės) pašalpą, atleistam iš darbo dėl

įmonės, įstaigos,

organizacijos likvidavimo ar bankroto, taip pat dėl to, kad pasibaigė

terminuotos darbo sutarties terminas arba Valstybės tarnybos

įstatyme, Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų

darbo apmokėjimo įstatyme ir Teisėjų atlyginimų įstatyme nurodytų

asmenų paskyrimo į pareigas terminas ar įgaliojimų laikas, motinystės

(tėvystės) pašalpa mokama šio įstatymo 20 ir 21 straipsniuose nustatyta tvarka.

7.

Vienam iš

tėvų (įtėvių) ar globėjui, turinčiam šio straipsnio 1 dalyje nurodytą ligos ir

motinystės socialinio draudimo stažą arba atitinkančiam šio straipsnio 2 ar 3

dalių reikalavimus, atleistam iš darbo dėl įmonės, įstaigos, organizacijos

likvidavimo ar bankroto, taip pat dėl to, kad pasibaigė terminuotos darbo

sutarties terminas arba Valstybės tarnybos įstatyme, Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo

įstatyme ir Teisėjų atlyginimų įstatyme nurodytų asmenų paskyrimo į

pareigas terminas ar įgaliojimų laikas, ir dėl to negavusiam vaiko priežiūros

atostogų, motinystės (tėvystės) pašalpa mokama šio įstatymo 20 ir 21

straipsniuose nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1333,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 12-441 (2003-01-31)

Nr. IX-2483,

2004-10-12, Žin., 2004, Nr. 158-5755 (2004-10-30)

Nr. X-659, 2006-06-08,

Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)

Nr. X-1205,

2007-06-26, Žin., 2007, Nr. 77-3042 (2007-07-12)

Nr. X-1339,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5347 (2007-12-15)

Nr. X-1338,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)

Nr. X-1618,

2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 74-2864 (2008-06-30)

Nr.

X-1788,

2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 131-5038 (2008-11-15)

Nr.

XI-71,

2008-12-18, Žin., 2008, Nr. 149-5999 (2008-12-30)

20 straipsnis. Motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo trukmė

1.

Motinystės (tėvystės) pašalpa mokama vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo

nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki tol, kol vaikui sueis dveji metai.

2.

Jeigu motina negavo motinystės pašalpos už nėštumo ir gimdymo

atostogų laikotarpį, tai motinystės (tėvystės) pašalpa turintiems teisę ją

gauti šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytiems asmenims skiriama nuo vaiko

gimimo dienos.

3.

Jeigu motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų

laikotarpį gavusi motina mirė, motinystės (tėvystės) pašalpa turintiems teisę

ją gauti šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytiems asmenims skiriama nuo motinos

mirties dienos.

4.

Tėvystės atostogų metu tėvui, gaunančiam tėvystės pašalpą, motinystės

(tėvystės) pašalpa nemokama.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-709,

2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06)

Nr. X-659, 2006-06-08,

Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)

Nr. X-1205,

2007-06-26, Žin., 2007, Nr. 77-3042 (2007-07-12)

Nr. X-1339, 2007-12-04,

Žin., 2007, Nr. 132-5347 (2007-12-15)

Nr. X-1338,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)

24 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo

tvarka

Ligos ir motinystės socialiniam draudimui skirtos valstybinio

socialinio draudimo įmokos už kiekvieną apdraustąjį asmenį, nurodytą šio

įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, skaičiuojamos ir mokamos įstatymų nustatyta

tvarka kartu su kitomis valstybinio socialinio draudimo įmokomis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2540,

2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6300 (2004-11-26)

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

Skirsnio numeracijos pakeitimas:

Nr. X-211, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

26 straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei

Vyriausybė per du mėnesius nuo šio įstatymo

įsigaliojimo patvirtina Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų

nuostatus.

27 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1.

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

2.

Šio įstatymo nuostatos taikomos asmenims, nuo šio įstatymo

įsigaliojimo tapusiems laikinai nedarbingais dėl motinystės, motinystės

(tėvystės), taip pat dėl ligos arba traumos, išskyrus atvejus, kuriuos numato

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas.

3.

Ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, paskirtos

iki šio įstatymo įsigaliojimo, neperskaičiuojamos ir mokamos pagal iki šio

įstatymo įsigaliojimo nustatytą tvarką.

4.

Iki bus patvirtinti Ligos ir motinystės socialinio draudimo

pašalpų nuostatai, vadovaujamasi Valstybinio socialinio draudimo pašalpų

nuostatais tiek, kiek jie neprieštarauja šiam įstatymui.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS

ADAMKUS


Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-709,

2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO

DRAUDIMO ĮSTATYMO 5, 9, 10, 11, 12, 14, 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas

įsigalioja nuo 2002 m. balandžio 1 d.

