Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2, 5, 19, 22, 25, 26, 28, 31, 32, 33, 34, 35, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 44, 47, 48, 49, 50, 52, 54 straipsnių ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 34-1, 34-2, 40-1 straipsniais ir nauju trečiuoju skirsniu įstatymas
Įstatymas
skelbtas: Žin., 2010, Nr. 123-6260
Neoficialus
įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 2, 5, 19, 22, 25, 26, 28, 31, 32, 33, 34,
35, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 44, 47, 48, 49, 50, 52, 54 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO
PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 341, 342, 401
STRAIPSNIAIS IR NAUJU TREČIUOJU SKIRSNIU
ĮSTATYMAS
2010 m. rugsėjo 30 d. Nr. XI-1046
Vilnius
(Žin., 1996, Nr.
71-1706;
2006, Nr. 82-3254;
2008, Nr. 87-3456;
2009, Nr. 89-3804)
1 straipsnis. 2
straipsnio pakeitimas
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Pagrindinės šio
įstatymo sąvokos
Abonentas
– asmuo, kuris pagal sutartį su radijo ir (ar) televizijos programų transliuotoju ar retransliuotoju priima radijo ir
(ar) televizijos programas.
Anonsas –
savarankiškas radijo ar televizijos programos vienetas, kurio tikslas –
pristatyti programą (programas).
Antžeminė
televizija – televizijos programų transliavimas ir (ar)
retransliavimas per antžeminę analoginę ar skaitmeninę televizijos stotį ar
tokių stočių tinklą.
Antžeminis
radijas – radijo programų transliavimas ir (ar) retransliavimas per
antžeminę analoginę ar skaitmeninę radijo stotį ar tokių stočių tinklą.
Antžeminis
radijo tinklas – elektroninių ryšių tinklas, kurį sudaro daugiau
kaip viena antžeminė analoginė ar skaitmeninė radijo stotis ir kuris yra
skirtas tai pačiai radijo programai (programoms) transliuoti ir (ar)
retransliuoti visuomenei.
Antžeminis
televizijos tinklas – elektroninių ryšių tinklas, kurį sudaro daugiau kaip
viena antžeminė analoginė ar skaitmeninė televizijos stotis ir kuris yra
skirtas tai pačiai televizijos programai (programoms) transliuoti ir (ar)
retransliuoti visuomenei.
7.
Asmens kritika – asmens ar jo veiklos nagrinėjimas ir
vertinimas neįžeidžiant asmens garbės ir orumo, nepažeidžiant jo privataus
gyvenimo, nesumenkinant dalykinės reputacijos.
Asmens
sveikatos informacija – Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta informacija
apie fizinio asmens sveikatą.
Asmuo
– fizinis arba juridinis asmuo ir įmonių,
įsisteigusių Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos ekonominės erdvės
valstybėse, filialai Lietuvos Respublikoje.
Audiovizualinė
politika – audiovizualinio sektoriaus strategijos, valstybinio
valdymo principų ir plėtros krypčių, tikslų bei uždavinių nustatymas ir
įgyvendinimas, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų,
reglamentuojančių audiovizualinio sektoriaus veiklą, rengimas ir derinimas su
tarptautiniais reikalavimais, taip pat jų įgyvendinimas.
Audiovizualinis
kūrinys –
kinematografinis ar kitas kinematografinėmis priemonėmis išreikštas kūrinys,
sudarytas iš tarpusavyje susijusių vaizdų, perteikiančių judesį su garsu arba
be jo, įrašytas (užfiksuotas) materialioje vaizdo įrašymo laikmenoje.
Bendrasis
radijo ir (ar) televizijos programų priėmimo tinklas – vietinis
elektroninių ryšių tinklas, skirtas radijo ir (ar) televizijos programoms
priimti ir siųsti skirstymo linijomis į galinius įrenginius.
Dezinformacija
– tyčia viešai paskleista melaginga informacija.
14.
Erotinio pobūdžio informacija – informacija, kuria skatinamas lytinis
geismas, rodomas tikras ar suvaidintas lytinis aktas ar kitoks
seksualinis pasitenkinimas arba sekso reikmenys.
Galinis
įrenginys
– televizorius, radijo imtuvas, kitas transliuojamų ir (ar) retransliuojamų
radijo ir (ar) televizijos programų ar kitokio pobūdžio transliuojamos
informacijos priėmimo įrenginys.
16.
Informacinės visuomenės informavimo priemonės – visuomenės informavimo
priemonės, kuriomis teikiant informacinės visuomenės paslaugas skleidžiama
viešoji informacija.
17.
Informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas –
asmuo, faktiškai valdantis informacinės visuomenės informavimo priemonę,
kurioje rengiama ir (ar) skleidžiama viešoji informacija, arba
rengiantis ir (ar) skleidžiantis tokios priemonės
turinį.
18.
Informacinės visuomenės paslauga – paprastai už atlyginimą elektroninėmis
priemonėmis ir per atstumą individualiu informacinės visuomenės paslaugos
gavėjo prašymu teikiama paslauga.
Informacinės
visuomenės paslaugos gavėjas (toliau – paslaugos gavėjas) – asmuo,
įskaitant užsienio juridinio
asmens atstovybę ar filialą, kuris
naudojasi informacinės visuomenės paslauga.
20.
Informacinės visuomenės paslaugos teikėjas (toliau – paslaugos teikėjas)
– informacinės visuomenės paslaugą teikiantis asmuo, įskaitant užsienio juridinio asmens atstovybę ar filialą.
21.
Informacinės visuomenės paslaugų tarpinis teikėjas –
informacinės visuomenės paslaugų teikėjas, perduodantis paslaugos gavėjo
pateiktą informaciją elektroninių ryšių tinklu, suteikiantis galimybę naudotis
elektroninių ryšių tinklu arba saugantis paslaugos gavėjo pateiktą informaciją.
Kabelinė
televizija –
televizijos programų transliavimas ir (ar) retransliavimas per kabelinės
televizijos tinklą.
Kabelinės
televizijos tinklas
– infrastruktūra, kurios didžioji dalis yra laidinė
ir naudojama televizijos programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti į
galinius įrenginius.
Kabelinis
radijas – radijo programų transliavimas ir (ar) retransliavimas per
kabelinį radijo tinklą.
Kabelinis radijo
tinklas
– infrastruktūra, kurios didžioji dalis yra laidinė
ir naudojama radijo programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti į
galinius įrenginius.
Katalogas – užsakomųjų
visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjo sudarytas
siūlomų programų sąrašas.
Komercinis
audiovizualinis pranešimas – vaizdais, lydimais arba nelydimais
garso, skleidžiama informacija, kuri yra skirta tiesiogiai arba netiesiogiai
reklamuoti prekes, paslaugas ar ūkinę komercinę veiklą vykdančio asmens
pavadinimą ir kuri yra įtraukta į
televizijos programą už užmokestį arba kitokį atlygį ar savireklamos tikslais.
Komerciniai audiovizualiniai pranešimai inter alia apima televizijos
reklamą, pranešimus apie rėmimą, teleparduotuvių siūlymus ir prekių rodymą.
Laikraštis – periodiškai
leidžiamas ir platinamas informacinis leidinys.
Mikrobangų
daugiakanalė televizija (toliau – MDTV) – televizijos programų
transliavimas ir (ar) retransliavimas per MDTV tinklą.
30.
Mikrobangų daugiakanalės televizijos tinklas (toliau – MDTV tinklas)
– elektroninių ryšių tinklas, naudojamas televizijos programoms transliuoti,
retransliuoti, priimti, jų kodavimo būdui ar elektromagnetinių virpesių
parametrams pakeisti ir joms antžeminiais mikrobangų siųstuvais ir tų siųstuvų
signalų priėmimo tinklais į galinius įrenginius perduoti.
31.
Nacionalinis laikraštis – laikraštis, platinamas
teritorijoje, kurioje gyvena daugiau kaip 60 procentų Lietuvos Respublikos
gyventojų.
Nacionalinė radijo ir
(ar) televizijos programa – radijo ir (ar) televizijos programa, kuri
transliuojama antžeminiu radijo ir (ar) televizijos tinklu ir priimama
teritorijoje, kurioje gyvena daugiau kaip 60 procentų Lietuvos Respublikos gyventojų.
Nepriklausomas
kūrėjas – asmuo, kuris nėra visuomenės informavimo audiovizualinėmis
priemonėmis paslaugos teikėjo, radijo programų transliuotojo dalyvis, jo
valdymo organų narys, taip pat asmuo, nesusijęs su visuomenės informavimo
audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėju, radijo programų transliuotoju
darbo, tarnybos santykiais ar jungtine veikla, kuriantis audiovizualinius
kūrinius ar programas ir laisvai juos parduodantis ar kitaip perleidžiantis
viešai skleisti.
Nuomonė
– visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka,
supratimas, mintys arba komentarai apie bendro
pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių
ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais
įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir
paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai,
tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir
neiškreipiant faktų ir duomenų.
Oficialūs
valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų dokumentai – valstybės ir
savivaldybių institucijų, įmonių ir įstaigų, valstybės įgaliotų asmenų vykdant
norminių teisės aktų nustatytus įgaliojimus sukurti, patvirtinti arba gauti su
jų veikla susiję rašytiniai, grafiniai, garsiniai, kompiuterinės informacijos
ar kitokie dokumentai, įtraukti į šių institucijų, įmonių ir įstaigų dokumentų
apskaitą.
36.
Palydovinė televizija – televizijos programų transliavimas ir (ar)
retransliavimas per dirbtinį Žemės palydovą (palydovus).
37.
Palydovinis radijas – radijo programų transliavimas ir (ar) retransliavimas
per dirbtinį Žemės palydovą (palydovus).
Paslėpta
reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama
informacija apie gamintoją ar paslaugos teikėją, jo pavadinimą ar veiklą,
prekių ženklą, pateikiama taip, kad reklamos vartotojas gali nesuprasti, kad
tai reklama, arba gali suklysti dėl pateiktos reklamos tikrojo tikslo. Toks
informacijos pateikimas visais atvejais laikomas paslėpta reklama, kai už ją
užmokama ar kitaip atsilyginama.
Paslėptas
komercinis audiovizualinis pranešimas – bet kokia forma ir bet
kokiomis priemonėmis reklamos tikslais skleidžiama informacija apie prekių
gamintojo ir (ar) paslaugos teikėjo pavadinimą ir (ar) veiklą, prekes,
paslaugas ar prekių ženklą, pateikiama taip, kad vartotojas gali nesuprasti,
kad tai komercinis audiovizualinis pranešimas. Toks informacijos pateikimas yra
laikomas paslėptu komerciniu audiovizualiniu pranešimu, ypač kai tai daroma už
užmokestį ar kitokį atlygį.
