LegalizeLietuvos Respublikos turizmo įstatymo pakeitimo įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
TURIZMO ĮSTATYMO PAKEITIMO
Į S T A T Y M A S
2002 m. gruodžio 3 d. Nr. IX-1211
Vilnius
(Žin., 1998, Nr. 32-852; 2001, Nr. 34-1128)
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos turizmo įstatymą ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
TURIZMO
Į S T A T Y M A S
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
Apgyvendinimo paslauga – būtinos apgyvendinimui sąlygos ir veiklos, kuria tenkinami turisto nakvynės ir higienos poreikiai, rezultatas.
Ekskursija – trumpiau kaip parą trunkantis objektų ar vietovių lankymas pagal nustatytą maršrutą, kai dalyvauja gidas.
Gidas – teisės aktų nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantis fizinis asmuo, kuris suteikia specialią informaciją apie lankomus muziejus, meno galerijas, gamtos, kultūros, mokslo, parodų ar kitus objektus arba vietoves.
Kambarys (numeris) – apgyvendinimui skirtame pastate specialiai įrengta patalpa ar jų grupė ir apgyvendinimo paslaugų teikėjo siūloma asmenims nuomotis kaip nedaloma visuma.
Kelionės organizatorius – juridinis asmuo, reguliariai rengiantis organizuotas turistines keliones ir savo vardu viešai siūlantis teikti turizmo paslaugas bet kuriam asmeniui arba tam tikrai asmenų grupei.
Kelionės organizavimo paslauga – veiklos, susijusios su organizuotų turistinių kelionių rengimu ir (ar) jų pardavimu, rezultatas.
Kelionių agentūra – juridinis asmuo, tarpininkaujantis parduodant organizuotas turistines keliones ir (ar) atskiras turizmo paslaugas.
Kelionių vadovas – teisės aktų nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantis fizinis asmuo, kuris suteikia kelionės informaciją ir lydi turistus kelionėse šalies viduje arba užsienyje.
Kurortas – įstatymo suteiktas statusas gyvenamajai vietovei, kurioje yra gamtinių gydomųjų veiksnių (mineralinių vandenų, gydomojo purvo, sveikatai palankus klimatas, rekreacinių želdinių, vandens telkinių) bei speciali infrastruktūra šiems veiksniams naudoti gydymui, profilaktikai ir poilsiui bei turizmui.
Organizuota turistinė kelionė (turizmo paslaugų rinkinys) – iš anksto parengta, už bendrą kainą parduodama turistinė kelionė, kurią sudaro ne mažiau kaip dvi turizmo paslaugos (apgyvendinimo, vežimo, kita esminę kelionės dalį sudaranti turizmo paslauga, nesusijusi su vežimu ar apgyvendinimu) ir kuri tęsiasi ilgiau kaip 24 valandas arba yra įtraukta nakvynė.
Rekreacinė teritorija – vietovė, turinti gamtines ar kultūrines aplinkos savybes ir sąlygas žmonių visaverčiam fiziniam bei dvasiniam poilsiui organizuoti.
Rekreaciniai ištekliai – gamtinės ar kultūrinės aplinkos savybės, tinkamos žmonių visaverčiam fiziniam bei dvasiniam poilsiui organizuoti.
Turistas – fizinis asmuo, kuris pažintiniais, profesiniais-dalykiniais, etniniais, kultūriniais, rekreaciniais, sveikatingumo, religiniais ar specialiais tikslais keliauja po šalį ar į kitas šalis ir apsistoja bent vienai nakvynei, tačiau ne ilgiau kaip vienerius metus už savo nuolatinės gyvenamosios vietos ribų, jei ši veikla nėra mokymasis ar apmokamas darbas lankomoje vietovėje.
Turizmo ištekliai – turistinį interesą turintys objektai ar vietovės.
Turizmo paslauga – fizinių ir juridinių asmenų veikla, kuria tenkinami turistų kelionės organizavimo, apgyvendinimo, maitinimo, vežimo, informacijos, pramogų ir kiti poreikiai.
Turizmo paslaugų teikimo sutartis – raštu sudarytas susitarimas, kuriuo viena šalis – turistinės kelionės organizatorius – įsipareigoja už atlyginimą kitai šaliai – turistui – užtikrinti organizuotą turistinę kelionę, o turistas įsipareigoja sumokėti už suteiktas paslaugas.