Šio Įstatymo nuostatos taikomos draudiminiams

įvykiams, įvykusiems po šio Įstatymo įsigaliojimo.

2.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-1247,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24)

VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO

PENSIJŲ ĮSTATYMO, VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, LIGOS IR MOTINYSTĖS

SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ

SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, ŽALOS ATLYGINIMO DĖL NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE

AR SUSIRGIMŲ PROFESINE LIGA LAIKINOJO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

3.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-1248,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5622 (2002-12-27)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO

DRAUDIMO ĮSTATYMO 16, 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

4.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-1333,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 12-441 (2003-01-31)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO

DRAUDIMO ĮSTATYMO 16 IR 19 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. vasario 1 d.

Šio Įstatymo nuostatos taikomos ir asmenims,

atleistiems iš darbo dėl įmonės, įstaigos ar organizacijos likvidavimo ar

bankroto iki šio Įstatymo įsigaliojimo.

5.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-1419,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1664 (2003-04-24)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO

DRAUDIMO ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. gegužės 1 d.

6.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-1975,

2004-01-27, Žin., 2004, Nr. 25-750 (2004-02-14)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO

DRAUDIMO ĮSTATYMO 21 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. kovo 1 d.

7.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-2483,

2004-10-12, Žin., 2004, Nr. 158-5755 (2004-10-30)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO

DRAUDIMO ĮSTATYMO 16 IR 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. lapkričio 1 d.

8.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-2540,

2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6300 (2004-11-26)

NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR

PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, ŽALOS ATLYGINIMO DĖL NELAIMINGŲ

ATSITIKIMŲ DARBE AR SUSIRGIMŲ PROFESINE LIGA LAIKINOJO ĮSTATYMO, SVEIKATOS

DRAUDIMO ĮSTATYMO, NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO

DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO, VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO

SANDAROS ĮSTATYMO, INVALIDŲ SOCIALINĖS INTEGRACIJOS ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ

SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO 33, 34, 36, 45 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

PAPILDYMO 45(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ

ĮSTATYMO 9, 16, 28, 35, 36, 40, 43, 45, 49, 50, 54 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 55(6) STRAIPSNIU IR VII SKYRIUMI ĮSTATYMO,

VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO 2, 10, 28, 29, 34, 35, 38, 39,

40, 45, 49, 54, 56 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO

55(1), 55(2), 55(3), 55(4), 55(5) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO, LIGOS IR MOTINYSTĖS

SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.

9.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-211, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO

DRAUDIMO ĮSTATYMO, NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO

DRAUDIMO ĮSTATYMO, ŽALOS ATLYGINIMO DĖL NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE AR

SUSIRGIMŲ PROFESINE LIGA LAIKINOJO ĮSTATYMO BEI VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO

ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. liepos 1 d.

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-659, 2006-06-08,

Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO

DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 3, 5, 6, 7, 8, 10, 16, 17, 19, 20, 21, 22 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR PAPILDYMO, TREČIOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO

PAPILDYMO 18(1), 18(2), 18(3) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. liepos 1 d.

11.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-1205,

2007-06-26, Žin., 2007, Nr. 77-3042 (2007-07-12)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO

DRAUDIMO ĮSTATYMO 5, 6, 19, 20, 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2008 m. sausio 1 d.

Šis įstatymas pripažintas

negaliojančiu nuo 2007 m. gruodžio 15 d.:

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1339,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5347 (2007-12-15)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO

DRAUDIMO ĮSTATYMO 5, 6, 19, 20, 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO

PRIPAŽINIMO NEGALIOJANČIU ĮSTATYMAS

12.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-1338,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO

DRAUDIMO ĮSTATYMO 3, 5, 6, 8, 10, 15, 16, 17, 18, 181, 183, 19, 20, 21

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus 15 straipsnį,

įsigalioja 2008 m. sausio 1 d.

Įsigaliojus šiam įstatymui, iki tol

paskirtos ir pradėtos mokėti motinystės (tėvystės) socialinio draudimo

pašalpos, vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, atitinkamai perskaičiuojamos,

padidinamos ir (ar) pratęsiamas jų mokėjimo laikotarpis.

