Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 5, 12, 26, 35, 36, 37, 53 straipsnių pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 37(1) bei 37(2) straipsniais ir įstatymo 3 priedėlio papildymo įstatymas

Įstatymas skelbtas: Žin.,

2004, Nr. 73-2534

Neoficialus įstatymo

tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 5, 12, 26, 35, 36, 37, 53 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

PAPILDYMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 37(1) BEI 37(2)

STRAIPSNIAIS IR ĮSTATYMO 3 PRIEDĖLIO PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

2004 m. balandžio 29 d. Nr. IX-2201

Vilnius

(Žin., 2001, Nr.

110-3992; 2003,

Nr. 74-3417, 3428; 2004, Nr. 60-2117, 2127)

1

straipsnis. Įstatymo tikslas

Šiuo Įstatymu

įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti Įstatymo 11 straipsnyje.

2

straipsnis. Neteko

galios nuo 2008 m. gruodžio 30 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XI-75,

2008-12-18, Žin., 2008, Nr. 149-6002 (2008-12-30)

3

straipsnis. 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto pakeitimas

12 straipsnio 1

dalies 5 punkte išbraukti žodžius „pensinio draudimo įmokos“, po žodžio „metų“

įrašyti žodžius „arba jei draudimo išmoka išmokama apdraustajam sulaukus

pensinio amžiaus pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo

nuostatas“ ir šį punktą išdėstyti taip:

„5) investicinių

kintamo kapitalo bendrovių, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos kolektyvinio

investavimo subjektų įstatymą, investicinės pajamos, išskyrus dividendus ir

kitą paskirstytąjį pelną, taip pat draudimo įmonių gautos gyvybės draudimo

įmokos, jei draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų arba jei

draudimo išmoka išmokama apdraustajam sulaukus pensinio amžiaus pagal Papildomo

savanoriško pensijų kaupimo įstatymo nuostatas, bei draudimo įmonių draudimo

investicinės pajamos, išskyrus dividendus ir kitą paskirstytąjį pelną;“.

4

straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 26

straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„26 straipsnis.

Įmokos darbuotojų naudai

vieneto darbuotojų naudai mokamų įmokų suma mokestiniu laikotarpiu gali būti

atskaitoma iš pajamų, jei yra mokamos:

1) įmokos į

dalyvių pensijų sąskaitas pensijų fonduose arba

2) gyvybės

draudimo įmokos, kai draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų

arba kai draudimo išmoka išmokama apdraustajam sulaukus pensinio amžiaus pagal

Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo nuostatas, ir

3) įmokų suma

apskaičiuojama ir neviršija 25 procentų per mokestinį laikotarpį kiekvienam iš

šių vieneto darbuotojų apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų.

straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos sutartims, sudarytoms iki 2004 m. balandžio 30 d., jeigu įmokų gavėjas pagal šias sutartis nėra tikslinėse teritorijose

įregistruotas ar kitaip organizuotas užsienio vienetas.

straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos sutartims, sudarytoms 2004 m. gegužės 1 d. ir vėliau, jeigu įmokų gavėjas pagal šias sutartis yra vienetas, įregistruotas

ar kitaip organizuotas Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje.“

5

straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas

35 straipsnio 1

dalyje išbraukti žodį „gaunami“, po žodžių „už turimas“ įrašyti žodžius „ar

nuolatinės buveinės už jai priskirtas“, po žodžių „teisių turėjimą“ įrašyti

žodį „gaunami“, po žodžių „Lietuvos vienetas“ įrašyti žodžius „ar nuolatinė

buveinė“, 2 dalies pirmame sakinyje po žodžių „Lietuvos vieneto“ įrašyti

žodžius „ar nuolatinės buveinės“, po žodžių „Lietuvos vienetas“ įrašyti žodžius

„ar užsienio vienetas, kurio nuolatinė buveinė (kai jai priskirtos akcijos,

kapitalo dalis ar kitos teisės, už kurių turėjimą mokami šie dividendai) gauna

šiuos dividendus“, antrame sakinyje po žodžių „Lietuvos vieneto“ įrašyti

žodžius „ar nuolatinės buveinės“ ir visą straipsnį išdėstyti taip:

