Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymas
Įstatymas
skelbtas: Žin., 2000, Nr. 91-2832
Neoficialus
įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2000 m. spalio 12 d. Nr. VIII-2018
Vilnius
(Žin., 1994, Nr. 55-1049; 1995, Nr. 30-683, Nr. 59-1486, Nr. 79-1820;
1996, Nr. 33-804,
Nr. 35-869,
Nr. 50-1196;
1997, Nr. 11-206,
Nr. 20-446,
Nr. 53-1228, Nr.
62-1465, Nr. 106-2669; 1998, Nr.
51-1393,
Nr. 105-2900,
Nr. 108-2955)
1
straipsnis. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nauja redakcija
Pakeisti
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS
RESPUBLIKOS
VIETOS
SAVIVALDOS
Į S T A T Y M A
S
PIRMASIS
SKIRSNIS
BENDROSIOS
NUOSTATOS
1
straipsnis. Įstatymo tikslas
Šio įstatymo
tikslas – skatinti ir plėtoti vietos savivaldą kaip demokratinės valstybės
raidos pagrindą.
2
straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas
nustato savivaldybių institucijų sudarymo ir veiklos tvarką įgyvendinant Lietuvos
Respublikos Konstitucijos ir Europos vietos savivaldos chartijos nuostatas,
apibrėžia vietos savivaldos principus, savivaldybių institucijas, jų
įgaliojimus ir funkcijas, savivaldybės tarybos nario statusą, savivaldybių ūkinės
ir finansinės veiklos pagrindus.
3
straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Savivaldybė
– valstybės teritorijos administracinis vienetas, turintis juridinio asmens
statusą bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę,
įgyvendinamą per savivaldybės tarybą.
Vietos
savivalda – valstybės teritorijos administracinio vieneto – savivaldybės
teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis pagal Lietuvos Respublikos
Konstituciją ir įstatymus per gyventojų tiesiogiai išrinktų atstovų
savivaldybės tarybą bei jos sudarytas vykdomąsias institucijas.
Savivaldybės
institucijos – atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba ir
vykdomosios institucijos – savivaldybės valdyba (toliau – valdyba),
savivaldybės meras (toliau – meras), turinčios vietos valdžios ir viešojo
administravimo teises bei pareigas. Savivaldybės institucijos yra
atsakingos už savivaldos teisės ir savo funkcijų įgyvendinimą bendruomenės
interesais.
Savivaldybės
kontrolės institucija – savivaldybės kontrolierius, kontroliuojantis
savivaldybės biudžeto naudojimą bei atliekantis savivaldybės vidaus audito
funkcijas.
Savivaldybės
kontroliuojamos įmonės – savivaldybės įmonės, veikiančios pagal Valstybės
ir savivaldybės įmonių įstatymą, ir akcinės bendrovės, kurių akcijos,
suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime,
nuosavybės teise priklauso savivaldybei.
Savivaldybės
administravimo subjektai – savivaldybės institucijos ir joms pavaldžios
įstaigos bei kiti subjektai, turintys teisės aktų suteiktus įgaliojimus, atliekantys
jiems pavestas administravimo funkcijas ir atsakingi už šių funkcijų
įgyvendinimą.
Savivaldybės
tarnautojai – asmenys, pagal Valstybės tarnybos įstatymą įgiję valstybės
tarnautojo statusą ir savivaldybės institucijose ar įstaigose atliekantys
viešojo administravimo, ūkines ar technines funkcijas arba teikiantys viešąsias
paslaugas visuomenei.
8.
Savivaldybių funkcijos – šio ir kitų įstatymų savivaldybėms priskirtos
viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo funkcijos.
Bendruomenė
– atitinkamoje teritorijoje gyvenantys žmonės, susieti bendrais viešaisiais
poreikiais ir interesais.