ANTRASIS SKIRSNIS
TURIZMO PASLAUGOS
3 straipsnis. Turizmo paslaugų rūšys
Turizmo paslaugų rūšys:
1) kelionės organizavimo paslaugos;
2) turizmo informacijos paslaugos;
3) apgyvendinimo paslaugos;
4) vežimo, maitinimo, pramogų ir kitos turizmo paslaugos.
TREČIASIS SKIRSNIS
KELIONĖS ORGANIZAVIMO PASLAUGOS
4 straipsnis. Kelionės organizavimo paslaugų teikėjai
Kelionės organizavimo paslaugas teikia kelionės organizatoriai ir kelionių agentūros.
Kelionės organizatoriaus veiklą sudaro:
1) organizuotų turistinių kelionių rengimas, jų reklama ir (ar) pardavimas;
2) sutarčių sudarymas su turizmo paslaugų teikėjais dėl jų paslaugų turistams teikimo kelionės organizatoriaus organizuojamų turistinių kelionių metu;
3) atskirų turizmo paslaugų užsakymas (vietų rezervavimas) ir (ar) pardavimas;
4) kongresų, konferencijų ir kitų panašių renginių organizavimas, kai tai susiję su turizmo paslaugų teikimu;
5) kitų turizmo paslaugų teikimas.
Kelionių agentūros veiklą sudaro:
1) organizuotų turistinių kelionių pardavimas kelionės organizatoriaus vardu;
2) atskirų turizmo paslaugų užsakymas (vietų rezervavimas) ir (ar) pardavimas;
3) kitų turizmo paslaugų teikimas.
Organizuotos turistinės kelionės pardavimas atskiromis paslaugomis, išrašant sąskaitą už kiekvieną atskirą paslaugą, neatleidžia kelionių organizatoriaus nuo pareigos sudaryti turizmo paslaugų teikimo sutartį.
Kelionės organizatorius gali teikti kelionės organizavimo paslaugas ir savo pavadinime, reklamoje ar kitais atvejais vartoti žodžius „kelionės organizatorius“ tik kai:
1) turi šio įstatymo nustatyta tvarka įgytą prievolių įvykdymo užtikrinimą;
2) yra įvykdęs 7 straipsnio 6 dalies reikalavimus.
Kelionių agentūra gali tarpininkauti parduodant organizuotas turistines keliones ir (ar) atskiras turizmo paslaugas ir savo pavadinime, reklamoje ar kitais atvejais vartoti žodžius „kelionių agentūra“ tik kai:
1) turi sudarytą rašytinį susitarimą su kelionės organizatoriumi arba keleivių vežimo įmone;
2) Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Vyriausybės įgaliotai institucijai yra pateikę informaciją apie šio straipsnio 6 dalies 1 punkto reikalavimų įvykdymą bei turi galiojantį kelionės agentūros pažymėjimą.
Pažymėjimo, patvirtinančio, kad kelionės organizatorius ar turizmo agentūra atitinka nustatytus reikalavimus, bei suteikiančio teisę teikti atitinkamas turizmo paslaugas, išdavimo tvarką tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Asmuo, kuris veikia kaip kelionės organizatoriaus, neturinčio verslo vietos Lietuvos Respublikoje, tarpininkas, turisto atžvilgiu taip pat laikomas kelionės organizatoriumi.
5 straipsnis. Turizmo paslaugų teikimo sutartis
Turizmo paslaugų teikimo sutartis sudaroma Civilinio kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Standartines turizmo paslaugų teikimo sutarties sąlygas tvirtina Valstybinis turizmo departamentas.
6 straipsnis. Kelionės organizatoriaus ir kelionių agentūros teisės ir pareigos
Kelionės organizatoriaus ir kelionių agentūros teises ir pareigas nustato Civilinis kodeksas, šis Įstatymas, Vartotojų teisių gynimo įstatymas, kiti įstatymai ir teisės aktai, turizmo paslaugų teikimo sutartis.
