← Galiojantis tekstas · Istorija

Dėl tarnybos Lietuvos Respublikos prokuratūroje statuto patvirtinimo

Galiojantis tekstas a fecha 2001-07-10

LIETUVOS RESPUBLIKOS

Įstatymas skelbtas:

Žin., 1995, Nr. 15-345

Neoficialus įstatymo

tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ĮSTATYMAS

1995 m. sausio 31 d. Nr.I-780

Vilnius

DĖL TARNYBOS LIETUVOS RESPUBLIKOS

PROKURATŪROJE STATUTO PATVIRTINIMO

Patvirtinti

Tarnybos Lietuvos Respublikos prokuratūroje statutą (pridedamas).

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS

PATVIRTINTAS

Lietuvos

Respublikos

1995

m. sausio 31 d.

įstatymu

Nr.I-780

TARNYBOS LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROJE

S T A T U T A S

BENDROSIOS NUOSTATOS

Tarnybos Lietuvos Respublikos prokuratūroje statutas (toliau - Statutas)

nustato prokuratūros pareigūnų (toliau - pareigūnai) priėmimo į tarnybą,

stažavimo, priesaikos priėmimo, perkėlimo į kitas pareigas, atleidimo iš

tarnybos, atestavimo, laipsnių suteikimo, skatinimo, drausminės atsakomybės,

nušalinimo nuo pareigų, darbo apmokėjimo, socialinių garantijų teikimo, asmens

apsaugos priemonių išdavimo, saugojimo, nešiojimo ir panaudojimo bei aprangos

su skiriamaisiais ženklais išdavimo ir dėvėjimo tvarką.

PRIĖMIMAS Į TARNYBĄ

Į tarnybą prokuratūroje savanoriškumo ir atrankos pagrindu priimami Lietuvos

Respublikos piliečiai, mokantys valstybinę kalbą, paprastai turintys aukštąjį

išsilavinimą, šiai profesijai būtinus fizinius duomenis, intelektines ir

moralines savybes.

Asmenys, pareiškę norą tarnauti prokuratūroje, privalo pasitikrinti sveikatos

būklę bei pateikti išvadą dėl tinkamumo tarnybai.

Sveikatos

tikrinimo tvarką bei medicininius reikalavimus priimamiesiems nustato

generalinis prokuroras ir Sveikatos apsaugos ministerija.

Su priimamais į tarnybą asmenimis gali būti sudaryta neterminuota arba ne

ilgiau kaip 5 metams terminuota tarnybos sutartis.

Priimant

į tarnybą, gali būti nustatytas išbandymo laikotarpis, kuris negali būti

ilgesnis kaip 3 mėnesiai.

Į prokuratūros pareigūnų tarnybos laiką įskaitomas tarnybos ar darbo

pareigūnais prokuratūros, vidaus reikalų, krašto apsaugos bei valstybės saugumo

sistemose laikas.

to, tarnybos laikui prilyginami laikotarpiai, numatyti Lietuvos Respublikos

vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir

karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnyje.

Asmuo į tarnybą prokuratūroje nepriimamas, jeigu:

pagal medicinos išvadą netinka konkrečioms pareigoms;

buvo teistas už tyčinį nusikaltimą;

kartu gyvena su artimiausiais giminaičiais (tėvas, motina, broliai, seserys)

arba sutuoktiniu, kurie buvo teisti už sunkų tyčinį nusikaltimą;

anksčiau dirbo teismų ar tarnavo Vidaus reikalų ministerijos ar Valstybės

saugumo departamento sistemose ir buvo atleistas už darbuotojo vardą

diskredituojančius veiksmus.

Asmuo skiriamas į pareigas, jeigu atitinka pareigūnui keliamus reikalavimus ir

jam negalima pritaikyti kurio nors iš šio statuto 6 bei 12 straipsniuose

nurodytų apribojimų.

Priėmimas

į tarnybą prokuratūroje įforminamas generalinio prokuroro ar jo pavaduotojo

įsakymu.

Asmenys priimami tik į etatų sąraše esančias pareigas.

Pasiūlymą priimti į tarnybą prokuratūroje generaliniam prokurorui ar jo

pavaduotojui teikia padalinio, į kurį priimamas asmuo, bei personalo skyriaus

vadovas.

10.

Paskirtas į pareigas asmuo tampa pareigūnu ir jam išduodamas tarnybinis

pažymėjimas. Priimtąjį atestavus ir suteikus laipsnį, išduodama nustatyto

pavyzdžio uniforma. Taip pat gali būti išduotas šaunamasis ginklas ar kita

asmens apsaugos priemonė.

11.

Pareigūnai, pradėdami eiti pareigas, prisiekia Lietuvos valstybei, nutraukia

dalyvavimą politinių partijų ar politinių organizacijų veikloje.

12.

Asmuo negali būti paskirtas į pareigas prokuratūroje, jeigu toje prokuratūroje

tarnauja jo tėvai, įtėviai, sutuoktiniai, broliai, seserys, vaikai, įvaikiai,

taip pat sutuoktinių broliai, seserys, tėvai ir vaikai, su kuriais būtų

tiesioginio pavaldumo ar kontrolės ryšys.

