Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas
Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997
Redagavo: Ramunė
Lūžaitė (1997.07.28)
Įstatymas
paskelbtas: Žin., 1991, Nr.24-635
Neoficialus įstatymo
tekstas
Pakeitimai:
Nr. I-2138;
1991.12.20.; Žin., 1992, Nr.1-11;
Nr. I-2214;
1992.01.16.; Žin., 1992, Nr.3-45;
Nr. I-2565;
1992.05.07.; Žin., 1992, Nr.15-404;
4.
Nr. I-230; 1993.07.15.; Žin., 1993, Nr.32-727;
5.
Nr. I-447; 1994.04.26.; Žin., 1994, Nr.34-621;
6.
Nr. I-476; 1994.05.24.; Žin., 1994, Nr.43-777.
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-940, 95.06.13, Žin., 1995, Nr.53-1295
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
8.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1112, 95.11.30, Žin., 1995, Nr.103-2301
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO PAPILDYMO
9.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1606, 96.11.05, Žin., 1996, Nr.109-2475 (96.11.13)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
10.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-370, 97.07.02, Žin., 1997, Nr.69-1735 (97.07.23)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija
*** Pabaiga ***
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ŽEMĖS REFORMOS
ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo
redakcija:
Nr.
VIII-370, 97.07.02, Žin., 1997, Nr.69-1735 (97.07.23)
I
skyrius
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis
įstatymas reglamentuoja žemės reformos ir žemės privatizavimo tvarką.
2 straipsnis. Žemės reformos tikslas
Žemės reformos tikslai: užtikrinant gamtos
išteklių apsaugą, įgyvendinti Lietuvos Respublikos piliečių teisę į
žemės nuosavybę bei naudojimą įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant
neteisėtai nusavintą žemę, perduodant ar suteikiant neatlygintinai nuosavybėn
bei parduodant pageidaujantiems ją pirkti, išnuomojant ar suteikiant
naudotis valstybinę žemę; sudaryti teisines ir ekonomines prielaidas žemės
rinkai plėtotis, įgyvendinti socialinį teisingumą privatizuojant valstybinę
žemę.
3 straipsnis. Žemės
reformos objektas
Žemės reformos objektas - Lietuvos
Respublikos žemės fondas.
4 straipsnis. Žemės
reformos vykdymo sąlygos
Žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos
žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis
šiuo ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais ir atsižvelgiant
į suformuotas privačias ir valstybines žemėnaudas.
Žemės reformos procesas apima žemės
naudojimo dabartinės situacijos analizę, parengiamuosius žemėtvarkos darbus,
žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimą, jų derinimą, teisinį, ekonominį
ir ekologinį pagrindimą bei tvirtinimą, tikslinės žemės naudojimo paskirties,
žemės, miško ir vandens telkinių naudojimo specialiųjų sąlygų, žemės servitutų
ir kitų įstatymuose numatytų ūkinės veiklos apribojimų nustatymą.
5 straipsnis. Žemės
nuosavybės formos ir žemės įsigijimo būdai
Žemės nuosavybės formos yra privati ir
valstybinė.
Teisę į privačią žemės nuosavybę turi:
1) Lietuvos Respublikos piliečiai;
2) nacionaliniai subjektai (juridiniai
asmenys) ir užsienio subjektai, galintys įsigyti žemę Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo
nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo
nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Užsienio valstybės turi teisę įsigyti žemę
nuosavybės teise Žemės sklypų įsigijimo ir nuomos užsienio valstybių
diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarkos bei sąlygų įstatymo
nustatyta tvarka.
Vykdant žemės reformą, žemės įsigijimo
nuosavybėn būdai yra:
1) nuosavybės teisių į žemę atkūrimas
grąžinant ją natūra arba perduodant ar suteikiant žemės sklypą nuosavybėn
neatlygintinai pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą
atkūrimo įstatymą;
2) valstybinės žemės suteikimas nuosavybėn
neatlygintinai;
3) valstybinės žemės pardavimas;
4) civiliniai piliečių sandoriai dėl žemės.