„35

straipsnis. Užsienio vienetų dividendai

vieneto už turimas ar nuolatinės buveinės už jai priskirtas užsienio

vienetų akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą gaunami dividendai

apmokestinami taikant 15 procentų pelno mokesčio tarifą. Mokestį apskaičiuoja

ir sumoka į biudžetą dividendus gaunantis Lietuvos vienetas ar nuolatinė

buveinė ne vėliau kaip iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo

gauti, dešimtos dienos.

vieneto ar nuolatinės buveinės gaunami dividendai iš užsienio vienetų, kuriuose

dividendus gaunantis Lietuvos vienetas ar užsienio vienetas, kurio nuolatinė

buveinė (kai jai priskirtos akcijos, kapitalo dalis ar kitos teisės, už kurių

turėjimą mokami šie dividendai) gauna šiuos dividendus, ne trumpiau kaip 12

mėnesių be pertraukų, įskaitant dividendų paskirstymo momentą, valdo daugiau

kaip 10 procentų balsus suteikiančių akcijų (dalių, pajų), neapmokestinami, jei

dividendai gaunami iš užsienio vieneto, kuris nėra įregistruotas ar kitaip

organizuotas tikslinėse teritorijose. Taip pat ši nuostata netaikoma, jei

dividendus gaunančio Lietuvos vieneto ar nuolatinės buveinės apmokestinamasis

pelnas nėra apmokestinamas taikant šio Įstatymo 5 straipsnyje nustatytus 15 arba

13 procentų mokesčio tarifus.

vienetas neįtraukia į pajamas iš užsienio vieneto gautų dividendų.“

6

straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas

36

straipsnyje po žodžių „apskaičiuojantis ir sumokantis vienetas“ įrašyti žodžius

„ar nuolatinė buveinė“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:

„36

straipsnis. Dividendų deklaracija

Deklaracija

apie dividendų išmokėjimą vienetui ar dividendų gavimą iš vieneto ir pelno

mokesčio apskaičiavimą pateikiama tam vietos mokesčio administratoriui, kurio

veiklos teritorijoje įregistruotas pelno mokestį apskaičiuojantis ir sumokantis

vienetas ar nuolatinė buveinė, iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį

dividendai buvo išmokėti arba gauti, dešimtos dienos.“

7

straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas

37 straipsnyje

po žodžių „pajamų (sumų)“ įrašyti žodžius „išskyrus šio Įstatymo 37(1)

straipsnyje nustatytą atvejį“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:

„37

straipsnis. Užsienio vieneto apmokestinimas

Pelno

mokestį prie pajamų šaltinio nuo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytų pajamų (sumų),

išskyrus šio Įstatymo 37(1) straipsnyje nustatytą atvejį,

išskaičiuoja ir sumoka į biudžetą išmokas išmokėjęs asmuo – Lietuvos vienetas,

nuolatinė buveinė arba nuolatinis Lietuvos gyventojas. Šiuo atveju užsienio

vieneto pajamos pripažįstamos taikant šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje

nustatytą principą.“

Straipsnio redakcija nuo

2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. sausio 1 d.:

8

straipsnis. Įstatymo papildymas 371 straipsniu

Papildyti

Įstatymą 371 straipsniu:

8 straipsnis. Įstatymo papildymas

371 straipsniu

Papildyti

Įstatymą 371 straipsniu:

9 straipsnis. Įstatymo papildymas 37(2)

straipsniu

Papildyti

Įstatymą 37(2) straipsniu:

„37(2)

straipsnis. Užsienio vieneto pajamų, gautų ne per jo nuolatines buveines

Lietuvos Respublikoje, išvardytų šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1 punkte,

specialios apmokestinimo sąlygos

1.

