Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymas
Suvestinė redakcija nuo 2024-03-01
Įstatymas paskelbtas: Lietuvos aidas 1991, Nr. 132-0; Žin. 1991, Nr.20-517, i. k. 0911010ISTA00I-1497
Nauja redakcija nuo 2004-09-01:
Nr. IX-2331, 2004-07-08, Žin. 2004, Nr. 115-4274 (2004-07-24), i. k. 1041010ISTA0IX-2331
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBĖS VĖLIAVOS IR KITŲ VĖLIAVŲ
Į S T A T Y M A S
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos valstybės vėliavą, kitas vėliavas, jų aprašymus, oficialaus naudojimo Lietuvos Respublikoje principus ir tvarką, atsakomybę už vėliavų iškėlimo tvarkos pažeidimus ar vėliavų išniekinimą, vėliavų gamybą ir priežiūrą.
Lietuvos Respublikos teritorijoje oficialiai gali būti naudojamos Lietuvos valstybės vėliava, Lietuvos valstybės istorinė (herbinė) vėliava, užsienio valstybių vėliavos, Europos Sąjungos vėliava, tarptautinių viešųjų organizacijų vėliavos, kitų tarptautinių organizacijų vėliavos, Respublikos Prezidento vėliava, Lietuvos kariuomenės ar jos karinių vienetų ir statutinių institucijų vėliavos, apskričių ir savivaldybių vėliavos, Lietuvos etnografinių regionų vėliavos, miestų, miestelių ir kaimų vėliavos, užsienio lietuvių bendruomenių vėliavos, kitos vėliavos, stalo ir automobilio vėliavėlės (toliau – vėliavos).
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. X-1472, 2008-04-01, Žin., 2008, Nr. 45-1680 (2008-04-19), i. k. 1081010ISTA00X-1472
Nr. XIII-2140, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09399
Lietuvos valstybės vėliavos etalonas negali būti naudojamas kaip heraldikos pagrindas kitoms vėliavoms. Kitos vėliavos negali būti identiškos Lietuvos valstybės vėliavai.
Valstybės institucijos, išskyrus Respublikos Prezidentą, negali turėti savo vėliavų. Respublikos Prezidento vėliavai šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jos nereglamentuoja kiti įstatymai.
Vėliavų etalonuose, atvaizduose negali būti simbolių ar kitokių ženklų, kurie yra susiję su tautinės, rasinės, religinės, socialinės ar kitokios nesantaikos skleidimu, neapykantos kurstymu, taip pat prieštarauja moralei ar viešajai tvarkai, visuomenės dorovės normoms.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Lietuvos valstybės vėliava – oficialus Lietuvos valstybės simbolis, tautinė vėliava – audeklas iš trijų lygių horizontalių spalvų juostų: viršutinės – geltonos, vidurinės – žalios, žemutinės – raudonos.
Lietuvos valstybės istorinė (herbinė) vėliava (toliau – Lietuvos valstybės istorinė vėliava) – istorinis Lietuvos valstybės simbolis, audeklas, kurio raudoname lauke vaizduojamas baltas (sidabrinis) šarvuotas raitelis ant balto (sidabrinio) žirgo, laikantis dešinėje rankoje virš galvos iškeltą baltą (sidabrinį) kalaviją. Prie raitelio kairiojo peties kabo mėlynas skydas su dvigubu geltonu (auksiniu) kryžiumi. Žirgo balnas, gūnia, kamanos ir diržai mėlyni. Kalavijo rankena, kamanų žąslai, balno kilpa ir pentinas, makšties bei žirgo aprangos metaliniai sutvirtinimai ir pasagos geltoni (auksiniai).
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. X-1472, 2008-04-01, Žin., 2008, Nr. 45-1680 (2008-04-19), i. k. 1081010ISTA00X-1472
Užsienio valstybės vėliava – užsienio valstybės teisės aktų nustatyta tvarka priimta ar patvirtinta valstybės ar tautinė (nacionalinė) vėliava.
Europos Sąjungos vėliava – Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka priimta ar patvirtinta Europos Sąjungos vėliava.
