LegalizeLietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
Suvestinė redakcija nuo 2018-12-14
Įstatymas paskelbtas: Žin. 2011, Nr. 85-4126, i. k. 1111010ISTA0XI-1480
LIETUVOS RESPUBLIKOS
CIVILINIO PROCESO KODEKSO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
2011 m. birželio 21 d. Nr. XI-1480
Vilnius
(Žin., 2002, Nr. 36-1340; 2003, Nr. 39-1765; 2004, Nr. 63-2244, Nr. 72-2494; 2005, Nr. 18-574; 2006, Nr. 77-2973; 2008, Nr. 50-1844, Nr. 137-5367, Nr. 138-5446; 2010, Nr. 84-4408)
1 straipsnis. 1 straipsnio 1 ir 4 dalių pakeitimas
Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis Kodeksas nustato civilinių, darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų bylų ir kitų bylų dėl privatinių teisinių santykių bei ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo bei vykdymo, prašymų dėl užsienio teismų sprendimų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje tvarką, taip pat skundų dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimų nagrinėjimo tvarką. Darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų bylos, bylos dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams ir ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos pagal šio Kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.“
Pakeisti 1 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Įgyvendinant Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktus, kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose gali būti nustatomos ir kitos bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo bei vykdymo ar kitos procesinės taisyklės, negu numato šis Kodeksas.“
2 straipsnis. 3 straipsnio 3 ir 4 dalių pakeitimas
Pakeisti 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Gavęs Konstitucinio Teismo nutarimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą. Teismas taip pat nutartimi sustabdo bylos nagrinėjimą, kai Konstitucinis Teismas yra priėmęs nagrinėti kito teismo nutartyje suformuluotą paklausimą tuo pačiu teisės klausimu ir teismas neturi kitų teisinių argumentų dėl įstatymo arba teisės akto atitikties Konstitucijai ar įstatymams. Šiuo atveju teismas bylos į Konstitucinį Teismą nesiunčia. Paskelbus Konstitucinio Teismo nutarimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą.“
Pakeisti 3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Nagrinėdamas konkrečią bylą nustatęs, kad norminis teisės aktas ar jo dalis, kurio atitikties Konstitucijai ar įstatymams kontrolė nepriklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, gali prieštarauti įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui, teismas, priimdamas sprendimą, neturi tokiu teisės aktu vadovautis. Šiuo atveju bendrosios kompetencijos teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreipiasi į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar atitinkamas norminis teisės aktas ar jo dalis atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą. Gavęs įsiteisėjusį administracinio teismo sprendimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą. Teismas taip pat nutartimi sustabdo bylos nagrinėjimą, kai administracinis teismas yra priėmęs nagrinėti kito teismo nutartyje suformuluotą paklausimą tuo pačiu teisės klausimu ir teismas neturi kitų teisinių argumentų dėl norminio teisės akto ar jo dalies atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui. Šiuo atveju teismas bylos į administracinį teismą nesiunčia. Įsiteisėjus administracinio teismo sprendimui, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą. Norminis administracinis aktas ar jo dalis laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kurią oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl tokio norminio akto ar jo dalies pripažinimo neteisėtu.“
3 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Vienodos teismų praktikos formavimas
Vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.“
5 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„8 straipsnis. Kooperacijos (bendradarbiavimo) principas
Teismas, šio Kodekso nustatyta tvarka bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta. Dalyvaujantys byloje asmenys šio Kodekso nustatyta tvarka bendradarbiauja tarpusavyje ir su teismu.“
6 straipsnis. 9 straipsnio 1 dalies pakeitimas
9 straipsnio 1 dalyje po žodžio „valstybės“ įrašyti žodį „tarnybos“, po žodžio „paslaptį“ įrašyti žodžius „arba kai teismas imasi priemonių šalims sutaikyti“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„1. Visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai. Motyvuota teismo nutartimi teismo posėdis gali būti uždaras – žmogaus asmeninio ar šeiminio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat kai viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį arba kai teismas imasi priemonių šalims sutaikyti.“
7 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„10 straipsnis. Bylos medžiagos viešumas
Visa išnagrinėtos civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus medžiagą tų bylų, kurios buvo išnagrinėtos uždarame teismo posėdyje, yra vieša ir su ja susipažinti gali ir byloje nedalyvavę asmenys. Jie turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka daryti bylos medžiagos kopijas ir išrašus. Tokią teisę šie asmenys įgyja, kai sprendimas ar teismo procesą užbaigianti nutartis įsiteisėja, o jeigu byla gali būti nagrinėjama kasacine tvarka, – ją išnagrinėjus kasacine tvarka arba pasibaigus apskundimo kasacine tvarka terminui. Su vykdomosios bylos medžiaga galima susipažinti, kai sprendimas yra įvykdytas.
Priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis. Dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas, gali būti duodamas atskirasis skundas.
Norėdamas susipažinti su išnagrinėtos bylos medžiaga, asmuo atitinkamo teismo pirmininkui turi pateikti nustatytos formos prašymą ir jame nurodyti savo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą, asmens kodą ir susipažinimo su išnagrinėtos bylos medžiaga tikslą. Susipažinimo su išnagrinėtos bylos medžiaga tvarką nustato teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos vyriausiuoju archyvaru.
Su bylos medžiaga, sudarančia valstybės ar tarnybos paslaptį, turi teisę susipažinti asmenys, kuriems ši teisė yra suteikta vadovaujantis įstatymais ir kuriems tokios informacijos reikia jų pareigoms atlikti. Asmuo, teikiantis teismui dokumentus ar medžiagą, kuriuose esantys duomenys sudaro profesinę ar komercinę paslaptį, gali prašyti teismo neteikti jų susipažinti ir kopijuoti. Dėl to teismas priima nutartį.“
„22 straipsnis. Civilinių bylų priskirtinumas teismams
Teismams nagrinėti šio Kodekso nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. Įstatymų numatytais atvejais gali būti nustatyta privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka.
Teismai taip pat nagrinėja bylas ypatingosios teisenos tvarka, prašymus dėl užsienio teismų sprendimų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, taip pat skundus dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimų.“
9 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas
26 straipsnio 2 dalį pripažinti netekusia galios ir šį straipsnį išdėstyti taip:
„26 straipsnis. Civilinių bylų rūšinis teismingumas
Visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas šio Kodekso 27, 28 straipsniuose.“
„27 straipsnis. Civilinės bylos, teismingos apygardos teismams
Apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas:
1) kuriose ieškinio suma didesnė kaip vienas šimtas penkiasdešimt tūkstančių litų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo;
2) dėl autorinių neturtinių teisinių santykių;
3) dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių;
4) dėl bankroto ir restruktūrizavimo;
5) kurių viena šalis yra užsienio valstybė;
6) pagal ieškinius dėl priverstinio akcijų (dalių, pajų) pardavimo;
7) pagal ieškinius dėl juridinio asmens veiklos tyrimo;
8) dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginimo;
9) kitas civilines bylas, kurias pagal įstatymus kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja apygardos teismai.“
11 straipsnis. 31 straipsnio 3 dalies pakeitimas
31 straipsnio 3 dalyje vietoj skaičiaus ir žodžio „35 straipsnio“ įrašyti skaičius ir žodžius „34 straipsnio 5 dalyje“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„3. Išimtinis teismingumas gali būti keičiamas šio Kodekso 34 straipsnio 5 dalyje numatytais atvejais ir tvarka.“
12 straipsnis. 33 straipsnio 2 dalies pakeitimas
Pakeisti 33 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Priešieškinis, neatsižvelgiant į tai, koks jo teismingumas, pareiškiamas tos vietos teismui, kuriame nagrinėjamas pradinis ieškinys. Jeigu ieškinio reikalavimo padidinimas, ieškinio dalyko pakeitimas, priešieškinio padavimas keičia rūšinį bylos teismingumą, pradinį ieškinį nagrinėjantis teismas išsprendžia visus su ieškinio (priešieškinio) priėmimu susijusius klausimus ir nagrinėja visą bylą iš esmės.“
13 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas ir papildymas
Pakeisti ir papildyti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„34 straipsnis. Teismo priimtos savo žinion bylos perdavimas kitam teismui
Teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje numatytus atvejus.
Teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui:
1) jeigu pripažįsta, kad ta byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame teisme, konkrečiai – pagal daugumos įrodymų buvimo vietą, išskyrus išimtinio teismingumo atvejus;
2) jeigu atsakovas, kurio gyvenamoji vieta pirmiau nebuvo žinoma, paprašo perduoti bylą jo gyvenamosios vietos teismui;
3) jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą;
4) jeigu, iškėlus bylą tame teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles;
5) sustabdžius bylą dėl to, kad atsakovui iškelta bankroto byla. Šiuo atveju ji perduodama bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.
Šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytu atveju klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui išsprendžia apygardos teismo, kurio veiklos teritorijoje yra šie apylinkės teismai, pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, arba iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.