40.
Pornografinio pobūdžio informacija – informacija, kai atvirai ir detaliai
rodomas tikras ar suvaidintas lytinis aktas, lytiniai organai, tuštinimasis,
masturbacija arba lytiniai iškrypimai (pedofilija, sadizmas, mazochizmas,
zoofilija, nekrofilija ir kt.), ir tai yra pagrindinis tokios informacijos
tikslas.
Prekių rodymas
–
komerciniu
audiovizualiniu pranešimu už užmokestį ar kitokį atlygį programoje aiškiai
pateikiama informacija apie prekę, paslaugą ar prekių ženklą ir (ar) nuorodas į
juos.
Privataus
pobūdžio informacija – žmogaus teisės į privataus gyvenimo apsaugą
užtikrinimo požiūriu neskelbtina informacija apie žmogaus asmeninį ir jo
šeimos gyvenimą, jo sveikatą ir kt.
Privatus
gyvenimas – asmeninis žmogaus, jo šeimos gyvenimas, gyvenamoji aplinka,
kurią sudaro
fizinio asmens gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos
privačios patalpos, kurias fizinis asmuo naudoja savo ūkinei, komercinei ar
profesinei veiklai, taip pat fizinio asmens psichinė ir fizinė neliečiamybė,
garbė ir reputacija, slapti asmeniniai faktai, fizinio asmens fotonuotraukos ar
kiti atvaizdai, informacija apie fizinio asmens sveikatą, privatus
susirašinėjimas ar kitoks ryšio palaikymas, fizinio asmens pažiūros, įsitikinimai, įpročiai ir kiti duomenys,
kuriuos galima naudoti tik jam sutikus.
Programa –
savarankiškų savo turiniu ir struktūra garsų arba vaizdų, perteikiančių
judesį, lydimą arba nelydimą garso, visuma, paprastai sudaranti atskirą
nustatyto programų tvarkaraščio arba katalogo vienetą ir atitinkanti radijo ir
(ar) televizijos programų formą ir turinį (vaidybinis filmas, sporto ar kitoks
renginys, situacijų komedija, dokumentinis filmas, programa vaikams, originalus
dramos kūrinys, anonsas, komercinis audiovizualinis pranešimas, pokalbių
programa, žinių programa ir kt.).
Programų
tvarkaraštis – numatomų
transliuoti radijo programų ar televizijos programų išankstinis planas,
paprastai skelbiamas visuomenės informavimo priemonėse, nurodant programų
pavadinimus ir jų transliavimo laiką.
Radijo
dažnis (kanalas) – radijo bangų dažnių juosta, būtina bent vienai radijo ar
televizijos programai perduoti.
Radijo programa
– radijo transliuotojo transliuojamų programų, skleidžiamų visuomenei
elektroninių ryšių tinklais, visuma.
Radijo
programų transliavimas – visuomenės informavimo paslauga, kurią
teikia radijo programų transliuotojas,
skirta tuo pačiu metu klausyti programas pagal programų tvarkaraštį.
Radijo
programų transliuotojas – radijo programų transliavimo paslaugų teikėjas,
kuriam tenka redakcinė atsakomybė už radijo programų turinio parinkimą ir jo išdėstymą
radijo programų tvarkaraštyje ir kuris kuria, rengia radijo programas ir (ar)
atskiras programas ir jas perduoda visuomenei arba leidžia kitam asmeniui
nepakeistas perduoti visuomenei.
Radijo
stotis – technikos kompleksas, kurį sudaro radijo siųstuvai kartu su
antenomis ir kitais techniniais įrenginiais, skirtas radijo programoms
transliuoti, retransliuoti ar siųsti.
Redakcinė
atsakomybė – viešosios
informacijos rengėjui ir (ar) viešosios informacijos skleidėjui, išskyrus
retransliuotoją, tenkanti atsakomybė už kontrolę, atliekamą rengiant viešąją
informaciją visuomenei, ruošiant ją skleisti ir šią informaciją skleidžiant,
taip pat atrenkant programas ir jas išdėstant chronologine tvarka programų
tvarkaraštyje ir (ar) pateikiant programas kataloge.
52.
Regioninis laikraštis – laikraštis, kurio ne mažiau kaip 90
procentų tiražo platinama vienos Lietuvos Respublikos apskrities teritorijoje.
53.
Regioninis programų transliuotojas – radijo ar televizijos
programos transliuotojas, kurio antžeminiu televizijos, radijo tinklu
transliuojama programa yra priimama teritorijoje, kurioje gyvena mažiau negu 60
procentų Lietuvos Respublikos gyventojų.
Reklama
– bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis
reklamos užsakovo interesais arba savireklamos tikslais skleidžiama
informacija, išskyrus televizijos reklamą, apie asmens ūkinę, komercinę,
finansinę ar profesinę veiklą, skatinanti
įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto
įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą.
Rėmimas
– bet kokia pagalba, kurią asmuo, nedalyvaujantis transliuojant radijo programą
ir (ar) teikiant visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugas,
ir (ar) kuriant audiovizualinius ar garso kūrinius, teikia visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugoms ir (ar) programoms
finansuoti, siekdamas skleisti informaciją apie savo pavadinimą, prekių ženklą,
įvaizdį, veiklą arba prekes ar paslaugas.
56.
Retransliavimas – visuomenės informavimo audiovizualinėmis
priemonėmis paslauga, kurią teikia retransliuotojas, skirta priimti
transliuojamas užbaigtas radijo ir (ar) televizijos programas ar atskiras
programas ir tuo pačiu metu nepakeistas perduoti visuomenei elektroninių ryšių
tinklais.
Retransliavimo
licencija – Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas
rašytinis dokumentas, kuriuo suteikiama teisė jį turinčiam asmeniui verstis
radijo ir (ar) televizijos programų retransliavimo veikla nustatytoje
teritorijoje ir nustatomos tokio retransliavimo sąlygos.
58.
Retransliuotojas – asmuo, kuris
retransliuoja visuomenei nepakeistas transliuojamas radijo ir (ar) televizijos
programas arba atskiras programas.
Siuntimas – su radijo ir
(ar) televizijos programų transliavimu ir (ar) retransliavimu susijusi
elektroninių ryšių veiklos sritis, apimanti radijo ir (ar) televizijos
programos elektromagnetinių signalų perdavimą elektroninių ryšių tinklais į
galinius įrenginius.
Siuntimo
stotis – technikos kompleksas, kurį sudaro radijo ir (ar) televizijos siųstuvai
kartu su antenomis ir kitais techniniais įrenginiais, skirtas radijo ir (ar) televizijos
programoms transliuoti, retransliuoti ar siųsti.
Smurtinio
pobūdžio informacija – informacija, kai detaliai rodomas žmonių, gyvūnų
žudymas, žalojimas, kankinimas ar kitoks prieš žmogų, bet kokią kitą gyvą
būtybę nukreiptas elgesys, sukeliantis skausmą, diskomfortą arba darantis
kitokią žalą (fizinę, psichologinę, materialinę), taip pat
vandalizmas ir (ar) teigiamai vertinama, skatinama prievarta, žiaurumas ar
mėgavimasis tuo.
Teleparduotuvė
– televizijos programų transliuotojo už užmokestį visuomenei transliuojami
tiesioginiai siūlymai pirkti prekių ar naudotis paslaugomis, tarp jų ir
siūlymai įsigyti nekilnojamojo turto, turtinių teisių ir įsipareigojimų.
Televitrina
– teleparduotuvės
intarpams skirta programa, transliuojama televizijos programose, kurios nėra
skirtos tik teleparduotuvei.
64.
Televizijos programa – televizijos programų transliuotojo transliuojamų
programų, skleidžiamų visuomenei elektroninių ryšių tinklais, visuma.
Televizijos
programų transliavimas – visuomenės informavimo audiovizualinėmis
priemonėmis paslauga, kurią teikia visuomenės informavimo audiovizualinėmis
priemonėmis paslaugų teikėjas, skirta programoms žiūrėti pagal programų
tvarkaraštį jų transliavimo metu.
Televizijos
programų transliuotojas – televizijos programų transliavimo paslaugų
teikėjas, kuriam tenka redakcinė atsakomybė už visuomenės informavimo
audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos turinio parinkimą ir jo išdėstymą
televizijos programų tvarkaraštyje ir kuris kuria, rengia televizijos programas
ir (ar) atskiras programas ir jas perduoda visuomenei arba leidžia kitam
asmeniui nepakeistas perduoti visuomenei.
67.
Televizijos reklama – už užmokestį ar kitokį atlygį bet kokia forma visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjo skelbiama
informacija, kurią vykdantis ūkinę, komercinę ar profesinę veiklą asmuo užsako
skleisti ar skleidžia savireklamos tikslais ar siekdamas reklamuoti prekes ar
paslaugas, įskaitant nekilnojamąjį turtą, teises ir pareigas.
68.
Televizijos stotis – technikos kompleksas, kurį sudaro televizijos
siųstuvai kartu su antenomis ir kitais techniniais įrenginiais, skirtas
televizijos programoms transliuoti, retransliuoti ar siųsti.
69.
Transliavimo licencija – Lietuvos radijo ir televizijos komisijos
išduotas rašytinis dokumentas, kuriuo suteikiama teisė jį turinčiam asmeniui
verstis radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo veikla
nustatytoje teritorijoje ir nustatomos tokio transliavimo sąlygos.
70.
Užsakomoji visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslauga – visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslauga, kurią teikia visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjas, skirta programoms
žiūrėti vartotojo pasirinktu laiku ir jo individualiu prašymu pagal visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjo siūlomą katalogą.
Viešasis
asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės
ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos
ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo
pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo
administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu
jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams.
Viešoji
informacija – informacija, skirta viešai skleisti, išskyrus šio straipsnio
42 dalyje nurodytą informaciją, taip pat informaciją, kuri pagal Lietuvos
Respublikos įstatymus negali būti viešai skleidžiama.
Viešosios
informacijos rengėjas
– visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos
teikėjas, radijo programų transliuotojas, leidykla, kino, garso ar vaizdo
studija, informacijos, reklamos ar viešųjų ryšių agentūra, redakcija,
informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas, nepriklausomas
kūrėjas, žurnalistas ar kitas asmuo, rengiantys ar pateikiantys skleisti viešąją
informaciją.
