LegalizeJungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos Konstitucija priimta 1945 m. lapkričio 16 d. Londone, su pakeitimais, priimtais Generalinės konferencijos 2-oje, 3-ioje, 4-oje, 5-oje, 6-oje, 7-oje, 8-oje, 9-oje, 10-oje, 12-oje, 15-oje, 17-oje, 19-oje, 20-oje, 21-oje, 24-oje, 25-oje, 26-oje, 27-oje, 28-oje, 29-oje ir 31-oje sesijose)
JUNGTINIŲ TAUTŲ ŠVIETIMO, MOKSLO IR KULTŪROS ORGANIZACIJOS KONSTITUCIJA
JUNGTINIŲ TAUTŲ ŠVIETIMO, MOKSLO IR KULTŪROS ORGANIZACIJOS KONSTITUCIJA
Priimta 1945 m. lapkričio 16 d. Londone, su pakeitimais, priimtais Generalinės konferencijos 2-oje, 3-ioje, 4-oje, 5-oje, 6-oje, 7-oje, 8-oje, 9-oje, 10-oje, 12-oje, 15-oje, 17-oje, 19-oje, 20-oje, 21-oje, 24-oje, 25-oje, 26-oje, 27-oje, 28-oje, 29-oje ir 31-oje sesijose.
Valstybių, šios Konstitucijos Šalių, vyriausybės savo tautų vardu pareiškia, kad:
mintys apie karus gimsta žmonių protuose, todėl būtent žmonių sąmonėje privalu skiepyti taikos gynimo idėją,
pasaulio tautų tarpusavio nesupratimas per visą žmonijos istoriją keldavo įtarumą ir nepasitikėjimą, o iš to radęsi nesutarimai pernelyg dažnai peraugdavo į karus,
ką tik pasibaigęs didžiulis ir baisus karas tapo įmanomas dėl to, kad atsižadėjus demokratinių orumo, lygybės ir pagarbos žmogui principų buvo pasiryžta juos pakeisti, pasinaudojus neišprusimu ir prietarais, rasių bei žmonių nelygybės dogma,
platus kultūros skleidimas ir žmonijos švietimas apie teisingumą, laisvę ir taiką būtinas žmogaus orumui įtvirtinti ir yra šventa pareiga, kurią visos tautos privalo vykdyti tarpusavio pagalbos ir rūpesčio dvasia,
tik politiniais ir ekonominiais vyriausybių susitarimais pagrįsta taika neįstengtų sutelkti pasaulio tautų vieningai, ilgai ir nuoširdžiai ją remti, tad šios taikos pamatas – jei norime, kad ji būtų išlaikyta – turi būti intelektinis bei moralinis žmonijos solidarumas.
Dėl to valstybės, šios Konstitucijos Šalys, pasiryžusios visiems užtikrinti visavertes ir lygias švietimo galimybes, laisvą objektyvios tiesos siekį ir laisvus idėjų bei žinių mainus, apsisprendžia puoselėti ir plėtoti savo tautų tarpusavio santykius, siekdamos geresnio tarpusavio supratimo ir teisingesnio bei tikresnio vienos kitų gyvensenos pažinimo;
todėl jos, priimdamos šią Konstituciją, įkuria Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizaciją, idant ji, pasaulio tautoms bendradarbiaujant švietimo, mokslo ir kultūros srityse, nuosekliai siektų tarptautinės taikos bei bendros žmonijos gerovės, nes tam – kaip skelbia jos Chartija – ir buvo įkurta Jungtinių Tautų Organizacija.
I straipsnis
Tikslai ir funkcijos
Organizacijos tikslas – prisidėti prie taikos ir saugumo palaikymo stiprinant bendradarbiavimą per švietimą, mokslą ir kultūrą, kad būtų užtikrinta visuotinė pagarba teisingumui, įstatymo viršenybei, žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms, kurias visoms tautoms, neatsižvelgiant į rasinius, lyties, kalbos ar religijos skirtumus, įtvirtina Jungtinių Tautų Chartija.
