← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 2001-08-17

Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997

Įstatymas

skelbtas: Žin., 1991, Nr. 24-635

Nauja

įstatymo redakcija skelbta: Žin., 1997, Nr. 69-1735

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

ŽEMĖS REFORMOS

ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija:

Nr.

VIII-370,

97.07.02, Žin., 1997, Nr.69-1735 (97.07.23)

I skyrius

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1 straipsnis.

Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas reglamentuoja žemės

reformos ir žemės privatizavimo tvarką.

2 straipsnis.

Žemės reformos tikslas

Žemės reformos

tikslai: užtikrinant gamtos išteklių apsaugą, įgyvendinti Lietuvos Respublikos

piliečių teisę į žemės nuosavybę bei naudojimą įstatymų nustatyta tvarka ir

sąlygomis grąžinant neteisėtai nusavintą žemę, perduodant ar suteikiant

neatlygintinai nuosavybėn bei parduodant pageidaujantiems ją pirkti,

išnuomojant ar suteikiant naudotis valstybinę žemę; sudaryti teisines ir

ekonomines prielaidas žemės rinkai plėtotis, įgyvendinti socialinį teisingumą

privatizuojant valstybinę žemę.

3

straipsnis. Žemės reformos objektas

Žemės reformos

objektas - Lietuvos Respublikos žemės fondas.

4

straipsnis. Žemės reformos vykdymo sąlygos

1.

Žemės reforma

vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo

dokumentus, vadovaujantis šiuo ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais

įstatymais ir atsižvelgiant į suformuotas privačias ir valstybines žemėnaudas.

2.

Žemės

reformos procesas apima žemės naudojimo dabartinės situacijos analizę,

parengiamuosius žemėtvarkos darbus, žemės reformos žemėtvarkos projektų

parengimą, jų derinimą, teisinį, ekonominį ir ekologinį pagrindimą bei

tvirtinimą, tikslinės žemės naudojimo paskirties, žemės, miško ir vandens

telkinių naudojimo specialiųjų sąlygų, žemės servitutų ir kitų įstatymuose

numatytų ūkinės veiklos apribojimų nustatymą.

5

straipsnis. Žemės įsigijimo nuosavybėn būdai žemės reformos metu

Vykdant žemės

reformą, žemės įsigijimo nuosavybėn būdai yra:

1) nuosavybės

teisių į žemę atkūrimas grąžinant ją natūra arba perduodant ar suteikiant žemės

sklypą nuosavybėn neatlygintinai pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį

nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą;

2) valstybinės

žemės suteikimas nuosavybėn neatlygintinai;

3) valstybinės

žemės pardavimas;

4) civiliniai

piliečių sandoriai dėl žemės.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1757,

00.06.27, Žin., 2000, Nr.56-1649 (00.07.12)

II skyrius

ŽEMĖs įsigIjimas privaČION nuosavybėn

3 straipsnis. Žemės

reformos objektas

Žemės reformos objektas - Lietuvos

Respublikos žemės fondas.

4 straipsnis. Žemės

reformos vykdymo sąlygos

1.

Žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos

žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis

šiuo ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais ir atsižvelgiant

į suformuotas privačias ir valstybines žemėnaudas.

2.

Žemės reformos procesas apima žemės

naudojimo dabartinės situacijos analizę, parengiamuosius žemėtvarkos darbus,

žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimą, jų derinimą, teisinį, ekonominį

ir ekologinį pagrindimą bei tvirtinimą, tikslinės žemės naudojimo paskirties,

žemės, miško ir vandens telkinių naudojimo specialiųjų sąlygų, žemės servitutų

ir kitų įstatymuose numatytų ūkinės veiklos apribojimų nustatymą.

5 straipsnis. Žemės

nuosavybės formos ir žemės įsigijimo būdai

1.

Žemės nuosavybės formos yra privati ir

valstybinė.

2.

Teisę į privačią žemės nuosavybę turi:

1) Lietuvos Respublikos piliečiai;

2) nacionaliniai subjektai (juridiniai

asmenys) ir užsienio subjektai, galintys įsigyti žemę Lietuvos Respublikos

Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo

nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo

nustatyta tvarka ir sąlygomis.

3.

Užsienio valstybės turi teisę įsigyti žemę

nuosavybės teise Žemės sklypų įsigijimo ir nuomos užsienio valstybių

diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarkos bei sąlygų įstatymo

nustatyta tvarka.

4.

Vykdant žemės reformą, žemės įsigijimo

nuosavybėn būdai yra:

1) nuosavybės teisių į žemę atkūrimas

grąžinant ją natūra arba perduodant ar suteikiant žemės sklypą nuosavybėn

neatlygintinai pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą

atkūrimo įstatymą;

2) valstybinės žemės suteikimas nuosavybėn

neatlygintinai;

3) valstybinės žemės pardavimas;

4) civiliniai piliečių sandoriai dėl žemės.

II skyrius

ŽEMĖs įsigIjimas privaČION nuosavybėn

6 straipsnis.

Nuosavybės teisių į žemę atkūrimas

Nuosavybės

teisių į žemę atkūrimo ją grąžinant, perduodant ar suteikiant nuosavybėn

neatlygintinai bei išperkant kaimo vietovėse ir miestuose tvarką bei sąlygas

nustato Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo

įstatymas.

7

straipsnis. Valstybinės žemės suteikimas nuosavybėn neatlygintinai

Žemė Vyriausybės

nustatyta tvarka suteikiama nuosavybėn neatlygintinai Lietuvos Respublikos

piliečiams:

1) apdovanotiems

Vyčio Kryžiaus ordinu ir Vyčio Kryžiumi, žuvusių (mirusių) tokių asmenų

sutuoktiniams, o jeigu sutuoktinio nėra, - tėvams arba vaikams - jų prašymu

Vyriausybės nustatyto dydžio vienas žemės sklypas individualiai

statybai;

2)

išsikeliantiems iš savininkams grąžinamų gyvenamųjų namų, - žemės sklypai

individualiai statybai;

3) kurių šeimos

buvo įkeldintos į Lietuvos Respublikos teritoriją po 1939 metų iš nuosavybės

teise turėtų ūkių Lenkijos ir Vokietijos tuometinėse teritorijose, - žemės

sklypai pagal šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eilę žemei įsigyti, bet ne

didesnio ploto, negu šie asmenys turėjo žemės nuosavybės teise arba gavo

naudotis įkeldinant juos į Lietuvos Respublikos teritoriją, ir ne didesni kaip

150 ha bendro ploto.

4) činšo teise

naudojantiems žemę miestuose.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1757,

00.06.27, Žin., 2000, Nr.56-1649 (00.07.12)

8

straipsnis. Valstybinės žemės pardavimas

1.

Piliečiams žemės reformos metu žemė, miškas ir

vandens telkiniai parduodami laikantis šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytos

eilės ir pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo

dokumentus. Piliečiai, pirkdami iš valstybės žemę, gali įsigyti ją iš karto

arba išsimokėtinai, bet ne per ilgesnį kaip 10 metų laikotarpį Vyriausybės

nustatyta tvarka.

2.

Ne žemės ūkio

veiklai žemė miestuose ir kaimo vietovėse parduodama Vyriausybės nustatyta

tvarka.

3.

Parduodamos

valstybinės žemės įvertinimo bei mokėjimo už perkamą žemę tvarką

nustato Vyriausybė.

4.

Nacionaliniams subjektams (juridiniams asmenims) ir užsienio subjektams žemė

parduodama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje

numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir

apribojimų konstitucinio įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis.

5.

Užsienio

valstybių diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms žemė parduodama Žemės sklypų

įsigijimo ir nuomos užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms

įstaigoms tvarkos bei sąlygų įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1757,

00.06.27, Žin., 2000, Nr.56-1649 (00.07.12)

Nr. IX-496,

2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2524 (2001-08-17)

9

straipsnis. Parduodamų žemės sklypų dydžiai

1.

Piliečiams,

įsigyjantiems žemę (įskaitant miškus ir vandens telkinius), žemės

reformos metu galima parduoti tiek valstybinės žemės, kad bendras vienai šeimai

sugrąžintos natūra, perduotos, suteiktos nuosavybėn neatlygintinai ir

pirktos iš valstybės žemės plotas sudarytų ne daugiau kaip 150 ha.