STAŽAVIMO TVARKA

13.

Asmenys, neturintys tarnybai prokuratūroje reikiamo teisinio darbo patyrimo,

vienerius metus stažuoja dirbdami prokuratūros pareigūnais.

14.

Prokuratūros stažuotojai turi prokuratūros pareigūnų procesinius įgaliojimus,

procesiniuose dokumentuose pasirašo - "einantis prokuroro (tardytojo,

prokuroro padėjėjo, tardytojo padėjėjo) pareigas".

15.

Stažuotės vadovą skiria generalinio prokuroro ar jo pavaduotojo įsakymu

prokuratūros ar padalinio, į kurį stažuotojas priimamas dirbti, vyriausiasis

prokuroras.

16.

Stažuotės vadovas parengia stažavimo programą, kurią tvirtina aukštesnysis

prokuroras.

17.

Pagal patvirtintą programą stažuotojas stažuoja visose prokuratūros veiklos

srityse.

Už

šios programos įvykdymą tiesiogiai yra atsakingas stažuotės vadovas ir

atitinkamos prokuratūros vyriausiasis prokuroras.

18.

Pasibaigus stažavimui, stažuotojas parašo ataskaitą, kurią įvertina ir

patvirtina stažuotės vadovas.

19.

Visiškai įvykdžius stažuotės programą ir pasibaigus stažavimo terminui,

stažuotojas atestuojamas ir generalinio prokuroro ar jo pavaduotojo įsakymu

skiriamas į prokuroro ar tardytojo pareigas.

20.

Jeigu stažuotojas nevisiškai ar netinkamai įvykdė stažavimo programą, jis

neatestuojamas ir atleidžiamas iš tarnybos prokuratūroje.

PRIESAIKOS TVARKA

21.

Generaliniam prokurorui ar jo pavaduotojams pavaldūs pareigūnai prisiekia ne

vėliau kaip per mėnesį nuo paskyrimo į atitinkamas pareigas.

22.

Prisiekiama iškilmingoje aplinkoje, dalyvaujant prokuratūros vadovams ir

pareigūnams.

23.

Priesaikos ceremonijai vadovauja prokuratūros vadovas ar jį pavaduojantis

pareigūnas.

24.

Prisiekiama individualiai. Prisiekiantysis, atsistojęs prieš prokuratūros

pareigūnus, garsiai perskaito priesaikos tekstą ir jį pasirašo.

25.

Kai prisiekia daugiau pareigūnų, vienas iš jų garsiai skaito priesaikos tekstą,

o kiti jį pakartoja. Kiekvienas prisiekiantysis atskirai pasako tik savo vardą

ir pavardę.

26.

Pareigūnai, neprisiekę nurodytu laiku ne dėl savo kaltės, prisiekia kitu

prokuratūros vadovo paskirtu laiku.

27.

Pasirašyti lapai su priesaikos tekstu saugomi pareigūnų asmens bylose.

PERKĖLIMAS Į KITAS PAREIGAS BEI PROKURORO FUNKCIJŲ

VYKDYMAS KITOJE TERITORIJOJE

28.

Pareigūnas jo paties sutikimu gali būti perkeltas:

į aukštesnes pareigas;

į lygiareikšmes pareigas - atsižvelgiant į bendrus tarnybos interesus,

pareigūno dalykines ir asmenines savybes, sveikatos būklę (pagal medicinos

išvadą), amžių ir pasirengimą kitai tarnybai;

į žemesnes pareigas - dėl etatų sumažinimo, dėl sveikatos būklės bei atestavimo

tvarka.

29.

Įsakyme apie pareigūno perkėlimą į žemesnes pareigas nurodoma perkėlimo

priežastis.

30.

Į žemesnes pareigas dėl etatų mažinimo arba dėl sveikatos būklės perkeliama tik

tuo atveju, jeigu nėra galimybės skirti pareigūną į lygiareikšmes pareigas ir

jeigu jis pats sutinka.

31.

Pareigūnai, kuriuos prokuratūra pasiunčia kelti kvalifikaciją, paliekami

generalinės prokuratūros personalo skyriaus įskaitoje visam studijų

laikotarpiui ir jiems mokamas visas darbo užmokestis pagal pareigas, iš kurių

jie buvo pasiųsti mokytis.

Pareigūnų

stažuotės užsienyje tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir

generalinis prokuroras.

32.

Generalinis prokuroras neperkeldamas į kitas pareigas gali pavesti prokuratūros

pareigūnui be šio sutikimo laikinai vykdyti prokuroro funkcijas kitoje

teritorijoje ar kitame teisme.

ATLEIDIMAS IŠ TARNYBOS

33.

