Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties

Projektas priėmimui Nr.

Redagavo: Ramunė

Lūžaitė (2000.01.20)

Įstatymas paskelbtas: Žin., 1998, Nr.115-3236

Neoficialus įstatymo tekstas

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1352, 99.10.07, Žin., 1999, Nr.89-2618

(99.10.22)

LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO ,,DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS

PADĖTIES” 5, 7, 10, 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1518, 00.01.04, Žin., 2000, Nr.5-125 (00.01.19)

LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO DĖL

UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES 19 IR 26 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

*** Pabaiga ***

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

ĮSTATYMAS

DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES

1998 m. gruodžio 17 d. Nr. VIII-978

Vilnius

I SKYRIUS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1 straipsnis.

Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

asmuo, kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis, neatsižvelgiant į tai, ar jis

turi kurios nors užsienio valstybės pilietybę, ar neturi jokios.

dokumentas, kurio turėjimą Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali nustatyti kaip

vieną iš būtinų sąlygų atvykti į Lietuvos Respubliką, būti joje, išvykti iš jos

ar vykti per ją tranzitu.

dokumentas - užsienio valstybės piliečio pasas ar jį atitinkantis kelionės

dokumentas, skirtas vykti į užsienio valstybę ir pripažintas Lietuvos

Respublikoje.

laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje - dokumentas, suteikiantis

užsieniečiui teisę laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje jame nurodytą

laiką.

nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje - dokumentas, suteikiantis užsieniečiui

teisę gyventi Lietuvos Respublikoje neterminuotai.

dirbti Lietuvos Respublikoje - dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę

įsidarbinti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį jame nurodytą laiką.

išvykti - sprendimas, pagal kurį užsienietis savarankiškai privalo palikti

Lietuvos Respublikos teritoriją.

užsieniečio prievartinis išvežimas ar išvesdinimas iš Lietuvos Respublikos

teritorijos.

atstovas - asmuo, kuris pagal nepilnamečio užsieniečio pilietybės ar nuolatinės

gyvenamosios vietos valstybės įstatymus laikomas asmeniu, kuris bus atsakingas

už nepilnametį jo buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje metu.

įdarbinimo kvota - įdarbinamų užsieniečių skaičius, kurį, atsižvelgdama į

Lietuvos darbo rinkos poreikius, kasmet nustato Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

2 straipsnis.

Įstatymo reglamentuojami santykiai

nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, laikino ir nuolatinio gyvenimo,

darbo, teisinės atsakomybės bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos

Respublikoje klausimus.

netaikomas užsieniečiams, ieškantiems politinio prieglobsčio Lietuvos

Respublikoje, taip pat užsieniečiams, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymai

arba Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nustato kitokią teisinę padėtį.

3 straipsnis.

Užsieniečių teisės ir pareigos Lietuvos Respublikoje

Lietuvos Respublikoje turi tas teises ir laisves, kurias numato Lietuvos

Respublikos Konstitucija, šis ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai bei

tarptautinės sutartys.

Lietuvos Respublikoje yra lygūs pagal įstatymus, neatsižvelgiant į jų rasę,

lytį, odos spalvą, kalbą, religiją, politinius ar kitokius įsitikinimus,

nacionalinę ir socialinę kilmę, priklausymą tautinei mažumai, nuosavybę, gimimo

vietą ar kokią nors kitokią padėtį.

esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos

Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų.

II SKYRIUS

UŽSIENIEČIŲ

ATVYKIMAS IR IŠVYKIMAS

4 straipsnis.

Valstybės sienų kirtimas

gali atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir išvykti iš jos tik per

pasienio kontrolės punktus.

kontrolės punkte užsienietis privalo pateikti galiojantį kelionės dokumentą.

kelionės dokumentų kontrolę turi teisę atlikti oro laivų bei jūros laivų

kapitonai arba jų įgalioti asmenys iki užsieniečių atvykimo į Lietuvos

Respubliką.

5 straipsnis.

Viza

atvykstantis į Lietuvos Respubliką, galiojančiame kelionės dokumente privalo

turėti Lietuvos Respublikos vizą, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nutarimu arba tarptautine sutartimi nenumatyta kitaip.

