Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymas

Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997.07.17)

Įstatymas

paskelbtas: Žin., 1994, Nr. 87-1644

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

VALSTYBINĖS

DARBO INSPEKCIJOS

ĮSTATYMAS

1994 m. spalio

25 d. Nr.I-614

Vilnius

I SKIRSNIS

BENDRIEJI

NUOSTATAI

1 straipsnis. Šis įstatymas

nustato Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau - Darbo

inspekcija) uždavinius, funkcijas, struktūrą, darbo inspektorių teises,

pareigas, atsakomybę, tikrinimų vykdymo tvarką ir darbo organizavimą.

2 straipsnis. Darbo

inspekcija yra valstybinė kontrolės įstaiga, veikianti prie Socialinės apsaugos

ir darbo ministerijos. Darbo inspekcija yra juridinis asmuo, turi antspaudą su

Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. Darbo inspekcija finansuojama iš

valstybės biudžeto.

3 straipsnis. Darbo

inspekcija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir

kitais įstatymais, taip pat kitais norminiais aktais, reglamentuojančiais darbo

santykius ir darbų saugą.

4 straipsnis. Darbo

inspekcijos veikla pagal kompetenciją apima:

1) Lietuvos Respublikos

teritorijoje esančias įmones, įstaigas, organizacijas, ūkines bendrijas, žemės

ūkio bendroves, ūkininkus, kooperatines organizacijas ir kitus subjektus

(toliau - įmonės), kuriuose darbo santykiai turi būti grindžiami Darbo

sutarties įstatymu, kitais darbo santykius reglamentuojančiais teisės aktais;

2) užsienio kapitalo įmones,

esančias Lietuvos Respublikos teritorijoje, įmones, kuriose įstatinio kapitalo

dalis priklauso užsienio investitoriui (bendras įmones), esančias Lietuvos

Respublikos teritorijoje, jeigu kitaip nenustatyta tarptautinėse sutartyse;

3) įmones, esančias

užsienyje (kitų valstybių teritorijoje), bet priklausančias Lietuvos

Respublikos jurisdikcijai, jeigu kitaip nenustatyta tarptautinėse sutartyse

(susitarimuose).

Krašto apsaugos, vidaus

reikalų, valstybės saugumo sistemų įmonių inspektavimo darbo santykių ir darbų

saugos srityse tvarka, suderinus su šiomis institucijomis, nustatoma

Valstybinės darbo inspekcijos nuostatuose (toliau - Nuostatai), kuriuos

tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.

Įstatymų numatytais atvejais

Darbo inspekcija tam tikruose objektuose gali nekontroliuoti darbų saugos.

Tuose objektuose institucijų, kontroliuojančių darbų saugą, kompetenciją darbų

saugos klausimais nustato įstatymai ir institucijų nuostatai, kuriuos tvirtina

Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-910,

98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2712 (98.11.11)

II SKIRSNIS

DARBO INSPEKCIJOS

UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

5 straipsnis.

Pagrindinis Darbo inspekcijos uždavinys - vykdyti teisės aktų,

reglamentuojančių darbų saugą ir darbo santykius, pažeidimų prevenciją įmonėse,

kontroliuojant, kaip laikomasi šių teisės aktų, ir konsultuojant darbuotojus

bei darbdavius.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-910,

98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2712 (98.11.11)

6 straipsnis.

Darbo inspekcija, įgyvendindama pagrindinį uždavinį:

1) tikrina, kaip

įmonėse laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių darbų saugą ir darbo

santykius. Tikrindama, kaip laikomasi Bedarbių rėmimo įstatymo, Darbo

inspekcija kontroliuoja, ar darbdaviai laikosi šiame įstatyme nustatytos darbo

sutarčių sudarymo ir nutraukimo tvarkos;

2) konsultuoja

darbuotojus, profesines sąjungas, darbdavius, įmonių saugos tarnybas saugos,

darbo higienos reikalavimų, darbo įstatymų vykdymo, taip pat kolektyvinių

susitarimų ir sutarčių sudarymo klausimais;

3) nustatyta

tvarka skiria valstybines darbų saugos ekspertizes naujai steigiamų bei

rekonstruojamų įmonių ar jų padalinių (darboviečių), naujai kuriamų darbo

priemonių, taip pat asmeninės apsaugos priemonių, naujų technologinių procesų

projektams, dalyvauja priimant naudoti įmones ar jų padalinius (darbovietes);

