Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2, 5, 19, 22, 25, 26, 28, 31, 32, 33, 34, 35, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 44, 47, 48, 49, 50, 52, 54 straipsnių ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 34-1, 34-2, 40-1 straipsniais ir nauju trečiuoju skirsniu įstatymas

Tipas Įstatymas
Publikavimas 2010-09-30
Paskutinį kartą atnaujinta 2011-06-30
Būsena Galiojantis
Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas
Šaltinis TAR
straipsniai 35
Pakeitimų istorija JSON API

Įstatymas

skelbtas: Žin., 2010, Nr. 123-6260

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 2, 5, 19, 22, 25, 26, 28, 31, 32, 33, 34,

35, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 44, 47, 48, 49, 50, 52, 54 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO

PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 341, 342, 401

STRAIPSNIAIS IR NAUJU TREČIUOJU SKIRSNIU

ĮSTATYMAS

2010 m. rugsėjo 30 d. Nr. XI-1046

Vilnius

(Žin., 1996, Nr.

71-1706;

2006, Nr. 82-3254;

2008, Nr. 87-3456;

2009, Nr. 89-3804)

1 straipsnis. 2

straipsnio pakeitimas

Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„2 straipsnis. Pagrindinės šio

įstatymo sąvokos

1.

Abonentas

– asmuo, kuris pagal sutartį su radijo ir (ar) televizijos programų transliuotoju ar retransliuotoju priima radijo ir

(ar) televizijos programas.

2.

Anonsas –

savarankiškas radijo ar televizijos programos vienetas, kurio tikslas –

pristatyti programą (programas).

3.

Antžeminė

televizija – televizijos programų transliavimas ir (ar)

retransliavimas per antžeminę analoginę ar skaitmeninę televizijos stotį ar

tokių stočių tinklą.

4.

Antžeminis

radijas – radijo programų transliavimas ir (ar) retransliavimas per

antžeminę analoginę ar skaitmeninę radijo stotį ar tokių stočių tinklą.

5.

Antžeminis

radijo tinklas – elektroninių ryšių tinklas, kurį sudaro daugiau

kaip viena antžeminė analoginė ar skaitmeninė radijo stotis ir kuris yra

skirtas tai pačiai radijo programai (programoms) transliuoti ir (ar)

retransliuoti visuomenei.

6.

Antžeminis

televizijos tinklas – elektroninių ryšių tinklas, kurį sudaro daugiau kaip

viena antžeminė analoginė ar skaitmeninė televizijos stotis ir kuris yra

skirtas tai pačiai televizijos programai (programoms) transliuoti ir (ar)

retransliuoti visuomenei.

7.

Asmens kritika – asmens ar jo veiklos nagrinėjimas ir

vertinimas neįžeidžiant asmens garbės ir orumo, nepažeidžiant jo privataus

gyvenimo, nesumenkinant dalykinės reputacijos.

8.

Asmens

sveikatos informacija – Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta informacija

apie fizinio asmens sveikatą.

9.

Asmuo

– fizinis arba juridinis asmuo ir įmonių,

įsisteigusių Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos ekonominės erdvės

valstybėse, filialai Lietuvos Respublikoje.

10.

Audiovizualinė

politika – audiovizualinio sektoriaus strategijos, valstybinio

valdymo principų ir plėtros krypčių, tikslų bei uždavinių nustatymas ir

įgyvendinimas, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų,

reglamentuojančių audiovizualinio sektoriaus veiklą, rengimas ir derinimas su

tarptautiniais reikalavimais, taip pat jų įgyvendinimas.

11.

Audiovizualinis

kūrinys –

kinematografinis ar kitas kinematografinėmis priemonėmis išreikštas kūrinys,

sudarytas iš tarpusavyje susijusių vaizdų, perteikiančių judesį su garsu arba

be jo, įrašytas (užfiksuotas) materialioje vaizdo įrašymo laikmenoje.

12.

Bendrasis

radijo ir (ar) televizijos programų priėmimo tinklas – vietinis

elektroninių ryšių tinklas, skirtas radijo ir (ar) televizijos programoms

priimti ir siųsti skirstymo linijomis į galinius įrenginius.

13.

Dezinformacija

– tyčia viešai paskleista melaginga informacija.

14.

Erotinio pobūdžio informacija – informacija, kuria skatinamas lytinis

geismas, rodomas tikras ar suvaidintas lytinis aktas ar kitoks

seksualinis pasitenkinimas arba sekso reikmenys.

15.

Galinis

įrenginys

– televizorius, radijo imtuvas, kitas transliuojamų ir (ar) retransliuojamų

radijo ir (ar) televizijos programų ar kitokio pobūdžio transliuojamos

informacijos priėmimo įrenginys.

16.

Informacinės visuomenės informavimo priemonės – visuomenės informavimo

priemonės, kuriomis teikiant informacinės visuomenės paslaugas skleidžiama

viešoji informacija.

17.

Informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas –

asmuo, faktiškai valdantis informacinės visuomenės informavimo priemonę,

kurioje rengiama ir (ar) skleidžiama viešoji informacija, arba

rengiantis ir (ar) skleidžiantis tokios priemonės

turinį.

18.

Informacinės visuomenės paslauga – paprastai už atlyginimą elektroninėmis

priemonėmis ir per atstumą individualiu informacinės visuomenės paslaugos

gavėjo prašymu teikiama paslauga.

19.

Informacinės

visuomenės paslaugos gavėjas (toliau – paslaugos gavėjas) – asmuo,

įskaitant užsienio juridinio

asmens atstovybę ar filialą, kuris

naudojasi informacinės visuomenės paslauga.

20.

Informacinės visuomenės paslaugos teikėjas (toliau – paslaugos teikėjas)

– informacinės visuomenės paslaugą teikiantis asmuo, įskaitant užsienio juridinio asmens atstovybę ar filialą.

21.

Informacinės visuomenės paslaugų tarpinis teikėjas –

informacinės visuomenės paslaugų teikėjas, perduodantis paslaugos gavėjo

pateiktą informaciją elektroninių ryšių tinklu, suteikiantis galimybę naudotis

elektroninių ryšių tinklu arba saugantis paslaugos gavėjo pateiktą informaciją.

22.

Kabelinė

televizija –

televizijos programų transliavimas ir (ar) retransliavimas per kabelinės

televizijos tinklą.

23.

Kabelinės

televizijos tinklas

– infrastruktūra, kurios didžioji dalis yra laidinė

ir naudojama televizijos programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti į

galinius įrenginius.

24.

Kabelinis

radijas – radijo programų transliavimas ir (ar) retransliavimas per

kabelinį radijo tinklą.

25.

Kabelinis radijo

tinklas

– infrastruktūra, kurios didžioji dalis yra laidinė

ir naudojama radijo programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti į

galinius įrenginius.

26.

Katalogas – užsakomųjų

visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjo sudarytas

siūlomų programų sąrašas.

27.

Komercinis

audiovizualinis pranešimas – vaizdais, lydimais arba nelydimais

garso, skleidžiama informacija, kuri yra skirta tiesiogiai arba netiesiogiai

reklamuoti prekes, paslaugas ar ūkinę komercinę veiklą vykdančio asmens

pavadinimą ir kuri yra įtraukta į

televizijos programą už užmokestį arba kitokį atlygį ar savireklamos tikslais.

Komerciniai audiovizualiniai pranešimai inter alia apima televizijos

reklamą, pranešimus apie rėmimą, teleparduotuvių siūlymus ir prekių rodymą.

28.

Laikraštis – periodiškai

leidžiamas ir platinamas informacinis leidinys.

29.

Mikrobangų

daugiakanalė televizija (toliau – MDTV) – televizijos programų

transliavimas ir (ar) retransliavimas per MDTV tinklą.

30.

Mikrobangų daugiakanalės televizijos tinklas (toliau – MDTV tinklas)

– elektroninių ryšių tinklas, naudojamas televizijos programoms transliuoti,

retransliuoti, priimti, jų kodavimo būdui ar elektromagnetinių virpesių

parametrams pakeisti ir joms antžeminiais mikrobangų siųstuvais ir tų siųstuvų

signalų priėmimo tinklais į galinius įrenginius perduoti.

31.

Nacionalinis laikraštis – laikraštis, platinamas

teritorijoje, kurioje gyvena daugiau kaip 60 procentų Lietuvos Respublikos

gyventojų.

32.

Nacionalinė radijo ir

(ar) televizijos programa – radijo ir (ar) televizijos programa, kuri

transliuojama antžeminiu radijo ir (ar) televizijos tinklu ir priimama

teritorijoje, kurioje gyvena daugiau kaip 60 procentų Lietuvos Respublikos gyventojų.

33.

Nepriklausomas

kūrėjas – asmuo, kuris nėra visuomenės informavimo audiovizualinėmis

priemonėmis paslaugos teikėjo, radijo programų transliuotojo dalyvis, jo

valdymo organų narys, taip pat asmuo, nesusijęs su visuomenės informavimo

audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėju, radijo programų transliuotoju

darbo, tarnybos santykiais ar jungtine veikla, kuriantis audiovizualinius

kūrinius ar programas ir laisvai juos parduodantis ar kitaip perleidžiantis

viešai skleisti.

34.

Nuomonė

– visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka,

supratimas, mintys arba komentarai apie bendro

pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių

ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais

įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir

paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai,

tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir

neiškreipiant faktų ir duomenų.

35.

Oficialūs

valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų dokumentai – valstybės ir

savivaldybių institucijų, įmonių ir įstaigų, valstybės įgaliotų asmenų vykdant

norminių teisės aktų nustatytus įgaliojimus sukurti, patvirtinti arba gauti su

jų veikla susiję rašytiniai, grafiniai, garsiniai, kompiuterinės informacijos

ar kitokie dokumentai, įtraukti į šių institucijų, įmonių ir įstaigų dokumentų

apskaitą.

36.

Palydovinė televizija – televizijos programų transliavimas ir (ar)

retransliavimas per dirbtinį Žemės palydovą (palydovus).

37.

Palydovinis radijas – radijo programų transliavimas ir (ar) retransliavimas

per dirbtinį Žemės palydovą (palydovus).

38.

Paslėpta

reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama

informacija apie gamintoją ar paslaugos teikėją, jo pavadinimą ar veiklą,

prekių ženklą, pateikiama taip, kad reklamos vartotojas gali nesuprasti, kad

tai reklama, arba gali suklysti dėl pateiktos reklamos tikrojo tikslo. Toks

informacijos pateikimas visais atvejais laikomas paslėpta reklama, kai už ją

užmokama ar kitaip atsilyginama.

39.

