DĖL LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS ŽEMĖS GELMIŲ KODEKSO PATVIRTINIMO
DĖL LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS
DĖL LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS
ŽEMĖS GELMIŲ KODEKSO PATVIRTINIMO [1]
LIETUVOS TSR
1976 m. birželio 9 d. įstatymas
(Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios,
1976, Nr. 17-133)
Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
1 straipsnis. Patvirtinti Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos žemės gelmių kodeksą ir nustatyti, kad jis įsigalioja nuo 1976 metų spalio 1 dienos.
LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS
ŽEMĖS GELMIŲ KODEKSAS
Laimėjus Didžiajai Spalio socialistinei revoliucijai ir socialistinei revoliucijai Lietuvoje, žemės gelmės mūsų šalyje buvo nacionalizuotos ir tapo liaudies turtu.
Valstybinė žemės gelmių nuosavybė Tarybų Sąjungoje, kurios sudėtyje savanoriško susivienijimo ir lygiateisiškumo su kitomis sąjunginėmis respublikomis pagrindais yra Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika, sudaro pagrindą kalnakasybos santykiams, tai yra visuomeniniams santykiams, susijusiems su žemės gelmių naudojimu ir jų apsauga, sudaro sąlygas planingam, racionaliam, kompleksiniam žemės gelmių naudojimui, įgalina tinkamai išdėstyti šalies gamybines jėgas ir sparčiais tempais vystyti liaudies ūkį, yra vienas iš svarbiausių materialinės techninės komunizmo bazės kūrinio veiksnių.
Tarybų Sąjunga turi didelius naudingųjų iškasenų išteklius. Kartu nuolatinis mineralinių žaliavų vartojimo didėjimas liaudies ūkyje kelia moksliškai pagrįsto, efektyvaus naudingųjų iškasenų naudojimo reikšmę, reikalauja, kad visos įmonės, organizacijos, įstaigos ir piliečiai tausotų žemės gelmių turtus.
Tarybų valstybė rūpinasi ne tik patenkinti vis didėjančius šalies mineralinių žaliavų poreikius ir kitas liaudies ūkio reikmes, susijusias su žemės gelmių naudojimu, bet ir išsaugoti gamtos turtus būsimosioms kartoms.
Tarybiniai žemės gelmių įstatymai turi aktyviai padėti kuo racionaliausiai naudoti žemės gelmes ir jas saugoti.
I skyrius
BENDRIEJI NUOSTATAI
1 straipsnis. Lietuvos TSR žemės gelmių kodekso uždaviniai
Lietuvos TSR žemės gelmių kodekso uždaviniai yra reguliuoti kalnakasybos santykius, siekiant dabartinės ir būsimųjų kartų interesais moksliškai pagrįstai, racionaliai, kompleksiškai naudoti žemės gelmes, kad būtų patenkinti mineralinių žaliavų poreikiai ir kitos liaudies ūkio reikmės, saugoti žemės gelmes, užtikrinti darbų, susijusių su žemės gelmių naudojimu, saugumą, taip pat apsaugoti įmonių, organizacijų, įstaigų ir piliečių teises, stiprinti teisėtumą šioje srityje[2].
2straipsnis. Žemės gelmių įstatymai
Kalnakasybos santykius Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje reguliuoja TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų žemės gelmių įstatymų pagrindai ir sutinkamai su jais leidžiami kiti TSR Sąjungos žemės gelmių įstatymų aktai, šis kodeksas ir kiti Lietuvos TSR žemės gelmių įstatymų aktai.
Žemės, vandens ir miškų santykius reguliuoja atitinkami TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai.
3 straipsnis. Valstybinė (visaliaudinė) žemės gelmių nuosavybė
Sutinkamai su TSRS Konstitucija ir Lietuvos TSR Konstitucija žemėj gelmės yra valstybinė nuosavybė – bendras visos tarybinės liaudies turtas [3].
Žemės gelmės yra išimtinė valstybės nuosavybė ir suteikiamos tik naudotis. Veiksmai, tiesiogine ar netiesiogine forma pažeidžiantys valstybinės žemės gelmių nuosavybės teisę, draudžiami.
4 straipsnis. Vieningas valstybinis žemės gelmių fondas
Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų žemės gelmių įstatymų pagrindais visos žemės gelmės TSR Sąjungoje sudaro vieningą valstybinį žemės gelmių fondą, į kurį įeina tiek naudojamos, tiek ir nenaudojamos žemės gelmių dalys.