2.

Piliečiams

prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų

planavimo dokumentuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai. Kaimo vietovėje

ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje parduodami ne

didesni kaip 2,0 ha sodybos (namų valdos) žemės sklypai. Kai pagal įstatymus

atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo

nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros

sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos

želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Paprastai

parduodamas žemės sklypas turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos

(namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi būti nustatytas teritorijų planavimo

dokumentuose.

3.

Miestuose

(iki 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje), išskyrus

Neringos miestą, piliečiams, turintiems nuosavybės teise priklausančius

gyvenamuosius namus, parduodami jų namų valdų naudojami žemės sklypai, pažymėti

namų valdos techninės apskaitos bylose, teritorijų planavimo dokumentuose

nustatytų ribų, bet ne didesni kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje,

Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje,

Birštone ir ne didesni kaip 0,3 ha - kituose miestuose. Parduodamo žemės sklypo

plotas apskrities viršininko sprendimu gali būti padidintas, bet ne daugiau

kaip atitinkamai iki 0,3 ha arba iki 0,4 ha ir parduotas visas naudojamas namų

valdos žemės sklypas, jeigu šio žemės sklypo arba jo dalies pagal teritorijų

planavimo dokumentus nenumatoma panaudoti miesto ūkio, visuomenės poreikiams ar

individualiai statybai suformavus atskirą atidalijamą žemės sklypą.

4.

Jeigu

gyvenamasis namas priklauso kartu keliems savininkams, piliečiams parduodamas

bendras namų valdos naudojamas žemės sklypas, pažymėtas namų valdos techninės

apskaitos byloje ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų, bet ne

didesnis kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje,

Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnis kaip

0,3 ha - kituose miestuose. Parduodamo žemės sklypo plotas apskrities

viršininko sprendimu gali būti padidintas iki naudojamo namų valdos žemės

sklypo viso ploto, bet negali būti didesnis kaip atitinkamai 0,2 ha arba 0,3 ha

kiekvienam gyvenamojo namo dalies savininkui, jeigu šio žemės sklypo arba jo

dalies pagal teritorijų planavimo dokumentus nenumatoma panaudoti miesto ūkio,

visuomenės poreikiams ar individualiai statybai suformavus atskirą atidalijamą

žemės sklypą.

5.

Sodininkų

bendrijų nariams ir kitiems asmenims, naudojantiems sodų žemės sklypus

sodininkų bendrijų sodų teritorijose, parduodamas žemės sklypas nustatomas

pagal sodininkų bendrijos sodo detalųjį planą ir turi būti ne didesnis kaip

0,12 ha.

6.

Žemės sklypai

prie daugiabučių gyvenamųjų namų parduodami tokio ploto ir ribų, kaip nustatyta

teritorijų planavimo dokumentuose.

7.

Nauji žemės

sklypai vienbučiams ir daugiabučiams gyvenamiesiems namams statyti parduodami

Vyriausybės nustatyta tvarka ir Vyriausybės nustatyto dydžio pagal teritorijų

planavimo dokumentus.

8.

Kovo 11-osios akto

signatarams ne aukciono būdu parduodamas vienas žemės sklypas individualaus

gyvenamojo namo statybai jų pageidaujamame mieste (išskyrus Neringos miestą)

Vyriausybės patvirtinto dydžio, bet ne didesnis kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune,

Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose,

Palangoje, Birštone ir ne didesnis kaip 0,3 ha kituose miestuose.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1757,

00.06.27, Žin., 2000, Nr.56-1649 (00.07.12)

Nr. IX-496,

2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2524 (2001-08-17)

10

straipsnis. Piliečių, įsigyjančių žemę, mišką ir vandens telkinius, eilė

1.

Vykdant žemės

reformą, žemė, miškas ir vandens telkiniai sugrąžinami natūra ar perduodami

arba suteikiami nuosavybėn neatlygintinai pagal Piliečių nuosavybės teisių į

išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą bei šį įstatymą, taip pat

parduodami pagal šį įstatymą piliečiams žemės reformos žemėtvarkos projektuose

arba kituose teritorijų planavimo projektuose nustatytų ribų šia eilės tvarka:

1) sugrąžinami

savininkams natūra;

2) suteikiami

nuosavybėn neatlygintinai piliečiams, kurių šeimos po 1939 metų buvo įkeldintos

į Lietuvos Respublikos teritoriją iš nuosavybės teise turėtų ūkių Lenkijos ir

Vokietijos tuometinėse teritorijose, - tie žemės sklypai, į kuriuos šios šeimos

buvo įkeldintos jų perkėlimo į Lietuvos Respubliką metu;

3) perduodami

nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems (padidinti iki 100

procentų) žemės sklypai tos apskrities teritorijoje piliečiams, kurie yra

1918-1920 m. nepriklausomybės kovų kariai savanoriai, pasipriešinimo

(rezistencijos) dalyviai, politiniai kaliniai, tremtiniai, Vyčio Kryžiaus ordinu

apdovanoti asmenys, taip pat jų sutuoktiniams, tėvams (įtėviams), vaikams

(įvaikiams), jeigu jų norima susigrąžinti žemė patenka į asmeniniam ūkiui ar

valstiečio ūkiui skirtą teritoriją ir yra toje apskrityje, kurioje buvo

nuosavybės teise turėta žemė;

4) perduodami

nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai šiuo metu naudojamiems (padidinti iki 30

procentų) žemės sklypai piliečiams, sutinkantiems palaisvinti asmeniniam ūkiui

ar valstiečio ūkiui naudojamą žemę, kurią pageidauja susigrąžinti natūra jos

savininkai;

5) perduodami

nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems (padidinti iki 30

procentų) žemės sklypai toje pat kadastrinėje vietovėje piliečiams, kurių

norima susigrąžinti žemė patenka į asmeniniam ūkiui ar valstiečio ūkiui skirtą

teritoriją;

6) perduodami

nuosavybėn neatlygintinai arba parduodami įstatymų nustatyta tvarka valstiečių

ūkiui steigti suteikti žemės sklypai, priskirti valstybės išperkamai žemei

pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo

įstatymo 12 straipsnį, šiuos žemės sklypus naudojantiems piliečiams;

7) perduodami

nuosavybėn neatlygintinai arba parduodami įstatymų nustatyta tvarka suteikti

asmeniniam ūkiui žemės sklypai šiuos žemės sklypus naudojantiems piliečiams;

8) perduodami

nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai, miškas ir

vandens telkiniai piliečiams, gyvenantiems rajono savivaldybės seniūnijos,

kurioje yra perduodamas sklypas, teritorijoje, jeigu jų turėti žemė, miškas,

vandens telkiniai priskirti valstybės išperkamiems pagal Piliečių nuosavybės

teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą arba jeigu jų turėtas

miškas ar vandens telkiniai neišliko, taip pat perduodami nuosavybėn

neatlygintinai žemės sklypai piliečiams, kurių šeimos po 1939 metų buvo

įkeldintos į Lietuvos Respublikos teritoriją iš nuosavybės teise turėtų ūkių

Lenkijos ir Vokietijos tuometinėse teritorijose ir gyvenantiems rajono

savivaldybės seniūnijos, kurioje yra perduodamas žemės sklypas, teritorijoje,

jeigu jų žemės sklypai, į kuriuos šios šeimos buvo įkeldintos, priskirti

valstybės išperkamai žemei;

9) perduodami

nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai, miškas ir

vandens telkiniai kitiems, šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nenurodytiems,

piliečiams, kurių turėti žemė, miškas, vandens telkiniai pagal Piliečių

nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą priskirti

valstybės išperkamiems arba kurių turėtas miškas ar vandens telkiniai neišliko;

perduodami nuosavybėn neatlygintinai piliečiams, kurių šeimos po 1939 metų buvo

įkeldintos į Lietuvos Respublikos teritoriją iš nuosavybės teise turėtų ūkių

Lenkijos ir Vokietijos tuometinėse teritorijose, - tokio pat ploto žemės

sklypai, kokius nuosavybės teise jie turėjo Lenkijos ir Vokietijos

teritorijose, išskaičius tą žemės sklypo plotą, kurį jie gavo pagal šio

straipsnio 1 dalies 2 ir 8 punktus, taip pat perduodami nuosavybėn

neatlygintinai padidinti iki 100 procentų žemės sklypai piliečiams, kurie yra

1918-1920 m. nepriklausomybės kovų kariai savanoriai, pasipriešinimo

(rezistencijos) dalyviai, politiniai kaliniai, tremtiniai, Vyčio Kryžiaus

ordinu apdovanoti asmenys, taip pat jų sutuoktiniams, tėvams (įtėviams),

vaikams (įvaikiams), jeigu jų norima natūra susigrąžinti žemė yra kitos

apskrities teritorijoje ir užimta asmeninio ūkio ar valstiečio ūkio;

10) perduodami

nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai, miškas ir

vandens telkiniai kitiems šio straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktuose

nenurodytiems piliečiams;

11) parduodama

žemė piliečiams, gyvenantiems toje kadastrinėje vietovėje, arba piliečiams,

kurie toje kadastrinėje vietovėje įsigijo nuosavybėn gamybinius pastatus iš

buvusių žemės ūkio įmonių;

12) parduodama

žemė, miškas ar vandens telkiniai kitiems piliečiams.