į Lietuvos Respubliką išduoda Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės arba

konsulinės įstaigos. Lietuvos Respublikoje teisę išduoti vizas turi Užsienio

reikalų ministerija, Vidaus reikalų ministerija ar jos įgaliota institucija.

išdavimo ir sveikatos draudimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1352, 99.10.07, Žin., 1999, Nr.89-2618

(99.10.22)

6 straipsnis.

Nepilnamečių vaikų atvykimas

Vaikai iki 18

metų turi teisę atvykti į Lietuvos Respubliką kartu su tėvais, vienu iš jų arba

kartu su kitu teisėtu atstovu, arba vieni, jeigu vyksta pas tėvus, vieną iš jų

arba pas kitą teisėtą atstovą.

7

straipsnis. Priežastys, dėl kurių užsienietis neįleidžiamas į Lietuvos

Respubliką

neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, jeigu:

1) neturi

galiojančio kelionės dokumento, vizos, kai būtina ją turėti;

2) (Neteko

galios)

3) atsisako

pateikti pasienio policijai būtinus duomenis, patvirtinančius asmens tapatybę

ir kelionės tikslą;

4) negali

pateikti duomenų, patvirtinančių, kad turi lėšų, kurių reikia pragyventi

Lietuvos Respublikoje, grįžti į savo valstybę arba vykti į kitą valstybę, į

kurią turi teisę išvykti;

5) jam uždrausta

atvykti į Lietuvos Respubliką;

6) jo buvimas

Lietuvos Respublikoje keltų grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai,

gyventojų sveikatai bei dorovei;

7) paaiškėja,

kad pateikdamas prašymą atvykti užsienietis pateikė apie save tikrovės

neatitinkančius duomenis;

8) jis yra

padaręs nusikaltimų žmoniškumui ar vykdė genocidą.

neįleisti užsieniečio į Lietuvos Respublikos teritoriją šiame straipsnyje

numatytais atvejais priima Vidaus reikalų ministerija ar jos įgaliota

institucija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1352, 99.10.07, Žin., 1999, Nr.89-2618

(99.10.22)

8 straipsnis.

Išvykimas

privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki vizos arba leidimo laikinai

apsigyventi galiojimo laiko pasibaigimo.

užsienietis atvyko iš valstybės, kurios piliečiams taikoma bevizio vykimo

tvarka, tai jis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos, iki pasibaigs

užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje laikas, nustatytas Lietuvos

Respublikos tarptautine sutartimi arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nutarimu.

III SKYRIUS

UŽSIENIEČIŲ

GYVENIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOJE

9 straipsnis.

Užsieniečių teisė apsigyventi Lietuvos Respublikoje

Užsieniečiai

turi teisę apsigyventi Lietuvos Respublikoje šio įstatymo nustatyta tvarka ir

sąlygomis.

10 straipsnis.

Leidimai gyventi Lietuvos Respublikoje

išduodami šie leidimai gyventi Lietuvos Respublikoje:

1) leidimas

laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje;

2) leidimas

nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo bei panaikinimo,

taip pat sveikatos draudimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1352, 99.10.07, Žin., 1999, Nr.89-2618

(99.10.22)

11 straipsnis.

Leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimas

gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui išduoda Vidaus reikalų ministerija

ar jos įgaliota institucija.

išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje užsienietis gali pateikti

Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai.

esantis Lietuvos Respublikoje teisėtai, prašymą išduoti leidimą gyventi arba

prašymą pakeisti leidimą pateikia Vidaus reikalų ministerijai ar jos įgaliotai

institucijai.

12

straipsnis. Prašymo išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo

terminai

Užsieniečio

prašymas išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje turi būti išnagrinėtas:

1) dėl leidimo

laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje - ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo

prašymo pateikimo dienos;

2) dėl leidimo

nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje - ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo

prašymo pateikimo dienos.

