Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimo įstatymas

Šis įstatymas nustato Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (santrumpa – LRT) steigimo, valdymo, veiklos, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką, LRT pareigas, teises ir atsakomybę.

LRT savo veiklą grindžia Visuomenės informavimo įstatymu, Viešųjų įstaigų įstatymu, kitais teisės aktais, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip, taip pat savo įstatais.

LRT yra valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji įstaiga.

LRT yra juridinis asmuo, turi antspaudą ir sąskaitas bankuose įstatymų nustatyta tvarka.

LRT privalo rinkti ir skelbti informaciją apie Lietuvą ir pasaulį, supažindinti visuomenę su Europos ir pasaulio kultūros įvairove bei šiuolaikinės civilizacijos pagrindais, stiprinti Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir demokratiją, kurti, puoselėti ir saugoti nacionalinės kultūros vertybes, ugdyti toleranciją ir humanizmą, bendradarbiavimo, mąstymo ir kalbos kultūrą, stiprinti visuomenės moralę ir pilietiškumą, ugdyti šalies ekologinę kultūrą. Rengiamų laidų turinys, forma ir kalba turi būti geros kokybės. Rengdamas ir skelbdamas laidas, LRT turi vadovautis objektyvumo, demokratijos, nešališkumo principais, užtikrinti žodžio ir kūrybos laisvę, laidose turi atsispindėti įvairios pažiūros ir įsitikinimai, dalyvauti jose ir reikšti savo pažiūras turi teisę įvairių įsitikinimų žmonės. Laidose turi būti gerbiamas žmogaus orumas ir jo teisės, nenusižengiama moralės ir etikos principams.

LRT transliuojamų radijo ir televizijos programų priėmimo zona aprėpia visą Lietuvos Respublikos teritoriją.

LRT programose turi būti užtikrinta temų ir žanrų įvairovė, laidos turi būti skirtos įvairiems visuomenės sluoksniams, įvairaus amžiaus, įvairių tautybių ir įvairių įsitikinimų žmonėms. Programose neleidžiama įsivyrauti vienašališkoms politinėms pažiūroms; LRT informacinėse laidose, komentaruose pateikiama informacija turi būti pagrįsta, atspindėti įvairias politines pažiūras, o nuomonės ir faktinės žinios – autorizuotos, patikrintos ir išsamios.

LRT programose pirmenybė teikiama nacionalinei kultūrai, taip pat informacinėms, pasaulio kultūros, publicistikos, analizės, pažintinėms, šviečiamosioms, meno laidoms. Masinė kultūra atspindima apžvalginėse, pažintinėse, analitinėse laidose.

Europos garso ir vaizdo  kūrinių bei nepriklausomų kūrėjų sukurtų garso ir vaizdo kūrinių LRT programose mastus nustato Visuomenės informavimo įstatymas. Europos garso ir vaizdo  kūrinių rodymas turi atitikti kryptingą Europos kultūros sklaidos politiką. LRT turi transliuoti laidas, atveriančias Europos tautų istorijos ir dabarties įvairovę.

Garso ir vaizdo kūriniai, transliuojami ne lietuvių kalba, turi būti verčiami į lietuvių kalbą arba rodomi su lietuviškais subtitrais. Kokia dalis ne lietuvių kalba transliuojamų garso ir vaizdo kūrinių turi būti verčiama į lietuvių kalbą arba kokia dalis rodoma su lietuviškais subtitrais, nustato LRT taryba.

LRT yra Seimo įsteigto Lietuvos radijo ir televizijos teisių ir pareigų perėmėjas. Negali būti jokių kitų LRT dalininkų. LRT visuotinio susirinkimo funkcijos pavedamos LRT tarybai (toliau – Taryba).

LRT turi leidybos teisę, taip pat teisę nemokamai įrašinėti ir transliuoti Seimo bei Vyriausybės posėdžius, iškilmingus valstybės aktus ir disponuoti įrašais savo nuožiūra.

LRT turi teisę teikti teleteksto paslaugas, laisvai rengti ne ilgesnes kaip 90 sekundžių trukmės informacinio pobūdžio laidas apie visuomenei reikšmingus Lietuvos ir kitų šalių politikos ar kitokius įvykius, kultūros, sporto ar kitus renginius, apie kuriuos pateikti informaciją visuomenei kiti transliuotojai yra įsigiję išimtinę teisę.

