LegalizeLietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymas
Suvestinė redakcija nuo 2027-01-01
Įstatymas paskelbtas: Žin. 1997, Nr. 108-2726, i. k. 0971010ISTAVIII-498
Nauja redakcija nuo 2021-05-01:
Nr. XIII-3297, 2020-09-24, paskelbta TAR 2020-10-09, i. k. 2020-21146
LIETUVOS RESPUBLIKOS
LAUKINĖS GYVŪNIJOS
ĮSTATYMAS
1997 m. lapkričio 6 d. Nr. VIII-498
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas nustato visuomeninius santykius Lietuvos Respublikos teritorijoje ir jos oro erdvėje, Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, kontinentiniame šelfe ir ekonominėje zonoje Baltijos jūroje (toliau – Lietuvos Respublikos teritorija), susijusius su natūralioje gamtinėje aplinkoje gyvenančių ar laikinai esančių, migracijos ar kitu metu pastebimų ar aptinkamų laukinių gyvūnų, jų rūšių buveinių ir lizdų naudojimu, apsauga ir apsaugos reglamentavimu, laukinių gyvūnų, kilusių iš kitų gamtinių zonų, laikymu nelaisvėje ir kitokiu jų naudojimu.
Šiuo įstatymu siekiama užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio įstatymo priede, įgyvendinimą.
Šis įstatymas nereglamentuoja domestikuotų gyvūnų naudojimo ir apsaugos, medžioklės, kiek ją reglamentuoja Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas, mėgėjų žvejybos, kiek ją reglamentuoja Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymas, žuvininkystės, kiek ją reglamentuoja Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymas, ir saugomų laukinių gyvūnų rūšių apsaugos ir naudojimo, kiek tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas ir Europos Sąjungos teisės aktai.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Cirkas – kaip apibrėžiama 2005 m. spalio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1739/2005, nustatančio gyvūnų sveikatos reikalavimus cirko gyvūnų judėjimui tarp šalių narių, 2 straipsnio 1 punkte.
Domestikuotas gyvūnas – gyvūnas, kuris per vykdytą selektyvaus veisimo procesą yra įgijęs genetinių pasikeitimų, modifikavusių jo išvaizdą, fiziologiją ir elgesį.
Ekosisteminės paslaugos – ši sąvoka atitinka Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 3 straipsnio 6 punkte apibrėžtą sąvoką „ekosistemų funkcijos“.
Epizootija – staigus gyvūnų užkrečiamosios ligos išplitimas atskirame ūkininko ūkyje ar didesnėje teritorijoje (visoje šalyje ar jos dalyje).
Invazinė rūšis – ši sąvoka atitinka Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 3 straipsnio 2 punkte apibrėžtą sąvoką „invazinės svetimos rūšys“.
Iškamša – techninėmis priemonėmis atkurta gyvūno ar jo dalių anatominė forma naudojant gyvūno kailį ar odą.
Laukinė gyvūnija – laisvėje gyvenančių ir nelaisvėje laikomų laukinių gyvūnų visuma.
Laukinės gyvūnijos apsauga – laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms išsaugoti ar palankiai apsaugos būklei atkurti būtinų priemonių visuma.
Laukinės gyvūnijos ištekliai – gyvi ir negyvi laukiniai gyvūnai, jų dalys, taip pat kiaušiniai ir lizdai.
Laukinio gyvūno hibridas (toliau – hibridas) – gyvūnas, kurio ankstesnėse keturiose kartose buvo vienas ar daugiau kryžminimosi su kitos rūšies gyvūnu atvejų.
Laukinis gyvūnas – laisvėje gyvenantis arba nelaisvėje laikomas laukinių gyvūnų rūšies bet kurios biologinio vystymosi stadijos individas. Gyvūnais pagal šį įstatymą taip pat laikomos gyvūno dalys ar gaminiai iš jų, taip pat negyvi gyvūnų egzemplioriai.
Laukinių gyvūnų perkėlimas – laukinių gyvūnų individų paėmimas iš vienos vietos ir įkurdinimas gamtoje kitoje jų rūšies natūralaus arealo vietoje.
Laukinių gyvūnų rūšies buveinė – specifiniais abiotiniais ir biotiniais veiksniais pasižyminti aplinka, kurioje tam tikros rūšies laukiniai gyvūnai gyvena bet kuriuo savo biologinio ciklo etapu.
Laukinių gyvūnų rūšies introdukcija (toliau – introdukcija) – procesas, kai laukinių gyvūnų rūšies individai apgalvotai perkeliami už savo natūralaus arealo ribų ir įkurdinami gamtoje.
Laukinių gyvūnų rūšies populiacija – vienos laukinių gyvūnų rūšies individų visuma tam tikrame plote.
Laukinių gyvūnų rūšies reintrodukcija (toliau – reintrodukcija) – laukinių gyvūnų rūšies individų pakartotinis įkurdinimas areale, kuriame ta rūšis gyveno, bet išnyko ar buvo išnaikinta.
Laukinių gyvūnų rūšis – visuma vienos kilmės panašiomis morfologinėmis, fiziologinėmis, biocheminėmis, ekologinėmis ir etologinėmis ypatybėmis pasižyminčių laukinių gyvūnų individų, paplitusių tam tikroje teritorijoje, turinčių identišką kariotipą, galinčių tarpusavyje kryžmintis ir vesti vaisingus palikuonis. Rūšies sąvoka apima ir už rūšį žemesnio rango taksonus.
Prekyba laukiniais gyvūnais – laukinių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų pirkimas, pardavimas, supirkimas, nuoma, mainai, siūlymas parduoti arba kitas veiksmas, kurį galima prilyginti išvardytiems, įskaitant reklamavimą arba parduoti skatinančio veiksmo skelbimą ir kvietimą tartis, laikymas prekybai, vežimas komerciniais tikslais, įvežimas į Lietuvos Respubliką (įskaitant ir įvežimą iš jūros) iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių arba išvežimas iš Lietuvos Respublikos į Europos Sąjungai nepriklausančias šalis, vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją, viešas eksponavimas siekiant gauti pajamų, viešų vietų puošimas laukiniais gyvūnais, jų dalimis ar gaminiais iš jų.
Svetimžemė gyvūnų rūšis – ši sąvoka atitinka Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 3 straipsnio 1 punkte apibrėžtą sąvoką „svetimos rūšys“.
Zoologijos sodas – vieta su nuolatiniais įrenginiais, specialiomis patalpomis, kuriose nuolat laikomi ir visuomenei ne mažiau kaip septynias dienas per metus eksponuojami gyvi laukiniai gyvūnai, išskyrus cirkus, gyvūnų augintinių parduotuves, taip pat vietas, kuriose asmenys visuomenei eksponuoja ne daugiau kaip 20 rūšių laukinius žinduolius arba ne daugiau kaip 30 rūšių kitus laukinius gyvūnus, ir tai nekelia grėsmės laukinės gyvūnijos ir biologinės įvairovės išsaugojimui. Atvejai, kai laukinių gyvūnų eksponavimas kelia grėsmę biologinei įvairovei, nustatomi Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų kontrolės tvarkos apraše.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme, Medžioklės įstatyme, Mėgėjų žvejybos įstatyme, Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme, Žuvininkystės įstatyme, Reglamente (ES) Nr. 1143/2014, 2006 m. gegužės 4 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 865/2006, nustatančiame išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą įgyvendinimo taisykles, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. vasario 6 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 2019/220 (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 865/2006), ir 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. lapkričio 29 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 2019/2117 (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 338/97).
3 straipsnis. Nuosavybės teisė į laukinę gyvūniją
Laisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai nuosavybės teise priklauso valstybei.
Laisvėje gyvenę laukiniai gyvūnai, kurie, vadovaujantis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių laukinės gyvūnijos naudojimą, reikalavimais, buvo paimti iš aplinkos, tampa juos iš aplinkos paėmusio asmens nuosavybe, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.
Nelaisvėje laikyti natūraliai Lietuvos Respublikos teritorijoje paplitusių rūšių laukiniai gyvūnai, kurie ištrūksta į laisvę ir kurių savininkas per vieną mėnesį nuo ištrūkimo į laisvę dienos šių gyvūnų nesugauna, laikomi laisvėje gyvenančiais valstybei nuosavybės teise priklausančiais laukiniais gyvūnais. Jeigu šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta, kad ištrūkusių į laisvę gyvūnų rūšims paimti iš aplinkos reikalingas leidimas naudoti laukinius gyvūnus, šie gyvūnai laikomi laisvėje gyvenančiais valstybei nuosavybės teise priklausančiais laukiniais gyvūnais po vieno mėnesio nuo leidimo išdavimo dienos, jeigu savininkas per vieną mėnesį nuo leidimo išdavimo dienos šių gyvūnų nesugauna.
4 straipsnis. Laukinės gyvūnijos apsaugos ir jos išteklių naudojimo valstybinis valdymas, valstybės ir savivaldybių institucijų kompetencija
Laukinės gyvūnijos apsaugos ir jos išteklių naudojimo valstybinį valdymą pagal kompetenciją vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir jos įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas), Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir savivaldybių vykdomosios institucijos.
Aplinkos ministerija:
1) rengia ir tvirtina laukinės gyvūnijos apsaugos ir jos išteklių naudojimo programas ir koordinuoja jų įgyvendinimą;
2) nustato laukinės gyvūnijos išteklių, laukinių gyvūnų rūšių buveinių, veisimosi vietų, laikino apsistojimo vietų, žiemojimo vietų ir migracijos kelių apsaugos, atkūrimo ir tvarkymo reikalavimus;
3) tvirtina laukinių gyvūnų apsaugos ir veiksmų planų rengimo ir šių planų tvirtinimo tvarkos aprašą, invazinių rūšių valdymo ir naikinimo veiksmų planų tvirtinimo tvarkos aprašą;
4) tvirtina Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodiką;
5) tvirtina Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų kontrolės tvarkos aprašą;
6) tvirtina Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos aprašą;
7) tvirtina Invazinių rūšių valdymo ir naikinimo tvarkos aprašą;
8) tvirtina Invazinių rūšių Lietuvos Respublikos teritorijoje sąrašą;
9) tvirtina Invazinių rūšių kontrolės tarybos sudėtį ir Invazinių rūšių kontrolės tarybos nuostatus;
10) suderinusi su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, tvirtina Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles;
11) suderinusi su Muitinės departamentu ir Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, tvirtina Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisykles;
12) kartu su Žemės ūkio ministerija tvirtina Griežtai saugomų gyvūnų rūšių padarytos žalos apskaičiavimo metodiką;
13) nustato ir kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba organizuoja laukinių gyvūnų apsaugos priemones kilus pavojui gyvūnų gyvybei dėl gaisrų, stichinių nelaimių ar avarijų atvejais.
Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos:
1) koordinuoja, kontroliuoja ir įgyvendina laukinių gyvūnų apsaugos, gausos reguliavimo veiksmų planus, programas, metodikas; invazinių rūšių valdymo, veiksmų planų, gausos reguliavimo ir naikinimo priemones;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2352, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-23, i. k. 2023-25323
2) teikia informaciją ir konsultuoja asmenis apie šiame įstatyme nustatytus laukinių gyvūnų apsaugos ir naudojimo reikalavimus.
Savivaldybių vykdomosios institucijos Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka finansuoja medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijos priemones; pagal nusistatytus prioritetus dėl pasirinktų invazinių rūšių ir jų paplitimo teritorijų, atsižvelgdamos į sukauptas Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšas ir į galimybę jas skirti invazinių rūšių valdymo, gausos reguliavimo ir naikinimo priemonėms įgyvendinti, finansuoja šių priemonių įgyvendinimą.
ANTRASIS SKIRSNIS
LAUKINĖS GYVŪNIJOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMAS IR APSAUGA
5 straipsnis. Laukinės gyvūnijos išteklių naudotojų teisės ir pareigos
Laukinės gyvūnijos išteklių naudotojai yra fiziniai arba juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai (toliau – juridiniai asmenys), kurie šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytais būdais naudoja laukinės gyvūnijos išteklius.
Laukinės gyvūnijos išteklių naudotojai turi teisę:
1) naudoti laukinės gyvūnijos išteklius pagal šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių laukinės gyvūnijos apsaugą ir jos išteklių naudojimą, reikalavimus;
2) įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gauti finansinę paramą laisvėje gyvenančios laukinės gyvūnijos ištekliams apsaugoti ir atkurti, invazinių rūšių valdymo, gausos reguliavimo ir naikinimo priemonėms įgyvendinti;
3) jeigu nelaisvėje laikyti laukiniai gyvūnai ištrūko į laisvę, per vieną mėnesį nuo šių gyvūnų ištrūkimo į laisvę dienos organizuoti jų paiešką ir juos sugauti. Jeigu šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta, kad ištrūkusių į laisvę gyvūnų rūšims paimti iš aplinkos reikalingas leidimas naudoti laukinius gyvūnus, savininkas per vieną mėnesį nuo leidimo naudoti laukinius gyvūnus išdavimo dienos turi teisę šiuos gyvūnus sugauti. Prašymas išduoti leidimą naudoti laukinius gyvūnus turi būti pateiktas Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo dienos, kai nustatomas laukinių gyvūnų ištrūkimo į laisvę faktas.
Laukinės gyvūnijos išteklių naudotojai privalo:
1) nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų, žemės, miško ar vandens telkinių savininkų, valdytojų ir naudotojų teisių bei interesų;
2) įgyvendinti privalomas laukinės gyvūnijos apsaugos ir jos išteklių atkūrimo, invazinių rūšių valdymo, gausos reguliavimo ir naikinimo priemones;
3) šio įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais atlyginti žalą, atsiradusią dėl laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo;
4) nedelsdami pranešti policijai ir Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai, vykdančiai laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę, apie kiekvieną nelaisvėje laikytą ir į laisvę ištrūkusį laukinį gyvūną ar hibridą;
5) savo lėšomis organizuoti gyvūnų sugavimą, nužudymą ar sumedžiojimą, jeigu tai būtina pagal šio įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus.
6 straipsnis. Laukinės gyvūnijos išteklių naudojimas
Laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo būdai:
1) medžioklė;
2) žvejyba;
3) bet koks gyvų laukinių gyvūnų paėmimas iš aplinkos juos renkant, sumedžiojant, sužvejojant, gaudant tam pritaikytomis priemonėmis ar be jų, gyvūnus nužudant arba nenužudant (toliau – paėmimas iš aplinkos). Paėmimu iš aplinkos laikomas ir laukinių gyvūnų sunaikinimas;
4) laukinių gyvūnų laikymas ir veisimas nelaisvėje;
5) laukinių gyvūnų laikymas zoologijos soduose;
6) laukinių gyvūnų veisimas ir kryžminimas;
7) laukinių gyvūnų perkėlimas, introdukcija, reintrodukcija ir išleidimas į laisvę;
8) laukinių gyvūnų naudojimas švietimo ir mokslo tikslais;
9) laukinių gyvūnų naudojimas zoologinėms kolekcijoms sudaryti;
10) laukinių gyvūnų gausos reguliavimas siekiant apsaugoti žmonių sveikatą, fauną ir florą, išvengti didelės žalos žemės, miško ar žuvininkystės ūkiams ir kitai nuosavybei;
11) prekyba laukiniais gyvūnais.
Kai kurių laukinių gyvūnų rūšių išteklių naudojimas ir (ar) naudojimo būdai, atsižvelgiant į gyvūnų gerovės reikalavimus, laukinių gyvūnų ekologinę būklę, populiacijų dinamiką, buveinių būklę, reprodukcijos galimybes, biologines, etologines savybes arba jų svarbą tarptautiniu mastu, taip pat dėl šių laukinių gyvūnų rūšių naudojimo metu galinčios kilti grėsmės žmonių gyvybei ir sveikatai, dėl šių laukinių gyvūnų rūšių gyvūnų gerovės reikalavimų užtikrinimo sudėtingumo laikant nelaisvėje, šių laukinių gyvūnų ištrūkimo į laisvę atveju galinčios kilti invazijos į natūralias ekosistemas ir jų sutrikdymo pavojų, galinčios kilti grėsmės žmonių gyvybei ir sveikatai ar kitiems gyvūnams, ištrūkusiems gyvūnams gresiančios neišvengiamos žūties, gali būti draudžiamas (uždraudžiami) arba ribojamas (ribojami) nustatant iš aplinkos paimamų gyvūnų skaičių ir (ar) kitas naudojimo sąlygas ir būdus vadovaujantis šiuo įstatymu, Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymu, Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėmis ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintu Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašu.
Laukinių gyvūnų (išskyrus invazines rūšis) naudojimas neturi kelti grėsmės tokių rūšių ilgalaikiam išlikimui ir pastangoms užtikrinti tinkamą jų apsaugos būklę.
Laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo saugomose teritorijose sąlygas nustato Saugomų teritorijų įstatymas ir kiti veiklą saugomose teritorijose reglamentuojantys teisės aktai ir teritorijų planavimo dokumentai.
Laukinės gyvūnijos genetinių išteklių ir su jais susijusių tradicinių žinių naudojimas ir naudos, gaunamos naudojant genetinius išteklius moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, įskaitant biotechnologijas, pasidalijimas vykdomas vadovaujantis 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 511/2014 dėl Nagojos protokolo dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo naudotojams skirtų atitikties priemonių Sąjungoje.
Draudžiama naudoti laukinių žinduolių, paukščių, roplių ir varliagyvių rūšių gyvūnus cirkuose, išskyrus atvejus, kai cirkuose demonstruojami ir (arba) naudojami triukus ir manevrus atliekantys šių rūšių laukiniai gyvūnai priskiriami rūšims, įrašytoms į Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nurodytą sąrašą. Šis sąrašas sudaromas atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus.
TAR pastaba. 6 straipsnio 6 dalis įsigalioja 2021 m. lapkričio 1 d.
7 straipsnis. Laukinių gyvūnų laikymas nelaisvėje
Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje, priežiūros ir veisimo reikalavimai nustatyti Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse. Aplinkos ministerija Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustato:
1) leidžiamų laikyti nelaisvėje laukinių gyvūnų rūšių sąrašą ir (ar) veisti laukinių gyvūnų sąrašą;
2) laukinių gyvūnų rūšių naudojimo būdų apribojimus ir (ar) draudimus;
3) išimtis dėl šių laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje ir jų naudojimo būdų, atsižvelgdama į šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, nustačiusi gyvūnų užkrečiamąją ligą ir atsižvelgdama į šios ligos išplitimo riziką, uždraudžia laikyti nelaisvėje tam tikrų rūšių laukinius gyvūnus.
8 straipsnis. Leidimų laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus išdavimas ir galiojimo panaikinimas
Leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus išduoda ir sprendimą dėl leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus galiojimo panaikinimo priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, vadovaudamasi šiuo įstatymu ir Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatytais reikalavimais.
Leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus nereikalingas:
1) laikant namuose teisėtai įgytus laukinius gyvūnus, nekeliančius grėsmės žmonių gyvybei ir sveikatai, išskyrus saugomų rūšių gyvūnų veisimą;
2) laikant ir veisiant pelinius graužikus, kirstukus, kurmius, moliuskus, varliagyvius, vorus, vabzdžius ir kitus bestuburius gyvūnus, kurie nepriskirti saugomoms rūšims pagal Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą;
3) laikant ir veisiant laukinius gyvūnus, skirtus zoologijos soduose, aptvaruose, voljeruose ar kituose statiniuose laikomiems laukiniams gyvūnams šerti;
4) laikant ir veisiant Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nurodytų laukinių gyvūnų rūšių, nepriskiriamų saugomoms rūšims, gyvūnus. Šis sąrašas sudaromas atsižvelgiant į šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus;
5) Neteko galios nuo 2027-01-01
Straipsnio punkto naikinimas:
Nr. XIV-2172, 2023-09-21, paskelbta TAR 2023-09-27, i. k. 2023-18814
6) laikant, veisiant ir naudojant laukinių gyvūnų rūšių bandomuosius gyvūnus;
7) laikant prekybai skirtus laukinius gyvūnus, kurie skirti laikyti kaip gyvūnai augintiniai specializuotose gyvūnų prekybos vietose, kurios yra patvirtintos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinio padalinio Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka;
8) prekiaujant laukinių gyvūnų rūšių gyvūnais augintiniais savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu nustatytose vietose, kuriose gyvūnai nuolat nelaikomi;
9) turint leidimą prekiauti saugomų rūšių gyvūnais, išduotą vadovaujantis Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymu;
10) turint šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytą leidimą įkurti zoologijos sodą;
11) turint šio įstatymo 25 straipsnyje nurodytą leidimą naudoti invazines rūšis;
12) laikant ir veisiant vynuogines sraiges;
13) laikant laukinius gyvūnus, paimtus iš aplinkos globos ir gydymo tikslais;
14) kai, panaikinus leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus galiojimą, per Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos nustatytą ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų terminą gyvūnai savininko sprendimu perduodami kitiems asmenims, turintiems teisę ir sąlygas laikyti perduodamus laukinius gyvūnus, arba nugaišinami ar nužudomi laikantis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo reikalavimų;
15) laikant gyvūnus, kuriuos laikyti draudžiama, iki bus priimtas galutinis ir neskundžiamas teisinis sprendimas dėl gyvūnų konfiskavimo;
16) jeigu įgyvendinami Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos patvirtinti gamtotvarkos planai ir saugomų rūšių apsaugos ar veiksmų planai, vykdomos saugomų rūšių išsaugojimo programos ir priemonės.