Dėl teismo nutarties, kuria byla perduodama nagrinėti kitam teismui, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 5 punktuose nurodytus atvejus, gali būti paduodamas atskirasis skundas. Byla perduodama nagrinėti iš vieno teismo į kitą, kai įsiteisėja dėl to priimta teismo nutartis.
Kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjas, teismo valstybės tarnautojas ar teismo darbuotojas ir byla teisminga teismui, kuriame jis dirba, arba kai teisme (išskyrus Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Lietuvos apeliacinį teismą), kuriam teisminga byla, teisėju, teismo valstybės tarnautoju ar teismo darbuotoju dirba dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), arba kai prieš paskiriant teisėjui nagrinėti bylą paaiškėja, kad tame teisme nėra teisėjų, turinčių teisę ją nagrinėti, byla perduodama nagrinėti kitam teismui šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.“
14 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„35 straipsnis. Bylos priėmimo kitame teisme tvarka
Kiekvieną bylą, iš vieno teismo perduotą nagrinėti kitam teismui šio Kodekso 34 straipsnyje numatytais atvejais ir tvarka, turi besąlygiškai priimti savo žinion tas teismas, kuriam ji perduota, ir jokie ginčai dėl to tarp teismų neleidžiami. Aukštesnės pakopos teismas, konstatavęs, kad byla, vadovaujantis šio Kodekso 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, jam perduota neteisėtai, nutartimi ją perduoda nagrinėti pagal teismingumą. Dėl šios nutarties gali būti duodamas atskirasis skundas.
Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui, byloje priimti teismų sprendimai ir nutartys negali būti naikinami tuo pagrindu, kad teismas išnagrinėjo bylą pažeisdamas teismingumo taisykles.“
15 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„36 straipsnis. Bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimų sprendimas
Iškelta civilinė byla negali būti nutraukta arba pareiškimas negali būti paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad byla teisminga administraciniam teismui. Šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą.
Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.
Kai teismui kyla abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, šiuos klausimus rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija, į kurią įeina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas ir po vieną šių teismų pirmininkų paskirtą teisėją.
Šio straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais teismas motyvuotą nutartį dėl bylos rūšinio teismingumo klausimų sprendimo paduoda per Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą.
Šio straipsnio 3 dalyje numatytos specialios teisėjų kolegijos posėdžiams pirmininkauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Specialios teisėjų kolegijos sprendimas priimamas bendru sutarimu arba kolegijos narių balsų dauguma; jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia kolegijos posėdžio pirmininko balsas. Nutartis dėl bylos rūšinio teismingumo klausimų sprendimo yra galutinė ir neskundžiama.
Išsprendus bylos rūšinio teismingumo klausimą, byla kompetentingam ją nagrinėti teismui išsiunčiama per tris darbo dienas nuo specialios teisėjų kolegijos nutarties priėmimo dienos. Speciali teisėjų kolegija taip pat turi teisę pareikštus reikalavimus išskirti į atskiras bendrosios kompetencijos ir administraciniame teisme nagrinėtinas bylas.
Kai dėl bylos rūšinio teismingumo į specialią teisėjų kolegiją kreipėsi bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos arba kasacinis teismas ir speciali teisėjų kolegija konstatuoja bylos rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimą, bendrosios kompetencijos žemesnės instancijos teismų procesiniai sprendimai, kuriais ginčas išspręstas iš esmės, netenka teisinės galios ir byla pagal rūšinį teismingumą perduodama nagrinėti atitinkamam administraciniam teismui.
Kai byla bendrosios kompetencijos teismui perduodama iš administracinio teismo, bendrosios kompetencijos teismas nustato dalyvaujančių byloje asmenų procesinę padėtį ir prireikus imasi priemonių procesinių dokumentų trūkumams pašalinti.“
16 straipsnis. 38 straipsnio 2 dalies pakeitimas
Pakeisti 38 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Nepilnamečių nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų, taip pat fizinių asmenų, kurių civilinis veiksnumas apribotas, atstovais pagal įstatymą teisme yra atitinkamai jų tėvai, įtėviai ar rūpintojai. Šioje dalyje nurodytiems nepilnamečiams ir fiziniams asmenims, kurių civilinis veiksnumas apribotas, kurie yra bylos šalys arba tretieji asmenys, turi būti pranešta apie prasidėjusį teismo procesą ir pasiūloma jame dalyvauti.“
17 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„39 straipsnis. Kuratoriaus paskyrimas
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.