← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 1995-06-28

Redaguota: 1995 06 28

Redaguota: 1995

06 28

Nr.1-2138;

1991.12.20.; Žin., 1992, Nr.1-11;

Nr.1-2214;

1992.01.16.; Žin., 1992, Nr.3-45;

Nr.1-2565;

1992.05.07.; Žin., 1992, Nr.15-404;

Nr.1-230;

1993.07.15.; Žin., 1993, Nr.32-727;

Nr.1-447;

1994.04.26.; Žin., 1994, Nr.34-621;

Nr.1-476;

1994.05.24.; Žin., 1994, Nr.43-777.

Lietuvos

Respublikos 1995 06 13

Įstatymas

Nr.1-940

Žin., 1995,

Nr.53-1295

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO

PAKEITIMO IR

PAPILDYMO

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMAS

skyrius.Bendrieji nuostatai

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas

reglamentuoja žemės nuosavybės santykius ir

žemės reformos

tvarką.

2 straipsnis. Žemės reformos tikslas

Žemės reformos

tikslai: įgyvendinti Lietuvos piliečių teisę

į žemės nuosavybę

ir naudojimą, įstatymų nustatyta tvarka ir

sąlygomis grąžinant

nusavintą žemę bei parduodant ar išnuomojant

valstybinę žemę;

suformuoti efektyviam ūkininkavimui pritaikytas

žemės ūkio

paskirties žemėnaudas; sudaryti teisines ir

organizacines

prielaidas disponuoti privačia žeme rinkos

ekonomikos

sąlygomis.

Pakeitimai:

1.Nr.1-230;

1993.07.15.;

Žin.,

1993, Nr.32-727;

3 straipsnis. Žemės reformos objektas

Žemės

reformos objektas yra Lietuvos Respublikos žemės

fondas.

4 straipsnis. Žemės reformos vykdymo sąlygos

Žemės

reforma kaimo vietovėje vykdoma pagal žemės

reformos

žemėtvarkos projektus, vadovaujantis šiuo ir kitais

žemės santykius

reguliuojančiais įstatymais, atsižvelgiant į

pageidaujančių

įsigyti bei naudoti žemę fizinių ir juridinių

asmenų interesus

bei būtinumą suformuoti ekonomiškai efektyvias

ūkines struktūras.

Žemės reformos

žemėtvarkos projektai rengiami pagal Lietuvos

Respublikos

Vyriausybės patvirtintą metodiką."

Žemės

reformos procesas apima teisinį, ekonominį ir

ekologinį

pagrindimą, parengiamuosius žemėtvarkos darbus, žemės

reformos projektų

parengimą, derinimą bei tvirtinimą, teisinį

žemės nuosavybės ar

nuomos įforminimą.

Žemės

reforma vykdoma valstybės ir fizinių bei juridinių

asmenų lėšomis.

Privatizuojant žemę, valstybės lėšomis pastatyti

melioracijos

įrenginiai paprastai paliekami valstybės

nuosavybėje. Jų

priežiūrą ir apsaugą reglamentuoja Lietuvos

Respublikos žemės

įstatymas ir kiti teisiniai aktai.

Pakeitimai:

1.Nr.1-230;

1993.07.15.;

Žin.,

1993, Nr.32-727;

5 straipsnis. Žemės nuosavybės rūšys

Lietuvos

Respublikoje žemė yra privatinė ir valstybinė

nuosavybė.

Privatinės

nuosavybės žemę sudaro piliečių įsigyta žemė,

įskaitant šioje

žemėje augantį mišką arba joje esančius vandenis.

Valstybei

nuosavybės teise priklauso žemė, nurodyta

Lietuvos Respublikos

žemės įstatymo 21 straipsnyje.

Žemės reformos

metu sudaromi žemėtvarkos projektai ir pagal

juos

suformuojamos nustatytą tikslinę paskirtį turinčios

žemėnaudos, kurių

pagrindu žemė gali priklausyti vienam

piliečiui,

valstybei, taip pat (bendrosios nuosavybės teise) -

keliems fiziniams

asmenims arba fiziniams asmenims ir valstybei.

Pakeitimai:

1.Nr.1-230; 1993.07.15.;

Žin.,

1993, Nr.32-727;

2.Lietuvos

Respublikos 1995 06 13

Įstatymas Nr.1-94.

Žin.,

1995, Nr.53-1295

II skyrius

Privati žemė

6 straipsnis. Žemės privatizavimas

Teisę į

privatinę žemės nuosavybę turi tie asmenys, kurie

pagal Lietuvos

Respublikos įstatymus yra Lietuvos piliečiai, turi

šią pilietybę

patvirtinantį dokumentą.