Siekdama šio tikslo, Organizacija:
visomis masinėmis informavimo priemonėmis prisidės prie tautų tarpusavio pažinimo bei supratimo skatinimo ir dėl to rekomenduos tarptautinius susitarimus laisvai minčių, išreikštų žodžiais bei vaizdais, sklaidai palengvinti;
suteiks naują postūmį visuomenės švietimui ir kultūros sklaidai:
bendradarbiaudama su to pageidaujančiomis valstybėmis narėmis, plėtojant šviečiamąją veiklą,
užmegzdama tautų bendradarbiavimą siekiant nuosekliai įgyvendinti lygių švietimo galimybių visiems idealą, neatsižvelgiant į rasinius, lyties ir jokius ekonominius ar socialinius skirtumus,
siūlydama ugdymo metodus, tinkamiausius parengti viso pasaulio vaikus prisiimti laisvės teikiamą atsakomybę;
skatins, plėtos ir skleis pažinimą:
užtikrindama pasaulio paveldo – knygų, meno kūrinių ir istorijos bei mokslo paminklų – išsaugojimą ir apsaugą; suinteresuotoms tautoms siūlydama tam sudaryti reikalingas tarptautines konvencijas,
skatindama tautų bendradarbiavimą visose intelektinės veiklos srityse, įskaitant tarptautinius švietimo, mokslo, kultūros veikėjų, taip pat leidinių, meninę ar mokslinę vertę turinčių kūrinių, kitos informacinės medžiagos mainus,
atitinkamais tarptautinio bendradarbiavimo metodais visų šalių žmonėms sudarydama galimybę naudotis tuo, ką kiekviena jų spausdina ir išleidžia.
Kad būtų išsaugota valstybių, Organizacijos narių, kultūrų ir švietimo sistemų nepriklausomybė, vientisumas ir gyvybinga įvairovė, Organizacijai draudžiama kištis sprendžiant klausimus, kurie iš esmės yra jų vidaus jurisdikcijos reikalas.
II straipsnis
Narystė
Narystė Jungtinių Tautų Organizacijoje suteikia teisę į narystę Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijoje.
Pagal šios Organizacijos ir Jungtinių Tautų Organizacijos susitarimą, patvirtintą šios Konstitucijos X straipsniu, valstybės, kurios nėra Jungtinių Tautų Organizacijos narės, gali būti priimtos į Organizaciją Vykdomajai tarybai pasiūlius ir Generalinei konferencijai pritarus dviejų trečdalių balsų dauguma.
Teritorijos arba teritorijų grupės, į kurių atsakomybės sritį neįeina tarptautiniai santykiai, dviejų trečdalių Generalinėje konferencijoje dalyvaujančių ir balsuojančių narių balsų dauguma gali būti priimtos asocijuotosiomis narėmis pagal prašymą, kurį tokios teritorijos arba teritorijų grupės vardu pateikia valstybė narė arba kitas struktūrinis darinys, atsakingas už jos tarptautinius santykius. Asocijuotųjų narių teisių ir pareigų pobūdį bei mastą nustato Generalinė konferencija1.
Organizacijos narės, kurių Jungtinių Tautų Organizacijos narystės teikiamos teisės ir privilegijos sustabdytos, Jungtinių Tautų Organizacijos prašymu laikinai netenka ir šios Organizacijos teikiamų teisių ir privilegijų.
Iš Jungtinių Tautų Organizacijos pašalintos narės ipso facto pašalinamos ir iš šios Organizacijos narių.
Bet kuri valstybė, Organizacijos narė arba Organizacijos asocijuotoji narė, gali išstoti iš Organizacijos pateikusi pranešimą Generaliniam direktoriui. Pranešimas įsigalioja kitų metų, einančių po tų metų, kai jis buvo pateiktas, gruodžio 31 dieną. Išstojus iš Organizacijos, išstojimo įsigaliojimo dieną likę neįvykdyti finansiniai įsipareigojimai Organizacijai išlieka. Pranešimą apie asocijuotosios narės išstojimą jos vardu pateikia valstybė narė arba struktūrinis darinys, atsakingas už jos tarptautinius santykius2.
