LegalizeLietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūros metu nustačius, kad geriamojo vandens apskaitos prietaisas ir (ar) nuotekų apskaitos prietaisas sugadintas, pažeistas, nustatyti požymiai, kad naudotos mechaninės ar kitos priemonės, siekiant sumažinti apskaitos prietaiso rodmenis, arba nustačius, kad fizinis ar juridinis asmuo savavališkai prijungė nuosavybės teise ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias ar kitaip valdomas ir (arba) naudojamas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo komunikacijas, geriamojo vandens naudojimo ir (arba) nuotekų tvarkymo įrenginius, paviršinių nuotekų šalinimo įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjui nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros arba paviršinių nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros arba į paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą išleido paviršinėms nuotekoms nepriskiriamas nuotekas, suvartoto geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekis apskaičiuojamas aplinkos ministro tvirtinamose geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse nustatyta tvarka, nuostoliai išieškomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka. Geriamojo vandens tiekėjo įgaliotas atstovas pažeidimą, pažeidimo laikotarpį užfiksuoja akte, kurį pateikia susipažinti ir pasirašyti vartotojui, abonentui ar asmeniui, savavališkai prijungusiam šias komunikacijas ar įrenginius arba į paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą išleidusiam paviršinėms nuotekoms nepriskiriamas nuotekas. Asmeniui ar jo atstovui atsisakius dalyvauti surašant šį aktą ir (ar) jį pasirašyti, jis galioja, tačiau geriamojo vandens tiekėjo įgaliotas atstovas apie atsisakymą dalyvauti surašant šį aktą ir (ar) jį pasirašyti turi pažymėti abiejuose akto egzemplioriuose, kurių vienas lieka geriamojo vandens tiekėjui, kitas egzempliorius išsiunčiamas registruotu laišku arba įteikiamas vartotojui, abonentui ar asmeniui, savavališkai prijungusiam nurodytas komunikacijas ar įrenginius arba į paviršinių nuotekų tvarkymo infrastuktūrą išleidusiam paviršinėms nuotekoms nepriskiriamas nuotekas.
Draudžiama nutraukti geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą daugiabučiams namams dėl atskirų namo butų savininkų (nuomininkų) skolų už suvartotą geriamąjį vandenį ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas.
Prioritetinių patalpų valdytojai (savininkai) ar jų paskirti prižiūrėtojai yra atsakingi už šių patalpų vidaus vandentiekio sistemų rizikos vertinimą.
17 straipsnis. Nuotekų tvarkymo informacinė sistema ir jos valdymas
Nuotekų tvarkymo informacinė sistema yra valstybės informacinė sistema, skirta individualiojo nuotekų tvarkymo kontrolei užtikrinti.
Nuotekų tvarkymo informacinės sistemos valdytoja ir asmens duomenų valdytoja yra Aplinkos ministerija. Nuotekų tvarkymo informacinės sistemos tvarkytojas nurodomas aplinkos ministro tvirtinamuose Nuotekų tvarkymo informacinės sistemos nuostatuose.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-2283, 2023-11-23, paskelbta TAR 2023-11-30, i. k. 2023-23062
KETVIRTASIS SKIRSNIS
GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO EKONOMINĖS IR FINANSINĖS PRIEMONĖS
18 straipsnis. Sąnaudų susigrąžinimo ir „teršėjas moka“ principai
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų (įskaitant paviršines nuotekas) tvarkymo paslaugų srityje taikomas sąnaudų susigrąžinimo principas reiškia, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos turi padengti būtinąsias sąnaudas, reikalingas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugoms teikti, ilgalaikiam geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros eksploatavimui, renovacijai ir plėtrai užtikrinti, abonentams ir vartotojams priimtinoms sąlygoms naudotis geriamuoju vandeniu ir gauti tinkamos kokybės nuotekų tvarkymo paslaugas sudaryti, taip pat aplinkos taršai mažinti ir vandens ištekliams racionaliai naudoti.
Nuotekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad nuotekų (įskaitant paviršines nuotekas) tvarkymo išlaidas turi apmokėti asmenys, kuriems tiekiamas geriamasis vanduo ir (arba) teikiamos nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos.
19 straipsnis. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo finansavimo šaltiniai
Pagrindinis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų (išskyrus paviršines nuotekas) tvarkymo finansavimo šaltinis – abonentų ir vartotojų lėšos, sumokėtos už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas (geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kaina apskaičiuojama pagal šio įstatymo 33 straipsnį).
Pagrindinis paviršinių nuotekų tvarkymo finansavimo šaltinis – abonentų lėšos, sumokėtos už suteiktas paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas (paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kaina apskaičiuojama pagal šio įstatymo 33 straipsnį), ir savivaldybių biudžetų lėšos.
Papildomi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų finansavimo šaltiniai gali būti:
1) kreditai geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymui finansuoti;
2) Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos;
3) valstybės biudžeto lėšos;
4) užsienio šalių, tarptautinių organizacijų, finansinių institucijų ir Lietuvos Respublikos asmenų tiksliniai įnašai ir kitos teisės aktų, reguliuojančių finansinius šaltinius, nustatyta tvarka gautos lėšos.
PENKTASIS SKIRSNIS
ASMENŲ TEISĖS IR PAREIGOS
20 straipsnis. Geriamojo vandens tiekėjų, garantinių vandens tiekėjų ir paviršinių nuotekų tvarkytojų teisės ir pareigos
Geriamojo vandens tiekėjas, garantinis vandens tiekėjas, paviršinių nuotekų tvarkytojas turi teisę:
1) naudoti vandens išteklius, vadovaudamasis Vandens įstatyme numatytais reikalavimais, susijusiais su vandens telkinių naudojimu vandeniui išgauti;
2) pagal sutartį su valstybės įmone „Registrų centras“ gauti pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis parengtą informaciją apie gyvenamosiose patalpose gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičių. Geriamojo vandens tiekėjas, vadovaudamasis Gyventojų registro pateiktais duomenimis, turi teisę perskaičiuoti vartotojo geriamojo vandens tiekėjui mokėtinas sumas už praėjusį informavimo pareigos nevykdymo ataskaitinį laikotarpį ir atlikto perskaičiavimo pagrindu parengti mokėjimo dokumentą bei jį pateikti vartotojui;
3) nutraukti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą šio įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje ir Vyriausybės tvirtinamame viešosios sutarties standartinių sąlygų apraše nustatytais atvejais;
4) už papildomą užmokestį atlikti pastatų vidaus vandentiekio sistemų rizikos vertinimą;
5) nustatęs, kad abonento išleidžiamų nuotekų, paviršinių nuotekų užterštumas viršijo viešojoje sutartyje nustatytą teršiančios medžiagos leidžiamą išleidžiamų nuotekų, paviršinių nuotekų užterštumą arba išleistos nedeklaruotos teršiančios medžiagos tris ar daugiau kartų per šešis mėnesius arba šešis ir daugiau kartų per dvylika mėnesių, arba nustatęs, kad abonentas nesilaiko taršos mažinimo plano arba neįgyvendina jame numatytų taršos mažinimo priemonių, savo nuožiūra taikyti poveikio priemones, apie tai Vyriausybės tvirtinamame viešosios sutarties standartinių sąlygų apraše nustatyta tvarka pranešęs abonentui raštu: vienašališkai nustatyti abonentui leidžiamą išleidžiamų nuotekų, paviršinių nuotekų užterštumą, laikinai sustabdyti paslaugų teikimą arba vienašališkai nutraukti viešąją sutartį.