II skyrius
ŽEMĖs įsigIjimas privaČION nuosavybėn
6 straipsnis. Nuosavybės teisių į žemę
atkūrimas
Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ją
grąžinant, perduodant ar suteikiant nuosavybėn neatlygintinai bei išperkant
kaimo vietovėse ir miestuose tvarką bei sąlygas nustato Piliečių nuosavybės
teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas.
7 straipsnis.
Valstybinės žemės suteikimas nuosavybėn neatlygintinai
Žemė Vyriausybės nustatyta tvarka suteikiama
nuosavybėn neatlygintinai Lietuvos Respublikos piliečiams:
1) apdovanotiems Vyčio Kryžiaus ordinu ir
Vyčio Kryžiumi, žuvusių (mirusių) tokių asmenų sutuoktiniams, o jeigu
sutuoktinio nėra, - tėvams arba vaikams - jų prašymu Vyriausybės nustatyto dydžio
vienas žemės sklypas individualiai statybai;
2) išsikeliantiems iš savininkams grąžinamų
gyvenamųjų namų, - žemės sklypai individualiai statybai;
3) kurių šeimos buvo įkeldintos į Lietuvos
Respublikos teritoriją po 1939 metų iš nuosavybės teise turėtų ūkių Lenkijos ir
Vokietijos tuometinėse teritorijose, - žemės sklypai pagal šio įstatymo 10
straipsnyje nustatytą eilę žemei įsigyti, bet ne didesnio ploto, negu šie
asmenys turėjo žemės nuosavybės teise arba gavo naudotis įkeldinant juos į
Lietuvos Respublikos teritoriją, ir ne didesni kaip 150 ha bendro ploto.
8 straipsnis.
Valstybinės žemės pardavimas
Piliečiams žemės ūkio paskirties žemė,
miškas ir vandens telkiniai kaimo vietovėje parduodami laikantis šio įstatymo 10
straipsnyje nurodytos eilės ir pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus.
Piliečiai, pirkdami iš valstybės žemę, gali įsigyti ją iš karto arba
išsimokėtinai, bet ne ilgiau kaip per 10 metų laikotarpį Vyriausybės nustatyta
tvarka.
Ne žemės ūkio veiklai žemė miestuose ir
kaimo vietovėse parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka.
Parduodamos valstybinės žemės įvertinimo
bei mokėjimo už perkamą žemę tvarką nustato Vyriausybė.
Nacionaliniams subjektams (juridiniams
asmenims) ir užsienio subjektams žemė parduodama Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo
nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo
nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Užsienio valstybių diplomatinėms ir konsulinėms
įstaigoms žemė parduodama Žemės sklypų įsigijimo ir nuomos užsienio valstybių
diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarkos bei sąlygų įstatymo
nustatyta tvarka.
9 straipsnis.
Parduodamų žemės sklypų dydžiai
Piliečiams, įsigyjantiems žemę (įskaitant
miškus ir vandens telkinius) žemės ūkio veiklai, žemės reformos metu
galima parduoti tiek valstybinės žemės, kad bendras vienai šeimai sugrąžintos
natūra, perduotos, suteiktos nuosavybėn neatlygintinai ir pirktos
iš valstybės žemės plotas sudarytų ne daugiau kaip 150 ha.
Piliečiams prie nuosavybės teise
priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose
nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai. Kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1
d. miestams priskirtoje teritorijoje parduodami ne didesni kaip 2,0 ha sodybos
(namų valdos) žemės sklypai. Kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos)
naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų
techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią
užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje
nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Paprastai parduodamas žemės sklypas
turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos
reikalavimus ir turi būti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose.
Miestuose (iki 1995 m. birželio 1
d. miestams priskirtoje teritorijoje), išskyrus Neringos miestą, piliečiams,
turintiems nuosavybės teise priklausančius gyvenamuosius namus, parduodami jų
namų valdų naudojami žemės sklypai, pažymėti namų valdos techninės apskaitos
bylose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų, bet ne didesni kaip
0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje,
Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesni kaip 0,3 ha -
kituose miestuose. Parduodamo žemės sklypo plotas apskrities viršininko
sprendimu gali būti padidintas, bet ne daugiau kaip atitinkamai iki 0,3 ha arba
iki 0,4 ha ir parduotas visas naudojamas namų valdos žemės sklypas, jeigu šio
žemės sklypo arba jo dalies pagal teritorijų planavimo dokumentus nenumatoma
panaudoti miesto ūkio, visuomenės poreikiams ar individualiai statybai
suformavus atskirą atidalijamą žemės sklypą.