13

straipsnis. Sprendimo išduoti užsieniečiui leidimą gyventi Lietuvos

Respublikoje galiojimas

išduoti užsieniečiui leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje netenka galios, jei

užsienietis juo nepasinaudojo:

1) laikino

apsigyvenimo Lietuvos Respublikoje atveju - 6 mėnesius;

2) nuolatinio

gyvenimo Lietuvos Respublikoje atveju - 12 mėnesių.

straipsnio 1 dalyje numatyti terminai skaičiuojami nuo sprendimo priėmimo

dienos.

straipsnio 1 dalyje numatyti terminai netaikomi, jeigu užsienietis leidimu

gyventi Lietuvos Respublikoje nepasinaudojo dėl svarbių, nuo jo nepriklausančių

priežasčių.

14

straipsnis. Atsisakymo išduoti užsieniečiui leidimą gyventi Lietuvos

Respublikoje pagrindai

gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui neišduodamas, jeigu:

1) užsieniečio

gyvenimas Lietuvos Respublikoje grėstų jos saugumui, viešajai tvarkai,

gyventojų sveikatai ir dorovei;

2) duomenys, kuriuos

apie save pateikė užsienietis, neatitinka tikrovės;

3) jam uždrausta

atvykti į Lietuvos Respubliką;

4) užsienietis

neturi pakankamai lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje;

5)

užsienietis neturi galiojančio sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento (tik

leidimo laikinai apsigyventi išdavimo atveju).

kuriam atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, gali

pakartotinai pateikti prašymą praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo

sprendimo priėmimo arba išnykus priežastims, dėl kurių buvo atsisakyta išduoti

tokį leidimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1352, 99.10.07, Žin., 1999, Nr.89-2618

(99.10.22)

15

straipsnis. Užsieniečio, turinčio leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje,

judėjimo laisvė

gyventi Lietuvos Respublikoje suteikia užsieniečiui teisę pasirinkti gyvenamąją

vietą šalyje, ją keisti, išvykti iš Lietuvos Respublikos ir į ją sugrįžti šio

leidimo galiojimo laiku.

laisvė užsieniečiui gali būti apribota tik dėl valstybės saugumo ir viešosios

tvarkos interesų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais.

16 straipsnis.

Duomenų pranešimas

kuriam leista laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, ne vėliau kaip per 7

dienas po atvykimo į Lietuvos Respubliką privalo apie atvykimą pranešti Vidaus

reikalų ministerijai ar jos įgaliotai institucijai.

turintis leidimą laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, ne vėliau kaip per

7 dienas po duomenų pasikeitimo privalo apie tai pranešti Vidaus reikalų

ministerijai ar jos įgaliotai institucijai, kai jis:

1) pakeičia

gyvenamąją vietą;

2) nutraukia

darbo sutartį arba gamybinę-komercinę veiklą;

3) nutraukia

mokymąsi mokymo įstaigoje arba pašalinamas iš jos;

4) nutraukia

kvalifikacijos kėlimą mokslo ar mokymo įstaigose;

5) pakeičia

šeiminę padėtį;

6) pakeičia

asmens tapatybę ar pilietybę patvirtinančius duomenis.

turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, ne vėliau kaip per 7

dienas nuo duomenų pasikeitimo privalo apie tai pranešti Vidaus reikalų

ministerijai ar jos įgaliotai institucijai, jei jis pakeičia:

1) gyvenamąją

vietą;

2) šeiminę

padėtį;

3) asmens

tapatybę ar pilietybę patvirtinančius duomenis.

darbdavys ne vėliau kaip per 7 dienas privalo informuoti Vidaus reikalų ministeriją

ar jos įgaliotą instituciją apie užsienietį šiais atvejais:

1) darbdavys -

apie darbo sutarties su užsieniečiu, turinčiu leidimą laikinai apsigyventi

Lietuvos Respublikoje, nutraukimą;

2) Valstybinė

mokesčių inspekcija - apie užsienietį, turintį leidimą laikinai apsigyventi

Lietuvos Respublikoje, kuris nutraukė gamybinę-komercinę ar kitokią darbinę

veiklą Lietuvos Respublikoje;

3) mokymo

įstaiga - apie užsieniečio, turinčio leidimą laikinai apsigyventi Lietuvos

Respublikoje, pašalinimą arba pasitraukimą iš studijų;

4) teisėtvarkos

įstaiga - apie užsieniečio padarytą nusikaltimą arba kitą teisės pažeidimą;

5) teismas -

apie užsienietį, kuris nuteistas už padarytą nusikaltimą ar nubaustas už

administracinį teisės pažeidimą;

6) civilinės

metrikacijos įstaiga - apie užsieniečio civilinės būklės pasikeitimus.

straipsnyje numatytų duomenų pranešimo tvarką nustato Vidaus reikalų

ministerija.