LRT turi teisę rengti konkursus, festivalius, konferencijas, seminarus, įkurti meno kolektyvus, nustatyti tiesioginius ryšius su užsienio organizacijomis ir kompanijomis, dalyvauti tarptautinių organizacijų veikloje, organizuoti radijo ir televizijos laidas užsieniui, susitarimų pagrindu retransliuoti užsienio radijo ir televizijos programas, steigti filialus, korespondentų punktus, leisti informacinius leidinius apie savo veiklą.

LRT turi teisę transliuoti 2 televizijos ir 4 radijo programas. Šiai nuostatai įgyvendinti reikalingas teises pirmumo tvarka LRT suteikia Lietuvos radijo ir televizijos komisija Visuomenės informavimo įstatymo ir Elektroninių ryšių įstatymo nustatyta tvarka.

LRT suteikia laiką Respublikos Prezidentui kalbėti šalies vidaus ir užsienio politikos klausimais Prezidento įstatymo nustatyta tvarka. Seimo, Vyriausybės ar Seimo opozicijos lyderio prašymu LRT pagal galimybes kuo greičiau suteikia laiką oficialiems Seimo, Vyriausybės ar opozicijos pranešimams.

LRT suteikia Lietuvos tradicinėms ir valstybės pripažintoms religinėms bendruomenėms laiką transliuoti religines apeigas dvišaliuose susitarimuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

LRT rengia tautinėms mažumoms skirtas laidas, kuriose suteikiama galimybė skleisti tautinių mažumų kultūrą.

LRT rengia laidas ar programas klausos ir regos neįgaliesiems.

LRT suteikia laiką rinkimų metu kandidatams į Respublikos Prezidentus, politinėms partijoms ir jų kandidatams į Seimo ar savivaldybių tarybų narius Prezidento rinkimų, Seimo rinkimų ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

LRT sudaro sąlygas darbuotojams kelti kvalifikaciją.

LRT naudojamuose kanaluose neleidžiama veikti kitoms radijo ir televizijos stotims be Tarybos leidimo.

Reklama LRT programose transliuojama įstatymų nustatyta tvarka.

Reklama LRT programose draudžiama:

Kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis už užmokestį ar kitokį atlygį arba nemokamai viešai skleidžiama informacija, kuria siekiama propaguoti kultūrinę, socialinę ir (ar) šviečiamąją veiklą ir politiką arba tokios veiklos ir politikos iniciatyvas.

Reklamos trukmė tiek LRT televizijos, tiek LRT radijo programose neturi viršyti 15 procentų dienos transliavimo laiko.

Didėjant LRT valstybės biudžeto asignavimams, Tarybos sprendimu reklamos laikas palaipsniui proporcingai mažinamas iki 10 procentų dienos transliavimo laiko.

LRT informacinėse, švietimo, kultūros programose ir laidose reklama netransliuojama.

LRT antrojoje programoje reklama netransliuojama, o kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija teikiama neimant atlygio už jos transliavimą.

Jeigu transliuojamų garso ir vaizdo kūrinių, tokių kaip vaidybiniai ar televizijos filmai (išskyrus serialus, kelių serijų filmus, pramogines programas ir dokumentinius filmus), trukmė yra ilgesnė negu 45 minutės, juos reklama galima pertraukti vieną kartą per 45 minutes; papildomai šių kūrinių transliaciją pertraukti reklamos intarpu galima tik tais atvejais, kai šių kūrinių trukmė ne mažiau kaip 20 minučių ilgesnė negu du ar daugiau ištisi 45 minučių tarpai.

LRT netransliuojami teleparduotuvės skelbimai.

Streikuojant LRT darbuotojams, radijas ir televizija privalo užtikrinti klausytojams ir žiūrovams Tarybos nustatytą informacijos minimumą.

Gaivalinių nelaimių, epidemijų, nepaprastosios ar karo padėties atveju LRT privalo skelbti Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Generalinės prokuratūros oficialius pranešimus.

LRT organai yra Taryba ir generalinis direktorius.