Leidimai laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus išduodami asmenims, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas:
1) asmuo pateikė Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nurodytą prašymą išduoti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, visus tinkamai įformintus dokumentus ir informaciją;
2) asmuo kartu su prašymu išduoti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus pateikė Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai žemės sklypo (statinio), valdomo, naudojamo ir disponuojamo bendrosios nuosavybės teise, bendraturčių sutikimą, jeigu žemės sklypas (statinys), valdomas, naudojamas ir disponuojamas bendrosios nuosavybės teise;
3) asmuo, numatantis laukiniams gyvūnams laikyti aptvarus, voljerus ar kitus statinius įrengti miško žemėje, kartu su prašymu išduoti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai pateikė Lietuvos Respublikos miškų įstatyme nustatytą savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimą apriboti fizinių asmenų lankymąsi toje teritorijoje. Šis savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimas įsigalioja tik gavus leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus ir įrengus aptvarus, voljerus ar kitus statinius miško žemėje;
4) jeigu asmuo, prašantis išduoti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, pateikė Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai duomenis ir informaciją apie laikomus laukinius gyvūnus Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka (tais atvejais, kai asmuo jau turi kitoms laukinių gyvūnų rūšims išduotą leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus).
Leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus neišduodamas šiais atvejais:
1) kai laukiniams gyvūnams laikyti skirtus aptvarus, voljerus ar kitus statinius įrengti ketinama:
botaniniuose, botaniniuose-zoologiniuose, ornitologiniuose, telmologiniuose draustiniuose, miško genetiniuose draustiniuose, sėkliniuose medynuose, kituose sėklinės bazės objektuose;
kelių apsaugos zonose;
tveriant tvoras pakrantės apsaugos juostoje pažeidžiant Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių veiklą pakrančių apsaugos juostose, reikalavimus;
2) kai laukiniams gyvūnams laikyti planuojama aptverti didesnį miško žemės plotą, negu leidžiama pagal Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles;
3) kai Saugomų rūšių informacinėje sistemoje yra duomenų apie šioje teritorijoje saugomų rūšių radavietes ir augavietes, kurioms aptvaruose, voljeruose ar kituose statiniuose laikomi laukiniai gyvūnai ir vykdoma veikla darys neigiamą poveikį;
4) kai laukiniams gyvūnams laikyti aptvarus, voljerus ar kitus statinius įrengti ketinama teritorijose, kuriose nustatytos Europos bendrijos svarbos natūralios buveinės, ir šiuose aptvaruose, voljeruose ar kituose statiniuose laikomi laukiniai gyvūnai ir vykdoma veikla darys neigiamą poveikį šioms buveinėms;
5) kai Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinis padalinys informuoja, kad teritorija netinka planuojamus laikyti laukinius gyvūnus dėl užkrečiamųjų ligų, kurioms gali būti jautrūs planuojami laikyti nelaisvėje laukiniai gyvūnai, židinių šioje teritorijoje;
6) kai saugomos teritorijos direkcija informuoja, kad aptvaro, voljero ar kito statinio vietos pasirinkimas prieštarauja veiklą saugomoje teritorijoje reglamentuojantiems teisės aktams ir teritorijų planavimo dokumentams;
7) kai saugomos teritorijos direkcija informuoja, kad saugomoje teritorijoje aptvaro, voljero ar kito statinio įrengimo vietoje yra Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių, saugomų augalų rūšių augaviečių ar saugomų gyvūnų rūšių veisimosi ar maitinimosi vietų, kurioms aptvaruose, voljeruose ar kituose statiniuose laikomi gyvūnai ir vykdoma veikla turės neigiamą poveikį;
8) kai saugomos teritorijos direkcija informuoja, kad saugomoje teritorijoje įrengiant aptvarą, voljerą ar kitą statinį bus užtverti keliai ir priėjimai prie vandens telkinių, rekreacinių teritorijų, kitų saugomoje teritorijoje lankytinų objektų;
9) nebenagrinėjant prašymo išduoti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus dėl to, kad leidimo prašytojas per 60 kalendorinių dienų nuo informacijos apie būtinybę pateikti trūkstamus dokumentus ir (ar) informaciją gavimo dienos raštu Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai nepateikia visų prašomų dokumentų ir (ar) informacijos, reikalingų išduoti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus;
10) jeigu, išdavus leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, aptvarų, voljerų ar kitų statinių savininkas ar naudotojas laikys ir visuomenei eksponuos daugiau laukinių gyvūnų rūšių, negu nustatyta šio įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje.
Nebenagrinėjant prašymo išduoti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus dėl šio straipsnio 4 dalies 9 punkte nurodytos priežasties, leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus prašytojui grąžinami jo pateikti dokumentai ir (ar) informacija (išskyrus dokumentus ir (ar) informaciją, pateiktus elektroninėmis priemonėmis).
Leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus išduodamas dėl kiekvienos numatomos nelaisvėje laikyti laukinių gyvūnų rūšies. Kai aptvaras, voljeras ar kiti statiniai įrengti aptveriant miško žemę, atsižvelgiant į planuojamų laikyti ir laukinių gyvūnų kiekį, numatomas maksimalus užtveriamos teritorijos plotas.
Leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus išduodamas arba rašytinis atsisakymas išduoti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus asmeniui pateikiamas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nurodyto prašymo, visų tinkamai įformintų dokumentų ir reikalingos informacijos išduoti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus gavimo dienos.
Jeigu leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus prašytojas nuo prašymo, visų tinkamai įformintų dokumentų ir informacijos pateikimo dienos per 30 kalendorinių dienų negauna jokio atsakymo, laikoma, kad leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus išduotas.
Leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus galiojimas panaikinamas:
1) jeigu leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus turėtojas per nustatytą ne ilgesnį kaip 4 mėnesių terminą nepašalina nustatytų pažeidimų dėl laukinių gyvūnų gerovės ir laikymo nelaisvėje reikalavimų, nustatytų Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme ir Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse, vykdymo;
2) leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus turėtojas pateikia rašytinį prašymą panaikinti leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus galiojimą;
3) kai juridinis asmuo, kuriam išduotas leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, likviduojamas ar reorganizuojamas, baigdamas leidime laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus nurodytą veiklą;
4) leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus turėtojas miršta;
5) Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai nustačius gyvūnų užkrečiamąją ligą, dėl kurios išplitimo rizikos nurodytoje teritorijoje negalėtų būti laikomi tam tikrų rūšių laukiniai gyvūnai;
6) kai pagal leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus turėtojo pateikiamas ataskaitas ir informaciją arba patikrinimų metu nustatoma, kad laukiniams gyvūnams laikyti aptvarai, voljerai ar kiti statiniai įrengti aptveriant miško žemę ir juose vienus metus ir ilgiau nelaikomi laukiniai gyvūnai;
7) kai pagal leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus turėtojo pateikiamas ataskaitas ir informaciją arba patikrinimų metu nustatoma, kad laukiniams gyvūnams laikyti aptvarai, voljerai ar kiti statiniai įrengti aptveriant miško žemę ir juose laikoma mažiau laukinių gyvūnų ploto vienete, negu nustatyta Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse, ir per nustatytą ne ilgesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį neįvykdžius aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų privalomojo nurodymo dėl aptverto miško žemės ploto sumažinimo arba laikomų laukinių gyvūnų skaičiaus padidinimo ploto vienete aptvaruose, voljeruose ar kituose statiniuose;
8) kai aptvaras, voljeras ar kiti statiniai įrengti aptveriant miško žemę ir per vienus metus juose nepradedami laikyti laukiniai gyvūnai. Vienų metų terminas skaičiuojamas nuo miško žemės aptvėrimo dienos;
9) leidimui laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus išduoti asmuo buvo pateikęs suklastotus duomenis ir dokumentus.
Prieš panaikindama leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus galiojimą dėl šio straipsnio 9 dalies 1, 6 ir 8 punktuose nurodytų priežasčių, Aplinkos ministerijos įgaliota institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 9 dalies 1, 6 ir 8 punktų pažeidimų nustatymo dienos įspėja leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus turėtoją dėl leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus galiojimo panaikinimo ir šiems pažeidimams pašalinti nustato ne ilgesnį kaip 10 kalendorinių dienų terminą, kuris leidimo turėtojo prašymu gali būti vieną kartą pratęstas dar 15 kalendorinių dienų. Terminas pažeidimams pašalinti skaičiuojamas nuo leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus turėtojo informavimo apie sprendimo dėl įspėjimo priėmimą dienos.
Aplinkos ministerijos įgaliota institucija apie sprendimo dėl leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus galiojimo panaikinimą priėmimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuoja leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus turėtoją.
Buvęs leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus turėtojas privalo pašalinti aptvarus, voljerus (arba dalį jų) ar kitus statinius, esančius miško žemėje, per Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatytą terminą, jeigu juose nelaikomi kiti laukiniai gyvūnai.
Leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus pakeičiamas pasikeitus juridinio asmens pavadinimui ir (ar) adresui arba kai pasikeičia fizinis asmuo, teisėtai naudojantis aptvarus, voljerus ar kitus statinius, arba kai išduotame leidime laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus įrašytas fizinis asmuo pakeičia vardą ar pavardę, o kitos leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus sąlygos nesikeičia. Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, gavusi asmens prašymą ir žemės sklypo (statinio) nuosavybės teisę ar kitą valdymo teisę patvirtinančius dokumentus ar jų kopijas ir bendraturčių sutikimą (jeigu žemės sklypas (statinys) valdomas, naudojamas ir disponuojamas bendrosios nuosavybės teise), per 5 darbo dienas nuo prašymo, visų tinkamai įformintų dokumentų ir informacijos, reikalingų leidimui pakeisti, gavimo dienos pakeičia prašymą pateikusiam asmeniui leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus.
Jeigu leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus galiojimas panaikinamas, per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo dėl leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus galiojimo panaikinimo priėmimo laukiniai gyvūnai savininko sprendimu gali būti perduodami kitiems asmenims, turintiems teisę ir sąlygas laikyti perduodamus laukinius gyvūnus, arba nužudomi ar nugaišinami laikantis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo reikalavimų.
Aplinkos ministerijai uždraudus laikyti nelaisvėje ir (ar) veisti tam tikrų rūšių laukinius gyvūnus, asmenims, turintiems leidimą laikyti nelaisvėje šiuos laukinius gyvūnus, leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus galiojimas nenaikinamas. Leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus turėtojui leidžiama iki draudimo įsigaliojimo įsigytus laukinius gyvūnus laikyti iki jų mirties, užtikrinant, kad šie laukiniai gyvūnai toliau nesiveistų.