17 straipsnis.

Užsieniečių registras

kuris turi leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ilgiau nei vienerius metus,

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka yra suteikiamas asmens kodas.

registrą tvarko Vidaus reikalų ministerija ar jos įgaliota institucija.

IV SKYRIUS

LAIKINAS

UŽSIENIEČIŲ APSIGYVENIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOJE

18 straipsnis.

Leidimas laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje

kuris ketina gyventi Lietuvos Respublikoje ilgiau kaip 90 dienų per metus,

privalo gauti leidimą laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje.

laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje išduodamas vieneriems metams.

leidimo laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo laikui,

užsieniečiui jo prašymu naujas leidimas laikinai apsigyventi išduodamas

laikantis nustatytos leidimų laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje

išdavimo tvarkos.

19

straipsnis. Užsieniečių teisė gauti leidimą laikinai apsigyventi Lietuvos

Respublikoje

leidimą laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje turi užsienietis:

1) jeigu jis

išsaugojo teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatymo nustatyta

tvarka;

2) jeigu

Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio tėvai arba vienas iš jų, kurie yra

Lietuvos Respublikos piliečiai;

3) jeigu

Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio vaikai, kurie yra Lietuvos Respublikos

piliečiai;

4) jeigu

Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis, kuris yra Lietuvos

Respublikos pilietis arba turi leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

užsieniečiams leidimai laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje gali būti

išduoti, jeigu jie:

1) turi

pakankamai pragyvenimo lėšų, gaunamų iš teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje

ar užsienyje;

2) nustatyta

tvarka įregistruoja užsienio kapitalo įmonę, kurios įstatinis kapitalas ar

turimų akcijų vertė yra ne mažesnė kaip 250 000 litų;

3) atvyksta į Lietuvos Respubliką

dirbti aukštosiose mokyklose, mokslo ar mokymo įstaigose mokslinio arba

pedagoginio darbo;

4) priimti

mokytis mokymo įstaigoje arba kelti kvalifikaciją Lietuvos Respublikoje;

5) gavo leidimą dirbti

Lietuvos Respublikoje;

6) yra studentai, atvykstantys stažuoti ar dirbti į

Lietuvos Respubliką pagal visuomeninių (nevyriausybinių) organizacijų vykdomas

tarptautines mainų stažuotėmis programas vienerių metų laikotarpiui. Šį

laikotarpį galima pratęsti dar 6 mėnesius.

laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui gali būti išduotas dėl

humanitarinio pobūdžio priežasčių.

straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1-3 punktuose nurodytų užsieniečių šeimos

nariai ir jų visiškai išlaikomi asmenys (vaikai iki 18 metų ir asmenys,

nedarbingi dėl amžiaus arba invalidumo) turi teisę kartu laikinai apsigyventi

Lietuvos Respublikoje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1518, 00.01.04, Žin., 2000, Nr.5-125 (00.01.19)

20

straipsnis. Leidimo laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje išdavimas

santuokos pagrindu

Užsieniečiui,

sudariusiam santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu arba nuolat gyvenančiu

Lietuvos Respublikoje užsieniečiu, leidimas laikinai apsigyventi Lietuvos

Respublikoje išduodamas vieneriems metams. Šiuo pagrindu naujas leidimas

kiekvienais metais išduodamas užsieniečiui, jeigu santuoka nenutraukta.

21

straipsnis. Leidimų laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo

pagrindai

laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui panaikinamas, jeigu:

1) leidimas

gautas apgaulės būdu;

2) užsienietis

padaro nusikaltimą, už kurį nuteisiamas laisvės atėmimu, - po bausmės atlikimo

arba atleidimo nuo tolesnio bausmės atlikimo Lietuvos Respublikoje;

3) nevykdoma

arba nutraukiama gamybinė-komercinė ar kitokia darbinė veikla Lietuvos

Respublikoje;

4) panaikintas

leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje;

5) užsienietis

nutraukė mokymąsi ar kvalifikacijos kėlimą mokslo ar mokymo įstaigose arba yra

pašalintas iš jų;

6) užsieniečio

gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai

tvarkai, gyventojų sveikatai ir dorovei;

7) užsienietis

išvyko iš Lietuvos Respublikos gyventi į kitą valstybę.

laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje gali būti panaikintas nutraukus

santuoką, jei santuoka buvo pagrindas gauti leidimą laikinai apsigyventi

Lietuvos Respublikoje.

laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje panaikina Vidaus reikalų ministerija

ar jos įgaliota institucija.