Lietuvos vieneto arba užsienio vieneto Europos Sąjungos valstybėje narėje

nuolatinės buveinės išmokamos Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytos

sumos prie pajamų šaltinio apmokestinamos be atskaitymų, taikant 5 procentų

mokesčio tarifą, kai išmokėtų sumų gavėjas (faktiškasis savininkas) yra

užsienio vienetas – tik Europos Sąjungos valstybės narės rezidentas mokesčių

tikslais (toliau – ES valstybės narės vienetas) arba šio ES valstybės narės

vieneto nuolatinė buveinė kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje.

2.

Pajamų faktiškuoju savininku laikoma:

1)

ES valstybės narės vienetas, turintis verslo organizavimo formą, nurodytą

Direktyvos 2003/49/EB priede, ir esantis Direktyvos 2003/49/EB 3 straipsnio a

dalies iii punkte nustatytų mokesčių mokėtojas, neatleistas nuo šių mokesčių

mokėjimo, jeigu jis gauna pajamas savo naudai, o ne kaip kito asmens agentas,

patikėtinis, pasirašyti įgaliotas asmuo ir pan.;

2)

ES valstybės narės vieneto, kuris turi verslo organizavimo formą, nurodytą 2003

m. birželio 3 d. Tarybos direktyvos 2003/49/EB dėl bendros apmokestinimo

sistemos, taikomos palūkanų ir autorinių atlyginimų mokėjimams tarp skirtingų

valstybių narių asocijuotų bendrovių (toliau – Direktyva 2003/49/EB) priede, ir

yra Direktyvos 2003/49/EB 3 straipsnio a dalies iii punkte nustatytų mokesčių mokėtojas,

neatleistas nuo šių mokesčių mokėjimo, nuolatinė buveinė kitoje Europos

Sąjungos valstybėje narėje, jeigu skolinis reikalavimas, už kurį mokamos

Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytos sumos, yra faktiškai

susijusios su šia nuolatine buveine ir Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1 punkte

nurodytos sumos pripažįstamos pajamomis, dėl kurių ji tampa Direktyvos

2003/49/EB 3 straipsnio a dalies iii punkte nustatyto mokesčio arba „impôt des

non-résidents/belasting der niet-verblijfhouders“ Belgijos Karalystėje, arba

„Impuesto sobre la Renta de no Residentes“ Ispanijos Karalystėje, arba kurio

nors kito identiško mokesčio, atsiradusio vėliau ar vietoj buvusio, mokėtoja.

3.

Šio straipsnio nuostatos taikomos, kai sumų išmokėjimo ES valstybės narės vienetui

ar jo nuolatinei buveinei momentu ir ne mažiau kaip 2 metus iki šio išmokėjimo

be pertraukų ES valstybių narių vienetai atitinka vieną iš šių kriterijų:

1)

šias sumas išmokantis Lietuvos vienetas arba ES valstybės narės vienetas, kurio

nuolatinė buveinė Lietuvos Respublikoje išmoka šias sumas, tiesiogiai valdo ne

mažiau kaip 25 procentus akcijų (dalių, pajų) šias pajamas gaunančio ES

valstybės narės vieneto arba ES valstybės narės vieneto, kurio nuolatinė

buveinė gauna šias pajamas, arba

2)

šias pajamas gaunantis ES valstybės narės vienetas arba ES valstybės narės

vienetas, kurio nuolatinė buveinė gauna šias pajamas, tiesiogiai valdo ne

mažiau kaip 25 procentus akcijų (dalių, pajų) šias sumas išmokančiame Lietuvos

vienete arba ES valstybės narės vienete, kurio nuolatinė buveinė Lietuvos

Respublikoje išmoka šias sumas, arba

3)

kitas ES valstybės narės vienetas tiesiogiai valdo ne mažiau kaip 25 procentus

akcijų (dalių, pajų) šias pajamas gaunančiame ES valstybės narės vienete arba

ES valstybės narės vienete, kurio nuolatinė buveinė gauna šias pajamas, ir šias

sumas išmokančiame Lietuvos vienete arba ES valstybės narės vienete, kurio

nuolatinė buveinė Lietuvos Respublikoje išmoka šias sumas.