2.

Piliečiams ar

jų šeimos nariams, turintiems nuosavybės teises į sugrąžinamą žemę,

mišką, arba jiems jas perleidus kitiems asmenims, kai sugrąžinamos žemės

buvo tiek pat arba daugiau negu žemės suteikta pagal Valstiečio ūkio

įstatymą, žemė, suteikta pagal Valstiečio ūkio įstatymą, neparduodama.

3.

Jeigu

atkuriant nuosavybės teises į žemės ūkio paskirties žemę pagal žemės reformos

žemėtvarkos projektą suformuotos žemėnaudos plotas didesnis už turėtąjį

nuosavybės teise, suformuoto žemės ploto dalis, ne daugiau kaip 10 procentų

viršijanti turėtąjį žemės plotą, parduodama piliečiui, kuriam atkuriamos

nuosavybės teisės į žemę nesilaikant šio straipsnio 1 dalyje nustatytos eilės.

4.

Kai tą patį žemės sklypą pageidauja gauti

nuosavybėn neatlygintinai ar pirkti keli vienodą pirmumo teisę turintys

piliečiai, žemės sklypas perduodamas ar suteikiamas nuosavybėn neatlygintinai

arba parduodamas jį nuomojančiam piliečiui. Jeigu žemės sklypas, kurį

pageidauja įsigyti keli vienodą pirmumo teisę turintys piliečiai, nebuvo

išnuomotas, žemės sklypas perduodamas ar suteikiamas nuosavybėn neatlygintinai

tam piliečiui, kuris anksčiau pateikė prašymą. Kai tą patį neišnuomotą žemės

sklypą pageidauja pirkti keli vienodą pirmumo teisę turintys piliečiai, sklypas

parduodamas aukciono būdu. Aukciono organizavimo tvarką nustato Vyriausybė.

5.

Privatizuotini valstybinėje žemėje esantys miškai ir vandens telkiniai,

įsiterpę į žemės ūkio paskirties žemėnaudas, gali būti parduodami šių žemėnaudų

savininkams, o besiribojantys su žemės ūkio paskirties žemėnaudomis

valstybinėje žemėje esantys miškai ir vandens telkiniai gali būti parduodami

šių žemėnaudų savininkams, jeigu miškai sudaro atskirus, ne didesnius kaip 10

ha masyvus, o vandens telkiniai yra iki 3 ha dydžio. Šiais atvejais miškai ir

vandens telkiniai parduodami žemėnaudų savininkams nesilaikant šiame

straipsnyje nustatytos eilės.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1757,

00.06.27, Žin., 2000, Nr.56-1649 (00.07.12)

Nr. IX-496,

2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2524 (2001-08-17)

11

straipsnis. Riboto ūkinio naudojimo žemės privatizavimas

1.

Saugomų

vietovių žemė, kurioje ūkinė veikla ribojama pagal teritorijų planavimo

dokumentus, privatizuojama ribotam ūkiniam naudojimui.

2.

Sprendimai

sugrąžinti žemę, perduoti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės

sklypą, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai priimami ir valstybinės

žemės pirkimo - pardavimo sutartys sudaromos, jeigu pilietis sutinka su

įsigyjamo žemės sklypo žemės reformos žemėtvarkos projektuose ir kituose

teritorijų planavimo dokumentuose nustatytomis žemės, miško ir vandens telkinių

specialiosiomis naudojimo sąlygomis, žemės servitutais ir ūkinės veiklos

apribojimais.

3.

Savininkams,

nesilaikantiems nustatytų žemės, miško ir vandens telkinių specialiųjų

naudojimo sąlygų, žemės servitutų ir ūkinės veiklos apribojimų, taikoma

įstatymų nustatyta atsakomybė.

12

straipsnis. Disponavimas žeme ir jos naudojimo apribojimai

1.

Disponavimo

žeme tvarką bei jos naudojimo apribojimus nustato Žemės įstatymas, Miškų

įstatymas, Saugomų teritorijų įstatymas ir kiti įstatymai.

2.

Jeigu

piliečiai, įsigiję žemę pagal Valstiečio ūkio įstatymą ar asmeniniam ūkiui už

valstybės vienkartines išmokas, ją parduoda, pirmumo teisę ją išpirkti turi

valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka.

III skyrius

VALSTYBINĖ ŽEMĖ

13

straipsnis. Neprivatizuojama žemė

Žemė

neprivatizuojama, jeigu ji:

1) užimta

valstybės ir savivaldybės kelių, bendrojo naudojimo geležinkelių, jūrų uostų,

aerodromų; užimta karinių dalinių ir skirta valstybės sienos apsaugai; yra

naudingųjų iškasenų naudojamų telkinių teritorijoje. Išžvalgytų naudingųjų

iškasenų nenaudojamų telkinių teritorijoje (išskyrus žemės grąžinimą natūra,

taip pat privatizuojamus namų valdų bei asmeniniam ūkiui suteiktus žemės sklypus)

esanti žemė privatizuojama pagal atskirus Vyriausybės nutarimus;

2) užimta bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės

reikmėms naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių

ir kt.). Šių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi teritorijų

planavimo dokumentuose;

3) suteikta

mokslo ir mokymo, valstybinėms socialinės globos bei rūpybos įstaigoms,

valstybinėms įstaigoms ir organizacijoms; perduota valstybiniams

specializuotiems sėklininkystės, veislininkystės ūkiams ir specialios

paskirties veislininkystės bendrovėms;

4) yra miestų

teritorijų dalyse, kurios įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų

kultūros vertybių registrą (kultūros vietovių sąrašą), taip pat yra buvusių

dvarų sodybų - istorijos ir kultūros paminklų teritorijose, išskyrus šiose

teritorijose esančius žemės sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų

valdos statinių;

5) yra

valstybinių rezervatų, nacionalinių ir regioninių parkų rezervatų, Kuršių

nerijos nacionalinio parko teritorija;

6) yra valstybinės

reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų teritorija, išskyrus

šioje teritorijoje esančius žemės sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų

namų valdos statinių;

7) priskirta

Lietuvos Respublikos pajūrio juostai;

8) suteikta

tarnybinėms daloms;

9) užimta

pramoninių žuvininkystės tvenkinių (išskyrus grąžinamus natūra);

10) yra

valstybinės reikšmės vandens telkiniuose esančios salos (išskyrus natūra

grąžinamas salas).

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1757,

00.06.27, Žin., 2000, Nr.56-1649 (00.07.12)

Nr. IX-496,

2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2524 (2001-08-17)

14

straipsnis. Neprivatizuojami miškai ir vandens telkiniai

Miškai ir

vandens telkiniai neprivatizuojami, jeigu jie priskirti:

1) valstybinės

reikšmės miškams, valstybinės reikšmės vidaus vandenims;

2) valstybiniams

rezervatams, valstybinių parkų rezervatams ir rezervatinėms apyrubėms, Kuršių

nerijos nacionaliniam parkui;

3) miestų

sanitarinės apsaugos pirmajai zonai;

4) miško genetiniams

rezervatams, miško medelynams ir sėklininkystės plantacijoms;

5) miškų

mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektams.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1757,

00.06.27, Žin., 2000, Nr.56-1649 (00.07.12)

15

straipsnis. Asmeninio ūkio žemė

1.