Kelionės organizatorius, viešai reklamuodamas savo teikiamas paslaugas kelionių prospektuose, kataloguose ar kitoje turistinę kelionę aprašančioje medžiagoje, turi teikti neklaidinančią informaciją apie:
1) transporto priemonę, kuria vykstama, jos charakteristiką ir kategoriją;
2) apgyvendinimo tipą, objekto vietą, kategoriją ar patogumų lygį ir pagrindinius ypatumus bei klasę (pagal atitinkamas priimančiosios valstybės taisykles);
3) maitinimą;
4) maršrutą;
5) valiutų keitimo sąlygas ir tvarką;
6) valstybių, į kurias vykstama, pasienio formalumus ir vizų gavimo tvarką bei laiką, per kurį turi jas gauti;
7) valstybių, į kurias vykstama, epidemiologinę būklę, imunoprofilaktikos reikalavimus, kuriuos reikia atlikti prieš vykstant į kelionę, taip pat sveikatos draudimo įforminimo tvarką;
8) turizmo paslaugų teikimo sutarties įforminimo tvarką bei sąlygas;
9) visą kelionės kainą, kainos dalį, kuri turi būti sumokėta iš anksto, bei likusios sumos sumokėjimo grafiką;
10) kelionei organizuoti reikalingą mažiausią asmenų skaičių ir galutinį terminą informuoti turistą apie kelionės atšaukimą, nesurinkus nustatyto mažiausio asmenų skaičiaus.
Kelionės organizatorius atsako už kelionių prospektuose, kataloguose ar kitoje turistinę kelionę aprašančioje medžiagoje pateiktą informaciją, išskyrus tuos atvejus, kai:
1) turistui iki sutarties sudarymo buvo pranešta apie tokios informacijos pasikeitimus, o kelionių prospekte, kataloge ar kitoje turistinę kelionę aprašančioje medžiagoje buvo aiškiai numatyta pakeitimų galimybė;
2) pakeitimai daromi po sutarties sudarymo abiejų sutarties šalių rašytiniu susitarimu.
Prieš turizmo paslaugų teikimo sutarties pasirašymą kelionės organizatorius ir (ar) kelionių agentūra privalo įteikti turistui rašytinį dokumentą, kuriame būtų išsami informacija, nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, jei ši informacija turistui nebuvo žinoma iš jam pateikto kelionės prospekto, katalogo, kitos turistinę kelionę aprašančios medžiagos arba jei ta informacija nėra nurodyta sutartyje ar jos priede.
Prieš išvykstant į kelionę, kelionės organizatorius ir (ar) kelionių agentūra privalo rašytine forma turistui laiku pateikti:
1) informaciją apie tarpines stotis ir sustojimo laiką, buvimo vietą bei informaciją apie keleivio vietą transporto priemonėje;
2) kelionės organizatoriaus ir (ar) kelionių agentūros atstovo pavardę, adresą ir telefono numerį ar vietinių agentūrų, į kurias turistas galėtų kreiptis pagalbos, adresus ir telefono numerius. Jei tokių atstovų ar agentūrų nėra, turistui privaloma nurodyti telefono numerį, kuriuo jis galėtų skambinti nenumatytu atveju, ar informaciją, kuri jam padėtų susisiekti su kelionės organizatoriumi ir (ar) kelionių agentūra;
3) informaciją apie galimybę sudaryti draudimo sutartis, kad būtų padengtos turisto patirtos išlaidos dėl galimo kelionės atšaukimo, dėl aplinkybių, už kurias turistas atsako, arba dėl suteiktos pagalbos, įskaitant repatriaciją, nelaimingo atsitikimo ar ligos atveju.
Jei į turistinę kelionę vyksta nepilnamečiai, kelionės organizatorius turi pateikti jų tėvams ar globėjams informaciją, leisiančią tiesiogiai susisiekti su vaiku ar atsakingu asmeniu vaiko buvimo vietoje.
Jei turistų grupę sudaro daugiau kaip 15 vaikų iki 16 metų arba daugiau kaip 7 neįgalūs vaikai, tai kelionės organizatorius turi garantuoti, kad, be kelionės vadovo, šią turistų grupę lydėtų pilnametis asmuo.
Kelionės organizatorius ir (ar) kelionių agentūra, kuri yra sutarties šalis, yra atsakingi turistui už sutartyje numatytų įsipareigojimų tinkamą vykdymą, nepaisant to, ar tuos įsipareigojimus turi įvykdyti kelionės organizatorius ir (ar) kelionių agentūra, ar kiti paslaugų teikėjai, kurių pagalba kelionės organizatorius arba kelionių agentūra naudojosi.
