Lietuvos Respublikos laikinasis krašto apsaugos prievolės įstatymas

Redaguota: 1994 07 15

Redaguota: 1994

07 15

Pakeitimai:

Nr.1-648,

priimtas 90.10.16

Žin., 1990,

Nr.30-728

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS LAIKINOJO KRAŠTO APSAUGOS PRIEVOLĖS

ĮSTATYMO 32

STRAIPSNIO PAKEITIMO

Nr.1-514,

priimtas 94.06.28.

Žin., 1994,

Nr.53-994

DĖL  LIETUVOS

RESPUBLIKOS  POLICIJOS   ĮSTATYMO,  LIETUVOS

RESPUBLIKOS

LAIKINOJO  KRAŠTO  APSAUGOS  PRIEVOLĖS  ĮSTATYMO  IR

LIETUVOS

RESPUBLIKOS  KRAŠTO APSAUGOS TARNYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO

IR PAPILDYMO

LIETUVOS RESPUBLIKOS

LAIKINASIS KRAŠTO APSAUGOS PRIEVOLĖS

Į S T A T Y M A S

Lietuvos

Respublikos piliečiai privalo saugoti ir ginti savo

valstybę.

Lietuvos

krašto  apsauga  -  tai  valstybės  veikla,  kuria

siekiama ginti

valstybės nepriklausomybę,  jos interesus, sienas

ir teritoriją.

BENDRIEJI NUOSTATAI

įstatymas nustato Lietuvos valstybės krašto apsaugos

prievolę  ir

tarnybos   organizavimą   valstybingumo   atkūrimo

laikotarpiu,

atsižvelgiant  į  Lietuvos  Respublikos  institucijų

perimamumo bei

tęstinumo principą.

apsaugos prievolę  sudaro tikroji krašto apsaugos

tarnyba ir atsargos

tarnyba.

tarnybos   formuojamos   piliečių   prievolės,

savanoriškumo ir

samdos sutarčių principais.

Lietuvos pilietis - vyras, sukakęs 19 metų ir

tinkantis tarnybai

pagal sveikatos būklę, privalo atlikti tikrąją

krašto apsaugos tarnybą.

Pageidaujantieji prievolę gali atlikti ir sukakę 18 metų.

Į tikrąją

krašto apsaugos  tarnybą šaukiami  asmenys iki 27

metų.

ir atsargos prievolininkai duoda ištikimybės

priesaiką Lietuvos

Respublikai.

ir liktinės  tarnybos puskarininkiai  atlieka

apmokamą krašto

apsaugos tarnybą pagal samdos sutartis, sudarytas

su Krašto apsaugos

departamentu.

Kiti piliečiai

taip pat  gali būti  priimti krašto apsaugos

tarnybon  pagal

samdos  sutartį  Krašto  apsaugos  departamento

nustatyta tvarka.

pilietės -  moterys  nuo  19  iki  45  metų  ir

turinčios

medicininį ar kitą specialųjį išsilavinimą, gali būti

jų  sutikimu

įtrauktos  karinėn  įskaiton  ir  pagal  sutartis

tarnauti  krašto

apsaugos   pagalbinėse   ar   specialiosiose

tarnybose.

nuo 19 iki 27 metų, kurie dėl savo įsitikinimų

negali  atlikti

tikrosios  krašto  apsaugos  tarnybos,  atlieka

alternatyvią

(darbo)   tarnybą  valstybiniuose  darbo  būriuose,

humanistinėse bei

komunalinėse tarnybose.

Šios tarnybos

tvarką ir trukmę nustato atskiras įstatymas.

apsaugos tarnybon  gali būti priimami savanoriai,

tinkantys pagal

sveikatos būklę.

apsaugos  tarnybose  partijų  ar  visuomeninių

judėjimų, grupių

politinė veikla draudžiama.

krašto  apsaugos  prievolės  įstatymą  vykdo

Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

apsaugos tarnybą  reglamentuoja Krašto  apsaugos

tarnybos įstatymas.

apsaugos statutus  tvirtina Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

Tarnyba

apsaugos tarnybą piliečiai atlieka:

a)

atskiruose   krašto  apsaugos  daliniuose,  steigiamuose

Lietuvos Respublikos

Seimo nutarimais;

daliniuose ir pasienio policijoje;

priešgaisrinės  apsaugos,  svarbių  civilinių

objektų apsaugos bei

gelbėjimo tarnybų junginiuose."

Pakeitimai:

Nr.1-514;

1994.06.28.

Žin., 1994,

Nr.53-994

krašto apsaugos tarnybos trukmė - 12 mėnesių.

