← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 2012-09-01

Įstatymas skelbtas: Žin., 2000,

Nr. 111-3574

Neoficialus įstatymo tekstas

Įstatymo aktuali redakcija nuo 2012-09-01 iki 2013-06-30

LIETUVOS RESPUBLIKOS

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO

ĮSTATYMAS

2000 m. gruodžio 21 d. Nr. IX-110

Vilnius

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

5 straipsnis.

Ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės

(tėvystės)

socialinio draudimo pašalpos

1.

Pagal šį

įstatymą skiriamos ir mokamos ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės,

tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpos.

2.

Ligos pašalpos skiriamos turintiems teisę jas gauti asmenims

šiais atvejais:

1) apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems dėl

ligos arba traumos ir dėl to praradusiems darbo pajamų, išskyrus Nelaimingų

atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo numatytus

ligos pašalpos skyrimo ir mokėjimo atvejus;

2) sergantiems šeimos nariams slaugyti. Ši pašalpa skiriama, jeigu

gydytojo nurodymu būtina slaugyti susirgusį apdraustojo asmens šeimos narį;

3) dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų nušalintiems nuo

darbo;

4) apdraustiesiems asmenims, kurie gydosi sveikatos priežiūros

įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas. Ši pašalpa

skiriama apdraustiesiems asmenims už visą gydymosi tokioje įstaigoje laiką,

taip pat vykimo į ją ir grįžimo iš jos laiką;

5)

vaikų priežiūrai, jeigu vaikų įstaigose nustatytas infekcijų plitimą ribojantis

režimas;

6)

vaiko priežiūrai, jeigu asmuo, kuriam suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos ar

atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai (toliau – vaiko

priežiūros atostogos), dėl savo ligos ar traumos negali šio vaiko prižiūrėti;

7) apdraustiesiems

asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems dėl audinių, ląstelių ar organų

paėmimo transplantacijai donorystės tikslu.

3.

Motinystės,

tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos skiriamos turintiems teisę jas gauti

apdraustiesiems asmenims šiais atvejais (išskyrus šio straipsnio 5 dalyje

numatytus atvejus):

1) motinystės –

moterims nėštumo ir gimdymo atostogų metu;

2) tėvystės –

apdraustajam asmeniui tėvystės atostogų metu, kol vaikui sueis vienas mėnuo;

3)

motinystės (tėvystės) – apdraustajam asmeniui vaiko priežiūros atostogų metu,

kol vaikui sueis dveji metai.

4.

Profesinės reabilitacijos pašalpos skiriamos ir mokamos turintiems teisę jas

gauti apdraustiesiems asmenims, kuriems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo

tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) nustatė

profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį, jeigu šie asmenys dalyvauja

profesinės reabilitacijos programoje.

5.

Asmenims,

privalomai draudžiamiems ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai

draudžiama motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpoms, ir

asmenims, nurodytiems šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje, pašalpos skiriamos

šiais atvejais:

1) motinystės –

pagal pateiktą nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą, išduotą šio įstatymo 16

straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, jeigu moteris neturi pajamų, nuo kurių

skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos;

2) tėvystės –

vieną mėnesį nuo vaiko gimimo, jeigu vaiko tėvas neturi pajamų, nuo kurių

skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos;

3)

motinystės (tėvystės) – kol vaikui sueis dveji metai. Jeigu asmuo turi pajamų,

nuo kurių skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos, mokant

šią pašalpą atitinkamai taikomos šio įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostatos.

6.

Asmenys, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 3 ir 5

dalyse, pateikę nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą (šio straipsnio 5 dalies

1 punktas), prilyginami asmenims, kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo

atostogos, o pateikę vaiko gimimo liudijimą (šio straipsnio 5 dalies 2 ir 3

punktai), – asmenims, kuriems suteiktos tėvystės ar vaiko priežiūros atostogos.

Šioje dalyje nurodytiems asmenims tėvystės atostogų pradžia laikoma vaiko

gimimo diena, o vaiko priežiūros atostogų diena – kita diena po tėvystės

atostogų ar nėštumo ir gimdymo atostogų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-709,

2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06)

Nr. X-211, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

Nr. X-659, 2006-06-08,

Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)

Nr. X-1205,

2007-06-26, Žin., 2007, Nr. 77-3042 (2007-07-12)

Nr. X-1339,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5347 (2007-12-15)

Nr. X-1338,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)

Nr. X-1672,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3178 (2008-07-17)

Nr.

XI-71,

2008-12-18, Žin., 2008, Nr. 149-5999 (2008-12-30)(papildyta 5,6 dalimis)

7 straipsnis.

Pašalpos mokėjimas mirus asmeniui, turėjusiam teisę ją gauti

1.

Ligos pašalpos, motinystės pašalpos už nėštumo ir

gimdymo atostogų laikotarpį, negautos iki teisę jas gauti turėjusio asmens

mirties dienos, mokamos šeimos nariui, pateikusiam mirusiojo asmens mirties

liudijimą.

2.

Motinystės (tėvystės) pašalpa, negauta iki teisę ją gauti turėjusio asmens

mirties dienos, mokama vienam iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjui.

3.

Negautos ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos į paveldimą turtą

neįtraukiamos.

ANTRASIS

SKIRSNIS

LIGOS

PAŠALPA

8

straipsnis. Teisė gauti ligos pašalpą

1.

Teisę gauti ligos pašalpą šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytais

atvejais turi šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje išvardyti apdraustieji

asmenys, jeigu jie:

1)

tampa laikinai nedarbingi ir dėl to praranda darbo pajamų, taip pat jeigu tuo

laikotarpiu jie negauna ligos pašalpos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir

profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą;

2)

prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių

per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24

mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.

2.

Ligos pašalpa skiriama, jeigu teisė ją gauti atsirado darbo laikotarpiu,

įskaitant bandomąjį laikotarpį ir atleidimo iš darbo dieną.

3.

Pagrindas skirti ligos pašalpą yra nedarbingumo pažymėjimas, išduotas pagal

Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų patvirtintas

Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų davimo

taisykles.

9 straipsnis. Ligos pašalpos dėl apdraustojo asmens ligos arba

traumos mokėjimo

trukmė

1.

Apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems šio įstatymo 5

straipsnio 2 dalies 1, 3, 4 punktuose nurodytais atvejais, ligos pašalpą 2

pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas moka darbdavys, išskyrus asmenis,

nurodytus šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje. Ligos pašalpa iš Valstybinio

socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo 3 nedarbingumo dienos ir

mokama iki darbingumo atgavimo dienos ar darbingumo lygio nustatymo dienos. Tuo

atveju, kai asmenims NDNT nustato profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį,

ligos pašalpa mokama iki pirmos dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje

dienos. Ligos pašalpa po atleidimo iš darbo mokama ne ilgiau kaip 5

kalendorines ligos dienas.

2.

Apdraustiesiems asmenims, gaunantiems valstybinio socialinio draudimo netekto

darbingumo (invalidumo) pensiją, ligos pašalpa šio įstatymo 5 straipsnio 2

dalies 1 punkte numatytais atvejais iš Valstybinio socialinio draudimo fondo

lėšų pradedama mokėti šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir mokama ne

ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus.

3.

Apdraustiesiems asmenims, kurie savanoriškai gydosi nuo

alkoholizmo, narkomanijos ar toksikomanijos specializuotuose stacionaruose,

ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti

šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir mokama ne ilgiau kaip 14

kalendorinių dienų vieną kartą per kalendorinius metus.

4.

Apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems dėl audinių,

ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu, ligos pašalpa iš

Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti pirmą nedarbingumo

dieną ir mokama iki darbingumo atgavimo dienos ar darbingumo lygio nustatymo

dienos.

5.

Apdraustiesiems asmenims, nurodytiems šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje ir

įgijusiems teisę gauti ligos pašalpą, ligos pašalpa mokama nuo 3 laikinojo

nedarbingumo dienos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų ir mokama iki

darbingumo atgavimo dienos ar darbingumo lygio nustatymo dienos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-709,

2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06)

Nr. X-211, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

Nr. X-1672,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3178 (2008-07-17)

Nr. XI-71, 2008-12-18,

Žin., 2008, Nr. 149-5999 (2008-12-30)

Nr. XI-237,

2009-04-28, Žin., 2009, Nr. 49-1941 (2009-04-30)

Nr. XI-981,

2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 86-4532 (2010-07-20)

10

straipsnis. Ligos pašalpos sergančiam šeimos nariui slaugyti arba vaikui

prižiūrėti

mokėjimo

trukmė

1.

Kai apdraustasis asmuo slaugo sergantį šeimos narį, pašalpa iš Valstybinio

socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos

ir mokama ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas.

2.

Turinčiam teisę gauti ligos pašalpą šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka

šeimos nariui, globėjui, slaugančiam sergantį iki keturiolikos metų vaiką, arba

motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), prižiūrinčiam vaiką, kurio priežiūrai

suteiktos nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogos kitam asmeniui,

kuris dėl savo ligos ar traumos negali šio vaiko prižiūrėti, pašalpa iš

Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmos vaiko

slaugymo ar priežiūros dienos ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.

3.

Turinčiam teisę gauti ligos pašalpą šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka

šeimos nariui ar globėjui, slaugančiam stacionare sergantį iki septynerių metų

vaiką, taip pat šeimos nariui, globėjui ar rūpintojui, slaugančiam stacionare,

ambulatoriškai ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo

įstaigoje vaiką iki aštuoniolikos metų, sergantį sunkiomis ligomis, kurių

sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir socialinės apsaugos ir darbo

ministras, pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama

mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama visą reikalingą slaugymo

laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-709,

2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06)

Nr. X-659, 2006-06-08,

Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)

Nr. X-1338,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)

Nr. XI-237,

2009-04-28, Žin., 2009, Nr. 49-1941 (2009-04-30)

10 straipsnis.