Paslėptas

komercinis audiovizualinis pranešimas – bet kokia forma ir bet

kokiomis priemonėmis reklamos tikslais skleidžiama informacija apie prekių

gamintojo ir (ar) paslaugos teikėjo pavadinimą ir (ar) veiklą, prekes,

paslaugas ar prekių ženklą, pateikiama taip, kad vartotojas gali nesuprasti,

kad tai komercinis audiovizualinis pranešimas. Toks informacijos pateikimas yra

laikomas paslėptu komerciniu audiovizualiniu pranešimu, ypač kai tai daroma už

užmokestį ar kitokį atlygį.

40.

Pornografinio pobūdžio informacija – informacija, kai atvirai ir detaliai

rodomas tikras ar suvaidintas lytinis aktas, lytiniai organai, tuštinimasis,

masturbacija arba lytiniai iškrypimai (pedofilija, sadizmas, mazochizmas,

zoofilija, nekrofilija ir kt.), ir tai yra pagrindinis tokios informacijos

tikslas.

41.

Prekių rodymas

komerciniu

audiovizualiniu pranešimu už užmokestį ar kitokį atlygį programoje aiškiai

pateikiama informacija apie prekę, paslaugą ar prekių ženklą ir (ar) nuorodas į

juos.

42.

Privataus

pobūdžio informacija – žmogaus teisės į privataus gyvenimo apsaugą

užtikrinimo požiūriu neskelbtina informacija apie žmogaus asmeninį ir jo

šeimos gyvenimą, jo sveikatą ir kt.

43.

Privatus

gyvenimas – asmeninis žmogaus, jo šeimos gyvenimas, gyvenamoji aplinka,

kurią sudaro

fizinio asmens gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos

privačios patalpos, kurias fizinis asmuo naudoja savo ūkinei, komercinei ar

profesinei veiklai, taip pat fizinio asmens psichinė ir fizinė neliečiamybė,

garbė ir reputacija, slapti asmeniniai faktai, fizinio asmens fotonuotraukos ar

kiti atvaizdai, informacija apie fizinio asmens sveikatą, privatus

susirašinėjimas ar kitoks ryšio palaikymas, fizinio asmens pažiūros, įsitikinimai, įpročiai ir kiti duomenys,

kuriuos galima naudoti tik jam sutikus.

44.

Programa –

savarankiškų savo turiniu ir struktūra garsų arba vaizdų, perteikiančių

judesį, lydimą arba nelydimą garso, visuma, paprastai sudaranti atskirą

nustatyto programų tvarkaraščio arba katalogo vienetą ir atitinkanti radijo ir

(ar) televizijos programų formą ir turinį (vaidybinis filmas, sporto ar kitoks

renginys, situacijų komedija, dokumentinis filmas, programa vaikams, originalus

dramos kūrinys, anonsas, komercinis audiovizualinis pranešimas, pokalbių

programa, žinių programa ir kt.).

45.

Programų

tvarkaraštis – numatomų

transliuoti radijo programų ar televizijos programų išankstinis planas,

paprastai skelbiamas visuomenės informavimo priemonėse, nurodant programų

pavadinimus ir jų transliavimo laiką.

46.

Radijo

dažnis (kanalas) – radijo bangų dažnių juosta, būtina bent vienai radijo ar

televizijos programai perduoti.

47.

Radijo programa

– radijo transliuotojo transliuojamų programų, skleidžiamų visuomenei

elektroninių ryšių tinklais, visuma.

48.

Radijo

programų transliavimas – visuomenės informavimo paslauga, kurią

teikia radijo programų transliuotojas,

skirta tuo pačiu metu klausyti programas pagal programų tvarkaraštį.

49.

Radijo

programų transliuotojas – radijo programų transliavimo paslaugų teikėjas,

kuriam tenka redakcinė atsakomybė už radijo programų turinio parinkimą ir jo išdėstymą

radijo programų tvarkaraštyje ir kuris kuria, rengia radijo programas ir (ar)

atskiras programas ir jas perduoda visuomenei arba leidžia kitam asmeniui

nepakeistas perduoti visuomenei.

50.

Radijo

stotis – technikos kompleksas, kurį sudaro radijo siųstuvai kartu su

antenomis ir kitais techniniais įrenginiais, skirtas radijo programoms

transliuoti, retransliuoti ar siųsti.

51.

Redakcinė

atsakomybė – viešosios

informacijos rengėjui ir (ar) viešosios informacijos skleidėjui, išskyrus

retransliuotoją, tenkanti atsakomybė už kontrolę, atliekamą rengiant viešąją

informaciją visuomenei, ruošiant ją skleisti ir šią informaciją skleidžiant,

taip pat atrenkant programas ir jas išdėstant chronologine tvarka programų

tvarkaraštyje ir (ar) pateikiant programas kataloge.

52.

Regioninis laikraštis – laikraštis, kurio ne mažiau kaip 90

procentų tiražo platinama vienos Lietuvos Respublikos apskrities teritorijoje.

53.

Regioninis programų transliuotojas – radijo ar televizijos

programos transliuotojas, kurio antžeminiu televizijos, radijo tinklu

transliuojama programa yra priimama teritorijoje, kurioje gyvena mažiau negu 60

procentų Lietuvos Respublikos gyventojų.

54.

Reklama

– bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis

reklamos užsakovo interesais arba savireklamos tikslais skleidžiama

informacija, išskyrus televizijos reklamą, apie asmens ūkinę, komercinę,

finansinę ar profesinę veiklą, skatinanti

įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto

įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą.

55.

Rėmimas

– bet kokia pagalba, kurią asmuo, nedalyvaujantis transliuojant radijo programą

ir (ar) teikiant visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugas,

ir (ar) kuriant audiovizualinius ar garso kūrinius, teikia visuomenės

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugoms ir (ar) programoms

finansuoti, siekdamas skleisti informaciją apie savo pavadinimą, prekių ženklą,

įvaizdį, veiklą arba prekes ar paslaugas.

56.

Retransliavimas – visuomenės informavimo audiovizualinėmis

priemonėmis paslauga, kurią teikia retransliuotojas, skirta priimti

transliuojamas užbaigtas radijo ir (ar) televizijos programas ar atskiras

programas ir tuo pačiu metu nepakeistas perduoti visuomenei elektroninių ryšių

tinklais.

57.

Retransliavimo

licencija – Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas

rašytinis dokumentas, kuriuo suteikiama teisė jį turinčiam asmeniui verstis

radijo ir (ar) televizijos programų retransliavimo veikla nustatytoje

teritorijoje ir nustatomos tokio retransliavimo sąlygos.

58.

Retransliuotojas – asmuo, kuris

retransliuoja visuomenei nepakeistas transliuojamas radijo ir (ar) televizijos

programas arba atskiras programas.

59.

Siuntimas – su radijo ir

(ar) televizijos programų transliavimu ir (ar) retransliavimu susijusi

elektroninių ryšių veiklos sritis, apimanti radijo ir (ar) televizijos

programos elektromagnetinių signalų perdavimą elektroninių ryšių tinklais į

galinius įrenginius.

60.

Siuntimo

stotis – technikos kompleksas, kurį sudaro radijo ir (ar) televizijos siųstuvai

kartu su antenomis ir kitais techniniais įrenginiais, skirtas radijo ir (ar) televizijos

programoms transliuoti, retransliuoti ar siųsti.

61.

Smurtinio

pobūdžio informacija – informacija, kai detaliai rodomas žmonių, gyvūnų

žudymas, žalojimas, kankinimas ar kitoks prieš žmogų, bet kokią kitą gyvą

būtybę nukreiptas elgesys, sukeliantis skausmą, diskomfortą arba darantis

kitokią žalą (fizinę, psichologinę, materialinę), taip pat

vandalizmas ir (ar) teigiamai vertinama, skatinama prievarta, žiaurumas ar

mėgavimasis tuo.

62.

Teleparduotuvė

– televizijos programų transliuotojo už užmokestį visuomenei transliuojami

tiesioginiai siūlymai pirkti prekių ar naudotis paslaugomis, tarp jų ir

siūlymai įsigyti nekilnojamojo turto, turtinių teisių ir įsipareigojimų.

63.

Televitrina

– teleparduotuvės

intarpams skirta programa, transliuojama televizijos programose, kurios nėra

skirtos tik teleparduotuvei.

64.

Televizijos programa – televizijos programų transliuotojo transliuojamų

programų, skleidžiamų visuomenei elektroninių ryšių tinklais, visuma.

65.

Televizijos

programų transliavimas – visuomenės informavimo audiovizualinėmis

priemonėmis paslauga, kurią teikia visuomenės informavimo audiovizualinėmis

priemonėmis paslaugų teikėjas, skirta programoms žiūrėti pagal programų

tvarkaraštį jų transliavimo metu.

66.

Televizijos

programų transliuotojas – televizijos programų transliavimo paslaugų

teikėjas, kuriam tenka redakcinė atsakomybė už visuomenės informavimo

audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos turinio parinkimą ir jo išdėstymą

televizijos programų tvarkaraštyje ir kuris kuria, rengia televizijos programas

ir (ar) atskiras programas ir jas perduoda visuomenei arba leidžia kitam

asmeniui nepakeistas perduoti visuomenei.

67.

Televizijos reklama – už užmokestį ar kitokį atlygį bet kokia forma visuomenės

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjo skelbiama

informacija, kurią vykdantis ūkinę, komercinę ar profesinę veiklą asmuo užsako

skleisti ar skleidžia savireklamos tikslais ar siekdamas reklamuoti prekes ar

paslaugas, įskaitant nekilnojamąjį turtą, teises ir pareigas.

68.

Televizijos stotis – technikos kompleksas, kurį sudaro televizijos

siųstuvai kartu su antenomis ir kitais techniniais įrenginiais, skirtas

televizijos programoms transliuoti, retransliuoti ar siųsti.

69.

Transliavimo licencija – Lietuvos radijo ir televizijos komisijos

išduotas rašytinis dokumentas, kuriuo suteikiama teisė jį turinčiam asmeniui

verstis radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo veikla

nustatytoje teritorijoje ir nustatomos tokio transliavimo sąlygos.

70.

Užsakomoji visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslauga – visuomenės

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslauga, kurią teikia visuomenės

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjas, skirta programoms

žiūrėti vartotojo pasirinktu laiku ir jo individualiu prašymu pagal visuomenės

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjo siūlomą katalogą.

71.

Viešasis

asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės

ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos

ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo

pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo

administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu

jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams.

72.

Viešoji

informacija – informacija, skirta viešai skleisti, išskyrus šio straipsnio

42 dalyje nurodytą informaciją, taip pat informaciją, kuri pagal Lietuvos

Respublikos įstatymus negali būti viešai skleidžiama.

73.