Tarptautinės viešosios organizacijos vėliava – tarptautinės viešosios organizacijos institucijos teisės aktų nustatyta tvarka priimta ar patvirtinta tos organizacijos vėliava.
Apskrities vėliava – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos su Lietuvos heraldikos komisija suderintas ir patvirtintas apskrities atributikos objektas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XI-746, 2010-04-13, Žin., 2010, Nr. 48-2296 (2010-04-27), i. k. 1101010ISTA00XI-746
Savivaldybės vėliava – savivaldybės tarybos su Lietuvos heraldikos komisija suderintas ir patvirtintas savivaldybės atributikos objektas.
Lietuvos kariuomenės ar jos karinio vieneto vėliava – su Lietuvos heraldikos komisija suderintas ir Lietuvos kariuomenės veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas Lietuvos kariuomenės ar jos pajėgų rūšies, junginio, dalinio, kito savarankiško karinio vieneto atributikos objektas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2140, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09399
Kitos vėliavos – viešųjų ir privačių juridinių asmenų su Lietuvos heraldikos komisija suderintas ir jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas ar priimtas atributikos objektas.
Stalo vėliavėlė – sumažinta Lietuvos valstybės, užsienio valstybės, Europos Sąjungos arba tarptautinės viešosios organizacijos vėliava, atitinkanti valstybės, Europos Sąjungos ar tarptautinės viešosios organizacijos vėliavos spalvų etaloninį pavyzdį ir matmenis, naudojama pakabinta ant stovelio ir pastatyta ant stalo.
Automobilio vėliavėlė – sumažinta Lietuvos valstybės, užsienio valstybės, Europos Sąjungos arba tarptautinės viešosios organizacijos vėliava, atitinkanti valstybės, Europos Sąjungos ar tarptautinės viešosios organizacijos vėliavos spalvų etaloninį pavyzdį ir matmenis, naudojama pakabinta ant stovelio, kuris tvirtinamas prie automobilio.
Gamintojas – Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybės fizinis ir juridinis asmuo ar kita organizacija.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XI-1621, 2011-10-13, Žin., 2011, Nr. 129-6110 (2011-10-27), i. k. 1111010ISTA0XI-1621
Valstybės švenčių dienos – su Lietuvos valstybingumu susijusios švenčių dienos, kurios yra įvykių, turėjusių išskirtinę reikšmę Lietuvos valstybės sukūrimui ir nepriklausomybei, datos: vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena, kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena, liepos 6-oji – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės diena.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XI-1621, 2011-10-13, Žin., 2011, Nr. 129-6110 (2011-10-27), i. k. 1111010ISTA0XI-1621
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2319, 2023-12-12, paskelbta TAR 2023-12-22, i. k. 2023-25073
Statutinės institucijos vėliava – su Lietuvos heraldikos komisija suderintas ir statutinės institucijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas statutinės institucijos atributikos objektas.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-2140, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09399
Lietuvos etnografinių regionų vėliavos – Etninės kultūros globos tarybos su Lietuvos heraldikos komisija suderinti ir patvirtinti Lietuvos etnografinių regionų (Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos), Suvalkijos (Sūduvos), Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos) atributikos objektai.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-2140, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09399
Miesto, miestelio arba kaimo vėliava – savivaldybės tarybos su Lietuvos heraldikos komisija suderintas ir patvirtintas miesto, miestelio arba kaimo atributikos objektas.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-2140, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09399
Užsienio lietuvių bendruomenių vėliavos – užsienio valstybių (kraštų) lietuvių bendruomenių valdymo institucijų su Lietuvos heraldikos komisija ir Pasaulio lietuvių bendruomenės valdyba suderinti ir patvirtinti užsienio valstybių (kraštų) lietuvių bendruomenių atributikos objektai.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-2140, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09399
3 straipsnis. Vėliavų spalvos ir matmenys
Lietuvos valstybės vėliava, Lietuvos valstybės istorinė vėliava, kitos vėliavos, taip pat vėliavų atvaizdai visada turi atitikti šių vėliavų spalvų etaloninį atvaizdą (pagal Pantone sistemą) ir matmenis.