Jeigu gyvenamasis namas priklauso kartu
keliems savininkams, piliečiams parduodamas bendras namų valdos naudojamas
žemės sklypas, pažymėtas namų valdos techninės apskaitos byloje ir teritorijų
planavimo dokumentuose nustatytų ribų, bet ne didesnis kaip 0,2 ha Vilniuje,
Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje,
Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnis kaip 0,3 ha - kituose
miestuose. Parduodamo žemės sklypo plotas apskrities viršininko sprendimu gali
būti padidintas iki naudojamo namų valdos žemės sklypo viso ploto, bet negali
būti didesnis kaip atitinkamai 0,2 ha arba 0,3 ha kiekvienam gyvenamojo namo
dalies savininkui, jeigu šio žemės sklypo arba jo dalies pagal teritorijų
planavimo dokumentus nenumatoma panaudoti miesto ūkio, visuomenės poreikiams ar
individualiai statybai suformavus atskirą atidalijamą žemės sklypą.
Sodininkų bendrijų nariams ir kitiems
asmenims, naudojantiems sodų žemės sklypus sodininkų bendrijų sodų
teritorijose, parduodamas žemės sklypas nustatomas pagal sodininkų bendrijos
sodo detalųjį planą ir turi būti ne didesnis kaip 0,12 ha.
Žemės sklypai prie daugiabučių gyvenamųjų
namų parduodami tokio ploto ir ribų, kaip nustatyta teritorijų planavimo
dokumentuose.
Nauji žemės sklypai vienbučiams ir
daugiabučiams gyvenamiesiems namams statyti parduodami Vyriausybės nustatyta
tvarka ir Vyriausybės nustatyto dydžio pagal teritorijų planavimo dokumentus.
10 straipsnis.
Piliečių, įsigyjančių žemę, mišką ir vandens telkinius,
eilė
Vykdant žemės reformą, kaimo vietovėje
esantys žemė, miškas ir vandens telkiniai sugrąžinami natūra ar perduodami arba
suteikiami nuosavybėn neatlygintinai pagal Piliečių nuosavybės teisių į
išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą bei šį įstatymą, taip pat
parduodami pagal šį įstatymą piliečiams žemės reformos žemėtvarkos projektuose
nustatytų ribų šia eilės tvarka:
1) sugrąžinami savininkams natūra;
2) suteikiami nuosavybėn neatlygintinai
piliečiams, kurių šeimos po 1939 metų buvo įkeldintos į Lietuvos Respublikos
teritoriją iš nuosavybės teise turėtų ūkių Lenkijos ir Vokietijos tuometinėse
teritorijose, - tie žemės sklypai, į kuriuos šios šeimos buvo įkeldintos jų
perkėlimo į Lietuvos Respubliką metu;
3) perduodami nuosavybėn neatlygintinai
lygiaverčiai turėtiesiems (padidinti iki 100 procentų) žemės sklypai
piliečiams, kurie yra 1918-1920 m. nepriklausomybės kovų kariai savanoriai,
pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai, politiniai kaliniai, tremtiniai, Vyčio
Kryžiaus ordinu apdovanoti asmenys, taip pat jų sutuoktiniams, tėvams
(įtėviams), vaikams (įvaikiams), jeigu jų norima susigrąžinti žemė patenka į
asmeniniam ūkiui ar valstiečio ūkiui skirtą teritoriją;
4) perduodami nuosavybėn neatlygintinai
lygiaverčiai turėtiesiems (padidinti iki 30 procentų) žemės sklypai piliečiams,
kurių norima susigrąžinti žemė patenka į asmeniniam ūkiui ar valstiečio ūkiui
skirtą teritoriją;
5) perduodami nuosavybėn neatlygintinai
lygiaverčiai šiuo metu naudojamiems (padidinti iki 30 procentų) žemės sklypai
piliečiams, sutinkantiems palaisvinti asmeniniam ūkiui ar valstiečio ūkiui
naudojamą žemę, kurią pageidauja susigrąžinti natūra jos savininkai;
6) perduodami nuosavybėn neatlygintinai arba
parduodami įstatymų nustatyta tvarka valstiečių ūkiui steigti suteikti žemės
sklypai, priskirti valstybės išperkamai žemei pagal Piliečių nuosavybės teisių
į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnį, šiuos žemės