9 straipsnis. Leidimų laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus turėtojų pareigos ir teisės
Leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus turėtojo pareigos:
1) laikyti ir žymėti laukinius gyvūnus pagal Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatytus reikalavimus;
2) kaupti ir teikti Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai informaciją ir ataskaitą apie laikomus laukinius gyvūnus Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais;
3) laikyti tik teisėtai įgytus laukinius gyvūnus;
4) įrengus aptvarą, voljerą ar kitą statinį aptveriant miško žemę, per vienus metus juose pradėti laikyti laukinius gyvūnus. Vienų metų terminas skaičiuojamas nuo miško žemės aptvėrimo dienos;
5) įrengus aptvarą, voljerą ar kitą statinį aptveriant miško žemę, miško žemėje įrengti informacinius ženklus dėl apriboto lankymosi šioje teritorijoje, kaip tai nurodyta Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse;
6) kai aptvaras, voljeras ar kitas statinys įrengtas aptveriant miško žemę, laikyti ne mažiau laukinių gyvūnų aptverto miško žemės ploto vienete, negu nurodyta Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse;
7) nugaišusius laukinius gyvūnus tvarkyti vadovaujantis 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1069/2009);
8) Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai, vykdančiai laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę, pareikalavus, prieš patikrinimą ar patikrinimo metu pateikti visus dokumentus, susijusius su laukinių gyvūnų laikymu ir teisėtu įsigijimu, jeigu šių dokumentų leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus turėtojas nėra pateikęs kitam priežiūrą atliekančiam subjektui;
9) patikrinimo metu Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai, vykdančiai laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę, sudaryti sąlygas įsitikinti dėl laikomų laukinių gyvūnų skaičiaus ir jų ženklinimo, jeigu tai įmanoma padaryti saugiai ir nepakenkiant laukiniams gyvūnams;
10) Aplinkos ministerijai pakeitus reikalavimus dėl minimalių atskirų laukinių gyvūnų rūšių laikymo nelaisvėje sąlygų, nustatomų Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse, ne vėliau kaip per 18 mėnesių terminą nuo aplinkos ministro įsakymo įsigaliojimo įkurdinti laukinius gyvūnus ne blogesnėmis sąlygomis, negu nustatyta Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse.
Leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus turėtojo teisės:
1) aptvaruose, voljeruose ar kituose statiniuose laikomų laukinių gyvūnų gausą reguliuoti pagal Medžioklės įstatyme nustatytus reikalavimus dėl leidžiamų medžioklės įrankių ir priemonių naudojimo ir pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nustatytus saugaus elgesio medžioklės metu reikalavimus;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2486, 2024-03-14, paskelbta TAR 2024-03-21, i. k. 2024-05114
2) jeigu leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus galiojimas panaikinamas, per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo dėl leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus galiojimo panaikinimo priėmimo laukiniai gyvūnai savininko sprendimu gali būti perduodami kitiems asmenims, turintiems teisę ir sąlygas laikyti perduodamus laukinius gyvūnus, arba nužudomi ar nugaišinami laikantis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo reikalavimų.
10 straipsnis. Laukinių gyvūnų kryžminimas
Laukinių gyvūnų kryžminimo, domestikuotų ir laukinių gyvūnų rūšių gyvūnų kryžminimo, hibridų naudojimo kryžminimui ir šių gyvūnų veisimo reikalavimai nustatyti šiame įstatyme ir Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse.
Kryžminti skirtingų laukinių, domestikuotų ir laukinių rūšių gyvūnus, kryžminimui naudoti hibridus ir šiuos gyvūnus veisti leidžiama tik mokslo ir studijų institucijoms mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros tikslais, turint Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos išduotą leidimą naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui.
11 straipsnis. Leidimų naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui išdavimas, galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir galiojimo panaikinimas
Leidimą naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui išduoda, sprendimus dėl leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui galiojimo sustabdymo, leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui galiojimo panaikinimo priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija vadovaudamasi šiuo įstatymu.
Leidimas naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui neišduodamas šiais atvejais:
1) kai ketinama kryžminti skirtingų laukinių, domestikuotų ir laukinių gyvūnų rūšių gyvūnus, kryžminimui naudoti hibridus ir šiuos gyvūnus veisti ne mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros tikslais;
2) leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui prašytojas negalės užtikrinti, kad hibridai neturės galimybės ištrūkti į laisvę;
3) leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui prašytojas nepateikė Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai ataskaitos dėl anksčiau išduoto leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais;
4) nebenagrinėjant prašymo išduoti leidimą naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui dėl to, kad leidimo prašytojas per 60 kalendorinių dienų nuo informacijos apie būtinybę pateikti trūkstamus dokumentus ir (ar) informaciją gavimo dienos Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai nepateikia visų prašomų dokumentų, duomenų ir informacijos, reikalingų išduoti leidimą naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui.
Nebenagrinėjant prašymo išduoti leidimą naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui dėl šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos priežasties, leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui prašytojui grąžinami jo pateikti dokumentai ir (ar) informacija (išskyrus dokumentus ir (ar) informaciją, pateiktus elektroninėmis priemonėmis).
Mokslo ir studijų institucija, ketinanti vykdyti laukinių gyvūnų kryžminimą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros tikslais, prašyme leidimui naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui gauti kartu su dokumentais ir informacija, nurodyta Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse, pateikia Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai:
1) pagrindžiamąją informaciją apie numatomų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros tikslus, laukiamus rezultatus;
2) informaciją apie numatomų vykdyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros trukmę;
3) informaciją, kaip bus užtikrinama, kad laukiniai gyvūnai ir hibridai neištrūks į laisvę;
4) informaciją, kaip bus laikomi hibridai arba kur ir kam planuojama perduoti arba nužudyti ar nugaišinti laikantis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo reikalavimų išveistus hibridus, kai bus baigti moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra ir (ar) baigsis leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui galiojimo terminas.
Leidimas naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui išduodamas arba rašytinis atsisakymas išduoti leidimą naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui asmeniui pateikiamas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nurodyto prašymo, visų tinkamai įformintų dokumentų ir reikalingos informacijos leidimui naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui gauti gavimo dienos.
Leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui galiojimo terminas nustatomas atsižvelgiant ir įvertinus leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui prašytojo prašyme nurodytą numatomų vykdyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros trukmės pagrįstumą.
Aplinkos ministerijos įgaliota institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pažeidimų nustatymo dienos leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui turėtoją įspėja dėl leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui galiojimo sustabdymo, jeigu šio leidimo turėtojas:
1) veisia ir laiko didesnį skaičių hibridų, negu nustatyta leidime naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui;
2) laiko laukinius gyvūnus sąlygomis, kurios neatitinka gyvūnų gerovės ir laikymo nelaisvėje reikalavimų, nustatytų Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme ir Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse;
3) nepateikia Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai ataskaitos apie kryžminimui laikomus gyvūnus ir hibridus Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais.
Nustatytam pažeidimui pašalinti nustatomas ne ilgesnis kaip 10 kalendorinių dienų terminas, kuris leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui turėtojo prašymu gali būti pratęstas vieną kartą dar 15 kalendorinių dienų. Terminas pažeidimui pašalinti skaičiuojamas nuo leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui turėtojo informavimo apie sprendimo dėl įspėjimo priėmimą dienos.
Jeigu per nustatytą terminą leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui turėtojas nepašalina nustatytų pažeidimų, leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui galiojimas sustabdomas ne ilgesniam kaip 6 mėnesių terminui.
Leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui galiojimo sustabdymo terminas skaičiuojamas nuo Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos priimto sprendimo sustabdyti leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui galiojimą dienos.
Leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui galiojimo sustabdymo metu draudžiama vykdyti kryžminimą ir privaloma užtikrinti, kad laikomi hibridai toliau nesiveistų.
Leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui galiojimo sustabdymas panaikinamas, jeigu leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui turėtojas pašalina nustatytus pažeidimus, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui galiojimas.
Leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui galiojimas panaikinamas:
1) jeigu leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui turėtojas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo sprendimo dėl leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui galiojimo sustabdymo priėmimo dienos nepašalina nustatytų pažeidimų, dėl kurių sustabdytas leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui galiojimas;
2) leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui turėtojui pateikus rašytinį prašymą panaikinti leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui galiojimą;
3) kai juridinis asmuo, kuriam išduotas leidimas naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui, baigia leidime naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui nurodytą veiklą arba yra likviduojamas ar reorganizuojamas, baigdamas leidime naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui nurodytą veiklą;
4) Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai nustačius gyvūnų užkrečiamąją ligą, dėl kurios išplitimo rizikos nurodytoje teritorijoje negalėtų būti laikomi tam tikrų rūšių laukiniai gyvūnai;
5) leidimui naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui išduoti asmuo buvo pateikęs suklastotus duomenis ir dokumentus.
Prieš panaikindama leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui galiojimą dėl šio straipsnio 13 dalies 1 punkte nurodytos priežasties, Aplinkos ministerijos įgaliota institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos apie tai, kad leidimo turėtojas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui galiojimo sustabdymo dienos nepašalino nustatytų pažeidimų, dėl kurių sustabdytas leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui galiojimas, gavimo dienos įspėja leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui turėtoją dėl leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui galiojimo panaikinimo ir šiems pažeidimams pašalinti nustato ne ilgesnį kaip 10 kalendorinių dienų terminą, kuris leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui turėtojo prašymu gali būti vieną kartą pratęstas dar 15 kalendorinių dienų. Jeigu per nustatytą laikotarpį leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui turėtojas nepašalina nustatytų pažeidimų, leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui galiojimas panaikinamas. Terminas pažeidimui pašalinti skaičiuojamas nuo leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui turėtojo informavimo apie sprendimo dėl įspėjimo priėmimą dienos.
Aplinkos ministerijos įgaliota institucija apie sprendimo dėl leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo priėmimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuoja leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui turėtoją.
Buvęs leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui turėtojas po mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros tikslais vykdyto kryžminimo privalo užtikrinti, kad:
1) hibridus toliau laikys taip, kad jie neturėtų galimybės toliau daugintis iki jų natūralios mirties ir neturėtų galimybės ištrūkti į laisvę, arba
2) kad hibridai būtų perduoti mokslo ir studijų institucijoms, turinčioms leidimą naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui, arba
3) kad hibridai būtų nugaišinami ar nužudomi laikantis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo reikalavimų.