4) kontroliuoja

saugos darbe ir darbo medicinos tarnybų, saugos darbe komitetų steigimą,

vidinės darbų saugos kontrolės organizavimą įmonėse;

5) tikrina, ar

įmonėse eksploatuojamos darbo priemonės, darbo vietos, technologiniai procesai,

taip pat darbo sąlygos atitinka norminių aktų reikalavimus, kontroliuoja, kaip

laikomasi nustatytos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros tvarkos,

elektros, šilumos ir dujų įrenginių saugaus naudojimo reikalavimų ir kaip

organizuojamas transporto eismas įmonėse;

6) tikrina

įmonių pasirengimą vykdyti kasybos, sprogdinimo, naudingųjų iškasenų gavybos ir

perdirbimo, geologinio gręžimo, naudingųjų iškasenų žvalgybos, degiųjų dujų,

chemijos, naftos perdirbimo darbus, taip pat technologinius procesus, kuriems

vykstant galimi sprogimo, gaisro ar apsinuodijimo atvejai, ir norminių aktų

nustatyta tvarka teikia išvadas bei pasiūlymus įmonėms;

7) tikrina, kaip

įmonėse laikomasi darbo higienos reikalavimų, ir norminių aktų nustatyta tvarka

teikia išvadas bei priima sprendimus;

8) kontroliuoja,

kaip darbdaviai organizuoja įmonėse kenksmingų ir pavojingų medžiagų gamybą ir

naudojimą, darbo aplinkos įvertinimą. Reikalauja, kad būtų atlikti darbo

aplinkos kenksmingų veiksnių matavimai, jei nustatoma, kad technologiniuose

procesuose ir (ar) darbo vietoje naudojamos pavojingos medžiagos arba darbo

aplinka kenksminga darbuotojų sveikatai;

9) tikrina, ar

įmonėse įrengtos gamybinės buities patalpos, kolektyvinės saugos priemonės (kur

tai reikalinga), ar nustatyta tvarka išduodamos bei naudojamos asmeninės

apsaugos priemonės, ar teisingai sudaryti darbuotojų, kuriems privaloma

tikrintis sveikatą, sąrašai, kontroliuoja, kaip darbdaviai organizuoja

privalomus darbuotojų sveikatos patikrinimus;

10) tikrina

įmonėse jaunimo, moterų ir riboto darbingumo asmenų darbą, darbo ir poilsio

organizavimą, ar nedirbamas nelegalus (nesudarius darbo sutarties su

darbuotojais) darbas, duoda darbdaviams privalomus vykdyti nurodymus dėl darbo,

atitinkančio visas būtinąsias darbo sutarties sąlygas, įforminimo rašytinėmis

darbo sutartimis;

11) nustatyta

tvarka tiria sunkių nelaimingų atsitikimų darbe bei nelaimingų atsitikimų darbe

su mirtinomis pasekmėmis aplinkybes ir priežastis. Sunkių ir mirtinų nelaimingų

atsitikimų darbe atvejais Valstybinė darbo inspekcija medžiagą apie nelaimingą

atsitikimą perduoda prokuratūrai. Tikrina, ar įmonėse laikomasi nustatytos

nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo tvarkos, taip pat kaip diegiamos prevencinės

priemonės, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų. Nustatyta

tvarka organizuoja ir kartu su sveikatos priežiūros įstaigų atstovais tiria

profesinių ligų, taip pat ūmių profesinių ligų (apsinuodijimų),

atsiradusių kartu su nelaimingu atsitikimu darbe, aplinkybes ir priežastis;

12) teikia

išvadas įmonei, darbuotojui dėl įmonės atsakomybės už padarytą žalą darbuotojo

sveikatai. Dalyvauja tiriant avarijas įmonėse. Registruoja sunkius ir mirtinus

nelaimingus atsitikimus darbe, kaupia iš įmonių gautą informaciją apie lengvus

nelaimingus atsitikimus darbe, nustatyta tvarka saugo nelaimingų atsitikimų

darbe, profesinių ligų priežasčių tyrimo aktus;

13) analizuoja

nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų, avarijų įmonėse aplinkybes bei

priežastis, saugos darbe pažeidimus, rengia pasiūlymus darbų saugos būklei

Lietuvos Respublikoje gerinti;

14) tikrina

fizinių, juridinių asmenų įmonėms teikiamų darbų saugos paslaugų kokybę;

15) sprendžia

ginčus tarp darbdavio ir darbuotojo dėl darbuotojo atsisakymo dirbti

motyvuojant, kad negarantuota darbų sauga;