Piliečių

asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir

piliečių naudojama asmeniniam ūkiui iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

2.

Asmeninio

ūkio žemės sklypų ribos nustatomos žemės reformos žemėtvarkos projektuose pagal

žemėnaudų projektavimui nustatytus reikalavimus ir aptariamos asmeninio ūkio

žemės naudotojų bei kitų suinteresuotų piliečių susirinkimuose.“

3.

Asmeninio

ūkio žemės sklypai paprastai projektuojami piliečių turėtoje žemėvaldoje, jeigu

ši yra asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje.

4.

Į piliečiui

grąžinamos natūra žemės, miško arba perduodamą neatlygintinai nuosavybėn

lygiavertį turėtam žemės, miško sklypui plotą įskaitomas tokio pat

dydžio jo privatizuojamas namų valdos (išskyrus tas namų valdas, už kurias

nustatyta tvarka buvo įmokėtos įmokos) žemės sklypas bei nustatyta tvarka

skirtas ir naudojamas piliečio asmeniniam ūkiui žemės sklypas. Piliečių,

kuriems sugrąžinta žemė arba kurie turi teisę susigrąžinti didesnį kaip 3 ha

žemės ūkio naudmenų plotą toje kadastrinėje vietovėje, kurioje yra jų naudojama

asmeninio ūkio žemė, naudojamas asmeninio ūkio žemės sklypas gali būti

mažinamas iki apskrities viršininko sprendimu nustatyto dydžio ir įskaitomas į

jiems sugrąžinamos žemės plotą.“

5.

Rengiant

žemės reformos žemėtvarkos projektą, asmeninio ūkio žemės sklypų vietos ir

ribos gali būti keičiamos pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį

nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą ir siekiant sukurti racionalias

žemėnaudas teritorijoje, kurią apima vietinis (kadastrinės vietovės) žemės

reformos žemėtvarkos projektas. Piliečių asmeninio ūkio žemės sklypų, kurie

buvo nuolat naudojami iki 1993 m. gruodžio 31 d., ribos ir vieta rengiant žemės

reformos žemėtvarkos projektą gali būti keičiamos toje šių nuolat naudojamų

žemės sklypų užimtoje teritorijoje Vyriausybės nustatyta tvarka. Kai naudojama

asmeninio ūkio žemė yra bendruose plotuose, šie žemės sklypai projektuojami iš

toje kadastrinėje vietovėje esančios laisvos žemės fondo, o jeigu laisvos žemės

fondo toje kadastrinėje vietovėje nepakanka, šie sklypai projektuojami

asmeniniam ūkiui naudojamoje teritorijoje.

6.

Jeigu

pilietis mirė, teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar

nuomoti jo naudotą asmeninio ūkio žemę įgyja jo įpėdiniai Civilinio kodekso

nustatyta tvarka.

7.

Piliečiams,

kurie neturi teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal Piliečių nuosavybės

teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą arba kurie turi teisę

atkurti nuosavybės teisę į mažesnį, negu naudoja asmeninam ūkiui, žemės sklypą,

naudojami asmeniniam ūkiui žemės sklypai parduodami Vyriausybės nustatyta

tvarka. Piliečiams, kurie pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį

nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą turi teisę atkurti nuosavybės teises į ne

mažesnį kaip asmeniniam ūkiui suteiktos žemės sklypą, tačiau pageidauja kitos

kompensacijos arba savo teisę susigrąžinti žemę perleidžia kitiems

asmenims, arba atsisako šios teisės kitų piliečių naudai, asmeninio ūkio žemė

neparduodama, o žemės sklypai išnuomojami iš laisvos žemės fondo.

8.

Asmeninio

ūkio žemė neparduodama ir vietoj jos kiti žemės sklypai asmeniniam ūkiui

skirtoje teritorijoje nesuteikiami naudotis piliečiams, kuriems asmeninio ūkio

žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat piliečiams, kurie patys nenaudoja

jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams Vyriausybės nustatyta

tvarka.

9.

Asmeniniam

ūkiui skirta žemė įsigyjama nuosavybėn vieno iš šeimos narių vardu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1757,

00.06.27, Žin., 2000, Nr.56-1649 (00.07.12)

Nr. IX-496,

2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2524 (2001-08-17)

IV skyrius

Žemės reformos vykdymas

16

straipsnis. Žemės reformos vykdytojai, jų teisės ir pareigos

1.

Žemės reformą įgyvendina ir sprendimus grąžinti,

perduoti, suteikti nuosavybėn neatlygintinai ir parduoti valstybinę žemę priima

apskričių viršininkai arba kita įstatymų nustatyta institucija. Valstybinė žemė

išnuomojama ar perduodama naudotis Civilinio kodekso ir Žemės įstatymo

nustatyta tvarka.

2.

Žemės

reformos žemėtvarkos projektų rengimui ir žemės privatizavimo darbams kaimo

vietovėse ir miestuose metodiškai vadovauja ir juos kontroliuoja Vyriausybės

įgaliota institucija. Žemės reformos žemėtvarkos projektų sudarymo techninių

instrukcijų, normatyvų ir standartų parengimą, projektų autorių aprūpinimą

žemėtvarkos, dirvožemių bei kitų tyrinėjimų kartografine ir geodezine medžiaga,

taip pat žemės reformos informacijos kaupimą organizuoja Vyriausybės įgaliota

institucija.

3.

Žemės

reformos žemėtvarkos projektus rengia konkursą laimėję fiziniai ir juridiniai

asmenys, Vyriausybės nustatyta tvarka gavę leidimus dirbti žemėtvarkos darbus.

Parengti šiuos projektus užsako apskričių viršininkai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1757,

00.06.27, Žin., 2000, Nr.56-1649 (00.07.12)

Nr. IX-496,

2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2524 (2001-08-17)

7 straipsnis.

Valstybinės žemės suteikimas nuosavybėn neatlygintinai

Žemė Vyriausybės nustatyta tvarka suteikiama

nuosavybėn neatlygintinai Lietuvos Respublikos piliečiams:

1) apdovanotiems Vyčio Kryžiaus ordinu ir

Vyčio Kryžiumi, žuvusių (mirusių) tokių asmenų sutuoktiniams, o jeigu

sutuoktinio nėra, - tėvams arba vaikams - jų prašymu Vyriausybės nustatyto dydžio

vienas žemės sklypas individualiai statybai;

2) išsikeliantiems iš savininkams grąžinamų

gyvenamųjų namų, - žemės sklypai individualiai statybai;

3) kurių šeimos buvo įkeldintos į Lietuvos

Respublikos teritoriją po 1939 metų iš nuosavybės teise turėtų ūkių Lenkijos ir

Vokietijos tuometinėse teritorijose, - žemės sklypai pagal šio įstatymo 10

straipsnyje nustatytą eilę žemei įsigyti, bet ne didesnio ploto, negu šie

asmenys turėjo žemės nuosavybės teise arba gavo naudotis įkeldinant juos į

Lietuvos Respublikos teritoriją, ir ne didesni kaip 150 ha bendro ploto.

8 straipsnis.

Valstybinės žemės pardavimas

1.

Piliečiams žemės ūkio paskirties žemė,

miškas ir vandens telkiniai kaimo vietovėje parduodami laikantis šio įstatymo 10

straipsnyje nurodytos eilės ir pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus.

Piliečiai, pirkdami iš valstybės žemę, gali įsigyti ją iš karto arba

išsimokėtinai, bet ne ilgiau kaip per 10 metų laikotarpį Vyriausybės nustatyta

tvarka.

2.

Ne žemės ūkio veiklai žemė miestuose ir

kaimo vietovėse parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka.

3.

Parduodamos valstybinės žemės įvertinimo

bei mokėjimo už perkamą žemę tvarką nustato Vyriausybė.

4.

Nacionaliniams subjektams (juridiniams

asmenims) ir užsienio subjektams žemė parduodama Lietuvos Respublikos

Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo

nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo

nustatyta tvarka ir sąlygomis.

5.