Pareigūnai iš tarnybos prokuratūroje atleidžiami:

šalių susitarimu;

paties prašymu;

terminuotos tarnybos atveju pasibaigus sutarties terminui;

mažinant darbuotojų skaičių dėl darbo organizavimo pakeitimų bei struktūrinių

padalinių likvidavimo;

jei nenutraukia dalyvavimo politinių partijų ar politinių organizacijų veikloje

ar kitaip pažeidžia politinio neutralumo principą;

jei paaiškėja, jog pareigūnas negali tinkamai atlikti jam pavestų pareigų dėl

sveikatos būklės (pagal medicinos išvadą);

jei atestacinė komisija pripažįsta netinkamu užimamoms pareigoms;

jei išbandymo rezultatai yra nepatenkinami;

jei pažeidė Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 7 straipsnio

reikalavimus;

10)

jei savo poelgiu pažemino prokuroro vardą;

11)

jei pažeidė draudimą streikuoti;

12)

jei neteko Lietuvos Respublikos pilietybės;

13)

kai įsiteisėjo jį apkaltinęs teismo nuosprendis;

14)

jei neatvyko į tarnybą be svarbių priežasčių per visą darbo dieną;

15)

jei darbo metu tarnyboje buvo neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių

medžiagų;

16)

jei atskleidė tarnybinę paslaptį;

17)

jei vieną kartą šiurkščiai pažeidė tarnybines pareigas;

18)

jei dėl laikinojo nedarbingumo neatvyko į tarnybą daugiau kaip 120 kalendorinių

dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutiniuosius 12

mėnesių;

19)

jei pereina į renkamąsias pareigas arba pareigas, į kurias skiriamas konkurso

tvarka;

20)

jei nerūpestingai atliko pareigas ar kitaip pažeidė tarnybinę drausmę, o prieš

tai šiam pareigūnui nors vieną kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo taikytos

drausminės nuobaudos;

21)

jei paaiškėjo šio statuto 6 ir 12 straipsniuose nurodytos aplinkybės, kurios

pareigūno priėmimo į tarnybą metu nebuvo žinomos arba atsirado vėliau;

22)

sukakę 65 metus arba pareigūno valia dėl išėjimo į pensiją;

23)

jei atsisako prisiekti;

24)

jei įstatymų nustatytais atvejais į tarnybą grįžta pirmiau dirbęs pareigūnas.

34.

Atleisti iš tarnybos prokuratūroje kitais pagrindais, nenurodytais šiame

statute, draudžiama.

Atleidimo

iš tarnybos pagrindas įrašomas į atleistojo socialinio draudimo pažymėjimą.

35.

Generalinis prokuroras savo iniciatyva, jei nėra pareigūno kaltės, gali

nutraukti tarnybos sutartį įstatymų nustatyta tvarka tik prieš du mėnesius

įspėjęs pareigūną raštu. Pareigūnui, kuriam iki teisės gauti pensiją liko ne

daugiau kaip 5 metai, invalidui, moteriai, turinčiai vaikų iki 14 metų, ir

vyrui, vienam auginančiam vaikus iki tokio pat amžiaus, apie numatomą atleidimą

iš tarnybos turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius.

Įspėjimas

netenka galios, jei po termino pasibaigimo praeina daugiau kaip vienas mėnuo,

neįskaitant pareigūno laikinojo nedarbingumo ir atostogų laiko.

Jeigu

pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos nepasibaigus įspėjimo terminui, jo

atleidimo iš tarnybos data perkeliama iki laiko, kada turėjo pasibaigti

įspėjimo terminas, ir už tą laiką jam išmokamas vidutinis darbo užmokestis.

Atleisti

pareigūną iš tarnybos, kai nėra jo kaltės, taip pat šio statuto 33 straipsnio 6

ir 24 punktų pagrindais leidžiama, jei negalima pareigūno perkelti jo sutikimu

į kitas pareigas.

36.

Kai pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos jam atsisakius persikelti tarnauti į

kitą vietovę ar dirbti pakeitus darbo sąlygas; jo paties prašymu, kai negali

toliau dirbti dėl ligos, invalidumo ar kitų svarbių priežasčių; pagal

atestavimo rezultatus; įstatymų nustatytais atvejais grįžus į tarnybą pirmiau

dirbusiam pareigūnui; taip pat sukakusiam 65 metus atleistajam išmokama jo

vidutinio mėnesinio tarnybos užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa. Kai

atleidžiama iš tarnybos mažinant pareigūnų skaičių dėl darbo organizavimo

pakeitimo, struktūrinių padalinių likvidavimo, išmokama dviejų vidutinių

mėnesinių tarnybos užmokesčių dydžio išeitinė pašalpa.

Šio

straipsnio pirmojoje dalyje numatyto dydžio išeitinė pašalpa didinama:

pareigūnui, turinčiam darbo stažą prokuratūroje didesnį kaip 5 metų - pusantro

karto, didesnį kaip 10 metų - du kartus ir didesnį kaip 20 metų - tris kartus.

37.

Mirę, žuvę, dingę be žinios pareigūnai išbraukiami iš prokuratūros personalo

sąrašų generalinio prokuroro ar jo pavaduotojo įsakymu.