Vaiko priežiūros atostogose esantiems

apdraustiesiems asmenims (nepaisant to, ar

vaiko priežiūros atostogos tęsiamos, ar suteikiamos iš naujo) ir nurodytiems

Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 19

straipsnio 6 ir 7 dalyse asmenims, kuriems motinystės (tėvystės) socialinio

draudimo pašalpų mokėjimo laikas buvo pasibaigęs, nes vaikui (vaikams) suėjo

vieni metai, nuo 2008 m. sausio 1 d. šių pašalpų mokėjimas tęsiamas, jeigu

vaikui (vaikams) dar nėra suėję dveji metai.

Šio įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2

dalyse numatytais atvejais apdraustojo asmens

kompensuojamasis uždarbis iš naujo neperskaičiuojamas.

Apdraustiesiems asmenims,

atitinkantiems Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo

įstatymo 8 straipsnio 2 ir 3 dalių, 16 straipsnio 2 ir 3 dalių, 181

straipsnio 2 ir 3 dalių, 19 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, ligos,

motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos

skiriamos ir mokamos nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, jeigu jie yra

laikinai nedarbingi, išleisti nėštumo ir gimdymo ar tėvystės atostogų arba

vaiko priežiūros atostogų ir atitinka kitas sąlygas, nustatytas šioms pašalpoms

gauti.

13.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1400,

2007-12-20, Žin., 2007, Nr. 138-5655 (2007-12-29)

LIGOS

IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 3 IR 4 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2008 m. sausio 1 d.

14.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1618,

2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 74-2864 (2008-06-30)

LIGOS

IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 19 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja 2008 m. liepos 1 d.

15.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1672,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3178 (2008-07-17)

LIGOS

IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 5, 9, 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

16.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1788,

2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 131-5038 (2008-11-15)

LIGOS

IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 16 IR 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

18.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-71, 2008-12-18,

Žin., 2008, Nr. 149-5999 (2008-12-30)

LIGOS

IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 3, 4, 5, 6, 8, 9, 16, 18(1), 19 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Įstatymas

įsigalioja nuo 2009-01-01.

1.

Motinystės, tėvystės ir motinytės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos,

paskirtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, neperskaičiuojamos.

2.

Tuo atveju, kai po šio įstatymo įsigaliojimo asmeniui suteikiamos pakartotinės

vaiko priežiūros atostogos už tą patį vaiką ir jis įgyja teisę gauti motinystės

(tėvystės) socialinio draudimo pašalpą, atnaujinamas anksčiau paskirtos

pašalpos mokėjimas. Asmenims, įgijusiems teisę gauti motinystės socialinio

draudimo pašalpą, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpa skiriama

neatsižvelgiant į kintančio stažo reikalavimą.

3.

Asmenų, gavusių pajamas iš sporto veiklos, asmenų, gavusių pajamas iš atlikėjo

veiklos, ir asmenų, gavusių pajamas pagal autorines sutartis, nuo kurių 2009 ir

2010 metais įmokėtos sumažinto tarifo privalomojo ligos ir motinystės

socialinio draudimo įmokos, tų metų draudžiamosiomis pajamomis laikomos gautos

pajamų sumos, apskaičiuotos proporcingai mokėtoms valstybinio socialinio

draudimo įmokoms: atitinkamais metais gauta pajamų suma dauginama iš dydžio,

kuris apskaičiuojamas atitinkamų metų sumažintą draudėjų ir apdraustųjų ligos

ir motinystės socialinio draudimo įmokos tarifą, taikomą pajamoms, gautoms iš

sporto bei atlikėjo veiklos, ar pajamoms, gautoms pagal autorines sutartis

(atitinkamai gautoms iš savo darbdavio arba ne iš savo darbdavio), dalijant iš

tų metų draudėjų bendrojo ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokų tarifo,

nustatyto pajamoms, gautoms pagal autorines sutartis (atitinkamai gautoms iš

savo darbdavio arba ne iš savo darbdavio), ar sportininkų bei atlikėjų gautoms

pajamoms.

4.

Ūkininkų ir jų partnerių pajamos, nuo kurių 2009 ir 2010 metais įmokėtos

sumažinto tarifo privalomojo ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos,

draudžiamosiomis pajamomis laikomos gautos pajamos, apskaičiuotos proporcingai

mokėtoms valstybinio socialinio draudimo įmokoms: atitinkamais metais gauta

pajamų suma dauginama iš dydžio, kuris apskaičiuojamas atitinkamų metų sumažintą

ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos tarifą, taikomą ūkininkų ir jų

partnerių gautoms pajamoms, dalijant iš tų metų bendrojo ligos ir motinystės

socialinio draudimo įmokų tarifo, nustatyto ūkininkams ir jų partneriams.


Pabaiga ***

Redagavo

Aušra Bodin (2008-12-30)

aubodi@lrs.lt

16 straipsnis. Teisė gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo

atostogų laikotarpiu

1.

Teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų

laikotarpiu turi pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1–3 dalis apdrausti asmenys,

kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, jeigu jie iki pirmosios nėštumo

ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12

mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir

motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse

numatytus atvejus. Nuo 2009 m. liepos 1 d. – ne trumpesnį kaip 9 mėnesių per

paskutinius 24 mėnesius, nuo 2009 m. spalio 1 d. – ne trumpesnį kaip 12 mėnesių

per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą,

išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus.

2.

Teisę gauti

motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi apdraustieji asmenys iki 26 metų, jeigu jie iki nėštumo ir gimdymo atostogų

pradžios neįgijo šio straipsnio 1 dalyje nustatyto

stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi nustatyta tvarka

įregistruotų aukštųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose

skyriuose ir pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimą įrodantį

dokumentą), kol jie tapo apdraustaisiais asmenimis,

neviršija 3 mėnesių.

3.

Teisę gauti

motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu taip pat turi

apdraustieji, jeigu jie iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios neįgijo šio straipsnio 1 dalyje nustatyto stažo dėl to, kad

nurodytais laikotarpiais buvo draudžiami kaip asmenys, išvardyti Valstybinio

socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte, ir pertrauka

nuo statuso pasikeitimo neviršija 3 mėnesių.

4.

Moteriai, atleistai iš darbo nėštumo metu arba

nėštumo ir gimdymo atostogų metu dėl įmonės, įstaigos, organizacijos

likvidavimo ar bankroto, taip pat dėl to, kad pasibaigė terminuotos darbo

sutarties terminas arba Valstybės tarnybos įstatyme, Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo

įstatyme ir Teisėjų atlyginimų įstatyme nurodytų asmenų paskyrimo į

pareigas terminas ar įgaliojimų laikas, ir turinčiai šio straipsnio 1 dalyje

nurodytą ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, motinystės pašalpa

mokama šio įstatymo 17 straipsnyje nustatyta tvarka.

5.

Pagrindas skirti motinystės pašalpą nėštumo ir

gimdymo atostogų laikotarpiu yra nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas,

išduotas pagal sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų

patvirtintas Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų

davimo taisykles.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1248,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5622 (2002-12-27)

Nr. IX-1333,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 12-441 (2003-01-31)

Nr. IX-2483,

2004-10-12, Žin., 2004, Nr. 158-5755 (2004-10-30)

Nr. X-659, 2006-06-08,

Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)

Nr. X-1338,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)

Nr.

X-1788,

2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 131-5038 (2008-11-15)

Nr.

XI-71, 2008-12-18,

Žin., 2008, Nr. 149-5999 (2008-12-30)

11 straipsnis. Ligos pašalpos užkrečiamųjų ligų

protrūkių arba jų epidemijų metu

mokėjimo

trukmė

1.

Kai teisės aktų nustatyta tvarka ypač pavojingų

arba nežinomos kilmės užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų židiniuose

nustatomas karantino režimas, ligos pašalpa dėl šios priežasties nušalintiems

nuo darbo apdraustiesiems asmenims mokama šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje

nustatyta tvarka visą nušalinimo nuo darbo laikotarpį iki karantino atšaukimo.

2.

Apdraustiesiems asmenims, gaunantiems valstybinio socialinio draudimo netekto

darbingumo (invalidumo) pensiją, ligos pašalpa šio įstatymo 5 straipsnio 2

dalies 3 punkte numatytais atvejais iš Valstybinio socialinio draudimo fondo

lėšų mokama šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

3.

Užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų metu, kai

apdraustasis asmuo nuo darbo laikinai nušalinamas kaip užkrečiamosios ligos

sukėlėjo nešiotojas ir negalima jo perkelti į kitą darbą, ligos pašalpa

apskaičiuojama pagal kompensuojamąjį uždarbį, gautą tik toje darbovietėje,

kurioje apdraustasis asmuo nušalintas nuo darbo, ir mokama šio įstatymo 9

straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

4.

Kai teisės aktų nustatyta tvarka vaikų įstaigose nustatomas

infekcijų plitimą ribojantis režimas ir dėl to atsirado būtinybė prižiūrėti

vaiką, ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokama šio

įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-709,

2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06)

Nr. X-211, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

183 straipsnis. Tėvystės pašalpos dydis

Tėvystės

pašalpa mokama 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Ši

pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už tėvystės atostogų suteikimo mėnesį

galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų trečdalį. Pašalpa apskaičiuojama

ir mokama Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo

pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. X-659, 2006-06-08,

Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1338,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)