sklypus naudojantiems piliečiams;
7) perduodami nuosavybėn neatlygintinai arba
parduodami įstatymų nustatyta tvarka suteikti asmeniniam ūkiui žemės sklypai
šiuos žemės sklypus naudojantiems piliečiams;
8) perduodami nuosavybėn neatlygintinai
lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai, miškas ir vandens telkiniai
piliečiams, gyvenantiems rajono savivaldybės seniūnijos, kurioje yra perduodamas
sklypas, teritorijoje, jeigu jų turėti žemė, miškas, vandens telkiniai
priskirti valstybės išperkamiems pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį
nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą arba jeigu jų turėtas miškas ar vandens
telkiniai neišliko;
9) perduodami nuosavybėn neatlygintinai
lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai, miškas ir vandens telkiniai kitiems
šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nenurodytiems piliečiams, kurių turėti žemė,
miškas, vandens telkiniai pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį
nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą priskirti valstybės išperkamiems arba
kurių turėtas miškas ar vandens telkiniai neišliko; suteikiami nuosavybėn
neatlygintinai piliečiams, kurių šeimos po 1939 metų buvo įkeldintos į Lietuvos
Respublikos teritoriją iš nuosavybės teise turėtų ūkių Lenkijos ir Vokietijos
tuometinėse teritorijose, - tokio pat ploto žemės sklypai, kokius nuosavybės
teise jie turėjo Lenkijos ir Vokietijos teritorijose, išskaičius tą žemės
sklypo plotą, kurį jie gavo pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą;
10) perduodami nuosavybėn neatlygintinai
lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai, miškas ir vandens telkiniai kitiems
šio straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktuose nenurodytiems piliečiams;
11) parduodama žemės ūkio veiklai žemė
piliečiams, kurie įsigijo nuosavybėn gamybinius pastatus iš buvusių žemės ūkio
įmonių;
12) parduodama žemė kitiems piliečiams.
Piliečiams ar jų šeimos nariams,
turintiems nuosavybės teises į sugrąžinamą žemę, mišką, arba jiems jas
perleidus kitiems asmenims, kai sugrąžinamos žemės buvo tiek pat arba
daugiau negu žemės suteikta pagal Valstiečio ūkio įstatymą, žemė,
suteikta pagal Valstiečio ūkio įstatymą, neparduodama.
Jeigu atkuriant nuosavybės teises į žemės
ūkio paskirties žemę pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą suformuotos
žemėnaudos plotas didesnis už turėtąjį nuosavybės teise, suformuoto žemės ploto
dalis, ne daugiau kaip 10 procentų viršijanti turėtąjį žemės plotą, parduodama
piliečiui, kuriam atkuriamos nuosavybės teisės į žemę nesilaikant šio straipsnio
1 dalyje nustatytos eilės.
Kai tą patį žemės sklypą pageidauja gauti
nuosavybėn neatlygintinai ar pirkti keli vienodą pirmumo teisę turintys
piliečiai, žemės sklypas perduodamas ar suteikiamas nuosavybėn neatlygintinai
arba parduodamas jį nuomojančiam piliečiui, kuriam šis sklypas buvo išnuomotas
iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, jeigu seniūnijoje, kurios teritorijoje
yra nuomojamas žemės sklypas, yra laisvos žemės. Jeigu žemė, kurią pageidauja
įsigyti keli vienodą pirmumo teisę turintys piliečiai, nebuvo išnuomota iki šio
įstatymo įsigaliojimo dienos arba jeigu keli vienodą pirmumo teisę turintys
piliečiai pageidauja įsigyti tą patį miško sklypą, žemės ar miško sklypas
perduodami ar suteikiami nuosavybėn neatlygintinai arba parduodami šiems piliečiams
aukciono būdu. Aukciono organizavimo tvarką nustato Vyriausybė.