Ligos pašalpos sergančiam šeimos nariui slaugyti arba vaikui

prižiūrėti

mokėjimo

trukmė

1.

Kai apdraustasis asmuo slaugo sergantį šeimos narį, pašalpa iš

Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios

slaugymo dienos ir mokama ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas.

2.

Turinčiam teisę gauti ligos pašalpą šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka

šeimos nariui, globėjui, slaugančiam sergantį iki keturiolikos metų vaiką, arba

motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), prižiūrinčiam vaiką, kurio priežiūrai

suteiktos nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogos kitam asmeniui,

kuris dėl savo ligos ar traumos negali šio vaiko prižiūrėti, pašalpa iš

Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmos vaiko slaugymo

ar priežiūros dienos ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.

3.

Turinčiam teisę gauti ligos pašalpą šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka

šeimos nariui ar globėjui, slaugančiam stacionare sergantį iki septynerių metų

vaiką, taip pat šeimos nariui, globėjui ar rūpintojui, slaugančiam stacionare,

ambulatoriškai ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo

įstaigoje vaiką iki aštuoniolikos metų, sergantį sunkiomis ligomis, kurių

sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir socialinės apsaugos ir darbo

ministras, pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama

mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama visą reikalingą slaugymo

laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-709,

2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06)

Nr. X-659, 2006-06-08,

Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)

Nr. X-1338,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)

Nr. XI-237,

2009-04-28, Žin., 2009, Nr. 49-1941 (2009-04-30)

12 straipsnis. Ligos pašalpos

asmenims, kurie gydosi sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose ortopedines

ir (ar) protezavimo paslaugas,

mokėjimo trukmė

1.

Apdraustajam asmeniui, kuris

gydosi sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar)

protezavimo paslaugas, pašalpa mokama 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka už

visą gydymosi joje laiką, tai pat vykimo į šią įstaigą ir grįžimo iš jos laiką.

2.

Apdraustiesiems asmenims, gaunantiems valstybinio socialinio draudimo netekto

darbingumo (invalidumo) pensiją, ligos pašalpa šio įstatymo 5 straipsnio 2

dalies 4 punkte numatytais atvejais iš Valstybinio socialinio draudimo fondo

lėšų mokama šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-709,

2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06)

Nr. X-211, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

17 straipsnis. Motinystės pašalpos nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu mokėjimo trukmė

1.

Moterims, suėjus 30 ir daugiau nėštumo savaičių,

motinystės pašalpa mokama už 126 kalendorines dienas. Komplikuoto gimdymo

atveju ir kai gimė daugiau negu vienas vaikas, pašalpa mokama papildomai už 14

kalendorinių dienų. Moterims, kurios iki gimdymo datos (suėjus 30 ir daugiau

nėštumo savaičių) nepasinaudojo teise į nėštumo ir gimdymo atostogas, motinystės

pašalpa mokama už 56 kalendorines dienas po gimdymo.

2.

Moterims, kurios iki gimdymo datos (suėjus 30 ir daugiau

nėštumo savaičių) nepasinaudojo teise į nėštumo ir gimdymo atostogas,

komplikuoto gimdymo atveju ar kai gimė daugiau negu vienas vaikas, motinystės

pašalpa mokama už 70 kalendorinių dienų po gimdymo.

3.

Moterims, pagimdžiusioms 22–30 nėštumo savaitę,

motinystės pašalpa mokama už 28 kalendorines dienas po gimdymo. Jeigu kūdikis

gyvena 28 paras ir ilgiau, pašalpa mokama už 126 kalendorines dienas po

gimdymo. Moterims, pagimdžiusioms 22–30 nėštumo savaitę negyvą vaiką,

motinystės pašalpa mokama už 28 kalendorines dienas po gimdymo.

4.

Moterims, pagimdžiusioms 22–30 nėštumo savaitę, komplikuoto gimdymo atveju ir

kai gimė daugiau negu vienas vaikas, pašalpa papildomai mokama už 14

kalendorinių dienų.

5.

Apdraustajam

asmeniui, paskirtam naujagimio globėju, motinystės pašalpa mokama nuo globos

nustatymo dienos tol, kol kūdikiui sueis 70 dienų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1248,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5622 (2002-12-27)

Nr. X-659, 2006-06-08,

Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)

Nr. X-1338,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)

Nr. XI-2048,

2012-06-05, Žin., 2012, Nr. 69-3528 (2012-06-21)

18 straipsnis. Motinystės pašalpos

nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu dydis

1.

Motinystės pašalpa nėštumo ir gimdymo atostogų

laikotarpiu mokama 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio

dydžio. Ši pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už nėštumo ir gimdymo

atostogų pradžios mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų trečdalį.

*2.

Jeigu apdraustasis motinystės pašalpos gavimo laikotarpiu turi pajamų, nuo

kurių skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos, ir jų dydis

mažesnis už motinystės pašalpą, jam mokamas šios pašalpos ir jo atitinkamą

mėnesį turėtų draudžiamųjų pajamų skirtumas. Mokant motinystės pašalpą, į

draudžiamąsias pajamas neįtraukiamos pajamos, gautos pagal autorines sutartis

už darbą, atliktą iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos. Motinystės

pašalpa ar jos dalis apskaičiuojama ir mokama Vyriausybės tvirtinamų

Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.

*Pastaba.

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo

įstatymo 18 straipsnio 2 dalis (2010 m. gruodžio 22 d.

redakcija; Žin., 2010, Nr. 157-7976) tiek, kiek joje nenustatyta, kad

mokant motinystės pašalpą į draudžiamąsias pajamas neįtraukiamos visos darbinės

veiklos pajamos, gautos nėštumo ir gimdymo atostogų metu iš ne per jas vykdytos

darbinės veiklos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos

39 straipsnio 2 daliai.

Lietuvos

Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2012-02-27, Žin.,

2012, Nr. 26-1200 (2012-02-29)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1247,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24)

Nr. X-1338,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)

Nr. XI-982,

2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 86-4533 (2010-07-20)

Nr. XI-1244,

2010-12-22, Žin., 2010, Nr. 157-7976 (2010-12-31)

181

straipsnis. Teisė gauti tėvystės pašalpą

1.

Teisę gauti tėvystės pašalpą turi tėvas, kuris:

1)

apdraustas pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1–3 dalis;

2)

įstatymų nustatyta tvarka išleistas tėvystės atostogų, kol vaikui sueis vienas

mėnuo;

3)

per paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios tėvystės atostogų dienos turi ne

trumpesnį kaip 7 mėnesių ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą,

išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Nuo 2009 m. liepos 1 d. – ne trumpesnį kaip 9 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius, nuo 2009 m. spalio 1 d. – ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės

socialinio draudimo stažą, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus

atvejus.

2.

Teisę gauti tėvystės pašalpą tėvystės atostogų laikotarpiu turi apdraustieji

asmenys iki 26 metų, jeigu jie iki tėvystės atostogų pradžios neįgijo šio

straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto stažo dėl to, kad nurodytais

laikotarpiais mokėsi nustatyta tvarka įregistruotose bendrojo lavinimo ar

profesinėse mokyklose pagal dieninę mokymo formą bei aukštosiose mokyklose

pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą ir pertrauka nuo mokslo pabaigos

(pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą), kol jie tapo apdraustaisiais asmenimis,

neviršija 3 mėnesių.

3.

Teisę gauti tėvystės pašalpą, tėvystės atostogų laikotarpiu taip pat turi

apdraustieji, jeigu jie iki tėvystės atostogų pradžios šio stažo neįgijo dėl

to, kad nurodytais laikotarpiais buvo draudžiami kaip asmenys, išvardyti

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte,

ir pertrauka nuo statuso pasikeitimo neviršija 3 mėnesių.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. X-659, 2006-06-08,

Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1338,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)

Nr. XI-71, 2008-12-18,

Žin., 2008, Nr. 149-5999 (2008-12-30)

Nr. XI-1244,

2010-12-22, Žin., 2010, Nr. 157-7976 (2010-12-31)

18(2) straipsnis. Tėvystės

pašalpos mokėjimo trukmė

Tėvystės

pašalpa mokama tėvystės atostogų laikotarpiu nuo vaiko gimimo dienos iki tol,

kol vaikui sueis vienas mėnuo.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. X-659, 2006-06-08,

Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)

22 straipsnis. Valstybinio socialinio

draudimo fondo lėšos ligos ir motinystės

socialiniam draudimui

1.

Ligos ir motinystės socialiniam draudimui skirtos lėšos

įtraukiamos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą įstatymų nustatyta

tvarka pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių

patvirtinimo įstatymo nustatytus šios valstybinio socialinio draudimo rūšies

įmokų tarifus.

2.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo pajamas sudaro šiai

draudimo rūšiai draudėjų ir apdraustųjų asmenų mokamos privalomosios

valstybinio socialinio draudimo įmokos, delspinigiai ir baudos. Ligos ir

motinystės socialinio draudimo pajamų dalį gali sudaryti lėšos, skirtos iš

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rezervo.