Geriamojo vandens tiekėjas, garantinis vandens tiekėjas privalo:
1) teikti informaciją visuomenei, valstybės ir savivaldybių institucijoms pagal šio įstatymo 37 straipsnyje nustatytus reikalavimus;
2) vykdyti geriamojo vandens ir nuotekų, paviršinių nuotekų stebėseną, tvarkyti apskaitą ir teikti geriamojo vandens ir nuotekų, paviršinių nuotekų stebėsenos duomenis aplinkos ministro nustatyta tvarka;
3) užtikrinti geriamojo vandens saugą ir kokybę iki geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo ribos;
4) aplinkos ministro tvirtinamose geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse, Statybos įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka naudoti, prižiūrėti ir atnaujinti nuosavybės teise ar kitaip teisėtai valdomą ir (arba) naudojamą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, bešeimininkę infrastruktūrą, naudojamą viešojo geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugoms teikti, kitą valdomą turtą, reikalingą geriamajam vandeniui tiekti ir nuotekoms, paviršinėms nuotekoms tvarkyti;
5) nepertraukiamai tiekti geriamąjį vandenį ir teikti nuotekų tvarkymo paslaugas, vadovaudamasis aplinkos ministro nustatytais geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybės reikalavimais, išskyrus atvejus, numatytus Vyriausybės tvirtinamame viešosios sutarties standartinių sąlygų apraše, kituose geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir (ar) geriamojo vandens tiekėjo su abonentais sudarytose viešosiose sutartyse;
6) teikti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas šio įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotomis kainomis;
7) viešasis vandens tiekėjas, regioninis viešasis vandens tiekėjas privalo pasiūlyti individualiųjų nuotekų turėtojui sudaryti viešąją sutartį dėl individualiųjų nuotekų transportavimo ir teikti nuotekų tvarkymo paslaugas arba nurodyti nuotekų transportavimo paslaugas teikiančius asmenis. Individualiųjų nuotekų turėtojui atsisakius sudaryti viešąją sutartį, už suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas išrašomas apmokėjimą už sukauptų nuotekų transportavimą patvirtinantis dokumentas;
8) sudaryti nuotekų tvarkymo sutartis su nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiais asmenimis;
9) Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatyme, Aplinkos apsaugos įstatyme nustatyta tvarka gauti leidimą (leidimus) išgauti vandens išteklius, į aplinką išleisti nuotekas, paviršines nuotekas;
10) informuoti Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą apie visas jo valdomas geriamojo vandens vandenvietes ir iš jų tiekiamu geriamuoju vandeniu aprūpinamas geriamojo vandens tiekimo teritorijas;
11) užtikrinti, kad išvalytos nuotekos atitiktų taršos leidime arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nustatytus keliamus reikalavimus;
12) siekdamas užtikrinti individualiųjų nuotekų tvarkymo priežiūrą, aplinkos ministro nustatyta tvarka teikti Nuotekų tvarkymo informacinėje sistemoje informaciją apie asmenis, kurie gauna nuotekų transportavimo paslaugas;
13) viešasis vandens tiekėjas, regioninis viešasis vandens tiekėjas privalo aglomeracijose tiekti geriamąjį vandenį ir (arba) teikti nuotekų tvarkymo paslaugas centralizuotomis geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų surinkimo sistemomis, išskyrus šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį;
14) daugiabučio namo įvade, pastato vidaus vandentiekio sistemoje įrengti geriamojo vandens mėginių paėmimo vietą, skirtą geriamojo vandens saugai ir kokybei tikrinti;
15) vykdyti geriamojo vandens tiekimo sistemos rizikos vertinimą ir rizikos valdymą sveikatos apsaugos ministro ir aplinkos ministro nustatyta tvarka;
16) vykdyti geriamojo vandens stebėseną sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;
17) nutiesęs geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, įrengęs vandentiekio įvadą, nuotekų išvadą iki turto ribos, taip pat ir kitu teisės aktuose nustatytu būdu įgijęs teisę į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, vandentiekio įvadą, nuotekų išvadą iki turto ribos, privalo per 10 darbo dienų nuo statybos užbaigimo įregistravimo dienos arba nuo šios teisės įgijimo dienos registruotu laišku arba kitomis informavimo priemonėmis, kurias naudojant saugomi įrodymai apie atliktą informavimą, informuoti asmenį apie tai, kad asmuo turi sudaryti sąlygas prijungti jam nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo vandens tiekėjo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, nurodydamas 9 mėnesių laikotarpį, iki kurio pabaigos asmuo turi sudaryti šias sąlygas;
18) savo interneto svetainėje pateikti rekomendacijas, kaip sumažinti geriamojo vandens suvartojimą ir išvengti stovinčio geriamojo vandens keliamos rizikos žmonių sveikatai;
19) viešai skelbti gyventojams informaciją, kokių veiksmų reikia imtis, kai paaiškėja, kad geriamąjį vandenį galimai nesaugu naudoti, imasi priemonių geriamojo vandens saugai atkurti jam nuosavybės teise priklausančioje ar kitaip valdomoje ir (arba) naudojamoje geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūroje ir užtikrina alternatyvų geriamojo vandens tiekimą. Geriamojo vandens tiekėjas privalo atlyginti dėl aplinkos ministro nustatytų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybės reikalavimų neatitinkančių paslaugų teikimo atsiradusius nuostolius;
20) geriamojo vandens tiekėjas privalo sudaryti sąlygas paskirtam garantiniam vandens tiekėjui naudoti valdomą geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, kai įsigalioja Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos priimtas sprendimas panaikinti geriamojo vandens tiekėjui išduotos licencijos galiojimą;
21) tvarkyti geriamojo vandens tiekimo teritorijų erdvinius duomenis.
Asmuo, tiekiantis geriamąjį vandenį, bet neteikiantis nuotekų tvarkymo paslaugų, turi vykdyti šio straipsnio 2 dalies 1–6, 9, 10, 14, 15, 16, 18 ir 19 punktuose priskirtas pareigas, susijusias su geriamojo vandens tiekimu.
Paviršinių nuotekų tvarkytojai turi vykdyti šio straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 6 ir 9 punktuose nurodytas pareigas.
21 straipsnis. Nuotekų valymo ir (arba) kaupimo įrenginius prižiūrinčių asmenų, nuotekų transportavimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančių asmenų teisės ir pareigos ir šiems asmenims taikomi reikalavimai
Nuotekų transportavimo paslaugas gali teikti geriamojo vandens tiekėjai, garantiniai vandens tiekėjai ir kiti asmenys, kurie nuosavybės teise ar kitaip teisėtai valdo nuotekoms transportuoti reikalingus įrenginius ir transportą, šią veiklą įregistravę Nuotekų tvarkymo informacinėje sistemoje aplinkos ministro nustatyta tvarka.
Jeigu nuotekų transportavimo paslaugas teikia ne geriamojo vandens tiekėjas arba garantinis vandens tiekėjas, nuotekų transportavimo paslaugas teikiantys asmenys privalo su geriamojo vandens tiekėju arba garantiniu vandens tiekėju sudaryti sutartį dėl individualiųjų nuotekų išleidimo į šio geriamojo vandens tiekėjo arba garantinio vandens tiekėjo valdomą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą ir sutartis su asmenimis, kuriems teikia nuotekų transportavimo paslaugas. Nuotekų transportavimo paslaugų sutartys sudaromos pagal Vyriausybės tvirtinamame viešosios sutarties standartinių sąlygų apraše nustatytus reikalavimus ir registruojamos Nuotekų tvarkymo informacinėje sistemoje. Individualiųjų nuotekų turėtojui atsisakius sudaryti nuotekų transportavimo paslaugų sutartį arba viešąją sutartį dėl individualiųjų nuotekų transportavimo, už suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas išrašomas apmokėjimą už sukauptų nuotekų transportavimą patvirtinantis dokumentas. Už individualiųjų nuotekų išleidimą į geriamojo vandens tiekėjo, garantinio vandens tiekėjo infrastruktūrą nuotekų transportavimo paslaugas teikiantys asmenys apmoka geriamojo vandens tiekėjui, garantiniam vandens tiekėjui.
Asmenys, netiekiantys geriamojo vandens, tačiau teikiantys nuotekų tvarkymo paslaugas, gali išleisti išvalytas nuotekas į aplinką, vadovaudamiesi Vandens įstatyme nustatytais nuotekų išleidimo reikalavimais.
Asmenys, netiekiantys geriamojo vandens, tačiau teikiantys nuotekų tvarkymo paslaugas, privalo:
1) teikti informaciją visuomenei, valstybės ir savivaldybių institucijoms pagal šio įstatymo 37 straipsnyje nustatytus reikalavimus;
2) vykdyti nuotekų tvarkymo stebėseną, tvarkyti apskaitą ir teikti nuotekų tvarkymo stebėsenos duomenis aplinkos ministro nustatyta tvarka;
3) aplinkos ministro tvirtinamose geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse, Statybos įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka naudoti ir prižiūrėti nuosavybės teise ar kitaip teisėtai valdomą ir (arba) naudojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą ir kitą valdomą turtą, reikalingą nuotekoms tvarkyti;
4) teikti nuotekų tvarkymo paslaugas pagal aplinkos ministro nustatytus geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybės reikalavimus;
5) teikti nuotekų tvarkymo paslaugas šio įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotomis kainomis;
6) aglomeracijos teritorijoje surinktas nuotekas perduoti tik į tos pačios aglomeracijos nuotekų valymo įrenginius;
7) siekdami užtikrinti individualiųjų nuotekų tvarkymo priežiūrą, aplinkos ministro nustatyta tvarka teikti informaciją apie asmenis, su kuriais pasirašytos individualiųjų nuotekų tvarkymo priežiūros ir (arba) nuotekų ir (arba) valant nuotekas susidariusių atliekų (dumblo) išvežimo sutartys.
Siekdami užtikrinti individualiųjų nuotekų tvarkymo priežiūrą, nuotekų valymo ir (arba) kaupimo įrenginius įrengiantys ir (arba) prižiūrintys asmenys aplinkos ministro nustatyta tvarka privalo teikti informaciją apie įrengtų nuotekų valymo įrenginių skaičių ir jų įrengimo vietą.
Nuotekų valymo ir (arba) kaupimo įrenginius įrengiantys ir (arba) prižiūrintys asmenys turi teisę iš individualius nuotekų valymo įrenginius eksploatuojančių asmenų tokiuose įrenginiuose susidarantį perteklinį dumblą paimti ir panaudoti tik naujų nuotekų valymo įrenginių perdavimui eksploatuoti, eksploatuojamų nuotekų valymo įrenginių remontui (reikiamo dumblo kiekiui papildyti), likusį perteklinį ir veikloje nepanaudotą dumblą privalo perduoti nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiam asmeniui, geriamojo vandens tiekėjui ar garantiniam vandens tiekėjui.
22 straipsnis. Abonentų ir vartotojų teisės ir pareigos
Abonentai ir vartotojai turi teisę:
1) išleisti nuotekas į geriamojo vandens tiekėjo, garantinio vandens tiekėjo nuosavybės teise ar kitaip valdomą ir (arba) naudojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą pagal viešojoje sutartyje nustatytas sąlygas ir aplinkos ministro nustatytus naujų abonentų ir vartotojų prijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros reikalavimus;
2) nutraukti viešąją sutartį vienašališkai, apie tai pranešę geriamojo vandens tiekėjui, garantiniam vandens tiekėjui, paviršinių nuotekų tvarkytojui prieš 30 kalendorinių dienų, jeigu yra visiškai atsiskaitę už suvartotą geriamąjį vandenį ir (ar) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas ir geriamojo vandens tiekėjo, garantinio vandens tiekėjo, taip pat ir paviršinių nuotekų tvarkytojo infrastruktūra nesinaudoja; daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkas šią teisę gali įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu toks viešosios sutarties nutraukimas nesutrukdys gauti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas kitų to namo butų ir kitų patalpų savininkams;
3) kreiptis į teismą, jeigu mano, kad geriamojo vandens tiekėjas, garantinis vandens tiekėjas, paviršinių nuotekų tvarkytojas pažeidė iš sutartinių santykių kylančias teises dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo.