4.

Jei nuolatinė buveinė laikoma Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytų

sumų mokėtoja ar faktiškąja savininke, tai jokia kita šio užsienio vieneto

dalis nelaikoma šių sumų mokėtoja ar faktiškąja savininke.

5.

Šio straipsnio nuostatos taikomos nuolatinei buveinei, išmokančiai Įstatymo 4

straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytas sumas, jei šias sumas yra leidžiama

atskaityti iš nuolatinės buveinės pajamų pagal šio Įstatymo ir kitų teisės aktų

nuostatas.

6.

Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytas sumas išmokantis Lietuvos

vienetas ar nuolatinė buveinė turi turėti dokumentus, įrodančius, kad tenkinami

šio straipsnio 1–3 dalyse nustatyti kriterijai. Reikalavimus šiems dokumentams

nustato centrinis mokesčio administratorius.

7.

Šio straipsnio nuostatos taikomos taip pat valstybėms ir Europos Sąjungos

valstybėms narėms priklausomoms teritorijoms, jeigu toks taikymas numatytas

Europos Sąjungos teisės aktuose.“

10 straipsnis. 53 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Pakeisti 53

straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Pelno

mokestis, apskaičiuotas nuo pajamų (sumų), išmokėtų užsienio vienetui, turi

būti sumokėtas ne vėliau kaip deklaracijos pateikimo termino pabaigos dieną.

Jei Lietuvos vienetas ar nuolatinė buveinė išskaitė ir sumokėjo pelno mokestį,

apskaičiuotą nuo užsienio vienetui ar jo nuolatinei buveinei išmokėtų sumų

(pajamų), kurioms galėjo būti taikomos šio Įstatymo 37(1) straipsnio

nuostatos, tai užsienio vienetui mokestis grąžinamas (įskaitomas) Mokesčių

administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Užsienio vienetas raštišką prašymą

grąžinti (įskaityti) mokestį ir dokumentus, įrodančius, kad tenkinami šio

Įstatymo 37(1) straipsnio 1–3 dalyse nustatyti kriterijai, turi

pateikti per dvejus metus nuo minėtų sumų (pajamų) išmokėjimo jam dienos.

Sumokėtas pelno mokestis turi būti grąžinamas (įskaitomas) ne vėliau kaip per

vienerius metus nuo raštiško prašymo grąžinti (įskaityti) mokestį ir dokumentų,

įrodančių, kad tenkinami šio Įstatymo 37(1) straipsnio 1–3 dalyse

nustatyti kriterijai, gavimo dienos.“

11

straipsnis. Įstatymo 3 priedėlio papildymas

Papildyti

Įstatymo 3 priedėlį 2, 3 ir 4 dalimis ir visą priedėlį išdėstyti taip:

„Lietuvos

Respublikos

pelno

mokesčio

įstatymo

3

priedėlis

(EEIG).

skirtingų valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms.

palūkanų ir autorinių atlyginimų mokėjimams tarp skirtingų valstybių narių

asocijuotų bendrovių.

Direktyvą 90/435 EEB dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių

valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms.“

12 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

nuo 2008 m. gruodžio 30 d.

5 ir 6 straipsniai įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.

7, 8 ir 10 straipsniai įsigalioja praėjus šešeriems kalendoriniams metams nuo 2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyvos 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų,

apmokestinimo taikymo pradžios.

„371 straipsnis. Pajamų (sumų), išmokamų

užsienio vienetui ar jo nuolatinei buveinei, neapmokestinimo prie pajamų

šaltinio kriterijai ir reikalavimai

1.

Lietuvos vieneto arba užsienio vieneto Europos Sąjungos valstybėje narėje

nuolatinės buveinės išmokamos Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1, 3 ir 5

punktuose nurodytos sumos neapmokestinamos pelno mokesčiu prie pajamų šaltinio,

kai išmokėtų sumų gavėjas (faktiškasis savininkas) yra užsienio vienetas – tik

Europos Sąjungos valstybės narės rezidentas mokesčių tikslais (toliau – ES

valstybės narės vienetas) arba šio ES valstybės narės vieneto nuolatinė buveinė

yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje.