Piliečių

tarnybos  pagal samdos  sutartis  trukmė  nustatoma

šalių susitarimu,

tačiau tarnaujančiųjų amžius negali viršyti 55

metų.

Piliečiams,

baigusiems  aukštąsias mokyklas  ir neišėjusiems

karinio mokymo,

tarnybos trukmė - 6 mėnesiai.

atlikę  karinę  tarnybą  TSRS  ginkluotosiose

pajėgose, pasienio,

vidaus reikalų  kariuomenėje ar geležinkelio

karinėse  dalyse,

nuo  tikrosios   krašto   apsaugos   tarnybos

atleidžiami.

Lietuvos  policijoje,  civilinėje  aviacijoje,

laivyne ar

geležinkelyje  laikas  įskaitomas  į  tikrąją  krašto

apsaugos tarnybą.

Šaukimas

šaukimą krašto apsaugos tarnybon ir atleidimą iš

jos skelbia

Lietuvos  Respublikos  Vyriausybė,  o  vykdo  Krašto

apsaugos

departamentas.

Šauktinų

tarnybon   piliečių   skaičių   nustato   Lietuvos

Respublikos

Vyriausybė.

19.

Prievolininkų   ir  šaukiamųjų   įskaita  tvarkoma   jų

gyvenamojoje

vietoje   Krašto  apsaugos  departamento  nustatyta

tvarka.

apsaugos tarnybon naujokai šaukiami du kartus per

metus:

balandžio-gegužės ir spalio-lapkričio mėnesiais.

Išvykimo

tarnybon  vietą ir  laiką nustato  Krašto  apsaugos

departamentas.

krašto  apsaugos   tarnybon  vykdomas  pagal

valstybės

interesus   ir  atsižvelgiant   į  šaukiamojo   asmens

pageidavimą dėl

tarnybos vietos  bei dalinių  rūšies, taip pat į

karinę ar civilinę

specialybę.

nepaimti į  tikrąją  tarnybą  šaukimo  metais,

imami  tarnybon kito

šaukimo metu.

apsaugos tarnybos visiškai atleidžiami:

a)

piliečiai,   kurie  dėl  sveikatos  būklės,  negali  jos

atlikti;

mokyklų auklėtiniai, dvasininkai.

Nuo tikrosios

krašto apsaugos tarnybos atleidžiami asmenys,

baigę aukštąsias

mokyklas ir visą karinio mokymo kursą.

Asmenys, kurie

teismo nuosprendžiu nuteisti laisvės atėmimo

bausme daugiau  kaip

3  metams, tikrojon krašto apsaugos tarnybon

neimami.

Kiekvienu

konkrečiu  atveju šaukiamąjį  nuo tikrosios krašto

apsaugos tarnybos

dėl sveikatos būklės atleidžia miesto (rajono)

savivaldybės

naujokų  šaukimo komisija  pagal Sveikatos  apsaugos

ministerijos ir

Kraštos apsaugos  departamento patvirtintą  ligų

sąrašą.

kategorijų  piliečiai,  Lietuvos  Respublikos

Vyriausybės

sprendimu  gali būti  atleisti nuo  tikrosios  krašto

apsaugos tarnybos

arba ji gali būti jiems atidėta.

Tikroji krašto

apsaugos tarnyba atidedama šiais atvejais:

bendrojo  lavinimo  ir  specialiųjų  technikos

mokyklų mokiniams

ir  moksleiviams  -  kol  jas  baigs,  bet  ne

vyresniems kaip 24

metų;

mokyklų  studentams  (išskyrus  neakivaizdinį

skyrių) - iki 26

metų;

Mokslui baigti

tarnybą atideda  naujokų šaukimo komisija, į

kurios sąrašus

šaukiamasis yra įrašytas.

šeimyninių  aplinkybių  tikroji  krašto  apsaugos

tarnyba  atidedama

piliečiams:

šaukiamasis  yra  vienintelis  maitintojas  šeimos

narių, kuriuos pagal

įstatymą jis privalo išlaikyti;

šaukiamasis turi du ar daugiau nepilnamečių vaikų.

įstatymo  23, 24,  25 straipsniuose išvardyti

asmenys, kuriems

tarnyba buvo  atidėta, nebus pašaukti į tikrąją

krašto apsaugos

tarnybą iki 27 metų, jie įrašomi į atsargą.

27.

Tarnaujantysis  paleidžiamas į  atsargą, jeigu atsiranda

nors viena  šio

įstatymo 23 str. "a" papunktyje ar 25 straipsnyje

numatyta sąlyga.

katastrofų, stichinių  nelaimių atvejais  ar

gręsiant valstybės

saugumui, tikrojon  krašto apsaugos  tarnybon

mobilizuojami  nuo

18   metų   vyrai   ir   atsargoje   esantys

prievolininkai.