3.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo išlaidas sudaro lėšos, skirtos šio

įstatymo 5 straipsnyje nurodytoms ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės,

tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpoms mokėti.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-211, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

Nr. X-659, 2006-06-08,

Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)

23 straipsnis. Valstybinio socialinio

draudimo įmokų tarifai ligos ir motinystės

socialiniam draudimui

Valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai ligos ir motinystės

socialiniam draudimui tvirtinami Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto

rodiklių patvirtinimo įstatymu.

24

straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarka

Ligos

ir motinystės socialiniam draudimui skirtos valstybinio socialinio draudimo

įmokos už kiekvieną apdraustąjį asmenį, nurodytą šio įstatymo 4 straipsnio 1–3

dalyse, skaičiuojamos ir mokamos įstatymų nustatyta tvarka kartu su kitomis

valstybinio socialinio draudimo įmokomis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2540,

2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6300 (2004-11-26)

Nr. XI-237,

2009-04-28, Žin., 2009, Nr. 49-1941 (2009-04-30)

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

Skirsnio numeracijos pakeitimas:

Nr. X-211, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

25 straipsnis. Ginčų sprendimas

Ginčai

dėl šio įstatymo taikymo sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.

21 straipsnis.

Motinystės (tėvystės) pašalpos dydis

1.

Motinystės

(tėvystės) pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui

sueis vieni metai, yra 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio

dydžio, jeigu apdraustasis pasirenka gauti šią pašalpą, kol vaikui sueis vieni

metai. Jeigu apdraustasis pasirenka gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, kol

vaikui sueis dveji metai, šios pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų

pabaigos, kol vaikui sueis vieni metai, yra 70 procentų, o kol vaikui sueis

dveji metai, – 40 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Motinystės (tėvystės) pašalpos dydis 3

mėnesius nuo vaiko priežiūros atostogų, įsiteisėjus teismo sprendimui

įvaikinti, suteikimo, išskyrus atvejus, kai įvaikintas sutuoktinio vaikas arba

įmotei (įtėviui) tam pačiam vaikui prižiūrėti jau buvo suteiktos atostogos

pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, yra 70 procentų

pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

2.

Motinystės (tėvystės) pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė nei vaiko

priežiūros atostogų pradžios mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų

pajamų trečdalis.

3.

Jeigu apdraustajam gimsta du ir daugiau vaikų ir jis yra šių vaikų priežiūros

atostogose, motinystės (tėvystės) pašalpa (šio straipsnio 1 ir 2 dalys)

didinama atsižvelgiant į vienu metu gimusių vaikų skaičių, tačiau mokama bendra

pašalpų suma negali būti didesnė kaip 100 procentų pašalpos gavėjo

kompensuojamojo uždarbio dydžio.

*4. Jeigu apdraustasis, kuris buvo ar yra išleistas vaiko

priežiūros atostogų, kol vaikui sueis vieni metai, turi draudžiamųjų pajamų,

kurių dydis mažesnis už motinystės (tėvystės) pašalpą (bendrą šių pašalpų

sumą), jam mokamas šios pašalpos (bendros šių pašalpų sumos) ir jo atitinkamą

mėnesį turėtų draudžiamųjų pajamų skirtumas Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir

motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka. Mokant

motinystės (tėvystės) pašalpą, į draudžiamąsias pajamas neįtraukiamos

pajamos, gautos pagal autorines sutartis už darbą, atliktą iki pirmosios vaiko

priežiūros atostogų dienos.

5.

Motinystės (tėvystės) pašalpa apskaičiuojama ir mokama Vyriausybės tvirtinamų

Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.

6.

Jeigu apdraustasis, esantis vaiko priežiūros atostogose, įsidarbina kitoje

darbovietėje ir šioje darbovietėje jam suteikiamos vaiko priežiūros atostogos,

motinystės (tėvystės) pašalpa už šį laikotarpį iš naujo neskiriama.

*Pastaba.

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo

įstatymo 21 straipsnio 4 dalis (2010 m. gruodžio 22 d.

redakcija; Žin., 2010, Nr. 157-7977) tiek, kiek joje nenustatyta, kad

jeigu apdraustasis, kuris buvo ar yra išleistas vaiko priežiūros atostogų, kol

vaikui sueis vieni metai, turi iš jų metu vykdytos darbinės veiklos gautų

pajamų, kurios pagal Lietuvos Respublikos įstatymus nėra draudžiamosios pajamos

ir jų dydis mažesnis už motinystės (tėvystės) pašalpą (bendrą šių pašalpų

sumą), jam mokamas šios pašalpos (bendros šių pašalpų sumos) ir jo atitinkamą

mėnesį turėtų darbinės veiklos pajamų skirtumas, prieštarauja Lietuvos

Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, 39 straipsnio

1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, taip pat tiek, kiek

joje nenustatyta, kad mokant motinystės (tėvystės) pašalpą į draudžiamąsias

pajamas neįtraukiamos visos darbinės veiklos pajamos, gautos vaiko priežiūros

atostogų metu iš ne per jas vykdytos darbinės veiklos, prieštarauja Lietuvos

Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio 1 daliai.

Lietuvos

Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2012-02-27, Žin.,

2012, Nr. 26-1200 (2012-02-29)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1247,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24)

Nr. IX-1975,

2004-01-27, Žin., 2004, Nr. 25-750 (2004-02-14)

Nr. X-659, 2006-06-08,

Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)

Nr. X-1205,

2007-06-26, Žin., 2007, Nr. 77-3042 (2007-07-12)

Nr. X-1339,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5347 (2007-12-15)

Nr. X-1338,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)

Nr. X-1618,

2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 74-2864 (2008-06-30)

Nr. XI-420,

2009-09-22, Žin., 2009, Nr. 117-4992 (2009-10-01)

Nr. XI-982, 2010-07-02,

Žin., 2010, Nr. 86-4533 (2010-07-20)

Nr. XI-1245,

2010-12-22, Žin., 2010, Nr. 157-7977 (2010-12-31)

Nr. XI-1244, 2010-12-22,

Žin., 2010, Nr. 157-7976 (2010-12-31)

Nr. XI-2048,

2012-06-05, Žin., 2012, Nr. 69-3528 (2012-06-21)

Įstatymas papildomas nauju ketvirtuoju skirsniu nuo 2005 m. liepos 1 d.:

Nr. X-211, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

KETVIRTASIS SKIRSNISPROFESINĖS REABILITACIJOS PAŠALPA

21(1) straipsnis. Teisė gauti profesinės

reabilitacijos pašalpą

1.

Teisę gauti profesinės reabilitacijos

pašalpą šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju turi šio įstatymo 4

straipsnio 1 ir 3 dalyse išvardyti apdraustieji asmenys, jeigu jie:

1)

dalyvauja profesinės reabilitacijos programoje ir dėl to negauna darbo pajamų;

2)

iki profesinės reabilitacijos programos pradžios turi ne trumpesnį kaip 3

mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per

paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.

2.

Pagrindas skirti profesinės reabilitacijos pašalpą yra NDNT sprendimas dėl

profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymo ir profesinės

reabilitacijos pažymėjimas, išduotas vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo

ministro patvirtintomis Profesinės reabilitacijos pažymėjimų davimo taisyklėmis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-237,

2009-04-28, Žin., 2009, Nr. 49-1941 (2009-04-30)

21(2) straipsnis. Profesinės

reabilitacijos pašalpos mokėjimas

1.

Profesinės reabilitacijos pašalpa turinčiam teisę ją gauti asmeniui skiriama už

dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje laikotarpį ir mokama nuo

pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos, kol asmuo

taps darbingu arba bus pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu, bet ne

ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų. Ši pašalpa mokama kiekvieną mėnesį (už

praėjusį mėnesį).

2.

Profesinės reabilitacijos pašalpa neturinčiam pagal šį įstatymą teisės ją gauti

asmeniui skiriama už dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje laikotarpį

ir mokama Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto lėšų.

21(3) straipsnis. Profesinės

reabilitacijos pašalpos dydis

1.

Profesinės reabilitacijos pašalpa, mokama pagal šį įstatymą, lygi 85 procentams

pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio.

2.

Profesinės reabilitacijos pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė kaip

profesinės reabilitacijos programos pradžioje galiojusių dviejų valstybinių

socialinio draudimo bazinių pensijų suma.

3.

Profesinės reabilitacijos pašalpa apskaičiuojama ir mokama Vyriausybės

patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta

tvarka. Ši pašalpa mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų.

21(4) straipsnis. Profesinės

reabilitacijos pašalpos nemokėjimas

Jei

asmuo nedalyvauja profesinės reabilitacijos programoje, profesinės

reabilitacijos pašalpa neskiriama, nepaisant to, kad asmeniui nustatytas

profesinės reabilitacijos paslaugų poreikis ir išduotas profesinės

reabilitacijos pažymėjimas, o paskirtosios mokėjimas nutraukiamas Vyriausybės

patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta

tvarka.

21(5) straipsnis. Reabilitacijos pašalpos

mokėjimo atnaujinimas

Nutrauktos

profesinės reabilitacijos pašalpos mokėjimas Vyriausybės patvirtintų Ligos ir

motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka atnaujinamas

nuo dienos, kurią asmuo pradėjo tęsti anksčiau pradėtą profesinės

reabilitacijos programą.

PENKTASIS SKIRSNIS

VALSTYBINIO

SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO LĖŠOS LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIAM DRAUDIMUI

Skirsnio numeracijos pakeitimas:

Nr. X-211, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nurodo asmenis, draudžiamus ligos ir motinystės

socialiniu draudimu, nustato teisę į šio draudimo pašalpas, jų skyrimo,

apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas.