Viešosios

informacijos rengėjas

– visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos

teikėjas, radijo programų transliuotojas, leidykla, kino, garso ar vaizdo

studija, informacijos, reklamos ar viešųjų ryšių agentūra, redakcija,

informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas, nepriklausomas

kūrėjas, žurnalistas ar kitas asmuo, rengiantys ar pateikiantys skleisti viešąją

informaciją.

74.

Viešosios

informacijos skleidėjas – visuomenės informavimo audiovizualinėmis

priemonėmis paslaugos teikėjas, retransliuotojas, radijo programų

transliuotojas, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas ar

kitas asmuo, skleidžiantys viešąją informaciją visuomenei ir atsakantys už tos

informacijos teisėtumą.

75.

Vietinis

laikraštis – laikraštis, kurio ne mažiau kaip 90 procentų tiražo platinama

vienos miesto ar rajono savivaldybės teritorijoje.

76.

Vietinė radijo

ir (ar) televizijos programa – radijo ir (ar) televizijos programa,

transliuojama per vieną siuntimo stotį.

77.

Visuomenės

informavimas – viešosios informacijos teikimas visuomenei.

78.

Visuomenės

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslauga – televizijos

programų transliavimas, užsakomoji visuomenės informavimo audiovizualinėmis

priemonėmis paslauga, komercinių audiovizualinių pranešimų skelbimo paslauga,

už kurių turinio parinkimą redakcinė atsakomybė tenka visuomenės informavimo

audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjui, vykdančiam ūkinę komercinę

veiklą informavimo, pramogų ar švietimo tikslais, elektroninių ryšių tinklais

transliuojančiam (perduodančiam) visuomenei programas.

79.

Visuomenės

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjas – asmuo,

kuriam tenka redakcinė atsakomybė už visuomenės informavimo audiovizualinėmis

priemonėmis paslaugos turinio parinkimą ir kuris sprendžia, kokia tvarka

pateikiamas paslaugos turinys.

80.

Visuomenės

informavimo priemonė – laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys,

knyga, televizijos programa, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo

studijų produkcija, informacinės visuomenės

informavimo priemonė ir kita priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija.

Pagal šį įstatymą visuomenės informavimo priemonei nepriskiriamas oficialus,

techninis ir tarnybinis dokumentas, vertybiniai popieriai.

81.

Žalingas

įprotis

– piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotinių, toksinių, psichotropinių ir kitų

psichologinę priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimas, taip pat

psichologinė priklausomybė nuo azartinių lošimų.

82.

Žinia

– visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi)

duomenys.

83.

Žinių programa – programa,

kurios turinys apima aktualią visuomenei informaciją

apie politiką, ekonomiką, kultūrą, sportą, orus ir kitas sritis.

84.

Žurnalas

– iliustruotas informacinis periodinis leidinys, skirtas įvairiai auditorijai, kuriame

spausdinami įvairių sričių straipsniai.

85.

Žurnalistas

– fizinis asmuo, kuris profesionaliai renka, rengia ir teikia medžiagą

viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui pagal sutartį su juo ir (ar) yra žurnalistų profesinės organizacijos

narys.“

2

straipsnis. 5 straipsnio 1 dalies 4 punkto pakeitimas

5 straipsnio 1

dalies 4 punkte vietoj žodžio „laidas“ įrašyti žodį „programas“ ir šį punktą

išdėstyti taip:

„4) publikacijas

ar programas skelbti savo pavarde, slapyvardžiu ar anonimiškai.“

3

straipsnis. 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto pakeitimas

Pakeisti 19

straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) kurstomas karas ar neapykanta, tyčiojimasis, niekinimas, kurstymas

diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai

priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės

priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės

padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu;“.

4

straipsnis. 22 straipsnio 7 dalies pakeitimas

Pakeisti 22

straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Kiekvienas viešosios informacijos rengėjas ar jo dalyvis turi

paskirti asmenį (vyriausiąjį redaktorių, redaktorių, programos vedėją ar kitą

asmenį), kuris atsako už visuomenės informavimo priemonės turinį. Kai viešosios

informacijos rengėjas ir dalyvis yra tas pats fizinis asmuo, jis atsako už savo

visuomenės informavimo priemonės turinį.“

5 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 25

straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„25

straipsnis. Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys visuomenės

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai

1.

Visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos

teikėjas yra laikomas priklausančiu Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, jeigu

atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

1) visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų

teikėjo pagrindinė buveinė yra Lietuvos Respublikoje ir redakciniai sprendimai

dėl visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų priimami

Lietuvos Respublikoje;

2) visuomenės

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjo pagrindinė buveinė

yra Lietuvos Respublikoje, o redakciniai sprendimai dėl visuomenės informavimo

audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų yra priimami kitoje Europos

Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje, jis yra

laikomas įsisteigusiu toje valstybėje narėje, kurioje didesnė jo visuomenės

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų veikla užsiimančių

darbuotojų dalis vykdo šių paslaugų teikimo veiklą. Jeigu didesnė visuomenės

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų veikla užsiimančių

darbuotojų dalis nevykdo veiklos nė vienoje iš tų valstybių narių, visuomenės

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjas laikomas

įsisteigusiu toje valstybėje narėje, kurioje jis pradėjo savo veiklą

laikydamasis tos valstybės narės teisės, jeigu jis palaiko nuolatinius

ir veiksmingus ekonominius ryšius su ta valstybe nare;

3) visuomenės

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjo pagrindinė buveinė

yra Lietuvos Respublikoje, tačiau redakciniai sprendimai dėl visuomenės

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų yra priimami trečiojoje

šalyje (ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės

valstybėje) arba visuomenės

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjo pagrindinė buveinė

yra trečiojoje šalyje (ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos

ekonominės erdvės valstybėje), tačiau  redakciniai sprendimai dėl

visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų yra priimami

Lietuvos Respublikoje, jis laikomas įsisteigusiu Lietuvos

Respublikoje, jeigu didesnė visuomenės informavimo audiovizualinėmis

priemonėmis paslaugų veikla užsiimančių darbuotojų dalis vykdo veiklą Lietuvos

Respublikoje.

2.

Visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų

teikėjas, kuris neatitinka nė vienos iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų

ir nepriklauso Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės

valstybės arba kitos Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų

ratifikavusios valstybės jurisdikcijai, laikomas priklausančiu Lietuvos

Respublikos jurisdikcijai, jeigu atitinka šias sąlygas:

1) visuomenės

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjas naudojasi Lietuvoje

įrengta siuntimo stotimi, perduodančia signalus į palydovą;

2) visuomenės

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjas nesinaudoja

Lietuvoje įrengta siuntimo stotimi, perduodančia signalus į palydovą, bet naudojasi

Lietuvos Respublikai priklausančiais ryšio palydovo ištekliais.

3.

Jeigu pagal

šio straipsnio 1 ir 2 dalis negalima nuspręsti, kurios valstybės narės jurisdikcijai

priklauso visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų

teikėjas, Lietuvos Respublika bus laikoma kompetentinga valstybe, jeigu visuomenės

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjas yra joje

įsisteigęs pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49–54 straipsnius (OL

2008 C 115, p. 47).“

6 straipsnis. 26 straipsnio 2 dalies pakeitimas ir

3, 4 dalių pripažinimas netekusiomis galios

1.

26 straipsnio

2 dalies antrame sakinyje po žodžio „parengtas“ įrašyti žodžius „radijo ir (ar)

televizijos programas ar atskiras“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„2. Užsienyje parengtas visuomenės informavimo priemones leidžiama

platinti Lietuvos Respublikoje, jeigu jų turinys neprieštarauja šio ir kitų

įstatymų nuostatoms ir Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims. Užsienyje

parengtas radijo ir (ar) televizijos programas ar atskiras programas leidžiama

transliuoti ir retransliuoti Lietuvos Respublikoje, nepažeidžiant šio ir kitų

įstatymų nuostatų.“

2.

26 straipsnio

3 dalį pripažinti netekusia galios.

3.

26 straipsnio

4 dalį pripažinti netekusia galios.

7

straipsnis. 28 straipsnio 3 dalies 3 punkto pakeitimas

28 straipsnio 3

dalies 3 punkte vietoj žodžio „užmokestis“ įrašyti žodžius „metinės įmokos“, po žodžio „įregistruotų“ įrašyti žodžius „radijo ir

(ar) televizijos programų“ ir šį punktą išdėstyti taip:

„3) metinės įmokos

už Lietuvos

Respublikoje įregistruotų radijo ir (ar) televizijos

programų transliuotojų ir retransliuotojų

licencijas;“.

8

straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„31

straipsnis. Radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo ir retransliavimo

veiklos licencijavimas

1.

Lietuvos Respublikoje radijo ir (ar) televizijos programų

transliavimo ir retransliavimo veikla yra licencijuojama, išskyrus radijo

programų transliavimą elektroninių ryšių tinklais, kurių pagrindinė paskirtis

nėra radijo ir (ar) televizijos programų transliavimas ir (ar) retransliavimas,

taip pat fizinių asmenų nekomerciniais tikslais šiais tinklais atliekamą

transliavimą. Asmenys, norintys verstis radijo ir (ar) televizijos programų

transliavimo ir (ar) retransliavimo veikla, privalo gauti transliavimo ir (ar)

retransliavimo licenciją. Transliavimo ir retransliavimo licencijas,

suteikiančias teisę įrengti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus,

teisę naudoti savo elektroninių ryšių tinklus radijo ir (ar) televizijos

programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti arba teisę naudotis trečiosios

šalies teikiama siuntimo paslauga, išduoda Komisija. Transliavimo ir

retransliavimo veiklos licencijavimo taisykles Komisijos teikimu tvirtina

Vyriausybės įgaliota institucija visuomenės informavimo srityje.

2.

Informaciją apie sukoordinuotus radijo dažnius (kanalus), pagal

Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti

strateginį planą nustatytus radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojams

ir (ar) retransliuotojams, turintiems Komisijos išduotas licencijas,

suteikiančias teisę steigti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus,

kartu su elektroninių ryšių tinklų pagrindinėmis veiklos sąlygomis,

reikalingomis transliavimo ir (ar) retransliavimo licencijoms išduoti,

Komisijai pateikia Ryšių reguliavimo tarnyba. Gavusi šioje dalyje nurodytą

informaciją, Komisija šio įstatymo ir Transliavimo ir retransliavimo veiklos

licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis išduoda transliavimo ir

(ar) retransliavimo licencijas.

3.