Abonentai ir vartotojai:
1) šio įstatymo 16 straipsnio 25 dalyje nustatyta tvarka suderinus datą ir laiką, privalo įleisti į jiems nuosavybės teise priklausantį butą (patalpas), bendrojo naudojimo patalpas ar teritoriją geriamojo vandens tiekėjo, garantinio vandens tiekėjo įgaliotą atstovą, pateikusį geriamojo vandens tiekėjo, garantinio vandens tiekėjo išduotą darbuotojo darbo pažymėjimą, atlikti geriamojo vandens apskaitos prietaisų ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisų įrengimą, pakeitimą, priežiūrą, patikrinti vandentiekio įvadą ir (arba) nuotekų išvadą, sustabdyti geriamojo vandens tiekimą įsiskolinusiam asmeniui, paimti nuotekų mėginius ir sudaryti sąlygas atlikti geriamojo vandens apskaitos prietaisų ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisų priežiūros, keitimo, remonto ir duomenų nurašymo darbus;
2) aplinkos ministro tvirtinamose geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse nustatyta tvarka privalo naudoti, prižiūrėti ir remontuoti nuosavybės teise priklausančius ar kitaip teisėtai valdomus ir (arba) naudojamus geriamojo vandens įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginius, paviršinių nuotekų šalinimo įrenginius;
3) Vyriausybės tvirtinamame atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraše bei viešosios sutarties standartinių sąlygų apraše ir viešosiose sutartyse nustatyta tvarka privalo atsiskaityti su geriamojo vandens tiekėju, garantiniu vandens tiekėju, paviršinių nuotekų tvarkytoju už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas;
4) abonentai privalo pasitvirtinti avarinių situacijų likvidavimo tvarkos aprašą, kad nevalytos nuotekos nepatektų į aplinką;
5) ne vėliau kaip per vieną darbo dieną privalo pranešti geriamojo vandens tiekėjui, garantiniam vandens tiekėjui, paviršinių nuotekų tvarkytojui apie pastebėtą avariją, gaisrą, geriamojo vandens apskaitos prietaisų ir (ar) nuotekų apskaitos prietaisų gedimą ar kitokius pažeidimus naudojant geriamąjį vandenį, išleidžiant nuotekas, paviršines nuotekas;
6) privalo neišleisti į geriamojo vandens tiekėjo, garantinio vandens tiekėjo eksploatuojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, paviršinių nuotekų tvarkytojo eksploatuojamą paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą nuodingų medžiagų ar jų mišinių, galinčių sukelti sprogimą, užkimšti tinklus ar kitaip sutrikdyti infrastruktūros darbą, ar kitokių sutartyje nenumatytų medžiagų ar jų mišinių;
7) abonentas, sudarydamas viešąją sutartį arba matydamas, kad dėl veiklos pokyčių kinta nuotekų sudėtis ir kiekis, privalo raštu pranešti geriamojo vandens tiekėjui, garantiniam vandens tiekėjui, paviršinių nuotekų tvarkytojui labiausiai tikėtinas, dažniausiai abonento veikloje pasitaikančias nuotekų teršalų koncentracijas;
8) abonentas, savo veikloje naudojantis chemines medžiagas ar preparatus, kurie nuotekomis patenka arba gali patekti į centralizuotąją nuotekų surinkimo sistemą, privalo vadovautis konkrečios cheminės medžiagos ar preparato saugos duomenų lapo nuostatomis, jeigu kituose teisės aktuose cheminei medžiagai ar preparatui nenustatyti kitokie reikalavimai; privalo informuoti geriamojo vandens tiekėją, garantinį vandens tiekėją apie planuojamas išleisti chemines medžiagas ar preparatus, suderinti su jais šį klausimą ir išleidimo sąlygas nustatyti viešojoje sutartyje;
9) abonentai privalo vykdyti išleidžiamų nuotekų ir teršalų stebėseną, tvarkyti jų apskaitą, teikti išleistų nuotekų ir teršalų stebėsenos duomenis aplinkos ministro nustatyta tvarka;
10) abonentai privalo sudaryti sąlygas geriamojo vandens tiekėjui, garantiniam vandens tiekėjui, paviršinių nuotekų tvarkytojui bet kuriuo paros metu viešojoje sutartyje nurodytoje mėginių paėmimo vietoje arba ties nuotekų, paviršinių nuotekų atidavimo riba paimti išleidžiamų nuotekų mėginius, įrengti vietą automatiniam nuotekų mėginių semtuvui pastatyti, kai geriamojo vandens tiekėjas teikia padidėjusios ir savitosios taršos nuotekų tvarkymo paslaugas. Jeigu abonentas nesudaro galimybės bet kuriuo paros metu viešojoje sutartyje nurodytoje mėginių paėmimo vietoje arba ties nuotekų, paviršinių nuotekų atidavimo riba paimti išleidžiamų nuotekų mėginius, nuotekų mėginys imamas tik tada, kai nuotekų mėginio paėmime dalyvauja ir nuotekų mėginio paėmimo aktą kartu su geriamojo vandens tiekėjo, garantinio vandens tiekėjo, paviršinio nuotekų tvarkytojo įgaliotu atstovu pasirašo savivaldybės arba policijos pareigūnas arba antstolis, kuris konstatuoja abonento nuotekų mėginio paėmimo faktines aplinkybes ir surašo faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Abonento nedalyvavimo ir (arba) atsisakymo dalyvauti faktas nurodomas nuotekų mėginio paėmimo akte. Siekiant nustatyti, ar neviršijamas abonentui leidžiamas išleidžiamų nuotekų užterštumas, nuotekų užterštumas, kuris negali būti viršytas dėl nuotekų tvarkymo infrastruktūros galimybių, paviršinių nuotekų atveju – abonentui leidžiamas išleidžiamų paviršinių nuotekų užterštumas, gali būti imami momentiniai mėginiai. Šių tyrimų rezultatai naudojami sprendžiant dėl šio įstatymo 39 straipsnio 20 dalyje nustatytų baudų už sutartinių sąlygų, numatytų viešojoje sutartyje, nesilaikymą skyrimo;
11) abonentai privalo apmokėti už mėginio paėmimą ir nuotekų mėginio tyrimus, padengti geriamojo vandens tiekėjo, garantinio vandens tiekėjo, paviršinių nuotekų tvarkytojo išlaidas už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą, kai nustatoma didelė tarša, nuotekų užterštumas, kuris negali būti viršytas dėl nuotekų tvarkymo infrastruktūros galimybių, kai viršijamas leidžiamas išleidžiamų nuotekų, paviršinių nuotekų užterštumas (bent vienos teršiančios medžiagos leistina ribinė vertė) ar kai nustatomas viešojoje sutartyje nedeklaruotų teršiančių medžiagų išleidimas, padengti geriamojo vandens tiekėjo, garantinio vandens tiekėjo, paviršinių nuotekų tvarkytojo išlaidas už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą, kai abonentas pažeidžia šios dalies 10 punkte numatytą pareigą;
12) abonentai, nustačius šio įstatymo 39 straipsnio 20 dalies 2–5 punktuose nurodytus pažeidimus, geriamojo vandens tiekėjo, garantinio vandens tiekėjo, paviršinių nuotekų tvarkytojo reikalavimu privalo per 3 mėnesius parengti taršos mažinimo planą ir parengę per 6 mėnesius jį įgyvendinti. Vieną taršos mažinimo plano egzempliorių abonentas privalo pateikti geriamojo vandens tiekėjui, garantiniam vandens tiekėjui, paviršinių nuotekų tvarkytojui. Abonentui per šioje dalyje nurodytą terminą nepateikus taršos mažinimo plano arba neįgyvendinus jame numatytų taršos mažinimo priemonių, geriamojo vandens tiekėjas, garantinis vandens tiekėjas, paviršinių nuotekų tvarkytojas turi teisę laikinai nepriimti nuotekų iš abonento tol, kol bus įgyvendintos taršos mažinimo plane numatytos priemonės;
13) vartotojas, gavęs šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą ir geriamojo vandens tiekėjo, garantinio vandens tiekėjo pateiktą mokėjimo dokumentą, privalo jį apmokėti per 10 darbo dienų nuo mokėjimo dokumento gavimo dienos.
23 straipsnis. Asmenų, individualiai apsirūpinančių geriamuoju vandeniu ir (arba) individualiai tvarkančių nuotekas, teisės ir pareigos
Asmenys, individualiai apsirūpinantys geriamuoju vandeniu ir (arba) individualiai tvarkantys nuotekas, turi teisę:
1) išgauti geriamąjį vandenį ir (arba) individualiai tvarkyti nuotekas savivaldybės teritorijoje, nepriskirtoje viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijai;
2) viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje individualiai išgauti ir naudoti geriamąjį vandenį ir (arba) individualiai tvarkyti nuotekas, kai individualusis geriamojo vandens išgavimas, naudojimas ir (ar) individualusis nuotekų tvarkymas buvo vykdomas iki viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijos nustatymo ir atitinka įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus geriamojo vandens išgavimo ir nuotekų tvarkymo, nuotekų tvarkymo įrenginių priežiūros, geriamojo vandens saugos ir kokybės, sveikatos apsaugos ir aplinkos apsaugos reikalavimus;
3) viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje individualiai išgauti ir naudoti geriamąjį vandenį ir (arba) individualiai tvarkyti nuotekas, kai teritorijų planavimo dokumentuose numatyta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra neįvykdyta arba individualusis geriamojo vandens išgavimas, naudojimas ir (ar) individualusis nuotekų tvarkymas numatytas infrastruktūros plėtros plane;
4) nuosavybės teise priklausančius ar kitaip valdomus ir (arba) naudojamus geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginius prijungti prie geriamojo vandens tiekėjo valdomos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, paviršinių nuotekų tvarkytojo infrastruktūros, kaip nustatyta šio įstatymo 16 straipsnio 19 ir 20 dalyse.
Asmenys, individualiai apsirūpinantys geriamuoju vandeniu ir (arba) individualiai tvarkantys nuotekas, privalo:
1) geriamajam vandeniui išgauti skirtą požeminio vandens gręžinį projektuoti, įrengti, konservuoti ir likviduoti aplinkos ministro nustatyta tvarka;
2) teikti informaciją apie nuotekų valymo arba kaupimo įrenginius aplinkos ministro nustatyta tvarka;
3) ne rečiau kaip vieną kartą per kalendorinius metus savo lėšomis organizuoti į aplinką išleidžiamų nuotekų laboratorinę kontrolę laboratorijose, turinčiose teisę atlikti individualiems nuotekų valymo įrenginiams pagal aplinkos ministro tvirtinamą nuotekų tvarkymo reglamentą privalomų parametrų tyrimus. Laboratorijos, atlikusios mėginių tyrimus, jų rezultatus per vieną darbo dieną paskelbia Nuotekų tvarkymo informacinėje sistemoje;
4) per 9 mėnesius nuo geriamojo vandens tiekėjo, garantinio vandens tiekėjo registruotu laišku arba kitomis informavimo priemonėmis, kurias naudojant saugomi įrodymai apie atliktą informavimą, gauto pranešimo dienos sudaryti sąlygas (gauti iš geriamojo vandens tiekėjo, garantinio vandens tiekėjo prisijungimo sąlygas, nutiesti geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklus nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomame žemės sklype) prijungti jiems nuosavybės teise priklausančią ar kitaip valdomą ir (arba) naudojamą geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie geriamojo vandens tiekėjo, garantinio vandens tiekėjo nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kai, vadovaujantis šio įstatymo, Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimais, yra sukurta infrastruktūra, ji nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar geriamojo vandens tiekėjui, garantiniam vandens tiekėjui, vandentiekio įvadas, nuotekų išvadas nutiesti iki turto ribos (vandentiekio šulinys, nuotekų priėmimo šulinys, nuotekų siurblinė (kai yra slėginė nuotekų linija), individualaus namo nuotekų valykla, žemės sklypo riba ar statinio, ar daugiabučio namo įvadas, nuotekų išvadas) ir kai teisės aktų, reguliuojančių geriamojo vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo reikalavimų ir nuotekų tvarkymo įrenginių priežiūrą, nustatyta tvarka nustatoma, kad asmens vykdomas individualus apsirūpinimas geriamuoju vandeniu ir (ar) nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų geriamojo vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo reikalavimų ir nuotekų tvarkymo įrenginių priežiūros reikalavimų. Ši pareiga galioja, kai yra visos šiame punkte išvardytos aplinkybės;
5) užtikrinti individualiųjų nuotekų tvarkymo įrenginių priežiūrą (eksploataciją) aplinkos ministro tvirtinamuose nuotekų tvarkymo reglamente, nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamente ir nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos apraše nustatyta tvarka, kai tokie įrenginiai įrengti ir naudojami, ir sudaryti viešąją sutartį su geriamojo vandens tiekėju, garantiniu vandens tiekėju arba sutartį su nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiu asmeniu dėl nuotekų ir (arba) nuotekų valymo metu susidarančių atliekų (dumblo) transportavimo į geriamojo vandens tiekėjo, garantinio vandens tiekėjo valdomus nuotekų valymo įrenginius ir (arba) sudaryti sutartį dėl individualiųjų nuotekų valymo ar kaupimo įrenginių priežiūros su nuotekų valymo ir (arba) kaupimo įrenginius prižiūrinčiu asmeniu, sudariusiu ir turinčiu galiojančią sutartį su geriamojo vandens tiekėju, garantiniu vandens tiekėju dėl nuotekų perteklinio dumblo perdavimo geriamojo vandens tiekėjui, garantiniam vandens tiekėjui. Saugoti nuotekų transportavimo į geriamojo vandens tiekėjo, garantinio vandens tiekėjo valdomus nuotekų valymo įrenginius apmokėjimą patvirtinančius dokumentus 3 metus nuo jų išrašymo dienos;
6) atiduoti nuotekas ir (arba) nuotekų valymo metu susidarančias atliekas (dumblą) geriamojo vandens tiekėjui, garantiniam vandens tiekėjui arba geriamojo vandens tiekėjo, garantinio vandens tiekėjo nurodytam nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiam asmeniui arba individualiųjų nuotekų valymo ir (arba) kaupimo įrenginių priežiūrą vykdančiam asmeniui, sudariusiam ir turinčiam galiojančią sutartį su geriamojo vandens tiekėju, garantiniu vandens tiekėju dėl nuotekų perteklinio dumblo perdavimo geriamojo vandens tiekėjui, garantiniam vandens tiekėjui aplinkos ministro nustatyta tvarka. Jeigu geriamojo vandens tiekėjas, garantinis vandens tiekėjas yra pasirašę sutartis su daugiau kaip vienu nuotekas transportuojančiu asmeniu, asmenys nuotekas gali atiduoti vienam iš geriamojo vandens tiekėjo, garantinio vandens tiekėjo nurodytų nuotekų transportavimo paslaugas teikiančių asmenų pasirinktinai. Asmenys už nuotekų transportavimo paslaugas apmoka nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiam asmeniui, kuriam atiduoda nuotekas transportuoti į geriamojo vandens tiekėjo, garantinio vandens tiekėjo valdomus nuotekų valymo įrenginius. Jeigu viešoji sutartis nesudaryta, asmuo turi turėti apmokėjimą už sukauptų nuotekų transportavimą patvirtinančius dokumentus;
7) užtikrinti, kad individualus apsirūpinimas geriamuoju vandeniu atitiktų Žemės gelmių įstatyme nustatytus geriamojo vandens išgavimo reikalavimus, o individualusis nuotekų tvarkymas atitiktų aplinkos ministro tvirtinamuose nuotekų tvarkymo reglamente, nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos apraše ir nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamente nustatytus nuotekų tvarkymo reikalavimus, savivaldybių tarybų patvirtintose aglomeracijose individualusis nuotekų tvarkymas turi atitikti nuotekų išvalymą pagal toje aglomeracijoje viešojo vandens tiekėjo taršos leidime arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nustatytus reikalavimus.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO LICENCIJAVIMAS
24 straipsnis. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijavimas
Geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas, išskyrus paviršinių nuotekų tvarkymą ir nuotekų transportavimą, yra licencijuojamas.
Garantinis geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas nelicencijuojamas, tačiau turi būti užtikrintas nepertraukiamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas.
25 straipsnis. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos reguliavimo principai
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos valstybinis valdymas, reguliavimas, priežiūra ir kontrolė grindžiami šiais principais:
1) saugumo. Šis principas reiškia, kad turi būti užtikrinama nepertraukiama, stabili ir saugi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla, darbuotojų ir aplinkinių žmonių sveikata ir saugumas, sumažintas neigiamas veiklos poveikis aplinkai;
2) patikimumo. Šiuo principu apibūdinami geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo abonentams ir vartotojams nutraukimo dažnis ir trukmė;
3) efektyvumo. Šiuo principu apibūdinami sąnaudų, reikalingų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugoms teikti, dydis ir pasiekto rezultato santykis;
4) nediskriminavimo. Šis principas reiškia, kad turi būti užtikrinama, jog visiems tos pačios kategorijos abonentams ir vartotojams paslaugos būtų teikiamos vienodomis sąlygomis ir kainomis.
26 straipsnis. Reikalavimai geriamojo vandens tiekėjams
Geriamojo vandens tiekėjai privalo:
1) vykdyti licencijoje nurodytą veiklą;
2) užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą pagal infrastruktūros plėtros plane numatytas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros kryptis ir etapus, prijungti savo prižiūrimoje viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje esančius abonentų ir vartotojų įrenginius prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų, vadovaudamiesi aplinkos ministro tvirtinamose geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse nustatytais reikalavimais ir aplinkos ministro nustatytais naujų abonentų ir vartotojų prijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros reikalavimais;
3) tiekti geriamąjį vandenį ir teikti nuotekų tvarkymo paslaugas šio įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotomis kainomis;
4) užtikrinti, kad būtų atlikta reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra ir reguliavimo apskaitos sistemos patikra, vadovaudamiesi šio įstatymo 32 straipsnio 9–15 dalių nuostatomis;
5) tiekti geriamąjį vandenį ir teikti nuotekų tvarkymo paslaugas, vadovaudamiesi aplinkos ministro nustatytais geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybės reikalavimais.
27 straipsnis. Licencijų išdavimo sąlygos
Licencijos šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodytoms veikloms išduodamos neterminuotam laikui juridiniams asmenims, atitinkantiems šio straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus.
Licencijos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo veiklai išduodamos juridiniams asmenims, kurie:
1) neturi mokestinės nepriemokos Lietuvos Respublikos biudžetui, savivaldybės biudžetui ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (išskyrus atvejus, kai juridiniam asmeniui mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), ir nėra skolingi Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui;
2) turi licencijuojamos veiklos sąlygas atitinkančius technologinius, finansinius ir vadybinius pajėgumus tiekti geriamąjį vandenį ir (arba) teikti nuotekų tvarkymo paslaugas tam tikroje savivaldybės teritorijoje pagal geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą reguliuojančių teisės aktų reikalavimus. Juridinių asmenų technologinių, finansinių ir vadybinių pajėgumų ir jų įvertinimo tvarką nustato Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, atsižvelgdama į šiuos reikalavimus juridiniams asmenims, siekiantiems gauti licenciją geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo veiklai vykdyti:
juridiniai asmenys turi nuosavybės teise ar kitaip teisėtai valdo ir (arba) naudoja geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, skirtą paslaugoms vartotojams, abonentams teikti tam tikroje teritorijoje;
juridiniai asmenys yra užtikrinę geriamojo vandens saugą ir kokybę jų nuosavybės teise ar kitaip teisėtai valdomoje ir (arba) naudojamoje infrastruktūroje;
juridiniai asmenys yra užtikrinę, kad nuotekų tvarkymas atitiktų aplinkos ministro tvirtinamame nuotekų tvarkymo reglamente nustatytus reikalavimus;
juridinių asmenų finansinis pajėgumas yra pakankamas. Juridinių asmenų finansinis pajėgumas vertinamas pagal jo dvejų paskutinių ataskaitinių finansinių metų (arba nuo juridinio asmens veiklos pradžios, jeigu juridinis asmuo veiklą vykdė trumpiau negu dvejus finansinius metus) balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitų duomenis, kuriems įvertinti taikomi Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyti finansinio pajėgumo rodikliai;
juridiniai asmenys turi žmogiškųjų išteklių geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veiklai vykdyti ir ataskaitoms rengti, atskirai veiklos apskaitai tvarkyti, vartotojams ir abonentams informuoti ir konsultuoti, skundams ir ginčams dėl veiklos sąlygų nagrinėti.
Juridinis asmuo, siekiantis gauti licenciją, Vyriausybės patvirtintose geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai pateikia nustatytos formos prašymą ir kitus geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo licencijavimo taisyklėse nurodytus dokumentus.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2283, 2023-11-23, paskelbta TAR 2023-11-30, i. k. 2023-23062
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba per 5 darbo dienas nuo prašymo išduoti licenciją ir kitų licencijai gauti reikalingų dokumentų gavimo dienos pateikia juridiniam asmeniui, kuris kreipėsi dėl licencijos išdavimo, dokumentą, patvirtinantį, kad prašymas ir kiti dokumentai gauti. Šiame dokumente nurodoma:
1) terminas, per kurį bus išnagrinėtas prašymas;
2) juridinio asmens teisių gynimo priemonės, kuriomis galima naudotis, jeigu kiltų ginčas tarp Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos ir juridinio asmens, kuris kreipėsi dėl licencijos išdavimo.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba per 30 kalendorinių dienų nuo reikiamų dokumentų gavimo dienos privalo išduoti licenciją arba juridiniam asmeniui, pateikusiam prašymą išduoti licenciją, motyvuotai atsisakyti išduoti licenciją.
Šio straipsnio 5 dalyje nurodytas terminas, per kurį turi būti išduota licencija arba motyvuotai atsisakyta ją išduoti, gali būti pratęstas. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, nusprendusi pratęsti šio straipsnio 5 dalyje nurodytą terminą, privalo iki termino, per kurį turi būti išduota licencija arba motyvuotai atsisakyta ją išduoti, pabaigos apie tai informuoti juridinį asmenį, pateikusį prašymą išduoti licenciją, nurodydama priežastis, dėl kurių terminas pratęsiamas, ir terminą, kuris gali būti ne ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų. Šio straipsnio 5 dalyje nurodytas terminas gali būti pratęstas dėl šių priežasčių:
1) gaunama naujos informacijos ar paaiškėja naujų faktų, reikšmingų, priimant sprendimą dėl licencijos išdavimo;
2) dokumentų svarstymo metu pasikeičia teisinis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reglamentavimas.
Jeigu pateiktas neišsamus ar netinkamai įformintas prašymas arba pateikti ne visi dokumentai ir (arba) informacija, kurių reikia licencijai išduoti, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba per 5 darbo dienas nuo tokio prašymo gavimo dienos praneša juridiniam asmeniui apie būtinybę pateikti trūkstamus dokumentus ir (arba) reikiamą informaciją, nurodo terminą, per kurį būtina pateikti trūkstamus dokumentus ir (arba) reikiamą informaciją, ir nurodo, kad terminas licencijai išduoti skaičiuojamas nuo visų tinkamai įformintų dokumentų ir (arba) reikiamos informacijos pateikimo dienos.
Jeigu juridinio asmens prašymas pateiktas nesilaikant šio straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, šio straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka juridinis asmuo neištaiso prašymo išduoti licenciją pateikimo trūkumų ar nepateikia trūkstamų dokumentų ir (arba) reikiamos informacijos ir dėl to licencija neišduodama, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba per 15 darbo dienų nuo nutarimo, kuriuo nebuvo išduota licencija, priėmimo dienos išsiunčia juridiniam asmeniui pranešimą, nurodydama priežastis, dėl kurių atsisakyta išduoti licenciją.
Licencija neišduodama, jeigu:
1) juridinis asmuo neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų;
2) pateikiami ne visi šio straipsnio 3 dalyje nurodyti dokumentai arba dokumentai netinkamai įforminti ir per nustatytą terminą trūkumai nepašalinami;
3) neištaisyti prašymo išduoti licenciją pateikimo trūkumai ir nepateikta trūkstama informacija ar dokumentai šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka.
28 straipsnis. Licencijų keitimo sąlygos
Licencija gali būti keičiama licenciją turinčio geriamojo vandens tiekėjo iniciatyva, kai pasikeičia licencijoje nurodyti geriamojo vandens tiekėjo duomenys ar planuojama keisti teritoriją, kurioje vykdoma veikla. Jeigu pasikeičia licencijoje nurodyti geriamojo vandens tiekėjo duomenys ar planuojama keisti teritoriją, kurioje vykdoma veikla, geriamojo vandens tiekėjas privalo pranešti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai apie šiuos pasikeitimus ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo dienos, kai informacija jam tapo ar turėjo tapti žinoma.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba per 30 kalendorinių dienų nuo reikiamų dokumentų, patvirtinančių šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, gavimo dienos privalo pakeisti licenciją arba motyvuotai, vadovaudamasi mutatis mutandis šio įstatymo 27 straipsnio 4, 7 ir 8 dalių nuostatomis, prašymą pateikusiam juridiniam asmeniui atsisakyti pakeisti licenciją.
Jeigu Valstybinė energetikos reguliavimo taryba per šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą nepateikia juridiniam asmeniui, pateikusiam prašymą pakeisti licenciją, atsakymo, nelaikoma, kad licencija yra pakeista.
Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas, per kurį turi būti pakeista licencija arba motyvuotai atsisakyta pakeisti licenciją, gali būti pratęstas. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, nusprendusi pratęsti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą, privalo iki termino, per kurį turi būti pakeista licencija arba motyvuotai atsisakyta ją pakeisti, pabaigos apie tai informuoti prašymą pateikusį juridinį asmenį, nurodydama priežastis, dėl kurių terminas pratęsiamas, ir terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba gali atsisakyti pakeisti licenciją, jeigu:
1) naujoje teritorijoje planuojamas geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas neatitinka šio įstatymo 13 straipsnio 4 ir 7 dalyse nustatytų reikalavimų;
2) prašymas pakeisti licenciją įformintas netinkamai arba pateikti ne visi dokumentai ir (arba) informacija, kurių reikia licencijai pakeisti, ir per nustatytą terminą šie trūkumai nepašalinti;
3) prašyme pakeisti licenciją pateikti neteisingi duomenys.
29 straipsnis. Įspėjimas dėl licencijų galiojimo panaikinimo
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, nustačiusi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir (arba) pažeidimus, per 5 darbo dienas įspėja geriamojo vandens tiekėją apie galimą licencijos galiojimo panaikinimą. Duomenims patikslinti ir (arba) papildyti skiriamas 20 darbo dienų terminas, kitais atvejais skiriamas 12 mėnesių terminas nustatytų aplinkybių ir (arba) pažeidimų priežastims pašalinti.
Geriamojo vandens tiekėjas įspėjamas apie galimą licencijos galiojimo panaikinimą, kai yra bent viena iš šių aplinkybių:
1) paaiškėja, kad geriamojo vandens tiekėjas Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai pateikė neteisingus duomenis (metinių reguliuojamos veiklos ataskaitų rinkinį, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų projektą ir (arba) perskaičiuotų bazinių kainų projektą ir kitas ataskaitas, nurodytas Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintose geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo informacijos teikimo taisyklėse);
2) nustatoma, kad geriamojo vandens tiekėjas pažeidė šio įstatymo 26 straipsnyje nurodytus reikalavimus;
3) geriamojo vandens tiekėjas nebeatitinka šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų, taikomų geriamojo vandens tiekėjui, norinčiam gauti licenciją;
4) nuotekų tvarkymo apskaitos metinėje ataskaitoje, teikiamoje aplinkos ministro nustatyta tvarka, nustatoma, kad viršijami taršos leidime ar taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nustatyti leistinos taršos (kiekio ir (ar) koncentracijos) normatyvai, ir geriamojo vandens tiekėjas neturi patvirtinto taršos mažinimo plano, kurio investicinės priemonės įtrauktos į patvirtintą veiklos planą, kuriame numatytos pažeidimams pašalinti reikalingos investicijos ir terminai. Aplinkos ministro įgaliota institucija Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai teikia nuotekų tvarkymo apskaitos metinių ataskaitų duomenis apie taršos leidimo ar taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo sąlygų neatitinkančius geriamojo vandens tiekėjus;
5) pasibaigus nukrypti leidžiančios nuostatos (išlygos) terminui, geriamojo vandens kokybės rodikliai neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, o veiklos plane nenumatytos investicinės priemonės geriamojo vandens saugai ir kokybei užtikrinti.
30 straipsnis. Licencijų galiojimo panaikinimas
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba priima sprendimą panaikinti licencijos galiojimą:
1) geriamojo vandens tiekėjo prašymu;
2) kai geriamojo vandens tiekėjas, gavęs įspėjimą apie licencijos galiojimo panaikinimą, nepašalina pažeidimų per šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytus įspėjimo terminus;
3) kai geriamojo vandens tiekėjas įgyja likviduojamo juridinio asmens statusą.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo sprendimo panaikinti licencijos galiojimą priėmimo dienos apie licencijos galiojimo panaikinimą informuoja geriamojo vandens tiekėją, paskirtąjį garantinį vandens tiekėją, savivaldybes ir Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.
Savivaldybės taryba užtikrina, kad viešasis vandens tiekėjas, kurio licencijos galiojimas panaikintas, įstatymuose nustatyta tvarka būtų reorganizuojamas.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
VIEŠOSIOS SUTARTYS
31 straipsnis. Viešosios sutarties sudarymas ir nutraukimas
Viešosios sutartys sudaromos, keičiamos ir nutraukiamos vadovaujantis Civiliniu kodeksu, Geriamojo vandens įstatymu, šiuo įstatymu, Vyriausybės tvirtinamu viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašu.
Vyriausybės tvirtinamame viešosios sutarties standartinių sąlygų apraše turi būti nurodyta: sutarčių sudarymo, įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos, geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba, abonento ir vartotojo atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas tvarka, suvartoto geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekio nustatymo tvarka, mėginių ėmimo tvarka ir vieta, šalių teisės ir pareigos, pretenzijų teikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka.
Jeigu asmuo nėra pasirašęs viešosios sutarties arba atsisako ją pasirašyti, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys ar kitaip valdomi ir (arba) naudojami geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, geriamajam vandeniui tiekti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginiai įstatymuose, aplinkos ministro patvirtintuose geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse ir naujų abonentų ir vartotojų prijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros reikalavimų apraše nustatyta tvarka prijungti prie geriamojo vandens tiekėjo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar per paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas paviršinės nuotekos išleidžiamos į paviršinių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, viešoji sutartis laikoma sudaryta pagal Vyriausybės tvirtinamą viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašą. Šiuo atveju sunaudoto geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekis nustatomas pagal Vyriausybės tvirtinamą atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašą. Priimtų tvarkyti paviršinių nuotekų kiekis nustatomas aplinkos ministro tvirtinamame paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta tvarka.
Abonentai, kuriems geriamojo vandens tiekėjas teikia padidėjusios ir savitosios taršos nuotekų tvarkymo paslaugas, privalo sudaryti rašytinę viešąją sutartį. Geriamojo vandens tiekėjas abonentui jo buveinės adresu arba oficialioje interneto svetainėje skelbiamu elektroniniu paštu išsiunčia pasirašyti parengtą viešąją sutartį. Jeigu abonentas negrąžina geriamojo vandens tiekėjui pasirašytos viešosios sutarties per 20 darbo dienų nuo jos išsiuntimo dienos arba raštu pateikia atsisakymą pasirašyti viešąją sutartį, laikoma, kad abonentas atsisako pasirašyti viešąją sutartį ir geriamojo vandens tiekėjas turi teisę nebetiekti paslaugų.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
SĄNAUDŲ APSKAITOS IR KONTROLĖS, KAINŲ NUSTATYMO IR ATSISKAITYMO TVARKA
32 straipsnis. Sąnaudų apskaita ir kontrolė
Geriamojo vandens tiekėjų, garantinių vandens tiekėjų tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kaina, vadovaujantis šio įstatymo 18 straipsnyje nurodytais principais, turi būti pagrįsta būtinosiomis sąnaudomis, susijusiomis su viešojo geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veikla, atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą. Jeigu geriamojo vandens tiekėjams, užtikrinantiems saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą, trūksta lėšų investicijoms, kurios būtinos kokybės reikalavimus atitinkančioms geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugoms teikti, gali būti nustatoma papildoma geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos dedamoji. Geriamojo vandens tiekėjai, garantiniai vandens tiekėjai turi pagrįsti lėšų trūkumą šioms investicijoms vykdyti ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintame investicijų vertinimo ir derinimo tvarkos apraše numatyta tvarka jas suderinti su Valstybine energetikos reguliavimo taryba.
Geriamojo vandens tiekėjas, garantinis vandens tiekėjas vadovaudamasis šio straipsnio 1 dalies nuostatomis, šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka užtikrina geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriuje vykdomos veiklos efektyvumą ir sąnaudų pagrįstumą.
Paviršinių nuotekų tvarkytojų teikiamų paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kaina nustatoma vadovaujantis šio įstatymo 18 straipsnyje nurodytais principais ir turi būti pagrįsta būtinosiomis sąnaudomis, susijusiomis su paviršinių nuotekų tvarkymo veikla ir paslaugų organizavimu abonentams, atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą. Jeigu paviršinių nuotekų tvarkytojams, užtikrinantiems kokybišką paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą, trūksta lėšų investicijoms, gali būti nustatoma papildoma paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos kainos dedamoji. Paviršinių nuotekų tvarkytojai turi pagrįsti lėšų trūkumą šioms investicijoms vykdyti ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintame investicijų vertinimo ir derinimo tvarkos apraše numatyta tvarka jas suderinti su Valstybine energetikos reguliavimo taryba. Paviršinių nuotekų tvarkytojas šio įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka užtikrina paviršinių nuotekų tvarkymo sektoriuje vykdomos veiklos efektyvumą ir sąnaudų pagrįstumą.
Efektyvaus paslaugų teikimo sąnaudos apskaičiuojamos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo apskaitos atskyrimo taisyklėse ir su apskaitos atskyrimu susijusių reikalavimų sąvade nustatyta tvarka.
Apskaitos atskyrimo tikslai yra šie:
1) atskleisti geriamojo vandens tiekėjo, garantinio vandens tiekėjo vykdomos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinio nuotekų tvarkytojo vykdomos paviršinių nuotekų tvarkymo veiklos, kaip atskiros veiklos, rezultatus per ataskaitinį laikotarpį, įskaitant faktiškai gautą investicijų grąžą;
2) atskleisti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo sektoriuje teikiamų reguliuojamų paslaugų sąnaudų formavimąsi.
Geriamojo vandens tiekėjas, garantinis vandens tiekėjas, paviršinių nuotekų tvarkytojas, įgyvendindamas apskaitos atskyrimą, privalo vadovautis šiais principais:
1) priežastingumo – ataskaitinio laikotarpio būtinąsias sąnaudas paskirstyti veiklai, kuri nulėmė tų sąnaudų atsiradimą, pajamas, turto įsigijimą ar įsipareigojimų vykdymą;
2) objektyvumo – per ataskaitinį laikotarpį uždirbtų pajamų, patirtų sąnaudų paskirstymą turi atlikti nešališkai;
3) pastovumo – skirtingais ataskaitiniais laikotarpiais turi taikyti tą pačią apskaitos sistemą;
4) skaidrumo – per ataskaitinį laikotarpį uždirbtų pajamų, patirtų sąnaudų paskirstymą turi atlikti taip, kad kiekvienu pajamų, sąnaudų paskirstymo etapu ir galutinėse ataskaitinio laikotarpio suvestinėse būtų galima aiškiai, skaidriai ir nesudėtingai nustatyti geriamojo vandens tiekėjo pajamas ir sąnaudas;
5) patikimumo – užtikrinti, kad pateikiama informacija tiksliai atspindėtų geriamojo vandens tiekėjo, garantinio vandens tiekėjo finansinę būklę, joje nebūtų klaidų ir nukrypimų.
Pajamas, sąnaudas leidžiama įtraukti į apskaitą tik vieną kartą, sudarant apskaitos atskyrimo ataskaitas.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba gali reikalauti pakeisti geriamojo vandens tiekėjo, garantinio vandens tiekėjo, paviršinių nuotekų tvarkytojo naudojamą apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo sistemą, kai pastaroji neatitinka geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą, atsiskaitymą už suteikiamas paslaugas, apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų.
Geriamojo vandens tiekėjas, garantinis vandens tiekėjas, paviršinių nuotekų tvarkytojas privalo rengti reguliuojamosios veiklos ataskaitas ir užtikrinti, kad, pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams, per 4 mėnesius pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintą ar pratęstą galioti techninę užduotį būtų atlikta reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra dėl ataskaitų atitikties Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintiems reguliavimo apskaitos sistemos reikalavimams ir (ar) metodui, ir (ar) modeliui ir reguliuojamosios veiklos ataskaitos, reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ataskaita ir (ar) išvada pateiktos Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai.
Reguliuojamosios veiklos ataskaitos, reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ataskaita ir (ar) išvada ir reguliavimo apskaitos sistemos patikros ataskaita ir (ar) išvada, išskyrus konfidencialią informaciją, yra viešos ir skelbiamos geriamojo vandens tiekėjo, garantinio vandens tiekėjo, paviršinių nuotekų tvarkytojo interneto svetainėje arba Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos interneto svetainėje, jeigu geriamojo vandens tiekėjas, garantinis vandens tiekėjas, paviršinių nuotekų tvarkytojas neturi savo interneto svetainės. Informacija apie reguliuojamų veiklų sąnaudas negali būti pripažįstama konfidencialia.
Jeigu Valstybinė energetikos reguliavimo taryba turi informacijos ar Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai kyla pagrįstų įtarimų, kad geriamojo vandens tiekėjų, garantinių vandens tiekėjų, paviršinių nuotekų tvarkytojų tvarkoma reguliavimo apskaitos sistema neatitinka teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, ar paaiškėja aplinkybės dėl netinkamai vykdomos reguliuojamosios veiklos, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba motyvuotu sprendimu gali nustatyti reikalavimą geriamojo vandens tiekėjui, garantiniam vandens tiekėjui, paviršinių nuotekų tvarkytojui ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos sprendimo priėmimo dienos pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintą techninę užduotį atlikti reguliavimo apskaitos sistemos patikrą dėl jos atitikties reguliuojamąją veiklą reglamentuojantiems teisės aktų reikalavimams ir per 10 darbo dienų nuo minėtos patikros atlikimo dienos pateikti reguliavimo apskaitos sistemos patikros ataskaitą ir (ar) išvadą Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, rengdama techninę užduotį, konsultuojasi su Lietuvos auditorių rūmais.
Reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir reguliavimo apskaitos sistemos patikrą gali atlikti auditorius, audito įmonė, turintys teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo nustatyta tvarka.
Jeigu Valstybinė energetikos reguliavimo taryba turi informacijos ar Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai kyla pagrįstų įtarimų dėl netinkamai atliktos reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ir (ar) reguliavimo apskaitos sistemos patikros, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą įstaiga pagal Finansinių ataskaitų audito įstatymą atlieka reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ir (ar) reguliavimo apskaitos sistemos patikros kokybės tyrimą (toliau – reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimas) ir parengia reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimo ataskaitą. Jeigu reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimo ataskaitoje nurodyta, kad auditorius, audito įmonė, atlikdami atitinkamą patikrą, nesilaikė tokiai patikrai techninėje užduotyje nurodytų profesinių standartų ir tarptautinių audito standartų taikymo atliekant reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir (arba) reguliavimo apskaitos sistemos patikrą metodinėse rekomendacijose apibrėžtų arba nurodytų tarptautinių audito standartų, kaip tai yra nustatyta Finansinių ataskaitų audito įstatymo 521 straipsnio 3 dalyje, tos patikros sąnaudos negali būti pripažintos būtinosiomis nustatant valstybės reguliuojamas kainas ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba turi teisę įpareigoti geriamojo vandens tiekėją, garantinį vandens tiekėją, paviršinių nuotekų tvarkytoją ne vėliau kaip per 6 mėnesius atlikti pakartotinę reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir (ar) pakartotinę reguliavimo apskaitos sistemos patikrą šio įstatymo nustatyta tvarka.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba šio įstatymo 9 straipsnyje nurodytoms funkcijoms vykdyti turi teisę gauti iš auditoriaus, audito įmonės, atlikusių reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir (ar) reguliavimo apskaitos sistemos patikrą, paaiškinimus, susijusius su atlikta reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra ir reguliavimo apskaitos sistemos patikra, paaiškinimus pagrindžiančius duomenis ir dokumentus.
33 straipsnis. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymas
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainos nustatomos vadovaujantis nediskriminavimo ir šio įstatymo 18 straipsnyje nurodytais principais.
Vadovaudamasi šiuo įstatymu ir savo patvirtintomis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas nustato Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos turi būti apskaičiuojamos pagal sąnaudas atskiroms geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos dalims, kurios nustatytos Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintoje geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikoje.
Geriamojo vandens tiekėjai, paviršinių nuotekų tvarkytojai sąnaudas ir pajamas planuoja pagal savivaldybių tarybų patvirtintus infrastruktūros plėtros planus ir veiklos planus, parengtus pagal aplinkos ministro tvirtinamas geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų veiklos planų rengimo taisykles. Veiklos planai rengiami ne trumpesniam kaip 5 metų laikotarpiui ir tvirtinami geriamojo vandens tiekėjo arba paviršinių nuotekų tvarkytojo valdybos (jeigu valdyba nesudaroma, – savivaldybės vykdomosios institucijos). Veiklos planuose aprašoma vykdoma veikla, nuosavybės teise valdomas turtas, veiklos kryptys, reikalingos investicijos, infrastruktūros eksploatavimo sąlygos, racionalaus gamtos išteklių naudojimo, aplinkos taršos mažinimo, paslaugų kokybės gerinimo, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros, išpirkimo, renovacijos priemonės ir įgyvendinus šias priemones geriamojo vandens tiekėjo, paviršinių nuotekų tvarkytojo planuojamų eksploatacinių sąnaudų ir pardavimo pokyčiai, nurodomas lėšų poreikis veiklos planams įgyvendinti, finansavimo šaltiniai ir prognozuojamas poveikis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainoms, pateikiama kita informacija, reikalinga patikimam ir saugiam abonentų ir vartotojų aprūpinimui geriamuoju vandeniu ir nuotekų tvarkymo paslaugomis, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugomis užtikrinti.
Geriamojo vandens tiekėjai, garantiniai vandens tiekėjai, paviršinių nuotekų tvarkytojai investicijas privalo derinti su Valstybine energetikos reguliavimo taryba. Jeigu geriamojo vandens tiekėjų, garantinių vandens tiekėjų, paviršinių nuotekų tvarkytojų investicijos nesuderintos su Valstybine energetikos reguliavimo taryba, jos negali būti pripažintos pagrįstomis valstybės reguliuojamoms kainoms nustatyti.
Šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka įsteigtam regioniniam viešajam vandens tiekėjui nustatoma pereinamojo laikotarpio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kaina, kai tos pačios kategorijos vartotojai ir abonentai moka skirtingą paslaugų kainą, kuri nustatyta reorganizuotiems viešiesiems vandens tiekėjams iki regioninio viešojo vandens tiekėjo įsteigimo, kol bus įgyvendintos veiklos efektyvinimo priemonės, bet ne ilgiau kaip 3 metus nuo regioninio viešojo vandens tiekėjo įsteigimo dienos.
Šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka įsteigtam regioniniam viešajam vandens tiekėjui taikomi investicijų planavimo kriterijai:
1) investicijos į prijungto viešojo vandens tiekėjo naudojamą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą neturėtų būti mažesnės už prijungto viešojo vandens tiekėjo iki prijungimo turėtas investicijų iš nuosavų finansavimo šaltinių lėšas (3 paskutinių metų lėšų, skirtų investicijoms, vidurkis);
2) investicijos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrai atnaujinti skiriamos proporcingai eksploatuojamiems geriamojo vandens ir nuotekų tinklų ilgiams, ilgalaikio turto amžiui, nusidėvėjimo lygiui ir reguliuojamo turto vertei;
3) investicijos geriamojo vandens kokybei gerinti skiriamos proporcingai geriamojo vandens kokybės rodiklių nuokrypiams, įvertinus geriamojo vandens kokybės parametrus ir jų poveikį žmonių sveikatai;
4) prijungto viešojo vandens tiekėjo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrai ir atnaujinimui investicijų grynoji nauda (sumažintos veiklos sąnaudos, turinčios įtakos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos mažėjimui), Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintoje geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikoje nustatyta tvarka paskirstoma viešajam vandens tiekėjui ir jo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas gaunantiems vartotojams ir abonentams;
5) regioniniam viešajam vandens tiekėjui Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos gali būti skiriama papildoma investicinė grąža, jeigu lėšos, skirtos prijungto viešojo vandens tiekėjo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrai atnaujinti viršija šios dalies 1 punkte nustatytą vidurkį.
Geriamojo vandens tiekėjų tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų bazinė kaina nustatoma remiantis šiais principais:
1) vadovaujantis šio įstatymo 18 straipsnio nuostatomis, numatomos būtinosios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sąnaudos;
2) vadovaujantis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintomis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo apskaitos atskyrimo taisyklėmis, nustatoma licencijuojamoje veikloje naudojamo turto vertė;
3) atsižvelgiant į šio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatoma protingumo kriterijų atitinkanti investicijų grąža;
4) Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyta tvarka suderinamos investicijos;
5) vadovaujantis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintu geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų lyginamosios analizės aprašu, nustatomi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo efektyvumo rodikliai;
6) regioniniam viešajam vandens tiekėjui Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatoma papildoma investicijų grąža.
Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinė kaina nustatoma remiantis šiais principais:
1) Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyta tvarka suderinamos investicijos;
2) numatomos paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sąnaudos, tiesiogiai susijusios su paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų abonentams organizavimo veikla;
3) atsižvelgiant į šio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatoma protingumo kriterijų atitinkanti investicijų grąža, susijusi su paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų abonentams organizavimo veikla.
Nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainos abonentams (išskyrus vartotojus) nustatomos atsižvelgiant į išleidžiamų teršalų kiekį, pobūdį ir koncentraciją.
Geriamojo vandens tiekėjai, vadovaudamiesi Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtinta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, parengia ir teikia Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų projektą. Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų projektą, vadovaudamiesi Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtinta paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai teikia paviršinių nuotekų tvarkytojai. Kartu su teikiamais derinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų projektais geriamojo vandens tiekėjai, paviršinių nuotekų tvarkytojai pateikia kainų projektų pagrindimą ir įmonės veiklos planus. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, gavusi bazinių kainų projektus, ne vėliau kaip per 2 mėnesius nustato geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas, vadovaudamasi šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nustatytais kainų nustatymo principais, vertina, ar kainos padengia Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytus efektyvumo rodiklius atitinkančias geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo ir kitas susijusias būtinąsias sąnaudas, įskaitant investicijų grąžą. Jeigu pateikti ne visi duomenys ir (arba) dokumentai arba gaunama papildomos informacijos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų nustatymo terminas skaičiuojamas nuo visų duomenų ir (arba) dokumentų ir informacijos pateikimo dienos. Nustatydama kainas, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba įvertina investicijų atsipirkimo ir veiklos išlaidų pagrįstumą, nustato geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo efektyvumo rodiklius.
Pirmaisiais bazinių kainų galiojimo metais taikomos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainos lygios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinėms kainoms.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinės kainos, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinės kainos perskaičiuojamos kiekvienais metais. Bazinės kainos neperskaičiuojamos, jeigu išlaikomi Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintoje geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikoje nustatyti kriterijai. Perskaičiuotos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinės kainos, perskaičiuotos paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinės kainos galioja 12 mėnesių nuo šių kainų įsigaliojimo dienos.
Geriamojo vandens tiekėjai, vadovaudamiesi Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtinta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, parengia ir pateikia Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai perskaičiuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų projektą. Perskaičiuotų paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų projektą, vadovaudamiesi Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtinta paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai teikia paviršinių nuotekų tvarkytojai. Su teikiamais derinti perskaičiuotų kainų projektais geriamojo vandens tiekėjai, paviršinių nuotekų tvarkytojai pateikia kainų projektų pagrindimą. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, gavusi perskaičiuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų projektą, ne vėliau kaip per 2 mėnesius nustato perskaičiuotas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas ir perskaičiuotas paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas. Jeigu pateikti ne visi duomenys ir (arba) dokumentai arba gaunama papildomos informacijos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų perskaičiavimo terminas skaičiuojamas nuo visų duomenų ir (arba) dokumentų ir informacijos pateikimo dienos.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, nustatydama geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas, kiekvienais metais perskaičiuotas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas, įvertina, ar nustačius naujas kainas vartotojų kiekvieną mėnesį mokama suma už paslaugas neviršys 4 procentų vidutinių mėnesio šeimos pajamų. Duomenys gaunami iš Valstybės duomenų agentūros. Įvertinusi, kad nustačius naujas paslaugų kainas vartotojų mokama suma už paslaugas viršys 4 procentus vidutinių mėnesio šeimos pajamų, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba nustato geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinę, kiekvienais metais perskaičiuotą kainą, atitinkančią 4 procentus vidutinių šeimos pajamų.
Geriamojo vandens tiekėjų veiklos, šio įstatymo 18 straipsnyje nurodytų principų įgyvendinimą ir vertinimą, ar, nustačius naujas kainas, vartotojų mokama suma už paslaugas neviršys 4 procentų vidutinių mėnesio šeimos pajamų, atitinkamoje savivaldybėje kiekvienais metais, iki kalendorinių metų gruodžio 31 dienos, atlieka Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, vadovaudamasi savo patvirtintu geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumų vertinimo tvarkos aprašu ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika. Apie vertinimo rezultatus Valstybinė energetikos reguliavimo taryba per 10 darbo dienų nuo atlikto vertinimo informuoja reikiamą savivaldybę ir Aplinkos ministeriją.
Viešasis vandens tiekėjas, regioninis viešasis vandens tiekėjas, vykdantis viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) teikiantis nuotekų tvarkymo paslaugas bent vienoje savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje numatytą laikotarpį, visiems tos pačios kategorijos abonentams ir vartotojams tiekia geriamąjį vandenį ir teikia nuotekų tvarkymo paslaugas vienodomis sąlygomis ir kainomis. Paviršinių nuotekų tvarkytojas visiems tos pačios kategorijos abonentams paslaugas teikia vienodomis sąlygomis ir kainomis.
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, atsižvelgiant į sąnaudas, gali būti diferencijuojamos pagal abonentų ir vartotojų kategorijas, pirkimo ir pardavimo vietą, tiekimo ir vartojimo ribą, vartojimo sezoniškumą, išleidžiamų teršalų kiekį, pobūdį ir koncentraciją. Diferencijavimo principai turi būti pagrįsti, objektyvūs, skaidrūs ir nediskriminaciniai.