2

straipsnis. Ligos ir motinystės socialinis draudimas

Ligos

ir motinystės socialinis draudimas įstatymų nustatytais atvejais kompensuoja

šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl jų pačių arba šeimos narių

ligos, taip pat dėl motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) dalį prarastų

ar dėl dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje negautų darbo pajamų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-211, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

Nr. X-659, 2006-06-08,

Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)

2 straipsnis. Ligos ir motinystės socialinis draudimas Ligos ir motinystės socialinis draudimas įstatymų nustatytais atvejais kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl jų pačių arba šeimos narių ligos, taip pat dėl motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) dalį prarastų ar dėl dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje negautų darbo pajamų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-211, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

Nr.

X-659,

2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1.

Apdraustasis asmuo – fizinis asmuo, kuris pats moka ir

už jį mokamos arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos valstybinio socialinio

draudimo įmokos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

2.

Apdraustojo asmens draudžiamosios pajamos – visos asmens pajamos,

nuo kurių buvo mokamos arba turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo

įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui, šio įstatymo nustatytos ir

apdraustajam priskaičiuotos ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias

ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės

(tėvystės) pašalpos, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės

ligos pašalpos, mokamos vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių

ligų socialinio draudimo įstatymu, taip pat priskaičiuotos nedarbo socialinio

draudimo išmokos, mokamos vadovaujantis Nedarbo socialinio draudimo įstatymu.

3.

Kompensuojamasis uždarbis – apdraustojo asmens draudžiamųjų pajamų suma,

pagal kurią apskaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpos.

4.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas – laikotarpiai, per

kuriuos mokamos arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos valstybinio socialinio

draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui, taip pat per kuriuos

apdraustasis asmuo gavo šio įstatymo nustatytas ligos (įskaitant darbdavio

mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės,

tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe

arba profesinės ligos pašalpas, mokamas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų

darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, nedarbo draudimo

išmokas, mokamas vadovaujantis Nedarbo socialinio draudimo įstatymu.

Savarankiškai dirbančių asmenų ar asmenų, kurie gauna pajamas iš sporto ar

atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis, socialinio draudimo stažas

nustatomas pagal sumokėtas socialinio draudimo įmokas. Jei šios įmokos sumokėtos nuo minimaliosios mėnesinės algos dydžio

sumos, įgyjamas vieno mėnesio socialinio draudimo stažas. Tais atvejais, kai

įmokos sumokėtos nuo mažesnės arba didesnės nei minimalioji mėnesinė alga

sumos, socialinio draudimo stažas laikomas proporcingai mažesniu arba didesniu.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas apskaičiuojamas

Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų

nustatyta tvarka.

5.

Pašalpos gavėjas – fizinis asmuo, kuris turi teisę gauti įstatymų

nustatytas ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar motinystės

(tėvystės) pašalpas.

6.

Šeimos narys – sutuoktinis, vaikas (įvaikis), motina

(tėvas), įmotė (įtėvis).

7.

Einamųjų metų draudžiamosios pajamos – pajamos, apskaičiuotos pagal

Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos patvirtintą metodiką. Jų

apskaičiavimo ir tvirtinimo tvarką nustato Valstybinių socialinio draudimo

pensijų įstatymas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1247,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24)

Nr. IX-2540,

2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6300 (2004-11-26)

Nr. X-211, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

Nr. X-659, 2006-06-08,

Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)

Nr. X-1338,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)

Nr. X-1400,

2007-12-20, Žin., 2007, Nr. 138-5655 (2007-12-29)

Nr. XI-71, 2008-12-18,

Žin., 2008, Nr. 149-5999 (2008-12-30)

Nr. XI-173,

2009-02-17, Žin., 2009, Nr. 25-975 (2009-03-05)

4

straipsnis. Asmenys, draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu

1.

Ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama ligos, profesinės reabilitacijos,

motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms,

privalomai draudžiami Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1

dalyje nurodyti asmenys.

2.

Ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama motinystės,

tėvystės ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms, privalomai

draudžiami Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 3 ir 5 dalyse

nurodyti asmenys, išskyrus  asmenis, kurie gauna pajamas pagal autorines

sutartis.

3.

Asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis, ligos ir motinystės

socialiniu draudimu  draudžiami ligos, profesinės reabilitacijos, motinytės,

tėvystės ir motinytės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms.

4.

Ligos ir motinystės socialiniu draudimu privalomai nedraudžiami asmenys turi

teisę šios rūšies draudimu draustis savanoriškai Vyriausybės nustatyta tvarka.

5.

Asmenys, gaunantys pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos arba pagal autorines

sutartis, laikomi apdraustaisiais nuo socialinio draudimo pradžios datos iki

draudiminio įvykio dienos, jei per šį laikotarpį buvo sumokėtos socialinio

draudimo įmokos nuo pajamų sumos, ne mažesnės kaip šio laikotarpio minimaliųjų

mėnesinių algų suma. Šioje dalyje išvardyti asmenys apdraustaisiais laikomi ne

ilgesnį kaip 24 mėnesių laikotarpį nuo socialinio draudimo pradžios datos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-211, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

Nr. X-1400,

2007-12-20, Žin., 2007, Nr. 138-5655 (2007-12-29)

Nr. XI-71, 2008-12-18,

Žin., 2008, Nr. 149-5999 (2008-12-30)

Nr. XI-173,

2009-02-17, Žin., 2009, Nr. 25-975 (2009-03-05)

5

straipsnis. Ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės

(tėvystės)

socialinio draudimo pašalpos

1.

Pagal šį įstatymą skiriamos ir mokamos ligos, profesinės reabilitacijos,

motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpos.

2.

Ligos pašalpos skiriamos turintiems teisę jas gauti asmenims

šiais atvejais:

1) apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems dėl

ligos arba traumos ir dėl to praradusiems darbo pajamų, išskyrus Nelaimingų

atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo numatytus

ligos pašalpos skyrimo ir mokėjimo atvejus;

2) sergantiems šeimos nariams slaugyti. Ši pašalpa skiriama, jeigu

gydytojo nurodymu būtina slaugyti susirgusį apdraustojo asmens šeimos narį;

3) dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų nušalintiems nuo

darbo;

4) apdraustiesiems asmenims, kurie gydosi sveikatos priežiūros

įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas. Ši pašalpa

skiriama apdraustiesiems asmenims už visą gydymosi tokioje įstaigoje laiką,

taip pat vykimo į ją ir grįžimo iš jos laiką;

5)

vaikų priežiūrai, jeigu vaikų įstaigose nustatytas infekcijų plitimą ribojantis

režimas;

6) vaiko priežiūrai, jeigu asmuo, kuriam suteiktos nėštumo ir gimdymo

atostogos ar atostogos vaikui prižiūrėti (toliau – vaiko priežiūros atostogos)

dėl savo ligos ar traumos negali šio vaiko prižiūrėti;

7) apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems dėl

audinių, ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu.

3.

Motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos skiriamos turintiems

teisę jas gauti apdraustiesiems asmenims šiais atvejais (išskyrus šio

straipsnio 5 dalyje numatytus atvejus):

1)

motinystės – moterims nėštumo ir gimdymo atostogų metu;

2)

tėvystės – apdraustajam asmeniui tėvystės atostogų metu, kol vaikui sueis

vienas mėnuo;

3)

motinystės (tėvystės) – apdraustajam asmeniui vaiko priežiūros atostogų metu,

kol vaikui sueis vieni arba dveji metai, arba vaiko priežiūros atostogų,

suteiktų įsiteisėjus teismo sprendimui įvaikinti, metu, jeigu įmotė (įtėvis)

anksčiau negavo motinystės (tėvystės) pašalpos tam pačiam vaikui prižiūrėti.

4.

Profesinės reabilitacijos pašalpos skiriamos ir mokamos turintiems teisę jas

gauti apdraustiesiems asmenims, kuriems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo

tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) nustatė

profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį, jeigu šie asmenys dalyvauja

profesinės reabilitacijos programoje.

5.

Asmenims, privalomai draudžiamiems ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai

draudžiama motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpoms, ir

asmenims, nurodytiems šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje, pašalpos skiriamos

šiais atvejais:

1)

motinystės – pagal pateiktą nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą, išduotą šio

įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka;

2)

tėvystės – vieną mėnesį nuo vaiko gimimo;

3)

motinystės (tėvystės) – kol vaikui sueis vieni arba dveji metai, arba vaiko

priežiūros atostogų, suteiktų įsiteisėjus teismo sprendimui įvaikinti, metu.

6.

Asmenys, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 3 ir 5

dalyse, pateikę nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą (šio straipsnio 5 dalies

1 punktas), prilyginami asmenims, kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo

atostogos, o pateikę vaiko gimimo liudijimą (šio straipsnio 5 dalies 2 ir 3

punktai), – asmenims, kuriems suteiktos tėvystės ar vaiko priežiūros atostogos.

Šioje dalyje nurodytiems asmenims tėvystės atostogų pradžia laikoma vaiko

gimimo diena, o vaiko priežiūros atostogų diena – kita diena po tėvystės

atostogų ar nėštumo ir gimdymo atostogų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-709,

2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06)

Nr. X-211, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

Nr. X-659, 2006-06-08,

Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)

Nr. X-1205,

2007-06-26, Žin., 2007, Nr. 77-3042 (2007-07-12)

Nr. X-1339,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5347 (2007-12-15)

Nr. X-1338,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)

Nr. X-1672,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3178 (2008-07-17)

Nr. XI-71, 2008-12-18,

Žin., 2008, Nr. 149-5999 (2008-12-30)

Nr. XI-982,

2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 86-4533 (2010-07-20)

Nr. XI-1245,

2010-12-22, Žin., 2010, Nr. 157-7977 (2010-12-31)

Nr. XI-1244,

2010-12-22, Žin., 2010, Nr. 157-7976 (2010-12-31)

Nr. XI-2048,

2012-06-05, Žin., 2012, Nr. 69-3528 (2012-06-21)

4 straipsnis. Asmenys, draudžiami ligos ir motinystės socialiniu

draudimu

1.