Privatizuotini valstybinėje žemėje esantys
miškai ir vandens telkiniai, įsiterpę į žemės ūkio paskirties žemėnaudas, gali
būti parduodami šių žemėnaudų savininkams, o besiribojantys su žemės ūkio
paskirties žemėnaudomis valstybinėje žemėje esantys miškai ir vandens telkiniai
gali būti parduodami šių žemėnaudų savininkams, jeigu miškai sudaro atskirus,
ne didesnius kaip 10 ha masyvus, o vandens telkiniai yra iki 3 ha dydžio. Šiais
atvejais miškai ir vandens telkiniai parduodami žemėnaudų savininkams
nesilaikant šiame straipsnyje nustatytos eilės.
11 straipsnis. Riboto
ūkinio naudojimo žemės privatizavimas
Saugomų vietovių žemė, kurioje ūkinė
veikla ribojama pagal teritorijų planavimo dokumentus, privatizuojama ribotam
ūkiniam naudojimui.
Sprendimai sugrąžinti žemę, perduoti
nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės sklypą, suteikti žemės
sklypą nuosavybėn neatlygintinai priimami ir valstybinės žemės pirkimo -
pardavimo sutartys sudaromos, jeigu pilietis sutinka su įsigyjamo žemės sklypo
žemės reformos žemėtvarkos projektuose ir kituose teritorijų planavimo
dokumentuose nustatytomis žemės, miško ir vandens telkinių specialiosiomis
naudojimo sąlygomis, žemės servitutais ir ūkinės veiklos apribojimais.
Savininkams, nesilaikantiems nustatytų
žemės, miško ir vandens telkinių specialiųjų naudojimo sąlygų, žemės servitutų
ir ūkinės veiklos apribojimų, taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė.
12 straipsnis.
Disponavimas žeme ir jos naudojimo apribojimai
Disponavimo žeme tvarką bei jos naudojimo
apribojimus nustato Žemės įstatymas, Miškų įstatymas, Saugomų teritorijų
įstatymas ir kiti įstatymai.
Jeigu piliečiai, įsigiję žemę pagal
Valstiečio ūkio įstatymą ar asmeniniam ūkiui už valstybės vienkartines išmokas,
ją parduoda, pirmumo teisę ją išpirkti turi valstybė Vyriausybės nustatyta
tvarka.
III skyrius
VALSTYBINĖ ŽEMĖ
13 straipsnis.
Neprivatizuojama žemė
Žemė neprivatizuojama, jeigu ji:
1) užimta valstybės ir savivaldybės kelių,
aerodromų; užimta karinių dalinių ir skirta valstybės sienos apsaugai; yra
naudingųjų iškasenų naudojamų telkinių teritorijoje. Išžvalgytų naudingųjų
iškasenų nenaudojamų telkinių teritorijoje (išskyrus žemės grąžinimą natūra)
esanti žemė privatizuojama pagal atskirus Vyriausybės nutarimus;
2) užimta bendroms gyventojų ar kitoms
visuomenės reikmėms naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių,
vandenviečių ir kt.). Šių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi
teritorijų planavimo dokumentuose;
3) suteikta mokslo ir mokymo, valstybinėms
socialinės globos bei rūpybos įstaigoms, valstybinėms įstaigoms ir
organizacijoms; perduota valstybiniams specializuotiems sėklininkystės, veislininkystės
ūkiams;
4) yra miestų teritorijų dalyse, kurios
įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą
(kultūros vietovių sąrašą), taip pat yra buvusių dvarų sodybų - istorijos ir
kultūros paminklų teritorijose, išskyrus šiose teritorijose esančius žemės
sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių;
5) yra valstybinių rezervatų, nacionalinių ir
regioninių parkų rezervatų, Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorija;
6) yra valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos
ir kultūros objektų teritorija, išskyrus šioje teritorijoje esančius žemės
sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių;
7) priskirta Lietuvos Respublikos pajūrio
juostai;
8) suteikta tarnybinėms daloms;
9) yra bažnyčių (religinių konfesijų ir jų
institucijų) nuosavybės teise turėta žemė.