5 straipsnis. TSR Sąjungos kompetencija, reguliuojant kalnakasybos santykius
Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų žemės gelmių įstatymų pagrindais TSR Sąjungos kompetencijai, reguliuojant kalnakasybos santykius, priklauso:
1) disponuoti vieningu valstybiniu žemės gelmių fondu, kiek tai reikalinga TSR Sąjungos įgaliojimams įgyvendinti pagal TSRS Konstituciją;.
2) įvesti pagrindinius nuostatus ir nustatyti vieningą techninę politiką žemės gelmių naudojimo ir apsaugos srityje;
3) nustatyti bendrasąjunginius žemės gelmių apsaugos ir racionalaus mineralinių išteklių naudojimo planus;
4) vykdyti valstybinę žemės gelmių naudojimo ir apsaugos, geologinio žemės gelmių tyrimo darbų priežiūrą bei kontrolę ir nustatyti priežiūros ir kontrolės vykdymo tvarką;
5) reguliuoti kitus klausimus, susijusius su žemės gelmių naudojimu ir apsauga, sutinkamai su TSRS Konstitucija ir TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų žemės gelmių įstatymų pagrindais.
6 straipsnis. Lietuvos TSR kompetencija kalnakasybos santykių reguliavimo srityje
Lietuvos TSR kompetencijai kalnakasybos santykių reguliavimo srityje, jei tai nėra TSR Sąjungos kompetencija, priklauso: disponuoti vieningu valstybiniu žemės gelmių fondu respublikos teritorijoje; nustatyti žemės gelmių naudojimo ir jų apsaugos tvarką; nustatyti respublikinius žemės gelmių apsaugos ir racionalaus mineralinių išteklių naudojimo planus; vykdyti valstybinę žemės gelmių naudojimo bei apsaugos ir geologinio žemės gelmių tyrimo darbų priežiūrą ir kontrolę, taip pat reguliuoti kitus klausimus, susijusius su žemės gelmių naudojimu ir apsauga, jeigu jie nepriskirti TSR Sąjungos kompetencijai.
7 straipsnis. Valstybinis valdymas žemės gelmių naudojimo ir apsaugos srityje
Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų žemės gelmių įstatymų pagrindais valstybinį valdymą žemės gelmių naudojimo ir apsaugos srityje vykdo TSRS Ministrų Taryba, Lietuvos TSR Ministrų Taryba, vielinių Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai, taip pat specialiai įgalioti valstybiniai organai TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymais nustatoma tvarka.
Specialiai įgalioti Lietuvos TSR valstybiniai organai žemės gelmių naudojimo ir apsaugos srityje yra Lietuvos TSR valstybinis pramonės ir kalnakasybos darbų saugumo priežiūros komitetas, Lietuvos TSR geologijos valdyba, Lietuvos TSR valstybinis gamtos apsaugos komitetas, Lietuvos TSR melioracijos ir vandens ūkio ministerija ir jų organai vietose savo kompetencijos ribose.
8 straipsnis. Rajonų (miestų) Liaudies deputatų tarybų vykdomųjų komitetų kompetencija žemės gelmių naudojimo ir apsaugos srityje
Rajonų (miestų) Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai žemės gelmių naudojimo ir apsaugos srityje rajono, miesto teritorijoje:
1) vykdo valstybinę žemės gelmių naudojimo ir apsaugos kontrolę;
2) reikiamais atvejais nustato, kada pradėti ir kur vykdyti geologinį kartografavimą, paieškas, geodezijos ir kitus tyrinėjimo darbus, kuriuos atlieka atitinkamos įmonės ir įstaigos;
3) suteikia kalnakasybos sklypus eksploatuoti plačiai paplitusias naudingąsias iškasenas, kontroliuoja, kaip laikomasi nustatytos darbų vykdymo tvarkos ir kaip sutvarkomi žemės sklypai, kad juos būtų galima panaudoti pagal paskirtį;
4) sprendžia žemės gelmių naudojimo ginčus sutinkamai su šio kodekso 70, 71, 74, 75 ir 76 straipsniais;
5) savo kompetencijos ribose sprendžia kitus žemės gelmių naudojimo ir apsaugos klausimus.
9 straipsnis. Gyvenviečių, apylinkių Liaudies deputatų tarybų vykdomųjų komitetų kompetencija žemės gelmių naudojimo ir apsaugos srityje
Gyvenviečių, apylinkių Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai žemės gelmių naudojimo ir apsaugos srityje Tarybos teritorijoje:
1) seka, kad būtų teisingai eksploatuojamos plačiai paplitusios naudingosios iškasenos ir durpės, taip pat kaip naudojami požeminiai gėlieji vandenys;
2) užtikrina, kad būtų sutvarkyti ir apželdinti išnaudoti karjerai ir sąvartynai;
3) suradus papildomus plačiai paplitusių naudingųjų iškasenų, durpių ir požeminių gėlųjų vandenų išteklius, reikiamais atvejais, pateikia aukštesniesiems organams pasiūlymus dėl jų panaudojimo;
4) savo kompetencijos ribose sprendžia kitus žemės gelmių naudojimo ir apsaugos klausimus.