Ligos ir motinystės socialiniu draudimu privalomai draudžiami Lietuvos

Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje

nurodyti asmenys.

2.

Ligos ir motinystės socialiniu draudimu privalomai nedraudžiami

asmenys turi teisę šios rūšies draudimu draustis savanoriškai Vyriausybės

nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-211, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

Nr.

X-1400,

2007-12-20, Žin., 2007, Nr. 138-5655 (2007-12-29)

6 straipsnis.

Kompensuojamasis uždarbis

1.

Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas ligos ir profesinės

reabilitacijos pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens

draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 3 kalendorinius

mėnesius, buvusius iki praeito kalendorinio mėnesio prieš laikinojo

nedarbingumo nustatymo ar profesinės reabilitacijos programos pradžios mėnesį.

2.

Kompensuojamasis

uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės)

pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias

pajamas, turėtas per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki

praeito kalendorinio mėnesio prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko

priežiūros atostogų pradžios mėnesį.

3.

Jeigu visą šio straipsnio 2 dalyje nurodytą laikotarpį arba jo dalį

apdraustasis buvo nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogose,

jo prašymu nauja motinystės, tėvystės ar motinystės (tėvystės) pašalpa gali

būti apskaičiuota iš kompensuojamojo uždarbio, pagal kurį buvo apskaičiuota

ankstesnė (pirmesnė) motinystės, tėvystės ar motinystės (tėvystės) pašalpa.

4.

Jeigu vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis ligos pašalpai apskaičiuoti

yra mažesnis už nedarbingumo atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės

patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį, ši pašalpa

skaičiuojama taikant pastarąjį dydį. Jeigu vidutinis mėnesinis kompensuojamasis

uždarbis motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpai apskaičiuoti yra

mažesnis už nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų pradžios

mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų

trečdalį, šios pašalpos skaičiuojamos taikant pastarąjį dydį. Jeigu profesinės

reabilitacijos pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis

yra mažesnis už profesinės reabilitacijos programos pradžios mėnesį galiojusių

dviejų valstybinių socialinio draudimo bazinių pensijų sumą, profesinės

reabilitacijos pašalpa skaičiuojama pagal pastarąjį dydį.

5.

Maksimalus

kompensuojamasis uždarbis pašalpoms apskaičiuoti negali viršyti teisės į

atitinkamą pašalpą atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų

einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos.

6.

Vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis pašalpoms

apskaičiuoti apskaičiuojamas Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės

socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1247,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24)

Nr. X-659, 2006-06-08,

Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)

Nr. X-1205,

2007-06-26, Žin., 2007, Nr. 77-3042 (2007-07-12)

Nr. X-1339,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5347 (2007-12-15)

Nr. X-1338,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)

Nr. XI-71, 2008-12-18,

Žin., 2008, Nr. 149-5999 (2008-12-30)

Nr. XI-639,

2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-34 (2010-01-05)

Nr. XI-982,

2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 86-4533 (2010-07-20)

Nr. XI-1245,

2010-12-22, Žin., 2010, Nr. 157-7977 (2010-12-31)

Nr.

XI-1803,

2011-12-15, Žin., 2011, Nr. 160-7569 (2011-12-28)

Nr. XI-2048,

2012-06-05, Žin., 2012, Nr. 69-3528 (2012-06-21)

7

straipsnis. Pašalpos mokėjimas mirus asmeniui, turėjusiam teisę ją gauti

1.

Ligos, profesinės reabilitacijos ir motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės)

pašalpų sumos, kurios priklausė apdraustajam ir kurių jis dėl mirties negavo,

išmokamos asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusiojo asmens turtas,

kai jie pateikia paveldėjimo teisės liudijimą.

2.

Neteko galios nuo 2006 m. liepos 1 d.

3.

Neteko galios nuo 2005 m. liepos 1 d.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-211, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

Nr. X-659, 2006-06-08,

Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)

ANTRASIS SKIRSNIS

LIGOS

PAŠALPA

8 straipsnis. Teisė gauti ligos pašalpą

1.

Teisę gauti ligos pašalpą šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje

nurodytais atvejais turi šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje išvardyti

apdraustieji asmenys, jeigu jie:

1) tampa laikinai nedarbingi ir dėl to praranda darbo pajamų, taip

pat jeigu tuo laikotarpiu jie negauna ligos pašalpos pagal Nelaimingų

atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą;

2)

prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių

per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24

mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą,

išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse.

2.

Ligos pašalpą turi teisę gauti ir apdraustieji asmenys iki 26 metų, jeigu jie

iki laikinojo nedarbingumo pradžios neįgijo šio straipsnio 1 dalies 2 punkte

nustatyto stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi nustatyta tvarka įregistruotose

bendrojo lavinimo ar profesinėse mokyklose pagal dieninę mokymo formą bei

aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą nustatyta

tvarka ir pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimą įrodantį

dokumentą), kol jie tapo apdraustaisiais asmenimis, neviršija 3 mėnesių.

3.

Ligos pašalpą taip pat turi teisę gauti apdraustieji, jeigu jie iki laikinojo

nedarbingumo pradžios neįgijo šio straipsnio 1 dalies

2 punkte nustatyto stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais buvo draudžiami

kaip asmenys, išvardyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2

dalies 1 ar 2 punkte, ir pertrauka nuo jų statuso pasikeitimo neviršija 3

mėnesių.

4.

Ligos pašalpa skiriama, jeigu teisė ją gauti atsirado darbo laikotarpiu,

įskaitant bandomąjį laikotarpį, ir atleidimo iš darbo dieną, išskyrus asmenis,

nurodytus šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje.

5.

Ligos pašalpą taip pat turi teisę gauti asmenys, gaunantys pajamas pagal

autorines sutartis (šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalis), jeigu jie turi šio

straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą stažą, o laikinasis nedarbingumas

prasidėjo laikotarpiu, kuriuo šie asmenys laikomi apdraustaisiais.

6.

Pagrindas skirti ligos pašalpą yra nedarbingumo pažymėjimas,

išduotas pagal sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų

patvirtintas Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų

davimo taisykles.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-659, 2006-06-08,

Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)

Nr. X-1338,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)

Nr. XI-71, 2008-12-18,

Žin., 2008, Nr. 149-5999 (2008-12-30)

Nr. XI-173,

2009-02-17, Žin., 2009, Nr. 25-975 (2009-03-05)

Nr. XI-1244,

2010-12-22, Žin., 2010, Nr. 157-7976 (2010-12-31)

13 straipsnis. Ligos pašalpos mokėjimas atostogų metu

1.

Jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas dėl ligos

arba traumos atsirado to asmens mokamų kasmetinių atostogų metu arba šių

atostogų metu apdraustasis asmuo gydosi sveikatos priežiūros įstaigoje,

teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas, ligos pašalpa mokama

šio įstatymo 9 ir 12 straipsniuose nustatyta tvarka.

2.

Jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas dėl šio

įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų priežasčių atsirado to asmens nemokamų

atostogų metu arba jeigu apdraustasis asmuo nušalintas nuo darbo be teisės

gauti darbo užmokestį, ligos pašalpa pradedama mokėti šio įstatymo 9–12

straipsniuose nustatyta tvarka nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo turėjo

pradėti dirbti. Tokia pat tvarka pašalpa mokama, jeigu apdraustasis asmuo

nušalinamas nuo darbo ligos metu.

14 straipsnis. Ligos pašalpos dydis

1.

Ligos

pašalpa, kurią moka darbdavys 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas,

negali būti mažesnė negu 80 procentų ir ne didesnė kaip 100 procentų pašalpos

gavėjo vidutinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto Vyriausybės nustatyta tvarka.

2.

Ligos pašalpa iš

Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų nuo trečiosios iki septintosios

(įskaitytinai) laikinojo nedarbingumo dienos mokama 40 procentų, o nuo

aštuntosios laikinojo nedarbingumo dienos – 80 procentų pašalpos gavėjo

kompensuojamojo uždarbio dydžio.

3.

Ligos

pašalpa, tapus laikinai nedarbingam dėl audinių, ląstelių ar organų paėmimo

transplantacijai donorystės tikslu, mokama 100 procentų pašalpos gavėjo

kompensuojamojo uždarbio.

4.

Ligos pašalpa

sergančiam šeimos nariui slaugyti arba vaikui prižiūrėti, mokama iš Valstybinio

socialinio draudimo fondo lėšų, lygi 85 procentams pašalpos gavėjo

kompensuojamojo uždarbio dydžio.

5.

Ligos

pašalpa, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, per mėnesį

negali būti mažesnė už nedarbingumo atsiradimo mėnesį galiojusių einamųjų metų

draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį.

6.

Ligos pašalpa apskaičiuojama ir mokama Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir

motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-709,

2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06)

Nr. IX-1247, 2002-12-10,

Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24)

Nr. X-1672,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3178 (2008-07-17)

Nr. XI-237,

2009-04-28, Žin., 2009, Nr. 49-1941 (2009-04-30)

Nr. XI-981,

2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 86-4532 (2010-07-20)

15 straipsnis. Sąlygos, kuriomis ligos pašalpa nemokama

1.

