Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymas

Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir pasienio teisinius režimus, pasienio kontrolės punktų veiklą, valstybės sienos apsaugos organizavimą, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba) struktūrą, jos organizavimo pagrindus, finansavimą, funkcijas, bendradarbiavimą su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis bei visuomene, pareigūnų teises ir pareigas, taip pat prievartos panaudojimo teisėtumo sąlygas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjų veiklos teisinius pagrindus.

Šio įstatymo nuostatos yra suderintos su Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio įstatymo priede, nuostatomis.

Šis įstatymas Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės kariuomenės nustatyto kontingento ir jam priskirtų karinėse pajėgose tarnaujančių civilių tarnautojų taikiam vykimui per valstybės sieną ir karinių krovinių gabenimui tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją taikomas tiek, kiek tai yra tiesiogiai nustatyta šiame įstatyme.

Kontrolinė pėdsakų juosta – pasienio juostos dalis, skirta Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo pėdsakams fiksuoti.

Lietuvos Respublikos gretutinė zona (toliau – gretutinė zona) – Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos dalis, gretima Lietuvos Respublikos teritorinei jūrai ir nutolusi 24 jūrmyles nuo Lietuvos Respublikos teritorinės jūros bazinės linijos.

Lietuvos Respublikos jūros rajono ir pasienio ruožo vidaus vandenys (toliau – vidaus vandenys) − Lietuvos Respublikos vandenys, esantys į sausumos pusę nuo Lietuvos Respublikos teritorinės jūros bazinės linijos, ir Lietuvos Respublikos pasienio ruože esantys vandens telkiniai.

Lietuvos Respublikos pasienio ruožas (toliau – pasienio ruožas) – nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą einanti paženklinta sausumos ar vidaus vandenų juosta, kurioje galioja pasienio teisinis režimas.

Lietuvos Respublikos teritorinė jūra (toliau – teritorinė jūra) – Lietuvos Respublikos teritorijai priklausanti 12 jūrmylių pločio nuo bazinės linijos Baltijos jūros vandenų juosta, kurios ribos su gretimomis valstybėmis nustatomos Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais bei normomis.

Lietuvos Respublikos teritorinės jūros bazinė linija (toliau – bazinė linija) – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų koordinačių taškus jūroje jungianti linija, nuo kurios matuojamas Lietuvos Respublikos teritorinės jūros plotis.

Lietuvos Respublikos valstybės siena (toliau – valstybės siena) – linija ir šia linija einantis vertikalus paviršius, apibrėžiantis Lietuvos Respublikos teritorijos ribas sausumoje, žemės gelmėse, oro erdvėje, pasienio vandenyse, teritorinėje jūroje ir jos gelmėse.

Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsauga (toliau – valstybės sienos apsauga) – veikla, kuria siekiama:

Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos zona (toliau – valstybės sienos apsaugos zona) – nuo valstybės sienos į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą einanti paženklinta pasienio ruožo dalis, kurioje valstybės sienos apsaugai ir jos priežiūrai užtikrinti įgyvendinamos techninės, organizacinės ir teisinės Valstybės sienos apsaugos tarnybos priemonės.

Lietuvos Respublikos valstybės sienos perėjimo punktas (toliau – valstybės sienos perėjimo punktas) – pagal Lietuvos Respublikos tarptautinę sutartį su gretima valstybe įsteigta valstybės sienos kirtimo vieta, apimanti Lietuvos Respublikai priklausantį pasienio kontrolės punktą ir analogiškos paskirties gretimos valstybės objektą.

Lietuvos Respublikos valstybės sienos priežiūra (toliau – valstybės sienos priežiūra) – valstybės sienos ženklų, valstybės sienos apsaugos objektų bei įrenginių tinkamos būklės ir atitikties reikalavimams užtikrinimas Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos valstybės sienos teisinis režimas (toliau – valstybės sienos teisinis režimas) – fizinių ir juridinių asmenų, juridinių asmenų filialų, atstovybių bei juridinio asmens statuso neturinčių asmenų elgesio taisyklės (teisės ir pareigos), valstybės sienos nustatymo, ženklinimo ir kirtimo tvarka, pasienio teisinio režimo užtikrinimas ir valstybės sienos priežiūra.

Patikrinimas – asmenų apžiūra, dokumentų, transporto priemonių ir daiktų patikra, kuria siekiama nustatyti asmenų, transporto priemonių vykimo ir buvimo pasienio ruože, teritorinėje jūroje, pasienio vandenyse, daiktų, krovinių gabenimo per valstybės sieną ir buvimo pasienio ruože, teritorinėje jūroje ir pasienio vandenyse teisėtumą.

Pasienio incidentas – įvykis pasienio ruože, kai pažeidžiami valstybės ir (arba) gretimos valstybės interesai.

Pasienio juosta – prie valstybės sienos esanti pasienio ruožo dalis, skirta valstybės sienos apsaugos objektams bei įrenginiams statyti ir prižiūrėti.

Pasienio kontrolės punktas – tarptautiniame oro uoste (aerodrome), atvirame tarptautinei laivybai uoste, geležinkelio stotyje ar prie automobilių kelio pasienyje įsteigta vieta, kurioje įgaliotos valstybės institucijos ir įstaigos atlieka patikrinimus.