10 straipsnis. Žemės gelmių naudotojai
Žemės gelmių naudotojais Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje gali būti valstybinės, kooperatinės, visuomeninės įmonės, organizacijos ir įstaigos, taip pat TSRS piliečiai.
TSR Sąjungos įstatymuose numatytais atvejais žemės gelmės gali būti suteikiamos naudotis ir kitoms organizacijoms bei asmenims.
11 straipsnis. Žemės gelmių naudojimo rūšys
Žemės gelmės suteikiamos naudotis:
geologiniam tyrimui;
naudingųjų iškasenų gavybai;
statybai ir naudojimui požeminių įrenginių, nesusijusių su naudingųjų iškasenų gavyba, jų tarpe įrenginių požeminiam naftos, dujų ir kitų medžiagų laikymui, kenksmingų medžiagų ir gamybos atliekų suvedimui, nutekamųjų vandenų nuleidimui;
kitų valstybinių ir visuomeninių poreikių patenkinimui.
12 straipsnis. Naudojimosi žemės gelmėmis nemokamumas
Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų žemės gelmių įstatymų pagrindais žemės gelmės suteikiamos naudotis nemokamai, išskyrus TSRS Ministrų Tarybos nustatomus atvejus.
13 straipsnis. Žemės gelmių suteikimas geologiniam tyrimui
Geologiniam tyrimui, tai yra gauti duomenims apie geologinę žemės gelmių sandarą, jose vykstančius procesus, išaiškinti ir įvertinti naudingųjų iškasenų telkiniams, tirti jų susidarymo ir išsidėstymo dėsningumams, išaiškinti techninėms kalnakasybos ir kitoms naudingųjų iškasenų telkinių eksploatavimo sąlygoms ir naudoti žemės gelmes tikslams, nesusijusiems su naudingųjų iškasenų gavyba, žemės gelmės suteikiamos naudotis, remiantis leidimais, kuriuos išduoda specialiai įgalioti valstybiniai organai TSR Sąjungos įstatymais nustatoma tvarka.
14 straipsnis. Žemės gelmių suteikimas naudingųjų iškasenų gavybai
Žemės gelmės naudingųjų iškasenų gavybai suteikiamos naudotis, remiantis aktu, patvirtinančiu kalnakasybos sklypo paskyrimą.
Kalnakasybos sklypus naudingųjų iškasenų telkiniams eksploatuoti (išskyrus kalnakasybos sklypus plačiai paplitusių naudingųjų iškasenų telkiniams eksploatuoti) suteikia valstybinės kalnakasybos darbų priežiūros organai TSR Sąjungos įstatymais nustatoma tvarka.
Kalnakasybos sklypus plačiai paplitusių naudingųjų iškasenų telkiniams eksploatuoti suteikia rajonų (miestų) Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai ir registruoja kalnakasybos darbų valstybinės priežiūros organai.
Kalnakasybos sklypų suteikimo tvarką nustato Lietuvos TSR Ministrų Taryba.
Kalnakasybos sklypus plačiai paplitusių naudingųjų iškasenų telkiniams, esantiems dviejų ar kelių rajonų ribose, eksploatuoti suteikia Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nurodymu vienas iš atitinkamų rajono (miesto) Liaudies deputatų tarybos vykdomųjų komitetų.
Naudingąsias iškasenas prie plačiai paplitusių iškasenų priskiria kalnakasybos darbų valstybinės priežiūros organai TSR Sąjungos įstatymais nustatoma tvarka.
Eksploatuoti naudingųjų iškasenų telkinius už kalnakasybos sklypų ribų draudžiama.
15 straipsnis. Kalnakasybos sklypų plačiai paplitusių naudingųjų iškasenų telkiniams eksploatuoti suteikimo tvarka
Kalnakasybos sklypai plačiai paplitusių naudingųjų iškasenų telkiniams eksploatuoti suteikiami tik įmonėms, organizacijoms ir įstaigoms, kurių uždavinys sutinkamai su jų įstatais, nuostatais arba kompetentingų organų nutarimais yra išgauti naudingąsias iškasenas.
Kalnakasybos sklypas paprastai suteikiamas vienai įmonei, organizacijai arba įstaigai eksploatuoti visą plačiai paplitusių naudingųjų iškasenų telkinį.