Transliavimo ar retransliavimo licencijoje, išskyrus atvejus, kai

radijo ir (ar) televizijos programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti

nenaudojami Radijo dažnių skyrimo radijo ir (ar) televizijos programoms

transliuoti ir siųsti strateginiame plane numatyti radijo dažniai (kanalai),

kartu su radijo dažniais (kanalais) nurodomos elektroninių ryšių tinklų

pagrindinės veiklos sąlygos turi atitikti Ryšių reguliavimo tarnybos Komisijai

pateiktas radijo dažnių (kanalų) ir elektroninių ryšių tinklų, skirtų radijo ir

(ar) televizijos programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti, pagrindines

veiklos sąlygas. Į Komisijos išduodamą transliavimo ir (ar) retransliavimo

licenciją, suteikiančią teisę naudotis trečiosios šalies teikiama siuntimo

paslauga, papildomai įrašomas konkretus siuntėjas.

4.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę pakeisti radijo dažnį (kanalą)

kitu tai pačiai paskirčiai naudojamu radijo dažniu (kanalu) prieš 6 mėnesius

įspėjusi apie tai radijo dažnio (kanalo) naudotoją arba panaikinti radijo

dažnio (kanalo) skyrimą prieš 12 mėnesių įspėjusi apie tai radijo dažnio

(kanalo) naudotoją, jeigu:

1) to reikalauja

tarptautiniai įsipareigojimai ar Europos Sąjungos teisės aktai;

2) Elektroninių ryšių įstatymo nustatyta tvarka

keičiama radijo dažnių juostos paskirtis dėl tarptautinių įsipareigojimų ar

Europos Sąjungos teisės aktų, įskaitant rekomendacijas, – derindama su

Komisija, jeigu radijo dažnio (kanalo) skyrimas keičiamas ar naikinamas

nesibaigus Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytam radijo dažnio (kanalo)

naudojimo terminui;

3) radijo dažnis

(kanalas) pagal Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms

transliuoti ir siųsti strateginiame plane nurodytus kriterijus naudojamas

neveiksmingai;

4) keičiamas

Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti

strateginis planas.

5.

Radijo dažniai (kanalai) yra Lietuvos Respublikos nuosavybė ir

negali būti privatizuojami.

6.

LRT vykdoma

radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo veikla nėra

licencijuojama. LRT radijo ir (ar) televizijos programų transliavimui

užtikrinti Komisija be konkurso pirmumo tvarka pagal šio įstatymo nuostatas ir

sąlygas išduoda leidimus, suteikiančius teises, tolygias toms, kurios

suteikiamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis licencijomis.

7.

Išduodant transliavimo ir retransliavimo licencijas, pirmenybė

teikiama asmenims, kurie įsipareigoja rengti originalios kūrybos kultūrines,

informacines ir šviečiamąsias programas, užtikrinti teisingą ir nešališką

informacijos pateikimą, gerbti asmens orumą ir teisę į privatų gyvenimą,

saugoti nepilnamečius nuo galimo neigiamo viešosios informacijos poveikio jų

fiziniam, protiniam ir doroviniam vystymuisi, taip pat asmenims,

įsipareigojusiems transliuoti radijo ir (ar) televizijos programas, kokių

numatomoje priėmimo zonoje dar netransliuoja kiti radijo ir (ar) televizijos

programų transliuotojai.

8.

Transliavimo ir retransliavimo licencijos išduodamos konkurso būdu,

išskyrus šio straipsnio 9 dalyje nustatytus atvejus. Komisija konkursą transliavimo

ir (ar) retransliavimo licencijai gauti paskelbia ne vėliau kaip per 15 dienų

nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos iš Ryšių reguliavimo

tarnybos gavimo dienos. Komisijos sprendimai dėl konkursų paskelbimo skelbiami leidinio

„Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“. Komisijos atsisakymas

išduoti transliavimo ir (ar) retransliavimo licenciją turi būti motyvuotas ir

konkurso dalyviui pateiktas raštu.

9.

Transliavimo ir retransliavimo licencijas Komisija be konkurso

išduoda šiais atvejais:

1) mokslo ir

studijų institucijoms arba švietimo įstaigoms –

šviečiamosioms ir kultūrinėms radijo ir (ar) televizijos programoms transliuoti iki 20 W galios antžeminėmis radijo

ir (ar) televizijos stotimis;

2)

televizijos programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti kabelinės televizijos,

radijo tinklais;

3)

televizijos programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti elektroninių ryšių

tinklais, kurių pagrindinė paskirtis nėra radijo ir (ar) televizijos programų ir

(ar) programų transliavimas ir (ar) retransliavimas;

4)

televizijos programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti per dirbtinį

Žemės palydovą (palydovus);

5) kitais atvejais, kai tai numatyta Radijo dažnių skyrimo radijo ir

televizijos programoms transliuoti ir siųsti strateginiame plane.

10.

Vyriausybės įgaliota institucija visuomenės informavimo srityje

Komisijos teikimu tvirtina metinės įmokos už transliavimo ir retransliavimo

licenciją (toliau – metinė įmoka už licenciją) dydžio nustatymo tvarkos aprašą

ir vadovaudamasi šiuo aprašu nustato metinės įmokos už licenciją dydį. Metinės

įmokos už licenciją pervedamos Fondui garso ir vaizdo projektams remti.

11.

Vyriausybės įgaliota institucija visuomenės informavimo srityje

metinės įmokos už licenciją dydį nustato atsižvelgdama į:

1) licencijos turėtojo transliuojamų ir (ar) retransliuojamų radijo ir

(ar) televizijos programų pobūdį ir turinį;

2) teritoriją, kurioje bus transliuojamos ir (ar) retransliuojamos

programos,  platinami dekoderiai ir kiti įrenginiai, suteikiantys galimybę

gauti prieigą prie programų (jeigu programos transliuojamos ir (ar)

retransliuojamos panaudojant sąlyginės prieigos sistemas), ir į gyventojų

skaičių šioje teritorijoje;

3) konkurencingą aplinką;

4) radijo ir (ar) televizijos programos reikšmę programų transliavimo

ir (ar) retransliavimo paslaugų plėtojimui.

12.

Komisijos išduota transliavimo ir (ar) retransliavimo licencija

radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojui ir (ar) retransliuotojui

neriboja galimybės teikti tuo pačiu elektroninių ryšių tinklu ar pavieniais

įrenginiais kitas nelicencijuojamas paslaugas, jeigu šių paslaugų teikimas

netrukdo transliuoti ar retransliuoti radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo

ir (ar) retransliavimo licencijoje nustatytomis sąlygomis. Tik transliavimo ir

(ar) retransliavimo licenciją turintys asmenys su elektroninių ryšių paslaugų

teikėjais gali sudaryti sutartis siųsti ir (ar) retransliuoti radijo ir (ar)

televizijos programas.

13.

Komisija savo sprendimu ne ilgiau kaip 3 mėnesiams gali sustabdyti

licencijos galiojimą, jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba panaikina teisę naudoti

radijo dažnį (kanalą) ir kreipiasi į Komisiją dėl licencijos galiojimo

sustabdymo arba licencijos turėtojas šiurkščiai pažeidžia šio įstatymo

reikalavimus ar licencijos sąlygas:

1) platina šio įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą

neskelbtiną ir draudžiamą informaciją;

2) pažeidžia pagrindines transliavimo ir (ar)

retransliavimo licencijos sąlygas ir (ar)

įsipareigojimus dėl transliuojamos ir (ar) retransliuojamos radijo ir

(ar) televizijos programos ir jam per

paskutinius 12 mėnesių už tokį pat pažeidimą buvo pakartotinai skirta

administracinė nuobauda;

3) pažeidžia įstatymų reikalavimus dėl nepilnamečių apsaugos

nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio jų fiziniam, protiniam ar

doroviniam vystymuisi ir jam per paskutinius 12 mėnesių už tokį pat pažeidimą

buvo pakartotinai skirta administracinė nuobauda;

4) laiku

nesumoka metinės įmokos už licenciją;

5) nemoka šio įstatymo nustatytų įmokų Komisijos veiklai finansuoti ir jam

per paskutinius 24 mėnesius už tokį pat pažeidimą buvo skirti du įspėjimai.

14.

Komisija gali priimti sprendimą panaikinti transliavimo ir (ar)

retransliavimo licencijos galiojimą, jeigu:

1) licencijos

turėtojas atsisako licencijos;

2) licencijos

turėtojas yra likviduojamas arba reorganizuojamas;

3) licencijos

turėtojas be Komisijos sutikimo daugiau kaip 2 mėnesius iš eilės arba daugiau

kaip 3 mėnesius per kalendorinius metus nevykdo licencijuojamos veiklos;

4) licencijos

turėtojas per licencijoje nustatytą terminą nepradėjo vykdyti licencijuojamos

veiklos;

5) transliavimo

ar retransliavimo licencijai gauti licencijos turėtojas pateikė neteisingus

duomenis;

6) licencijos

turėtojas nepašalina pažeidimo, už kurį jam buvo taikytas laikinas licencijos

galiojimo sustabdymas, arba per 12 mėnesių po licencijos galiojimo sustabdymo

termino pabaigos padaro tokį pat pažeidimą;

7) licencijos turėtojas

transliuoja ir (ar) retransliuoja radijo ir (ar) televizijos programą

(programas), kai licencijos galiojimas laikinai sustabdytas;

8) negavus

Komisijos sutikimo pasikeičia licencijos turėtojo kontrolinio akcijų paketo

savininkai arba licencijos turėtojo kontrolė (valdymas) pereina kitam asmeniui

(asmenims), arba prašyme dėl Komisijos sutikimo pateikiami neteisingi duomenys;

9) Ryšių reguliavimo tarnyba panaikina teisę naudoti radijo dažnį

(kanalą) ir kreipiasi į Komisiją dėl licencijos galiojimo panaikinimo;

10)

pasibaigia leidimo naudoti radijo dažnį (kanalą) galiojimo terminas ir įstatymų

nustatyta tvarka Ryšių reguliavimo tarnyba jo nepratęsia.

15.