Viešosios
informacijos skleidėjas – visuomenės informavimo audiovizualinėmis
priemonėmis paslaugos teikėjas, retransliuotojas, radijo programų
transliuotojas, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas ar
kitas asmuo, skleidžiantys viešąją informaciją visuomenei ir atsakantys už tos
informacijos teisėtumą.
Vietinis
laikraštis – laikraštis, kurio ne mažiau kaip 90 procentų tiražo platinama
vienos miesto ar rajono savivaldybės teritorijoje.
Vietinė radijo
ir (ar) televizijos programa – radijo ir (ar) televizijos programa,
transliuojama per vieną siuntimo stotį.
Visuomenės
informavimas – viešosios informacijos teikimas visuomenei.
Visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslauga – televizijos
programų transliavimas, užsakomoji visuomenės informavimo audiovizualinėmis
priemonėmis paslauga, komercinių audiovizualinių pranešimų skelbimo paslauga,
už kurių turinio parinkimą redakcinė atsakomybė tenka visuomenės informavimo
audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjui, vykdančiam ūkinę komercinę
veiklą informavimo, pramogų ar švietimo tikslais, elektroninių ryšių tinklais
transliuojančiam (perduodančiam) visuomenei programas.
Visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjas – asmuo,
kuriam tenka redakcinė atsakomybė už visuomenės informavimo audiovizualinėmis
priemonėmis paslaugos turinio parinkimą ir kuris sprendžia, kokia tvarka
pateikiamas paslaugos turinys.
Visuomenės
informavimo priemonė – laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys,
knyga, televizijos programa, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo
studijų produkcija, informacinės visuomenės
informavimo priemonė ir kita priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija.
Pagal šį įstatymą visuomenės informavimo priemonei nepriskiriamas oficialus,
techninis ir tarnybinis dokumentas, vertybiniai popieriai.
81.
Žalingas
įprotis
– piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotinių, toksinių, psichotropinių ir kitų
psichologinę priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimas, taip pat
psichologinė priklausomybė nuo azartinių lošimų.
Žinia
– visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi)
duomenys.
Žinių programa – programa,
kurios turinys apima aktualią visuomenei informaciją
apie politiką, ekonomiką, kultūrą, sportą, orus ir kitas sritis.
Žurnalas
– iliustruotas informacinis periodinis leidinys, skirtas įvairiai auditorijai, kuriame
spausdinami įvairių sričių straipsniai.
Žurnalistas
– fizinis asmuo, kuris profesionaliai renka, rengia ir teikia medžiagą
viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui pagal sutartį su juo ir (ar) yra žurnalistų profesinės organizacijos
narys.“
2
straipsnis. 5 straipsnio 1 dalies 4 punkto pakeitimas
5 straipsnio 1
dalies 4 punkte vietoj žodžio „laidas“ įrašyti žodį „programas“ ir šį punktą
išdėstyti taip:
„4) publikacijas
ar programas skelbti savo pavarde, slapyvardžiu ar anonimiškai.“
3
straipsnis. 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto pakeitimas
Pakeisti 19
straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) kurstomas karas ar neapykanta, tyčiojimasis, niekinimas, kurstymas
diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai
priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės
priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės
padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu;“.
4
straipsnis. 22 straipsnio 7 dalies pakeitimas
Pakeisti 22
straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Kiekvienas viešosios informacijos rengėjas ar jo dalyvis turi
paskirti asmenį (vyriausiąjį redaktorių, redaktorių, programos vedėją ar kitą
asmenį), kuris atsako už visuomenės informavimo priemonės turinį. Kai viešosios
informacijos rengėjas ir dalyvis yra tas pats fizinis asmuo, jis atsako už savo
visuomenės informavimo priemonės turinį.“
5 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 25
straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„25
straipsnis. Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai
Visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos
teikėjas yra laikomas priklausančiu Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, jeigu
atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1) visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų
teikėjo pagrindinė buveinė yra Lietuvos Respublikoje ir redakciniai sprendimai
dėl visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų priimami
Lietuvos Respublikoje;
2) visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjo pagrindinė buveinė
yra Lietuvos Respublikoje, o redakciniai sprendimai dėl visuomenės informavimo
audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų yra priimami kitoje Europos
Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje, jis yra
laikomas įsisteigusiu toje valstybėje narėje, kurioje didesnė jo visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų veikla užsiimančių
darbuotojų dalis vykdo šių paslaugų teikimo veiklą. Jeigu didesnė visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų veikla užsiimančių
darbuotojų dalis nevykdo veiklos nė vienoje iš tų valstybių narių, visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjas laikomas
įsisteigusiu toje valstybėje narėje, kurioje jis pradėjo savo veiklą
laikydamasis tos valstybės narės teisės, jeigu jis palaiko nuolatinius
ir veiksmingus ekonominius ryšius su ta valstybe nare;
3) visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjo pagrindinė buveinė
yra Lietuvos Respublikoje, tačiau redakciniai sprendimai dėl visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų yra priimami trečiojoje
šalyje (ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės
valstybėje) arba visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjo pagrindinė buveinė
yra trečiojoje šalyje (ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos
ekonominės erdvės valstybėje), tačiau redakciniai sprendimai dėl
visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų yra priimami
Lietuvos Respublikoje, jis laikomas įsisteigusiu Lietuvos
Respublikoje, jeigu didesnė visuomenės informavimo audiovizualinėmis
priemonėmis paslaugų veikla užsiimančių darbuotojų dalis vykdo veiklą Lietuvos
Respublikoje.
Visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų
teikėjas, kuris neatitinka nė vienos iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų
ir nepriklauso Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės
valstybės arba kitos Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų
ratifikavusios valstybės jurisdikcijai, laikomas priklausančiu Lietuvos
Respublikos jurisdikcijai, jeigu atitinka šias sąlygas:
1) visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjas naudojasi Lietuvoje
įrengta siuntimo stotimi, perduodančia signalus į palydovą;
2) visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjas nesinaudoja
Lietuvoje įrengta siuntimo stotimi, perduodančia signalus į palydovą, bet naudojasi
Lietuvos Respublikai priklausančiais ryšio palydovo ištekliais.
Jeigu pagal
šio straipsnio 1 ir 2 dalis negalima nuspręsti, kurios valstybės narės jurisdikcijai
priklauso visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų
teikėjas, Lietuvos Respublika bus laikoma kompetentinga valstybe, jeigu visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjas yra joje
įsisteigęs pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49–54 straipsnius (OL
2008 C 115, p. 47).“
6 straipsnis. 26 straipsnio 2 dalies pakeitimas ir
3, 4 dalių pripažinimas netekusiomis galios
26 straipsnio
2 dalies antrame sakinyje po žodžio „parengtas“ įrašyti žodžius „radijo ir (ar)
televizijos programas ar atskiras“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„2. Užsienyje parengtas visuomenės informavimo priemones leidžiama
platinti Lietuvos Respublikoje, jeigu jų turinys neprieštarauja šio ir kitų
įstatymų nuostatoms ir Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims. Užsienyje
parengtas radijo ir (ar) televizijos programas ar atskiras programas leidžiama
transliuoti ir retransliuoti Lietuvos Respublikoje, nepažeidžiant šio ir kitų
įstatymų nuostatų.“
26 straipsnio
3 dalį pripažinti netekusia galios.
26 straipsnio
4 dalį pripažinti netekusia galios.
7
straipsnis. 28 straipsnio 3 dalies 3 punkto pakeitimas
28 straipsnio 3
dalies 3 punkte vietoj žodžio „užmokestis“ įrašyti žodžius „metinės įmokos“, po žodžio „įregistruotų“ įrašyti žodžius „radijo ir
(ar) televizijos programų“ ir šį punktą išdėstyti taip:
„3) metinės įmokos
už Lietuvos
Respublikoje įregistruotų radijo ir (ar) televizijos
programų transliuotojų ir retransliuotojų
licencijas;“.
8
straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„31
straipsnis. Radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo ir retransliavimo
veiklos licencijavimas
Lietuvos Respublikoje radijo ir (ar) televizijos programų
transliavimo ir retransliavimo veikla yra licencijuojama, išskyrus radijo
programų transliavimą elektroninių ryšių tinklais, kurių pagrindinė paskirtis
nėra radijo ir (ar) televizijos programų transliavimas ir (ar) retransliavimas,
taip pat fizinių asmenų nekomerciniais tikslais šiais tinklais atliekamą
transliavimą. Asmenys, norintys verstis radijo ir (ar) televizijos programų
transliavimo ir (ar) retransliavimo veikla, privalo gauti transliavimo ir (ar)
retransliavimo licenciją. Transliavimo ir retransliavimo licencijas,
suteikiančias teisę įrengti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus,
teisę naudoti savo elektroninių ryšių tinklus radijo ir (ar) televizijos
programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti arba teisę naudotis trečiosios
šalies teikiama siuntimo paslauga, išduoda Komisija. Transliavimo ir
retransliavimo veiklos licencijavimo taisykles Komisijos teikimu tvirtina
Vyriausybės įgaliota institucija visuomenės informavimo srityje.
Informaciją apie sukoordinuotus radijo dažnius (kanalus), pagal
Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti
strateginį planą nustatytus radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojams
ir (ar) retransliuotojams, turintiems Komisijos išduotas licencijas,
suteikiančias teisę steigti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus,
kartu su elektroninių ryšių tinklų pagrindinėmis veiklos sąlygomis,
reikalingomis transliavimo ir (ar) retransliavimo licencijoms išduoti,
Komisijai pateikia Ryšių reguliavimo tarnyba. Gavusi šioje dalyje nurodytą
informaciją, Komisija šio įstatymo ir Transliavimo ir retransliavimo veiklos
licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis išduoda transliavimo ir
(ar) retransliavimo licencijas.
Transliavimo ar retransliavimo licencijoje, išskyrus atvejus, kai
radijo ir (ar) televizijos programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti
nenaudojami Radijo dažnių skyrimo radijo ir (ar) televizijos programoms
transliuoti ir siųsti strateginiame plane numatyti radijo dažniai (kanalai),
kartu su radijo dažniais (kanalais) nurodomos elektroninių ryšių tinklų
pagrindinės veiklos sąlygos turi atitikti Ryšių reguliavimo tarnybos Komisijai
pateiktas radijo dažnių (kanalų) ir elektroninių ryšių tinklų, skirtų radijo ir
(ar) televizijos programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti, pagrindines
veiklos sąlygas. Į Komisijos išduodamą transliavimo ir (ar) retransliavimo
licenciją, suteikiančią teisę naudotis trečiosios šalies teikiama siuntimo
paslauga, papildomai įrašomas konkretus siuntėjas.
Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę pakeisti radijo dažnį (kanalą)
kitu tai pačiai paskirčiai naudojamu radijo dažniu (kanalu) prieš 6 mėnesius
įspėjusi apie tai radijo dažnio (kanalo) naudotoją arba panaikinti radijo
dažnio (kanalo) skyrimą prieš 12 mėnesių įspėjusi apie tai radijo dažnio
(kanalo) naudotoją, jeigu:
1) to reikalauja
tarptautiniai įsipareigojimai ar Europos Sąjungos teisės aktai;
2) Elektroninių ryšių įstatymo nustatyta tvarka
keičiama radijo dažnių juostos paskirtis dėl tarptautinių įsipareigojimų ar
Europos Sąjungos teisės aktų, įskaitant rekomendacijas, – derindama su
Komisija, jeigu radijo dažnio (kanalo) skyrimas keičiamas ar naikinamas
nesibaigus Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytam radijo dažnio (kanalo)
naudojimo terminui;
3) radijo dažnis
(kanalas) pagal Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms
transliuoti ir siųsti strateginiame plane nurodytus kriterijus naudojamas
neveiksmingai;
4) keičiamas
Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti
strateginis planas.
Radijo dažniai (kanalai) yra Lietuvos Respublikos nuosavybė ir
negali būti privatizuojami.
LRT vykdoma
radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo veikla nėra
licencijuojama. LRT radijo ir (ar) televizijos programų transliavimui
užtikrinti Komisija be konkurso pirmumo tvarka pagal šio įstatymo nuostatas ir
sąlygas išduoda leidimus, suteikiančius teises, tolygias toms, kurios
suteikiamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis licencijomis.
Išduodant transliavimo ir retransliavimo licencijas, pirmenybė
teikiama asmenims, kurie įsipareigoja rengti originalios kūrybos kultūrines,
informacines ir šviečiamąsias programas, užtikrinti teisingą ir nešališką
informacijos pateikimą, gerbti asmens orumą ir teisę į privatų gyvenimą,
saugoti nepilnamečius nuo galimo neigiamo viešosios informacijos poveikio jų
fiziniam, protiniam ir doroviniam vystymuisi, taip pat asmenims,
įsipareigojusiems transliuoti radijo ir (ar) televizijos programas, kokių
numatomoje priėmimo zonoje dar netransliuoja kiti radijo ir (ar) televizijos
programų transliuotojai.
Transliavimo ir retransliavimo licencijos išduodamos konkurso būdu,
išskyrus šio straipsnio 9 dalyje nustatytus atvejus. Komisija konkursą transliavimo
ir (ar) retransliavimo licencijai gauti paskelbia ne vėliau kaip per 15 dienų
nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos iš Ryšių reguliavimo
tarnybos gavimo dienos. Komisijos sprendimai dėl konkursų paskelbimo skelbiami leidinio
„Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“. Komisijos atsisakymas
išduoti transliavimo ir (ar) retransliavimo licenciją turi būti motyvuotas ir
konkurso dalyviui pateiktas raštu.
Transliavimo ir retransliavimo licencijas Komisija be konkurso
išduoda šiais atvejais:
1) mokslo ir
studijų institucijoms arba švietimo įstaigoms –
šviečiamosioms ir kultūrinėms radijo ir (ar) televizijos programoms transliuoti iki 20 W galios antžeminėmis radijo
ir (ar) televizijos stotimis;
2)
televizijos programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti kabelinės televizijos,
radijo tinklais;
3)
televizijos programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti elektroninių ryšių
tinklais, kurių pagrindinė paskirtis nėra radijo ir (ar) televizijos programų ir
(ar) programų transliavimas ir (ar) retransliavimas;
4)
televizijos programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti per dirbtinį
Žemės palydovą (palydovus);
5) kitais atvejais, kai tai numatyta Radijo dažnių skyrimo radijo ir
televizijos programoms transliuoti ir siųsti strateginiame plane.
Vyriausybės įgaliota institucija visuomenės informavimo srityje
Komisijos teikimu tvirtina metinės įmokos už transliavimo ir retransliavimo
licenciją (toliau – metinė įmoka už licenciją) dydžio nustatymo tvarkos aprašą
ir vadovaudamasi šiuo aprašu nustato metinės įmokos už licenciją dydį. Metinės
įmokos už licenciją pervedamos Fondui garso ir vaizdo projektams remti.
Vyriausybės įgaliota institucija visuomenės informavimo srityje
metinės įmokos už licenciją dydį nustato atsižvelgdama į:
1) licencijos turėtojo transliuojamų ir (ar) retransliuojamų radijo ir
(ar) televizijos programų pobūdį ir turinį;
2) teritoriją, kurioje bus transliuojamos ir (ar) retransliuojamos
programos, platinami dekoderiai ir kiti įrenginiai, suteikiantys galimybę
gauti prieigą prie programų (jeigu programos transliuojamos ir (ar)
retransliuojamos panaudojant sąlyginės prieigos sistemas), ir į gyventojų
skaičių šioje teritorijoje;
3) konkurencingą aplinką;
4) radijo ir (ar) televizijos programos reikšmę programų transliavimo
ir (ar) retransliavimo paslaugų plėtojimui.
Komisijos išduota transliavimo ir (ar) retransliavimo licencija
radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojui ir (ar) retransliuotojui
neriboja galimybės teikti tuo pačiu elektroninių ryšių tinklu ar pavieniais
įrenginiais kitas nelicencijuojamas paslaugas, jeigu šių paslaugų teikimas
netrukdo transliuoti ar retransliuoti radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo
ir (ar) retransliavimo licencijoje nustatytomis sąlygomis. Tik transliavimo ir
(ar) retransliavimo licenciją turintys asmenys su elektroninių ryšių paslaugų
teikėjais gali sudaryti sutartis siųsti ir (ar) retransliuoti radijo ir (ar)
televizijos programas.
Komisija savo sprendimu ne ilgiau kaip 3 mėnesiams gali sustabdyti
licencijos galiojimą, jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba panaikina teisę naudoti
radijo dažnį (kanalą) ir kreipiasi į Komisiją dėl licencijos galiojimo
sustabdymo arba licencijos turėtojas šiurkščiai pažeidžia šio įstatymo
reikalavimus ar licencijos sąlygas:
1) platina šio įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą
neskelbtiną ir draudžiamą informaciją;
2) pažeidžia pagrindines transliavimo ir (ar)
retransliavimo licencijos sąlygas ir (ar)
įsipareigojimus dėl transliuojamos ir (ar) retransliuojamos radijo ir
(ar) televizijos programos ir jam per
paskutinius 12 mėnesių už tokį pat pažeidimą buvo pakartotinai skirta
administracinė nuobauda;
3) pažeidžia įstatymų reikalavimus dėl nepilnamečių apsaugos
nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio jų fiziniam, protiniam ar
doroviniam vystymuisi ir jam per paskutinius 12 mėnesių už tokį pat pažeidimą
buvo pakartotinai skirta administracinė nuobauda;
4) laiku
nesumoka metinės įmokos už licenciją;
5) nemoka šio įstatymo nustatytų įmokų Komisijos veiklai finansuoti ir jam
per paskutinius 24 mėnesius už tokį pat pažeidimą buvo skirti du įspėjimai.
Komisija gali priimti sprendimą panaikinti transliavimo ir (ar)
retransliavimo licencijos galiojimą, jeigu:
1) licencijos
turėtojas atsisako licencijos;
2) licencijos
turėtojas yra likviduojamas arba reorganizuojamas;
3) licencijos
turėtojas be Komisijos sutikimo daugiau kaip 2 mėnesius iš eilės arba daugiau
kaip 3 mėnesius per kalendorinius metus nevykdo licencijuojamos veiklos;
4) licencijos
turėtojas per licencijoje nustatytą terminą nepradėjo vykdyti licencijuojamos
veiklos;
5) transliavimo
ar retransliavimo licencijai gauti licencijos turėtojas pateikė neteisingus
duomenis;
6) licencijos
turėtojas nepašalina pažeidimo, už kurį jam buvo taikytas laikinas licencijos
galiojimo sustabdymas, arba per 12 mėnesių po licencijos galiojimo sustabdymo
termino pabaigos padaro tokį pat pažeidimą;
7) licencijos turėtojas
transliuoja ir (ar) retransliuoja radijo ir (ar) televizijos programą
(programas), kai licencijos galiojimas laikinai sustabdytas;
8) negavus
Komisijos sutikimo pasikeičia licencijos turėtojo kontrolinio akcijų paketo
savininkai arba licencijos turėtojo kontrolė (valdymas) pereina kitam asmeniui
(asmenims), arba prašyme dėl Komisijos sutikimo pateikiami neteisingi duomenys;
9) Ryšių reguliavimo tarnyba panaikina teisę naudoti radijo dažnį
(kanalą) ir kreipiasi į Komisiją dėl licencijos galiojimo panaikinimo;
10)
pasibaigia leidimo naudoti radijo dažnį (kanalą) galiojimo terminas ir įstatymų
nustatyta tvarka Ryšių reguliavimo tarnyba jo nepratęsia.
Komisija, priimdama sprendimą dėl laikino
licencijos galiojimo sustabdymo ar panaikinimo, nustato konkretų terminą, nuo
kada sustabdomas ar panaikinamas licencijos galiojimas. Šis terminas negali
būti trumpesnis, negu šio įstatymo nustatytas terminas apskųsti Komisijos
sprendimus teismui. Licencijos turėtojas privalo sustabdyti (nutraukti)
licencijuojamą veiklą nuo sprendime nurodytos dienos, išskyrus atvejus, kai
apskundus teismui šį Komisijos sprendimą teismas laikinai sustabdo jo
galiojimą. Teismui nepanaikinus Komisijos sprendimo dėl laikino transliavimo ar
retransliavimo licencijos galiojimo sustabdymo ar panaikinimo, licencijos
turėtojas privalo sustabdyti (nutraukti) licencijuojamą veiklą nuo teismo
sprendimo įsiteisėjimo dienos. Komisijos sprendimą dėl
laikino transliavimo ar retransliavimo licencijos galiojimo sustabdymo ar jos
galiojimo panaikinimo turi sankcionuoti Vilniaus apygardos administracinis
teismas. Prašyme sankcionuoti Komisijos sprendimą turi būti nurodytas Komisijos
sprendimo priėmimo faktinis ir juridinis pagrindas ir jį patvirtinantys
įrodymai. Kartu su prašymu turi būti pateiktas Komisijos sprendimas, jo faktinį
ir juridinį pagrindą patvirtinančių dokumentų kopijos ir kita būtina medžiaga.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas turi išnagrinėti Komisijos
prašymą ir priimti motyvuotą nutartį patenkinti arba atmesti prašymą ne vėliau
kaip per 72 valandas nuo prašymo pateikimo momento. Jeigu Komisija nesutinka su
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo nutartimi atmesti prašymą,
jos įgaliotas atstovas turi teisę per 7 dienas apskųsti teismo nutartį Lietuvos
vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis
teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo
nutarties ne vėliau kaip per 7 dienas nuo skundo priėmimo dienos.