Ligos pašalpa nemokama, jeigu kompetentingos institucijos nustato, kad:

1)

apdraustasis asmuo tapo laikinai nedarbingas dėl traumos, kurią gavo darydamas

nusikalstamą veiką;

2)

apdraustasis asmuo sužalojo savo sveikatą arba apsimetė sergančiu;

3) apdraustasis asmuo tapo nedarbingas dėl neblaivumo (girtumo) ar

dėl piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis.

2.

Asmenims, pažeidusiems gydytojo nustatytą gydymo ir slaugos

režimą, paskirtu laiku be pateisinamos priežasties neatvykusiems pas gydytoją

arba, kaip teisės aktų nustatyta, pasitikrinti darbingumo, ligos pašalpa gali

būti neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos

Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų

nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1419,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1664 (2003-04-24)

Nr. X-1338,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)

TREČIASIS

SKIRSNIS

MOTINYSTĖS,

TĖVYSTĖS IR MOTINYSTĖS (TĖVYSTĖS) PAŠALPOS

Skirsnio pavadinimas keistas:

Nr. X-659, 2006-06-08,

Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)

19 straipsnis.

Teisė gauti motinystės (tėvystės) pašalpą

1.

Teisę gauti

motinystės (tėvystės) pašalpą turi vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas, kuris:

1) apdraustas

pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1–3 dalis, išskyrus atvejus, numatytus šio

straipsnio 6 ir 7 dalyse;

2) įstatymų

nustatyta tvarka išleistas vaiko priežiūros atostogų, išskyrus šio įstatymo 21

straipsnio 4 dalyje numatytą atvejį;

3) per

paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos turi ne

trumpesnį kaip 7 mėnesių ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą,

išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Nuo 2009 m. liepos 1 d. – ne trumpesnį kaip 9 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius, nuo 2009 m. spalio 1 d. – ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės

socialinio draudimo stažą, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus

atvejus.

2.

Teisę gauti

motinystės (tėvystės) pašalpą turi apdraustieji asmenys iki 26 metų (vienas iš

tėvų (įtėvių) ar globėjas), jeigu jie iki vaiko priežiūros atostogų pradžios

neįgijo šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto stažo dėl to, kad

nurodytuoju laikotarpiu mokėsi nustatyta tvarka įregistruotose bendrojo

lavinimo ar profesinėse mokyklose pagal dieninę mokymo formą bei aukštosiose

mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą ir pertrauka nuo mokslo

pabaigos (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą), kol jie tapo

apdraustaisiais asmenimis, neviršija 3 mėnesių.

3.

Teisę gauti

motinystės (tėvystės) pašalpą taip pat turi tie apdraustieji asmenys,

kurie  iki vaiko priežiūros atostogų

pradžios neįgijo šio straipsnio 1 dalies 3 punkte

nustatyto stažo dėl to, kad

nurodytais laikotarpiais buvo draudžiami kaip asmenys, išvardyti Valstybinio

socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte, ir pertrauka

nuo jų statuso pasikeitimo neviršija 3

mėnesių.

4.

Jeigu

apdraustasis, gaunantis motinystės (tėvystės) pašalpą, įgyja teisę gauti

motinystės arba motinystės (tėvystės) pašalpą dėl kito vaiko gimimo, jam mokamos

abi šios pašalpos, tačiau bendra pašalpų suma negali būti didesnė kaip 100

procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Motinystės (tėvystės)

pašalpos mokamos neatsižvelgiant į tai, kurio vaiko priežiūrai suteiktos vaiko

priežiūros atostogos.

5.

Asmeniui,

neturinčiam teisės gauti motinystės (tėvystės) pašalpos iš Valstybinio

socialinio draudimo fondo lėšų, mokama pašalpa pagal Išmokų vaikams įstatymą.

6.

Vienam iš

tėvų (įtėvių) ar globėjui, įstatymų nustatyta tvarka išleistam vaiko priežiūros

atostogų ir gaunančiam motinystės (tėvystės) pašalpą, atleistam iš darbo dėl

įmonės, įstaigos, organizacijos likvidavimo ar bankroto, taip pat dėl to, kad

pasibaigė darbo sutartis arba Valstybės tarnybos įstatyme, Valstybės politikų

ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme ir Teisėjų atlyginimų įstatyme nurodytų asmenų paskyrimo į

pareigas terminas ar įgaliojimų laikas, motinystės (tėvystės) pašalpa mokama

šio įstatymo 20 ir 21 straipsniuose nustatyta tvarka. Ši nuostata taip

pat taikoma motinystės (tėvystės) pašalpai, jeigu teisė ją gauti atsirado prieš

tai gimusio vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu.

7.

Vienam iš

tėvų (įtėvių) ar globėjui, turinčiam šio straipsnio 1 dalyje nurodytą ligos ir

motinystės socialinio draudimo stažą arba atitinkančiam šio straipsnio 2 ar 3

dalies reikalavimus, atleistam iš darbo dėl įmonės, įstaigos, organizacijos

likvidavimo ar bankroto, taip pat dėl to, kad pasibaigė darbo sutartis arba Valstybės

tarnybos įstatyme, Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo

apmokėjimo įstatyme ir Teisėjų atlyginimų įstatyme

nurodytų asmenų paskyrimo į pareigas terminas ar įgaliojimų laikas, ir dėl to

negavusiam vaiko priežiūros atostogų, motinystės (tėvystės) pašalpa mokama šio

įstatymo 20 ir 21 straipsniuose nustatyta tvarka. Ši nuostata taip pat

taikoma motinystės (tėvystės) pašalpai, jeigu teisė ją gauti atsirado prieš tai

gimusio vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1333,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 12-441 (2003-01-31)

Nr. IX-2483,

2004-10-12, Žin., 2004, Nr. 158-5755 (2004-10-30)

Nr. X-659, 2006-06-08,

Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)

Nr. X-1205,

2007-06-26, Žin., 2007, Nr. 77-3042 (2007-07-12)

Nr. X-1339,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5347 (2007-12-15)

Nr. X-1338,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)

Nr. X-1618,

2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 74-2864 (2008-06-30)

Nr. X-1788,

2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 131-5038 (2008-11-15)

Nr. XI-71, 2008-12-18,

Žin., 2008, Nr. 149-5999 (2008-12-30)

Nr. XI-982,

2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 86-4533 (2010-07-20)

Nr. XI-1244,

2010-12-22, Žin., 2010, Nr. 157-7976 (2010-12-31)

20 straipsnis. Motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo trukmė

1.

Motinystės (tėvystės) pašalpa mokama vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo

nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos tol, kol vaikui sueis vieni arba dveji

metai, arba 3 mėnesius nuo vaiko priežiūros atostogų, įsiteisėjus teismo

sprendimui įvaikinti, suteikimo.

2.

Jeigu motina negavo motinystės pašalpos už nėštumo ir gimdymo

atostogų laikotarpį, tai motinystės (tėvystės) pašalpa turintiems teisę ją

gauti šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytiems asmenims skiriama nuo vaiko

gimimo dienos.

3.

Jeigu motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų

laikotarpį gavusi motina mirė, motinystės (tėvystės) pašalpa turintiems teisę

ją gauti šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytiems asmenims skiriama nuo motinos

mirties dienos.

4.

Tėvystės atostogų metu tėvui, gaunančiam tėvystės pašalpą,

motinystės (tėvystės) pašalpa nemokama.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-709,

2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06)

Nr. X-659, 2006-06-08,

Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)

Nr. X-1205,

2007-06-26, Žin., 2007, Nr. 77-3042 (2007-07-12)

Nr. X-1339,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5347 (2007-12-15)

Nr. X-1338,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)

Nr. XI-982,

2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 86-4533 (2010-07-20)

Nr. XI-2048,

2012-06-05, Žin., 2012, Nr. 69-3528 (2012-06-21)

24 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo

tvarka

Ligos ir motinystės socialiniam draudimui skirtos valstybinio

socialinio draudimo įmokos už kiekvieną apdraustąjį asmenį, nurodytą šio

įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, skaičiuojamos ir mokamos įstatymų nustatyta

tvarka kartu su kitomis valstybinio socialinio draudimo įmokomis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2540,

2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6300 (2004-11-26)

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

Skirsnio numeracijos pakeitimas:

Nr. X-211, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

26 straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei

Vyriausybė per du mėnesius nuo šio įstatymo

įsigaliojimo patvirtina Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų

nuostatus.

27 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1.

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

2.

Šio įstatymo nuostatos taikomos asmenims, nuo šio įstatymo

įsigaliojimo tapusiems laikinai nedarbingais dėl motinystės, motinystės

(tėvystės), taip pat dėl ligos arba traumos, išskyrus atvejus, kuriuos numato

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas.

3.

Ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, paskirtos

iki šio įstatymo įsigaliojimo, neperskaičiuojamos ir mokamos pagal iki šio

įstatymo įsigaliojimo nustatytą tvarką.

4.

Iki bus patvirtinti Ligos ir motinystės socialinio draudimo

pašalpų nuostatai, vadovaujamasi Valstybinio socialinio draudimo pašalpų

nuostatais tiek, kiek jie neprieštarauja šiam įstatymui.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS

ADAMKUS

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-709,

2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO

DRAUDIMO ĮSTATYMO 5, 9, 10, 11, 12, 14, 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas

įsigalioja nuo 2002 m. balandžio 1 d.

Šio Įstatymo nuostatos taikomos draudiminiams

įvykiams, įvykusiems po šio Įstatymo įsigaliojimo.