Komisija, priimdama sprendimą dėl laikino

licencijos galiojimo sustabdymo ar panaikinimo, nustato konkretų terminą, nuo

kada sustabdomas ar panaikinamas licencijos galiojimas. Šis terminas negali

būti trumpesnis, negu šio įstatymo nustatytas terminas apskųsti Komisijos

sprendimus teismui. Licencijos turėtojas privalo sustabdyti (nutraukti)

licencijuojamą veiklą nuo sprendime nurodytos dienos, išskyrus atvejus, kai

apskundus teismui šį Komisijos sprendimą teismas laikinai sustabdo jo

galiojimą. Teismui nepanaikinus Komisijos sprendimo dėl laikino transliavimo ar

retransliavimo licencijos galiojimo sustabdymo ar panaikinimo, licencijos

turėtojas privalo sustabdyti (nutraukti) licencijuojamą veiklą nuo teismo

sprendimo įsiteisėjimo dienos. Komisijos sprendimą dėl

laikino transliavimo ar retransliavimo licencijos galiojimo sustabdymo ar jos

galiojimo panaikinimo turi sankcionuoti Vilniaus apygardos administracinis

teismas. Prašyme sankcionuoti Komisijos sprendimą turi būti nurodytas Komisijos

sprendimo priėmimo faktinis ir juridinis pagrindas ir jį patvirtinantys

įrodymai. Kartu su prašymu turi būti pateiktas Komisijos sprendimas, jo faktinį

ir juridinį pagrindą patvirtinančių dokumentų kopijos ir kita būtina medžiaga.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas turi išnagrinėti Komisijos

prašymą ir priimti motyvuotą nutartį patenkinti arba atmesti prašymą ne vėliau

kaip per 72 valandas nuo prašymo pateikimo momento. Jeigu Komisija nesutinka su

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo nutartimi atmesti prašymą,

jos įgaliotas atstovas turi teisę per 7 dienas apskųsti teismo nutartį Lietuvos

vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis

teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo

nutarties ne vėliau kaip per 7 dienas nuo skundo priėmimo dienos.

16.

Licencijos

turėtojas negali perduoti licencijos arba ja suteiktų teisių kitiems asmenims.

Jeigu licencijos turėtojas reorganizuojamas, Komisijos sprendimu jo teisių ir

pareigų perėmėjui (perėmėjams) gali būti be konkurso išduota nauja (naujos) licencija

(licencijos) vykdyti licencijuojamą radijo ir (ar) televizijos programų

transliavimo veiklą tomis pačiomis sąlygomis, jeigu šis asmuo prieš

reorganizavimą pateikia Komisijai atitinkamą prašymą ir nurodo reorganizavimo

sąlygas ir jeigu tiek iki reorganizavimo, tiek reorganizavimo metu nebuvo pažeisti

Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys radijo ir (ar) televizijos

programų transliavimo ar retransliavimo veiklą, licencijos sąlygos ir

Komisijos sprendimai.

17.

Pasikeitus licencijos turėtojo steigimo dokumentams ar valdymo

organų nariams, licencijos turėtojas turi ne vėliau kaip per 30 dienų pranešti

Komisijai apie tokius pasikeitimus.

18.

Licencijos turėtojas privalo ne vėliau kaip prieš 30 dienų pranešti

Komisijai apie numatomą licencijuojamos radijo ir (ar) televizijos programų

transliavimo veiklos nutraukimą. Licencijos turėtojas, gavęs Komisijos

sutikimą, gali laikinai, bet ne ilgiau kaip 3 mėnesiams, sustabdyti

licencijuojamą radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo veiklą.“

9

straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„32

straipsnis. Apsauga nuo neteisėto transliavimo ir (ar) retransliavimo

1.

Be Komisijos

leidimo radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojai ir (ar)

retransliuotojai negali didinti ar kitaip keisti licencijoje nustatytos

licencijuojamos veiklos teritorijos (transliuojamų ir (ar) retransliuojamų

radijo ir (ar) televizijos programų aprėpties zonos). Tais atvejais, kai tokiam

transliavimui ir (ar) retransliavimui naudojamų radijo dažnių (kanalų) skyrimą

ir naudojimą reglamentuoja Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos

programoms transliuoti ir siųsti strateginis planas, Komisijos leidimas turi

būti gaunamas tik tuo atveju, jeigu licencijuojamos veiklos teritorija keičiama

pagal šiame plane nustatytus kriterijus.

2.

Draudžiama

neteisėtai įsiterpti į kitų radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų transliuojamas radijo ir (ar) televizijos programas, transliuoti ir (ar)

retransliuoti radijo ir (ar) televizijos programas licencijose nenurodytais

radijo dažniais (kanalais), kelti transliavimo trukdžius.“

10

straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 33

straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„33

straipsnis. Radijo ir (ar) televizijos programų retransliavimas ir bendrieji radijo

ir (ar) televizijos programų priėmimo tinklai

1.

Lietuvos

Respublikos jurisdikcijai priklausantys televizijos programų retransliuotojai

privalo retransliuoti vieną LRT televizijos programą ir visas nekoduotas

Lietuvos nacionalinių transliuotojų antžeminio

radijo ir (ar) televizijos programas. Transliavimo ir retransliavimo veiklos

licencijavimo taisyklėse nustatytais atvejais ir tvarka Komisija gali nustatyti

kitas privalomas retransliuoti televizijos programas ar atleisti nuo privalomų

televizijos programų retransliavimo. Komisija nustato minimalų retransliuojamų

televizijos programų skaičių ir pobūdį. Jeigu televizijos programoms

retransliuoti naudojami riboti radijo dažnių (kanalų) ištekliai, Komisija,

atsižvelgdama į šių išteklių poreikį, gali riboti maksimalų retransliuojamų

televizijos programų skaičių.

2.

Priimdama

sprendimą dėl įpareigojimo privalomai retransliuoti televizijos programą,

Komisija atsižvelgia į televizijos programos meninę vertę, aktualumą

retransliuotojo licencijuojamos veiklos teritorijoje gyvenantiems žiūrovams ir

į kitus Transliavimo ir retransliavimo veiklos licencijavimo taisyklėse

nustatytus kriterijus.

3.

Retransliuotojai, teikiantys radijo programų retransliavimo

paslaugas kabelinės televizijos ar laidinio radijo tinklais, privalo

retransliuoti vieną LRT radijo programą.

4.

Retransliuotojai už privalomas retransliuoti radijo ir (ar) televizijos

programas šių programų transliuotojams nemoka.

5.

Retransliuojamas radijo ir (ar) televizijos programas ar atskiras programas

keisti ar įterpti į jas bet kokią kitą informaciją draudžiama. Retransliuojamos

televizijos programos pakeitimu nelaikomas specialių techninių priemonių

naudojimas siekiant užtikrinti nepilnamečių apsaugą nuo neigiamo viešosios

informacijos poveikio jų psichikos sveikatai, fiziniam, protiniam ir doroviniam

vystymuisi, pritaikyti neįgaliesiems ar užtikrinti kitų radijo ir (ar)

televizijos programų transliuotojų išimtines

teises į televizijos programas ar atskiras programas.

6.

Savo reikmėms (nekomerciniais tikslais) naudojamus bendruosius radijo ir (ar)

televizijos priėmimo tinklus, prie kurių prijungta ar gali būti prijungta

daugiau kaip 40 butų (valdų), šių tinklų savininkai privalo įregistruoti

Komisijoje jos nustatyta tvarka.

7.

Bendrieji radijo ir (ar) televizijos programų priėmimo tinklai,

naudojami ne savo reikmėms (komerciniais tikslais), laikomi kabelinės

televizijos tinklais ir asmenys, teikiantys bendrųjų radijo ir (ar) televizijos

programų priėmimo tinklų paslaugas, privalo turėti licenciją retransliuoti

programas kabelinės televizijos tinklais.“

11

straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 34

straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„34

straipsnis. Kalba, kuria rengiama ir skleidžiama viešoji informacija

1.

Viešoji

informacija rengiama ir skleidžiama valstybine kalba ar kitomis kalbomis,

vadovaujantis šiuo ir Valstybinės kalbos įstatymu,

taip pat Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimais, išskyrus šiame

įstatyme nurodytus atvejus. Viešosios informacijos rengėjai ir

skleidėjai, bendradarbiaudami su kompetentingomis valstybės ir savivaldybių

institucijomis ir įstaigomis, pagal galimybes užtikrina, kad skleidžiama

viešoji informacija taptų prieinama neįgaliesiems.

2.

Radijo ir

(ar) televizijos programos, transliuojamos ne

lietuvių kalba, turi būti verčiamos į lietuvių kalbą arba rodomos su lietuviškais

subtitrais, išskyrus mokomąsias, progines, specialiąsias, muzikines ir

retransliuojamas užsienio valstybių radijo ir (ar) televizijos programas ar

atskiras programas, taip pat radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų sukurtas programas, skirtas Lietuvos

tautinėms mažumoms. Komisija, atsižvelgdama į tautinių mažumų, gyvenančių

transliuojamų radijo ir (ar) televizijos programų aprėpties zonoje, poreikius,

nurodydama licencijos sąlygas, gali nustatyti, kokią transliuojamų ir (ar)

retransliuojamų radijo ir (ar) televizijos programų ar atskirų programų dalį

turi sudaryti radijo ir (ar) televizijos programos ar atskiros programos

tautinių mažumų kalbomis.

3.

Televizijos

programų transliuotojams

draudžiama rodyti audiovizualinius kūrinius, išverstus iš oficialios Europos

Sąjungos kalbos į ne Europos Sąjungos kalbą.

4.

Retransliuotojai, retransliuodami televizijos programas, pirmenybę turi teikti

oficialioms Europos Sąjungos kalboms, todėl esant galimybei pasirinkti, kuria

kalba retransliuoti tokią pačią televizijos programą – oficialia Europos

Sąjungos ar kita kalba, privalo sudaryti visas sąlygas, kad televizijos

programa ar atskira programa būtų retransliuojama oficialia Europos Sąjungos

kalba.“

12 straipsnis. Įstatymo papildymas 341

straipsniu

Papildyti

Įstatymą 341 straipsniu:

„341

straipsnis. Visuomenės

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikimo laisvė ir

apribojimai

1.

Lietuvos Respublikoje laiduojamas laisvas visuomenės informavimo

audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų priėmimas iš Europos Sąjungos valstybių

narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir Europos Tarybos konvenciją dėl

televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių.

2.

Užsienyje parengtas radijo ir (ar) televizijos programas ir (ar)

atskiras programas leidžiama transliuoti ir retransliuoti Lietuvos Respublikoje

nepažeidžiant šio ir kitų įstatymų nuostatų.

3.

Iš Europos

Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos

Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių

transliuojamų ar retransliuojamų televizijos programų laisvas priėmimas

Lietuvos Respublikoje laikinai sustabdomas, kai yra visos šios sąlygos:

1) tokios

televizijos programos pažeidžia šio įstatymo 17 straipsnio, 19 straipsnio 1

dalies 3 punkto ar 19 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus;

2) šios dalies 1

punkte nurodytas pažeidimas padaromas pakartotinai per 12 mėnesių nuo pirmo

pažeidimo padarymo dienos;

3) Komisija,

gavusi rašytinę kompetentingos institucijos išvadą dėl įtariamo pažeidimo, pranešė

televizijos programų transliuotojui ir Europos Komisijai apie įtariamus

pažeidimus ir apie priemones, kurių Komisija ketina imtis, jeigu tokie

pažeidimai pasikartos;

4)

konsultuojantis su televizijos programas transliuojančia valstybe ir Europos Komisija

nepavyksta susitarti abipusiu sutarimu per 15 dienų nuo šios dalies 3 punkte nurodyto

įspėjimo ir tariami pažeidimai daromi toliau.