Užsienio valstybių diplomatinėms ir konsulinėms

įstaigoms žemė parduodama Žemės sklypų įsigijimo ir nuomos užsienio valstybių

diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarkos bei sąlygų įstatymo

nustatyta tvarka.

9 straipsnis.

Parduodamų žemės sklypų dydžiai

1.

Piliečiams, įsigyjantiems žemę (įskaitant

miškus ir vandens telkinius) žemės ūkio veiklai, žemės reformos metu

galima parduoti tiek valstybinės žemės, kad bendras vienai šeimai sugrąžintos

natūra, perduotos, suteiktos nuosavybėn neatlygintinai ir pirktos

iš valstybės žemės plotas sudarytų ne daugiau kaip 150 ha.

2.

Piliečiams prie nuosavybės teise

priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose

nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai. Kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1

d. miestams priskirtoje teritorijoje parduodami ne didesni kaip 2,0 ha sodybos

(namų valdos) žemės sklypai. Kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos)

naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų

techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią

užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje

nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Paprastai parduodamas žemės sklypas

turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos

reikalavimus ir turi būti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose.

3.

Miestuose (iki 1995 m. birželio 1

d. miestams priskirtoje teritorijoje), išskyrus Neringos miestą, piliečiams,

turintiems nuosavybės teise priklausančius gyvenamuosius namus, parduodami jų

namų valdų naudojami žemės sklypai, pažymėti namų valdos techninės apskaitos

bylose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų, bet ne didesni kaip

0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje,

Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesni kaip 0,3 ha -

kituose miestuose. Parduodamo žemės sklypo plotas apskrities viršininko

sprendimu gali būti padidintas, bet ne daugiau kaip atitinkamai iki 0,3 ha arba

iki 0,4 ha ir parduotas visas naudojamas namų valdos žemės sklypas, jeigu šio

žemės sklypo arba jo dalies pagal teritorijų planavimo dokumentus nenumatoma

panaudoti miesto ūkio, visuomenės poreikiams ar individualiai statybai

suformavus atskirą atidalijamą žemės sklypą.

4.

Jeigu gyvenamasis namas priklauso kartu

keliems savininkams, piliečiams parduodamas bendras namų valdos naudojamas

žemės sklypas, pažymėtas namų valdos techninės apskaitos byloje ir teritorijų

planavimo dokumentuose nustatytų ribų, bet ne didesnis kaip 0,2 ha Vilniuje,

Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje,

Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnis kaip 0,3 ha - kituose

miestuose. Parduodamo žemės sklypo plotas apskrities viršininko sprendimu gali

būti padidintas iki naudojamo namų valdos žemės sklypo viso ploto, bet negali

būti didesnis kaip atitinkamai 0,2 ha arba 0,3 ha kiekvienam gyvenamojo namo

dalies savininkui, jeigu šio žemės sklypo arba jo dalies pagal teritorijų

planavimo dokumentus nenumatoma panaudoti miesto ūkio, visuomenės poreikiams ar

individualiai statybai suformavus atskirą atidalijamą žemės sklypą.

5.

Sodininkų bendrijų nariams ir kitiems

asmenims, naudojantiems sodų žemės sklypus sodininkų bendrijų sodų

teritorijose, parduodamas žemės sklypas nustatomas pagal sodininkų bendrijos

sodo detalųjį planą ir turi būti ne didesnis kaip 0,12 ha.

6.

Žemės sklypai prie daugiabučių gyvenamųjų

namų parduodami tokio ploto ir ribų, kaip nustatyta teritorijų planavimo

dokumentuose.

7.

Nauji žemės sklypai vienbučiams ir

daugiabučiams gyvenamiesiems namams statyti parduodami Vyriausybės nustatyta

tvarka ir Vyriausybės nustatyto dydžio pagal teritorijų planavimo dokumentus.

10 straipsnis.

Piliečių, įsigyjančių žemę, mišką ir vandens telkinius,

eilė

1.

Vykdant žemės reformą, kaimo vietovėje

esantys žemė, miškas ir vandens telkiniai sugrąžinami natūra ar perduodami arba

suteikiami nuosavybėn neatlygintinai pagal Piliečių nuosavybės teisių į

išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą bei šį įstatymą, taip pat

parduodami pagal šį įstatymą piliečiams žemės reformos žemėtvarkos projektuose

nustatytų ribų šia eilės tvarka:

1) sugrąžinami savininkams natūra;

2) suteikiami nuosavybėn neatlygintinai

piliečiams, kurių šeimos po 1939 metų buvo įkeldintos į Lietuvos Respublikos

teritoriją iš nuosavybės teise turėtų ūkių Lenkijos ir Vokietijos tuometinėse

teritorijose, - tie žemės sklypai, į kuriuos šios šeimos buvo įkeldintos jų

perkėlimo į Lietuvos Respubliką metu;

3) perduodami nuosavybėn neatlygintinai

lygiaverčiai turėtiesiems (padidinti iki 100 procentų) žemės sklypai

piliečiams, kurie yra 1918-1920 m. nepriklausomybės kovų kariai savanoriai,

pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai, politiniai kaliniai, tremtiniai, Vyčio

Kryžiaus ordinu apdovanoti asmenys, taip pat jų sutuoktiniams, tėvams

(įtėviams), vaikams (įvaikiams), jeigu jų norima susigrąžinti žemė patenka į

asmeniniam ūkiui ar valstiečio ūkiui skirtą teritoriją;

4) perduodami nuosavybėn neatlygintinai

lygiaverčiai turėtiesiems (padidinti iki 30 procentų) žemės sklypai piliečiams,

kurių norima susigrąžinti žemė patenka į asmeniniam ūkiui ar valstiečio ūkiui

skirtą teritoriją;

5) perduodami nuosavybėn neatlygintinai

lygiaverčiai šiuo metu naudojamiems (padidinti iki 30 procentų) žemės sklypai

piliečiams, sutinkantiems palaisvinti asmeniniam ūkiui ar valstiečio ūkiui

naudojamą žemę, kurią pageidauja susigrąžinti natūra jos savininkai;

6) perduodami nuosavybėn neatlygintinai arba

parduodami įstatymų nustatyta tvarka valstiečių ūkiui steigti suteikti žemės

sklypai, priskirti valstybės išperkamai žemei pagal Piliečių nuosavybės teisių

į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnį, šiuos žemės

sklypus naudojantiems piliečiams;

7) perduodami nuosavybėn neatlygintinai arba

parduodami įstatymų nustatyta tvarka suteikti asmeniniam ūkiui žemės sklypai

šiuos žemės sklypus naudojantiems piliečiams;

8) perduodami nuosavybėn neatlygintinai

lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai, miškas ir vandens telkiniai

piliečiams, gyvenantiems rajono savivaldybės seniūnijos, kurioje yra perduodamas

sklypas, teritorijoje, jeigu jų turėti žemė, miškas, vandens telkiniai

priskirti valstybės išperkamiems pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį

nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą arba jeigu jų turėtas miškas ar vandens

telkiniai neišliko;

9) perduodami nuosavybėn neatlygintinai

lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai, miškas ir vandens telkiniai kitiems

šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nenurodytiems piliečiams, kurių turėti žemė,

miškas, vandens telkiniai pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį

nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą priskirti valstybės išperkamiems arba

kurių turėtas miškas ar vandens telkiniai neišliko; suteikiami nuosavybėn

neatlygintinai piliečiams, kurių šeimos po 1939 metų buvo įkeldintos į Lietuvos

Respublikos teritoriją iš nuosavybės teise turėtų ūkių Lenkijos ir Vokietijos

tuometinėse teritorijose, - tokio pat ploto žemės sklypai, kokius nuosavybės

teise jie turėjo Lenkijos ir Vokietijos teritorijose, išskaičius tą žemės

sklypo plotą, kurį jie gavo pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą;

10) perduodami nuosavybėn neatlygintinai

lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai, miškas ir vandens telkiniai kitiems

šio straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktuose nenurodytiems piliečiams;

11) parduodama žemės ūkio veiklai žemė

piliečiams, kurie įsigijo nuosavybėn gamybinius pastatus iš buvusių žemės ūkio

įmonių;

12) parduodama žemė kitiems piliečiams.