4
straipsnis. Vietos savivaldos principai
Pagrindiniai
principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra:
1) atsakingumas
rinkėjams. Savivaldybės tarybos nariai (toliau – tarybos nariai) už savo
veiklą yra atsakingi ir atskaitingi rinkėjams;
2) gyventojų
dalyvavimas tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus. Savivaldybės
institucijos sudaro sąlygas gyventojams tiesiogiai dalyvauti rengiant sprendimų
projektus, organizuojant apklausas, susirinkimus, sueigas, viešą peticijų
nagrinėjamą, skatina kitas pilietinės iniciatyvos formas. Savivaldybės
institucijos diegia savivaldos principus švietimo, kultūros ir kitose
įstaigose, remia visuomeninių organizacijų iniciatyvas, susijusias su
viešųjų savivaldybės reikalų tvarkymu;
3) savivaldybių
ir valstybės interesų derinimas tvarkant viešuosius savivaldybių reikalus;
4) savivaldybės
institucijų veiklos laisvė ir savarankiškumas, kai jos, įgyvendindamos
įstatymus, kitus teisės aktus ir įsipareigojimus bendruomenei, priima
sprendimus;
5) veiklos
skaidrumas. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo
administravimo subjektų veikla turi būti aiški ir suprantama gyventojams, kurie
tuo domisi, jiems sudaromos sąlygos gauti paaiškinimus, kas ir kodėl daroma;
6) bendruomenės
ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimas. Savivaldybės institucijų
priimti sprendimai bendruomenės interesais neturi pažeisti įstatymų garantuotų
atskirų gyventojų teisių;
7)
viešumas ir reagavimas į gyventojų nuomonę. Gyventojai ar jų atstovai turi
teisę susipažinti su savivaldybės institucijų priimtais sprendimais, gauti
viešus ir motyvuotus atsakymus į pareikštą nuomonę apie savivaldybės
institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų bei atskirų
tarnautojų darbą. Savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla gali būti
slapta ar konfidenciali tik įstatymų nustatytais atvejais;
8) savivaldybės
veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumas. Savivaldybės
institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla bei
visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų
teisės aktų reikalavimus;
9) žmogaus
teisių bei laisvių užtikrinimas ir gerbimas. Savivaldybės institucijų ar
tarnautojų priimami sprendimai neturi pažeisti žmogaus orumo, jo teisių
ir laisvių.
ANTRASIS
SKIRSNIS
SAVIVALDYBIŲ
FUNKCIJOS
5
straipsnis.
Savivaldybių funkcijos
Savivaldybių
funkcijos pagal sprendimų priėmimo laisvę skirstomos į:
1)
savarankiškąsias. Jas savivaldybės atlieka pagal įstatymų suteiktą
kompetenciją, įsipareigojimus savo bendruomenei ir jos interesais.
Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi sprendimų iniciatyvos, jų
priėmimo bei įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už šių funkcijų atlikimą;
2) priskirtąsias
(ribotai savarankiškas). Įgyvendindamos šį ir kitus įstatymus ir jų pagrindu
priimtus kitus teisės aktus, savivaldybės šias funkcijas atlieka atsižvelgdamos
į vietos sąlygas ir aplinkybes;
3)
valstybines (perduotas savivaldybėms). Tai yra valstybės funkcijos, perduotos
savivaldybėms atsižvelgiant į gyventojų interesus. Šios funkcijos perduodamos
įstatymais ir įgyvendinamos vadovaujantis teisės aktais. Savivaldybės,
įgyvendindamos šias funkcijas, turi įstatymų nustatytą sprendimų priėmimo
laisvę;
4) sutartines.
Šių funkcijų įgyvendinimas grindžiamas sutartimis.
Savivaldybių
funkcijos pagal veiklos pobūdį skirstomos į viešojo administravimo ir viešųjų
paslaugų teikimo. Viešojo administravimo funkcijas įstatymų nustatyta tvarka
atlieka savivaldybės taryba, savivaldybės kontrolierius, valdyba, meras,
savivaldybės administracija, kitos įstaigos, tarnybos, savivaldybės
tarnautojai, kuriems teisės aktai ar savivaldybės tarybos sprendimai suteikia
viešojo administravimo teises savivaldybės teritorijoje. Viešąsias paslaugas
teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal su savivaldybėmis
sudarytas sutartis – kiti fiziniai bei juridiniai asmenys.
6
straipsnis. Savarankiškosios savivaldybių funkcijos
Nustatomos šios
savarankiškosios savivaldybių funkcijos:
1) ikimokyklinis vaikų ugdymas;
2) vaikų ir
jaunimo papildomas ugdymas bei užimtumas, profesinis mokymas;
3) suaugusiųjų
neformalusis švietimas;
4) maitinimo
paslaugų teikimas ikimokyklinio ugdymo bei bendrojo lavinimo įstaigose;
5)
socialinių paslaugų įstaigų steigimas, išlaikymas ir bendradarbiavimas su
visuomeninėmis organizacijomis;
6) savivaldybės
gyventojų sveikatos priežiūros rėmimas iš savivaldybės biudžeto;
7) gyventojų
užimtumo, kvalifikacijos įgijimo ir perkvalifikavimo organizavimas, viešųjų bei
sezoninių darbų organizavimas;
8) dalyvavimas
užtikrinant viešąją tvarką ir gyventojų rimtį (nusikaltimų kontrolės ir
prevencijos vietinių programų kūrimas ir įgyvendinimas pasitelkiant savivaldybių
teritoriją aptarnaujančias policijos įstaigas bei įtraukiant į šią veiklą
visuomenines organizacijas ir gyventojus);
9) kūno kultūros
ir sporto plėtojimas;
10) turizmo ir
gyventojų poilsio organizavimas;
11) savivaldybės
saugomų teritorijų steigimas, vietinės reikšmės gamtos bei kultūros paveldo
objektų paskelbimas savivaldybės saugomais objektais;
12) sąlygų
verslo plėtrai sudarymas ir šios veiklos skatinimas;
13)
kitos funkcijos, kurios nepriskirtos valstybės institucijoms.