4.

Tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyti

griežtesni ar išsamesni televizijos programų transliavimo reikalavimai, negu

nustatyti Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje, o kitos Europos

Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės jurisdikcijai

priklausantis televizijos programų transliuotojas transliuoja televizijos

programą, kurios visa arba didžioji dalis skirta Lietuvos Respublikos

teritorijai, Komisija kreipiasi į jurisdikciją turinčios Europos Sąjungos

valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės atsakingą instituciją,

kad būtų pasiektas abi valstybes tenkinantis bet kokios iškeltos problemos

sprendimas.

5.

Jeigu Komisija

nustato, kad šio straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju iškeltai problemai spręsti

pasiektų rezultatų nepakanka, o televizijos programų transliuotojas, kurio

programos pažeidžia Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, įsisteigė

kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės

jurisdikcijai priklausančioje valstybėje, siekdamas išvengti griežtesnių

nurodytoms sritims keliamų reikalavimų, negu nustatyti Audiovizualinės

žiniasklaidos paslaugų direktyvoje, taikomų Lietuvos Respublikoje

įsisteigusiems televizijos programų transliuotojams, Komisija turi teisę

nustatyti tam televizijos programų transliuotojui galimas taikyti objektyviai

būtinas, taikomas nediskriminuojant ir proporcingas tikslams, kurių siekiama,

tinkamas priemones ir jų imtis.

6.

Komisija taiko šio straipsnio 5 dalyje nurodytas priemones tik esant

visoms šioms aplinkybėms:

1) Komisija yra pranešusi Europos Komisijai ir Europos

Sąjungos valstybei narei, kurioje įsisteigęs televizijos programų

transliuotojas, apie ketinimą imtis šio straipsnio

5 dalyje nurodytų priemonių, nurodydama priežastis, kuriomis ji grindžia savo

vertinimą;

2) Europos Komisija nusprendžia, kad numatytos taikyti priemonės suderintos

su Europos Sąjungos teise ir kad vertinimai, kuriuos Komisija atliko pagal šio

straipsnio 4 ir 5 dalis imdamasi šių priemonių, yra tinkamai pagrįsti.

7.

Jeigu Europos

Komisija nusprendžia, kad priemonės nesuderinamos su Europos Sąjungos teise,

tai Komisija neturi teisės imtis pasiūlytų priemonių.

8.

Užsakomųjų

visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikimo atveju

Komisija gali imtis priemonių, kuriomis ribojamas laisvas naudojimasis

visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugomis, tik kai yra

visos šios aplinkybės:

1) priemonės yra

būtinos siekiant užtikrinti viešąją tvarką, ypač nusikaltimų prevenciją,

tyrimą, atskleidimą ir persekiojimą už juos baudžiamąja tvarka, įskaitant

nepilnamečių apsaugą ir kovą su bet kokiu neapykantos kurstymu dėl rasės,

lyties, religinių įsitikinimų ar tautybės ir atskirų asmenų žmogiškojo orumo

žeminimą; taip pat siekiant užtikrinti visuomenės sveikatos apsaugą, visuomenės

saugumą, įskaitant valstybės saugumą ir gynybos užtikrinimą, vartotojų,

įskaitant investuotojus, apsaugą;

2) priemonės yra

taikomos užsakomajai visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis

paslaugai, kuri prieštarauja šios dalies 1 punkte nurodytiems tikslams arba

kelia rimtą ir didelį pavojų, kad šių tikslų nebus paisoma;

3) taikomos

priemonės yra proporcingos šios dalies 1 punkte nurodytiems tikslams;

4) Komisija,

netrukdydama teismo procesui, įskaitant ikiteisminį tyrimą ir baudžiamojo

tyrimo metu atliktus veiksmus, kreipėsi į Europos Sąjungos valstybės narės,

Europos ekonominės erdvės valstybės ar kitos valstybės atsakingas institucijas,

prašydama imtis priemonių, ir šios institucijos tokių priemonių nesiėmė arba

priemonės buvo nepakankamos.

9.

Prieš

imdamasi šio straipsnio 8 dalyje nurodytų priemonių ir netrukdydama teismo

procesui, įskaitant ikiteisminį tyrimą ir baudžiamojo tyrimo metu atliktus

veiksmus, Komisija privalo pranešti Europos Komisijai, Europos Sąjungos

valstybei narei ir Europos ekonominės erdvės valstybei, kurios jurisdikcijai

priklauso visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų

teikėjas, apie ketinimą imtis tokių priemonių. Šios dalies reikalavimai taikomi

tik imantis šio straipsnio 8 dalyje nurodytų priemonių prieš visuomenės

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėją, kuris priklauso

Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės

jurisdikcijai.

10.

Skubiu

atveju Komisija gali nesilaikyti šio straipsnio 9 dalies nuostatų. Tokiu atveju

Komisija apie taikomas priemones turi kuo greičiau pranešti Europos Komisijai

ir Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės,

kurios jurisdikcijai priklauso visuomenės informavimo audiovizualinėmis

priemonėmis paslaugos teikėjas, atsakingai institucijai, taip pat nurodyti

priežastis, kodėl Komisija mano, kad tai yra skubus atvejis. Šios dalies

reikalavimai taikomi tik imantis priemonių prieš visuomenės informavimo

audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėją, kuris priklauso Europos

Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės jurisdikcijai.

11.

Iš ne Europos Sąjungos valstybių narių, Europos

ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos

be sienų ratifikavusių Europos valstybių televizijos programų ir (ar) atskirų programų,

ir (ar) katalogų laisvas priėmimas Lietuvos Respublikoje gali būti sustabdytas

Komisijos sprendimu, jeigu tokios valstybių televizijos programos ir (ar) atskiros

programos, ir (ar) katalogai pažeidžia šio įstatymo 17 arba 19 straipsnių

reikalavimus. Komisija savo sprendime nurodo, kokios priemonės ir nuo kada bus

taikomos, siekiant sustabdyti minėtų televizijos programų ir (ar) atskirų programų,

ir (ar) katalogų priėmimą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Numatomos taikyti

priemonės turi būti proporcingos padarytiems pažeidimams.

12.

Pagal šio

straipsnio 11 dalį priimtas Komisijos sprendimas dėl televizijos programų ir

(ar) atskirų programų, ir (ar) katalogų priėmimo

sustabdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti priimamas tik gavus

Vilniaus apygardos administracinio teismo sankciją.“

13 straipsnis. Įstatymo papildymas 342

straipsniu

Papildyti

Įstatymą 342 straipsniu:

„342

straipsnis. Informacija apie visuomenės informavimo audiovizualinėmis

priemonėmis paslaugų teikėją

Visuomenės

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai privalo sudaryti

paslaugų gavėjams galimybę nesudėtingu būdu, tiesiogiai ir nuolat Komisijos

nustatyta tvarka gauti šią informaciją:

1) visuomenės

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjo pavadinimą;

2) buveinės

adresą, kuriuo visuomenės

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjas yra įsisteigęs;

3) visuomenės

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjo duomenis, įskaitant

jo elektroninio pašto adresą ar interneto svetainės adresą, pagal kuriuos į jį

galima greitai, tiesiogiai ir veiksmingai kreiptis;

4) veiklos

reglamentavimo ir savitvarkos institucijų pavadinimą, adresą ir telefoną.“

14 straipsnis. 35 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti

35 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1.

Viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas privalo

saugoti išspausdinto leidinio egzempliorių, audiovizualinius kūrinius ir

transliuotų radijo ir (ar) televizijos programų įrašus ne trumpiau kaip vienus

metus nuo tos dienos, kai informacija buvo išplatinta.“

15 straipsnis. 37 straipsnio 1 ir 3 dalių pakeitimas

1.

Pakeisti 37 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Europos

audiovizualiniais kūriniais (toliau – Europos kūriniai) laikomi kūriniai:

1) sukurti Lietuvos Respublikoje arba kitose Europos Sąjungos

valstybėse narėse ir Europos ekonominės erdvės valstybėse, kitose Europos

Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusiose valstybėse, jeigu

jų kūrėjai yra įsisteigę šiose valstybėse arba šių kūrinių kūrimą kontroliuoja

vienas ar daugiau šiose valstybėse įsisteigusių kūrėjų, arba nurodytose

valstybėse įsisteigusių kūrėjų įnašas į šių kūrinių bendro kūrimo (gamybos)

išlaidas yra didesnis negu kitose (trečiosiose) valstybėse įsisteigusių kūrėjų

ir viso bendro kūrimo (gamybos) nekontroliuoja vienas ar daugiau kūrėjų,

įsisteigusių ne Lietuvos Respublikoje, ne Europos Sąjungos valstybėse narėse, ne

Europos ekonominės erdvės valstybėse ar ne kitose Europos Tarybos konvenciją

dėl televizijos be sienų ratifikavusiose valstybėse;

2) sukurti

trečiosiose valstybėse, tai yra ne Europos Sąjungos valstybėse narėse, ne Europos

ekonominės erdvės valstybėse ar ne kitose Europos Tarybos konvenciją dėl

televizijos be sienų ratifikavusiose valstybėse, jeigu jie sukurti vienoje ar

keliose trečiosiose valstybėse įsisteigusių kūrėjų arba šiems kūrėjams

bendradarbiaujant su kūrėjais, įsisteigusiais vienoje ar keliose Europos

Sąjungos valstybėse narėse ir Lietuvos Respublikoje, tuo atveju, jeigu Europos

Sąjunga ir Lietuvos Respublika yra sudariusios su šiomis trečiosiomis

valstybėmis sutartis dėl bendradarbiavimo audiovizualinėje srityje ir jeigu šie

kūriniai yra iš esmės sukurti autorių ir kūrėjų, gyvenančių vienoje ar keliose

Europos valstybėse.“

2.

Pakeisti 37

straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Kūriniai,

kurie, remiantis šio straipsnio 1 dalies nuostatomis, neturėtų būti laikomi

Europos kūriniais, bet yra sukurti remiantis dvišalėmis bendro kūrimo (gamybos)

sutartimis tarp Europos Sąjungos valstybių narių arba Lietuvos Respublikos ir

trečiųjų valstybių, laikomi Europos kūriniais, jeigu Europos Sąjungos arba

Lietuvos Respublikos kūrėjų įnašas sudaro didžiąją bendro kūrimo (gamybos)

išlaidų dalį ir jeigu jų kūrimas (gamyba) nėra kontroliuojamas kūrėjų,

įsisteigusių ne Europos Sąjungos valstybėje narėje.“

16

straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas

Pakeisti

38 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„38

straipsnis. Radijo ir televizijos programoms keliami reikalavimai

1.