Pasienio patrulio takas – pasienio juostos dalis, kurioje stebima valstybės siena, fiksuojami valstybės sienos kirtimo pažeidimai ir vykdoma jų prevencija.

Pasienio teisinis režimas – valstybės sienos apsaugos užtikrinimas pasienio ruože ir teritorinėje jūroje, šiame įstatyme nustatytos asmenų buvimo, veiklos ir elgesio taisyklės, šių asmenų teisių įgyvendinimo tvarka.

Pasienio vandenys – vandens telkiniai, kurių vandenimis arba krantais eina valstybės siena.

Prievarta – veiklos metodas, kuris taikomas, kai nevykdomi Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjo reikalavimai ar nurodymai arba siekiama išvengti pavojaus, ir kuriuo siekiama įgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnybai pavestas funkcijas.

Radiacinė kontrolė – valstybės sieną kertančių asmenų, transporto priemonių ir daiktų, krovinių patikra, skirta neteisėtam radioaktyviųjų, branduolinio kuro ciklo ir branduolinių medžiagų bei daliųjų medžiagų gabenimui ir šių medžiagų gabenimo taisyklių pažeidimams nustatyti bei jų prevencijai.

Specialiosios tarnybos – tarnybos, pasitelkiamos stichinių nelaimių, katastrofų ar didelių pramoninių avarijų padariniams likviduoti, kai kyla grėsmė žmonių gyvybei, sveikatai, aplinkai, gresia dideli materialiniai nuostoliai.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjas (toliau – rėmėjas) – šiame įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkantis fizinis asmuo, savo noru padedantis Valstybės sienos apsaugos tarnybai vykdyti šiame įstatyme jai nustatytas funkcijas.

Valstybės sienos įgaliotinis – įgaliotas valstybės pareigūnas, paskirtas nagrinėti pasienio incidentus ir klausimus, susijusius su valstybės sienos teisiniu režimu.

Valstybės sienos kirtimas – asmenų, transporto priemonių vykimas, daiktų, krovinių gabenimas per valstybės sieną.

Sąvokos „išorės siena“, „vidaus siena“ ir „patikrinimai kertant sieną“ suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Reglamente (ES) Nr. 2016/399.

Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatyme (toliau – Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymas), Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos aviacijos įstatyme, Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatyme, Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos nuodingųjų medžiagų priežiūros įstatyme, Lietuvos Respublikos policijos įstatyme, Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme ir Reglamente (ES) Nr. 2016/399, 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrajame duomenų apsaugos reglamente), 1951 m. Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso, 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje.

Valstybės siena, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse su gretimomis valstybėmis nenustatyta kitaip, eina:

Valstybės siena sausumoje ir pasienio vandenyse ženklinama valstybės sienos ženklais. Valstybės sienos ženklų formą, dydį ir jų statymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė). Valstybės sienos ženklus įrengia ir prižiūri Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Valstybės sienos kirtimo tvarką užtikrina patikrinimus atlikti įgaliotos valstybės institucijos ir įstaigos, nurodytos šio įstatymo 17 straipsnyje (toliau – patikrinimų įstaigos).

Išorės sieną sausumoje galima kirsti tik po patikrinimų pasienio kontrolės punkte. Išorės sieną pasienio vandenyse galima kirsti tik Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar susitarimuose nustatytose vietose.

Asmenys, kertantys valstybės sieną, privalo turėti ir pateikti patikrinimų įstaigų pareigūnams galiojančius asmens dokumentus, suteikiančius teisę kirsti valstybės sieną, transporto priemonės, gabenamų daiktų, krovinių dokumentus.

Asmenims, esantiems pasienio kontrolės punkto teritorijoje, draudžiama:

Asmenys, esantys pasienio kontrolės punkto teritorijoje, be šio straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, privalo:

Šio straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalys taikomos:

Asmenys, pažeidę valstybės sienos kirtimo tvarką ir pasienio teisinį režimą dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba dėl būtinojo reikalingumo ar svarbių nenumatytų aplinkybių: nelaimingo įvykio, avarijos, sugedusių laivų vilkimo, išgelbėtų žmonių pristatymo, administracinėn atsakomybėn netraukiami arba nuo administracinės atsakomybės atleidžiami Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.

Šio straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais laivo kapitonas, karo laivo arba orlaivio vadas privalo tuoj pat, ne vėliau kaip per 24 valandas, pranešti artimiausio Lietuvos Respublikos jūrų uosto, oro uosto administracijai, o ši informuoti apie įvykį Valstybės sienos apsaugos tarnybą, Lietuvos Respublikos muitinę (toliau – muitinė) ir specialiąsias tarnybas.

Tais atvejais, kai užsieniečiams, pažeidusiems valstybės sienos kirtimo tvarką, nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą ar pradėti administracinio nusižengimo teiseną, Valstybės sienos apsaugos tarnyba Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatyta tvarka perduoda juos tos valstybės, iš kurios teritorijos jie neteisėtai kirto valstybės sieną, įgaliotiems atstovams.