Kiekviena valstybė narė turi teisę į Organizaciją skirti vieną nuolatinį atstovą.
Valstybės narės nuolatinis atstovas Organizacijos generaliniam direktoriui įteikia skiriamuosius raštus3 ir nuo jų įteikimo pradeda oficialiai eiti savo pareigas.
1 Dalis priimta Generalinės konferencijos 6-oje sesijoje (1951 m.) (6 C/Rezoliucijos, p. 83). Žr. toje pačioje Generalinės konferencijos sesijoje patvirtintą 41.2 rezoliuciją dėl asocijuotųjų narių teisių ir pareigų.
2 Dalis priimta Generalinės konferencijos 8-oje sesijoje (1954 m.) (8 C/Rezoliucijos, p. 12). 28-oje sesijoje (1995 m.) Generalinė konferencija dėl šios nuostatos ir IX straipsnio (nauja 3 dalis) pakeitimo priėmė 20.1 rezoliuciją (28 C/Rezoliucijos, p. 117), kuri išdėstyta taip:
Generalinė konferencija,
išnagrinėjusi dokumentą Nr. 28 C/30 ir atsižvelgusi į Teisės reikalų komiteto ataskaitą (28 C/136),
Nusprendžia pakeisti Konstitucijos II straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Bet kuri valstybė, Organizacijos narė arba Organizacijos asocijuotoji narė, gali išstoti iš Organizacijos pateikusi pranešimą Generaliniam direktoriui. Pranešimas įsigalioja praėjus 24 mėnesiams nuo jo pateikimo Generaliniam direktoriui. Išstojus iš Organizacijos, išstojimo įsigaliojimo dieną likę neįvykdyti finansiniai įsipareigojimai Organizacijai išlieka. Pranešimą apie asocijuotosios narės išstojimą jos vardu pateikia valstybė narė arba struktūrinis darinys, atsakingas už jos tarptautinius santykius.“;
Nusprendžia Konstitucijos IX straipsnį papildyti nauja 3 dalimi (dabartinė 3 dalis tampa 4-ąja):
„3. Finansiniu laikotarpiu laikomi du iš eilės einantys kalendoriniai metai, jeigu Generalinė konferencija nenusprendžia kitaip. Valstybių narių ar asocijuotųjų narių finansiniai įnašai mokami lygiomis dalimis už visą finansinį laikotarpį kiekvienais kalendoriniais metais. Tačiau valstybės narės ar asocijuotosios narės, pasinaudojusios savo teise nutraukti narystę pagal II straipsnio 6 dalį, įnašas apskaičiuojamas už metus, kuriais įsigalioja išstojimas iš Organizacijos, ir yra proporcingas visam narystės Organizacijoje laikotarpiui.“;
Mano, kad pirmiau minėtais pakeitimais sukuriami nauji įsipareigojimai valstybėms narėms, todėl, vadovaujantis Konstitucijos XIII straipsnio 1 dalies nuostatomis, šie pakeitimai įsigalios tik juos patvirtinus dviem trečdaliams valstybių narių. Šie pakeitimai dar neįsigaliojo.
3 Dalis priimta Generalinės konferencijos 31-oje sesijoje (2001 m.) (31 C/Rezoliucijos, p. 105).
III straipsnis
Organai
Organizaciją sudaro Generalinė konferencija, Vykdomoji taryba ir Sekretoriatas.
IV straipsnis4
Generalinė konferencija
A. Sudėtis
Generalinė konferencija susideda iš valstybių, Organizacijos narių, atstovų. Kiekvienos valstybės narės vyriausybė paskiria iki penkių atstovų, atrinktų pasitarus su Nacionaline komisija, jeigu tokia įkurta, arba su švietimo, mokslo ir kultūros institucijomis.
B. Funkcijos
Generalinė konferencija nustato Organizacijos politiką ir pagrindines darbo kryptis. Ji priima sprendimus dėl programų, kurias jai teikia Vykdomoji taryba5.