Televizijos

programų transliuotojai savo reguliariai transliuojamose programose turi teisę

laisvai rengti ir rodyti trumpus (ne ilgesnius kaip 90 sekundžių) naujienų

pranešimus apie visuomenei reikšmingus Lietuvos ir kitų šalių įvykius, apie

kuriuos teikti informaciją visuomenei kiti televizijos programų transliuotojai

yra įsigiję išimtinę teisę. Trumpi naujienų pranešimai turi būti transliuojami

ne anksčiau kaip pasibaigus tiesioginei visuomenei reikšmingo įvykio

transliacijai. Televizijos programų transliuotojai nemoka už trumpų naujienų

pranešimų transliavimą televizijos programų transliuotojams, kurie yra įsigiję

išimtinę teisę teikti informaciją apie visuomenei reikšmingą įvykį, išskyrus

atvejus, kai prieigos prie visuomenei reikšmingų įvykių suteikimas pareikalauja

papildomų sąnaudų iš prieigą suteikiančio televizijos programų transliuotojo.

Užmokestis už prieigos prie visuomenei reikšmingų įvykių suteikimą negali būti

didesnis už papildomas sąnaudas, tiesiogiai patirtas teikiant prieigą.

2.

Visi Europos

Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigę

televizijos programų transliuotojai, norintys parengti trumpus naujienų

pranešimus, sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis turi

teisę į prieigą prie visuomenei reikšmingų įvykių, kurie išskirtinėmis teisėmis

transliuojami Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančio visuomenės

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjo.

3.

Jeigu kitas

televizijos programų

transliuotojas, įsisteigęs toje pačioje valstybėje narėje kaip ir prieigos prie

visuomenei reikšmingų įvykių prašantis televizijos programų transliuotojas, įsigijo

išskirtinių teisių, susijusių su tam tikru visuomenei reikšmingu įvykiu,

prieigos turi būti prašoma iš šio televizijos programų transliuotojo.

4.

Prieiga prie

visuomenei reikšmingų įvykių turi būti garantuojama leidžiant televizijos programų

transliuotojams laisvai pasirinkti trumpus naujienų pranešimus iš perduodančio

televizijos programų transliuotojo signalo ir, išskyrus atvejus, kai to

neįmanoma atlikti dėl praktinių priežasčių, nurodant bent jų šaltinį.

5.

Trumpi

naujienų pranešimai gali būti naudojami tik bendro pobūdžio žinių programose, o

teikiant užsakomąsias visuomenės

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugas naudojami tik tuo atveju,

jeigu tą pačią programą netiesioginio transliavimo forma siūlo tas pats visuomenės

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjas.

6.

Transliuojant

televizijos programas, skirtas visuomenei reikšmingiems įvykiams, laikomasi šių

reikalavimų:

1) Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys televizijos

programų transliuotojai, įsigiję išimtines teises transliuoti programas,

skirtas Lietuvoje ar už jos ribų vykstantiems visuomenei reikšmingiems

įvykiams, negali šių programų transliuoti išimtinėmis sąlygomis tokiu būdu, kad

didžioji Lietuvos gyventojų dalis negalėtų šių įvykių, transliuojamų

tiesiogiai, matyti per nemokamas televizijos programas;

2) Lietuvos

Respublikos jurisdikcijai priklausantys televizijos programų transliuotojai

negali naudotis šios dalies 1 punkte nurodytomis išimtinėmis teisėmis tokiu

būdu, kad didžioji kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos

ekonominės erdvės valstybėje ar kitoje Europos Tarybos konvenciją dėl

televizijos be sienų ratifikavusioje valstybėje, gyvenančių žmonių dalis

netektų galimybės stebėti Lietuvoje ar už jos ribų vykstančių įvykių, kurie

šios valstybės teisės aktais įteisinti kaip visuomenei reikšmingi. Programos

apie šiuos įvykius transliuojamos laikantis toje valstybėje nustatytos

transliavimo tvarkos;

3) Lietuvos

Respublikos jurisdikcijai priklausantys televizijos programų transliuotojai

negali naudotis po 1997 m. liepos 30 d. nusipirktomis išskirtinėmis teisėmis

taip, kad didžioji kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės

erdvės valstybės gyventojų dalis nebegalėtų nemokamai stebėti tos Europos

Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės visų ar dalies

tiesiogiai transliuojamų visuomenei reikšmingų įvykių arba dėl objektyvių

priežasčių taip būtų geriau visuomenės labui, visų ar dalies vėliau transliuojamų

nemokamų televizijos įrašų, kuriuos kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos

ekonominės erdvės valstybės laiko reikšmingais visuomenei.

7.

Komisijos parengtą Lietuvos Respublikos visuomenei reikšmingų įvykių

sąrašą tvirtina Vyriausybė jos įgaliotos institucijos visuomenės informavimo

srityje teikimu.

8.

Televizijos

programų transliuotojai daugiau kaip pusę televizijos programos laiko, kuris

lieka atėmus laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos programoms,

teleteksto paslaugoms ir teleparduotuvei, kai tai įmanoma, turi skirti Europos

kūriniams.

9.

Televizijos

programų transliuotojai ne mažiau kaip 10 procentų televizijos programos laiko,

kuris lieka atėmus laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos programoms,

teleteksto paslaugoms ir teleparduotuvei, kai tai įmanoma, turi skirti Europos

kūriniams, sukurtiems nepriklausomų kūrėjų ne anksčiau kaip per pastaruosius 5

metus.

10.

Kiti

reikalavimai, keliami radijo ir (ar) televizijos programoms, nustatyti šiame,

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme, kituose įstatymuose, taip

pat radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojams išduotose licencijose.

11.

Lietuvos

Respublikos jurisdikcijai priklausantys visuomenės informavimo

audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai kinematografinius kūrinius turi

perduoti tuo laikotarpiu, dėl kurio buvo susitarta su teisių turėtojais.

12.

Radijo ir (ar) televizijos programoje ne rečiau kaip vieną kartą

per valandą turi būti skelbiamas transliuojamos ar retransliuojamos radijo ir

(ar) televizijos programos pavadinimas. Jeigu radijo ir (ar) televizijos

programos trukmė yra trumpesnė kaip viena valanda, tokios radijo ir (ar)

televizijos programos pavadinimas skelbiamas jos pabaigoje.

13.

Šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodyti reikalavimai netaikomi

vietinėms televizijos programoms.“

17

straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 39

straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„39 straipsnis. Reklamai ir komerciniams

audiovizualiniams pranešimams keliami reikalavimai

1.

Reklama, komerciniai audiovizualiniai pranešimai turi būti padorūs,

teisingi ir aiškiai atpažįstami. Reklamoje, komerciniuose audiovizualiniuose

pranešimuose draudžiama skelbti informaciją, kurioje žeminamas žmogaus orumas,

diskriminuojama dėl rasės, lyties ar etninės kilmės, tautybės, pilietybės,

religijos arba tikėjimo, negalios, amžiaus, taip pat neturi būti seksualinės

orientacijos apraiškų arba skatinimo, įžeidžiami religiniai jausmai ar

politiniai įsitikinimai, skatinamas sveikatai ar saugai pavojingas elgesys,

taip pat aplinkos apsaugai ypač žalingas elgesys.

2.

Reklama,

komerciniai audiovizualiniai pranešimai neturi klaidinti vartotojo ir jam

kenkti.

3.

Reklama,

komerciniai audiovizualiniai pranešimai neturi daryti neigiamo poveikio

nepilnamečių psichikos sveikatai, fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi

ir turi atitikti šiuos reikalavimus:

1) neturi

tiesiogiai skatinti nepilnamečių pirkti ar išsinuomoti, ar rinktis prekę ar

paslaugą, naudojantis nepilnamečių nepatyrimu ir patiklumu;

2) neturi tiesiogiai skatinti nepilnamečių įtikinėti savo tėvus ar

kitus asmenis pirkti reklamuojamas prekes ar paslaugas;

3) neturi

formuoti nepilnamečių nuomonės, kad tam tikrų paslaugų ar prekių naudojimas suteiks

jiems fizinį, psichologinį ar socialinį pranašumą prieš bendraamžius;

4) juose neturi

būti naudojamasi nepilnamečių pasitikėjimu tėvais, mokytojais ar kitais

asmenimis;

5) neturi rodyti

nepilnamečių, patekusių į pavojingas situacijas, kai nėra viešojo intereso.

4.

Reklamos,

komercinių audiovizualinių pranešimų užsakovai neturi teisės daryti įtakos

viešosios informacijos turiniui, išskyrus jų pačių užsakomos reklamos,

komercinio audiovizualinio pranešimo turinį.

5.

Paslėpta

reklama, paslėpti komerciniai audiovizualiniai pranešimai draudžiami.

6.

Reklamoje,

komerciniuose audiovizualiniuose pranešimuose draudžiama naudoti pasąmonę

veikiančias technologijas.

7.

Tabako gaminių reklama, komerciniai audiovizualiniai pranešimai,

skirti tabako gaminių reklamai, draudžiami.

8.

Alkoholio

produktų reklamos, komercinių audiovizualinių pranešimų, skirtų alkoholio

produktų reklamai, apribojimus nustato Alkoholio kontrolės įstatymas.

9.

Visuomenės informavimo priemonėse, išskyrus specialius leidinius,

informacinės visuomenės informavimo priemones ar programas, neleidžiama

reklamuoti gydymo būdų ir vaistų, kurie įsigyjami tik pagal receptus. Kitų

vaistų ar gydymo vaistais reklama turi būti aiškiai atpažįstama ir turi

perspėti apie galimą žalingą poveikį netinkamai juos vartojant.

10.

Asmenys, reguliariai vedantys žinių programas, negali dalyvauti nei

reklamoje, nei komerciniuose audiovizualiniuose pranešimuose, nei jų įgarsinti.

11.