16) nagrinėja

darbdavių pareiškimus dėl sutikimo atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva

darbuotojus, kurie yra įmonės saugos darbe komiteto nariai (įmonės profesinės

sąjungos skirti ar darbuotojų išrinkti atstovai);

17) tiria

pareiškimus bei skundus Darbo inspekcijos kompetencijos klausimais, užtikrina

pareiškėjų konfidencialumą, jei jie to pageidauja;

18) teikia

išvadas rengiamoms mokymo programoms darbų saugos specialistams mokyti, jų

kvalifikacijai kelti bei aukštųjų mokyklų studentams, aukštesniųjų, profesinių,

bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviams apmokyti darbų saugos klausimais,

kontroliuoja įmonėse darbų saugos mokymą, atestavimą bei instruktavimą,

dalyvauja atestuojant šiais klausimais atskirų kategorijų darbuotojus bei

darbdavius (jų įgaliotus asmenis);

19) teikia

pastabas bei pasiūlymus dėl darbų saugos ir darbo santykių klausimais rengiamų

norminių aktų projektų ir, įvertindama galiojančių darbų saugos ir darbo

įstatymų vykdymą įmonėse, teikia siūlymus Socialinės apsaugos ir darbo

ministerijai pakeisti ar papildyti galiojančius norminius aktus;

20) pasibaigus

kalendoriniams metams, rengia darbų saugos būklės ir darbo įstatymų vykdymo

ataskaitą ir iki birželio 1 d. pateikia ją Socialinės apsaugos ir darbo

ministerijai bei Lietuvos Respublikos saugos darbe komisijai. Rengia kasmetinę

Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos “Dėl darbo inspekcijos pramonėje

ir prekyboje” įgyvendinimo ataskaitą, teikia Socialinės apsaugos ir darbo

ministerijai įmonių patikrinimo duomenis, kaip laikomasi kitų ratifikuotų

konvencijų, susijusių su darbų sauga ir darbo santykiais;

21) atlieka

kitas funkcijas, nustatytas darbų saugą ir darbo santykius reglamentuojančių

teisės aktų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1289,

96.04.17, Žin., 1996, Nr. 41-987 (96.05.08)

Nr.

VIII-364,

97.07.01, Žin., 1997, Nr.67-1654 (97.07.16)

Nr.

VIII-910,

98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2712 (98.11.11)

III SKIRSNIS

DARBO

INSPEKTORIŲ TEISĖS IR PAREIGOS

7 straipsnis.

Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius (toliau -

vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius), jo pavaduotojas (pavaduotojai),

skyrių vyriausieji darbo inspektoriai, vyresnieji darbo inspektoriai, darbo

inspektoriai (šiame įstatyme - darbo inspektoriai), vykdydami pavestas

funkcijas, turi teisę:

1) pateikę

tarnybinį pažymėjimą, laisvai ir be išankstinio perspėjimo bet kuriuo paros

metu nekliudomai įeiti į įmones tikrinti, kaip įmonėse laikomasi darbo įstatymų

ir darbų saugos teisės aktų reikalavimų, vykdyti kitas šio ir kitų įstatymų

Darbo inspekcijai nustatytas funkcijas;

2) gauti iš

įmonių duomenis ir dokumentus (jų nuorašus, išrašus), reikalingus Darbo

inspekcijos funkcijoms vykdyti;

3) gauti iš

darbdavių, jų įgaliotų asmenų, darbuotojų paaiškinimus žodžiu ar raštu dėl

darbo, darbų saugos įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių darbų saugą

ir darbo santykius, pažeidimų ar dėl teisėtų Darbo inspekcijos nurodymų

nevykdymo. Tirdami nelaimingą atsitikimą darbe, profesinės ligos priežastis,

gauti reikiamus jų tyrimui dokumentus (susijusius su žalos, padarytos

darbuotojo sveikatai, įstatymų ir kitų darbų saugos teisės aktų reikalavimų

pažeidimų teisiniu įvertinimu) iš įmonių, sveikatos priežiūros įstaigų,

teisėsaugos ir kitų institucijų, taip pat gauti darbdavių, jų įgaliotų asmenų,

darbuotojų ar kitų liudininkų paaiškinimus dėl nelaimingo atsitikimo aplinkybių

ar priežasčių;

4) atlikti

kontrolinius darbo aplinkos parametrų matavimus;

5) teikti

nurodymus dėl statomų, rekonstruojamų įmonių, jų padalinių bei darbo priemonių

projektų, kai paaiškėja, kad projektuose numatyti sprendimai neatitinka darbų

saugos reikalavimų;