Lietuvos valstybės vėliavos ir Lietuvos valstybės istorinės vėliavos audeklo pločio ir ilgio santykis turi būti 3:5.
Paprastai prie, virš ar ant pastatų keliamos Lietuvos valstybės vėliava yra 1 metro pločio ir 1,7 metro ilgio, Lietuvos valstybės istorinė vėliava – 1 metro pločio ir 1,7 metro ilgio.
Lietuvos valstybės vėliava ir Lietuvos valstybės istorinė vėliava gali būti ir kitokių matmenų, tačiau šių vėliavų audeklo pločio ir ilgio santykis visada turi atitikti šio straipsnio 2 dalyje nustatytą santykį.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XI-1621, 2011-10-13, Žin., 2011, Nr. 129-6110 (2011-10-27), i. k. 1111010ISTA0XI-1621
4 straipsnis. Vėliavų naudojimo principai
Lietuvos Respublikos piliečiai, kiti asmenys privalo gerbti vėliavas.
Vėliavos turi atitikti šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytus reikalavimus, būti tvarkingos ir nenublukusios.
Iškeliamai ar pastatomai Lietuvos valstybės vėliavai turi būti skirta garbingiausia pagal heraldikos principus vieta.
Kai Lietuvos valstybės vėliava iškeliama vertikaliai, heraldinėje dešinėje pusėje turi būti geltona juosta, viduryje – žalia, kairėje – raudona.
Vėliavos gali būti keliamos prie pastatų (ant stiebų, įrengtų priešais pastato fasadą), virš ar ant pastatų, aikštėse, laivuose, pastatomos posėdžių salėse, darbo kabinetuose ar oficialių ceremonijų vietose, tvirtinamos prie automobilio.
Jeigu kartu iškeliamos kelios vėliavos, jos turi būti viename aukštyje, kiek tai įmanoma, panašaus dydžio, taip pat laikomasi šio eiliškumo:
1) Lietuvos valstybės vėliava;
2) Lietuvos valstybės istorinė vėliava;
3) užsienio valstybių vėliavos;
4) Europos Sąjungos vėliava;
5) tarptautinių viešųjų organizacijų vėliavos;
6) Respublikos Prezidento vėliava;
7) Lietuvos kariuomenės ar jos karinių vienetų vėliavos;
8) statutinių institucijų vėliavos;
9) apskričių vėliavos;
10) savivaldybių vėliavos;
11) Lietuvos etnografinių regionų vėliavos;
12) miestų, miestelių ir kaimų vėliavos;
13) užsienio lietuvių bendruomenių vėliavos;
14) kitos vėliavos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2140, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09399
Vėliavų kėlimo laiką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
ANTRASIS SKIRSNIS
LIETUVOS VALSTYBĖS VĖLIAVA
5 straipsnis. Lietuvos valstybės vėliavos iškėlimo vietos ir progos
Lietuvos valstybės vėliava nuolat iškeliama prie, virš ar ant šių pastatų:
1) Lietuvos Respublikos Seimo;
2) Respublikos Prezidento rezidencijos;
3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir ministerijų;
4) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo;
5) Lietuvos Respublikos teismų;
6) Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir teritorinių prokuratūrų;
7) Lietuvos banko;
8) Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos;
9) Gedimino pilies bokšte Vilniuje;
10) Signatarų namų Vilniuje;
11) kuriuose posėdžiauja savivaldybės taryba;
12) pasienio kontrolės punktuose – tarptautiniuose oro uostuose, atviruose tarptautinei laivybai jūrų ir upių (vidaus vandenų) uostuose, geležinkelio stotyse ar prie automobilių kelių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įsteigtose vietose, kuriose patikrinimą atlieka Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, muitinė ir kitos įgaliotos valstybės institucijos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1020, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-22, i. k. 2018-00964
Valstybės švenčių dienomis Lietuvos valstybės vėliava keliama prie, virš ar ant šių pastatų: prie kitų valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų, nesvarbu, kokia jų nuosavybės forma, taip pat gyvenamųjų namų, išskyrus gyvenamuosius namus, kuriuose nėra nuolat gyvenama.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. X-604, 2006-05-11, Žin., 2006, Nr. 60-2119 (2006-05-27), i. k. 1061010ISTA000X-604