Teleparduotuvei

ir televizijos reklamai ir keliami šie reikalavimai:

1) teleparduotuvė ir televizijos reklama turi būti padorios,

neklaidinančios, aiškiai atpažįstamos ir atskirtos nuo programos turinio

garsinėmis ir (ar) optinėmis, ir (ar) erdvinėmis priemonėmis. Televizijos

reklama ir teleparduotuvė gali būti įterpiamos į programas nepakenkiant

atskiros programos vientisumui, atsižvelgiant į natūralias programos pertraukas,

programos trukmę ir pobūdį bei nepažeidžiant turtinių teisių turėtojų teisių;

2) televizijos

reklama, anonsas ar teleparduotuvė negali būti įterpiami į transliuojamas

religines apeigas ir religinio pobūdžio programas;

3) televizijos

reklamos, teleparduotuvės intarpams skirtas suminis laikas per vieną

astronominę transliavimo valandą turi sudaryti ne daugiau kaip 20 procentų. Šis

punktas netaikomas paties televizijos programų transliuotojo transliuojamų

programų ir su jomis tiesiogiai susijusių pagalbinių produktų anonsams, rėmimo

pranešimams ir prekių rodymui;

4) televitrinos mažiausia nepertraukiama trukmė turi būti ne

trumpesnė kaip 15 minučių. Per dieną gali būti transliuojamos ne daugiau kaip 8

televitrinos, o jų bendra trukmė neturi viršyti trijų valandų per dieną.

Televitrinos turi būti aiškiai atskiriamos optinėmis ir erdvinėmis priemonėmis

nuo kitų programų;

5) sporto ar

kitų renginių, kuriuose daromos natūralios pertraukos, transliavimo metu televizijos reklamos ir (ar) teleparduotuvės intarpai

turi būti rodomi tik per minėtų renginių natūralias pertraukas;

6) transliuojant televizijos filmus (išskyrus kelių serijų filmus,

serialus ir dokumentinius filmus), kinematografijos kūrinius ir žinių programas

televizijos reklama ir (ar) teleparduotuvė gali būti rodomos vieną kartą per

programoje nustatytą ne trumpesnį kaip 30 minučių laikotarpį;

7) transliuojant

vaikams skirtas programas, televizijos reklama ir (ar) teleparduotuvė gali būti

rodomos vieną kartą per kiekvieną programoje nustatytą ne trumpesnį kaip 30

minučių laikotarpį, jeigu numatoma jos trukmė yra ilgesnė kaip 30 minučių;

8) įterpti televizijos reklamą ir (ar) teleparduotuvę į

retransliuojamas televizijos programas ar atskiras programas draudžiama.

12.

Televizijos reklamai taikomi ir kituose teisės aktuose nustatyti

reklamos ir jos skleidimo reikalavimai.

13.

Kaip laikomasi šio ir kitų įstatymų nustatytų reikalavimų reklamai,

kontroliuoja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba prie

Teisingumo ministerijos, Lietuvos

Respublikos konkurencijos

taryba ir Komisija, bendradarbiaudamos su kitomis viešosios informacijos

rengėjų ir (ar) skleidėjų veiklos reguliavimo institucijomis ir

reklamos savitvarkos institucijomis.

14.

Šio įstatymo nuostatos, išskyrus 38 straipsnio 8, 9 dalyse

ir šio straipsnio 11 dalies 1, 3 punktuose nurodytus atvejus, mutatis

mutandis taikomos televizijos programoms, skirtoms tik televizijos reklamai

ir teleparduotuvėms, taip pat televizijos programoms, skirtoms tik

savireklamai.

15.

Visuomenės

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai ar jų asociacijos

turi parengti elgesio kodeksus dėl netinkamų komercinių audiovizualinių

pranešimų, kurie įterpiami į vaikams skirtas programas arba yra įtraukti į

tokias programas, apie maisto produktus ir gėrimus, kurių sudėtyje yra maistinių medžiagų ir maistiniu arba

fiziologiniu poveikiu pasižyminčių medžiagų, ypač riebalų, riebalų rūgščių

transizomerų, druskos arba natrio ir cukraus, kuriuos rekomenduojama vartoti

saikingai.

16.

Reikalavimus, keliamus politinei reklamai, jos skelbimo ir žymėjimo tvarką

visuomenės informavimo priemonėse nustato Politinių partijų ir politinių

kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymas ir kiti teisės aktai.

17.

Atsakomybės už klaidinančios ir neleidžiamos lyginamosios reklamos

naudojimo ypatumus ir jos taikymo tvarką nustato Reklamos įstatymas.“

18

straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 40

straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„40

straipsnis. Visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų,

radijo programų ir (ar) atskirų programų rėmimas

1.

Remiamos

visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos, radijo

programos ir (ar) atskiros programos turi atitikti šiuos reikalavimus:

1) jokiomis aplinkybėmis jų turinio, o radijo ir

(ar) televizijos programų transliavimo metu – jų transliavimo laiko, negalima

tvarkyti taip, kad būtų daromas poveikis visuomenės informavimo

audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjui ir radijo programų

transliuotojui redakcinei atsakomybei ir

nepriklausomumui;

2) jose negali

būti tiesiogiai skatinama pirkti ar nuomoti prekes ar paslaugas, ypač darant

specialias reklamines nuorodas į šias prekes ar paslaugas;

3) vartotojai

turi būti aiškiai informuojami apie esamą rėmimo susitarimą. Programos

pradžioje, jos metu ir (ar) pabaigoje tinkamu būdu pateikiant rėmėjo pavardę

(pavadinimą), logotipą ir (ar) kitą ženklą, pavyzdžiui, nuorodą į jo

produktą (produktus) ar paslaugą (paslaugas) arba jų skiriamąjį ženklą,

būtina aiškiai parodyti, kad programa yra remiama.

2.

Visuomenės

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų, radijo programų ir (ar) atskirų

programų negali remti asmenys, kurių pagrindinė veikla yra cigarečių ir kitų

tabako gaminių gamyba ir (ar) pardavimas.

3.

Jeigu

asmenys, kurių veikla apima vaistinių preparatų gamybą arba pardavimą ir

gydymą, remia visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugas,

radijo programas ir (ar) atskiras programas, jose gali būti paskelbiamas rėmėjo

pavadinimas (logotipas) ar kitas jo įvaizdžio ženklas, tačiau negalima

reklamuoti konkrečių vaistinių preparatų, kurie įsigyjami tik su receptu, ar

gydymo būdų.

4.

Žinių

programos negali būti remiamos.“

19

straipsnis. Įstatymo papildymas 401 straipsniu

Papildyti

Įstatymą 401 straipsniu:

„401

straipsnis. Prekių rodymui programose keliami reikalavimai

1.

Prekių

rodymas leidžiamas kinematografijos

kūriniuose, visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugoms

sukurtuose filmuose ir serialuose, sporto programose ir pramoginėse programose.

Prekių

rodymas taip pat leidžiamas, kai be asmenų tarpusavyje susitarto užmokesčio tam

tikros prekės ar paslaugos įtraukiamos į programą, pavyzdžiui, kaip prizai ar

programos sukūrimui būtinos kitos prekės ar paslaugos.

2.

Programos, į

kurias įtrauktas prekių rodymas, turi atitikti visus šiuos reikalavimus:

1) jokiomis

aplinkybėmis negalima daryti įtakos programos turiniui, programų transliavimo

laikui, visuomenės

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjo redakcinei

atsakomybei ir nepriklausomumui;

2) jose negali

būti tiesiogiai skatinama pirkti ar nuomoti prekes ar paslaugas, ypač darant

specialias reklamines nuorodas į šias prekes ar paslaugas;

3) jose negali

būti nepagrįstai didinama galimybė pastebėti konkretų produktą;

4) žiūrovai turi

būti aiškiai informuojami apie prekių rodymą. Kad žiūrovas nebūtų klaidinamas,

apie prekių rodymą turi būti aiškiai informuojama programos pradžioje ir

pabaigoje, taip pat atnaujinus programos rodymą po į ją įsiterpusios reklamos.

3.

Programose

draudžiama rodyti šias prekes:

1) tabako

gaminius arba asmenų, kurių pagrindinė veikla yra tabako gaminių gamyba arba

pardavimas, gaminamus produktus;

2) konkrečius gydymo

būdus ar vaistinius preparatus, kurie Europos Sąjungos valstybėje narėje,

kurios jurisdikcijai priklauso visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis

paslaugų teikėjas, įsigyjami tik pagal receptus.

4.

Prekių

rodymas draudžiamas vaikams skirtose programose, žinių programose.“

20

straipsnis. Įstatymo papildymas nauju trečiuoju skirsniu

Papildyti

Įstatymą nauju trečiuoju skirsniu ir jį išdėstyti taip:

„TREČIASIS

SKIRSNIS

UŽSAKOMŲJŲ

VISUOMENĖS INFORMAVIMO AUDIOVIZUALINĖMIS PRIEMONĖMIS PASLAUGŲ REGLAMENTAVIMAS

402 straipsnis. Užsakomųjų visuomenės

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų registracija

Lietuvos

Respublikos jurisdikcijai priklausantys užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis

priemonėmis paslaugų teikėjai, prieš pradėdami teikti užsakomąsias visuomenės

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugas, privalo registruotis

Komisijoje jos nustatyta tvarka.

403 straipsnis. Nepilnamečių

apsauga teikiant užsakomąsias visuomenės informavimo audiovizualinėmis

priemonėmis paslaugas

Užsakomųjų visuomenės

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai teisės aktų

nustatyta tvarka privalo užtikrinti, kad užsakomosios visuomenės informavimo

audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos, kurios galėtų daryti neigiamą poveikį

nepilnamečių psichikos sveikatai, fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi,

būtų teikiamos tik tokiu būdu, kad būtų užtikrinta, jog nepilnamečiai tokių

užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų

negalėtų klausytis ar žiūrėti be už nepilnamečių priežiūrą ar ugdymą atsakingų

asmenų kontrolės.

404 straipsnis. Europos kūrinių

skatinimas teikiant užsakomąsias visuomenės informavimo audiovizualinėmis

priemonėmis paslaugas

1.

Lietuvos

Respublikos jurisdikcijai priklausantys užsakomųjų visuomenės

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai pagal galimybes jiems

priimtinomis priemonėmis skatina kurti Europos kūrinius ir su jais susipažinti.

2.

Vykdydami šio

straipsnio 1 dalyje nurodytą veiklą, užsakomųjų visuomenės informavimo

audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai užtikrina, kad ne mažiau kaip

pusė programų užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų

kataloge būtų Europos kūriniai.“

21 straipsnis.

Įstatymo trečiojo skirsnio numeracijos pakeitimas

Buvusį šio

įstatymo trečiąjį skirsnį laikyti atitinkamai ketvirtuoju skirsniu.

22

straipsnis. 41 straipsnio 2 dalies 6 punkto pakeitimas

41 straipsnio 2

dalies 6 punkte vietoj žodžio „laidą“ įrašyti žodį „programą“ ir šį punktą

išdėstyti taip:

„6)

prašydamas informacijos, pristatyti savo pavardę, nurodyti savo darbovietę

(visuomenės informavimo priemonę ir (ar) programą,

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.

Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją. TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).