Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas

Šio įstatymo paskirtis – nustatyti kardomosios priemonės – suėmimo – vykdymo tvarką ir sąlygas, taip pat suimtųjų, laikomų laisvės atėmimo vietų įstaigoje, teisinę padėtį.

Šiuo įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio įstatymo priede.

Suėmimas vykdomas pagal tuo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus.

Suėmimo vykdymą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos įstatymų kolizijos atveju taikomas palankesnis suimtojo teisinę padėtį nustatantis įstatymas.

Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje nustatytos kitokios taisyklės negu šiame įstatyme, taikomos tarptautinės sutarties taisyklės.

Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems paskirtas suėmimas, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, šis ir kiti tokius apribojimus nustatantys įstatymai.

Užsieniečių, kuriems paskirtas suėmimas, teisinę padėtį nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys šių asmenų teises, laisves ir pareigas jų buvimo Lietuvos Respublikoje metu, Baudžiamojo proceso kodeksas, šis ir kiti suimtųjų užsieniečių teisinę padėtį reglamentuojantys įstatymai, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.

Vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Su suimtuoju net ir jo sutikimu draudžiami medicinos, biologiniai ir kitokie mokslo bandymai. Draudžiama, išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytus atvejus, filmuoti ar fotografuoti suimtąjį be išankstinio jo sutikimo.

Suimtieji iki jų pasiuntimo į laisvės atėmimo vietų įstaigą gali būti laikomi teritorinės policijos įstaigos areštinėje ne ilgiau kaip penkiolika parų, kol bus atliekami procesiniai veiksmai, kurių negalima atlikti šiems asmenims esant laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Suimtieji ikiteisminio tyrimo metu prokuroro motyvuotu nutarimu, o bylos nagrinėjimo teisme metu teisėjo ar teismo motyvuota nutartimi iš laisvės atėmimo vietų įstaigos gali būti perkelti (uždaryti) į teritorinės policijos įstaigos areštinę ne ilgiau kaip septynioms paroms, kad būtų galima atlikti procesinius veiksmus, jeigu procesinių veiksmų atlikimo negalima užtikrinti suimtiesiems esant laisvės atėmimo vietų įstaigoje arba dėl suimtųjų dalyvavimo nagrinėjant bylą teisme. Toks laikymas teritorinės policijos įstaigos areštinėje turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga. Šiems suimtiesiems taikomos šio įstatymo, išskyrus 13 straipsnio 3 dalies 2 punktą, 5 ir 6 dalis, 14 straipsnį, 15 straipsnio 2 ir 5 dalis bei 6 dalies 1 ir 2 punktus, 16, 21, 22 ir 23 straipsnius, nuostatos. Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina Lietuvos policijos generalinis komisaras.

Asmenis, kuriems paskirtas suėmimas, išskyrus arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančius nuteistuosius, suima ikiteisminio tyrimo ar kiti teisėsaugos institucijų pareigūnai.

Suimant gali būti daroma asmens krata. Asmens krata daroma Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Nuteistasis, atliekantis arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, gavus ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį skirti jam suėmimą, nedelsiant izoliuojamas nuo kitų nuteistųjų.

Suimtieji į laisvės atėmimo vietų įstaigą priimami, kai laisvės atėmimo vietų įstaigoje gaunamas:

Suimtuosius į laisvės atėmimo vietų įstaigą ir iš jos konvojuoja konvojavimo teisę turinčios institucijos.

Į laisvės atėmimo vietų įstaigą atvykusiems suimtiesiems daroma asmens krata, jų turimi daiktai patikrinami. Daryti asmens kratą ir jos metu dalyvauti gali tik tos pačios lyties pareigūnai.

Į laisvės atėmimo vietų įstaigą atvykę suimtieji ne vėliau kaip kitą dieną pasirašytinai supažindinami su suėmimo vykdymo tvarka, jų teisėmis, pareigomis ir draudimais. Šią informaciją laisvės atėmimo vietų įstaiga pateikia lietuvių kalba arba suimtojo gimtąja kalba, arba ta kalba, kurią suimtasis supranta. Teisingumo ministro nustatyta tvarka laisvės atėmimo vietų įstaigoje turi būti skelbiamos suimtųjų teisės, pareigos, jiems taikomi draudimai ir kita su suėmimo vykdymu susijusi aktuali informacija, taip pat suimtųjų dienotvarkė.