38.

Ginčai dėl atleidimo iš tarnybos sprendžiami apygardos teisme.

39.

Teismui grąžinus neteisėtai atleistą, perkeltą ar nušalintą pareigūną į

ankstesnes pareigas, atlyginama už visą priverstinės pravaikštos laiką arba

išmokamas atlyginimo skirtumas už laiką, kurį pareigūnas tarnavo mažiau

apmokamose pareigose.

40.

Jei neteisėtai atleistas pareigūnas pareiškia, kad grąžinus į ankstesnes

pareigas jam būtų sudarytos nepalankios sąlygos tarnauti, teismas,

konstatuodamas neteisėtą atleidimą, gali pareigūno prašymu negrąžinti jo į

pareigas, o priteisti jam kompensaciją iki dvylikos jo vidutinių mėnesinių

darbo užmokesčių dydžio. Šiuo atveju pareigūnas laikomas atleistu iš pareigų

pagal pareigūno pareiškimą.

ATESTAVIMAS

41.

Kvalifikacijai patikrinti ir profesinei atrankai pareigūnai atestuojami kas 5

metai.

Generalinio

prokuroro nustatytais atvejais pareigūnai gali būti atestuojami ir nepasibaigus

5 metų terminui.

Atitinkamam

laipsniui suteikti pareigūnai paprastai atestuojami suėjus Statuto 48

straipsnyje nustatytam terminui.

Naujai

priimti pareigūnai atestuojami po pusės metų tarnybos tam tikrose pareigose

arba pasibaigus stažavimo terminui.

42.

Pareigūnams atestuoti sudaroma atestacinė komisija, kurios veiklos principus

nustato, sudėtį ir sprendimus tvirtina generalinis prokuroras.

Atestacinės

komisijos sprendimą pareigūnai gali apskųsti generaliniam prokurorui.

43.

Pareigūnų darbo rezultatus, dalykines, profesines ir kitas asmenines savybes

įvertina tiesioginiai jų vadovai. Jie ir atsako už atestacijos objektyvumą.

44.

Atestuojant svarstoma, ar pareigūnas tinka užimamoms pareigoms ir pasiūlymai

dėl jo tolesnio darbo bei laipsnio suteikimo.

LAIPSNIAI

45.

Einamoms pareigoms, darbo stažui ir kvalifikacijai žymėti nustatomi šie pareigūnų

laipsniai:

vyriausiasis

valstybinis justicijos patarėjas,

valstybinis

justicijos patarėjas,

vyresnysis

justicijos patarėjas,

justicijos

patarėjas,

vyresnysis

teisininkas,

pirmojo

rango teisininkas,

antrojo

rango teisininkas,

trečiojo

rango teisininkas.

46.

Atsižvelgiant į užimamas pareigas, nustatomi šie aukščiausi laipsniai:

pareigos aukščiausias

laipsnis

generalinis prokuroras vyriausiasis

valstybinis

justicijos

patarėjas

generalinio prokuroro pavaduotojai, valstybinis

justicijos

pareigūnai

kolegijos nariai patarėjas

3) generalinės prokuratūros

departamentų vyresnysis justicijos

vyriausieji prokurorai, jų

pavaduotojai, patarėjas

savarankiškų skyrių vyriausieji

prokurorai,

vyriausieji tardytojai, apygardų

vyriausieji prokurorai

generalinės prokuratūros savarankiškų justicijos

patarėjas

grupių,

departamentų skyrių (grupių)

vyriausieji

prokurorai, jų pavaduotojai,

prokurorai

ir tardytojai, kitų skyrių (grupių)

vyriausiųjų

prokurorų pavaduotojai,

prokurorai

ir tardytojai, prokuratūrų

prie

apygardos teismų vyriausiųjų prokurorų

pavaduotojai,

skyrių (grupių) vyriausieji

prokurorai

ir vyriausieji tardytojai

5)prokuratūrų

prie apygardų teismų, skyrių vyresnysis teisininkas

(grupių)

vyriausiųjų prokurorų pavaduotojai,

skyrių

(grupių) prokurorai ir tardytojai,

prokuratūrų

prie apylinkių teismų vyriausieji

prokurorai

bei jų pavaduotojai, skyrių (grupių)

vyriausieji

prokurorai, jų pavaduotojai ir vyriausieji tardytojai

6)kitų

prokuratūrų prie apylinkių pirmojo

rango teisininkas

teismų

prokurorai ir tardytojai

47.

Pirmasis - trečiojo rango teisininko - laipsnis suteikiamas prokurorui ar

tardytojui, ištarnavusiam prokuratūroje šiose pareigose ne mažiau kaip 6

mėnesius, o pareigūnui, priimtam stažuotoju, - kai baigia stažuotę ir yra

paskirtas į prokuroro ar tardytojo pareigas.

48.