Abonentai ir vartotojai į kategorijas skirstomi atsižvelgiant į geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo būdus, ekonomiškai pagrįstus abonentų sprendimus dėl eksploatuojamos infrastruktūros atsisakymo ir nuotekų perdavimo tvarkyti nuotekų tvarkytojui, siekiant mažinti neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, atsiskaitymą už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas (bute ar kitose patalpose, įvade), sezoniškumą.
Jeigu geriamojo vandens tiekėjas teikia padidėjusios ir savitosios taršos nuotekų valymo paslaugas, jų kainai nustatyti geriamojo vandens tiekėjas, vadovaudamasis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintu nuotekų valymo kainos už padidėjusią ir savitąją taršą skaičiavimo tvarkos aprašu, teikia Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai padidėjusios ir savitosios taršos nuotekų valymo kainos projektą ir tai pagrindžiančius dokumentus. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, vadovaudamasi nuotekų valymo kainos už padidėjusią ir savitąją taršą skaičiavimo tvarkos aprašu, nustato padidėjusios ir savitosios taršos nuotekų valymo kainą. Lėšos, gautos už padidėjusios ir savitosios taršos nuotekų tvarkymo paslaugas, skiriamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrai ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų kokybei gerinti.
Bazinis nuotekų užterštumas, kurį viršijus konkretiems abonentams skaičiuojama papildoma kaina už nuotekų valymą, nustatomas Vyriausybės tvirtinamame atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraše.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba sprendimus dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų ir kiekvienais metais perskaičiuojamų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų derinimo skelbia savo interneto svetainėje. Geriamojo vandens tiekėjai, paviršinių nuotekų tvarkytojai per 10 darbo dienų privalo apie Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas ir kiekvienais metais perskaičiuojamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas viešai (savo interneto svetainėje) informuoti abonentus ir vartotojus. Kainos įsigalioja ne anksčiau kaip po 30 kalendorinių dienų, kai jas viešai paskelbia geriamojo vandens tiekėjas, paviršinių nuotekų tvarkytojas, ir taikomos nuo kito mėnesio (einančio po mėnesio, kai kainos įsigalioja) pirmosios dienos.
Jeigu elektros ir (arba) dujų, naudojamų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugoms teikti, tarifų ir įkainių vidutinis pokytis viršija 30 procentų, geriamojo vandens tiekėjai, paviršinių nuotekų tvarkytojai, vadovaudamiesi Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtinta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, parengia ir teikia Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai papildomos elektros ir (arba) dujų sąnaudų pokyčio kainų dedamosios pagrindimą. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, gavusi šį pagrindimą, nustato papildomą kainų dedamąją dėl elektros ir (arba) dujų sąnaudų pokyčio, kuri galioja iki tų metų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinės, kiekvienais metais perskaičiuojamos, kainos galiojimo termino pabaigos.
Kai dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo arba perdavimo viešojo vandens tiekėjo, regioninio viešojo vandens tiekėjo ar paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybėn susitarti nepavyksta ir kai viešojo vandens tiekėjo, regioninio viešojo vandens tiekėjo ar paviršinių nuotekų tvarkytojo iniciatyva sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos), šios infrastruktūros naudojimo sąnaudos priskiriamos būtinosioms sąnaudoms.
Neteko galios nuo 2024-10-01
Straipsnio dalies naikinimas:
Nr. XIV-2872, 2024-06-27, paskelbta TAR 2024-07-05, i. k. 2024-12658
34 straipsnis. Geriamojo vandens tiekėjo, garantinio vandens tiekėjo ir paviršinių nuotekų tvarkytojo veiklos patikrinimai
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, vadovaudamasi šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 20 punktu ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo IV skyriaus nuostatomis, prižiūrėdama, kaip geriamojo vandens tiekėjas, garantinis vandens tiekėjas, paviršinių nuotekų tvarkytojas vykdo reguliuojamąją veiklą, turi teisę tikrinti geriamojo vandens tiekėjo, paviršinių nuotekų tvarkytojo veiklą. Asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir šiuo įstatymu. Atlikdama patikrinimus, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba turi teisę:
1) gauti visą patikrinimui atlikti reikalingą informaciją, asmens duomenis, dokumentus (neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi), jų kopijas ir išrašus;
2) gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš asmenų, susijusių su tikrinamo geriamojo vandens tiekėjo, garantinio vandens tiekėjo, paviršinių nuotekų tvarkytojo veikla, reikalauti, kad jie atvyktų į Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patalpas pateikti paaiškinimų;
3) gauti patikrinimui atlikti būtiną informaciją, asmens duomenis ir dokumentus, jų kopijas apie juridinių asmenų turtą ir pajamas, ūkines, finansines ir kitas operacijas iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat iš Lietuvos banko, komercinių bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, auditorių, kitų juridinių ir fizinių asmenų, nepaisant to, ar informacija laikoma konfidencialia, gauti informaciją iš valstybės ar kitų juridinių asmenų valdomų ar tvarkomų registrų ar duomenų bazių;
4) pagal patikrinimo medžiagą iš ekspertizės įstaigų gauti išvadas;
5) patikrinimui atlikti pasitelkti specialistų ir ekspertų;
6) sudaryti sutartis su audito įmonėmis, kitais juridiniais ar fiziniais asmenimis, kurių paslaugomis Valstybinė energetikos reguliavimo taryba naudosis atlikdama patikrinimą;
7) atlikdama patikrinimą, naudoti visą Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos turimą informaciją, įskaitant ir informaciją, gautą kitų patikrinimų metu;
8) naudotis kitomis įstatymų suteiktomis teisėmis.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos įgalioti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, užtikrindami jiems pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą, atlikdami patikrinimus, turi šias teises, kurias įgyvendina Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos vardu:
1) nekliudomai įeiti į geriamojo vandens tiekėjo, garantinio vandens tiekėjo, paviršinių nuotekų tvarkytojo ir kitų juridinių asmenų naudojamas patalpas ar teritoriją ir atlikti patikrinimo veiksmus juridinių asmenų darbo metu, ne darbo laiku – jeigu yra pagrįstų įtarimų, kad pažeidžiami įstatymai, dalyvaujant juridinio asmens atstovui, patalpų, teritorijos savininkui ar jo įgaliotam atstovui, taip pat įeiti į kitų juridinių asmenų naudojamas patalpas ar teritoriją, gavę bei pateikę teismo išduotą leidimą arba gavę juridinio asmens sutikimą;
2) užfiksuoti faktines aplinkybes;
3) patikrinimo metu naudoti technines priemones;
4) pasitelkti šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytus asmenis patikrinimo veiksmams atlikti;
5) tikrinti asmenų tapatybę patvirtinančius dokumentus;
6) funkcijoms atlikti teisės aktų nustatyta tvarka pasitelkti teisėsaugos institucijas.
Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose, turi teises, nustatytas šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose ir 2 dalies 1 punkte.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos įgalioti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, prieš atlikdami šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, turi pateikti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos išduotą dokumentą, patvirtinantį jų įgaliojimus, patikrinimo tikslus ir terminus.
Tikrinamas geriamojo vandens tiekėjas, garantinis vandens tiekėjas, paviršinių nuotekų tvarkytojas privalo:
1) paskirti įgaliotus atsakingus asmenis, kurie dalyvautų atliekant patikrinimą ir bendradarbiautų su Valstybine energetikos reguliavimo taryba;
2) pateikti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai visą patikrinimui atlikti reikalingą informaciją, duomenis ir dokumentus (neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi), jų kopijas ir išrašus;
3) teikti žodinius ir rašytinius paaiškinimus, Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai pareikalavus, paaiškinimus duoti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patalpose;
4) sudaryti reikiamas sąlygas patikrinimui atlikti, kai patikrinimas atliekamas geriamojo vandens tiekėjo, garantinio vandens tiekėjo, paviršinių nuotekų tvarkytojo patalpose ar teritorijoje;
5) vykdyti kitus Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos ir jos įgaliotų Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, teisėtus reikalavimus.
Tikrinamas geriamojo vandens tiekėjas, garantinis vandens tiekėjas, paviršinių nuotekų tvarkytojas turi teisę:
1) informuoti Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą apie neteisėtus Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos įgaliotų Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, veiksmus;
2) apskųsti neteisėtus Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos įgaliotų Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, patikrinimui pasitelktų specialistų ar ekspertų veiksmus;
3) raštu ir (ar) žodžiu teikti pastabas ir paaiškinimus dėl patikrinimo akte ir jo prieduose nurodytos informacijos;
4) dalyvauti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos posėdyje svarstant patikrinimo aktą.
Kiti juridiniai asmenys patikrinimų metu turi šio straipsnio 5 dalies 2–5 punktuose ir 6 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas teises ir pareigas.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos įgalioti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, įgyvendindami jiems suteiktas teises, surašo dokumentus (aktus, protokolus), išdėsto reikalavimus. Jų formas patvirtina ir pildymo tvarką nustato Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos ir jos įgaliotų Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, reikalavimai, duoti atliekant šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, yra privalomi juridiniams ir fiziniams asmenims, kurie privalo tinkamai bendradarbiauti su Valstybine energetikos reguliavimo taryba, jos įgaliotais Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos administracijos valstybės tarnautojais ir darbuotojais, dirbančiais pagal darbo sutartis, ir šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais asmenimis. Už reikalavimų nevykdymą, netinkamą bendradarbiavimą ar trukdymą atlikti patikrinimo veiksmus taikomos šio įstatymo nustatytos sankcijos.
Tikrinamas geriamojo vandens tiekėjas, garantinis vandens tiekėjas, paviršinių nuotekų tvarkytojas, juridiniai ir fiziniai asmenys Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai, jos įgaliotiems Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos administracijos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, ir šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytiems asmenims privalo pateikti patikrinimui atlikti reikalingą informaciją, net jeigu tokia informacija sudaro tikrinamo geriamojo vandens tiekėjo, garantinio vandens tiekėjo ir paviršinių nuotekų tvarkytojo komercinę (gamybinę) paslaptį arba yra konfidenciali dėl kitų priežasčių. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, jos įgalioti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, ir šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodyti asmenys privalo užtikrinti patikrinimo metu gautos konfidencialios informacijos konfidencialumą.
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).