Išimtinais atvejais vieno telkinio ribose gali būti kalnakasybos sklypai suteikiami kelioms įmonėms, organizacijoms arba įstaigoms tik su ta sąlyga, kad naudingųjų iškasenų gavybos įmonių telkinio eksploatavimo projektai būtų tarpusavyje suderinti tokiu būdu, kad būtų užtikrintas geriausias balansinių išteklių išnaudojimas ir kalnakasybos darbų saugumas.
16 straipsnis. Rajonų (miestų) Liaudies deputatų tarybų vykdomųjų komitetų pareigos, susijusios su kalnakasybos sklypų plačiai paplitusių naudingųjų iškasenų telkiniams eksploatuoti suteikimu
Rajonų (miestų) Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai, suteikdami kalnakasybos sklypus plačiai paplitusių naudingųjų iškasenų telkiniams eksploatuoti:
privalo užtikrinti, kad plačiai paplitę naudingųjų iškasenų telkiniai ir šių telkinių plotai būtų eksploatuojami teisingai ir kuo naudingiau liaudies ūkiui;
privalo neleisti palikti neįtrauktų į kalnakasybos sklypus plačiai paplitusių naudingųjų iškasenų plotų, kurie netinka savarankiškai eksploatuoti;
suteikia kalnakasybos sklypus eksploatuoti tik patvirtinus plačiai paplitusių naudingųjų iškasenų telkinių išteklius.
17 straipsnis. Paraiškų suteikti kalnakasybos sklypus plačiai paplitusių naudingųjų iškasenų telkiniams eksploatuoti svarstymo tvarka
Rajonų (miestų) Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai paraiškas suteikti kalnakasybos sklypus plačiai paplitusių naudingųjų iškasenų telkiniams eksploatuoti svarsto, priima dėl jų sprendimus ir praneša savo sprendimo rezultatus pareiškėjui arba kitoms suinteresuotoms organizacijoms ne vėliau kaip per 20 dienų nuo paraiškos gavimo.
18 straipsnis. Sprendimų kalnakasybos sklypų suteikimo klausimais apskundimo tvarka
Rajono (miesto) Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimas kalnakasybos sklypo suteikimo klausimais gali būti apskųstas Lietuvos TSR Ministrų Tarybai per mėnesį nuo jo priėmimo dienos.
Skundo nuorašas kartu siunčiamas rajono (miesto) Liaudies deputatų tarybos vykdomajam komitetui, kuris privalo per 10 dienų pateikti Lietuvos TSR Ministrų Tarybai visą medžiagą ginčijamu klausimu ir paaiškinimus dėl skundo esmės.
19 straipsnis. Naudingųjų iškasenų telkinių bandomojo pramoninio eksploatavimo tvarka
Bandomasis pramoninis naudingųjų iškasenų telkinio arba jo dalies eksploatavimas vykdomas be kalnakasybos sklypo suteikimo TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymais nustatoma tvarka.
20 straipsnis. Durpių ir požeminių gėlųjų vandenų telkinių suteikimo tvarka
Durpių ir požeminių gėlųjų vandenų telkinius suteikia rajono (miesto) Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas be kalnakasybos sklypo suteikimo Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nustatoma tvarka.
21 straipsnis. Įmonių, organizacijų, įstaigų ir piliečių teisė išgauti plačiai paplitusias naudingąsias iškasenas, durpes ir gėluosius požeminius vandenis joms sutelktų žemės sklypų ribose
Įmonės, organizacijos, įstaigos ir piliečiai turi teisę naudotis žemės gelmėmis jiems suteiktų žemės sklypų ribose ir išgauti savo ūkiniams ir buitiniams reikalams plačiai paplitusias naudingąsias iškasenas, durpes ir gėluosius požeminius vandenis be kalnakasybos sklypo paskyrimo šio kodekso 37 ir 38 straipsniais nustatyta tvarka.
Kolūkiai, tarybiniai ūkiai ir kitos įmonės, organizacijos bei įstaigos jiems suteiktų žemės sklypų ribose gali leisti kolūkiečiams, darbininkams ir tarnautojams, jų tarpe mokytojams, gydytojams ir kitiems specialistams, dirbantiems ir gyvenantiems kaimo vietovėse, išgauti savo ūkiniams ir buitiniams reikalams plačiai paplitusias naudingąsias iškasenas ir durpes.
22straipsnis. Žemės gelmių sutelkimas tikslams, nesusijusiems su naudingųjų iškasenų gavyba
Požeminių įrenginių statybai bei naudojimui ir kitiems tikslams, nesusijusiems su naudingųjų iškasenų gavyba, žemės gelmės suteikiamos naudotis TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymais nustatoma tvarka. Suteikti žemės gelmes kenksmingosioms medžiagoms ir gamybos atliekoms suversti, nutekamiesiems vandenims nuleisti leidžiama tik išimtinais atvejais ir laikantis specialių reikalavimų ir sąlygų.