Vykdant

žemės reformą, žemės įsigijimo nuosavybėn būdai:

nuosavybės teisės

atstatymas, žemę grąžinant arba suteikiant

neatlygintinai;

žemės pirkimas iš valstybės.

Žemė suteikiama

nuosavybėn neatlygintinai:

1) asmenims,

kurių šeimos buvo įkeldintos į

Lietuvos

Respublikos teritoriją iš nuosavybės teise turėtų ūkių

Lenkijos ir

Prūsijos (dabartinė Rusijos Federacijos Kaliningrado

sritis)

teritorijose, tokiomis pat sąlygomis ir tvarka, kaip ir

asmenims, kuriems

žemė ir miškas sugrąžinami ekvivalentine

natūra, bet ne

daugiau, kaip šie asmenys turėjo žemės ar miško

nuosavybės teise,

arba gavo naudotis įkeldinant juos į Lietuvos

Respublikos

teritoriją;

2) asmenims,

įstatymo "Dėl piliečių nuosavybės teisių į

išlikusį

nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų"

nustatyta tvarka

kompensuojant už žemę, turėtą miestuose ir

miesto tipo

gyvenvietėse, arba valstybės išperkamą žemę;

3) asmenims,

išsikeliantiems iš grąžinamų buvusiems

savininkams

gyvenamųjų namų, suteikiant žemės sklypus

individualiai

statybai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta

tvarka.

4) Vyčio

Kryžiaus ordinu ir Vyčio Kryžiumi apdovanotiems

asmenims,

žuvusiųjų (mirusiųjų) tokių asmenų sutuoktiniams, o

jeigu sutuoktinio

nėra, - tėvams arba vaikams, arba jų prašymu

suteikiamas žemės

sklypas individualiai statybai Lietuvos

Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka.

Žemė privatinėn

nuosavybėn gali būti įsigyjama ūkininko

ūkiui steigti,

bendrai žemės ūkio veiklai, asmeniniam ūkiui bei

kitai žemės ūkio

veiklai, individualioms (personalinėms) įmonėms

bei kitai įstatymų

neuždraustai veiklai.

Bendrai žemės

ūkio veiklai įsigyta žemė - tai žemė, kurią

jos savininkai

nuomoja juridinio asmens teise veikiančioms žemės

ūkio įmonėms.

Pakeitimai:

1.Nr.1-2138; 1991.12.20.;

Žin.,

1992, Nr.1-11;

2.Nr.1-2214; 1992.01.16.;

Žin.,

1992, Nr.3-45;

3.Nr.1-230; 1993.07.15.;

Žin.,

1993, Nr.32-727;

4.Nr.1-447; 1994.04.26.;

Žin.,

1994, Nr.34-621.

Lietuvos Respublikos 1995 06 13

Įstatymas Nr.1-94.

Žin.,

1995, Nr.53-1295

7 straipsnis. Nuosavybės teisės į žemę atstatymas

Žemės

nuosavybės teisės atstatymo miestuose ir kaimo

vietovėse tvarką,

žemės ir miško sklypų dydžius ir grąžinimo

sąlygas nustato

Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl piliečių

nuosavybės teisių

į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo

tvarkos ir

sąlygų".

8 straipsnis. Žemės pardavimas piliečiams

Piliečiai,

įsigydami žemės ūkio paskirties žemę, kurios

žemėnaudos,

suformuotos pagal Valstiečio ūkio įstatymą arba pagal

žemės reformos

žemėtvarkos projektus, yra didesnės negu

sugrąžinamos

privatinėn nuosavybėn žemės ekvivalentiškas plotas,

taip pat jeigu jie

neturėjo susigrąžinamos, perka ją iš valstybės

išsimokėtinai Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka,

bet ne ilgiau kaip

per 15 metų. Kitą žemę piliečiai įsigyja

išpirkdami iš karto

arba per Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatytą laiką, bet

ne ilgesnį kaip per 10 metų.

Ūkininko

ūkiui steigti žemė parduodama pasirengusiems

ūkininkauti

asmenims. Pasirengimą ūkininkauti įvertina

apskrities

valdytojo sudaryta komisija Žemės ūkio ministerijos

nustatyta tvarka.

Bendrai

žemės ūkio veiklai žemę gali nusipirkti esamų

arba steigiamų

žemės ūkio bendrovių, akcinių bendrovių, ūkinių

bendrijų,

kooperatyvų ir kitų žemės ūkio įmonių nariai.

Kitai žemės

ūkio veiklai žemę gali pirkti asmenys, kurie

ją naudos asmeninio

ūkio poreikiams.

Valstybiniai miškai, įsiterpę į žemės ūkio paskirties

žemėnaudas ir

sudarantys atskirus ne didesnius kaip 10 ha miško

masyvus, gali būti

parduodami žemės savininkams, turintiems su

šiuo mišku

susisiekiančias žemės valdas. Kiti miškai, įsiterpę

tarp sugrąžinamų

privatinėn nuosavybėn miško sklypų, parduodami

konkurso būdu,

išskyrus šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje

numatytus atvejus.

Ne žemės

ūkio veiklai kaimo vietovėje ir visais atvejais

miestuose žemė

parduodama Lietuvos

Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka.

Parduodamos

valstybinės žemės ir miško kainą bei mokėjimo

tvarką nustato

Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Pakeitimai:

1.Nr.1-2214; 1992.01.16.;

Žin.,

1992, Nr.3-45;

2.Nr.1-2565; 1992.05.07.;

Žin.,

1992, Nr.15-404;

3.Nr.1-230; 1993.07.15.;

Žin.,

1993, Nr.32-727;

Lietuvos Respublikos 1995 06 13

Įstatymas Nr.1-94.

Žin.,

1995, Nr.53-1295

9 straipsnis. Parduodamos žemės plotų dydžiai

Piliečiams, įsigyjantiems žemę ūkininko ūkiui steigti

arba bendrai žemės

ūkio veiklai, žemės reformos metu galima

parduoti tiek

valstybinės žemės, kad vienai šeimai susigrąžintos

ir pirktos žemės

tektų: bendro ploto - iki 80 ha, iš jo žemės

ūkio naudmenų - iki

50 ha, miško - iki 25 ha, ežerų - iki 5 ha.

Atsižvelgiant

į vietos sąlygas ir žemėtvarkos projekte

suformuotos

žemėnaudos racionalias ribas, apskrities valdytojo

sprendimu šie

maksimaliai leistini plotai gali būti iki 10

procentų padidinti.

Piliečiams

kitai žemės ūkio veiklai (asmeniniam ūkiui)

žemės reformos metu

galima parduoti tiek valstybinės žemės, kad

vienai šeimai

nuosavybės teise priklausančios žemėnaudos ribose

būtų ne daugiau

kaip 3 ha žemės ūkio naudmenų, įskaitant šeimos

narių susigrąžintą

ir pirktą lengvatinėmis sąlygomis arba pagal

tuo metu

galiojančias kainas žemę.

Piliečiams,

individualių (personalinių) ne žemės ūkio

produkciją

gaminančių įmonių savininkams šių įmonių veiklai

parduodamo žemės

sklypo dydis nustatomas:

įmonių

rejestre įregistruotoms įmonėms - pagal faktiškai

įmonių veiklai

reikalingą žemės plotą;

steigiamoms

įmonėms - pagal detaliuose planuose nustatytas

žemės sklypų ribas.

Atskirai

sodybai (namų valdai) parduodama žemė, užimta

statiniais,

daugiamečiais sodiniais, kitais sodybos želdiniais,

kiemas ir sodybos

ribose pastoviai daržui naudojamos žemės

sklypas. Kaip

taisyklė, sodybai parduodamas žemės plotas

faktiškai yra

sodybos užimamose ribose.

5.Miestuose,

išskyrus Kuršių nerijos nacionalinį parką,

privačių namų

valdoms parduodami faktiško valdos dydžio sklypai,

bet ne didesni

kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje,

Šiauliuose,

Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose,

Palangoje, Birštone

ir 0,3 ha - kituose miestuose.

Parduodant

esamų privačių namų valdų žemės sklypus, jei

šiuose namuose

gyvena dviejų ir daugiau bendrasavininkių šeimos,

maksimalų faktiškai

naudojamo ir galimo parduoti žemės sklypo

plotą nustato vietos

savivaldos institucija.

Sodininkų

bendrijų nariams ir asmenims, norintiems

steigti sodus,

parduodamas žemės sklypas nustatomas pagal sodo

išplanavimo

projektą, bet ne didesnis kaip 0,12 ha.

Nauji

žemės sklypai vienbučių ir daugiabučių gyvenamųjų

namų statybai

parduodami Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatyto dydžio

pagal patvirtintus teritorinio planavimo

dokumentus.

Pakeitimai:

1.Nr.1-2214; 1992.01.16.;

Žin.,

1992, Nr.3- 45;

2.Nr.1-2565; 1992.05.07.;

Žin.,

1992, Nr.15-404;

3.Nr.1-230; 1993.07.15.;

Žin.,

1993, Nr.32-727;

Lietuvos

Respublikos 1995 06 13

Įstatymas Nr.1-94.

Žin.,

1995, Nr.53-1295

10 straipsnis. Pretendentų įsigyti žemės ūkio

paskirties žemę eilė

Vykdant

žemės reformą, žemės ūkio paskirties žemė

įsigyjama pagal

suprojektuotas žemėnaudas laikantis šios

pretendentų įsigyti

žemę eilės:

1) asmenys,

turintys teisę įsigyti žemę asmeniniam ūkiui;

2) kaime

gyvenantys asmenys, susigrąžinantys toje vietovėje

esančią žemę natūra;

3) asmenys,

kuriems žemė buvo leista naudotis pagal

Valstiečio ūkio

įstatymą, tačiau šios žemės suteikimas nebuvo

nustatytu laiku

įformintas, taip pat kaimo vietovėje gyvenantys

asmenys, kurių

turėtoji žemė buvo suteikta kitiems asmenims pagal

Valstiečio ūkio

įstatymą;

4) kiti

asmenys, susigrąžinantys žemę natūra;

5) vietos

gyventojai, susigrąžinantys ekvivalentine natūra

toje buvusioje žemės

ūkio įmonėje ir toje apylinkėje turėtą žemę;

6) kaime

gyvenantys politiniai kaliniai ir tremtiniai arba

jų vaikai,

susigrąžinantys žemę toje apylinkėje ekvivalentine

natūra. Jeigu

šie asmenys gyvena mieste ar miesto tipo

gyvenvietėje, tai

jų prašymu jiems gali būti sugrąžinta to

regiono kaimo

vietovėje tik dalis (ne daugiau 2 ha kiekvienam

pretendentui)

turėtos žemės, už likusią dalį išmokant

kompensaciją;

7) vietos

gyventojai, susigrąžinantys ekvivalentine natūra

kitose to rajono

apylinkėse ar to rajono teritorijoje esančiuose

miestuose ir

miesto tipo gyvenvietėse turėtą žemės ūkio

paskirties žemę;

8) vietos

gyventojai, susigrąžinantys ekvivalentine natūra

kituose rajonuose ir

kitų rajonų miestuose turėtą žemę;

9) vietos

gyventojai, perkantys valstybinę žemę ūkininko

ūkiui steigti ar

bendrai žemės ūkio veiklai;

10) kiti

piliečiai, susigrąžinantys žemę ekvivalentine

natūra;

11) kiti

piliečiai, perkantys valstybinę žemę.

Jeigu tą

patį žemės plotą pretenduoja susigrąžinti

ekvivalentine natūra

ar pirkti keli asmenys, turintys vienodą

pirmumo teisę jį

įsigyti, žemės sklypų paskirstymas sprendžiamas

pagal parengtą

žemėtvarkos projektą. Jeigu šie asmenys su

suprojektuotu žemės

sklypų išdėstymu nesutinka, žemė sugrąžinama

ekvivalentine natūra

arba parduodama aukciono būdu.

Žemės

savininkai turi pirmumo teisę pirkti ne konkurso

būdu gretimus

valstybinės žemės ir miško sklypus, nepatogius

naudoti kitiems

fiziniams ir juridiniams asmenims.

Asmenys,

turintys specialių miškininkystės žinių ir miškų

tvarkymo patirtį,

turi teisę ne konkurso būdu pirkti nepatogius

administruoti

valstybinių miškų sklypus, kurių vietos gyventojai

nepretenduoja

susigrąžinti natūra arba ekvivalentine natūra.

Pakeitimai:

1.Nr.1-230;

1993.07.15.;

Žin.,

1993, Nr.32-727;

11 straipsnis. Disponavimas privatizuota žeme ir mišku

ir jų naudojimo apribojimai

Disponavimą

privatizuota žeme ir mišku bei jų naudojimo

apribojimus nustato

Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Miškų

įstatymas ir Saugomų

teritorijų įstatymas.

Pakeitimai:

1.Nr.2565;

1992.05.07.;

Žin.,

1992, Nr.15- 404;

2.Nr.1-230;

1993.07.15.;

Žin.,

1993, Nr.32-727;

3.Lietuvos

Respublikos 1995 06 13

Įstatymas

Nr.1-94.

Žin.,

1995, Nr.53-1295

12 straipsnis. Riboto ūkinio naudojimo žemės

privatizavimas

Saugomų

vietovių žemė, kurioje ūkinė veikla ribojama,

suderinus su

atitinkamomis valstybinėmis tarnybomis, gali būti

privatizuojama

ribotam ūkiniam naudojimui.

Sprendimai dėl žemės sugrąžinimo bei suteikimo

nuosavybėn

neatlygintinai priimami ir valstybinės žemės pirkimo-

pardavimo sutartys

sudaromos tik jeigu pilietis sutinka su jo

įsigyjamam žemės

sklypui žemės reformos žemėtvarkos projekte ir

kituose

teritorijų planavimo dokumentuose nustatytomis

specialiosiomis

žemės ir miško naudojimo sąlygomis, žemės

servitutais ir

kitais veiklos apribojimais.

Savininkams, nesilaikantiems nustatytų žemės naudojimo

apribojimų,

taikoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta

materialinė

atsakomybė.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos 1995 06 13

Įstatymas Nr.1-94.

Žin.,

1995, Nr.53-1295

III skyrius

Valstybinė žemė

13 straipsnis. Neprivatizuotina žemė

Privatinėn

nuosavybėn piliečiams neparduodama:

1) kelių,

aerodromų, uostų ir jų įrenginių, karinių dalinių,

taip pat valstybinės

sienos ir krašto apsaugai reikalinga žemė;

2) žemė kaimo

gyvenvietėse, naudotina bendroms gyventojų ar

kitoms visuomenės

reikmėms pagal parengtus ir Lietuvos

Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka patikslintus šių

gyvenviečių

užstatymo projektus;

miestų,miestelių irkaimų bendram naudojimui ir

visuomeninei

statybai bei rekreacijai naudotina žemė pagal

parengtus ir

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka

patikslintus

projektus;

4) žemė,

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka

suteikta arba

numatoma suteikti mokslo ir mokymo įstaigoms

eksperimentams bei

kitoms mokslo ir mokymo reikmėms;

5) miškai,

pagal Lietuvos Respublikos įstatymus priskirti

valstybiniams

rezervatams, nacionaliniams ir regioniniams

parkams, kurortų

sanitarinės apsaugos zonoms, miestų miškams,

miško parkams, miško

genetiniams rezervatams, miško medelynams ir

sėklininkystės

plantacijoms.

Taip pat

neprivatizuojami miškai, priskirti Baltijos jūros

ir Kuršių marių

apsauginėms juostoms iki 7 km pločio, ypač

vertingiems

rekreaciniams prie vandens telkinių ir gyvenviečių

esantiems

miškams, miškų mokslinio tyrimo ir mokymo bei

selekcinės

sėklininkystės objektams, kurių sąrašus tvirtina

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė;

6) ištirtų

ir nustatyta tvarka patvirtintų naudingųjų

iškasenų telkinių

žemė;

7) valstybinių

rezervatų, valstybinių parkų bei biosferos

monitoringo

teritorijų rezervatų, rezervatinių apyrubių, Kuršių

nerijos

nacionalinio parko, valstybinės reikšmės gamtos paminklų

žemė;

8) žemė,

kurioje pastatyti ar projektuojami valstybinės

nuosavybės objektai;

nacionalinių ir regioninių parkų bei draustinių

teritorijoje

esantys miškai, krūmai, vandenys, pelkės, smėlynai

ir kitos

nenaudojamos žemės, išskyrus iki 5 ha ploto sklypus,

įsiterpusius į žemės

ūkio naudmenas jeigu šios neprivatizuotinos

žemės naudmenos

yra pažymėtos nustatyta tvarka parengtuose

teritorijų

planavimo dokumentuose, suderintuose su Aplinkos

apsaugos

ministerija, Miškų ūkio ministerija ir Valstybine

žemėtvarkos ir

geodezijos tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos;

10) žemė,

kurią užima valstybinės socialinės globos ir

rūpybos įstaigos,

taip pat šioms įstaigoms priskirta žemės ūkio

paskirties žemė ar

miškas;

11)

buvusios bažnyčių (religinių konfesijų ir jų

institucijų) žemės

valdos, kurios nėra priskirtos valstybės

išperkamai žemei.

Pakeitimai:

1.Nr.1-2565; 1992.05.07.;

Žin.,

1992, Nr.15- 404;

2.Nr.1-230;

1993.07.15.;

Žin.,

1993, Nr.32-727,

3.Lietuvos

Respublikos 1995 06 13

Įstatymas

Nr.1-94.

Žin.,

1995, Nr.53-1295

14 straipsnis. Neteko galios.

Pakeitimai:

1.Nr.1-230;

1993.07.15.;

Žin.,

1993, Nr.32-727;

2.Lietuvos

Respublikos 1995 06 13

Įstatymas

Nr.1-94.

Žin.,

1995, Nr.53-1295

15 straipsnis. Valstybinės žemės suteikimas naudojimui

Fiziniai

ir juridiniai asmenys, pageidaujantys naudoti

valstybinę žemę

kaimo vietovėje, žemės reformos metu pateikia

paraiškas agrarinės

reformos tarnyboms, nurodydami šiuo

metu jiems

nustatyta tvarka suteiktos naudotis žemės plotą,

pageidaujamos

žemės plotą, ūkinės veiklos būdą, naudojimo

terminą, sklypo

vietą ir, prireikus žemės poreikio techninį-

ekonominį

pagrindimą.

Pagal

fizinių ir juridinių asmenų prašymus bei

valstybinio žemės

kadastro medžiagą, atsižvelgiant į turimos

valstybinio žemės

fondo žemės plotą ir žemės naudotojų bei

valstybės

interesus, žemės reformos žemėtvarkos projekte

numatomas žemės

ploto paskirstymas naujiems žemės naudotojams.

Patvirtinus žemės

reformos žemėtvarkos projektą, žemės sklypai

Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka suteikiami

naudotis arba

išnuomojami.

Kuriant

žemės ūkio bendroves ir kitas įmones, jų

steigėjai iki

steigimo sutarties sudarymo turi gauti

agrarinės reformos

tarnybos išvadą apie galimą tai įmonei

išnuomoti žemės

plotą ir jo vietą.

Įmonėms

suteikiamų naudotis žemės sklypų dydis ir

išsidėstymas turi

užtikrinti galimybę juos racionaliai tvarkyti

ir efektyviai

ūkininkauti.

Miestuose

valstybinė žemė

parduodama,

suteikiama privatinėn nuosavybėn neatlygintinai,

suteikiama

naudotis arba išnuomojama Lietuvos Respublikos

Vyriausybės

nustatyta tvarka, vadovaujantis statybos projektais

ir schemomis.

Pakeitimai:

1.Nr.1-230; 1993.07.15.;

Žin.,

1993, Nr.32- 727;

Lietuvos Respublikos 1995 06 13

Įstatymas

Nr.1-94.

Žin.,

1995, Nr.53-1295

16 straipsnis. Gyventojų asmeninio ūkio žemė

Rengiant

žemės reformos žemėtvarkos projektą asmeninio

ūkio žemės sklypų

išdėstymas gali būti patikslinamas, jeigu taip

nusprendė asmenų,

naudojančių šią žemę toje vietoje,

susirinkimas.

Susirinkimo sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarką

nustato Žemės ūkio

ministerija.

Tikslinant

asmeninio ūkio žemės sklypų išsidėstymą pirmumo

teisę rinktis

sklypo vietą turi toje vietovėje gyvenantys

asmenys, kurių

žemę išperka valstybė, remdamasi Lietuvos

Respublikos

įstatymo "Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį

nekilnojamąjį turtą

atstatymo tvarkos ir sąlygų" 12 straipsnio

pirmosios dalies 3

punkto nuostatomis.

Asmeninio

ūkio žemės naudotojai gali šią žemę įsigyti

privatinėn

nuosavybėn, jei jos sklypai įtraukiami į susigrąžinamą

natūra arba

ekvivalentine natūra žemės plotą arba jeigu šie

asmenys neturėjo

susigrąžintinos žemės arba jos turėjo mažiau,

negu naudoja

asmeniniam ūkiui. Šiais atvejais žemės sklypai jiems

parduodami Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka,

išskyrus žemę, kuri

buvo suteikta po 1993 m. liepos 1 d. ir

skirta plote, kuris

iki tol nebuvo naudotas gyventojų asmeninio

ūkio poreikiams. Už

perkamą žemę gali būti atsiskaitoma iš karto

arba išsimokėtinai,

bet ne vėliau kaip per 15 metų.

Asmenims,

kurie pagal įstatymą "Dėl piliečių nuosavybės

teisių į išlikusį

nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir

sąlygų" turi

teisę susigrąžinti ne mažesnį kaip asmeniniam ūkiui

suteiktos žemės

plotą, tačiau pageidauja kompensacijos arba savo

teisę

susigrąžinti žemę perleidžia kitiems asmenims, arba

atsisako šios teisės

kitų pretendentų naudai, asmeninio ūkio žemė

neparduodama.

Asmeniniam

ūkiui skirtą žemę turi teisę nusipirkti

lengvatinėmis

sąlygomis iš šeimos tik vienas asmuo, kuris

Lietuvos

Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo "Dėl kaimo

gyventojų sodybinių

sklypų išplėtimo" (1990 m. liepos 26 d. Nr.I-

411) priėmimo dieną

buvo įrašytas į apylinkės ūkinę knygą ir yra

buvęs žemės ūkio

įmonės darbuotojas arba pensininkas, išdirbęs

ūkyje ne mažiau kaip

5 metus, ir jeigu šis asmuo:

1) ir dabar

gyvena kaimo vietovėje ar buvusio rajono mieste

bei turėjo teisę

gauti asmeninio ūkio žemę ir ja naudojosi;

2) yra kaime

gyvenančios daugiavaikės šeimos tėvas ar

motina, nesvarbu,

koks jų darbo stažas žemės ūkio įmonėse;

3) gyvena

kaimo vietovėje ar ten dirba arba dirbo švietimo,

kultūros,

medicinos, melioracijos ir kitose žemės ūkį

aptarnaujančiose

įmonėse bei įstaigose.

Po 1990 m.

liepos 26 d. išsiskyrę sutuoktiniai turi teisę

lengvatinėmis

sąlygomis pirkti: buvęs sutuoktinis, su kuriuo likę

gyventi vaikai ar

kiti išlaikytiniai - 2/3 šeimos naudojamos

asmeninio ūkio

žemės, kitas sutuoktinis - 1/3. Iškilę tarp jų

ginčai sprendžiami

teismine tvarka.

Kiti

asmenys žemę asmeniniam ūkiui gali pirkti pirkimo

metu galiojančia

tvarka ir žemės kainomis.

Tuo atveju,

kai asmeninio ūkio žemės naudotojas sumokėjo

už perkamą asmeninio

ūkio žemę, tačiau pirkimo-pardavimo sutartis

nebuvo sudaryta, jam

mirus, teisė įsigyti šį žemės sklypą pereina

toje vietovėje gyvenantiems

testamentiniams arba šaukiamiems

paveldėti pagal

įstatymą įpėdiniams, jeigu šie paveldėjo toje

vietovėje esančius

pastatus (ar jų dalį) bei patys ar jų šeimos

nariai neturi

asmeninio ūkio žemės.

Pakeitimai:

1.Nr.1-230;

1993.07.15.;

Žin., 1993,

Nr.32-727;

2.Nr.1-476;

1994.05.24;

Žin., 1994,

Nr.43-777.

3.Lietuvos

Respublikos 1995 06 13

Įstatymas

Nr.1-94.

Žin., 1995,

Nr.53-1295

IV skyrius

Žemės reformos vykdymas

17 straipsnis. Žemės reformos vykdytojai

Žemės

reformą vykdo apskričių valdytojai bei į jų

administracijos

sudėtį įeinančios agrarinės reformos tarnybos. Jų

darbą

koordinuoja ir kontroliuoja Lietuvos Respublikos

Vyriausybė. Žemės

reformos žemėtvarkos projektų rengimui ir žemės

privatizavimo

darbams miestuose bei kaimo vietovėse metodiškai

vadovauja Valstybinė

žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba prie Žemės

ūkio ministerijos.

Žemės

reformos žemėtvarkos projektus rengia Valstybinis

žemėtvarkos

institutas.

Miestų

teritorinio planavimo

projektus rengia

specializuotos projektavimo įmonės vietos

savivaldos vykdomųjų

institucijų.

4.Skundus

dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų

tinkamumo bei

dėl žemės privatizavimui ir nuomai parengtų

dokumentų atitikimo

įstatymų ir poįstatyminių aktų reikalavimams

nagrinėja

apskrities valdytojo administracija ir Valstybinė

žemėtvarkos ir

geodezijos tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Žemės reformą

vykdantys pareigūnai, pažeidę šio įstatymo

reikalavimus,

traukiami atsakomybėn įstatymų ir Lietuvos

Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pakeitimai:

1.Nr.1-230;

1993.07.15.;

Žin., 1993,

Nr.32-727;

2.Nr.1-476;

1994.05.24.;

Žin., 1994,

Nr.43-777.

3.Lietuvos

Respublikos 1995 06 13

Įstatymas

Nr.1-94.

Žin., 1995,

Nr.53-1295

18 straipsnis. Prašymų žemei gauti pateikimo ir

svarstymo tvarka

Fiziniai ir

juridiniai asmenys, pageidaujantys įsigyti

žemės ūkinei ir

kitai veiklai, prašymus pateikia agrarinės

reformos tarnybai

pagal pageidaujamo įsigyti žemės sklypo buvimo vietą.

Prašymai žemei

įsigyti pateikiami Lietuvos Respublikos

Vyriausybės

nustatyta tvarka ir terminais.

Agrarinės

reformos tarnyba kartu su Valstybiniu

žemėtvarkos

institutu išanalizuoja prašymus žemei gauti, parengia

sprendimų dėl jų

tenkinimo projektus ir apie tai raštu informuoja

pretendentus.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos 1995 06 13

Įstatymas

Nr.1-94.

Žin.,

1995, Nr.53-1295

19 straipsnis. Skundų dėl žemės reformos vykdytojų

sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo

tvarka

Fiziniai

ir juridiniai asmenys agrarinės reformos

tarnybos

sprendimus dėl prašymų gauti žemę tenkinimo gali

apskųsti apskrities

valdytojui per mėnesį nuo šių sprendimų

gavimo. Apskrities

valdytojas gautą skundą per mėnesį išnagrinėja

ir priima sprendimą.

Apskrities

valdytojų sprendimai dėl žemės įsigijimo per 20 dienų

nuo jų priėmimo gali

būti apskųsti teismui.

Nustačius

įstatymų pažeidimus, žemės reformos metu

neteisėtai įsigyta

žemė paimama į valstybinį žemės fondą įstatymo

ie Lietuvos

Respublikos nustatyta tvarka, netaikant senaties terminų.

Pakeitimai:

Nr.1-230;

1993.07.15.;

Žin., 1993,

Nr.32-727;

Nr.1-476;

1994.05.24.;

Žin., 1994,

Nr.43-777.

Lietuvos

Respublikos 1995 06 13

Įstatymas

Nr.1-94.

Žin., 1995,

Nr.53-1295

V skyrius

Žemėtvarkos darbai

20 straipsnis. Žemės reformos žemėtvarkos projektų

sudarymas

1.Žemė

reformos žemėtvarkos projektas rengiamas teritorijai,

kurios ribas

nustato apskrities valdytojas. Žemės reformos

žemėtvarkos

projektų bei jų parengimui reikalingų planų ir

žemėtvarkos schemų

turinį nustato Valstybinė žemėtvarkos ir

geodezijos tarnyba

prie Žemės ūkio ministerijos.

Žemės

reformos žemėtvarkos projektai rengiami ir

žemėtvarkos darbai

atliekami valstybės lėšomis. Jų parengimo

grafikus tvirtina

Žemės ūkio ministerija.

Pakeitimai:

1.Nr.1-476;

1994.05.24.;

Žin., 1994,

Nr.43-777.

2.Lietuvos

Respublikos 1995 06 13

Įstatymas

Nr.1-94.

Žin., 1995,

Nr.53-1295

21 straipsnis. Žemės reformos žemėtvarkos

projektų svarstymo, derinimo ir

tvirtinimo tvarka

Žemės

reformos žemėtvarkos projektai svarstomi

pretendentų

gauti žemės (fizinių ir juridinių asmenų)

susirinkimuose,

dalyvaujant agrarinės reformos

tarnybai, ir suderinamai

su suinteresuotomis valstybinėmis

institucijomis.

Suderintus kompleksinius žemės reformos žemėtvarkos

projektus tvirtina

apskrities valdytojas.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos 1995 06 13

Įstatymas

Nr.1-94.

Žin.,

1995, Nr.53-1295

22 straipsnis. Žemės sklypų paženklinimas ir

žemės nuosavybės teisės dokumentų

išdavimas

Patvirtintus

žemės reformos žemėtvarkos projektus,

valstybinis

žemėtvarkos institutas paženklina žemės sklypų ribas

vietovėje ir

parengia žemės nuosavybės ir žemės naudojimo teisės

dokumentus.

Šių dokumentų

formas, parengimo ir išdavimo tvarką

nustato Lietuvos

Respublikos Vyriausybė.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS

TARYBOS

PIRMININKAS

VYTAUTAS LANDSBERGIS

Vilnius, 1991 m.

liepos 25 d.

Nr. I-1607