Tarnyba

tęsiama  tol,  kol  išnyks  arba  nebus  pašalintos

nurodytos

aplinkybės.

Mobilizacijos

sąlygas  ir  tvarką  šiais  atvejais  nustato

Lietuvos Respublikos

Aukščiausioji Taryba.

Šaukimo komisijos

šaukimui organizuoti sudaromos šios komisijos:

(rajonų) savivaldybių naujokų šaukimo komisijos;

apsaugos departamento Vyriausioji naujokų šaukimo

komisija.

(rajonų) savivaldybių  naujokų šaukimo komisijas

sudaro:

pirmininkas

-   miesto  meras  (rajono  valdytojas)  ar  jo

pavaduotojai;

pirmininko

pavaduotojas   -  Krašto  apsaugos  departamento

atstovas;

nariai:

gydytojai, policijos ir socialinės apsaugos skyriaus

atstovai.

Komisijos

sudėtį tvirtina Krašto apsaugos departamentas.

apsaugos departamento Vyriausiąją naujokų šaukimo

komisiją sudaro:

pirmininkas -

Krašto apsaugos departamento Mobilizacijos

skyriaus viršininkas (pavaduotojas);

pirmininko

pavaduotojas   -   Naujokų   šaukimo   skyriaus

inspektorius;

nariai:

gydytojai, Vidaus reikalų ir Teisingumo ministerijų

atstovai.

įstatymo  30   ir  31   straipsniuose  nurodytoms

komisijoms

reikalingus gydytojus  sveikatos  apsaugos  ministro

siūlymu samdo

Krašto apsaugos departamentas.

Pakeitimai:

Nr.1-684;

1990.10.16.; Žin., 1990, Nr.30-728

(rajonų) savivaldybių naujokų šaukimo komisijos:

šaukiamųjų sveikatą;

naujokų ėmimo,  paskirstymo į  krašto apsaugos

dalinius, atidėjimo,

atleidimo, taip pat atsargos klausimus;

šaukimą pateikia  šaukiamųjų asmenų  sąrašą miestų

(rajonų)

savivaldybėms.

apsaugos departamento Vyriausioji naujokų šaukimo

komisija:

ginčus dėl šaukiamųjų ėmimo tarnybon, atidėjimo

ir atleidimo nuo

jos;

miestų (rajonų) savivaldybių naujokų šaukimo

komisijų darbą.

Šiuos ginčus

komisija privalo  išnagrinėti  per  10  dienų,

jeigu nereikia

specialaus tyrimo.

apsaugos  departamento  Vyriausiosios  naujokų

šaukimo komisijos

sprendimai gali  būti apskundžiami  šaukiamojo

gyvenamosios vietos

teismui per  15 dienų nuo sprendimo įteikimo

jam dienos.

Atsarga

prievolininkais laikomi asmenys, atlikę krašto

apsaugos tarnybą,

taip pat  jos neatlikę,  bet atleisti  dėl šio

įstatymo 23 str. 2

d., 24, 25 straipsniuose nurodytų priežasčių.

apsaugos tarnybos  prievolininkai nuo  27 iki 35

metų įtraukiami  į

pirmosios  parengties atsargą, o nuo 35 iki 45

metų - į antrosios

parengties atsargą.

Žemesnieji

karininkai  įtraukiami  į  pirmosios  parengties

atsargą iki 45 metų,

o antrosios - iki 55 metų.

Vyresnieji

karininkai  įtraukiami  į  pirmosios  parengties

atsargą iki 50 metų,

o į antrosios - iki 60 metų.

apsaugos tarnybos apsaugos prievolininkai negali

būti šaukiami

krašto apsaugos  tarnybos  mokymams  ir  pratyboms

daugiau kaip po du

kartus kiekvienos parengties atsargoje.

Mokymų ir

pratybų terminai negali būti ilgesni:

parengties - kaip mėnesį;

parengties - kaip dvi savaites.

atlikę alternatyvią  (darbo)  tarnybą,  krašto

apsaugos mokymams ir

pratyboms nešaukiami.

Baigiamieji nuostatai

apsauga finansuojama iš valstybės biudžeto.

41.

Atsakomybę   už  Laikinojo  krašto  apsaugos  prievolės

įstatymo nevykdymą

nustato atskiras įstatymas.

42.

Asmenims,   tapusiems  nedarbingais   krašto   apsaugos

tarnybos  metu,

valstybė garantuoja socialinį aprūpinimą.

užtikrina tarnaujančiųjų  pagal  šį  prievolės

įstatymą asmenų

draudimą nuo nelaimingų atsitikimų.