23 straipsnis. Įmonių, organizacijų, įstaigų ir piliečių teisė naudoti jiems suteiktų žemės sklypų ribose žemės gelmes savo ūkiniams ir buitiniams reikalams, nesusijusiems su naudingųjų iškasenų gavyba
Įmonės, organizacijos, įstaigos ir piliečiai turi teisę jiems suteiktų žemės sklypų ribose naudoti žemės gelmes savo ūkiniams ir buitiniams reikalams, nesusijusiems su naudingųjų iškasenų gavyba, Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nustatoma tvarka.
24 straipsnis. Žemės gelmių naudojimo terminai
Žemės gelmės gali būti naudojamos neterminuotai arba laikinai.
Neterminuotu (nuolatiniu) laikomas toks žemės gelmių naudojimas, kuriam nėra iš anksto nustatyto termino.
Laikino naudojimo atvejais žemės gelmės suteikiamos naudotis ne ilgesniam kaip dešimties metų terminui. Esant būtinumui, laikino naudojimo terminas gali būti pratęstas.
25 straipsnis. Pagrindinės žemės gelmių naudotojų teisės ir pareigos
Žemės gelmių naudotojai turi teisę ir privalo naudoti žemės gelmes tiems tikslams, kuriems jos suteiktos.
TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymuose numatytais atvejais žemės gelmių naudotojų teisės gali būti apribotos valstybės interesais, taip pat kitų žemės gelmių naudotojų interesais.
Žemės gelmių naudotojai privalo užtikrinti:
1) visus geologinius tyrimus; racionalų, kompleksinį žemės gelmių naudojimą ir apsaugą;
2) kad darbai, susiję su žemės gelmių naudojimu, nekeltų pavojaus darbuotojams ir gyventojams;
3) atmosferos oro, žemių, miškų, vandenų ir kitų gamtinės aplinkos objektų, taip pat pastatų ir įrenginių apsaugą nuo kenksmingo darbų, susijusių su žemės gelmių naudojimu, poveikio;
4) rezervatų, draustinių, gamtos, istorijos ir kultūros paminklų apsaugą nuo kenksmingo darbų, susijusių su žemės gelmių naudojimu, poveikio [4];
5) tai, kad žemės gelmių naudojimo metu pažeisti žemės sklypai būtų palikti saugūs, taip pat kad jie būtų tinkami naudoti liaudies ūkyje sutinkamai su TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymais.
26 straipsnis. Žemės gelmių naudojimo teisės nutraukimo pagrindai ir tvarka
Žemės gelmių naudojimo teisė visiškai arba iš dalies nutraukiama šiais atvejais:
1) atkritus žemės gelmių naudojimo reikalui;
2) pasibaigus nustatytam žemės gelmių naudojimo terminui;
3) atsiradus būtinumui paimti žemės gelmių sklypą kitiems valstybiniams arba visuomeniniams reikalams;
4) likvidavus įmonę, organizaciją, įstaigą, kuriai žemės gelmės buvo suteiktos naudotis;
5) iškilus aiškiai grėsmei gyventojų sveikatai.
Žemės gelmių naudojimo teisė gali būti nutraukta, jeigu naudotojas: per dvejus metus nepradėjo naudoti žemės gelmių; naudoja žemės gelmes ne tam tikslui, kuriam jos suteiktos; pažeidė kitas žemės gelmių naudojimo ir jų apsaugos taisykles.
Žemės gelmių naudojimo teisę atvejais, numatytais šio straipsnio pirmosios dalies 1, 3, 4 ir 5 punktais ir antrąja dalimi, nutraukia atitinkami organai, anuliuodami jų išduotą kalnakasybos sklypo paskyrimo aktą arba leidimą.
TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymais gali būti numatyti ir kiti žemės gelmių naudojimo teisės nutraukimo pagrindai.
27 straipsnis. Žemės naudotojų teisės išgauti plačiai paplitusias naudingąsias iškasenas, durpes ir gėluosius požeminius vandenis nutraukimo pagrindas ir tvarka
Įmonėms, organizacijoms, įstaigoms ir piliečiams gali būti atimta teisė išgauti jiems suteiktų žemės sklypų ribose plačiai paplitusias naudingąsias iškasenas, durpes ir gėluosius požeminius vandenis, jeigu jie pažeidė gavybos tvarką ir sąlygas.
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.