2.

Piliečiams ar jų šeimos nariams,

turintiems nuosavybės teises į sugrąžinamą žemę, mišką, arba jiems jas

perleidus kitiems asmenims, kai sugrąžinamos žemės buvo tiek pat arba

daugiau negu žemės suteikta pagal Valstiečio ūkio įstatymą, žemė,

suteikta pagal Valstiečio ūkio įstatymą, neparduodama.

3.

Jeigu atkuriant nuosavybės teises į žemės

ūkio paskirties žemę pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą suformuotos

žemėnaudos plotas didesnis už turėtąjį nuosavybės teise, suformuoto žemės ploto

dalis, ne daugiau kaip 10 procentų viršijanti turėtąjį žemės plotą, parduodama

piliečiui, kuriam atkuriamos nuosavybės teisės į žemę nesilaikant šio straipsnio

1 dalyje nustatytos eilės.

4.

Kai tą patį žemės sklypą pageidauja gauti

nuosavybėn neatlygintinai ar pirkti keli vienodą pirmumo teisę turintys

piliečiai, žemės sklypas perduodamas ar suteikiamas nuosavybėn neatlygintinai

arba parduodamas jį nuomojančiam piliečiui, kuriam šis sklypas buvo išnuomotas

iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, jeigu seniūnijoje, kurios teritorijoje

yra nuomojamas žemės sklypas, yra laisvos žemės. Jeigu žemė, kurią pageidauja

įsigyti keli vienodą pirmumo teisę turintys piliečiai, nebuvo išnuomota iki šio

įstatymo įsigaliojimo dienos arba jeigu keli vienodą pirmumo teisę turintys

piliečiai pageidauja įsigyti tą patį miško sklypą, žemės ar miško sklypas

perduodami ar suteikiami nuosavybėn neatlygintinai arba parduodami šiems piliečiams

aukciono būdu. Aukciono organizavimo tvarką nustato Vyriausybė.

5.

Privatizuotini valstybinėje žemėje esantys

miškai ir vandens telkiniai, įsiterpę į žemės ūkio paskirties žemėnaudas, gali

būti parduodami šių žemėnaudų savininkams, o besiribojantys su žemės ūkio

paskirties žemėnaudomis valstybinėje žemėje esantys miškai ir vandens telkiniai

gali būti parduodami šių žemėnaudų savininkams, jeigu miškai sudaro atskirus,

ne didesnius kaip 10 ha masyvus, o vandens telkiniai yra iki 3 ha dydžio. Šiais

atvejais miškai ir vandens telkiniai parduodami žemėnaudų savininkams

nesilaikant šiame straipsnyje nustatytos eilės.

11 straipsnis. Riboto

ūkinio naudojimo žemės privatizavimas

1.

Saugomų vietovių žemė, kurioje ūkinė

veikla ribojama pagal teritorijų planavimo dokumentus, privatizuojama ribotam

ūkiniam naudojimui.

2.

Sprendimai sugrąžinti žemę, perduoti

nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės sklypą, suteikti žemės

sklypą nuosavybėn neatlygintinai priimami ir valstybinės žemės pirkimo -

pardavimo sutartys sudaromos, jeigu pilietis sutinka su įsigyjamo žemės sklypo

žemės reformos žemėtvarkos projektuose ir kituose teritorijų planavimo

dokumentuose nustatytomis žemės, miško ir vandens telkinių specialiosiomis

naudojimo sąlygomis, žemės servitutais ir ūkinės veiklos apribojimais.

3.

Savininkams, nesilaikantiems nustatytų

žemės, miško ir vandens telkinių specialiųjų naudojimo sąlygų, žemės servitutų

ir ūkinės veiklos apribojimų, taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė.

12 straipsnis.

Disponavimas žeme ir jos naudojimo apribojimai

1.

Disponavimo žeme tvarką bei jos naudojimo

apribojimus nustato Žemės įstatymas, Miškų įstatymas, Saugomų teritorijų

įstatymas ir kiti įstatymai.

2.

Jeigu piliečiai, įsigiję žemę pagal

Valstiečio ūkio įstatymą ar asmeniniam ūkiui už valstybės vienkartines išmokas,

ją parduoda, pirmumo teisę ją išpirkti turi valstybė Vyriausybės nustatyta

tvarka.

III skyrius

VALSTYBINĖ ŽEMĖ

13 straipsnis.

Neprivatizuojama žemė

Žemė neprivatizuojama, jeigu ji:

1) užimta valstybės ir savivaldybės kelių,

aerodromų; užimta karinių dalinių ir skirta valstybės sienos apsaugai; yra

naudingųjų iškasenų naudojamų telkinių teritorijoje. Išžvalgytų naudingųjų

iškasenų nenaudojamų telkinių teritorijoje (išskyrus žemės grąžinimą natūra)

esanti žemė privatizuojama pagal atskirus Vyriausybės nutarimus;

2) užimta bendroms gyventojų ar kitoms

visuomenės reikmėms naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių,

vandenviečių ir kt.). Šių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi

teritorijų planavimo dokumentuose;

3) suteikta mokslo ir mokymo, valstybinėms

socialinės globos bei rūpybos įstaigoms, valstybinėms įstaigoms ir

organizacijoms; perduota valstybiniams specializuotiems sėklininkystės, veislininkystės

ūkiams;

4) yra miestų teritorijų dalyse, kurios

įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą

(kultūros vietovių sąrašą), taip pat yra buvusių dvarų sodybų - istorijos ir

kultūros paminklų teritorijose, išskyrus šiose teritorijose esančius žemės

sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių;

5) yra valstybinių rezervatų, nacionalinių ir

regioninių parkų rezervatų, Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorija;

6) yra valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos

ir kultūros objektų teritorija, išskyrus šioje teritorijoje esančius žemės

sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių;

7) priskirta Lietuvos Respublikos pajūrio

juostai;

8) suteikta tarnybinėms daloms;

9) yra bažnyčių (religinių konfesijų ir jų

institucijų) nuosavybės teise turėta žemė.

14 straipsnis.

Neprivatizuojami miškai ir vandens telkiniai

Miškai ir vandens telkiniai neprivatizuojami,

jeigu jie priskirti:

1) valstybinės reikšmės miškams, valstybinės

reikšmės vidaus vandenims;

2) valstybiniams rezervatams, valstybinių

parkų rezervatams ir rezervatinėms apyrubėms, Kuršių nerijos nacionaliniam

parkui;

3) miestų sanitarinės apsaugos pirmajai

zonai;

4) miestų miškams ir miško parkams;

5) miško genetiniams rezervatams, miško

medelynams ir sėklininkystės plantacijoms;

6) miškų mokslinio tyrimo ir mokymo bei

selekcinės sėklininkystės objektams.

15 straipsnis.

Asmeninio ūkio žemė

1.

Piliečių asmeninio ūkio žeme laikoma žemė,

kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir piliečių naudojama asmeniniam ūkiui iki

šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

2.

Asmeninio ūkio žemės sklypų ribos

formuojamos naujai rengiamuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose pagal

žemėnaudų projektavimui nustatytus reikalavimus ir aptariamos asmeninio ūkio

žemės naudotojų bei kitų suinteresuotų piliečių susirinkimuose.

3.

Asmeninio ūkio žemės sklypai paprastai

projektuojami piliečių turėtoje žemėvaldoje, jeigu ši yra asmeniniam ūkiui

skirtoje teritorijoje.

4.

Į susigrąžinamą žemę įskaitomas žemės

sklypas, piliečiui nustatyta tvarka skirtas asmeniniam ūkiui, išskyrus tuos

atvejus, kai grąžintina žemė yra toje kadastrinėje vietovėje (nustatomoje

Vyriausybės nustatyta tvarka), kurioje yra naudojama asmeninio ūkio žemė ir

naudojamas (nuomos pagrindu) privačios namų valdos žemės sklypas, o piliečiams,

besikuriantiems sugrąžintoje žemėje, asmeninio ūkio žemė nuomojama penkeriems

metams. Piliečių, kuriems sugrąžinta žemė arba kurie turi teisę susigrąžinti

didesnį kaip 3 ha žemės ūkio naudmenų plotą toje kadastrinėje vietovėje,

kurioje yra jų naudojama asmeninio ūkio žemė, naudojamas asmeninio ūkio

žemės sklypas gali būti mažinamas iki vienodo dydžio visiems šiems asmenims ir

įskaitomas į sugrąžinamos žemės plotą.