Generalinė konferencija, vadovaudamasi savo priimtais nuostatais, prireikus šaukia tarptautines valstybių konferencijas švietimo, tiksliųjų ir humanitarinių mokslų arba žinių sklaidos klausimais; nevyriausybines konferencijas tomis pat temomis gali šaukti Generalinė konferencija arba Vykdomoji taryba, laikydamosi minėtų nuostatų6.
Generalinė konferencija, priimdama pasiūlymus, teikiamus tvirtinti valstybėms narėms, skirtinga balsų dauguma priima rekomendacijas ir tarptautines konvencijas. Pirmuoju atveju pakanka balsų daugumos, antruoju – reikia dviejų trečdalių balsų daugumos. Kiekviena valstybė narė per vienus metus nuo Generalinės konferencijos sesijos, kurioje buvo priimta rekomendacija arba konvencija, pabaigos priimtą rekomendaciją arba konvenciją pateikia savo kompetentingoms institucijoms.
Vadovaudamasi V straipsnio 6 dalies c punkto nuostatomis, Generalinė konferencija pataria Jungtinių Tautų Organizacijai šiai rūpimais su švietimo, mokslo ir kultūros aspektais susijusiais klausimais, laikydamasi šių dviejų Organizacijų atitinkamų organų suderintos tvarkos ir sąlygų7.
Generalinė konferencija gauna ir svarsto valstybių narių Organizacijai pateiktas veiksmų, kurių jos ėmėsi įgyvendindamos šio straipsnio 4 dalyje minėtas rekomendacijas ir konvencijas, ataskaitas arba, jai taip nusprendus, analitines tokių ataskaitų santraukas8.
Generalinė konferencija renka Vykdomosios tarybos narius ir Vykdomosios tarybos siūlymu skiria Generalinį direktorių.
C. Balsavimas
a) Valstybės narės Generalinėje konferencijoje turi po vieną balsą. Sprendimai priimami paprastąja balsų dauguma, išskyrus atvejus, kai pagal šios Konstitucijos nuostatas9 arba pagal Generalinės konferencijos darbo tvarkos taisykles10 reikalinga dviejų trečdalių balsų dauguma. Dauguma laikoma Konferencijoje dalyvaujančių ir balsuojančių narių dauguma11.
Valstybė narė negali balsuoti Generalinėje konferencijoje, jei visa jos įsiskolinimo suma viršija visą įmokų, mokėtinų už einamuosius ir prieš tai buvusius kalendorinius metus, sumą12.
Tačiau Generalinė konferencija gali leisti tokiai valstybei narei balsuoti, jei įrodyta, jog ta valstybė narė įmokų nesumokėjo dėl nepriklausomų nuo jos valios priežasčių13.
D. Procedūra
a) Generalinės konferencijos eilinės sesijos vyksta kas dveji metai. Neeilinės sesijos gali būti šaukiamos pačios Generalinės konferencijos sprendimu, jas gali šaukti Vykdomoji taryba arba jos gali vykti ne mažiau kaip trečdalio valstybių narių reikalavimu.
Per kiekvieną sesiją Generalinė konferencija nustato kitos eilinės sesijos vietą. Neeilinės sesijos vietą parenka Generalinė konferencija, jei neeilinė sesija šaukiama jos pačios iniciatyva, kitais atvejais – Vykdomoji taryba14.
Generalinė konferencija priima savo darbo tvarkos taisykles. Per kiekvieną sesiją ji renka pirmininką ir kitus pareigūnus15.
Generalinė konferencija sudaro specialiuosius ir techninius komitetus bei kitus pagalbinius organus, jei jie būtini jos tikslams pasiekti16.
Generalinė konferencija pasirūpina, kad, laikantis jos nustatytų taisyklių, visuomenei būtų užtikrinta galimybė dalyvauti posėdžiuose.
E. Stebėtojai
Vykdomosios tarybos siūlymu ir dviejų trečdalių balsų daugumos sprendimu Generalinė konferencija, laikydamasi savo darbo tvarkos taisyklių, gali į tam tikras savo ar savo komisijų sesijas stebėtojų teisėmis kviesti tarptautinių organizacijų, pavyzdžiui, minimų XI straipsnio 4 dalyje, atstovus.