Pareigūnams aukštesni laipsniai suteikiami eilės tvarka, kai jie yra ištarnavę:

trečiojo

rango teisininko - ne mažiau kaip 2 metus;

antrojo

rango teisininko - ne mažiau kaip 2 metus;

pirmojo

rango teisininko - ne mažiau kaip 3 metus;

vyresniojo

teisininko - ne mažiau kaip 4 metus;

justicijos

patarėjo - ne mažiau kaip 4 metus.

Vyresniojo

justicijos patarėjo laipsniui suteikti terminas nenustatomas.

Vyriausiojo

valstybinio justicijos patarėjo ir valstybinio justicijos patarėjo laipsniai

suteikiami paskyrus į atitinkamas pareigas.

49.

Pareigūnui suteikti aukštesnį laipsnį būtinos šios sąlygos:

išdirbti

nustatytą laiką pagal žemesnį laipsnį;

teigiama

atestacija.

Ištarnavimo

laikas aukštesniam laipsniui suteikti skaičiuojamas nuo įsakymo dėl ankstesnio

laipsnio suteikimo dienos.

Pareigūnams,

turintiems galiojančių drausminių nuobaudų, laipsniai nesuteikiami.

Pasiūlymą

suteikti pareigūnui aukštesnį pagal eilę laipsnį teikia tiesioginis jo vadovas

arba aukštesnis prokuroras.

50.

Už didelius nuopelnus tarnyboje aukštesni laipsniai gali būti suteikiami

anksčiau nei nustatyta, ištarnavus ankstesnio laipsnio pareigūnu ne mažiau kaip

pusę nustatyto laiko, o suteikiant viena pakopa aukštesnį (negu priklausytų

pagal užimamas pareigas) laipsnį - ištarnavus pagal ankstesnį laipsnį ne mažiau

kaip pusantro termino.

Skiriant

į aukštesnes pareigas ar kolegijos nariu, laipsnis gali būti suteiktas anksčiau

negu nustatyta šio statuto 48 straipsnyje.

Anksčiau

laiko laipsnis gali būti suteikiamas pareigūnui vieną kartą per jo tarnybos

laiką.

51.

Pareigūnams, prokuratūroje išdirbusiems pusę metų ir turintiems didelę teisinio

darbo patirtį kitose teisėsaugos įstaigose bei atestuotiems nustatyta tvarka,

gali būti suteiktas aukščiausias pagal pareigas laipsnis.

52.

Už tarnybinės drausmės pažeidimus prokuroras ar tardytojas gali būti pažemintas

vienu laipsniu.

Turėtas

prieš pažeminimą laipsnis gali būti grąžintas ne anksčiau kaip po metų, jeigu

darbas įvertinamas teigiamai.

53.

Laipsnis gali būti atimamas tik darbuotoją atleidus pagal šio statuto 33

straipsnio 10 ir 13 punktus.

54.

Vyriausiojo valstybinio justicijos patarėjo ir valstybinio justicijos patarėjo

laipsnius suteikia Respublikos Prezidentas, o kitus - generalinis prokuroras

atestacinės komisijos siūlymu.

PAREIGŪNŲ SKATINIMAS IR DRAUSMINĖ ATSAKOMYBĖ

55.

Už pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą pareigūnai gali būti paskatinti:

padėka,

pinigine

premija arba vertinga dovana,

suteikiant

aukštesnį laipsnį.

Už

itin didelius nuopelnus Lietuvos valstybei pareigūnai gali būti pristatyti

valstybiniams apdovanojimams.

Pareigūnai,

turintys galiojančią drausminę nuobaudą - pastabą, papeikimą ar griežtą

papeikimą, - taip pat pareigūnai, po kurių pažeminimo pareigose ar jų laipsnių

pažeminimo nepraėję vieneri metai, neskatinami.

56.

Pareigūnams už tarnybinės drausmės pažeidimus, taip pat už prokuratūrą

žeminantį elgesį gali būti taikomos šios drausminės nuobaudos:

pastaba,

papeikimas,

griežtas

papeikimas,

laipsnio

pažeminimas,

pareigų

pažeminimas,

atleidimas

iš tarnybos.

57.

Pareigūnai už padarytus nusižengimus, taip pat ir nusikaltimus, neatsižvelgiant

į baudžiamosios atsakomybės taikymą, atsako drausmine tvarka.

58.

Visi pareigūnai skatinami arba drausminės nuobaudos jiems skiriamos generalinio

prokuroro ar jo įgalioto kito pareigūno įsakymu.

59.

Prieš skiriant nuobaudą pareikalaujama, kad pareigūnas pasiaiškintų raštu.

Jei

per nustatytą terminą be svarbių priežasčių pareigūnas nepateikia pasiaiškinimo

arba atsisako pasiaiškinti, drausminę nuobaudą galima skirti be pasiaiškinimo.

Atsisakymo pasiaiškinti faktas įforminamas atitinkamu aktu.

60.