5.

Rengiant žemės reformos žemėtvarkos

projektą, asmeninio ūkio žemės sklypų vietos ir ribos gali būti keičiamos pagal

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą ir

siekiant sukurti racionalias žemėnaudas teritorijoje, kurią apima vietinis

(kadastrinės vietovės) žemės reformos žemėtvarkos projektas. Piliečių asmeninio

ūkio žemės sklypų, kurie buvo nuolat naudojami iki 1993 m. gruodžio 31 d.,

ribos ir vieta rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą gali būti keičiamos

toje šių nuolat naudojamų žemės sklypų užimtoje teritorijoje, jeigu nesutariama

kitaip. Kai naudojama asmeninio ūkio žemė yra bendruose plotuose, šie žemės

sklypai projektuojami iš toje kadastrinėje vietovėje esančios laisvos žemės

fondo, o jeigu laisvos žemės fondo toje kadastrinėje vietovėje nepakanka, šie sklypai

projektuojami asmeniniam ūkiui naudojamoje teritorijoje.

6.

Jeigu pilietis mirė, teisę gauti

nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jo naudotą asmeninio

ūkio žemę įgyja jo šeimos nariai.

7.

Piliečiams, kurie neturi teisės į nuosavybės

teisių atkūrimą pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą

atkūrimo įstatymą arba kurie turi teisę atkurti nuosavybės teisę į mažesnį,

negu naudoja asmeninam ūkiui, žemės sklypą, naudojami asmeniniam ūkiui žemės

sklypai parduodami Vyriausybės nustatyta tvarka. Piliečiams, kurie pagal

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą

turi teisę atkurti nuosavybės teises į ne mažesnį kaip asmeniniam ūkiui

suteiktos žemės sklypą, tačiau pageidauja kitos kompensacijos arba savo

teisę susigrąžinti žemę perleidžia kitiems asmenims, arba atsisako šios teisės

kitų piliečių naudai, asmeninio ūkio žemė neparduodama, o žemės sklypai

išnuomojami iš laisvos žemės fondo.

8.

Asmeninio ūkio žemė neparduodama ir vietoj

jos kiti žemės sklypai asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje nesuteikiami

naudotis piliečiams, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant

įstatymus, taip pat piliečiams, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos

žemės asmeninio ūkio poreikiams Vyriausybės nustatyta tvarka.

9.

Asmeniniam ūkiui skirta žemė įsigyjama

nuosavybėn vieno iš šeimos narių vardu.

IV skyrius

Žemės reformos vykdymas

16 straipsnis. Žemės

reformos vykdytojai, jų teisės ir pareigos

1.

Žemės reformą įgyvendina ir sprendimus

grąžinti, perduoti, suteikti nuosavybėn neatlygintinai ar parduoti žemę

priima apskričių viršininkai.

2.

Žemės reformos žemėtvarkos projektų

rengimui ir žemės privatizavimo darbams kaimo vietovėse ir miestuose metodiškai

vadovauja ir juos kontroliuoja Žemės ir miškų ūkio ministerija. Žemės reformos

žemėtvarkos projektų sudarymo techninių instrukcijų, normatyvų ir standartų

parengimą, projektų autorių aprūpinimą žemėtvarkos, dirvožemių bei kitų

tyrinėjimų kartografine ir geodezine medžiaga, taip pat žemės reformos

informacijos kaupimą organizuoja Žemės ir miškų ūkio ministerija.

3.

Žemės reformos žemėtvarkos projektus

rengia konkursą laimėję fiziniai ir juridiniai asmenys, Vyriausybės nustatyta

tvarka gavę leidimus dirbti žemėtvarkos darbus. Parengti šiuos projektus užsako

apskričių viršininkai.

17 straipsnis.

Prašymų įsigyti valstybinės žemės ar ja naudotis nagrinėjimas

Fizinių asmenų

prašymus susigrąžinti nuosavybėn, gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti

valstybinę žemę, mišką bei vandens telkinius nagrinėja ir sprendimus priima

apskričių viršininkai arba kita įstatymų nustatyta institucija. Prašymus

išsinuomoti valstybinę žemę bei gauti naudotis valstybine žeme nagrinėja ir

sprendimus priima apskričių viršininkai, savivaldybių institucijos ar kita

įstatymų nustatyta institucija Civilinio kodekso ir Žemės įstatymo nustatyta

tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1757,

00.06.27, Žin., 2000, Nr.56-1649 (00.07.12)

Nr. IX-496,

2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2524 (2001-08-17)

18

straipsnis. Skundų dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų pateikimo ir

nagrinėjimo

tvarka

1.

Sprendimus

dėl žemės įsigijimo piliečiai gali apskųsti teismui.

2.

Skundus dėl

žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir

nuomai parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų

neatitikimo nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota

institucija. Vyriausybės įgaliota institucija nenagrinėja apskrities viršininko

neapsvarstytų piliečių prašymų ir skundų.

3.

Jeigu

institucijos, atliekančios žemės reformos kontrolę, nustato, kad sprendimai dėl

nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ar žemės įsigijimo priimti pažeidžiant

įstatymų nustatytą tvarką ir jei dėl to neiškyla ginčų, sprendimą patikslina

apskrities viršininkas, o jei kyla ginčų, sprendimą priėmusios ar žemės reformą

kontroliuojančios institucijos privalo inicijuoti priimto sprendimo panaikinimą

teismine tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1757,

00.06.27, Žin., 2000, Nr.56-1649 (00.07.12)

Nr. IX-496,

2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2524 (2001-08-17)

V skyrius

Žemėtvarkos darbai

19

straipsnis. Žemės reformos žemėtvarkos projektų sudarymas ir žemės servitutų

nustatymas

1.

Žemės

reformai reikalingi žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami ir tvirtinami

Vyriausybės nustatyta tvarka pagal Žemėtvarkos ir teisės departamento prie

Žemės ūkio ministerijos patvirtintą metodiką.

2.

Žemės

reformos žemėtvarkos projektai rengiami valstybės lėšomis, o įgyvendinami

valstybės lėšomis arba fizinių ir juridinių asmenų lėšomis, jeigu jie sutinka.

Fizinių ir juridinių asmenų lėšomis atliekamus žemės reformos žemėtvarkos

projektų įgyvendinimo darbus, jų apmokėjimo tvarką ir atvejus nustato

Vyriausybė.

3.

Žemės sklypų, įsigytų bendrosios nuosavybės

teise, padalijimo projektai rengiami šios žemės savininkų lėšomis Vyriausybės

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

4.

Žemės reformos

žemėtvarkos projektų rengimui parinktų teritorijų ribas ir šių projektų

parengimo terminus tvirtina apskričių viršininkai.

5.

Žemės

reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuojami grąžinamos, perduodamos arba

suteikiamos nuosavybėn neatlygintinai, leistos pirkti ir nuomoti iš valstybės

žemės sklypai, nustatomos jų ribos, suprojektuojamas bendrojo naudojimo kelių

tinklas, žemės sklypams nustatoma pagrindinė tikslinė žemės naudojimo

paskirtis, žemės servitutai ir žemės naudojimo sąlygos.

6.

Žemės reformos

žemėtvarkos projektuose numatomi grąžinti, perduoti arba suteikti nuosavybėn

neatlygintinai, parduoti ar kitaip įsigyti naudojimuisi žemės sklypai turi būti

racionalių ribų, kurios derinamos prie vietovės situacijos kontūrų ir turi

sudaryti palankias sąlygas žemės sklypo naudojimui pagal paskirtį.

7.

Žemės

servitutų nustatymą reglamentuoja Civilinis kodeksas.

8.

Pasiūlymus

apskrities viršininkui dėl žemės servitutų miestų teritorijose nustatymo ir jų

naudojimo sąlygų pagal teritorijų planavimo dokumentus teikia miestų (rajonų)

merai.

9.