2.

Pajamų faktiškuoju savininku laikoma:

1)

ES valstybės narės vienetas, turintis verslo organizavimo formą, nurodytą 2003

m. birželio 3 d. Tarybos direktyvos 2003/49/EB dėl bendros apmokestinimo

sistemos, taikomos palūkanų ir autorinių atlyginimų mokėjimams tarp skirtingų

valstybių narių asocijuotų bendrovių (toliau – Direktyva 2003/49/EB) priede, ir

esantis Direktyvos 2003/49/EB 3 straipsnio a dalies iii punkte nustatytų

mokesčių mokėtojas, neatleistas nuo šių mokesčių mokėjimo, jeigu jis gauna

pajamas savo naudai, o ne kaip kito asmens agentas, patikėtinis, pasirašyti

įgaliotas asmuo ir pan.;

2)

ES valstybės narės vieneto, kuris turi verslo organizavimo formą, nurodytą

Direktyvos 2003/49/EB priede, ir yra Direktyvos 2003/49/EB 3 straipsnio a

dalies iii punkte nustatytų mokesčių mokėtojas, neatleistas nuo šių mokesčių

mokėjimo, nuolatinė buveinė kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, jeigu

skolinis reikalavimas, suteikimas naudotis ar teisė naudotis, už kuriuos

mokamos Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1, 3 ir 5 punktuose nurodytos sumos, yra

faktiškai susijusios su šia nuolatine buveine ir Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies

1, 3 ir 5 punktuose nurodytos sumos pripažįstamos pajamomis, dėl kurių ji tampa

Direktyvos 2003/49/EB 3 straipsnio a dalies iii punkte nustatyto mokesčio arba

„impôt des non-résidents/belasting der niet-verblijfhouders“ Belgijos

Karalystėje, arba „Impuesto sobre la Renta de no Residentes“ Ispanijos

Karalystėje, arba kurio nors kito identiško mokesčio, atsiradusio vėliau ar

vietoj buvusio, mokėtoja.

3.

Šio straipsnio nuostatos taikomos, kai sumų išmokėjimo ES valstybės narės

vienetui ar jo nuolatinei buveinei momentu ir ne mažiau kaip 2 metus iki šio

išmokėjimo be pertraukų ES valstybių narių vienetai atitinka vieną iš šių

kriterijų:

1)

šias sumas išmokantis Lietuvos vienetas arba ES valstybės narės vienetas, kurio

nuolatinė buveinė Lietuvos Respublikoje išmoka šias sumas, tiesiogiai valdo ne

mažiau kaip 25 procentus akcijų (dalių, pajų) šias pajamas gaunančio ES

valstybės narės vieneto arba ES valstybės narės vieneto, kurio nuolatinė

buveinė gauna šias pajamas, arba

2)

šias pajamas gaunantis ES valstybės narės vienetas arba ES valstybės narės

vienetas, kurio nuolatinė buveinė gauna šias pajamas, tiesiogiai valdo ne

mažiau kaip 25 procentus akcijų (dalių, pajų) šias sumas išmokančiame Lietuvos

vienete arba ES valstybės narės vienete, kurio nuolatinė buveinė Lietuvos

Respublikoje išmoka šias sumas, arba

3)

kitas ES valstybės narės vienetas tiesiogiai valdo ne mažiau kaip 25 procentus

akcijų (dalių, pajų) šias pajamas gaunančiame ES valstybės narės vienete arba

ES valstybės narės vienete, kurio nuolatinė buveinė gauna šias pajamas, ir šias

sumas išmokančiame Lietuvos vienete arba ES valstybės narės vienete, kurio

nuolatinė buveinė Lietuvos Respublikoje išmoka šias sumas.

4.

Jei nuolatinė buveinė laikoma Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1, 3 ir 5