Drausminė nuobauda skiriama tuoj pat paaiškėjus nusižengimui, bet ne vėliau

kaip per mėnesį nuo tos dienos, kai nusižengimas paaiškėjo, neįskaitant laiko,

kurį pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl ligos ar atostogavo, o jeigu buvo iškelta

baudžiamoji byla - ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai

baudžiamoji byla nutraukta. Drausminė nuobauda negali būti skiriama vėliau kaip

po 6 mėnesių nuo nusižengimo padarymo dienos.

Už

veiksmus, nesuderinamus su einamomis prokuratūroje pareigomis, pareigūnas gali

būti atleistas, nesvarbu kokiu momentu šie veiksmai buvo padaryti.

61.

Drausminės nuobaudos - pastaba, papeikimas ir griežtas papeikimas - galioja

vienerius metus.

Šios

nuobaudos gali būti panaikintos nepasibaigus galiojimo terminui, jei

nubaustasis pareigūnas pavyzdingai eina tarnybines pareigas.

62.

Įsakymą dėl drausminės nuobaudos paskyrimo per vieną mėnesį galima apskųsti

apygardos teismui.

NUŠALINIMAS NUO PAREIGŲ

63.

Pareigūnas, pasirodęs tarnyboje neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių

medžiagų arba padaręs šiurkštų tyčinį tarnybinį pažeidimą ar nusikaltimą, taip

pat paaiškėjus, jog jis netinka konkrečioms pareigoms, generalinio prokuroro ar

kito jo įgalioto pareigūno įsakymu gali būti nušalintas nuo pareigų iki

atitinkamo sprendimo priėmimo, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui, o

nusikaltimo padarymo atveju - ne ilgiau kaip 2 mėnesiams.

64.

Pareigūno nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu sustabdomas darbo užmokesčio

mokėjimas, išskyrus atvejus, kai pareigūnas nušalinamas nuo pareigų paaiškėjus,

jog jis netinka konkrečioms pareigoms.

Pareigūnas,

nepagrįstai nušalintas nuo pareigų, grąžinamas į ankstesnes pareigas. Už laiką,

kurį jis buvo nušalintas, išmokamas vidutinis darbo užmokestis.

65.

Kai pareigūnas nušalinamas nuo pareigų paaiškėjus, jog jis netinka konkrečioms

pareigoms, jis įtraukiamas į personalo skyriaus rezervą ir jam mokamas

vidutinis darbo užmokestis pagal pareigas, kurias jis ėjo iki nušalinimo.

Per

vieną mėnesį nušalintajam pareigūnui pasiūlomos kitos pareigos. Nesant tokios

galimybės arba nušalintajam pareigūnui nesutikus eiti pasiūlytų pareigų,

praėjus vienam mėnesiui nuo nušalinimo dienos, jis atleidžiamas iš tarnybos

prokuratūroje pagal Statuto 33 straipsnio 6 ar

7 punktus.

DARBO APMOKĖJIMO TVARKA IR SĄLYGOS

66.

Pareigūnų darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už turimą laipsnį ir

ištarnautą laiką. Be to, pareigūnams, pasiekusiems labai gerų rezultatų

tarnyboje arba tiriantiems organizuotus nusikaltimus bei palaikantiems

kaltinimą bylose dėl šių nusikaltimų, taip pat pareigūnams, įtrauktiems į

nuolatines organizuotų nusikaltimų tyrimų tardymo bei operatyvines grupes,

mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas papildomas tarnybinio

atlyginimo priedas.

Ištarnautas

prokuratūroje laikas skaičiuojamas nuo priėmimo į tarnybą dienos.

67.

Pareiginė alga skiriama pagal tarnybinių atlyginimų koeficientus, kurių dydžius

nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

68.

Pareigūnams mokami priedai prie pareiginės algos už laipsnį (1 priedėlis) ir

priedai už ištarnautą laiką (2 priedėlis).

Tarnybinio

atlyginimo priedo dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

69.

Už naktinį darbą ir darbą poilsio bei švenčių dienomis pareigūnams mokama

vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo apmokėjimo įstatymu.

69(1). Pradėjus įgyvendinti Lietuvos

Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo

įstatymo nustatytą darbo apmokėjimo sistemą, pareigūnams taikomos tame įstatyme

nustatytos darbo apmokėjimo sąlygos.

Statuto papildymas straipsniu:

Nr. IX-268, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr.

39-1339 (2001 05 09)

PAREIGŪNŲ SOCIALINĖS GARANTIJOS

70.

Pareigūnų aprūpinimo pensijomis tvarką nustato Lietuvos Respublikos valstybinių

socialinio draudimo pensijų įstatymas, taip pat Vidaus reikalų, valstybės saugumo,

krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų

įstatymas.

71.

Jei pareigūnas žuvo dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, ir tai pripažinta

draudiminiu įvykiu, jo šeimai išmokama Lietuvos Respublikos nelaimingų

atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatyta

draudimo išmoka.

Jei pareigūnas buvo sužeistas dėl priežasčių,

susijusių su tarnyba, ir tai pripažinta draudiminiu įvykiu, pagal Lietuvos

Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo

įstatymą jam išmokama nustatyto dydžio pašalpa ar (ir) kompensacija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-443, 2001-07-10, Žin., 2001, Nr.