V SKYRIUS

UŽSIENIEČIŲ

NUOLATINIS GYVENIMAS

LIETUVOS

RESPUBLIKOJE

22 straipsnis.

Leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo sąlygos

jo paties prašymu išduodamas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje,

jeigu užsienietis atitinka šias sąlygas:

1) turėjo

leidimą laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje pastaruosius penkerius

metus;

2) turi

gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje;

3) turi teisėtą

pragyvenimo šaltinį Lietuvos Respublikoje.

straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, išsaugojusiam

teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę, ir kartu su juo atvykstantiems šeimos

nariams, kai jie persikelia nuolat gyventi į Lietuvos Respubliką.

3.

Užsieniečiams, nurodytiems šio įstatymo 19 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir atitinkantiems

šio straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas, leidimai nuolat gyventi Lietuvos

Respublikoje išduodami atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos interesus.

23

straipsnis. Leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo sąlygos šeimų

susijungimo pagrindu

Užsieniečiui,

kuris atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies

2, 3, 4 punktuose numatytais atvejais ir gyvena Lietuvos Respublikoje

pastaruosius dvejus metus, leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje

išduodamas, jei užsienietis atitinka šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2, 3

punktuose numatytus reikalavimus ir nėra pagrindų, nurodytų šio įstatymo 14

straipsnyje, atsisakyti išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

24

straipsnis. Leidimų nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindai

užsieniečiui nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje gali būti panaikinamas,

jeigu:

1) leidimas buvo

gautas apgaulės būdu;

2) užsienietis

Lietuvos Respublikoje padarė tyčinį nusikaltimą, už kurį įstatymas numato

laisvės atėmimo bausmę, - po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo tolesnio

bausmės atlikimo Lietuvos Respublikoje;

3) jo gyvenimas

kelia didelę grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, viešajai tvarkai, gyventojų

sveikatai ir dorovei;

4) užsienietis

išvyko nuolat gyventi į kitą valstybę;

5) nustatyta,

kad užsienietis sudarė fiktyvią santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu arba

nuolat gyvenančiu Lietuvos Respublikoje užsieniečiu.

straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose numatytais atvejais leidimai nuolat gyventi

Lietuvos Respublikoje panaikinami teismo sprendimu, o kitais atvejais - Vidaus

reikalų ministerijos ar jos įgaliotos institucijos sprendimu.

VI SKYRIUS

UŽSIENIEČIŲ

DARBAS LIETUVOS RESPUBLIKOJE

25 straipsnis.

Užsieniečio pareiga įsigyti leidimą dirbti

Užsienietis,

kuris nori įsidarbinti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, privalo

įsigyti leidimą dirbti.

26

straipsnis. Užsieniečiai, iš kurių nereikalaujama įsigyti leidimo dirbti

Lietuvos Respublikoje

Užsienietis

atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu:

1) turi leidimą

nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;

2) turi leidimą

laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą pagal šio įstatymo 19

straipsnio 1 dalies 1-4 punktus bei 19 straipsnio 2 dalies 1-3 punktus;

3) nori

įsidarbinti vykdyti bendras su užsienio valstybėmis vyriausybines programas;

4) yra užsienio

įmonės, įstaigos, užmezgusios ekonominius ryšius su atitinkama Lietuvos

Respublikos įmone, įstaiga, vadovas ar jo įgaliotas atstovas;

5) yra

sportininkas profesionalas, jei jis atvyksta dirbti ne ilgesniam kaip 6 mėnesių

laikotarpiui;