Apie suimtojo atvykimą į laisvės atėmimo vietų įstaigą ne vėliau kaip kitą dieną suimtojo sutikimu pranešama jo nurodytam asmeniui.

Suimtieji turi teisę teisingumo ministro nustatyta tvarka nekliudomai susitikti, susirašinėti su savo gynėju ir jam skambinti. Susitikimų ir skambinimo kartų skaičius ir trukmė, laiškų kiekis neribojami.

Suimtųjų bendravimo su savo gynėju metu turi būti užtikrinamas suimtojo ir jo gynėjo bendravimo konfidencialumas.

Jeigu suimtasis pageidauja paskambinti gynėjui ar susirašinėti su savo gynėju, bet asmeninėje sąskaitoje neturi pinigų skambinimo išlaidoms apmokėti, vokams, pašto ženklams, rašymo priemonėms ir popieriui įsigyti, suimtojo prašymu laisvės atėmimo vietų įstaiga iš šios įstaigos lėšų sudaro sąlygas skambinti gynėjui ar aprūpina susirašinėti su gynėju būtinomis priemonėmis arba sudaro sąlygas į gynėją kreiptis elektroninių ryšių priemonėmis.

Šio straipsnio 2 dalies nuostatos mutatis mutandis taikomos ir tais atvejais, kai laisvės atėmimo vietų įstaigoje suimtiesiems teikiamos notarinės ir mediacijos paslaugos.

Suimtieji turi teisę siųsti ir gauti neribotą kiekį laiškų.

Suimtiesiems draudžiama siųsti anoniminius ar kolektyvinius skundus valstybės ir savivaldybių institucijoms. Be to, draudžiama kreiptis į valstybės ir savivaldybių institucijas su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais kitų asmenų vardu.

Laiškų siuntimo išlaidas apmoka patys suimtieji.

Suimtųjų gaunami ir siunčiami laiškai (išskyrus suimtųjų susirašinėjimą su savo gynėju, nusikalstamą veiką tiriančiu ikiteisminio tyrimo pareigūnu ar prokuroru, teismu, kurio žinioje yra byla, kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti asmenų, kuriems suėmimas vykdomas Lietuvoje, pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika) ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi gali būti tikrinami, kad būtų užkirstas kelias nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės pažeidimams arba apsaugotos kitų asmenų teisės ir laisvės, arba laikinai (iki trijų mėnesių) apribotas laiškų išsiuntimas ir įteikimas. Ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartyje turi būti nurodomi laiškų tikrinimo arba išsiuntimo ir įteikimo apribojimo pagrindai, trukmė, būdas, asmenys, kurių siunčiami ar gaunami laiškai bus tikrinami arba kuriems leidžiama siųsti bei iš jų gauti laiškus, ir kitos aplinkybės, dėl kurių laiškus būtina tikrinti arba apriboti jų išsiuntimą ir įteikimą. Laiškų išsiuntimo ir įteikimo apribojimo terminas gali būti pratęstas, tačiau kiekvienu atveju ne ilgesniam negu trijų mėnesių laikotarpiui. Laiškų tikrinimas nutraukiamas arba jų išsiuntimas ir įteikimas atnaujinamas išnykus pagrindams, dėl kurių laiškai buvo tikrinami arba jų išsiuntimas ir įteikimas buvo apribotas.

Jeigu suimtasis pageidauja kreiptis į nusikalstamą veiką tiriantį ikiteisminio tyrimo pareigūną ar prokurorą, teismą, kurio žinioje yra byla, kitas valstybės ir savivaldybių institucijas ir tarptautines organizacijas, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti asmenų, kuriems suėmimas vykdomas Lietuvoje, pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika, bet asmeninėje sąskaitoje neturi pinigų vokams, pašto ženklams, rašymo priemonėms ir popieriui įsigyti, šio suimtojo prašymu laisvės atėmimo vietų įstaiga iš šios įstaigos lėšų aprūpina jį susirašinėti su šioje dalyje nurodytais adresatais būtinomis priemonėmis arba sudaro sąlygas į šiuos adresatus kreiptis elektroninių ryšių priemonėmis.