Licencijos
turėtojas negali perduoti licencijos arba ja suteiktų teisių kitiems asmenims.
Jeigu licencijos turėtojas reorganizuojamas, Komisijos sprendimu jo teisių ir
pareigų perėmėjui (perėmėjams) gali būti be konkurso išduota nauja (naujos) licencija
(licencijos) vykdyti licencijuojamą radijo ir (ar) televizijos programų
transliavimo veiklą tomis pačiomis sąlygomis, jeigu šis asmuo prieš
reorganizavimą pateikia Komisijai atitinkamą prašymą ir nurodo reorganizavimo
sąlygas ir jeigu tiek iki reorganizavimo, tiek reorganizavimo metu nebuvo pažeisti
Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys radijo ir (ar) televizijos
programų transliavimo ar retransliavimo veiklą, licencijos sąlygos ir
Komisijos sprendimai.
Pasikeitus licencijos turėtojo steigimo dokumentams ar valdymo
organų nariams, licencijos turėtojas turi ne vėliau kaip per 30 dienų pranešti
Komisijai apie tokius pasikeitimus.
Licencijos turėtojas privalo ne vėliau kaip prieš 30 dienų pranešti
Komisijai apie numatomą licencijuojamos radijo ir (ar) televizijos programų
transliavimo veiklos nutraukimą. Licencijos turėtojas, gavęs Komisijos
sutikimą, gali laikinai, bet ne ilgiau kaip 3 mėnesiams, sustabdyti
licencijuojamą radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo veiklą.“
9
straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„32
straipsnis. Apsauga nuo neteisėto transliavimo ir (ar) retransliavimo
Be Komisijos
leidimo radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojai ir (ar)
retransliuotojai negali didinti ar kitaip keisti licencijoje nustatytos
licencijuojamos veiklos teritorijos (transliuojamų ir (ar) retransliuojamų
radijo ir (ar) televizijos programų aprėpties zonos). Tais atvejais, kai tokiam
transliavimui ir (ar) retransliavimui naudojamų radijo dažnių (kanalų) skyrimą
ir naudojimą reglamentuoja Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos
programoms transliuoti ir siųsti strateginis planas, Komisijos leidimas turi
būti gaunamas tik tuo atveju, jeigu licencijuojamos veiklos teritorija keičiama
pagal šiame plane nustatytus kriterijus.
Draudžiama
neteisėtai įsiterpti į kitų radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų transliuojamas radijo ir (ar) televizijos programas, transliuoti ir (ar)
retransliuoti radijo ir (ar) televizijos programas licencijose nenurodytais
radijo dažniais (kanalais), kelti transliavimo trukdžius.“
10
straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 33
straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„33
straipsnis. Radijo ir (ar) televizijos programų retransliavimas ir bendrieji radijo
ir (ar) televizijos programų priėmimo tinklai
Lietuvos
Respublikos jurisdikcijai priklausantys televizijos programų retransliuotojai
privalo retransliuoti vieną LRT televizijos programą ir visas nekoduotas
Lietuvos nacionalinių transliuotojų antžeminio
radijo ir (ar) televizijos programas. Transliavimo ir retransliavimo veiklos
licencijavimo taisyklėse nustatytais atvejais ir tvarka Komisija gali nustatyti
kitas privalomas retransliuoti televizijos programas ar atleisti nuo privalomų
televizijos programų retransliavimo. Komisija nustato minimalų retransliuojamų
televizijos programų skaičių ir pobūdį. Jeigu televizijos programoms
retransliuoti naudojami riboti radijo dažnių (kanalų) ištekliai, Komisija,
atsižvelgdama į šių išteklių poreikį, gali riboti maksimalų retransliuojamų
televizijos programų skaičių.
Priimdama
sprendimą dėl įpareigojimo privalomai retransliuoti televizijos programą,
Komisija atsižvelgia į televizijos programos meninę vertę, aktualumą
retransliuotojo licencijuojamos veiklos teritorijoje gyvenantiems žiūrovams ir
į kitus Transliavimo ir retransliavimo veiklos licencijavimo taisyklėse
nustatytus kriterijus.
Retransliuotojai, teikiantys radijo programų retransliavimo
paslaugas kabelinės televizijos ar laidinio radijo tinklais, privalo
retransliuoti vieną LRT radijo programą.
4.
Retransliuotojai už privalomas retransliuoti radijo ir (ar) televizijos
programas šių programų transliuotojams nemoka.
5.
Retransliuojamas radijo ir (ar) televizijos programas ar atskiras programas
keisti ar įterpti į jas bet kokią kitą informaciją draudžiama. Retransliuojamos
televizijos programos pakeitimu nelaikomas specialių techninių priemonių
naudojimas siekiant užtikrinti nepilnamečių apsaugą nuo neigiamo viešosios
informacijos poveikio jų psichikos sveikatai, fiziniam, protiniam ir doroviniam
vystymuisi, pritaikyti neįgaliesiems ar užtikrinti kitų radijo ir (ar)
televizijos programų transliuotojų išimtines
teises į televizijos programas ar atskiras programas.
6.
Savo reikmėms (nekomerciniais tikslais) naudojamus bendruosius radijo ir (ar)
televizijos priėmimo tinklus, prie kurių prijungta ar gali būti prijungta
daugiau kaip 40 butų (valdų), šių tinklų savininkai privalo įregistruoti
Komisijoje jos nustatyta tvarka.
Bendrieji radijo ir (ar) televizijos programų priėmimo tinklai,
naudojami ne savo reikmėms (komerciniais tikslais), laikomi kabelinės
televizijos tinklais ir asmenys, teikiantys bendrųjų radijo ir (ar) televizijos
programų priėmimo tinklų paslaugas, privalo turėti licenciją retransliuoti
programas kabelinės televizijos tinklais.“
11
straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 34
straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„34
straipsnis. Kalba, kuria rengiama ir skleidžiama viešoji informacija
Viešoji
informacija rengiama ir skleidžiama valstybine kalba ar kitomis kalbomis,
vadovaujantis šiuo ir Valstybinės kalbos įstatymu,
taip pat Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimais, išskyrus šiame
įstatyme nurodytus atvejus. Viešosios informacijos rengėjai ir
skleidėjai, bendradarbiaudami su kompetentingomis valstybės ir savivaldybių
institucijomis ir įstaigomis, pagal galimybes užtikrina, kad skleidžiama
viešoji informacija taptų prieinama neįgaliesiems.
Radijo ir
(ar) televizijos programos, transliuojamos ne
lietuvių kalba, turi būti verčiamos į lietuvių kalbą arba rodomos su lietuviškais
subtitrais, išskyrus mokomąsias, progines, specialiąsias, muzikines ir
retransliuojamas užsienio valstybių radijo ir (ar) televizijos programas ar
atskiras programas, taip pat radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų sukurtas programas, skirtas Lietuvos
tautinėms mažumoms. Komisija, atsižvelgdama į tautinių mažumų, gyvenančių
transliuojamų radijo ir (ar) televizijos programų aprėpties zonoje, poreikius,
nurodydama licencijos sąlygas, gali nustatyti, kokią transliuojamų ir (ar)
retransliuojamų radijo ir (ar) televizijos programų ar atskirų programų dalį
turi sudaryti radijo ir (ar) televizijos programos ar atskiros programos
tautinių mažumų kalbomis.
Televizijos
programų transliuotojams
draudžiama rodyti audiovizualinius kūrinius, išverstus iš oficialios Europos
Sąjungos kalbos į ne Europos Sąjungos kalbą.
4.
Retransliuotojai, retransliuodami televizijos programas, pirmenybę turi teikti
oficialioms Europos Sąjungos kalboms, todėl esant galimybei pasirinkti, kuria
kalba retransliuoti tokią pačią televizijos programą – oficialia Europos
Sąjungos ar kita kalba, privalo sudaryti visas sąlygas, kad televizijos
programa ar atskira programa būtų retransliuojama oficialia Europos Sąjungos
kalba.“
12 straipsnis. Įstatymo papildymas 341
straipsniu
Papildyti
Įstatymą 341 straipsniu:
„341
straipsnis. Visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikimo laisvė ir
apribojimai
Lietuvos Respublikoje laiduojamas laisvas visuomenės informavimo
audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų priėmimas iš Europos Sąjungos valstybių
narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir Europos Tarybos konvenciją dėl
televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių.
Užsienyje parengtas radijo ir (ar) televizijos programas ir (ar)
atskiras programas leidžiama transliuoti ir retransliuoti Lietuvos Respublikoje
nepažeidžiant šio ir kitų įstatymų nuostatų.
Iš Europos
Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos
Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių
transliuojamų ar retransliuojamų televizijos programų laisvas priėmimas
Lietuvos Respublikoje laikinai sustabdomas, kai yra visos šios sąlygos:
1) tokios
televizijos programos pažeidžia šio įstatymo 17 straipsnio, 19 straipsnio 1
dalies 3 punkto ar 19 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus;
2) šios dalies 1
punkte nurodytas pažeidimas padaromas pakartotinai per 12 mėnesių nuo pirmo
pažeidimo padarymo dienos;
3) Komisija,
gavusi rašytinę kompetentingos institucijos išvadą dėl įtariamo pažeidimo, pranešė
televizijos programų transliuotojui ir Europos Komisijai apie įtariamus
pažeidimus ir apie priemones, kurių Komisija ketina imtis, jeigu tokie
pažeidimai pasikartos;
4)
konsultuojantis su televizijos programas transliuojančia valstybe ir Europos Komisija
nepavyksta susitarti abipusiu sutarimu per 15 dienų nuo šios dalies 3 punkte nurodyto
įspėjimo ir tariami pažeidimai daromi toliau.
Tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyti
griežtesni ar išsamesni televizijos programų transliavimo reikalavimai, negu
nustatyti Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje, o kitos Europos
Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės jurisdikcijai
priklausantis televizijos programų transliuotojas transliuoja televizijos
programą, kurios visa arba didžioji dalis skirta Lietuvos Respublikos
teritorijai, Komisija kreipiasi į jurisdikciją turinčios Europos Sąjungos
valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės atsakingą instituciją,
kad būtų pasiektas abi valstybes tenkinantis bet kokios iškeltos problemos
sprendimas.
Jeigu Komisija
nustato, kad šio straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju iškeltai problemai spręsti
pasiektų rezultatų nepakanka, o televizijos programų transliuotojas, kurio
programos pažeidžia Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, įsisteigė
kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės
jurisdikcijai priklausančioje valstybėje, siekdamas išvengti griežtesnių
nurodytoms sritims keliamų reikalavimų, negu nustatyti Audiovizualinės
žiniasklaidos paslaugų direktyvoje, taikomų Lietuvos Respublikoje
įsisteigusiems televizijos programų transliuotojams, Komisija turi teisę
nustatyti tam televizijos programų transliuotojui galimas taikyti objektyviai
būtinas, taikomas nediskriminuojant ir proporcingas tikslams, kurių siekiama,
tinkamas priemones ir jų imtis.
Komisija taiko šio straipsnio 5 dalyje nurodytas priemones tik esant
visoms šioms aplinkybėms:
1) Komisija yra pranešusi Europos Komisijai ir Europos
Sąjungos valstybei narei, kurioje įsisteigęs televizijos programų
transliuotojas, apie ketinimą imtis šio straipsnio
5 dalyje nurodytų priemonių, nurodydama priežastis, kuriomis ji grindžia savo
vertinimą;
2) Europos Komisija nusprendžia, kad numatytos taikyti priemonės suderintos
su Europos Sąjungos teise ir kad vertinimai, kuriuos Komisija atliko pagal šio
straipsnio 4 ir 5 dalis imdamasi šių priemonių, yra tinkamai pagrįsti.
Jeigu Europos
Komisija nusprendžia, kad priemonės nesuderinamos su Europos Sąjungos teise,
tai Komisija neturi teisės imtis pasiūlytų priemonių.
Užsakomųjų
visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikimo atveju
Komisija gali imtis priemonių, kuriomis ribojamas laisvas naudojimasis
visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugomis, tik kai yra
visos šios aplinkybės:
1) priemonės yra
būtinos siekiant užtikrinti viešąją tvarką, ypač nusikaltimų prevenciją,
tyrimą, atskleidimą ir persekiojimą už juos baudžiamąja tvarka, įskaitant
nepilnamečių apsaugą ir kovą su bet kokiu neapykantos kurstymu dėl rasės,
lyties, religinių įsitikinimų ar tautybės ir atskirų asmenų žmogiškojo orumo
žeminimą; taip pat siekiant užtikrinti visuomenės sveikatos apsaugą, visuomenės
saugumą, įskaitant valstybės saugumą ir gynybos užtikrinimą, vartotojų,
įskaitant investuotojus, apsaugą;
2) priemonės yra
taikomos užsakomajai visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis
paslaugai, kuri prieštarauja šios dalies 1 punkte nurodytiems tikslams arba
kelia rimtą ir didelį pavojų, kad šių tikslų nebus paisoma;
3) taikomos
priemonės yra proporcingos šios dalies 1 punkte nurodytiems tikslams;
4) Komisija,
netrukdydama teismo procesui, įskaitant ikiteisminį tyrimą ir baudžiamojo
tyrimo metu atliktus veiksmus, kreipėsi į Europos Sąjungos valstybės narės,
Europos ekonominės erdvės valstybės ar kitos valstybės atsakingas institucijas,
prašydama imtis priemonių, ir šios institucijos tokių priemonių nesiėmė arba
priemonės buvo nepakankamos.
Prieš
imdamasi šio straipsnio 8 dalyje nurodytų priemonių ir netrukdydama teismo
procesui, įskaitant ikiteisminį tyrimą ir baudžiamojo tyrimo metu atliktus
veiksmus, Komisija privalo pranešti Europos Komisijai, Europos Sąjungos
valstybei narei ir Europos ekonominės erdvės valstybei, kurios jurisdikcijai
priklauso visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų
teikėjas, apie ketinimą imtis tokių priemonių. Šios dalies reikalavimai taikomi
tik imantis šio straipsnio 8 dalyje nurodytų priemonių prieš visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėją, kuris priklauso
Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės
jurisdikcijai.
Skubiu
atveju Komisija gali nesilaikyti šio straipsnio 9 dalies nuostatų. Tokiu atveju
Komisija apie taikomas priemones turi kuo greičiau pranešti Europos Komisijai
ir Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės,
kurios jurisdikcijai priklauso visuomenės informavimo audiovizualinėmis
priemonėmis paslaugos teikėjas, atsakingai institucijai, taip pat nurodyti
priežastis, kodėl Komisija mano, kad tai yra skubus atvejis. Šios dalies
reikalavimai taikomi tik imantis priemonių prieš visuomenės informavimo
audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėją, kuris priklauso Europos
Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės jurisdikcijai.
Iš ne Europos Sąjungos valstybių narių, Europos
ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos
be sienų ratifikavusių Europos valstybių televizijos programų ir (ar) atskirų programų,
ir (ar) katalogų laisvas priėmimas Lietuvos Respublikoje gali būti sustabdytas
Komisijos sprendimu, jeigu tokios valstybių televizijos programos ir (ar) atskiros
programos, ir (ar) katalogai pažeidžia šio įstatymo 17 arba 19 straipsnių
reikalavimus. Komisija savo sprendime nurodo, kokios priemonės ir nuo kada bus
taikomos, siekiant sustabdyti minėtų televizijos programų ir (ar) atskirų programų,
ir (ar) katalogų priėmimą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Numatomos taikyti
priemonės turi būti proporcingos padarytiems pažeidimams.
Pagal šio
straipsnio 11 dalį priimtas Komisijos sprendimas dėl televizijos programų ir
(ar) atskirų programų, ir (ar) katalogų priėmimo
sustabdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti priimamas tik gavus
Vilniaus apygardos administracinio teismo sankciją.“
13 straipsnis. Įstatymo papildymas 342
straipsniu
Papildyti
Įstatymą 342 straipsniu:
„342
straipsnis. Informacija apie visuomenės informavimo audiovizualinėmis
priemonėmis paslaugų teikėją
Visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai privalo sudaryti
paslaugų gavėjams galimybę nesudėtingu būdu, tiesiogiai ir nuolat Komisijos
nustatyta tvarka gauti šią informaciją:
1) visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjo pavadinimą;
2) buveinės
adresą, kuriuo visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjas yra įsisteigęs;
3) visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjo duomenis, įskaitant
jo elektroninio pašto adresą ar interneto svetainės adresą, pagal kuriuos į jį
galima greitai, tiesiogiai ir veiksmingai kreiptis;
4) veiklos
reglamentavimo ir savitvarkos institucijų pavadinimą, adresą ir telefoną.“
14 straipsnis. 35 straipsnio 1 dalies pakeitimas
Pakeisti
35 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas privalo
saugoti išspausdinto leidinio egzempliorių, audiovizualinius kūrinius ir
transliuotų radijo ir (ar) televizijos programų įrašus ne trumpiau kaip vienus
metus nuo tos dienos, kai informacija buvo išplatinta.“
15 straipsnis. 37 straipsnio 1 ir 3 dalių pakeitimas
1.
Pakeisti 37 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Europos
audiovizualiniais kūriniais (toliau – Europos kūriniai) laikomi kūriniai:
1) sukurti Lietuvos Respublikoje arba kitose Europos Sąjungos
valstybėse narėse ir Europos ekonominės erdvės valstybėse, kitose Europos
Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusiose valstybėse, jeigu
jų kūrėjai yra įsisteigę šiose valstybėse arba šių kūrinių kūrimą kontroliuoja
vienas ar daugiau šiose valstybėse įsisteigusių kūrėjų, arba nurodytose
valstybėse įsisteigusių kūrėjų įnašas į šių kūrinių bendro kūrimo (gamybos)
išlaidas yra didesnis negu kitose (trečiosiose) valstybėse įsisteigusių kūrėjų
ir viso bendro kūrimo (gamybos) nekontroliuoja vienas ar daugiau kūrėjų,
įsisteigusių ne Lietuvos Respublikoje, ne Europos Sąjungos valstybėse narėse, ne
Europos ekonominės erdvės valstybėse ar ne kitose Europos Tarybos konvenciją
dėl televizijos be sienų ratifikavusiose valstybėse;
2) sukurti
trečiosiose valstybėse, tai yra ne Europos Sąjungos valstybėse narėse, ne Europos
ekonominės erdvės valstybėse ar ne kitose Europos Tarybos konvenciją dėl
televizijos be sienų ratifikavusiose valstybėse, jeigu jie sukurti vienoje ar
keliose trečiosiose valstybėse įsisteigusių kūrėjų arba šiems kūrėjams
bendradarbiaujant su kūrėjais, įsisteigusiais vienoje ar keliose Europos
Sąjungos valstybėse narėse ir Lietuvos Respublikoje, tuo atveju, jeigu Europos
Sąjunga ir Lietuvos Respublika yra sudariusios su šiomis trečiosiomis
valstybėmis sutartis dėl bendradarbiavimo audiovizualinėje srityje ir jeigu šie
kūriniai yra iš esmės sukurti autorių ir kūrėjų, gyvenančių vienoje ar keliose
Europos valstybėse.“
Pakeisti 37
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kūriniai,
kurie, remiantis šio straipsnio 1 dalies nuostatomis, neturėtų būti laikomi
Europos kūriniais, bet yra sukurti remiantis dvišalėmis bendro kūrimo (gamybos)
sutartimis tarp Europos Sąjungos valstybių narių arba Lietuvos Respublikos ir
trečiųjų valstybių, laikomi Europos kūriniais, jeigu Europos Sąjungos arba
Lietuvos Respublikos kūrėjų įnašas sudaro didžiąją bendro kūrimo (gamybos)
išlaidų dalį ir jeigu jų kūrimas (gamyba) nėra kontroliuojamas kūrėjų,
įsisteigusių ne Europos Sąjungos valstybėje narėje.“
16
straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas
Pakeisti
38 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„38
straipsnis. Radijo ir televizijos programoms keliami reikalavimai
Televizijos
programų transliuotojai savo reguliariai transliuojamose programose turi teisę
laisvai rengti ir rodyti trumpus (ne ilgesnius kaip 90 sekundžių) naujienų
pranešimus apie visuomenei reikšmingus Lietuvos ir kitų šalių įvykius, apie
kuriuos teikti informaciją visuomenei kiti televizijos programų transliuotojai
yra įsigiję išimtinę teisę. Trumpi naujienų pranešimai turi būti transliuojami
ne anksčiau kaip pasibaigus tiesioginei visuomenei reikšmingo įvykio
transliacijai. Televizijos programų transliuotojai nemoka už trumpų naujienų
pranešimų transliavimą televizijos programų transliuotojams, kurie yra įsigiję
išimtinę teisę teikti informaciją apie visuomenei reikšmingą įvykį, išskyrus
atvejus, kai prieigos prie visuomenei reikšmingų įvykių suteikimas pareikalauja
papildomų sąnaudų iš prieigą suteikiančio televizijos programų transliuotojo.