7
straipsnis. Priskirtosios (ribotai savarankiškos) savivaldybių funkcijos
Priskirtosios
(ribotai savarankiškos) savivaldybių funkcijos yra:
1) vaikų,
jaunimo ir suaugusiųjų bendrojo lavinimo organizavimas;
2) kaimo
bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių, gyvenančių toli nuo mokyklos, nemokamo
pavežėjimo į mokyklas ir į namus organizavimas;
3) vaikų ir
jaunimo teisių apsauga, savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų
mokymosi bendrojo lavinimo ar kitokioje švietimo sistemos mokykloje
užtikrinimas;
4) socialinių paslaugų
ir kitos socialinės paramos teikimas;
5)
sąlygų neįgalių gyventojų (invalidų, visiškos negalios invalidų) socialiniam
integravimui į bendruomenę sudarymas;
6) savivaldybių
sveikatos programų rengimas ir įgyvendinimas;
7) pirminė
asmens ir visuomenės sveikatos priežiūra;
8) alkoholio ir
tabako reklamos draudimo ir ribojimo laikymosi ant išorinės reklamos priemonių
kontrolė;
9)
teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų
planų sprendinių įgyvendinimas;
10) gyventojų bendrosios
kultūros ugdymas ir etnokultūros puoselėjimas (muziejų, teatrų bei kitų
kultūros įstaigų steigimas ir jų veiklos priežiūra), savivaldybių viešųjų
bibliotekų steigimas ir jų veiklos priežiūra;
11) statybos ir
architektūros reikalavimų užtikrinimas;
12)
kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių bei savivaldybės įsteigtų
saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga;
13) statinių
naudojimo priežiūra, leidimų statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti
statinius išdavimas pagal kompetenciją;
14)
infrastruktūros, socialinės ir ekonominės raidos planavimas, turizmo, būsto,
smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programų rengimas;
15) savivaldybei
nuosavybės teise priklausančios žemės ir kito turto valdymas, naudojimas ir
disponavimas juo;
16) šilumos ir geriamojo
vandens tiekimo bei nuotėkų surinkimo ir valymo organizavimas;
17) valstybės
paramos būstui įsigyti tvarkymas, socialinių būstų suteikimas;
18) aplinkos
kokybės gerinimas ir apsauga;
19) sanitarijos
ir higienos taisyklių tvirtinimas ir jų laikymosi kontrolės organizavimas,
švaros ir tvarkos viešosiose vietose užtikrinimas;
20) komunalinių
atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo bei perdirbimo
organizavimas ir sąvartynų įrengimas bei eksploatavimas;
21) vietinės
reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo sąlygų
užtikrinimas;
22) keleivių
vežimo vietiniais maršrutais organizavimas;
23) adresų
(gatvių, pastatų, statinių ir kitų savivaldybės teritorijoje esančių ir jai
nuosavybės teise priklausančių objektų pavadinimų, pastatų bei gyvenamųjų namų
ir butų numerių) suteikimas ir keitimas;
24) ritualinių
paslaugų teikimo užtikrinimas bei kapinių priežiūros organizavimas;
25) dalyvavimas
formuojant ir įgyvendinant regionų plėtros programas;
26) prekybos ir
kitų paslaugų teikimo tvarkos turgavietėse bei viešosiose vietose nustatymas;
27) leidimų
(licencijų) išdavimas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.
8( )straipsnis.