6) uždrausti

įmonėse naudoti darbo ir asmeninės apsaugos priemones, jeigu jos neatitinka

darbų saugos teisės aktų reikalavimų, kenkia žmonių sveikatai ar kelia pavojų

gyvybei;

7) pranešę

darbdaviui, skirti darbų saugos ekspertizes asmeninėms apsaugos ir darbo

priemonėms įvertinti, ar jos atitinka darbų saugos teisės aktų reikalavimus,

nurodyti darbdaviui atlikti darbo aplinkos tyrimus;

8) informuoti

darbdavį apie darbuotojus, kurie nevykdo darbų saugos reikalavimų;

9) pagal

kompetenciją spręsti ginčą tarp darbdavio ir darbuotojo dėl darbuotojo

atsisakymo dirbti motyvuojant, jog negarantuota darbų sauga;

10) reikalauti,

kad darbdavys, jo įgalioti asmenys sustabdytų darbus, kuriuos vykdant kyla

neišvengiamas pavojus darbuotojų sveikatai ar gyvybei (kai darbuotojai

neapmokyti saugiai dirbti, kai dėl darbo priemonių gedimo ar avarinės būklės

gali susidaryti arba susidarė sąlygos nelaimingiems atsitikimams, ūmiems

apsinuodijimams, kai dėl technologinių ar darbo procesų pažeidimų darbo aplinka

tampa pavojinga darbuotojų sveikatai ar gyvybei, kai darbuotojai neaprūpinti

reikiamomis kolektyvinės ar asmeninės apsaugos priemonėmis). Tuo atveju, kai

darbdavys ar jo įgaliotas asmuo atsisako vykdyti darbo inspektoriaus

reikalavimą sustabdyti darbus, darbo inspektorius kreipiasi į savivaldybės

policijos pareigūnus dėl darbuotojų išvedimo iš pavojingų darbo vietų ar zonos;

11)

Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka skirti baudas

asmenims, pažeidusiems darbo įstatymus, darbų saugos teisės aktus. Nustačius

darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos teisės aktų pažeidimus, nurodyti

laiką, per kurį darbdavys įpareigojamas juos pašalinti;

12) atvykę į

įmonę tirti sunkių, mirtinų nelaimingų atsitikimų ir avarijų priežasčių, jeigu

būtina, nemokamai naudotis tikrinamų įmonių ryšio ir transporto priemonėmis.

13) paimti

laikinai - iki 7 darbo dienų - iš darbdavio darbo sutarčių registravimo

žurnalą, palikdamas žurnalo paėmimo aktą, taip pat žymėti, daryti išrašus ar

kopijuoti dokumentus, reikalingus Darbo inspekcijos funkcijoms atlikti.

Šio straipsnio

pirmosios dalies 6, 7, 13 punktuose nurodytos teisės suteikiamos vyriausiajam

valstybiniam darbo inspektoriui, jo pavaduotojui, skyrių vyriausiesiems darbo

inspektoriams.

Straipsnio

pakeitimas:

Nr.

VIII-910,

98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2712 (98.11.11)

Nr. VIII-1825, 00.07.11, Žin., 2000,

Nr.61-1829 (00.07.26)

8 straipsnis. Darbo

inspektoriai privalo:

1) nustatę

darbo, darbų saugos ir darbo higienos teisės aktų pažeidimus, nurodyti juos

darbdaviui ir nustatyti laiką, per kurį darbdavys įpareigojamas juos pašalinti,

o esant šio įstatymo 7 straipsnio pirmosios dalies 10 punkte nurodytiems

atvejams, - pareikalauti, kad darbdavys ar jo įgaliotas asmuo sustabdytų

darbus;

2) perduoti teisėsaugos

institucijoms medžiagą dėl darbo, darbų saugos norminių aktų pažeidimų įmonėje,

jeigu tai sukėlė arba galėjo sukelti sunkius nelaimingus atsitikimus žmonėms

arba kitokias sunkias pasekmes;

3) neatskleisti valstybinių,

įmonių komercinių bei technologinių paslapčių, kurias jie sužinojo vykdydami

tarnybines pareigas.

Straipsnio

pakeitimas:

Nr.

VIII-910,

98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2712 (98.11.11)

Nr. VIII-1825, 00.07.11, Žin., 2000,

Nr.61-1829 (00.07.26)

IV SKIRSNIS

TIKRINIMŲ

VYKDYMO TVARKA

9 straipsnis. Darbo

inspekcija nustato įmonių inspektavimo periodiškumą, būdą ir mastą.