Suimtieji turi teisę Civilinio kodekso nustatyta tvarka sudaryti santuoką.

Apie suimtojo prašymą suteikti jam galimybę sudaryti santuoką laisvės atėmimo vietų įstaiga privalo nedelsdama raštu pranešti šio suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiam ar jį atliekančiam prokurorui arba teismui, kurio žinioje yra byla.

Suimtojo santuoka sudaroma laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

Santuokos sudarymo tvarką nustato teisingumo ministras.

Suimtieji turi teisę laisvės atėmimo vietų įstaigos nustatytu laiku atlikti religines apeigas.

Dvasininkus religinėms apeigoms atlikti kviečia laisvės atėmimo vietų įstaiga.

Laisvės atėmimo vietų įstaiga privalo užtikrinti, kad religinės apeigos netrukdytų kitų suimtųjų poilsiui.

Suimtieji turi teisę pasimatyti su kitais asmenimis, jeigu nėra gautas suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinis nurodymas apriboti suimtojo teisę pasimatyti. Duoti šį nurodymą galima tik siekiant užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės pažeidimams, apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves arba kai suimtojo pasimatymas galėtų pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei. Jeigu ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla, nurodo apriboti suimtojo teisę pasimatyti, šiam suimtajam ir laisvės atėmimo vietų įstaigai turi būti nurodoma šio draudimo trukmė, asmenys, su kuriais leidžiama pasimatyti, ir kitos aplinkybės, dėl kurių draudimą būtina taikyti.

Suimtieji turi teisę pasimatyti su kitais asmenimis ne dažniau kaip vieną kartą per dieną. Suimtųjų pasimatymai vyksta prižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovams arba neprižiūrint. Suimtieji pasirenka, kaip įgyvendins savo teisę pasimatyti.

Prižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovams, suimtiesiems leidžiama pasimatyti šiais būdais:

Šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyto pasimatymo metu suimtajam leidžiama pasimatyti tik su sutuoktiniu arba sugyventiniu ir artimaisiais giminaičiais (toliau kartu – artimieji) ir ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį.

Laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovams neprižiūrint, suimtajam leidžiama pasimatyti tik su sutuoktiniu arba sugyventiniu. Toks pasimatymas vyksta specialiai įrengtose uždarose patalpose ne ilgiau kaip dvidešimt keturias valandas. Šį pasimatymą laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas gali suteikti drausminių nuobaudų neturinčiam suimtajam ne anksčiau kaip po dviejų savaičių nuo suimtojo atvykimo į laisvės atėmimo vietų įstaigą dienos, vėliau toks pasimatymas gali būti suteikiamas ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį.

Šio straipsnio 5 dalyje nurodyto pasimatymo metu suimtojo arba lankytojo pageidavimu teisingumo ministro nustatyta tvarka jiems nemokamai tiekiamas šio įstatymo 25 straipsnio 5 dalyje nurodytas maistas arba sudaromos sąlygos laisvės atėmimo vietų įstaigoje įsigyti maisto produktų.

Pasimatymas, kurio metu pažeidžiama pasimatymų tvarka, nedelsiant nutraukiamas. Jeigu per šešis mėnesius nuo pasimatymų tvarkos pažeidimo dienos pakartotinai pažeidžiama pasimatymų tvarka arba jeigu už padarytą pasimatymų tvarkos pažeidimą suimtajam buvo paskirta drausminė nuobauda, kiti šio suimtojo pasimatymai vyksta tik nuotoliniu arba nekontaktiniu būdu, o pasimatymai kontaktiniu būdu arba neprižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovams vėl leidžiami praėjus trims mėnesiams nuo pasimatymų tvarkos pažeidimo dienos ir jeigu suimtasis neturi drausminių nuobaudų, paskirtų už padarytus pasimatymų tvarkos pažeidimus.

Pasimatymų tvarką nustato teisingumo ministras.

Sugyventinis yra Civilinio kodekso 3.229 straipsnyje nurodytas asmuo, artimieji giminaičiai – Civilinio kodekso 3.135 straipsnyje nurodyti asmenys.