7 straipsnis. Kelionės organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimas
Kelionės organizatorius, siūlantis parduoti organizuotą turistinę kelionę, turi užtikrinti:
1) turisto grąžinimą į pradinę turisto išvykimo vietą ir pinigų, turisto sumokėtų už organizuotą turistinę kelionę, grąžinimą turistui proporcingai nesuteiktų paslaugų vertei, jei prasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiškėja, kad kelionės organizatorius negalės toliau vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties;
2) pinigų, turisto sumokėtų už organizuotą turistinę kelionę, grąžinimą turistui, jei dar neprasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiškėja, kad kelionės organizatorius negalės pradėti vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties.
Tokios kelionės organizatoriaus prievolės turi būti užtikrintos laidavimo draudimu, kai kiekvienas kelionių organizatorius individualiai pasirašo laidavimo draudimo sutartį su draudimo įmone (draudiku), pagal kurią draudikas įsipareigoja laidavimo draudimo sutartyje nustatyta suma kompensuoti trečiojo asmens nuostolius, atsiradusius dėl draudėjo prievolių neįvykdymo.
Kelionės organizatoriaus prievolių, atsirandančių šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, įvykdymo užtikrinimo draudimo suma yra:
1) nuo 100 tūkst. litų iki 200 tūkst. litų, jei kelionės organizatoriaus metinių įplaukų dydis (skaičiuojant pagal praėjusius metus) už suteiktas turizmo paslaugas pagal visas turizmo paslaugų teikimo sutartis, sudarytas kelionėms į užsienį, neviršija 4 mln. litų;
2) arba 5 procentai nuo kelionės organizatoriaus metinių įplaukų dydžio (skaičiuojant pagal praėjusius metus) už suteiktas turizmo paslaugas pagal visas turizmo paslaugų teikimo sutartis, sudarytas kelionėms į užsienį, kai metinių įplaukų dydis už šias sutartis viršija 4 mln. litų.
Juridinio asmens, kuris pirmą kartą arba po vienerių metų ar ilgesnio laikotarpio vėl pradeda teikti kelionės organizavimo paslaugas, prievolių, atsirandančių šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, įvykdymo užtikrinimo draudimo suma apskaičiuojama pagal planuojamas kelionės organizatoriaus metines įplaukas (verslo planą).
Kelionės organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo draudimo taisykles tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Kelionės organizatorius Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikti informaciją apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytų prievolių užtikrinimą ir turėti galiojantį kelionės organizatoriaus pažymėjimą.
Juridinio asmens prievolės, atsirandančios šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, papildomai gali būti užtikrintos Kelionių garantijų fondo suteikiama garantija.
Kelionių garantijų fondą savo kasmetiniais įnašais kaupia kelionių organizatoriai savanoriškumo pagrindu.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
TURIZMO INFORMACIJOS PASLAUGOS
8 straipsnis. Gido ir kelionių vadovo paslaugos
Ekskursijos metu informacijos paslaugas teikia gidas.
Kelionės metu kelionės organizatoriui atstovauja kelionių vadovas.
Gidas ir kelionių vadovas paslaugas teikia tik turėdami jų kvalifikaciją patvirtinantį pažymėjimą. Gidų kvalifikacija vertinama suteikiant antrą, pirmą ar aukščiausią kategoriją. Kvalifikacinius reikalavimus gido ir kelionių vadovo pažymėjimui gauti, taip pat pažymėjimo išdavimo tvarką nustato Valstybinis turizmo departamentas.
Kvalifikaciniai reikalavimai netaikomi užsienio valstybių kelionių vadovams, lydintiems turistus iš kitų šalių. Kvalifikaciniai reikalavimai taip pat netaikomi užsienio valstybių gidams, lydintiems ir vedantiems ekskursijas kitų šalių turistams, išskyrus atvejus, kai tai susiję su atskirų muziejų ir kultūros paveldo objektų lankymu. Muziejų ir kultūros paveldo objektų, kuriuose galimos ekskursijos tik su gidu, turinčiu kvalifikaciją patvirtinantį pažymėjimą, sąrašą nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
9 straipsnis. Turizmo informacijos centro veikla
Turizmo informacijos centrai gali būti steigiami ir veikti kaip įmonės, biudžetinės ar viešosios įstaigos.
Turizmo informacijos centras, naudojantis turizmo informacijos centro ženklo („i“ raidė žalios spalvos stačiakampyje ir užrašas „Turizmo informacija“, o užsienio valstybėse – „Lietuvos turizmo informacija“), privalo:
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.