10 straipsnis. Darbo

inspektorius praneša darbdaviui arba jo įgaliotam asmeniui apie būsimą atvykimą

į įmonę, jeigu toks pranešimas nepakenks tikrinimo efektyvumui.

Darbdavys arba jo įgaliotas

asmuo privalo sudaryti darbo sąlygas darbo inspektoriui, o jeigu reikia, ir

darbo inspektoriaus pasitelktiems specialistams inspektavimui vykdyti.

11 straipsnis. Darbo

inspektorius apie savo atvykimą į įmonę gali pranešti darbdaviui (jo įgaliotam

asmeniui), įmonės profesinių sąjungų atstovams, kurie gali (jeigu pageidauja)

dalyvauti inspektuojant įmonę.

Jei

patikrinimas atliekamas įmonės profesinės sąjungos prašymu, darbo inspektorius

privalo apie savo atvykimą į įmonę pranešti šios įmonės profesinės sąjungos

atstovams.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-1117,

99.03.30, Žin., 1999, Nr.33-952 (99.04.14)

12 straipsnis.

Darbo inspektorius, patikrinęs įmonę, privalo surašyti vyriausiojo valstybinio

darbo inspektoriaus patvirtintos formos dokumentus, su jais supažindinti

darbdavį (jo įgaliotą asmenį) ir turi teisę pateikti patikrinimo medžiagą

įmonės profesinių sąjungų atstovams.

Darbo

inspektoriaus nurodymai bei reikalavimai yra privalomi darbdaviui, jo įgaliotam

asmeniui ir darbuotojams.

Straipsnio

pakeitimas:

Nr.

VIII-910,

98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2712 (98.11.11)

V SKIRSNIS

DARBO

INSPEKCIJOS STRUKTŪRA IR DARBO ORGANIZAVIMAS

13 straipsnis. Darbo

inspekcijos struktūrą sudaro valdyba (centrinis aparatas), inspektavimo skyriai

(tarp jų ir teritoriniai), jeigu reikia, neviršijant biudžetinių asignavimų,

gali būti steigiami kiti padaliniai, kurių steigimą vyriausiojo valstybinio

darbo inspektoriaus teikimu tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.

Straipsnio

pakeitimas:

Nr.

VIII-910,

98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2712 (98.11.11)

14 straipsnis. Darbo

inspekcijai ir jos valdybai vadovauja vyriausiasis valstybinis darbo

inspektorius. Jį skiria ir iš pareigų atleidžia socialinės apsaugos ir darbo

ministras.

16 straipsnis. Vyriausiojo

valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas vykdo vyriausiojo valstybinio

darbo inspektoriaus pavedimus, o jo nesant, jį pavaduoja.

Vyriausiojo valstybinio

darbo inspektoriaus pavaduotoją (pavaduotojus) skiria ir iš pareigų atleidžia

vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius.

19 straipsnis. Profesinio

kvalifikavimo reikalavimus darbo inspektoriams, jų mokymo, kvalifikacijos

kėlimo ir atestavimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.

20 straipsnis. Darbo

inspektoriai negali būti valstybinių, akcinių, privataus verslo įmonių valdymo

organų nariais, eiti kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti kitose

valstybinėse ar privačiose įmonėse, gauti kito papildomo atlyginimo, išskyrus

atlyginimą už kūrybinę veiklą.

21 straipsnis.(Neteko galios)

Straipsnio

pakeitimas:

Nr.

VIII-910,

98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2712 (98.11.11)

23 straipsnis. Darbo

inspekcija, vykdydama jai pavestas funkcijas, palaiko ryšius ir keičiasi

informacija su kitomis Lietuvos Respublikos valstybinėmis institucijomis,

profesinėmis sąjungomis, darbdavių organizacijomis, kitų valstybių

analogiškomis tarnybomis.

VI SKIRSNIS

DARBO

INSPEKTORIŲ ATSAKOMYBĖ, JŲ VEIKSMŲ APSKUNDIMAS

24 straipsnis. Darbo

inspektorius asmeniškai atsako už savo tarnybinius veiksmus ir sprendimus, o jų

padaryta žala įmonei ar darbuotojui atlyginama Lietuvos Respublikos įstatymų

nustatyta tvarka.

Darbo inspektoriaus veiksmai

ir sprendimai gali būti apskųsti vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui