← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 1997-07-23

Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997

Redagavo: Ramunė

Lūžaitė (1997.07.28)

Įstatymas

paskelbtas: Žin., 1991, Nr.24-635

Neoficialus įstatymo

tekstas

Pakeitimai:

1.

Nr. I-2138;

1991.12.20.; Žin., 1992, Nr.1-11;

2.

Nr. I-2214;

1992.01.16.; Žin., 1992, Nr.3-45;

3.

Nr. I-2565;

1992.05.07.; Žin., 1992, Nr.15-404;

4.

Nr. I-230; 1993.07.15.; Žin., 1993, Nr.32-727;

5.

Nr. I-447; 1994.04.26.; Žin., 1994, Nr.34-621;

6.

Nr. I-476; 1994.05.24.; Žin., 1994, Nr.43-777.

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-940, 95.06.13, Žin., 1995, Nr.53-1295

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

8.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1112, 95.11.30, Žin., 1995, Nr.103-2301

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO PAPILDYMO

9.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1606, 96.11.05, Žin., 1996, Nr.109-2475 (96.11.13)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

10.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-370, 97.07.02, Žin., 1997, Nr.69-1735 (97.07.23)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija

*** Pabaiga ***

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŽEMĖS REFORMOS

ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo

redakcija:

Nr.

VIII-370, 97.07.02, Žin., 1997, Nr.69-1735 (97.07.23)

I

skyrius

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis

įstatymas reglamentuoja žemės reformos ir žemės privatizavimo tvarką.

2 straipsnis. Žemės reformos tikslas

Žemės reformos tikslai: užtikrinant gamtos

išteklių apsaugą, įgyvendinti Lietuvos Respublikos piliečių teisę į

žemės nuosavybę bei naudojimą įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant

neteisėtai nusavintą žemę, perduodant ar suteikiant neatlygintinai nuosavybėn

bei parduodant pageidaujantiems ją pirkti, išnuomojant ar suteikiant

naudotis valstybinę žemę; sudaryti teisines ir ekonomines prielaidas žemės

rinkai plėtotis, įgyvendinti socialinį teisingumą privatizuojant valstybinę

žemę.

3 straipsnis. Žemės

reformos objektas

Žemės reformos objektas - Lietuvos

Respublikos žemės fondas.

4 straipsnis. Žemės

reformos vykdymo sąlygos

1.

Žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos

žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis

šiuo ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais ir atsižvelgiant

į suformuotas privačias ir valstybines žemėnaudas.

2.

Žemės reformos procesas apima žemės

naudojimo dabartinės situacijos analizę, parengiamuosius žemėtvarkos darbus,

žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimą, jų derinimą, teisinį, ekonominį

ir ekologinį pagrindimą bei tvirtinimą, tikslinės žemės naudojimo paskirties,

žemės, miško ir vandens telkinių naudojimo specialiųjų sąlygų, žemės servitutų

ir kitų įstatymuose numatytų ūkinės veiklos apribojimų nustatymą.

5 straipsnis. Žemės

nuosavybės formos ir žemės įsigijimo būdai

1.

Žemės nuosavybės formos yra privati ir

valstybinė.

2.

Teisę į privačią žemės nuosavybę turi:

1) Lietuvos Respublikos piliečiai;

2) nacionaliniai subjektai (juridiniai

asmenys) ir užsienio subjektai, galintys įsigyti žemę Lietuvos Respublikos

Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo

nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo

nustatyta tvarka ir sąlygomis.

3.

Užsienio valstybės turi teisę įsigyti žemę

nuosavybės teise Žemės sklypų įsigijimo ir nuomos užsienio valstybių

diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarkos bei sąlygų įstatymo

nustatyta tvarka.

4.

Vykdant žemės reformą, žemės įsigijimo

nuosavybėn būdai yra:

1) nuosavybės teisių į žemę atkūrimas

grąžinant ją natūra arba perduodant ar suteikiant žemės sklypą nuosavybėn

neatlygintinai pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą

atkūrimo įstatymą;

2) valstybinės žemės suteikimas nuosavybėn

neatlygintinai;

3) valstybinės žemės pardavimas;

4) civiliniai piliečių sandoriai dėl žemės.

II skyrius

ŽEMĖs įsigIjimas privaČION nuosavybėn

6 straipsnis. Nuosavybės teisių į žemę

atkūrimas

Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ją

grąžinant, perduodant ar suteikiant nuosavybėn neatlygintinai bei išperkant

kaimo vietovėse ir miestuose tvarką bei sąlygas nustato Piliečių nuosavybės

teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas.

7 straipsnis.

Valstybinės žemės suteikimas nuosavybėn neatlygintinai

Žemė Vyriausybės nustatyta tvarka suteikiama

nuosavybėn neatlygintinai Lietuvos Respublikos piliečiams:

1) apdovanotiems Vyčio Kryžiaus ordinu ir

Vyčio Kryžiumi, žuvusių (mirusių) tokių asmenų sutuoktiniams, o jeigu

sutuoktinio nėra, - tėvams arba vaikams - jų prašymu Vyriausybės nustatyto dydžio

vienas žemės sklypas individualiai statybai;

2) išsikeliantiems iš savininkams grąžinamų

gyvenamųjų namų, - žemės sklypai individualiai statybai;

3) kurių šeimos buvo įkeldintos į Lietuvos

Respublikos teritoriją po 1939 metų iš nuosavybės teise turėtų ūkių Lenkijos ir

Vokietijos tuometinėse teritorijose, - žemės sklypai pagal šio įstatymo 10

straipsnyje nustatytą eilę žemei įsigyti, bet ne didesnio ploto, negu šie

asmenys turėjo žemės nuosavybės teise arba gavo naudotis įkeldinant juos į

Lietuvos Respublikos teritoriją, ir ne didesni kaip 150 ha bendro ploto.

8 straipsnis.

Valstybinės žemės pardavimas

1.

Piliečiams žemės ūkio paskirties žemė,

miškas ir vandens telkiniai kaimo vietovėje parduodami laikantis šio įstatymo 10

straipsnyje nurodytos eilės ir pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus.

Piliečiai, pirkdami iš valstybės žemę, gali įsigyti ją iš karto arba

išsimokėtinai, bet ne ilgiau kaip per 10 metų laikotarpį Vyriausybės nustatyta

tvarka.

2.

Ne žemės ūkio veiklai žemė miestuose ir

kaimo vietovėse parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka.

3.

Parduodamos valstybinės žemės įvertinimo

bei mokėjimo už perkamą žemę tvarką nustato Vyriausybė.

4.

Nacionaliniams subjektams (juridiniams

asmenims) ir užsienio subjektams žemė parduodama Lietuvos Respublikos

Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo

nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo

nustatyta tvarka ir sąlygomis.

5.

Užsienio valstybių diplomatinėms ir konsulinėms

įstaigoms žemė parduodama Žemės sklypų įsigijimo ir nuomos užsienio valstybių

diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarkos bei sąlygų įstatymo

nustatyta tvarka.

9 straipsnis.

Parduodamų žemės sklypų dydžiai

1.

Piliečiams, įsigyjantiems žemę (įskaitant

miškus ir vandens telkinius) žemės ūkio veiklai, žemės reformos metu

galima parduoti tiek valstybinės žemės, kad bendras vienai šeimai sugrąžintos

natūra, perduotos, suteiktos nuosavybėn neatlygintinai ir pirktos

iš valstybės žemės plotas sudarytų ne daugiau kaip 150 ha.

2.

Piliečiams prie nuosavybės teise

priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose

nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai. Kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1

d. miestams priskirtoje teritorijoje parduodami ne didesni kaip 2,0 ha sodybos

(namų valdos) žemės sklypai. Kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos)

naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų

techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią

užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje

nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Paprastai parduodamas žemės sklypas

turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos

reikalavimus ir turi būti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose.

3.

Miestuose (iki 1995 m. birželio 1

d. miestams priskirtoje teritorijoje), išskyrus Neringos miestą, piliečiams,

turintiems nuosavybės teise priklausančius gyvenamuosius namus, parduodami jų

namų valdų naudojami žemės sklypai, pažymėti namų valdos techninės apskaitos

bylose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų, bet ne didesni kaip

0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje,

Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesni kaip 0,3 ha -

kituose miestuose. Parduodamo žemės sklypo plotas apskrities viršininko

sprendimu gali būti padidintas, bet ne daugiau kaip atitinkamai iki 0,3 ha arba

iki 0,4 ha ir parduotas visas naudojamas namų valdos žemės sklypas, jeigu šio

žemės sklypo arba jo dalies pagal teritorijų planavimo dokumentus nenumatoma

panaudoti miesto ūkio, visuomenės poreikiams ar individualiai statybai

suformavus atskirą atidalijamą žemės sklypą.

4.

Jeigu gyvenamasis namas priklauso kartu

keliems savininkams, piliečiams parduodamas bendras namų valdos naudojamas

žemės sklypas, pažymėtas namų valdos techninės apskaitos byloje ir teritorijų

planavimo dokumentuose nustatytų ribų, bet ne didesnis kaip 0,2 ha Vilniuje,

Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje,

Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnis kaip 0,3 ha - kituose

miestuose. Parduodamo žemės sklypo plotas apskrities viršininko sprendimu gali

būti padidintas iki naudojamo namų valdos žemės sklypo viso ploto, bet negali

būti didesnis kaip atitinkamai 0,2 ha arba 0,3 ha kiekvienam gyvenamojo namo

dalies savininkui, jeigu šio žemės sklypo arba jo dalies pagal teritorijų

planavimo dokumentus nenumatoma panaudoti miesto ūkio, visuomenės poreikiams ar

individualiai statybai suformavus atskirą atidalijamą žemės sklypą.

5.

Sodininkų bendrijų nariams ir kitiems

asmenims, naudojantiems sodų žemės sklypus sodininkų bendrijų sodų

teritorijose, parduodamas žemės sklypas nustatomas pagal sodininkų bendrijos

sodo detalųjį planą ir turi būti ne didesnis kaip 0,12 ha.

6.

Žemės sklypai prie daugiabučių gyvenamųjų

namų parduodami tokio ploto ir ribų, kaip nustatyta teritorijų planavimo

dokumentuose.

7.

Nauji žemės sklypai vienbučiams ir

daugiabučiams gyvenamiesiems namams statyti parduodami Vyriausybės nustatyta

tvarka ir Vyriausybės nustatyto dydžio pagal teritorijų planavimo dokumentus.

10 straipsnis.

Piliečių, įsigyjančių žemę, mišką ir vandens telkinius,

eilė

1.

Vykdant žemės reformą, kaimo vietovėje

esantys žemė, miškas ir vandens telkiniai sugrąžinami natūra ar perduodami arba

suteikiami nuosavybėn neatlygintinai pagal Piliečių nuosavybės teisių į

išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą bei šį įstatymą, taip pat

parduodami pagal šį įstatymą piliečiams žemės reformos žemėtvarkos projektuose

nustatytų ribų šia eilės tvarka:

1) sugrąžinami savininkams natūra;

2) suteikiami nuosavybėn neatlygintinai

piliečiams, kurių šeimos po 1939 metų buvo įkeldintos į Lietuvos Respublikos

teritoriją iš nuosavybės teise turėtų ūkių Lenkijos ir Vokietijos tuometinėse

teritorijose, - tie žemės sklypai, į kuriuos šios šeimos buvo įkeldintos jų

perkėlimo į Lietuvos Respubliką metu;

3) perduodami nuosavybėn neatlygintinai

lygiaverčiai turėtiesiems (padidinti iki 100 procentų) žemės sklypai

piliečiams, kurie yra 1918-1920 m. nepriklausomybės kovų kariai savanoriai,

pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai, politiniai kaliniai, tremtiniai, Vyčio

Kryžiaus ordinu apdovanoti asmenys, taip pat jų sutuoktiniams, tėvams

(įtėviams), vaikams (įvaikiams), jeigu jų norima susigrąžinti žemė patenka į

asmeniniam ūkiui ar valstiečio ūkiui skirtą teritoriją;

4) perduodami nuosavybėn neatlygintinai

lygiaverčiai turėtiesiems (padidinti iki 30 procentų) žemės sklypai piliečiams,

kurių norima susigrąžinti žemė patenka į asmeniniam ūkiui ar valstiečio ūkiui

skirtą teritoriją;

5) perduodami nuosavybėn neatlygintinai

lygiaverčiai šiuo metu naudojamiems (padidinti iki 30 procentų) žemės sklypai

piliečiams, sutinkantiems palaisvinti asmeniniam ūkiui ar valstiečio ūkiui

naudojamą žemę, kurią pageidauja susigrąžinti natūra jos savininkai;

6) perduodami nuosavybėn neatlygintinai arba

parduodami įstatymų nustatyta tvarka valstiečių ūkiui steigti suteikti žemės

sklypai, priskirti valstybės išperkamai žemei pagal Piliečių nuosavybės teisių

į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnį, šiuos žemės

sklypus naudojantiems piliečiams;

7) perduodami nuosavybėn neatlygintinai arba

parduodami įstatymų nustatyta tvarka suteikti asmeniniam ūkiui žemės sklypai

šiuos žemės sklypus naudojantiems piliečiams;

8) perduodami nuosavybėn neatlygintinai

lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai, miškas ir vandens telkiniai

piliečiams, gyvenantiems rajono savivaldybės seniūnijos, kurioje yra perduodamas

sklypas, teritorijoje, jeigu jų turėti žemė, miškas, vandens telkiniai

priskirti valstybės išperkamiems pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį

nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą arba jeigu jų turėtas miškas ar vandens

telkiniai neišliko;

9) perduodami nuosavybėn neatlygintinai

lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai, miškas ir vandens telkiniai kitiems

šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nenurodytiems piliečiams, kurių turėti žemė,

miškas, vandens telkiniai pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį

nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą priskirti valstybės išperkamiems arba

kurių turėtas miškas ar vandens telkiniai neišliko; suteikiami nuosavybėn

neatlygintinai piliečiams, kurių šeimos po 1939 metų buvo įkeldintos į Lietuvos

Respublikos teritoriją iš nuosavybės teise turėtų ūkių Lenkijos ir Vokietijos

tuometinėse teritorijose, - tokio pat ploto žemės sklypai, kokius nuosavybės

teise jie turėjo Lenkijos ir Vokietijos teritorijose, išskaičius tą žemės

sklypo plotą, kurį jie gavo pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą;

10) perduodami nuosavybėn neatlygintinai

lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai, miškas ir vandens telkiniai kitiems

šio straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktuose nenurodytiems piliečiams;

11) parduodama žemės ūkio veiklai žemė

piliečiams, kurie įsigijo nuosavybėn gamybinius pastatus iš buvusių žemės ūkio

įmonių;

12) parduodama žemė kitiems piliečiams.

2.

Piliečiams ar jų šeimos nariams,

turintiems nuosavybės teises į sugrąžinamą žemę, mišką, arba jiems jas

perleidus kitiems asmenims, kai sugrąžinamos žemės buvo tiek pat arba

daugiau negu žemės suteikta pagal Valstiečio ūkio įstatymą, žemė,

suteikta pagal Valstiečio ūkio įstatymą, neparduodama.

3.

Jeigu atkuriant nuosavybės teises į žemės

ūkio paskirties žemę pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą suformuotos

žemėnaudos plotas didesnis už turėtąjį nuosavybės teise, suformuoto žemės ploto

dalis, ne daugiau kaip 10 procentų viršijanti turėtąjį žemės plotą, parduodama

piliečiui, kuriam atkuriamos nuosavybės teisės į žemę nesilaikant šio straipsnio

1 dalyje nustatytos eilės.

4.

Kai tą patį žemės sklypą pageidauja gauti

nuosavybėn neatlygintinai ar pirkti keli vienodą pirmumo teisę turintys

piliečiai, žemės sklypas perduodamas ar suteikiamas nuosavybėn neatlygintinai

arba parduodamas jį nuomojančiam piliečiui, kuriam šis sklypas buvo išnuomotas

iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, jeigu seniūnijoje, kurios teritorijoje

yra nuomojamas žemės sklypas, yra laisvos žemės. Jeigu žemė, kurią pageidauja

įsigyti keli vienodą pirmumo teisę turintys piliečiai, nebuvo išnuomota iki šio

įstatymo įsigaliojimo dienos arba jeigu keli vienodą pirmumo teisę turintys

piliečiai pageidauja įsigyti tą patį miško sklypą, žemės ar miško sklypas

perduodami ar suteikiami nuosavybėn neatlygintinai arba parduodami šiems piliečiams

aukciono būdu. Aukciono organizavimo tvarką nustato Vyriausybė.

5.

Privatizuotini valstybinėje žemėje esantys

miškai ir vandens telkiniai, įsiterpę į žemės ūkio paskirties žemėnaudas, gali

būti parduodami šių žemėnaudų savininkams, o besiribojantys su žemės ūkio

paskirties žemėnaudomis valstybinėje žemėje esantys miškai ir vandens telkiniai

gali būti parduodami šių žemėnaudų savininkams, jeigu miškai sudaro atskirus,

ne didesnius kaip 10 ha masyvus, o vandens telkiniai yra iki 3 ha dydžio. Šiais

atvejais miškai ir vandens telkiniai parduodami žemėnaudų savininkams

nesilaikant šiame straipsnyje nustatytos eilės.

11 straipsnis. Riboto

ūkinio naudojimo žemės privatizavimas

1.

Saugomų vietovių žemė, kurioje ūkinė

veikla ribojama pagal teritorijų planavimo dokumentus, privatizuojama ribotam

ūkiniam naudojimui.

2.

Sprendimai sugrąžinti žemę, perduoti

nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės sklypą, suteikti žemės

sklypą nuosavybėn neatlygintinai priimami ir valstybinės žemės pirkimo -

pardavimo sutartys sudaromos, jeigu pilietis sutinka su įsigyjamo žemės sklypo

žemės reformos žemėtvarkos projektuose ir kituose teritorijų planavimo

dokumentuose nustatytomis žemės, miško ir vandens telkinių specialiosiomis

naudojimo sąlygomis, žemės servitutais ir ūkinės veiklos apribojimais.

3.

Savininkams, nesilaikantiems nustatytų

žemės, miško ir vandens telkinių specialiųjų naudojimo sąlygų, žemės servitutų

ir ūkinės veiklos apribojimų, taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė.

12 straipsnis.

Disponavimas žeme ir jos naudojimo apribojimai

1.

Disponavimo žeme tvarką bei jos naudojimo

apribojimus nustato Žemės įstatymas, Miškų įstatymas, Saugomų teritorijų

įstatymas ir kiti įstatymai.

2.

Jeigu piliečiai, įsigiję žemę pagal

Valstiečio ūkio įstatymą ar asmeniniam ūkiui už valstybės vienkartines išmokas,

ją parduoda, pirmumo teisę ją išpirkti turi valstybė Vyriausybės nustatyta

tvarka.

III skyrius

VALSTYBINĖ ŽEMĖ

13 straipsnis.

Neprivatizuojama žemė

Žemė neprivatizuojama, jeigu ji:

1) užimta valstybės ir savivaldybės kelių,

aerodromų; užimta karinių dalinių ir skirta valstybės sienos apsaugai; yra

naudingųjų iškasenų naudojamų telkinių teritorijoje. Išžvalgytų naudingųjų

iškasenų nenaudojamų telkinių teritorijoje (išskyrus žemės grąžinimą natūra)

esanti žemė privatizuojama pagal atskirus Vyriausybės nutarimus;

2) užimta bendroms gyventojų ar kitoms

visuomenės reikmėms naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių,

vandenviečių ir kt.). Šių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi

teritorijų planavimo dokumentuose;

3) suteikta mokslo ir mokymo, valstybinėms

socialinės globos bei rūpybos įstaigoms, valstybinėms įstaigoms ir

organizacijoms; perduota valstybiniams specializuotiems sėklininkystės, veislininkystės

ūkiams;

4) yra miestų teritorijų dalyse, kurios

įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą

(kultūros vietovių sąrašą), taip pat yra buvusių dvarų sodybų - istorijos ir

kultūros paminklų teritorijose, išskyrus šiose teritorijose esančius žemės

sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių;

5) yra valstybinių rezervatų, nacionalinių ir

regioninių parkų rezervatų, Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorija;

6) yra valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos

ir kultūros objektų teritorija, išskyrus šioje teritorijoje esančius žemės

sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių;

7) priskirta Lietuvos Respublikos pajūrio

juostai;

8) suteikta tarnybinėms daloms;

9) yra bažnyčių (religinių konfesijų ir jų

institucijų) nuosavybės teise turėta žemė.

14 straipsnis.

Neprivatizuojami miškai ir vandens telkiniai

Miškai ir vandens telkiniai neprivatizuojami,

jeigu jie priskirti:

1) valstybinės reikšmės miškams, valstybinės

reikšmės vidaus vandenims;

2) valstybiniams rezervatams, valstybinių

parkų rezervatams ir rezervatinėms apyrubėms, Kuršių nerijos nacionaliniam

parkui;

3) miestų sanitarinės apsaugos pirmajai

zonai;

4) miestų miškams ir miško parkams;

5) miško genetiniams rezervatams, miško

medelynams ir sėklininkystės plantacijoms;

6) miškų mokslinio tyrimo ir mokymo bei

selekcinės sėklininkystės objektams.

15 straipsnis.

Asmeninio ūkio žemė

1.

Piliečių asmeninio ūkio žeme laikoma žemė,

kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir piliečių naudojama asmeniniam ūkiui iki

šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

2.

Asmeninio ūkio žemės sklypų ribos

formuojamos naujai rengiamuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose pagal

žemėnaudų projektavimui nustatytus reikalavimus ir aptariamos asmeninio ūkio

žemės naudotojų bei kitų suinteresuotų piliečių susirinkimuose.

3.

Asmeninio ūkio žemės sklypai paprastai

projektuojami piliečių turėtoje žemėvaldoje, jeigu ši yra asmeniniam ūkiui

skirtoje teritorijoje.

4.

Į susigrąžinamą žemę įskaitomas žemės

sklypas, piliečiui nustatyta tvarka skirtas asmeniniam ūkiui, išskyrus tuos

atvejus, kai grąžintina žemė yra toje kadastrinėje vietovėje (nustatomoje

Vyriausybės nustatyta tvarka), kurioje yra naudojama asmeninio ūkio žemė ir

naudojamas (nuomos pagrindu) privačios namų valdos žemės sklypas, o piliečiams,

besikuriantiems sugrąžintoje žemėje, asmeninio ūkio žemė nuomojama penkeriems

metams. Piliečių, kuriems sugrąžinta žemė arba kurie turi teisę susigrąžinti

didesnį kaip 3 ha žemės ūkio naudmenų plotą toje kadastrinėje vietovėje,

kurioje yra jų naudojama asmeninio ūkio žemė, naudojamas asmeninio ūkio

žemės sklypas gali būti mažinamas iki vienodo dydžio visiems šiems asmenims ir

įskaitomas į sugrąžinamos žemės plotą.

5.

Rengiant žemės reformos žemėtvarkos

projektą, asmeninio ūkio žemės sklypų vietos ir ribos gali būti keičiamos pagal

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą ir

siekiant sukurti racionalias žemėnaudas teritorijoje, kurią apima vietinis

(kadastrinės vietovės) žemės reformos žemėtvarkos projektas. Piliečių asmeninio

ūkio žemės sklypų, kurie buvo nuolat naudojami iki 1993 m. gruodžio 31 d.,

ribos ir vieta rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą gali būti keičiamos

toje šių nuolat naudojamų žemės sklypų užimtoje teritorijoje, jeigu nesutariama

kitaip. Kai naudojama asmeninio ūkio žemė yra bendruose plotuose, šie žemės

sklypai projektuojami iš toje kadastrinėje vietovėje esančios laisvos žemės

fondo, o jeigu laisvos žemės fondo toje kadastrinėje vietovėje nepakanka, šie sklypai

projektuojami asmeniniam ūkiui naudojamoje teritorijoje.

6.

Jeigu pilietis mirė, teisę gauti

nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jo naudotą asmeninio

ūkio žemę įgyja jo šeimos nariai.

7.

Piliečiams, kurie neturi teisės į nuosavybės

teisių atkūrimą pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą

atkūrimo įstatymą arba kurie turi teisę atkurti nuosavybės teisę į mažesnį,

negu naudoja asmeninam ūkiui, žemės sklypą, naudojami asmeniniam ūkiui žemės

sklypai parduodami Vyriausybės nustatyta tvarka. Piliečiams, kurie pagal

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą

turi teisę atkurti nuosavybės teises į ne mažesnį kaip asmeniniam ūkiui

suteiktos žemės sklypą, tačiau pageidauja kitos kompensacijos arba savo

teisę susigrąžinti žemę perleidžia kitiems asmenims, arba atsisako šios teisės

kitų piliečių naudai, asmeninio ūkio žemė neparduodama, o žemės sklypai

išnuomojami iš laisvos žemės fondo.

8.

Asmeninio ūkio žemė neparduodama ir vietoj

jos kiti žemės sklypai asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje nesuteikiami

naudotis piliečiams, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant

įstatymus, taip pat piliečiams, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos

žemės asmeninio ūkio poreikiams Vyriausybės nustatyta tvarka.

9.

Asmeniniam ūkiui skirta žemė įsigyjama

nuosavybėn vieno iš šeimos narių vardu.

IV skyrius

Žemės reformos vykdymas

16 straipsnis. Žemės

reformos vykdytojai, jų teisės ir pareigos

1.

Žemės reformą įgyvendina ir sprendimus

grąžinti, perduoti, suteikti nuosavybėn neatlygintinai ar parduoti žemę

priima apskričių viršininkai.

2.

Žemės reformos žemėtvarkos projektų

rengimui ir žemės privatizavimo darbams kaimo vietovėse ir miestuose metodiškai

vadovauja ir juos kontroliuoja Žemės ir miškų ūkio ministerija. Žemės reformos

žemėtvarkos projektų sudarymo techninių instrukcijų, normatyvų ir standartų

parengimą, projektų autorių aprūpinimą žemėtvarkos, dirvožemių bei kitų

tyrinėjimų kartografine ir geodezine medžiaga, taip pat žemės reformos

informacijos kaupimą organizuoja Žemės ir miškų ūkio ministerija.

3.

Žemės reformos žemėtvarkos projektus

rengia konkursą laimėję fiziniai ir juridiniai asmenys, Vyriausybės nustatyta

tvarka gavę leidimus dirbti žemėtvarkos darbus. Parengti šiuos projektus užsako

apskričių viršininkai.

17 straipsnis.

Prašymų žemei įsigyti pateikimo ir nagrinėjimo tvarka

1.

Fiziniai ir juridiniai asmenys,

pageidaujantys įsigyti privačion nuosavybėn žemę, prašymus pateikia Vyriausybės

nustatyta tvarka jos įgaliotai institucijai. Piliečių ir juridinių asmenų

prašymai, pateikti atitinkamoms institucijoms iki 1997 m. vasario 1 d.,

galioja.

2.

Piliečių prašymus susigrąžinti nuosavybėn,

perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar išnuomoti žemę,

mišką bei vandens telkinius nagrinėja ir sprendimus priima apskričių

viršininkai.

18 straipsnis. Skundų

dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų pateikimo

ir nagrinėjimo tvarka

1.

Sprendimus dėl žemės įsigijimo piliečiai

gali apskųsti teismui.

2.

Skundus dėl žemės reformos metu suformuotų

žemėnaudų tinkamumo bei žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų

atitikimo įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams nagrinėja apskričių

viršininkai ir Žemės ir miškų ūkio ministerija. Žemės ir miškų ūkio ministerija

nenagrinėja apskrities viršininko neapsvarstytų piliečių prašymų ir skundų.

3.

Jeigu institucijos, atliekančios žemės

reformos kontrolę, nustato, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę

atkūrimo ar žemės įsigijimo priimti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką,

sprendimą priėmusios ar žemės reformą kontroliuojančios institucijos

privalo inicijuoti priimto sprendimo panaikinimą teismine tvarka.

V skyrius

Žemėtvarkos darbai

19 straipsnis. Žemės

reformos žemėtvarkos projektų sudarymas ir žemės

servitutų nustatymas

1.