2.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-1247,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24)

VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO

PENSIJŲ ĮSTATYMO, VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, LIGOS IR MOTINYSTĖS

SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ

SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, ŽALOS ATLYGINIMO DĖL NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE

AR SUSIRGIMŲ PROFESINE LIGA LAIKINOJO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

3.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-1248,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5622 (2002-12-27)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO

DRAUDIMO ĮSTATYMO 16, 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

4.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-1333,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 12-441 (2003-01-31)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO

DRAUDIMO ĮSTATYMO 16 IR 19 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. vasario 1 d.

Šio Įstatymo nuostatos taikomos ir asmenims,

atleistiems iš darbo dėl įmonės, įstaigos ar organizacijos likvidavimo ar

bankroto iki šio Įstatymo įsigaliojimo.

5.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-1419,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1664 (2003-04-24)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO

DRAUDIMO ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. gegužės 1 d.

6.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-1975,

2004-01-27, Žin., 2004, Nr. 25-750 (2004-02-14)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO

DRAUDIMO ĮSTATYMO 21 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. kovo 1 d.

7.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-2483,

2004-10-12, Žin., 2004, Nr. 158-5755 (2004-10-30)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO

DRAUDIMO ĮSTATYMO 16 IR 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. lapkričio 1 d.

8.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-2540,

2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6300 (2004-11-26)

NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR

PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, ŽALOS ATLYGINIMO DĖL NELAIMINGŲ

ATSITIKIMŲ DARBE AR SUSIRGIMŲ PROFESINE LIGA LAIKINOJO ĮSTATYMO, SVEIKATOS

DRAUDIMO ĮSTATYMO, NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO

DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO, VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO

SANDAROS ĮSTATYMO, INVALIDŲ SOCIALINĖS INTEGRACIJOS ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ

SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO 33, 34, 36, 45 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

PAPILDYMO 45(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ

ĮSTATYMO 9, 16, 28, 35, 36, 40, 43, 45, 49, 50, 54 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 55(6) STRAIPSNIU IR VII SKYRIUMI ĮSTATYMO,

VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO 2, 10, 28, 29, 34, 35, 38, 39,

40, 45, 49, 54, 56 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO

55(1), 55(2), 55(3), 55(4), 55(5) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO, LIGOS IR MOTINYSTĖS

SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.

9.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-211, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO

DRAUDIMO ĮSTATYMO, NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO

DRAUDIMO ĮSTATYMO, ŽALOS ATLYGINIMO DĖL NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE AR

SUSIRGIMŲ PROFESINE LIGA LAIKINOJO ĮSTATYMO BEI VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO

ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. liepos 1 d.

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-659, 2006-06-08,

Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO

DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 3, 5, 6, 7, 8, 10, 16, 17, 19, 20, 21, 22 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR PAPILDYMO, TREČIOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO

PAPILDYMO 18(1), 18(2), 18(3) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. liepos 1 d.

11.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-1205,

2007-06-26, Žin., 2007, Nr. 77-3042 (2007-07-12)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO

DRAUDIMO ĮSTATYMO 5, 6, 19, 20, 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2008 m. sausio 1 d.

Šis įstatymas pripažintas

negaliojančiu nuo 2007 m. gruodžio 15 d.:

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1339,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5347 (2007-12-15)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO

DRAUDIMO ĮSTATYMO 5, 6, 19, 20, 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO

PRIPAŽINIMO NEGALIOJANČIU ĮSTATYMAS

12.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-1338,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO

DRAUDIMO ĮSTATYMO 3, 5, 6, 8, 10, 15, 16, 17, 18, 181, 183, 19, 20, 21

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas,

išskyrus 15 straipsnį, įsigalioja 2008 m. sausio 1 d.

Įsigaliojus šiam

įstatymui, iki tol paskirtos ir pradėtos mokėti motinystės (tėvystės) socialinio

draudimo pašalpos, vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, atitinkamai

perskaičiuojamos, padidinamos ir (ar) pratęsiamas jų mokėjimo laikotarpis.

Vaiko priežiūros

atostogose esantiems apdraustiesiems asmenims

(nepaisant to, ar vaiko priežiūros atostogos tęsiamos, ar suteikiamos iš naujo)

ir nurodytiems Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo

įstatymo 19 straipsnio 6 ir 7 dalyse asmenims, kuriems motinystės

(tėvystės) socialinio draudimo pašalpų mokėjimo laikas buvo pasibaigęs, nes vaikui

(vaikams) suėjo vieni metai, nuo 2008 m. sausio 1 d. šių pašalpų mokėjimas

tęsiamas, jeigu vaikui (vaikams) dar nėra suėję dveji metai.

Šio įstatymo 16

straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytais atvejais apdraustojo asmens kompensuojamasis uždarbis iš naujo

neperskaičiuojamas.

Apdraustiesiems asmenims, atitinkantiems Lietuvos Respublikos ligos

ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 2 ir 3 dalių, 16

straipsnio 2 ir 3 dalių, 181 straipsnio 2 ir 3 dalių, 19 straipsnio

2 ir 3 dalių reikalavimus, ligos, motinystės, tėvystės, motinystės

(tėvystės) socialinio draudimo pašalpos skiriamos ir mokamos nuo šio įstatymo

įsigaliojimo dienos, jeigu jie yra laikinai nedarbingi, išleisti nėštumo ir

gimdymo ar tėvystės atostogų arba vaiko priežiūros atostogų ir atitinka kitas

sąlygas, nustatytas šioms pašalpoms gauti.

13.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-1400,

2007-12-20, Žin., 2007, Nr. 138-5655 (2007-12-29)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO

DRAUDIMO ĮSTATYMO 3 IR 4 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas

įsigalioja 2008 m. sausio 1 d.

14.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-1618,

2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 74-2864 (2008-06-30)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO

DRAUDIMO ĮSTATYMO 19 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2008 m. liepos 1 d.

15.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-1672,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3178 (2008-07-17)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO

DRAUDIMO ĮSTATYMO 5, 9, 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

16.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1788,

2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 131-5038 (2008-11-15)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO

DRAUDIMO ĮSTATYMO 16 IR 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

17.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-71, 2008-12-18,

Žin., 2008, Nr. 149-5999 (2008-12-30)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO

DRAUDIMO ĮSTATYMO 3, 4, 5, 6, 8, 9, 16, 18(1), 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2009 m. sausio 1 d.

1.

Motinystės, tėvystės ir motinytės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos,

paskirtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, neperskaičiuojamos.

2.

Tuo atveju, kai po šio įstatymo įsigaliojimo asmeniui suteikiamos pakartotinės

vaiko priežiūros atostogos už tą patį vaiką ir jis įgyja teisę gauti motinystės

(tėvystės) socialinio draudimo pašalpą, atnaujinamas anksčiau paskirtos

pašalpos mokėjimas. Asmenims, įgijusiems teisę gauti motinystės socialinio

draudimo pašalpą, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpa skiriama

neatsižvelgiant į kintančio stažo reikalavimą.

3.

Asmenų, gavusių pajamas iš sporto veiklos, asmenų, gavusių pajamas iš atlikėjo

veiklos, ir asmenų, gavusių pajamas pagal autorines sutartis, nuo kurių 2009 ir

2010 metais įmokėtos sumažinto tarifo privalomojo ligos ir motinystės

socialinio draudimo įmokos, tų metų draudžiamosiomis pajamomis laikomos gautos

pajamų sumos, apskaičiuotos proporcingai mokėtoms valstybinio socialinio

draudimo įmokoms: atitinkamais metais gauta pajamų suma dauginama iš dydžio,

kuris apskaičiuojamas atitinkamų metų sumažintą draudėjų ir apdraustųjų ligos

ir motinystės socialinio draudimo įmokos tarifą, taikomą pajamoms, gautoms iš

sporto ir atlikėjo veiklos, ar pajamoms, gautoms pagal autorines sutartis

(atitinkamai gautoms iš savo darbdavio arba ne iš savo darbdavio), dalijant iš

tų metų ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokų tarifo, nustatyto

pajamoms, gautoms iš sporto ir atlikėjo veiklos, ar pajamoms, gautoms pagal

autorines sutartis (atitinkamai gautoms iš savo darbdavio arba ne iš savo

darbdavio).

4.

Savarankiškai dirbančių asmenų draudžiamosiomis pajamomis laikomos pajamos, nuo

kurių 2009 metais, o ūkininkų ir jų partnerių – ir 2010 metais, įmokėtos

sumažinto tarifo privalomojo ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos ir

kurios apskaičiuotos proporcingai mokėtoms valstybinio socialinio draudimo

įmokoms: atitinkamais metais gauta pajamų suma dauginama iš dydžio, kuris

apskaičiuojamas atitinkamų metų sumažintą ligos ir motinystės socialinio

draudimo įmokos tarifą, taikomą savarankiškai dirbančių asmenų gautoms

pajamoms, dalijant iš tų metų bendrojo ligos ir motinystės socialinio draudimo

įmokų tarifo, nustatyto savarankiškai dirbantiems asmenims.

Šio

įstatymo baigiamosios nuostatos pakeistos:

1)

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-167,

2009-02-17, Žin., 2009, Nr. 25-969 (2009-03-05)

LIGOS IR

MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 3, 4, 5, 6, 8, 9, 16, 18(1), 19

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šio

įstatymo nuostatos taikomos nuo 2009 m. sausio 1 d.

2)

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-526,

2009-12-08, Žin., 2009, Nr. 151-6773 (2009-12-22)

LIGOS

IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 3, 4, 5, 6, 8, 9, 16, 18(1), 19

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja 2010 m. sausio 1 d.