6) yra įmonės su

užsienio kapitalu vadovas arba jo įgaliotas atstovas, specialistas, kuris

atvyksta paleisti, derinti užsienyje įgytų įrengimų ar mokyti jais dirbti

darbuotojus, konsultantas, kuris atvyksta dirbti ne ilgiau kaip 3 mėnesius;

7) atvyksta

į Lietuvos Respubliką dirbti mokslo įstaigose ar aukštosiose mokyklose

mokslinių tyrimų arba pedagoginio darbo ne ilgesniam kaip 90 dienų

laikotarpiui;

8) yra

studentas, atvykstantis stažuoti ar dirbti į Lietuvos Respubliką pagal

visuomeninių (nevyriausybinių) organizacijų vykdomas tarptautines mainų

stažuotėmis programas vienerių metų laikotarpiui. Šį laikotarpį galima pratęsti

dar 6 mėnesius.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1518, 00.01.04, Žin., 2000, Nr.5-125 (00.01.19)

27 straipsnis.

Leidimo dirbti išdavimas

dirbti užsieniečiui išduoda Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

dirbti išduodamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą kasmetinę

užsieniečių įsidarbinimo Lietuvos Respublikoje kvotą ir vidaus darbo rinkos

poreikius.

28

straipsnis. Prašymo išduoti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo

terminai

Užsieniečio

prašymas išduoti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje turi būti išnagrinėtas ne

vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos.

29 straipsnis.

Leidimo dirbti galiojimas Lietuvos Respublikoje

dirbti užsieniečiui išduodamas ne ilgiau kaip vieneriems metams, nurodant darbą

(pareigas) ir įmonę (įstaigą), kurioje užsienietis dirbs.

gamybiniam būtinumui, leidimą Socialinės apsaugos ir darbo ministerija gali

išduoti laikui, reikalingam užbaigti pradėtą darbą, bet ne ilgiau kaip dvejiems

metams. Jei darbo sutartis pratęsiama, tokie užsieniečiai įskaitomi į tų metų

užsieniečių įdarbinimo kvotą.

30 straipsnis.

Užsieniečių įsidarbinimas

gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu galiojantį leidimą

dirbti, išskyrus atvejus, išvardytus šio įstatymo 26 straipsnyje.

sutartyje kaip privalomos sąlygos nurodoma, į kokį darbą (pareigas) ir kuriam

laikui užsienietis priimamas dirbti, taip pat užsieniečio įsipareigojimai

dirbti tik darbo sutartyje nurodytą darbą ir išvykti iš Lietuvos Respublikos

pasibaigus darbo sutartyje nustatytam laikui.

sutartis su užsieniečiu negali būti sudaroma ilgesniam laikui, negu užsienietis

yra gavęs leidimą dirbti.

pasirašytą darbo sutartį darbdavys per 3 dienas įteikia registruoti Lietuvos

darbo biržai, kuri per 2 savaites patikrina, ar užsienietis įsidarbina pagal

šio įstatymo nustatytą tvarką ir sąlygas. Darbo sutartis įsigalioja, kai ji

įregistruojama Lietuvos darbo biržoje.

darbo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo įstatymai ir šis įstatymas.

31 straipsnis.

Leidimų dirbti Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindai

dirbti panaikinamas, jeigu:

1) leidimą

dirbti užsienietis gavo apgaulės būdu;

2) užsienietis

nesudarė darbo sutarties per mėnesį nuo leidimo dirbti išdavimo dienos arba

imasi kitos darbinės veiklos, neturėdamas jai leidimo;

3) darbo

sutartis nutraukta.

dirbti panaikina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

apsaugos ir darbo ministerija, panaikinusi užsieniečiui išduotą leidimą dirbti

nepasibaigus jo galiojimo laikui, privalo apie tai per 7 dienas raštu pranešti

darbdaviui, užsieniečiui, Vidaus reikalų ministerijai ar jos įgaliotai

institucijai.

VII SKYRIUS

UŽSIENIEČIO

IŠSIUNTIMAS IŠ  LIETUVOS RESPUBLIKOS

32 straipsnis.

Užsieniečio įpareigojimas išvykti

kurio viza ar leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas arba jis

gyvena su negaliojančia viza ar leidimu laikinai apsigyventi Lietuvoje,

įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos.