14 straipsnis.
Neprivatizuojami miškai ir vandens telkiniai
Miškai ir vandens telkiniai neprivatizuojami,
jeigu jie priskirti:
1) valstybinės reikšmės miškams, valstybinės
reikšmės vidaus vandenims;
2) valstybiniams rezervatams, valstybinių
parkų rezervatams ir rezervatinėms apyrubėms, Kuršių nerijos nacionaliniam
parkui;
3) miestų sanitarinės apsaugos pirmajai
zonai;
4) miestų miškams ir miško parkams;
5) miško genetiniams rezervatams, miško
medelynams ir sėklininkystės plantacijoms;
6) miškų mokslinio tyrimo ir mokymo bei
selekcinės sėklininkystės objektams.
15 straipsnis.
Asmeninio ūkio žemė
Piliečių asmeninio ūkio žeme laikoma žemė,
kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir piliečių naudojama asmeniniam ūkiui iki
šio įstatymo įsigaliojimo dienos.
Asmeninio ūkio žemės sklypų ribos
formuojamos naujai rengiamuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose pagal
žemėnaudų projektavimui nustatytus reikalavimus ir aptariamos asmeninio ūkio
žemės naudotojų bei kitų suinteresuotų piliečių susirinkimuose.
Asmeninio ūkio žemės sklypai paprastai
projektuojami piliečių turėtoje žemėvaldoje, jeigu ši yra asmeniniam ūkiui
skirtoje teritorijoje.
Į susigrąžinamą žemę įskaitomas žemės
sklypas, piliečiui nustatyta tvarka skirtas asmeniniam ūkiui, išskyrus tuos
atvejus, kai grąžintina žemė yra toje kadastrinėje vietovėje (nustatomoje
Vyriausybės nustatyta tvarka), kurioje yra naudojama asmeninio ūkio žemė ir
naudojamas (nuomos pagrindu) privačios namų valdos žemės sklypas, o piliečiams,
besikuriantiems sugrąžintoje žemėje, asmeninio ūkio žemė nuomojama penkeriems
metams. Piliečių, kuriems sugrąžinta žemė arba kurie turi teisę susigrąžinti
didesnį kaip 3 ha žemės ūkio naudmenų plotą toje kadastrinėje vietovėje,
kurioje yra jų naudojama asmeninio ūkio žemė, naudojamas asmeninio ūkio
žemės sklypas gali būti mažinamas iki vienodo dydžio visiems šiems asmenims ir
įskaitomas į sugrąžinamos žemės plotą.
Rengiant žemės reformos žemėtvarkos
projektą, asmeninio ūkio žemės sklypų vietos ir ribos gali būti keičiamos pagal
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą ir
siekiant sukurti racionalias žemėnaudas teritorijoje, kurią apima vietinis
(kadastrinės vietovės) žemės reformos žemėtvarkos projektas. Piliečių asmeninio
ūkio žemės sklypų, kurie buvo nuolat naudojami iki 1993 m. gruodžio 31 d.,
ribos ir vieta rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą gali būti keičiamos
toje šių nuolat naudojamų žemės sklypų užimtoje teritorijoje, jeigu nesutariama
kitaip. Kai naudojama asmeninio ūkio žemė yra bendruose plotuose, šie žemės
sklypai projektuojami iš toje kadastrinėje vietovėje esančios laisvos žemės
fondo, o jeigu laisvos žemės fondo toje kadastrinėje vietovėje nepakanka, šie sklypai
projektuojami asmeniniam ūkiui naudojamoje teritorijoje.
Jeigu pilietis mirė, teisę gauti
nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jo naudotą asmeninio
ūkio žemę įgyja jo šeimos nariai.