64-2328 (2001-07-25)

Pareigūnai nuo nelaimingų atsitikimų einant tarnybines pareigas draudžiami

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-443, 2001-07-10, Žin., 2001, Nr.

64-2328 (2001-07-25)

73.

Pareigūnams ir jų šeimos nariams atlyginamos perkėlimo tarnauti į kitą vietovę

išlaidos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

74.

Pareigūnams, iki jiems bus suteiktas tarnybinis butas ar kitos gyvenamosios patalpos,

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamos buto nuomos

išlaidos.

75.

Pareigūnams kompensuojamos tarnybinių kelionių išlaidos visų rūšių transportu,

išskyrus taksi.

76.

Materialinė žala, kurią patyrė pareigūnai dėl priežasčių, susijusių su tarnyba,

atlyginama remiantis tarnybinio tyrimo išvada.

77.

Prokuratūros pareigūnams taikomos visos valstybės pareigūnų garantijos.

ASMENS APSAUGOS PRIEMONIŲ IŠDAVIMO,

SAUGOJIMO, NEŠIOJIMO IR PANAUDOJIMO TVARKA

78.

Pareigūnams nustatyta tvarka išduodamos asmens apsaugos priemonės.

79.

Šaunamasis ginklas, šoviniai ar specialiosios priemonės darbuotojams išduodamos

tik esant padalinio, kuriame dirba šis darbuotojas, vadovo ar jį pavaduojančio

pareigūno, o apygardų ir apylinkių prokuratūrose - taip pat šių prokuratūrų

vyriausiųjų prokurorų ar juos pavaduojančių pareigūnų rašytinėms

rekomendacijoms.

80.

Prokuratūros darbuotojai, prieš jiems išduodant šaunamuosius ginklus, šovinius

ir specialiąsias priemones, apmokomi jais naudotis.

Apmokymo

rezultatai fiksuojami specialiame žurnale.

81.

Šaunamojo ginklo, šovinių ir specialiųjų priemonių laikymo ir nešiojimo

pagrindas - generalinio prokuroro išduotas leidimas.

82.

Šaunamuosius ginklus ir specialiąsias priemones draudžiama nešioti neblaiviam

pareigūnui, taip pat draudžiama juos palikti namuose ar kitose nepritaikytose

saugoti patalpose, perduoti kitiems asmenims, keisti jų konstrukciją.

83.

Kai šaunamieji ginklai ir specialiosios priemonės nesinešiojamos, laikomos

darbovietėse užantspauduotuose seifuose su patikimais užraktais arba specialiai

saugojimui pritaikytose patalpose, kurias saugo ginkluotas darbuotojas arba yra

įrengta signalizacija.

84.

Prokuratūros darbuotojus atleidžiant iš tarnybos prokuratūroje šaunamieji

ginklai, šoviniai ir specialiosios priemonės yra paimami.

85.

Prokuratūros darbuotojai turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą ir specialiąsias

priemones po perspėjimo balsu, o šaunamąjį ginklą dar ir po įspėjamojo šūvio į

viršų, jei tai padaryti leidžia aplinkybės, šiais atvejais:

atremiant užpuolimą, gresiantį darbuotojo sveikatai ar gyvybei;

atremiant užpuolimą, kuriuo norima atimti šaunamąjį ginklą;

atremiant užpuolimą, kuriuo norima atimti baudžiamąją bylą, kitus su tarnyba

susijusius dokumentus ar daiktinius įrodymus;

stengiantis apginti prokuratūros ar darbuotojo nuosavybę, būstą;

stengiantis sulaikyti asmenį, užkluptą darant sunkų nusikaltimą, jeigu kitaip

jo neįmanoma sulaikyti;

stengiantis sulaikyti asmenį, įtariamą padarius nusikaltimą, jeigu jis

priešinasi pavojingu žmogaus gyvybei ar sveikatai būdu;

stengiantis apginti kitus asmenis nuo užpuolimo, gresiančio jų sveikatai ar

gyvybei;

prieš gyvūną, keliantį pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei.

86.

Šaunamieji ginklai ir specialiosios priemonės naudojamos, kai visi kiti galimi

būdai ir priemonės jau panaudotos arba kai dėl laiko stygiaus ar užpuolimo

pobūdžio jų panaudoti nebuvo galimybės.

Naudojant

šaunamąjį ginklą ir specialiąsias priemones, būtina atsižvelgti į užpuolimo

pobūdį, užpuoliko asmenį ir konkrečias aplinkybes.

Naudodami

šaunamąjį ginklą ir specialiąsias priemones, prokuratūros darbuotojai privalo

stengtis išvengti sunkių pasekmių.

87.

Asmeniui, nukentėjusiam nuo šaunamojo ginklo ar specialiųjų priemonių, turi

būti suteikta medicinos pagalba.

88.