12 straipsnis. Leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui turėtojo pareigos
Leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui turėtojo pareigos:
1) užtikrinti, kad laikomi kryžminimui laukiniai gyvūnai ir hibridai neturėtų galimybės ištrūkti į laisvę;
2) teikti Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai ataskaitą apie kryžminimui laikomų gyvūnų rūšis ir skaičių bei išveistų hibridų skaičių Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais;
3) laikyti ir žymėti laukinius gyvūnus ir jų hibridus pagal Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatytus reikalavimus;
4) patikrinimo metu sudaryti sąlygas Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai, vykdančiai laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę, įsitikinti dėl laikomų gyvūnų skaičiaus, jeigu tai įmanoma padaryti saugiai ir nepakenkiant gyvūnams.
13 straipsnis. Laukinių gyvūnų paėmimas iš aplinkos ir naudojimas
Laukinių gyvūnų paėmimo iš aplinkos, laukinių gyvūnų naudojimo reikalavimai nustatyti šiame įstatyme ir Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse. Aplinkos ministerija uždraudžia paimti ir naudoti kai kurių rūšių laukinius gyvūnus, jeigu tai gali kelti grėsmę šių rūšių palankiai apsaugos būklei.
Paimti iš aplinkos ir (ar) naudoti laukinius gyvūnus, išskyrus atvejus, nurodytus šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje, galima turint Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos leidimą naudoti laukinius gyvūnus juos paimant iš buveinių ar tyčia trikdant, išduotą vadovaujantis šiuo įstatymu (toliau – leidimas naudoti laukinius gyvūnus). Saugomų rūšių laukiniai gyvūnai naudojami vadovaujantis Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymu.
14 straipsnis. Leidimų naudoti laukinius gyvūnus išdavimas, galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir galiojimo panaikinimas
Leidimą naudoti laukinius gyvūnus išduoda, sprendimus dėl leidimo naudoti laukinius gyvūnus galiojimo sustabdymo, leidimo naudoti laukinius gyvūnus galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimo naudoti laukinius gyvūnus galiojimo panaikinimo priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, vadovaudamasi šiuo įstatymu.
Leidimas naudoti laukinius gyvūnus nereikalingas:
1) kai gyvūnai nepaimami iš buveinių, tyčia netrikdomi ir nepadaroma žala jų būstams ar buveinėms;
2) trikdant ar paimant iš aplinkos pelinius graužikus, kirstukus, kurmius, roplius, varliagyvius, moliuskus, vorus, vabzdžius ir kitus bestuburius gyvūnus, kurie nepriskirti saugomoms rūšims pagal Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą;
3) paimti iš buveinių visų rūšių žuvis, nėges ir vėžius. Žuvys, nėgės ir vėžiai iš rūšies buveinių paimami Mėgėjų žvejybos įstatymo ir Žuvininkystės įstatymo nustatyta tvarka;
4) medžiojimo termino metu paimti iš aplinkos medžiojamųjų rūšių gyvūnus, kurie pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles priskiriami medžiojamiesiems gyvūnams ir turi Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nustatytus jų medžiojimo terminus. Šie gyvūnai nustatytuoju medžiojimo termino metu paimami iš buveinių Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nustatyta tvarka;
5) laukinės gyvūnijos naudotojui (leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, nurodyto šio įstatymo 8 straipsnyje, turėtojui, leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui, nurodyto šio įstatymo 11 straipsnyje, turėtojui ir leidimo įkurti zoologijos sodą, nurodyto šio įstatymo 17 straipsnyje, turėtojui) paimti iš aplinkos nelaisvėje laikytus ir pabėgusius matomais ženklais paženklintus medžiojamuosius ir medžiojamiesiems nepriskiriamus laukinius gyvūnus, neženklintus svetimžemių rūšių gyvūnus (išskyrus gyvūnus svetimžemių rūšių, nurodytų Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse) ir hibridus bet kuriuo metu naudojant veterinarinius vaistus gyvūnams nuraminti, bendrajai nejautrai sukelti, kad gyvūnus būtų galima saugiai fiksuoti; naudojant Medžioklės įstatyme nurodytas leidžiamas naudoti priemones ir įrankius: tinklus, graibštus, gaudykles, užtikrinančias gyvo ir nesužeisto gyvūno pagavimą, natūralios kilmės masalą, feromoninius ir cheminius jaukus, žiūronus, naktinio stebėjimo prietaisus, dirbtines priedangas, stacionarius ar kilnojamuosius bokštelius, sausumos ir vandens transporto priemones, bet nenaudojant Medžioklės įstatyme draudžiamų ir kitų leidžiamų, bet šiame punkte nenurodytų, naudoti įrankių ir priemonių, kai laukinės gyvūnijos naudotojas yra pranešęs policijai ir Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai, vykdančiai laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę, apie nelaisvėje laikytą ir į laisvę ištrūkusį laukinį gyvūną, kaip tai numatyta šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 4 punkte; jeigu laukinių gyvūnų paėmimas vykdomas medžioklės plotuose, šiame punkte nurodytas laukinės gyvūnijos naudotojas per Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatytą terminą apie numatomą vykdyti veiklą ir laiką praneša medžioklės plotų naudotojui ir Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai, vykdančiai laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2486, 2024-03-14, paskelbta TAR 2024-03-21, i. k. 2024-05114
6) sodybose ir negyvenamuose pastatuose bei jų priklausiniuose šių objektų savininkams, valdytojams ir naudotojams, nepaisant Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nustatytų terminų, naudojant Medžioklės įstatyme numatytas leistinas gaudymo priemones, gaudant ir pasiimant tų rūšių plėšriuosius medžiojamuosius žvėris, kuriems šiame punkte nurodytose taisyklėse yra nustatytas leistinas jų medžioklės terminas;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2486, 2024-03-14, paskelbta TAR 2024-03-21, i. k. 2024-05114
7) kai reguliuojama medžiojamųjų gyvūnų gausa teritorijose, kuriose pagal Medžioklės įstatymo reikalavimus medžioti draudžiama, ir vadovaujamasi Medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo teritorijose, kuriose medžioti draudžiama, tvarkos aprašu;
8) paimti iš aplinkos laukinius gyvūnus (taip pat ir priskiriamus saugomoms rūšims) globos ir gydymo tikslais, įsitikinus, kad šie gyvūnai laisvėje neišgyvens;
9) nužudant (taip pat ir laukinius gyvūnus, priskiriamus saugomoms rūšims), kai būtina nutraukti sunkiai sužeisto gyvūno kančias.
Leidimas naudoti laukinius gyvūnus neišduodamas, jeigu:
1) laukinius gyvūnus ketinama paimti iš buveinių juos nužudant ir naudoti kitais negu zoologinių kolekcijų sudarymo, švietimo, mokslo, gausos reguliavimo tikslais (išskyrus atvejus, kai siekiama paimti iš aplinkos anksčiau laikytus nelaisvėje ir ištrūkusius į laisvę gyvūnus juos nužudant);
2) ketinama medžioti ar vykdyti laukinių gyvūnų paėmimą iš aplinkos Medžioklės įstatyme draudžiamais medžioklės įrankiais ir priemonėmis bei Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse draudžiamais medžioklės būdais;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2486, 2024-03-14, paskelbta TAR 2024-03-21, i. k. 2024-05114
3) leidimo naudoti laukinius gyvūnus prašytojas nepateikė Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai ataskaitos dėl anksčiau išduoto leidimo naudoti laukinius gyvūnus panaudojimo Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais;
4) saugomos teritorijos direkcija nepritaria (kai laukinius gyvūnus numatoma naudoti saugomose teritorijose), kad būtų išduotas leidimas naudoti laukinius gyvūnus, atsižvelgdama į tai, ar numatyta veikla neprieštarauja veiklą saugomoje teritorijoje reglamentuojantiems dokumentams ir ar vykdoma veikla neturės neigiamo poveikio šioje saugomoje teritorijoje saugomoms vertybėms;
5) prašyme nurodyti klaidingi duomenys;
6) nebenagrinėjant prašymo išduoti leidimą naudoti laukinius gyvūnus dėl to, kad leidimo naudoti laukinius gyvūnus prašytojas per 60 kalendorinių dienų nuo informacijos apie būtinybę pateikti trūkstamus dokumentus ir (ar) informaciją gavimo dienos raštu Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai nepateikia visų prašomų dokumentų, duomenų ir informacijos, reikalingų išduoti leidimą naudoti laukinius gyvūnus.
Nebenagrinėjant prašymo išduoti leidimą naudoti laukinius gyvūnus dėl šio straipsnio 3 dalies 6 punkte nurodytos priežasties, leidimo naudoti laukinius gyvūnus prašytojui grąžinami jo pateikti dokumentai ir (ar) informacija (išskyrus dokumentus ir (ar) informaciją, pateiktus elektroninėmis priemonėmis).
Leidimo naudoti laukinius gyvūnus galiojimo terminas nustatomas atsižvelgiant į leidžiamų paimti iš aplinkos (ar tyčia trikdyti) gyvūnų biologines ir veisimosi savybes, bet ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui.
Leidime naudoti laukinius gyvūnus nurodomi leidžiamų naudoti laukinių gyvūnų rūšių ar jų grupių pavadinimai, leidžiamų paimti ir naudoti laukinių gyvūnų skaičius (jeigu ribojamas), naudojimo būdas ir tikslas, laikas (terminas), vieta (vietos), paėmimo iš aplinkos būdas (jeigu gyvūnus ketinama paimti iš jų buveinių).
Jeigu iš anksto negalima nustatyti, kur ir (arba) kokių rūšių laukiniai gyvūnai bus naudojami, leidime naudoti laukinius gyvūnus gali būti nenurodomos konkrečios laukinių gyvūnų rūšys, kurias leidžiama naudoti, ir naudojimo vietos. Tokiu atveju leidimo naudoti laukinius gyvūnus papildomų sąlygų skiltyje iš anksto aptariamos naudojimo sąlygos; nustatomi draudimai dėl laukinių gyvūnų naudojimo terminų ir vietų; dėl laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę vykdančios Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos informavimo apie laukinių gyvūnų paėmimo iš aplinkos vietas, laiką ir būdus; dėl medžioklės plotų naudotojų informavimo apie laukinių gyvūnų paėmimo iš aplinkos vietas, laiką ir būdus; dėl laukinių gyvūnų tyčinio trikdymo ar paėmimo iš aplinkos vietų, laiko, būdų ir skaičiaus suderinimo su saugomos teritorijos direkcija, jeigu planuojama naudoti laukinius gyvūnus šioje saugomoje teritorijoje ar šios saugomos teritorijos direkcijai priskirtoje saugomoje teritorijoje.