Nr. XI-1621, 2011-10-13, Žin., 2011, Nr. 129-6110 (2011-10-27), i. k. 1111010ISTA0XI-1621
Nr. XIV-2320, 2023-12-12, paskelbta TAR 2023-12-22, i. k. 2023-25074
Lietuvos valstybės vėliava taip pat keliama:
1) prie, virš ar ant Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir šių atstovybių bei įstaigų padalinių, taip pat specialiųjų misijų, esančių užsienio valstybėse pastatų, – pagal tarptautinės teisės normas, diplomatinio protokolo reikalavimus ir buvimo valstybės tradicijas;
2) prie, virš ar ant valstybinių aukštųjų, aukštesniųjų, valstybės ir savivaldybių bendrojo lavinimo mokyklų pastatų – paprastai prasidėjus mokslo metams ir nuleidžiama jiems pasibaigus;
3) savarankiškų karinių dalinių teritorijose – krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka;
4) laivuose, įregistruotuose Lietuvos Respublikoje;
5) laivuose, įplaukusiuose į Lietuvos Respublikos teritorinius vandenis, uostus;
6) prie, virš ar ant pastatų, kuriuose vyksta balsavimas, rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą, savivaldybių tarybas ar Europos Parlamentą ir Respublikos Prezidento rinkimų dieną, taip pat balsavimo referendume dieną.
Fiziniai ir juridiniai asmenys taip pat gali savo nuožiūra (išskyrus šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus) naudoti (kelti, pastatyti) Lietuvos valstybės vėliavą ir (arba) vėliavėles laikydamiesi vėliavų naudojimo principų ir tik tokiu būdu, kad nebūtų parodyta nepagarba šioms vėliavoms.
Lietuvos valstybės vėliava gali būti keliama:
1) tarptautinių viešųjų renginių vietose kartu su kitomis vėliavomis – pagal tarptautinio protokolo reikalavimus;
2) sporto arenose – per Lietuvos Respublikos čempionatus ir pirmenybes, tarptautines sporto varžybas, kuriose dalyvauja Lietuvos nacionalinės rinktinės, ir per tarptautinių varžybų nugalėtojų, atstovaujančių Lietuvos Respublikos sporto rinktinėms, apdovanojimo ceremonijas;
3) atmintinomis dienomis ar viešųjų renginių proga – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Lietuvos valstybės vėliava nuolat pastatoma:
1) Lietuvos Respublikos Seimo posėdžių salėje;
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžių salėje;
3) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo posėdžių salėje;
4) Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo ir kitų teismų posėdžių salėse;
5) Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko, Seimo Pirmininko pavaduotojų darbo kabinetuose;
6) Respublikos Prezidento rezidencijos darbo kabinete bei kitose Respublikos Prezidento rezidencijos patalpose, skirtose ar naudojamose oficialioms ceremonijoms ar renginiams;
7) Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko ir ministrų darbo kabinetuose;
8) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjų darbo kabinetuose;
9) Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir kitų teismų pirmininkų darbo kabinetuose;
10) Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, prokuratūrų vyriausiųjų prokurorų darbo kabinetuose;
11) Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko darbo kabinete;
12) Lietuvos Respublikos kariuomenės karinių dalinių vadų darbo kabinetuose;
13) Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų, specialiųjų misijų, esančių užsienio valstybėse, vadovų darbo kabinetuose.
Lietuvos valstybės vėliava gali būti pastatoma patalpose, kuriose tuo metu vyksta valstybės ar savivaldybių institucijos rengiami oficialūs renginiai arba kiti oficialūs renginiai, kuriuose dalyvauja Seimo Pirmininkas, Respublikos Prezidentas ar Ministras Pirmininkas.
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.