Vykdomajai tarybai patvirtinus susitarimus dėl konsultacijų su tokiomis tarptautinėmis nevyriausybinėmis arba iš dalies vyriausybinėmis organizacijomis XI straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, šios organizacijos kviečiamos į Generalinės konferencijos ir jos komisijų sesijas siųsti stebėtojus17.
4 Ankstesnė IV straipsnio F.15 dalis, kaip pereinamojo laikotarpio nuostata, įtraukta Generalinės konferencijos 20-oje sesijoje (1978 m.) (20 C/Rezoliucijos, p. 160), o vėliau panaikinta Generalinės konferencijos 24-oje sesijoje (1987 m.) (24 C/Rezoliucijos, p. 168).
5 Dalis pakeista Generalinės konferencijos 7-oje sesijoje (1952 m.) (7 C/Rezoliucijos, p. 103).
6 Dalis pakeista Generalinės konferencijos 7-oje sesijoje (1952 m.) (7 C/Rezoliucijos, p. 103–104).
7 Dalis pakeista Generalinės konferencijos 7-oje sesijoje (1952 m.) (7 C/Rezoliucijos, p. 104).
8 Dalis pakeista Generalinės konferencijos 17-oje sesijoje (1972 m.) (17 C/Rezoliucijos, p. 114).
9 Šios nuostatos yra: II str. 2 dalis – naujų valstybių narių, kurios nėra Jungtinių Tautų Organizacijos narės, priėmimas remiantis Vykdomosios tarybos rekomendacija; II str. 3 dalis – asocijuotųjų narių priėmimas; IV str. 4 dalis – tarptautinių konvencijų, pateiktų valstybėms narėms tvirtinti, priėmimas; IV str. 13 dalis – nevyriausybinių arba iš dalies vyriausybinių organizacijų priėmimas stebėtojų teisėmis; XIII str. l dalis – Konstitucijos pakeitimai; XIII str. 2 dalis – Konstitucijos pakeitimų tvarką reglamentuojančių taisyklių priėmimas.
10 Žr. Generalinės konferencijos 85 darbo tvarkos taisyklės 2 dalį.
11 Punktas pakeistas Generalinės konferencijos 10-oje sesijoje (1958 m.) (10 C/Rezoliucijos, p. 61).
12 Punktas priimtas Generalinės konferencijos 4-oje sesijoje (1949 m.), pakeistas 6-oje (1951 m.) ir 7-oje (1952 m.) sesijose (4C/Rezoliucijos, p. 9; 6 C/Rezoliucijos, p. 85 ir 7 C/Rezoliucijos, p. 104).
13 Punktas priimtas Generalinės konferencijos 4-oje sesijoje (1949 m.) (4 C/Rezoliucijos, p. 9), pakeistas 25-oje sesijoje (1989 m.) (25 C/Rezoliucijos, p. 194).
14 Punktai a ir b pakeisti Generalinės konferencijos 3-ioje (1948 m.) ir 7-oje sesijose (1952 m.) (3 C/110, p. 113 ir 7 C/Rezoliucijos, p. 104).
15 Dalis pakeista Generalinės konferencijos 2-oje sesijoje (1947 m.) (2 C/132, p. 63).
16 Dalis pakeista Generalinės konferencijos 25-oje sesijoje (1989 m.) (25 C/Rezoliucijos, p. 194).
17 Dalis priimta Generalinės konferencijos 3-ioje sesijoje (1948 m.) (3 C/110, p. 113).
V straipsnis
Vykdomoji taryba
A. Sudėtis18
a) Vykdomąją tarybą, susidedančią iš penkiasdešimt aštuonių valstybių narių, renka Generalinė konferencija. Generalinės konferencijos pirmininkas eina Vykdomosios tarybos patarėjo pareigas19.
Į Vykdomąją tarybą išrinktos valstybės narės toliau vadinamos Vykdomosios tarybos narėmis.
a) Vykdomosios tarybos narės paskiria po vieną atstovą. Jos gali skirti ir pakaitinius atstovus.
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.