Valstybinės (perduotos savivaldybėms) funkcijos
Valstybinės
(perduotos savivaldybėms) funkcijos yra:
1) civilinės būklės aktų registravimas;
2) įstatymų
priskirtų registrų tvarkymas ir duomenų teikimas valstybės registrams;
3) civilinės
saugos organizavimas;
4) savivaldybės priešgaisrinių tarnybų
organizavimas;
5) dalyvavimas
valdant valstybinius parkus;
6) kompensacijų
(šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui, lengvatinio keleivių
vežimo ir kt.) skaičiavimas ir mokėjimas;
7) mažas pajamas
turinčių šeimų vaikų nemokamo maitinimo organizavimas visų tipų bendrojo
lavinimo mokyklose;
8) socialinių
išmokų skaičiavimas ir mokėjimas;
9) savivaldybei
priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymas, naudojimas ir
disponavimas juo patikėjimo teise;
10)
piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises į gyvenamuosius namus, jų dalis,
butus, ūkinės ir komercinės paskirties pastatus nagrinėjimas bei sprendimų dėl
nuosavybės teisės atkūrimo priėmimas;
11) valstybės
garantijų nuomininkams, išsikeliantiems iš savininkams grąžintų gyvenamųjų namų
ar jų dalių ir butų, vykdymas;
12) dokumentų
pilietybei suteikti rengimas;
13) valstybinės
kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolė;
14)
savivaldybėms pagal teisės aktus priskirtų archyvinių dokumentų
tvarkymas;
15) dalyvavimas
atrenkant šauktinius į karo tarnybą;
16) statistikos
duomenų teikimas;
17) dalyvavimas
rengiant ir įgyvendinant darbo rinkos politikos priemones bei gyventojų
užimtumo programas;
18) dalyvavimas
organizuojant Respublikos Prezidento, Seimo ir savivaldybių tarybų rinkimus;
19) dalyvavimas
rengiant gyventojų apklausas ir referendumus;
20) dalyvavimas
atliekant gyventojų ir būstų bei kitus visuotinius surašymus;
21)
kitos įstatymų perduotos funkcijos.
9
straipsnis. Sutartinės savivaldybių funkcijos
Savivaldybės
gali atlikti kitas šiame įstatyme nenumatytas valstybės funkcijas (viešojo
administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo) pagal su valstybės institucijomis
ar įstaigomis sudarytas sutartis. Savivaldybė tokias sutartis gali sudaryti tik
tuo atveju, kai savivaldybės taryba pritaria. Sutartys sudaromos ir vykdomos
vadovaujantis Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nuostatomis. Sutartinės
funkcijos paprastai yra trumpalaikės ar sezoninio pobūdžio.
Bendriems
tikslams savivaldybė gali sudaryti jungtinės veiklos sutartis arba bendrų
viešųjų pirkimų sutartis su valstybės institucijomis ir (arba) kitomis
savivaldybėmis.
TREČIASIS
SKIRSNIS
VIEŠŲJŲ PASLAUGŲ
TEIKIMAS
10
straipsnis. Viešųjų paslaugų teikimo pagrindinės nuostatos
Savivaldybė
yra atsakinga už viešųjų paslaugų teikimą gyventojams.
Viešosios
paslaugos gyventojams teikiamos už užmokestį ir nemokamai.
3.
Savivaldybė organizuoja viešųjų paslaugų teikimą per esančius viešųjų paslaugų
teikėjus (biudžetines ir viešąsias įstaigas, savivaldybės įmones, akcines
bendroves ir kitus subjektus), steigdama naujus viešųjų paslaugų teikėjus
(viešąsias ir kitas įstaigas bei įmones) arba sudarydama viešųjų paslaugų
teikimo sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis.
Teikdami
savivaldybės gyventojams viešąsias paslaugas, tiekėjai privalo vadovautis
įstatymais, savivaldybės institucijų sprendimais ir kitais teisės aktais.
Savivaldybės
steigia naujus viešųjų paslaugų teikėjus tik tais atvejais, kai kiti teikėjai
viešųjų paslaugų neteikia arba negali jų teikti gyventojams ekonomiškai ir
geros kokybės.
Steigdama
naujus viešųjų paslaugų teikėjus, savivaldybė turi siekti, kad už
užmokestį teikiamos viešosios paslaugos būtų ekonomiškai racionalios ir kad
nustatytas užmokestis už jas padengtų tų paslaugų teikimo bei kitas su jų
teikimu susijusias teikėjo išlaidas, bet šių paslaugų teikimas nevirstų pelno
siekiančia veikla.
Savivaldybė
turi siekti, kad viešosiomis paslaugomis galėtų naudotis visi savivaldybės
gyventojai ir kad šios paslaugos būtų teikiamos nuolat.
KETVIRTASIS
SKIRSNIS
SAVIVALDYBIŲ
INSTITUCIJOS, JŲ SUDARYMAS IR ĮGALIOJIMAI
11
straipsnis. Bendrosios nuostatos
Institucija,
įgyvendinanti savivaldos teisę, yra savivaldybės taryba.
2.
Savivaldybės tarybos priimtus norminius administracinius teisės aktus gali
sustabdyti ar panaikinti pati savivaldybės taryba. Valdybos priimtus norminius
administracinius teisės aktus gali sustabdyti ar panaikinti pati valdyba arba
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.