Apskrities

viršininkas, priimdamas sprendimą dėl žemės grąžinimo, perdavimo arba suteikimo

neatlygintinai, pardavimo ir nuomos, jame nurodo žemės servitutus ir jų

naudojimo sąlygas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1757,

00.06.27, Žin., 2000, Nr.56-1649 (00.07.12)

Nr. IX-496,

2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2524 (2001-08-17)

20

straipsnis. Žemės reformos žemėtvarkos projektų svarstymo, derinimo ir

tvirtinimo

tvarka

Žemės reformos

žemėtvarkos projektai svarstomi ir derinami pagal Teritorijų planavimo įstatymą

ir žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodikos nustatyta tvarka.

Suderintus žemės reformos žemėtvarkos projektus tvirtina apskrities

viršininkas.

18 straipsnis. Skundų

dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų pateikimo

ir nagrinėjimo tvarka

1.

Sprendimus dėl žemės įsigijimo piliečiai

gali apskųsti teismui.

2.

Skundus dėl žemės reformos metu suformuotų

žemėnaudų tinkamumo bei žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų

atitikimo įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams nagrinėja apskričių

viršininkai ir Žemės ir miškų ūkio ministerija. Žemės ir miškų ūkio ministerija

nenagrinėja apskrities viršininko neapsvarstytų piliečių prašymų ir skundų.

3.

Jeigu institucijos, atliekančios žemės

reformos kontrolę, nustato, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę

atkūrimo ar žemės įsigijimo priimti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką,

sprendimą priėmusios ar žemės reformą kontroliuojančios institucijos

privalo inicijuoti priimto sprendimo panaikinimą teismine tvarka.

V skyrius

Žemėtvarkos darbai

19 straipsnis. Žemės

reformos žemėtvarkos projektų sudarymas ir žemės

servitutų nustatymas

1.

Žemės reformai reikalingi žemės reformos

žemėtvarkos projektai rengiami ir tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka pagal

Žemės ir miškų ūkio ministerijos patvirtintą metodiką.

2.

Žemės reformos žemėtvarkos projektai

rengiami ir su jais susiję žemėtvarkos darbai atliekami valstybės lėšomis.

3.

Žemės sklypų, įsigytų bendrosios

nuosavybės teise, padalinimo projektai rengiami šios žemės savininkų lėšomis

Žemės ir miškų ūkio ministerijos nustatyta tvarka.

4.

Žemės reformos žemėtvarkos projektų

rengimui parinktų teritorijų ribas ir šių projektų parengimo terminus tvirtina

apskričių viršininkai.

5.

Žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuojami

grąžinamos, perduodamos arba suteikiamos nuosavybėn neatlygintinai, leistos

pirkti ir nuomoti iš valstybės žemės sklypai, nustatomos jų ribos,

suprojektuojamas bendrojo naudojimo kelių tinklas, žemės sklypams nustatoma

pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, žemės servitutai ir žemės

naudojimo sąlygos.

6.

Žemės reformos žemėtvarkos projektuose

numatomi grąžinti, perduoti arba suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti

ar kitaip įsigyti naudojimuisi žemės sklypai turi būti racionalių ribų, kurios

derinamos prie vietovės situacijos kontūrų ir turi sudaryti palankias sąlygas

žemės sklypo naudojimui pagal paskirtį.

7.

Žemės servitutų nustatymą reglamentuoja

Žemės įstatymas.

8.

Pasiūlymus apskrities viršininkui dėl

žemės servitutų miestų teritorijose nustatymo ir jų naudojimo sąlygų pagal

teritorijų planavimo dokumentus teikia miestų (rajonų) merai.

9.

Apskrities viršininkas, priimdamas

sprendimą dėl žemės grąžinimo, perdavimo arba suteikimo neatlygintinai,

pardavimo ir nuomos, jame nurodo žemės servitutus ir jų naudojimo sąlygas.

20 straipsnis. Žemės

reformos žemėtvarkos projektų svarstymo, derinimo

ir tvirtinimo tvarka

Žemės reformos žemėtvarkos projektai

svarstomi ir derinami pagal Teritorijų planavimo įstatymą ir žemės reformos

žemėtvarkos projektų rengimo metodikos nustatyta tvarka. Suderintus žemės

reformos žemėtvarkos projektus tvirtina apskrities viršininkas.

21 straipsnis. Žemės sklypų ženklinimas ir žemės

nuosavybės bei žemės naudojimo teisės

dokumentų

išdavimas

1.

Žemės reformos žemėtvarkos projektuose ir

kituose teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuoti žemės sklypai, numatomi

įsigyti nuosavybėn ar naudojimuisi, vietovėje ženklinami, matuojami ir jų

plotai apskaičiuojami pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą

metodiką.

2.

Žemės

savininkams ir žemės naudotojams išduodami žemės nuosavybę ir žemės naudojimo

teisę patvirtinantys dokumentai. Šie dokumentai parengiami ir išduodami

Vyriausybės nustatyta tvarka.

3.

Vietovėje

paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius

matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą,

neviršijantį leistino matavimo tikslumo, nustatyto Vyriausybės įgaliotos

institucijos patvirtintoje metodikoje, valstybei arba privačios žemės

savininkui nekompensuojama.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1757,

00.06.27, Žin., 2000, Nr.56-1649 (00.07.12)

Nr. IX-496,

2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2524 (2001-08-17)

22

straipsnis. Specialiosios nuostatos

Savivaldybių institucijos

iki 2002 m. liepos 1 d. savo biudžeto lėšomis parengia ir patvirtina

miestų vietovių, kuriose numatoma už nuosavybės teise turėtą žemę suteikti

žemės sklypus individualaus gyvenamojo namo statybai ar kitai paskirčiai,

teritorijų planavimo dokumentus (detaliuosius planus).

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1757,

00.06.27, Žin., 2000, Nr.56-1649 (00.07.12)

Nr. IX-496,

2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2524 (2001-08-17)

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS

TARYBOS

PIRMININKAS

VYTAUTAS

LANDSBERGIS

Vilnius,

1991 m. liepos 25 d.

Nr. I-1607

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas, Nutarimas

Nr.

I-2138; 1991.12.20.; Žin., 1992,

Nr. 1-11;

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAPILDYMO

2.

Lietuvos

Respublikos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas, Įstatymas

Nr.

I-2214; 1992.01.16.; Žin., 1992, Nr. 3-45;

DĖL

ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO PAPILDYMO IR PAKEITIMO

3.

Lietuvos

Respublikos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas, Įstatymas

Nr.

I-2565; 1992.05.07.; Žin., 1992, Nr. 15-404;

DĖL

ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO PAPILDYMO IR PAKEITIMO

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-230; 1993.07.15.; Žin., 1993, Nr. 32-727;

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO PAPILDYMO IR PAKEITIMO

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-447; 1994.04.26.; Žin., 1994, Nr. 34-621;

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAPILDYMO

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-476; 1994.05.24.; Žin., 1994, Nr. 43-777;

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-940,

95.06.13, Žin., 1995, Nr.53-1295

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

8.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1112,

95.11.30, Žin., 1995, Nr.103-2301

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO PAPILDYMO

9.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1606,

96.11.05, Žin., 1996, Nr.109-2475 (96.11.13)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

10.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-370,

97.07.02, Žin., 1997, Nr.69-1735 (97.07.23)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1757, 00.06.27, Žin., 2000,

Nr.56-1649 (00.07.12)

ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO 5, 7, 8, 9, 10, 13, 14, 15, 16,

17, 18, 19, 21, 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

12.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-496,

2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2524 (2001-08-17)

ŽEMĖS

REFORMOS ĮSTATYMO 8, 9, 10, 13, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS


Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2001-08-21)

autrap@lrs.lt

22 straipsnis.

Specialiosios nuostatos

Miestų (rajonų) savivaldybės iki 1999 m.

sausio 1 d. biudžeto lėšomis parengia miestų vietovių, kuriose numatoma už

nuosavybės teise turėtą žemę suteikti žemės sklypus individualiai statybai ar

kitai paskirčiai, teritorijų planavimo dokumentus (detaliuosius planus) ir

Vyriausybės nustatyta tvarka šias teritorijas įrengia.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS

TARYBOS PIRMININKAS                    VYTAUTAS LANDSBERGIS

Vilnius, 1991 m.

liepos 25 d.

Nr. I-1607