Užmokestis už prieigos prie visuomenei reikšmingų įvykių suteikimą negali būti
didesnis už papildomas sąnaudas, tiesiogiai patirtas teikiant prieigą.
Visi Europos
Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigę
televizijos programų transliuotojai, norintys parengti trumpus naujienų
pranešimus, sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis turi
teisę į prieigą prie visuomenei reikšmingų įvykių, kurie išskirtinėmis teisėmis
transliuojami Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančio visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjo.
Jeigu kitas
televizijos programų
transliuotojas, įsisteigęs toje pačioje valstybėje narėje kaip ir prieigos prie
visuomenei reikšmingų įvykių prašantis televizijos programų transliuotojas, įsigijo
išskirtinių teisių, susijusių su tam tikru visuomenei reikšmingu įvykiu,
prieigos turi būti prašoma iš šio televizijos programų transliuotojo.
Prieiga prie
visuomenei reikšmingų įvykių turi būti garantuojama leidžiant televizijos programų
transliuotojams laisvai pasirinkti trumpus naujienų pranešimus iš perduodančio
televizijos programų transliuotojo signalo ir, išskyrus atvejus, kai to
neįmanoma atlikti dėl praktinių priežasčių, nurodant bent jų šaltinį.
Trumpi
naujienų pranešimai gali būti naudojami tik bendro pobūdžio žinių programose, o
teikiant užsakomąsias visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugas naudojami tik tuo atveju,
jeigu tą pačią programą netiesioginio transliavimo forma siūlo tas pats visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjas.
Transliuojant
televizijos programas, skirtas visuomenei reikšmingiems įvykiams, laikomasi šių
reikalavimų:
1) Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys televizijos
programų transliuotojai, įsigiję išimtines teises transliuoti programas,
skirtas Lietuvoje ar už jos ribų vykstantiems visuomenei reikšmingiems
įvykiams, negali šių programų transliuoti išimtinėmis sąlygomis tokiu būdu, kad
didžioji Lietuvos gyventojų dalis negalėtų šių įvykių, transliuojamų
tiesiogiai, matyti per nemokamas televizijos programas;
2) Lietuvos
Respublikos jurisdikcijai priklausantys televizijos programų transliuotojai
negali naudotis šios dalies 1 punkte nurodytomis išimtinėmis teisėmis tokiu
būdu, kad didžioji kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos
ekonominės erdvės valstybėje ar kitoje Europos Tarybos konvenciją dėl
televizijos be sienų ratifikavusioje valstybėje, gyvenančių žmonių dalis
netektų galimybės stebėti Lietuvoje ar už jos ribų vykstančių įvykių, kurie
šios valstybės teisės aktais įteisinti kaip visuomenei reikšmingi. Programos
apie šiuos įvykius transliuojamos laikantis toje valstybėje nustatytos
transliavimo tvarkos;
3) Lietuvos
Respublikos jurisdikcijai priklausantys televizijos programų transliuotojai
negali naudotis po 1997 m. liepos 30 d. nusipirktomis išskirtinėmis teisėmis
taip, kad didžioji kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės
erdvės valstybės gyventojų dalis nebegalėtų nemokamai stebėti tos Europos
Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės visų ar dalies
tiesiogiai transliuojamų visuomenei reikšmingų įvykių arba dėl objektyvių
priežasčių taip būtų geriau visuomenės labui, visų ar dalies vėliau transliuojamų
nemokamų televizijos įrašų, kuriuos kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos
ekonominės erdvės valstybės laiko reikšmingais visuomenei.
Komisijos parengtą Lietuvos Respublikos visuomenei reikšmingų įvykių
sąrašą tvirtina Vyriausybė jos įgaliotos institucijos visuomenės informavimo
srityje teikimu.
Televizijos
programų transliuotojai daugiau kaip pusę televizijos programos laiko, kuris
lieka atėmus laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos programoms,
teleteksto paslaugoms ir teleparduotuvei, kai tai įmanoma, turi skirti Europos
kūriniams.
Televizijos
programų transliuotojai ne mažiau kaip 10 procentų televizijos programos laiko,
kuris lieka atėmus laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos programoms,
teleteksto paslaugoms ir teleparduotuvei, kai tai įmanoma, turi skirti Europos
kūriniams, sukurtiems nepriklausomų kūrėjų ne anksčiau kaip per pastaruosius 5
metus.
Kiti
reikalavimai, keliami radijo ir (ar) televizijos programoms, nustatyti šiame,
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme, kituose įstatymuose, taip
pat radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojams išduotose licencijose.
Lietuvos
Respublikos jurisdikcijai priklausantys visuomenės informavimo
audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai kinematografinius kūrinius turi
perduoti tuo laikotarpiu, dėl kurio buvo susitarta su teisių turėtojais.
Radijo ir (ar) televizijos programoje ne rečiau kaip vieną kartą
per valandą turi būti skelbiamas transliuojamos ar retransliuojamos radijo ir
(ar) televizijos programos pavadinimas. Jeigu radijo ir (ar) televizijos
programos trukmė yra trumpesnė kaip viena valanda, tokios radijo ir (ar)
televizijos programos pavadinimas skelbiamas jos pabaigoje.
Šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodyti reikalavimai netaikomi
vietinėms televizijos programoms.“
17
straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 39
straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„39 straipsnis. Reklamai ir komerciniams
audiovizualiniams pranešimams keliami reikalavimai
Reklama, komerciniai audiovizualiniai pranešimai turi būti padorūs,
teisingi ir aiškiai atpažįstami. Reklamoje, komerciniuose audiovizualiniuose
pranešimuose draudžiama skelbti informaciją, kurioje žeminamas žmogaus orumas,
diskriminuojama dėl rasės, lyties ar etninės kilmės, tautybės, pilietybės,
religijos arba tikėjimo, negalios, amžiaus, taip pat neturi būti seksualinės
orientacijos apraiškų arba skatinimo, įžeidžiami religiniai jausmai ar
politiniai įsitikinimai, skatinamas sveikatai ar saugai pavojingas elgesys,
taip pat aplinkos apsaugai ypač žalingas elgesys.
Reklama,
komerciniai audiovizualiniai pranešimai neturi klaidinti vartotojo ir jam
kenkti.
Reklama,
komerciniai audiovizualiniai pranešimai neturi daryti neigiamo poveikio
nepilnamečių psichikos sveikatai, fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi
ir turi atitikti šiuos reikalavimus:
1) neturi
tiesiogiai skatinti nepilnamečių pirkti ar išsinuomoti, ar rinktis prekę ar
paslaugą, naudojantis nepilnamečių nepatyrimu ir patiklumu;
2) neturi tiesiogiai skatinti nepilnamečių įtikinėti savo tėvus ar
kitus asmenis pirkti reklamuojamas prekes ar paslaugas;
3) neturi
formuoti nepilnamečių nuomonės, kad tam tikrų paslaugų ar prekių naudojimas suteiks
jiems fizinį, psichologinį ar socialinį pranašumą prieš bendraamžius;
4) juose neturi
būti naudojamasi nepilnamečių pasitikėjimu tėvais, mokytojais ar kitais
asmenimis;
5) neturi rodyti
nepilnamečių, patekusių į pavojingas situacijas, kai nėra viešojo intereso.
Reklamos,
komercinių audiovizualinių pranešimų užsakovai neturi teisės daryti įtakos
viešosios informacijos turiniui, išskyrus jų pačių užsakomos reklamos,
komercinio audiovizualinio pranešimo turinį.
Paslėpta
reklama, paslėpti komerciniai audiovizualiniai pranešimai draudžiami.
Reklamoje,
komerciniuose audiovizualiniuose pranešimuose draudžiama naudoti pasąmonę
veikiančias technologijas.
Tabako gaminių reklama, komerciniai audiovizualiniai pranešimai,
skirti tabako gaminių reklamai, draudžiami.
Alkoholio
produktų reklamos, komercinių audiovizualinių pranešimų, skirtų alkoholio
produktų reklamai, apribojimus nustato Alkoholio kontrolės įstatymas.
Visuomenės informavimo priemonėse, išskyrus specialius leidinius,
informacinės visuomenės informavimo priemones ar programas, neleidžiama
reklamuoti gydymo būdų ir vaistų, kurie įsigyjami tik pagal receptus. Kitų
vaistų ar gydymo vaistais reklama turi būti aiškiai atpažįstama ir turi
perspėti apie galimą žalingą poveikį netinkamai juos vartojant.
Asmenys, reguliariai vedantys žinių programas, negali dalyvauti nei
reklamoje, nei komerciniuose audiovizualiniuose pranešimuose, nei jų įgarsinti.
Teleparduotuvei
ir televizijos reklamai ir keliami šie reikalavimai:
1) teleparduotuvė ir televizijos reklama turi būti padorios,
neklaidinančios, aiškiai atpažįstamos ir atskirtos nuo programos turinio
garsinėmis ir (ar) optinėmis, ir (ar) erdvinėmis priemonėmis. Televizijos
reklama ir teleparduotuvė gali būti įterpiamos į programas nepakenkiant
atskiros programos vientisumui, atsižvelgiant į natūralias programos pertraukas,
programos trukmę ir pobūdį bei nepažeidžiant turtinių teisių turėtojų teisių;
2) televizijos
reklama, anonsas ar teleparduotuvė negali būti įterpiami į transliuojamas
religines apeigas ir religinio pobūdžio programas;
3) televizijos
reklamos, teleparduotuvės intarpams skirtas suminis laikas per vieną
astronominę transliavimo valandą turi sudaryti ne daugiau kaip 20 procentų. Šis
punktas netaikomas paties televizijos programų transliuotojo transliuojamų
programų ir su jomis tiesiogiai susijusių pagalbinių produktų anonsams, rėmimo
pranešimams ir prekių rodymui;
4) televitrinos mažiausia nepertraukiama trukmė turi būti ne
trumpesnė kaip 15 minučių. Per dieną gali būti transliuojamos ne daugiau kaip 8
televitrinos, o jų bendra trukmė neturi viršyti trijų valandų per dieną.
Televitrinos turi būti aiškiai atskiriamos optinėmis ir erdvinėmis priemonėmis
nuo kitų programų;
5) sporto ar
kitų renginių, kuriuose daromos natūralios pertraukos, transliavimo metu televizijos reklamos ir (ar) teleparduotuvės intarpai
turi būti rodomi tik per minėtų renginių natūralias pertraukas;
6) transliuojant televizijos filmus (išskyrus kelių serijų filmus,
serialus ir dokumentinius filmus), kinematografijos kūrinius ir žinių programas
televizijos reklama ir (ar) teleparduotuvė gali būti rodomos vieną kartą per
programoje nustatytą ne trumpesnį kaip 30 minučių laikotarpį;
7) transliuojant
vaikams skirtas programas, televizijos reklama ir (ar) teleparduotuvė gali būti
rodomos vieną kartą per kiekvieną programoje nustatytą ne trumpesnį kaip 30
minučių laikotarpį, jeigu numatoma jos trukmė yra ilgesnė kaip 30 minučių;
8) įterpti televizijos reklamą ir (ar) teleparduotuvę į
retransliuojamas televizijos programas ar atskiras programas draudžiama.
Televizijos reklamai taikomi ir kituose teisės aktuose nustatyti
reklamos ir jos skleidimo reikalavimai.
13.
Kaip laikomasi šio ir kitų įstatymų nustatytų reikalavimų reklamai,
kontroliuoja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba prie
Teisingumo ministerijos, Lietuvos
Respublikos konkurencijos
taryba ir Komisija, bendradarbiaudamos su kitomis viešosios informacijos
rengėjų ir (ar) skleidėjų veiklos reguliavimo institucijomis ir
reklamos savitvarkos institucijomis.
Šio įstatymo nuostatos, išskyrus 38 straipsnio 8, 9 dalyse
ir šio straipsnio 11 dalies 1, 3 punktuose nurodytus atvejus, mutatis
mutandis taikomos televizijos programoms, skirtoms tik televizijos reklamai
ir teleparduotuvėms, taip pat televizijos programoms, skirtoms tik
savireklamai.
Visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai ar jų asociacijos
turi parengti elgesio kodeksus dėl netinkamų komercinių audiovizualinių
pranešimų, kurie įterpiami į vaikams skirtas programas arba yra įtraukti į
tokias programas, apie maisto produktus ir gėrimus, kurių sudėtyje yra maistinių medžiagų ir maistiniu arba
fiziologiniu poveikiu pasižyminčių medžiagų, ypač riebalų, riebalų rūgščių
transizomerų, druskos arba natrio ir cukraus, kuriuos rekomenduojama vartoti
saikingai.
16.
Reikalavimus, keliamus politinei reklamai, jos skelbimo ir žymėjimo tvarką
visuomenės informavimo priemonėse nustato Politinių partijų ir politinių
kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymas ir kiti teisės aktai.
Atsakomybės už klaidinančios ir neleidžiamos lyginamosios reklamos
naudojimo ypatumus ir jos taikymo tvarką nustato Reklamos įstatymas.“
18
straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 40
straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„40
straipsnis. Visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų,
radijo programų ir (ar) atskirų programų rėmimas
Remiamos
visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos, radijo
programos ir (ar) atskiros programos turi atitikti šiuos reikalavimus:
1) jokiomis aplinkybėmis jų turinio, o radijo ir
(ar) televizijos programų transliavimo metu – jų transliavimo laiko, negalima
tvarkyti taip, kad būtų daromas poveikis visuomenės informavimo
audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjui ir radijo programų
transliuotojui redakcinei atsakomybei ir
nepriklausomumui;
2) jose negali
būti tiesiogiai skatinama pirkti ar nuomoti prekes ar paslaugas, ypač darant
specialias reklamines nuorodas į šias prekes ar paslaugas;
3) vartotojai
turi būti aiškiai informuojami apie esamą rėmimo susitarimą. Programos
pradžioje, jos metu ir (ar) pabaigoje tinkamu būdu pateikiant rėmėjo pavardę
(pavadinimą), logotipą ir (ar) kitą ženklą, pavyzdžiui, nuorodą į jo
produktą (produktus) ar paslaugą (paslaugas) arba jų skiriamąjį ženklą,
būtina aiškiai parodyti, kad programa yra remiama.
Visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų, radijo programų ir (ar) atskirų
programų negali remti asmenys, kurių pagrindinė veikla yra cigarečių ir kitų
tabako gaminių gamyba ir (ar) pardavimas.
Jeigu
asmenys, kurių veikla apima vaistinių preparatų gamybą arba pardavimą ir
gydymą, remia visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugas,
radijo programas ir (ar) atskiras programas, jose gali būti paskelbiamas rėmėjo
pavadinimas (logotipas) ar kitas jo įvaizdžio ženklas, tačiau negalima
reklamuoti konkrečių vaistinių preparatų, kurie įsigyjami tik su receptu, ar
gydymo būdų.
Žinių
programos negali būti remiamos.“
19
straipsnis. Įstatymo papildymas 401 straipsniu
Papildyti
Įstatymą 401 straipsniu:
„401
straipsnis. Prekių rodymui programose keliami reikalavimai
Prekių
rodymas leidžiamas kinematografijos
kūriniuose, visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugoms
sukurtuose filmuose ir serialuose, sporto programose ir pramoginėse programose.
Prekių
rodymas taip pat leidžiamas, kai be asmenų tarpusavyje susitarto užmokesčio tam
tikros prekės ar paslaugos įtraukiamos į programą, pavyzdžiui, kaip prizai ar
programos sukūrimui būtinos kitos prekės ar paslaugos.
Programos, į
kurias įtrauktas prekių rodymas, turi atitikti visus šiuos reikalavimus:
1) jokiomis
aplinkybėmis negalima daryti įtakos programos turiniui, programų transliavimo
laikui, visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjo redakcinei
atsakomybei ir nepriklausomumui;
2) jose negali
būti tiesiogiai skatinama pirkti ar nuomoti prekes ar paslaugas, ypač darant
specialias reklamines nuorodas į šias prekes ar paslaugas;
3) jose negali
būti nepagrįstai didinama galimybė pastebėti konkretų produktą;
4) žiūrovai turi
būti aiškiai informuojami apie prekių rodymą. Kad žiūrovas nebūtų klaidinamas,
apie prekių rodymą turi būti aiškiai informuojama programos pradžioje ir
pabaigoje, taip pat atnaujinus programos rodymą po į ją įsiterpusios reklamos.
Programose
draudžiama rodyti šias prekes:
1) tabako
gaminius arba asmenų, kurių pagrindinė veikla yra tabako gaminių gamyba arba
pardavimas, gaminamus produktus;
2) konkrečius gydymo
būdus ar vaistinius preparatus, kurie Europos Sąjungos valstybėje narėje,
kurios jurisdikcijai priklauso visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis
paslaugų teikėjas, įsigyjami tik pagal receptus.
Prekių
rodymas draudžiamas vaikams skirtose programose, žinių programose.“
20
straipsnis. Įstatymo papildymas nauju trečiuoju skirsniu
Papildyti
Įstatymą nauju trečiuoju skirsniu ir jį išdėstyti taip:
„TREČIASIS
SKIRSNIS
UŽSAKOMŲJŲ
VISUOMENĖS INFORMAVIMO AUDIOVIZUALINĖMIS PRIEMONĖMIS PASLAUGŲ REGLAMENTAVIMAS
402 straipsnis. Užsakomųjų visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų registracija
Lietuvos
Respublikos jurisdikcijai priklausantys užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis
priemonėmis paslaugų teikėjai, prieš pradėdami teikti užsakomąsias visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugas, privalo registruotis
Komisijoje jos nustatyta tvarka.
403 straipsnis. Nepilnamečių
apsauga teikiant užsakomąsias visuomenės informavimo audiovizualinėmis
priemonėmis paslaugas
Užsakomųjų visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai teisės aktų
nustatyta tvarka privalo užtikrinti, kad užsakomosios visuomenės informavimo
audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos, kurios galėtų daryti neigiamą poveikį
nepilnamečių psichikos sveikatai, fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi,
būtų teikiamos tik tokiu būdu, kad būtų užtikrinta, jog nepilnamečiai tokių
užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų
negalėtų klausytis ar žiūrėti be už nepilnamečių priežiūrą ar ugdymą atsakingų
asmenų kontrolės.
404 straipsnis. Europos kūrinių
skatinimas teikiant užsakomąsias visuomenės informavimo audiovizualinėmis
priemonėmis paslaugas
Lietuvos
Respublikos jurisdikcijai priklausantys užsakomųjų visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai pagal galimybes jiems
priimtinomis priemonėmis skatina kurti Europos kūrinius ir su jais susipažinti.
Vykdydami šio
straipsnio 1 dalyje nurodytą veiklą, užsakomųjų visuomenės informavimo
audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai užtikrina, kad ne mažiau kaip
pusė programų užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų
kataloge būtų Europos kūriniai.“
21 straipsnis.
Įstatymo trečiojo skirsnio numeracijos pakeitimas
Buvusį šio
įstatymo trečiąjį skirsnį laikyti atitinkamai ketvirtuoju skirsniu.
22
straipsnis. 41 straipsnio 2 dalies 6 punkto pakeitimas
41 straipsnio 2
dalies 6 punkte vietoj žodžio „laidą“ įrašyti žodį „programą“ ir šį punktą
išdėstyti taip:
„6)
prašydamas informacijos, pristatyti savo pavardę, nurodyti savo darbovietę
(visuomenės informavimo priemonę ir (ar) programą,
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).