Taryba yra aukščiausiasis organas, atstovaujantis visuomenės interesams. Ji sudaroma 6 metams iš 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. Pirmajai Tarybos, sudaromos šio įstatymo nustatyta tvarka, kadencijai 4 tarybos narius 6 metams skiria Respublikos Prezidentas; 4 narius 4 metams skiria Seimas (2 nariai skiriami iš opozicinių frakcijų pasiūlytų kandidatų); 4 narius, kaip savo atstovus (po vieną), 2 metams skiria šios organizacijos: Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija. Pasibaigus Tarybos nario įgaliojimų laikui, jį paskyrusi ar delegavusi institucija (organizacija) naują narį skiria 6 metams.

Tarybos sudarymą organizuoja Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Jis kviečia pirmąjį Tarybos posėdį, kuriame Tarybos nariai paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma 3 metams išsirenka Tarybos pirmininką.

Tarybos nariais negali būti Seimo, Vyriausybės, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis radijo ir televizijos stotyse, tarp jų LRT, taip pat radijo ir televizijos stočių savininkai ir bendraturčiai.

Tarybos narys negali būti atšauktas iš pareigų, kol nesibaigė jo įgaliojimų laikas, išskyrus atvejus, kai:

Pasibaigus kurio nors Tarybos nario įgaliojimų laikui, šis Tarybos narys gali būti pakartotinai skiriamas į Tarybą su sąlyga, jeigu dėl tokio paskyrimo nesusidaro daugiau kaip dvi kadencijos iš eilės.

Kai Taryboje atsiranda laisva vieta, Tarybos pirmininkas kreipiasi į instituciją, paskyrusią ar delegavusią trūkstamą Tarybos narį, prašydamas paskirti naują Tarybos narį iki kadencijos, kuriai buvo paskirtas atsistatydinęs ar atšauktas Tarybos narys, pabaigos.

Taryba turi teisę atsistatydinti nepasibaigus kadencijai. Jeigu Taryba atsistatydina, Tarybos ir visų jos narių įgaliojimai nutrūksta naujai sudarytai Tarybai susirinkus į pirmąjį posėdį. Tarybos atsistatydinimo atveju šio straipsnio 6 dalies nuostata netaikoma.

Kai Taryba atsistatydina, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ne vėliau kaip per 10 dienų kreipiasi į institucijas, paskyrusias ar delegavusias Tarybos narius, prašydamas paskirti Tarybos narius.

Institucijos, įgaliotos skirti Tarybos narius, privalo juos paskirti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto kreipimosi dienos. Paskyrus visus Tarybos narius, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ne vėliau kaip per 10 dienų organizuoja Tarybos pirmininko rinkimą. Tarybos pirmininkas renkamas 3 metams paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma, jeigu nesusidaro daugiau kaip dvi kadencijos iš eilės. Tarybos pirmininko pavaduotojas renkamas ta pačia tvarka Tarybos pirmininko teikimu.

Tarybos posėdžius ne rečiau kaip kartą per mėnesį šaukia Tarybos pirmininkas, o kai jis neina pareigų, – pirmininko pavaduotojas savo iniciatyva arba trečdalio Tarybos narių reikalavimu. Posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja daugiau kaip pusė Tarybos narių. Nutarimai priimami paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma, išskyrus šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nurodytą atvejį.

Taryba dirba pagal savo pačios patvirtintą darbo reglamentą.

Taryba finansuojama iš LRT lėšų, gaunamų iš valstybės biudžeto. Lėšos, skirtos Tarybai, turi būti numatytos LRT metinėje pajamų ir išlaidų sąmatoje ir naudojamos tik įstatymų numatytoms Tarybos funkcijoms atlikti.

Taryba:

Tarybos narys negali būti generaliniu direktoriumi, jo pavaduotoju ar kitu LRT administracijos darbuotoju.

Tarybos nutarimai LRT yra privalomi.

Jei generalinis direktorius nesutinka su Tarybos nutarimu, jis gali kreiptis į Tarybą su motyvuotu prašymu persvarstyti nutarimą, išskyrus Tarybos nutarimą dėl Tarybos atsistatydinimo. Taryba privalo ne vėliau kaip per 10 dienų svarstyti generalinio direktoriaus prašymą. Pakartotinai balsavus už tą patį nutarimą daugiau kaip pusei visų Tarybos narių, generalinis direktorius nutarimą privalo vykdyti.

Taryba turi teisę siųsti savo atstovus į LRT administracijos bei Administracinės komisijos posėdžius, taip pat gauti iš LRT administracijos, Administracinės komisijos, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų informaciją, būtiną savo funkcijoms atlikti.