Piliečiams, kurie neturi teisės į nuosavybės
teisių atkūrimą pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą
atkūrimo įstatymą arba kurie turi teisę atkurti nuosavybės teisę į mažesnį,
negu naudoja asmeninam ūkiui, žemės sklypą, naudojami asmeniniam ūkiui žemės
sklypai parduodami Vyriausybės nustatyta tvarka. Piliečiams, kurie pagal
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą
turi teisę atkurti nuosavybės teises į ne mažesnį kaip asmeniniam ūkiui
suteiktos žemės sklypą, tačiau pageidauja kitos kompensacijos arba savo
teisę susigrąžinti žemę perleidžia kitiems asmenims, arba atsisako šios teisės
kitų piliečių naudai, asmeninio ūkio žemė neparduodama, o žemės sklypai
išnuomojami iš laisvos žemės fondo.
Asmeninio ūkio žemė neparduodama ir vietoj
jos kiti žemės sklypai asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje nesuteikiami
naudotis piliečiams, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant
įstatymus, taip pat piliečiams, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos
žemės asmeninio ūkio poreikiams Vyriausybės nustatyta tvarka.
Asmeniniam ūkiui skirta žemė įsigyjama
nuosavybėn vieno iš šeimos narių vardu.
IV skyrius
Žemės reformos vykdymas
16 straipsnis. Žemės
reformos vykdytojai, jų teisės ir pareigos
Žemės reformą įgyvendina ir sprendimus
grąžinti, perduoti, suteikti nuosavybėn neatlygintinai ar parduoti žemę
priima apskričių viršininkai.
Žemės reformos žemėtvarkos projektų
rengimui ir žemės privatizavimo darbams kaimo vietovėse ir miestuose metodiškai
vadovauja ir juos kontroliuoja Žemės ir miškų ūkio ministerija. Žemės reformos
žemėtvarkos projektų sudarymo techninių instrukcijų, normatyvų ir standartų
parengimą, projektų autorių aprūpinimą žemėtvarkos, dirvožemių bei kitų
tyrinėjimų kartografine ir geodezine medžiaga, taip pat žemės reformos
informacijos kaupimą organizuoja Žemės ir miškų ūkio ministerija.
Žemės reformos žemėtvarkos projektus
rengia konkursą laimėję fiziniai ir juridiniai asmenys, Vyriausybės nustatyta
tvarka gavę leidimus dirbti žemėtvarkos darbus. Parengti šiuos projektus užsako
apskričių viršininkai.
17 straipsnis.
Prašymų žemei įsigyti pateikimo ir nagrinėjimo tvarka
Fiziniai ir juridiniai asmenys,
pageidaujantys įsigyti privačion nuosavybėn žemę, prašymus pateikia Vyriausybės
nustatyta tvarka jos įgaliotai institucijai. Piliečių ir juridinių asmenų
prašymai, pateikti atitinkamoms institucijoms iki 1997 m. vasario 1 d.,
galioja.
Piliečių prašymus susigrąžinti nuosavybėn,
perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar išnuomoti žemę,
mišką bei vandens telkinius nagrinėja ir sprendimus priima apskričių
viršininkai.
18 straipsnis. Skundų
dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų pateikimo
ir nagrinėjimo tvarka
Sprendimus dėl žemės įsigijimo piliečiai
gali apskųsti teismui.
Skundus dėl žemės reformos metu suformuotų
žemėnaudų tinkamumo bei žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų
atitikimo įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams nagrinėja apskričių
viršininkai ir Žemės ir miškų ūkio ministerija. Žemės ir miškų ūkio ministerija
nenagrinėja apskrities viršininko neapsvarstytų piliečių prašymų ir skundų.
Jeigu institucijos, atliekančios žemės
reformos kontrolę, nustato, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę
atkūrimo ar žemės įsigijimo priimti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką,
sprendimą priėmusios ar žemės reformą kontroliuojančios institucijos
privalo inicijuoti priimto sprendimo panaikinimą teismine tvarka.
V skyrius
Žemėtvarkos darbai
19 straipsnis. Žemės
reformos žemėtvarkos projektų sudarymas ir žemės
servitutų nustatymas
Žemės reformai reikalingi žemės reformos
žemėtvarkos projektai rengiami ir tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka pagal
Žemės ir miškų ūkio ministerijos patvirtintą metodiką.