3)

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-929,

2010-06-22, Žin., 2010, Nr. 81-4223 (2010-07-10)

LIGOS

IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 3, 4, 5, 6, 8, 9, 16, 18(1), 19

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

18.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-173,

2009-02-17, Žin., 2009, Nr. 25-975 (2009-03-05)

LIGOS IR

MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 3, 4, 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šio įstatymo

nuostatos taikomos nuo 2009 m. sausio 1 d.

19.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-237,

2009-04-28, Žin., 2009, Nr. 49-1941 (2009-04-30)

LIGOS IR

MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 9, 10, 14, 21(1), 24 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Jeigu

laikinasis nedarbingumas prasidėjo iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos ir dėl

šio nedarbingumo atsiranda teisė gauti ligos pašalpą, ši pašalpa apskaičiuojama

ir mokama iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusia tvarka.

Šis įstatymas įsigalioja 2009 m. gegužės 1 d.

Įstatymo

galiojimas keistas:

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-981,

2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 86-4532 (2010-07-20)

LIGOS

IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 9, 10, 14, 21(1), 24 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

20.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-420,

2009-09-22, Žin., 2009, Nr. 117-4992 (2009-10-01)

LIGOS IR

MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 21 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šio įstatymo nuostatos taikomos nuo 2010

m. liepos 1 d. naujai skiriamoms motinystės (tėvystės) pašalpoms.

21.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-639,

2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-34 (2010-01-05)

LIGOS IR MOTINYSTĖS

SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas,

išskyrus 3 straipsnį, įsigalioja 2010 m. liepos 1 d.

22.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-982,

2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 86-4533 (2010-07-20)

LIGOS IR

MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 5, 6, 16, 18, 19, 20 IR 21 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus 9

straipsnį, įsigalioja 2011 m. liepos 1 d.

Šio

įstatymo nuostatos taikomos nuo 2011 m. liepos 1 d. naujai skiriamoms

socialinio draudimo pašalpoms.

Įstatymo

pakeitimas:

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1245,

2010-12-22, Žin., 2010, Nr. 157-7977 (2010-12-31)

LIGOS

IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 5, 6, 16, 18, 19, 20 IR 21

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO 1, 2 IR 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

23.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1244,

2010-12-22, Žin., 2010, Nr. 157-7976 (2010-12-31)

LIGOS IR

MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 5, 8, 16, 18, 18(1), 18(3), 19 IR 21

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2

dalį, įsigalioja 2011 m. sausio 1 d.

24.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1803,

2011-12-15, Žin., 2011, Nr. 160-7569 (2011-12-28)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO

ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2

dalį, įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.

31.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-2048,

2012-06-05, Žin., 2012, Nr. 69-3528 (2012-06-21)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO

ĮSTATYMO 5, 6, 17, 20 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2012 m. rugsėjo

1 d.


Pabaiga ***

Konstitucinio

Teismo nutarimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2012-02-27, Žin., 2012, Nr. 26-1200

(2012-02-29)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LIGOS IR

MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, TARNYBOS LIETUVOS RESPUBLIKOS

MUITINĖJE STATUTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2001 M. SAUSIO 25 D.

NUTARIMU NR. 86 PATVIRTINTŲ LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO PAŠALPŲ

NUOSTATŲ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI


Pabaiga ***

Redagavo

Aušrinė Trapinskienė (2012-06-21)

ausrine.trapinskiene@lrs.lt

16 straipsnis. Teisė gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo

atostogų laikotarpiu

1.

Teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų

laikotarpiu turi pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1–3 dalis apdrausti asmenys,

kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, jeigu jie iki pirmosios nėštumo

ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12

mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir

motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse

numatytus atvejus. Nuo 2009 m. liepos 1 d. – ne trumpesnį kaip 9 mėnesių per

paskutinius 24 mėnesius, nuo 2009 m. spalio 1 d. – ne trumpesnį kaip 12 mėnesių

per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą,

išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus.

2.

Teisę gauti

motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi apdraustieji

asmenys iki 26 metų, jeigu jie iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios neįgijo

šio straipsnio 1 dalyje nustatyto stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi

nustatyta tvarka įregistruotose bendrojo lavinimo ar profesinėse mokyklose

pagal dieninę mokymo formą bei aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba

nuolatinę studijų formą ir pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimą

įrodantį dokumentą), kol jie tapo apdraustaisiais asmenimis, neviršija 3

mėnesių.

3.

Teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu taip pat

turi apdraustieji, jeigu jie iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios neįgijo šio straipsnio 1 dalyje nustatyto stažo dėl to, kad

nurodytais laikotarpiais buvo draudžiami kaip asmenys, išvardyti Valstybinio

socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte, ir pertrauka

nuo statuso pasikeitimo neviršija 3 mėnesių.

4.

Moteriai,

atleistai iš darbo nėštumo metu arba nėštumo ir gimdymo atostogų metu dėl

įmonės, įstaigos, organizacijos likvidavimo ar bankroto, taip pat dėl to, kad

pasibaigė darbo sutartis arba Valstybės tarnybos įstatyme, Valstybės politikų

ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme ir Teisėjų atlyginimų įstatyme nurodytų asmenų paskyrimo į

pareigas terminas ar įgaliojimų laikas, ir turinčiai šio straipsnio 1 dalyje

nurodytą ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, motinystės pašalpa

mokama šio įstatymo 17 straipsnyje nustatyta tvarka. Ši nuostata taip pat

taikoma ir kitoms nėštumo ir gimdymo atostogoms, jeigu jos prasideda prieš tai

gimusio vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu.

5.

Pagrindas skirti motinystės pašalpą nėštumo ir

gimdymo atostogų laikotarpiu yra nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas,

išduotas pagal sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų

patvirtintas Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų

davimo taisykles.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1248,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5622 (2002-12-27)

Nr. IX-1333,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 12-441 (2003-01-31)

Nr. IX-2483,

2004-10-12, Žin., 2004, Nr. 158-5755 (2004-10-30)

Nr. X-659, 2006-06-08,

Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)

Nr. X-1338,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)

Nr. X-1788,

2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 131-5038 (2008-11-15)

Nr. XI-71, 2008-12-18,

Žin., 2008, Nr. 149-5999 (2008-12-30)

Nr. XI-982,

2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 86-4533 (2010-07-20)

Nr. XI-1244,

2010-12-22, Žin., 2010, Nr. 157-7976 (2010-12-31)

11 straipsnis. Ligos pašalpos užkrečiamųjų ligų

protrūkių arba jų epidemijų metu

mokėjimo

trukmė

1.

Kai teisės aktų nustatyta tvarka ypač pavojingų

arba nežinomos kilmės užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų židiniuose

nustatomas karantino režimas, ligos pašalpa dėl šios priežasties nušalintiems

nuo darbo apdraustiesiems asmenims mokama šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje

nustatyta tvarka visą nušalinimo nuo darbo laikotarpį iki karantino atšaukimo.

2.

Apdraustiesiems asmenims, gaunantiems valstybinio socialinio draudimo netekto

darbingumo (invalidumo) pensiją, ligos pašalpa šio įstatymo 5 straipsnio 2

dalies 3 punkte numatytais atvejais iš Valstybinio socialinio draudimo fondo

lėšų mokama šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

3.

Užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų metu, kai

apdraustasis asmuo nuo darbo laikinai nušalinamas kaip užkrečiamosios ligos

sukėlėjo nešiotojas ir negalima jo perkelti į kitą darbą, ligos pašalpa

apskaičiuojama pagal kompensuojamąjį uždarbį, gautą tik toje darbovietėje,

kurioje apdraustasis asmuo nušalintas nuo darbo, ir mokama šio įstatymo 9

straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

4.

Kai teisės aktų nustatyta tvarka vaikų įstaigose nustatomas

infekcijų plitimą ribojantis režimas ir dėl to atsirado būtinybė prižiūrėti

vaiką, ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokama šio

įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-709,

2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06)

Nr. X-211, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

183 straipsnis. Tėvystės pašalpos dydis

1.

Tėvystės pašalpa mokama 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo

uždarbio dydžio. Ši pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už tėvystės atostogų

suteikimo mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų trečdalį. Pašalpa

apskaičiuojama ir mokama Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio

draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.

*2.

Jeigu apdraustasis asmuo tėvystės pašalpos gavimo laikotarpiu turi pajamų, nuo

kurių skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos, ir jų dydis

mažesnis už tėvystės pašalpą, jam mokamas šios pašalpos ir jo atitinkamą mėnesį

turėtų draudžiamųjų pajamų skirtumas. Mokant tėvystės pašalpą, į draudžiamąsias

pajamas neįtraukiamos pajamos, gautos pagal autorines sutartis už darbą,

atliktą iki pirmosios tėvystės atostogų dienos. Tėvystės pašalpa ar jos dalis

apskaičiuojama ir mokama Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio

draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.

*Pastaba. Pripažinti,

kad Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 183 straipsnio

(2010 m. gruodžio 22 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 157-7976) 2 dalis

tiek, kiek joje nenustatyta, kad mokant tėvystės pašalpą į draudžiamąsias

pajamas neįtraukiamos visos darbinės veiklos pajamos, gautos tėvystės atostogų

metu iš ne per jas vykdytos darbinės veiklos, prieštarauja Lietuvos Respublikos

Konstitucijos 39 straipsnio 1 daliai.

Lietuvos

Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2012-02-27, Žin.,

2012, Nr. 26-1200 (2012-02-29)

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. X-659, 2006-06-08,

Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1338,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)

Nr. XI-1244,

2010-12-22, Žin., 2010, Nr. 157-7976 (2010-12-31)