Derindama laukinių gyvūnų tyčinio trikdymo ar paėmimo iš aplinkos vietas, laiką ir būdus šio straipsnio 7 dalyje ir šio įstatymo 15 straipsnio 2 punkte nurodytais atvejais, saugomos teritorijos direkcija priima sprendimą nepritarti laukinių gyvūnų paėmimui iš buveinių arba jų tyčiniam trikdymui (dėl tyčinio trikdymo ar paėmimo iš aplinkos būdo, vietos, laiko ir skaičiaus) saugomoje teritorijoje ar jos dalyje, kai ši veikla prieštarauja veiklą saugomoje teritorijoje reglamentuojantiems dokumentams arba turės neigiamą poveikį saugomoms rūšims ar jų buveinėms. Saugomos teritorijos direkcijai priėmus sprendimą nepritarti laukinių gyvūnų paėmimo iš aplinkos arba jų tyčinio trikdymo sąlygoms (dėl tyčinio trikdymo ar paėmimo iš aplinkos būdo, vietos, laiko ir skaičiaus), laukinius gyvūnus trikdyti ar paimti iš aplinkos saugomoje teritorijoje ar jos dalyje draudžiama.
Leidimas naudoti laukinius gyvūnus išduodamas arba rašytinis atsisakymas išduoti leidimą naudoti laukinius gyvūnus asmeniui pateikiamas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo, visų tinkamai įformintų dokumentų ir informacijos, reikalingų išduoti leidimą naudoti laukinius gyvūnus, gavimo dienos.
Jeigu leidimo naudoti laukinius gyvūnus prašytojas nuo prašymo ir kitų reikalingų dokumentų pateikimo dienos per 30 kalendorinių dienų negauna jokio atsakymo, laikoma, kad leidimas naudoti laukinius gyvūnus išduotas.
Leidimo naudoti laukinius gyvūnus galiojimas sustabdomas, jeigu leidimo naudoti laukinius gyvūnus turėtojas nevykdo šio straipsnio 7 dalyje ir šio įstatymo 15 straipsnyje nustatytų reikalavimų dėl laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę vykdančios Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos ir medžioklės plotų naudotojų informavimo apie laukinių gyvūnų paėmimo iš aplinkos vietas, laiką ir būdus; dėl laukinių gyvūnų trikdymo ar paėmimo iš aplinkos vietų, laiko, būdų ir skaičiaus suderinimo su saugomos teritorijos direkcija.
Leidimo naudoti laukinius gyvūnus galiojimo sustabdymo metu leidimo naudoti laukinius gyvūnus turėtojui draudžiama vykdyti šiame leidime nurodytą veiklą.
Leidimo naudoti laukinius gyvūnus galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai leidimo naudoti laukinius gyvūnus turėtojas pašalina nustatytus pažeidimus, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo naudoti laukinius gyvūnus galiojimas.
Leidimo naudoti laukinius gyvūnus galiojimas panaikinamas:
1) kai leidimo naudoti laukinius gyvūnus turėtojas pateikia rašytinį prašymą panaikinti leidimo naudoti laukinius gyvūnus galiojimą;
2) kai juridinis asmuo, kuriam išduotas leidimas naudoti laukinius gyvūnus, baigia leidime naudoti laukinius gyvūnus nurodytą veiklą, likviduojamas ar reorganizuojamas, baigdamas leidime naudoti laukinius gyvūnus nurodytą veiklą;
3) kai leidimo naudoti laukinius gyvūnus turėtojas miršta;
4) jeigu leidimo naudoti laukinius gyvūnus turėtojas per leidimo naudoti laukinius gyvūnus galiojimo terminą daugiau negu vieną kartą pažeidžia leidimo naudoti laukinius gyvūnus sąlygas dėl leidžiamo naudoti ir (ar) paimti iš aplinkos laukinių gyvūnų skaičiaus ir (ar) vietos, ir (ar) laiko (termino), ir (ar) paėmimo iš aplinkos būdų ar priemonių;
5) jeigu asmuo leidimui naudoti laukinius gyvūnus išduoti buvo pateikęs suklastotus duomenis ir dokumentus.
Aplinkos ministerijos įgaliota institucija apie sprendimo dėl leidimo naudoti laukinius gyvūnus galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo priėmimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuoja leidimo naudoti laukinius gyvūnus turėtoją.
15 straipsnis. Leidimo naudoti laukinius gyvūnus turėtojo pareigos
Leidimo naudoti laukinius gyvūnus turėtojo pareigos:
1) jeigu leidimas naudoti laukinius gyvūnus išduotas paimti laukinius gyvūnus iš aplinkos pasibaigus leidimo naudoti laukinius gyvūnus galiojimo terminui, buvęs leidimo naudoti laukinius gyvūnus turėtojas Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka ir per nustatytą terminą pateikia ataskaitą, kurioje nurodomos paimtų laukinių gyvūnų rūšys, skaičius ir vieta. Ataskaitos pateikimo data nurodoma leidimo naudoti laukinius gyvūnus sąlygose;
2) jeigu medžiojamųjų laukinių gyvūnų rūšių, kurios pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles priskiriamos medžiojamiesiems gyvūnams, paėmimas iš buveinės vykdomas ne Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nustatytu medžiojimo termino metu ar kitų laukinių gyvūnų paėmimas juos nužudant vykdomas medžioklės plotuose Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nustatytais būdais, apie leidime naudoti laukinius gyvūnus nurodytos veiklos vykdymo vietą ir laiką šio leidimo naudoti laukinius gyvūnus turėtojas arba šiame leidime naudoti laukinius gyvūnus nurodytą veiklą vykdysiantis asmuo veiklos vykdymo datą (laikotarpį) ir vietą per Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatytą terminą ir šiose taisyklėse nurodyta tvarka apie laukinių gyvūnų paėmimo iš aplinkos vietas, laiką ir būdus turi informuoti laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę vykdančią Aplinkos ministerijos įgaliotą instituciją ir medžioklės plotų naudotojus; laukinių gyvūnų tyčinio trikdymo ar paėmimo iš aplinkos vietas, laiką ir būdus turi suderinti su saugomos teritorijos direkcija, jeigu planuoja naudoti laukinius gyvūnus šioje saugomoje teritorijoje ar šios saugomos teritorijos direkcijai priskirtoje saugomoje teritorijoje;
3) vykdydamas leidime naudoti laukinius gyvūnus nurodytą veiklą, su savimi turėti leidimą naudoti laukinius gyvūnus.
16 straipsnis. Iškamšų iš laukinių gyvūnų gaminimas. Reikalavimai iškamšų gamintojams
Reikalavimai iškamšų gamintojams, duomenų ir informacijos apie pagamintas iškamšas kaupimui, informacijos teikimui Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai nustatomi šiame įstatyme ir Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse.
Draudžiama priimti visų rūšių gyvūnus ir gaminti iš jų iškamšas, jeigu jie buvo neteisėtai sumedžioti, nušauti ar kitaip tyčia nužudyti, išskyrus atvejus, kai neteisėtai paimti gyvūnai yra realizuojami Vyriausybės patvirtintose Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėse nustatyta tvarka.
Iškamšų gamintojo pareigos:
1) paimti visų rūšių laukinius gyvūnus ar jų dalis iškamšoms gaminti tik iš asmenų, pateikusių laukinių gyvūnų ar jų dalių teisėtą įsigijimą patvirtinančius dokumentus ar jų kopijas (jeigu šie dokumentai reikalingi). Jeigu dėl iškamšos pagaminimo kreipiasi asmuo, neturintis laukinių gyvūnų ar jo dalių teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų, iškamšų gamintojas apie tai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas informuoja laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę vykdančią Aplinkos ministerijos įgaliotą instituciją;
2) Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka kaupti informaciją apie pagamintas iškamšas ir teikti šią informaciją Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai;
3) turėti laukinių gyvūnų, iš kurių gaminamos iškamšos, teisėtą įsigijimą patvirtinančius dokumentus ar jų kopijas (jeigu šie dokumentai reikalingi);
4) leisti laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę vykdančiai Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai patikrinti ar apžiūrėti gamybines patalpas, šaldytuvus, turimus gyvūnus, iškamšas ir kaupiamą informaciją apie pagamintas iškamšas;
5) tvarkant šalutinius gyvūninius produktus, laikytis Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 reikalavimų.
Komerciniais tikslais iškamšos eksponuojamos ar kitaip naudojamos vadovaujantis Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklėse nustatytais reikalavimais.
17 straipsnis. Laukinių gyvūnų laikymas zoologijos soduose. Leidimų įkurti zoologijos sodą išdavimas ir jų galiojimo panaikinimas. Zoologijos sodo ar jo dalies uždarymas, draudimas į zoologijos sodą ar į jo dalį įleisti lankytojus. Zoologijos sodų vertinimo komisija
Prieš įkuriant zoologijos sodą ir prieš pradedant į jį leisti lankytojus, būtina gauti leidimą įkurti zoologijos sodą, išduotą vadovaujantis šio įstatymo ir Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų kontrolės tvarkos apraše nustatytais reikalavimais.
Su prašymu išduoti leidimą įkurti zoologijos sodą pagal Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų kontrolės tvarkos aprašą Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai pateikiama informacija apie vietą ir jos tinkamumą įkurti zoologijos sodą, informacija apie numatomas laikyti laukinių gyvūnų rūšis ir jų laikymo sąlygas; informacija apie šio straipsnio 12 dalies 1–7 punktų reikalavimų įgyvendinimo užtikrinimą prieš pradedant į zoologijos sodą leisti lankytojus.
Vietai, kurioje planuojama įkurti zoologiją sodą, įvertinti, prieš išduodant leidimą įkurti zoologijos sodą ir prieš pradedant į jį leisti lankytojus, dalyvauti kompleksiniuose zoologijos sodo patikrinimuose, teikti metodinę pagalbą Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai atliekant zoologijos sodų patikrinimus, Aplinkos ministerija sudaro Zoologijos sodų vertinimo komisiją (toliau – komisija), tvirtina jos sudėtį ir darbo reglamentą. Komisija sudaroma iš Aplinkos ministerijos, Aplinkos ministerijos įgaliotos išduoti leidimus įkurti zoologijos sodą institucijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Aplinkos ministerijos įgaliotų institucijų, vykdančių laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę, atstovų, mokslo ir studijų institucijų, veterinarijos ir biologijos specialistų.
Leidimas įkurti zoologijos sodą neišduodamas, jeigu leidimo įkurti zoologijos sodą prašytojas:
1) neįgyvendina ir (ar) negali užtikrinti, kad išdavus leidimą įkurti zoologijos sodą ir prieš pradedant į jį leisti lankytojus bus įgyvendinti šio straipsnio 12 dalies 1–7 punktų reikalavimai, ir (ar)
2) nesudaro sąlygų atlikti šio straipsnio 5 dalyje nurodytą vietos, kurioje numatoma įkurti zoologijos sodą, įvertinimą.