įvažiavimo į Lietuvos Respubliką atveju užsienietis įpareigojamas išvykti iš

valstybės, jeigu yra joje ilgiau nei Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi

ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nustatytą buvimo valstybėje laiką.

33

straipsnis. Sprendimų dėl įpareigojimo išvykti ir išsiuntimo vykdymo terminai

kuriuo užsienietis įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti

įvykdytas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos privalo būti įvykdytas ne

vėliau kaip per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, jeigu nėra objektyvių

aplinkybių, trukdančių įvykdyti šį sprendimą.

34 straipsnis.

Užsieniečio išsiuntimo pagrindai

Užsienietis

išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jis:

1) per nustatytą

laiką neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos;

2) neteisėtai

atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai gyvena Lietuvos Respublikoje.

35

straipsnis. Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti arba jo išsiuntimo

iš Lietuvos Respublikos priėmimas

dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti arba jo išsiuntimo iš Lietuvos

Respublikos, išskyrus užsieniečius, turinčius leidimą nuolat gyventi Lietuvos

Respublikoje, priima Vidaus reikalų ministerija ar jos įgaliota institucija.

dėl užsieniečių, turinčių leidimus nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje,

išsiuntimo iš šalies Vidaus reikalų ministerijos teikimu priima teismas.

vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

36

straipsnis. Aplinkybės, į kurias atsižvelgiama išsiunčiant užsienietį arba dėl

kurių užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos gali būti atidėtas

užsienietį iš šalies gali būti atsižvelgiama į jo:

1) teisėto buvimo

šalyje laiką;

2) socialinius,

ekonominius ir kitus ryšius šalyje;

3) išsiuntimo

pasekmę šeimos nariams, kurie teisėtai gyvena Lietuvos Respublikoje.

išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos atidedamas, jeigu:

1) valstybėje, į

kurią užsienietis išsiunčiamas, gresia realus pavojus jo gyvybei ar sveikatai

arba jis gali būti persekiojamas dėl politinių įsitikinimų ar kitokių

priežasčių;

2) užsienietį

atsisako priimti valstybė, į kurią jis gali būti išsiųstas;

3) sprendimas

dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos apskundžiamas teismui;

4) užsieniečiui

būtina neatidėliotina medicinos pagalba. Tokiu atveju užsieniečio sveikatos

būklę turi patvirtinti sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinė

komisija.

37

straipsnis. Sprendimo išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos apskundimas

Vidaus reikalų

ministerijos ar jos įgaliotos institucijos sprendimas užsienietį išsiųsti iš

Lietuvos Respublikos gali būti apskųstas teismui per 7 dienas nuo sprendimo

įteikimo užsieniečiui dienos. Teismas sprendimą priima ne vėliau kaip per 10

dienų nuo skundo įteikimo.

38

straipsnis. Užsieniečio laikinas apgyvendinimas Užsieniečių registracijos

centre

Laikinai, iki

neteisėtai į Lietuvos Respubliką atvykę ir neteisėtai joje esantys užsieniečiai

įstatymo nustatyta tvarka bus išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, jie gali būti

apgyvendinti Užsieniečių registracijos centre.

39 straipsnis.

Išsiuntimo lėšos

iš Lietuvos Respublikos išsiunčiamas:

1) savo lėšomis;

2) fizinių arba

juridinių asmenų, kurių jis buvo kviestas arba materialiai išlaikomas, lėšomis.

numatytų šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, užsienietis iš Lietuvos

Respublikos išsiunčiamas valstybės lėšomis.

40 straipsnis.

Pervežėjų atsakomybė

užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, tai pervežėjas, atvežęs

tokį užsienietį, grąžina jį į tą valstybę, iš kurios atvežė, savo lėšomis.

užsieniečių grąžinimą pervežėjui lėšų nekompensuoja.

41 straipsnis.

Draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką

kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos šio įstatymo 34 straipsnyje

numatytais pagrindais, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką

apibrėžtam arba neapibrėžtam laikui.

draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima arba panaikina

Vidaus reikalų ministerija ar jos įgaliota institucija.

VIII SKYRIUS

UŽSIENIEČIŲ

TEISINĖ ATSAKOMYBĖ

42 straipsnis.