Žemės reformos žemėtvarkos projektai
rengiami ir su jais susiję žemėtvarkos darbai atliekami valstybės lėšomis.
Žemės sklypų, įsigytų bendrosios
nuosavybės teise, padalinimo projektai rengiami šios žemės savininkų lėšomis
Žemės ir miškų ūkio ministerijos nustatyta tvarka.
Žemės reformos žemėtvarkos projektų
rengimui parinktų teritorijų ribas ir šių projektų parengimo terminus tvirtina
apskričių viršininkai.
Žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuojami
grąžinamos, perduodamos arba suteikiamos nuosavybėn neatlygintinai, leistos
pirkti ir nuomoti iš valstybės žemės sklypai, nustatomos jų ribos,
suprojektuojamas bendrojo naudojimo kelių tinklas, žemės sklypams nustatoma
pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, žemės servitutai ir žemės
naudojimo sąlygos.
Žemės reformos žemėtvarkos projektuose
numatomi grąžinti, perduoti arba suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti
ar kitaip įsigyti naudojimuisi žemės sklypai turi būti racionalių ribų, kurios
derinamos prie vietovės situacijos kontūrų ir turi sudaryti palankias sąlygas
žemės sklypo naudojimui pagal paskirtį.
Žemės servitutų nustatymą reglamentuoja
Žemės įstatymas.
Pasiūlymus apskrities viršininkui dėl
žemės servitutų miestų teritorijose nustatymo ir jų naudojimo sąlygų pagal
teritorijų planavimo dokumentus teikia miestų (rajonų) merai.
Apskrities viršininkas, priimdamas
sprendimą dėl žemės grąžinimo, perdavimo arba suteikimo neatlygintinai,
pardavimo ir nuomos, jame nurodo žemės servitutus ir jų naudojimo sąlygas.
20 straipsnis. Žemės
reformos žemėtvarkos projektų svarstymo, derinimo
ir tvirtinimo tvarka
Žemės reformos žemėtvarkos projektai
svarstomi ir derinami pagal Teritorijų planavimo įstatymą ir žemės reformos
žemėtvarkos projektų rengimo metodikos nustatyta tvarka. Suderintus žemės
reformos žemėtvarkos projektus tvirtina apskrities viršininkas.
21 straipsnis. Žemės
sklypų ženklinimas ir žemės nuosavybės bei žemės
naudojimo teisės dokumentų
išdavimas
Žemės reformos žemėtvarkos projektuose ir
kituose teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuoti žemės sklypai, numatomi
įsigyti nuosavybėn ar naudojimuisi, vietovėje ženklinami, matuojami ir jų
plotai apskaičiuojami pagal Žemės ir miškų ūkio ministerijos patvirtintą
metodiką.
Vietovėje paženklintos privačios žemės
sklypų ribos vėliau atliekant tikslius geodezinius matavimus nekeičiamos, o už
nustatytą žemės sklypo ploto skirtumą, neviršijantį šio straipsnio 1 dalyje
nurodytoje metodikoje nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba
žemės savininkui nekompensuojama.
Žemės savininkams ir žemės naudotojams
išduodami žemės nuosavybę ir žemės naudojimo teisę patvirtinantys dokumentai.
Šie dokumentai parengiami ir išduodami Vyriausybės nustatyta tvarka.
22 straipsnis.
Specialiosios nuostatos
Miestų (rajonų) savivaldybės iki 1999 m.
sausio 1 d. biudžeto lėšomis parengia miestų vietovių, kuriose numatoma už
nuosavybės teise turėtą žemę suteikti žemės sklypus individualiai statybai ar
kitai paskirčiai, teritorijų planavimo dokumentus (detaliuosius planus) ir
Vyriausybės nustatyta tvarka šias teritorijas įrengia.
LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOSIOS
TARYBOS PIRMININKAS VYTAUTAS LANDSBERGIS
Vilnius, 1991 m.
liepos 25 d.
Nr. I-1607