Gavusi Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų kontrolės tvarkos apraše nurodytą prašymą išduoti leidimą įkurti zoologijos sodą, visus tinkamai įformintus dokumentus ir informaciją, reikalingus sprendimui dėl leidimo įkurti zoologijos sodą išdavimo priimti, leidimus įkurti zoologijos sodą išduodanti Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, prieš išduodama leidimą įkurti zoologijos sodą, organizuoja vietos, kurioje numatoma įkurti zoologijos sodą, įvertinimą per Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų kontrolės tvarkos apraše nustatytą terminą. Įvertinimą atlieka komisija. Tikrinant įvertinama leidimo įkurti zoologijos sodą prašytojo numatomo įkurti zoologijos sodo veiklos atitiktis šio įstatymo, Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų kontrolės tvarkos aprašo ir kitų laukinių gyvūnų laikymą nelaisvėje reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams. Komisija per Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų kontrolės tvarkos apraše nustatytą terminą pateikia leidimus įkurti zoologijos sodą išduodančiai Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai įvertinimo ataskaitą dėl numatomo įkurti zoologijos sodo atitikties teisės aktų reikalavimams.
Leidimus įkurti zoologijos sodą išduodanti Aplinkos ministerijos įgaliota institucija nuo prašymo, visų tinkamai įformintų dokumentų ir informacijos, reikalingų išduoti leidimą įkurti zoologijos sodą, gavimo dienos ir, įvertinusi pateiktą komisijos ataskaitą, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų priima sprendimą dėl leidimo įkurti zoologijos sodą išdavimo ir išduoda leidimą įkurti zoologijos sodą arba pateikia leidimo įkurti zoologijos sodą prašytojui rašytinį atsisakymą išduoti leidimą įkurti zoologijos sodą. Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, priimdama sprendimą dėl leidimo įkurti zoologijos sodą išdavimo (arba dėl atsisakymo išduoti leidimą įkurti zoologijos sodą), įvertina komisijos ataskaitoje pateiktą informaciją dėl numatomo įkurti zoologijos sodo veiklos atitikties šio įstatymo, Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų kontrolės tvarkos aprašo ir kitų laukinių gyvūnų laikymą nelaisvėje reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams.
Vietos, kurioje numatoma įkurti zoologijos sodą, įvertinimo ir komisijos ataskaitos pateikimo Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai terminai įskaičiuojami į leidimo įkurti zoologijos sodą išdavimo (arba rašytinio atsisakymo išduoti leidimą įkurti zoologijos sodą pateikimo) terminą.
Jeigu leidimo įkurti zoologijos sodą prašytojas per Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų kontrolės tvarkos apraše nustatytą terminą nesudaro sąlygų atlikti šio straipsnio 5 dalyje nurodytą vietos, kurioje numatoma įkurti zoologijos sodą, įvertinimą, leidimo įkurti zoologijos sodą išdavimo terminas pratęsiamas tiek dienų, kiek dienų vėliau atliekamas įvertinimas.
Prašymas išduoti leidimą įkurti zoologijos sodą nebenagrinėjamas, jeigu leidimo įkurti zoologijos sodą prašytojas per 60 kalendorinių dienų nuo informacijos apie būtinybę pateikti trūkstamus dokumentus ir (ar) informaciją gavimo dienos raštu leidimus įkurti zoologijos sodą išduodančiai Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai nepateikia visų prašomų dokumentų, duomenų ir informacijos, reikalingų sprendimui dėl leidimo įkurti zoologijos sodą išdavimo priimti; ir (ar) jeigu leidimo įkurti zoologijos sodą prašytojas per 60 kalendorinių dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų ir informacijos, reikalingų išduoti leidimą įkurti zoologijos sodą, pateikimo dienos nesudaro sąlygų atlikti šio straipsnio 5 dalyje nurodytą vietos, kurioje numatoma įkurti zoologijos sodą, įvertinimą.
Nebenagrinėjant prašymo išduoti leidimą įkurti zoologijos sodą dėl šio straipsnio 9 dalyje nurodytų priežasčių, leidimo įkurti zoologijos sodą prašytojui grąžinami jo pateikti dokumentai ir (ar) informacija (išskyrus dokumentus ir (ar) informaciją, pateiktus elektroninėmis priemonėmis).
Jeigu Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai priimti sprendimą dėl leidimo įkurti zoologijos sodą išdavimo būtina įvertinti ir patikrinti papildomą informaciją dėl numatomo įkurti zoologijos sodo atitikties šio straipsnio 12 dalyje nurodytoms privalomoms įgyvendinti priemonėms ir reikalavimams ir (ar) laukinių gyvūnų teisėto įsigijimo, leidimo įkurti zoologijos sodą išdavimo terminas gali būti pratęsiamas ne ilgesniam kaip 30 kalendorinių dienų terminui. Tokiu atveju Aplinkos ministerijos įgaliota institucija ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo, visos reikalingos informacijos ir dokumentų gavimo dienos pateikia leidimo įkurti zoologijos sodą prašytojui atsakymą dėl prašymo nagrinėjimo pratęsimo.
Leidimo įkurti zoologijos sodą turėtojas privalo užtikrinti, kad zoologijos sode būtų įgyvendinamos šios priemonės ir reikalavimai:
1) dalyvaujama moksliniuose tyrimuose, kuriais prisidedama prie laukinių gyvūnų rūšių apsaugos, ir (ar) organizuojami mokymai atitinkamų įgūdžių apsaugos srities klausimais, ir (ar) keičiamasi informacija, susijusia su rūšių apsauga, ir (ar) užsiimama rūšių veisimu nelaisvėje, jų populiacijų atkūrimu arba reintrodukcija į laukinę gamtą;
2) skatinamas visuomenės mokymasis ir švietimas biologinės įvairovės apsaugos srityje, teikiant informaciją apie eksponuojamas laukinių gyvūnų rūšis ir jų natūralias buveines;
3) laikomi gyvūnai būtų įkurdinti sąlygomis, kurios atitinka šių gyvūnų rūšių įkurdinimo biologinius, fiziologinius, etologinius ir apsaugos reikalavimus pagal Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles ir Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą;
4) gyvūnai laikomi, šeriami ir girdomi pagal jų fiziologinius poreikius, taikomos biologinio saugumo priemonės, užtikrinama tinkama gyvūnų sveikatos būklė ir nuolatinė jų priežiūra, vykdomos prevencinės ir gydomosios veterinarinės priežiūros ir mitybos programos, prireikus gydymas ir vakcinavimas;
5) užtikrinama, kad gyvūnai neištrūktų iš aptvarų, voljerų, kitų statinių ir įrenginių, kad į šiuos aptvarus, voljerus, kitus statinius ir įrenginius nepatektų laisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai;
6) užtikrinamas zoologijos sodo lankytojų saugumas;
7) saugoma, atnaujinama ir teikiama informacija ir duomenys apie zoologijos sode laikomus gyvūnus ir jų rūšis Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų kontrolės tvarkos apraše nustatyta tvarka ir terminais;
8) laikomasi šio įstatymo, Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų kontrolės tvarkos aprašo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių laukinės gyvūnijos apsaugą ir naudojimą, reikalavimų.
Laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę vykdanti Aplinkos ministerijos įgaliota institucija zoologijos sodo patikrinimo metu visame zoologijos sode arba jo dalyje nustatytiems pažeidimams dėl šio straipsnio 12 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose nurodytų zoologijos sodams privalomų įgyvendinti priemonių ir reikalavimų nevykdymo pašalinti ir, atsižvelgdama į keliamą grėsmę gyvūnų gerovei ir zoologijos sodų lankytojų saugumo užtikrinimą, priima sprendimą ir įpareigoja leidimo įkurti zoologijos sodą turėtoją pašalinti patikrinimo metu nustatytus pažeidimus visame zoologijos sode arba jo dalyje per ne ilgesnį kaip 2 metų laikotarpį. Terminas nustatytiems pažeidimams pašalinti skaičiuojamas nuo pažeidimo nustatymo dienos.
Kai leidimo įkurti zoologijos sodą turėtojas zoologijos sodų patikrinimų metu nepateikia teisėtą laukinių gyvūnų rūšių įsigijimą ir (ar) jų kilmę patvirtinančių dokumentų arba visame zoologijos sode arba jo dalyje nustatomi pažeidimai dėl šio straipsnio 12 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytų reikalavimų ir privalomų įgyvendinti priemonių nevykdymo, laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę vykdanti Aplinkos ministerijos įgaliota institucija priima sprendimus dėl draudimo įleisti lankytojus į zoologijos sodą arba į jo dalį, iki bus pašalinti patikrinimo metu nustatyti pažeidimai. Prieš priimdama sprendimą dėl draudimo įleisti lankytojus į zoologijos sodą arba į jo dalį, laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę vykdanti Aplinkos ministerijos įgaliota institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo nustatytų pažeidimų dėl šio straipsnio 12 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytų zoologijos sodams privalomų įgyvendinti priemonių ir reikalavimų nevykdymo nustatymo dienos įspėja leidimo įkurti zoologijos sodą turėtoją dėl draudimo įleisti lankytojus į zoologijos sodą arba į jo dalį ir šiems pažeidimams pašalinti nustato ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų terminą, kuris leidimo įkurti zoologijos sodą turėtojo prašymu gali būti vieną kartą pratęstas dar 15 kalendorinių dienų. Terminas pažeidimams pašalinti skaičiuojamas nuo leidimo įkurti zoologijos sodą turėtojo informavimo apie sprendimo dėl įspėjimo priėmimą dienos.
Nepašalinus šio straipsnio 12 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytų reikalavimų pažeidimų šio straipsnio 14 dalyje nurodytais terminais, laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę vykdanti Aplinkos ministerijos įgaliota institucija priima sprendimą dėl draudimo įleisti lankytojus į zoologijos sodą arba į jo dalį ir nustato ne ilgesnį kaip 2 metų terminą pažeidimams pašalinti. Terminas pažeidimams pašalinti skaičiuojamas nuo pažeidimų nustatymo dienos.
Laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę vykdanti Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, atsižvelgdama į zoologijos sodų patikrinimų metu nustatytus pažeidimus dėl šio straipsnio 12 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytų reikalavimų ir privalomų įgyvendinti priemonių, užtikrinančių lankytojų saugumą, nevykdymo, sprendimą dėl draudimo įleisti lankytojus į zoologijos sodą arba į jo dalį gali priimti nedelsdama. Priėmusi sprendimą dėl draudimo įleisti lankytojus į zoologijos sodą arba į jo dalį, laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę vykdanti Aplinkos ministerijos įgaliota institucija nustato ne ilgesnį kaip 2 metų terminą pažeidimams pašalinti. Terminas pažeidimams pašalinti skaičiuojamas nuo pažeidimų nustatymo dienos.
Laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę vykdanti Aplinkos ministerijos įgaliota institucija sprendimą dėl draudimo įleisti lankytojus į zoologijos sodą arba į jo dalį panaikina, jeigu leidimo įkurti zoologijos sodą turėtojas pašalina nustatytus pažeidimus, dėl kurių buvo priimtas sprendimas dėl draudimo įleisti lankytojus į zoologijos sodą arba į jo dalį per šio straipsnio 14 ir (ar) 15, ir (ar) 16 dalyse nurodytus terminus.
Jeigu leidimo įkurti zoologijos sodą turėtojas nepašalina patikrinimo metu zoologijos sodo dalyje nustatytų pažeidimų dėl šio straipsnio 12 dalies 2, 7 ir 8 punktuose nurodytų zoologijos sodams privalomų įgyvendinti priemonių ir reikalavimų nevykdymo per nustatytą ne ilgesnį kaip 2 metų terminą skaičiuojant nuo pažeidimo nustatymo dienos arba jeigu per šio straipsnio 15 ir 16 dalyse nurodytus terminus zoologijos sodo dalyje nepašalinami šio straipsnio 12 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytų reikalavimų pažeidimai, laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę vykdanti Aplinkos ministerijos įgaliota institucija priima sprendimą dėl zoologijos sodo dalies uždarymo ir įpareigoja zoologijos sodo dalį uždaryti per nustatytą ne ilgesnį kaip 8 mėnesių terminą. Terminas pažeidimams pašalinti skaičiuojamas nuo pažeidimo nustatymo dienos.
Aplinkos ministerijos įgaliota institucija leidimo įkurti zoologijos sodą galiojimą panaikina, jeigu yra nors viena iš šių sąlygų:
1) leidimo įkurti zoologijos sodą turėtojas pateikia rašytinį prašymą panaikinti leidimo galiojimą;
2) juridinis asmuo, kuriam išduotas leidimas įkurti zoologijos sodą, likviduojamas ar reorganizuojamas, baigdamas leidime nurodytą veiklą;
3) leidimo įkurti zoologijos sodą turėtojas miršta;
4) Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nustato gyvūnų užkrečiamąją ligą, dėl kurios išplitimo rizikos nurodytoje teritorijoje negalėtų būti laikomi tam tikrų rūšių laukiniai gyvūnai, ir gyvūnai nepašalinami iš zoologijos sodo per nustatytą terminą;
5) jeigu, skaičiuojant nuo pažeidimo nustatymo dienos, per nustatytą ne ilgesnį kaip 2 metų laikotarpį nepašalinami visame zoologijos sode nustatyti pažeidimai dėl šio straipsnio 12 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose nurodytų zoologijos sodams privalomų įgyvendinti priemonių ir reikalavimų arba jeigu per šio straipsnio 15 ir 16 dalyse nurodytus terminus nepašalinami visame zoologijos sode šio straipsnio 12 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytų reikalavimų pažeidimai;
6) leidimui įkurti zoologijos sodą išduoti asmuo pateikė suklastotus duomenis ir dokumentus.
Prieš panaikindama leidimo įkurti zoologijos sodą galiojimą dėl šio straipsnio 19 dalies 5 punkte nurodytos priežasties, Aplinkos ministerijos įgaliota institucija prieš 30 kalendorinių dienų įspėja leidimo įkurti zoologijos sodą turėtoją dėl leidimo įkurti zoologijos sodą galiojimo panaikinimo.
Aplinkos ministerijos įgaliota institucija apie sprendimo dėl leidimo įkurti zoologijos sodą galiojimo panaikinimo priėmimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuoja leidimo įkurti zoologijos sodą turėtoją.
Panaikinus leidimo įkurti zoologijos sodą galiojimą, buvęs leidimo įkurti zoologijos sodą turėtojas įpareigojamas uždaryti zoologijos sodą per nustatytą ne ilgesnį kaip 8 mėnesių terminą nuo leidimo įkurti zoologijos sodą galiojimo panaikinimo dienos ir pašalinti esančius miško žemėje aptvarus, voljerus (arba jų dalį) ar kitus statinius, dėl kurių priimtas Miškų įstatyme nustatytas savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimas apriboti fizinių asmenų lankymąsi toje teritorijoje.
Uždarius zoologijos sodą ar jo teritorijos dalį, leidimo įkurti zoologijos sodą turėtojas (kai leidimo įkurti zoologijos sodą galiojimas panaikinamas, – buvęs leidimo įkurti zoologijos sodą turėtojas) privalo laukinius gyvūnus įkurdinti tokiomis sąlygomis, kurios atitinka šių gyvūnų rūšių įkurdinimo reikalavimus pagal Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles. Jeigu leidimo įkurti zoologijos sodą turėtojas (arba buvęs leidimo įkurti zoologijos sodą turėtojas) per nustatytą laiką neįkurdina gyvūnų atitinkamomis sąlygomis, Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos siūlymu sveiki gyvūnai turi būti perkelti į turinčius leidimus įkurti zoologijos sodą kitus zoologijos sodus, į aptvarus, voljerus ar kitus statinius, kuriems yra išduotas leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus ir kuriuose yra sąlygos įkurdinti laukinius gyvūnus pagal Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles, į gyvūnų globos įstaigas arba nugaišinti ar nužudyti laikantis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo reikalavimų. Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos, įvertinusios komisijos siūlymą, priima sprendimą dėl gyvūnų perkėlimo, gydymo ar nužudymo, kai leidimo įkurti zoologijos sodą turėtojas (arba buvęs leidimo įkurti zoologijos sodą turėtojas) neįkurdina laukinių gyvūnų tinkamomis sąlygomis. Gyvūnų perkėlimą, gydymą ar nužudymą organizuoja leidimo įkurti zoologijos sodą turėtojas (kai leidimo įkurti zoologijos sodą galiojimas panaikinamas, – buvęs leidimo įkurti zoologijos sodą turėtojas). Sergantys gyvūnai perkeliami į veterinarijos gydyklas, iki pasveiks. Gyvūnų perkėlimas, gydymas ir nužudymas atliekamas leidimo įkurti zoologijos sodą turėtojo (kai leidimo įkurti zoologijos sodą galiojimas panaikinamas, – buvusio leidimo įkurti zoologijos sodą turėtojo) lėšomis. Leidimo įkurti zoologijos sodą turėtojas (kai leidimo įkurti zoologijos sodą galiojimas panaikinamas, – buvęs leidimo įkurti zoologijos sodą turėtojas) prisiima visą riziką ir atsakomybę dėl gyvūnų laikymo, naudojimo, perkėlimo, gydymo ar nužudymo.
Išduotas leidimas įkurti zoologijos sodą pakeičiamas pasikeitus juridinio asmens pavadinimui ir (ar) adresui arba kai pasikeičia fizinis asmuo, teisėtai naudojantis aptvarus, voljerus ar kitus statinius, arba kai išduotame leidime įkurti zoologijos sodą įrašytas fizinis asmuo pakeičia vardą ar pavardę, o kitos leidimo įkurti zoologijos sodą išdavimo sąlygos nesikeičia.
Keičiant leidimą įkurti zoologijos sodą, leidimus išduodančiai Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai pateikiamas prašymas pakeisti leidimą įkurti zoologijos sodą. Aplinkos ministerijos įgaliota institucija pakeičia leidimą įkurti zoologijos sodą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo, visų tinkamai įformintų dokumentų ir informacijos, reikalingų leidimą įkurti zoologijos sodą pakeisti, gavimo dienos.
Zoologijos sodų veiklos priežiūrą pagal kompetenciją vykdo už laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę, už valstybinę veterinarinę kontrolę ir valstybinę veterinarinę priežiūrą atsakingos institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.
Zoologijos sodas, kurio savininko teises ir pareigas įgyvendina Aplinkos ministerija, veiklą vykdo bendradarbiaudamas su šio sodo taryba, kuri yra kolegialus patariamasis organas. Šios tarybos sudarymo tvarką nustato ir jos nuostatus tvirtina aplinkos ministras.
18 straipsnis. Invazinių rūšių kontrolės taryba
Invazinių rūšių kontrolės taryba teikia pasiūlymus Aplinkos ministerijai, Aplinkos ministerijos įgaliotoms institucijoms, koordinuojančioms ir įgyvendinančioms invazinių rūšių valdymą ir kontrolę, laukinių gyvūnų bei jų hibridų naudojimą ir kontrolę, dėl invazinių rūšių plitimo prevencijos, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, šių rūšių valdymo ir veiksmų planų, gausos reguliavimo ir naikinimo priemonių ir programų kūrimo ir įgyvendinimo, dėl teisės aktų, susijusių su invazinėmis rūšimis, rengimo, pakeitimo ar papildymo, teikia rekomendacijas, pasiūlymus ir išvadas dėl laukinių gyvūnų bei jų hibridų perkėlimo, introdukcijos ir reintrodukcijos, taip pat teikia pasiūlymus dėl invazinių rūšių įvežimo į Lietuvos Respubliką ir jų naudojimo.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2352, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-23, i. k. 2023-25323
Invazinių rūšių kontrolės tarybą sudaro Aplinkos ministerijos, Aplinkos ministerijos įgaliotų institucijų, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos, mokslo ir studijų institucijų atstovai.
19 straipsnis. Laukinių gyvūnų introdukcija, reintrodukcija. Leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti laukinius gyvūnus išdavimas, galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir galiojimo panaikinimas
Introdukuoti ar reintrodukuoti laukinius gyvūnus leidžiama turint Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos leidimą laukinių gyvūnų introdukcijai ar reintrodukcijai, išduotą vadovaujantis šiuo įstatymu ir Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos aprašu (toliau – leidimas introdukuoti ar reintrodukuoti).
Leidžiama reintrodukuoti Lietuvos Respublikos teritorijoje natūraliai gyvenusių ir išnykusių laukinių gyvūnų rūšis prieš tai ištiriant, ar tikslinga jas reintrodukuoti, ar reintrodukcija padės atkurti palankią rūšies apsaugos būklę, atsižvelgiant į kitų valstybių patirtį ir atlikus mokslinius tyrimus, jeigu ši reintrodukcija nekelia pavojaus ekosistemų stabilumui, yra įvertintos rūšies perspektyvos, galimas jų poveikis kitoms rūšims, jų populiacijoms ir buveinėms, ir Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai priėmus sprendimą dėl leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti išdavimo. Jeigu ketinama reintrodukuoti vietines laukinių gyvūnų rūšis, kurios įrašytos į Europos bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurioms reikalinga griežta apsauga, sąrašą, patvirtintą aplinkos ministro, reintrodukcija gali būti vykdoma tik atitinkamai pasitarus su visuomene dėl šių rūšių reintrodukcijos. Pasitarimo su visuomene tvarką ir terminus nustato Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos aprašas.
Sprendimas nepritarti rūšies introdukcijai ar reintrodukcijai priimamas ir leidimas introdukuoti ar reintrodukuoti neišduodamas:
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).