Užsieniečių teisinė atsakomybė

Užsieniečiai,

padarę Lietuvos Respublikoje nusikaltimą arba kitą teisės pažeidimą, atsako

pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės

sutartys nenumato kitaip.

43

straipsnis. Užsieniečio pareiga patvirtinti asmens tapatybę ir teisėtus buvimo

Lietuvos Respublikoje pagrindus

Policijos

pareigūno reikalavimu užsienietis privalo pateikti dokumentus, patvirtinančius

asmens tapatybę ir įrodančius, kad jis šalyje yra teisėtai.

44 straipsnis.

Užsieniečio identifikacija

pakankamai pagrįstų abejonių dėl užsieniečio asmens tapatybės arba dėl

užsieniečio kelionės dokumento tikrumo, policijos pareigūnas turi teisę

laikinai paimti užsieniečio kelionės dokumentą, kelionės bilietus, kitus

dokumentus, kol bus išaiškinta užsieniečio tapatybė ar dokumentų tikrumas.

sulaikytas užsienietis nepateikia šio straipsnio 1 dalyje išvardytų dokumentų,

policijos pareigūnas turi teisę atlikti asmens apžiūrą ir daiktų patikrinimą.

Apie tai surašomas protokolas.

tapatybei nustatyti užsienietis gali būti nufotografuotas ir paimti jo pirštų

atspaudai.

45 straipsnis.

Policijos teisė sulaikyti užsienietį identifikavimo tikslu

teisę sulaikyti užsienietį:

1) jeigu jis

atsisako patvirtinti arba negali įrodyti asmens tapatybės;

2) jeigu yra

pagrindo manyti, kad užsienietis Lietuvos Respublikos teritorijoje yra

netesėtai ir jis neįrodo savo buvimo teisėtumo.

kuris negali patvirtinti arba nepatvirtina asmens tapatybės ar teisėto buvimo

Lietuvos Respublikoje, policija gali sulaikyti ne ilgiau kaip 48 valandoms. Per

nurodytą laiką nepavykus nustatyti užsieniečio asmens tapatybės ar teisėto

buvimo Lietuvos Respublikoje, užsienietis teismo sprendimu siunčiamas į

Užsieniečių registracijos centrą.

laikino apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre tvarką ir sąlygas

nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

IX SKYRIUS

TEISĖ APSKŲSTI

VALDYMO INSTITUCIJĄ

BEI PAREIGŪNO

SPRENDIMUS

46 straipsnis.

Užsieniečio teisė skųstis

kuris mano, kad jo teisės pažeistos, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta

tvarka gali apskųsti valdymo institucijų bei pareigūnų sprendimus, priimtus

remiantis šiuo įstatymu.

priėmusi sprendimą dėl užsieniečio skundo, antrą kartą to paties skundo

nenagrinėja.

47 straipsnis.

Valdymo institucijos ar pareigūno sprendimo apskundimo atvejai

institucijos ar pareigūno priimtus sprendimus dėl atsisakymo išduoti leidimą

užsieniečiui laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, dėl leidimų

laikinai apsigyventi panaikinimo užsienietis gali apskųsti teismui.

turi teisę sprendimą dėl leidimo dirbti panaikinimo apskųsti teismui.

48 straipsnis.

Skundo pateikimo tvarka

valdymo institucijų bei pareigūnų veiksmų arba neveikimo gali pateikti asmuo,

kurio teisės pažeistos, arba jo įgaliotas atstovas.

paduodamas teismui pagal valdymo institucijos arba pagal pareigūno, kurių

veiksmai ar neveikimas skundžiami per 7 dienas, darbo vietą, o teismas per 10

dienų privalo išnagrinėti užsieniečio skundą.

X SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

49 straipsnis.

Tarptautinės sutartys

Jeigu Lietuvos

Respublikos tarptautinėje sutartyje nustatytos kitokios nuostatos negu šiame

įstatyme, taikomos tarptautinės sutarties nuostatos.

50 straipsnis.

Šio įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarka

įsigalioja nuo 1999 m. liepos 1 d.

įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl užsieniečių

teisinės padėties” įgyvendinimo įstatymas.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo

priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                                                                 VALDAS

ADAMKUS