Žemės reformai reikalingi žemės reformos

žemėtvarkos projektai rengiami ir tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka pagal

Žemės ir miškų ūkio ministerijos patvirtintą metodiką.

2.

Žemės reformos žemėtvarkos projektai

rengiami ir su jais susiję žemėtvarkos darbai atliekami valstybės lėšomis.

3.

Žemės sklypų, įsigytų bendrosios

nuosavybės teise, padalinimo projektai rengiami šios žemės savininkų lėšomis

Žemės ir miškų ūkio ministerijos nustatyta tvarka.

4.

Žemės reformos žemėtvarkos projektų

rengimui parinktų teritorijų ribas ir šių projektų parengimo terminus tvirtina

apskričių viršininkai.

5.

Žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuojami

grąžinamos, perduodamos arba suteikiamos nuosavybėn neatlygintinai, leistos

pirkti ir nuomoti iš valstybės žemės sklypai, nustatomos jų ribos,

suprojektuojamas bendrojo naudojimo kelių tinklas, žemės sklypams nustatoma

pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, žemės servitutai ir žemės

naudojimo sąlygos.

6.

Žemės reformos žemėtvarkos projektuose

numatomi grąžinti, perduoti arba suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti

ar kitaip įsigyti naudojimuisi žemės sklypai turi būti racionalių ribų, kurios

derinamos prie vietovės situacijos kontūrų ir turi sudaryti palankias sąlygas

žemės sklypo naudojimui pagal paskirtį.

7.

Žemės servitutų nustatymą reglamentuoja

Žemės įstatymas.

8.

Pasiūlymus apskrities viršininkui dėl

žemės servitutų miestų teritorijose nustatymo ir jų naudojimo sąlygų pagal

teritorijų planavimo dokumentus teikia miestų (rajonų) merai.

9.

Apskrities viršininkas, priimdamas

sprendimą dėl žemės grąžinimo, perdavimo arba suteikimo neatlygintinai,

pardavimo ir nuomos, jame nurodo žemės servitutus ir jų naudojimo sąlygas.

20 straipsnis. Žemės

reformos žemėtvarkos projektų svarstymo, derinimo

ir tvirtinimo tvarka

Žemės reformos žemėtvarkos projektai

svarstomi ir derinami pagal Teritorijų planavimo įstatymą ir žemės reformos

žemėtvarkos projektų rengimo metodikos nustatyta tvarka. Suderintus žemės

reformos žemėtvarkos projektus tvirtina apskrities viršininkas.

21 straipsnis. Žemės

sklypų ženklinimas ir žemės nuosavybės bei žemės

naudojimo teisės dokumentų

išdavimas

1.

Žemės reformos žemėtvarkos projektuose ir

kituose teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuoti žemės sklypai, numatomi

įsigyti nuosavybėn ar naudojimuisi, vietovėje ženklinami, matuojami ir jų

plotai apskaičiuojami pagal Žemės ir miškų ūkio ministerijos patvirtintą

metodiką.

2.

Vietovėje paženklintos privačios žemės

sklypų ribos vėliau atliekant tikslius geodezinius matavimus nekeičiamos, o už

nustatytą žemės sklypo ploto skirtumą, neviršijantį šio straipsnio 1 dalyje

nurodytoje metodikoje nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba

žemės savininkui nekompensuojama.

3.

Žemės savininkams ir žemės naudotojams

išduodami žemės nuosavybę ir žemės naudojimo teisę patvirtinantys dokumentai.

Šie dokumentai parengiami ir išduodami Vyriausybės nustatyta tvarka.

22 straipsnis.

Specialiosios nuostatos

Miestų (rajonų) savivaldybės iki 1999 m.

sausio 1 d. biudžeto lėšomis parengia miestų vietovių, kuriose numatoma už

nuosavybės teise turėtą žemę suteikti žemės sklypus individualiai statybai ar

kitai paskirčiai, teritorijų planavimo dokumentus (detaliuosius planus) ir

Vyriausybės nustatyta tvarka šias teritorijas įrengia.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS

TARYBOS PIRMININKAS                    VYTAUTAS LANDSBERGIS

Vilnius, 1991 m.

liepos 25 d.

Nr. I-1607