Draudžiama naudoti šaunamąjį ginklą ir specialiąsias priemones žmonių

susibūrimo vietose, jeigu nuo to gali nukentėti pašaliniai asmenys, taip pat

prieš asmenis, turinčius su savimi mažamečių vaikų, prieš moteris ir

nepilnamečius, invalidus su aiškiais invalidumo požymiais, išskyrus atvejus,

kai jie patys užpuola arba priešinasi ginklu.

89.

Apie šaunamojo ginklo ir specialiųjų priemonių panaudojimą nedelsiant raštu

turi būti pranešta generaliniam prokurorui.

90.

Prokuratūros darbuotojai, neteisėtai panaudoję arba praradę šaunamąjį ginklą ar

specialiąsias priemones, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

91.

Jeigu pareigūnas pažeidžia šaunamojo ginklo ar specialiųjų priemonių laikymo,

nešiojimo bei panaudojimo tvarką, šaunamasis ginklas ir specialiosios priemonės

iš jo paimamos.

Paimtas

šaunamasis ginklas ar specialiosios priemonės prokuratūros darbuotojui gali

būti grąžintos po vienerių metų, jeigu pareigūnas nepriekaištingai elgiasi

tarnyboje ir buityje bei yra 79 straipsnyje nurodytų pareigūnų rašytinės

rekomendacijos.

APRANGOS SU SKIRIAMAISIAIS ŽENKLAIS

IŠDAVIMO IR DĖVĖJIMO TVARKA

92.

Nustatyto pavyzdžio apranga su skiriamaisiais ženklais išduodama visiems

turintiems laipsnius prokuratūros pareigūnams nemokamai (iš valstybės biudžeto

tam skiriamų lėšų). Apranga išduodama pagal nustatytas normas kiekvienais

metais ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo tos dienos, kai Lietuvos Respublikos

Seimas patvirtino valstybės biudžetą.

93.

Naujai priimtiems pareigūnams apranga išduodama per 2 mėnesius nuo laipsnio

suteikimo dienos.

94.

Jeigu nėra galimybės išduoti aprangą per šio statuto 92 ir 93 straipsniuose

nustatytus terminus dėl aprangai reikalingų medžiagų įsigijimo sunkumų, gali

būti išmokama aprangos vertės piniginė kompensacija.

95.

Atleidžiant pareigūną iš tarnybos prokuratūroje, aprangos išlaidos išieškomos

proporcingai neištarnautam laikui. Skiriamuosius ženklus atleidžiamasis

pareigūnas turi grąžinti.

96.

Pareigūnų apranga siuvama centralizuotai pagal patvirtintus eskizus ir modelius.

Išimtiniais

atvejais pasisiūti aprangą leidžiama individualiai, o pasiuvimo išlaidos

atlyginamos.

97.

Prokurorai teismo procesuose privalo vilkėti mantiją su ženklu - Lietuvos

valstybės herbo atvaizdu.

Privalomo

aprangos su skiriamaisiais ženklais dėvėjimo kitus atvejus prokuratūros

pareigūnams nustato generalinis prokuroras.

Tarnybos

Lietuvos Respublikos

prokuratūroje

statuto

priedėlis

Priedai prie pareiginės algos prokuratūros pareigūnams

už laipsnius

Pareigūno

laipsnis Priedo

dydis

(MMA)

Trečiojo

rango teisininkas 2,0

Antrojo

rango teisininkas 2,25

Pirmojo

rango teisininkas 2,5

Vyresnysis

teisininkas 2,75

Justicijos

patarėjas 3,0

Vyresnysis

justicijos patarėjas 3,25

Valstybinis

justicijos patarėjas 3,5

Vyriausiasis

valstybinis justicijos patarėjas 3,75

Tarnybos

Lietuvos Respublikos

prokuratūroje

statuto

priedėlis

Priedai prokuratūros pareigūnams už ištarnautą laiką

Ištarnauti

prokuratūroje Priedo

dydis

metai (pareiginės

algos proc.)

Nuo

1 iki 3 metų

Nuo

3 iki 5 metų

Nuo

5 iki 10 metų

Nuo

10 iki 15 metų

Nuo

15 iki 20 metų

Už

kiekvienus tarnybos metus, ištarnautus po 20 metų, procentinis priedas

didinamas

7 procentais, tačiau jo bendra suma negali būti didesnė kaip 100 procentų.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-268, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr.

39-1339 (2001 05 09)

TARNYBOS LIETUVOS RESPUBLIKOS

PROKURATŪROJE STATUTO PAPILDYMO

69(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-443, 2001-07-10, Žin., 2001, Nr.

64-2328 (2001-07-25)

VALSTYBĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO,

TEISMŲ ĮSTATYMO, KONSTITUCINIO TEISMO ĮSTATYMO, SEIMO KONTROLIERIŲ ĮSTATYMO,

SEIMO NARIŲ DARBO SĄLYGŲ ĮSTATYMO, PROKURATŪROS ĮSTATYMO, TARNYBOS LIETUVOS

RESPUBLIKOS PROKURATŪROJE STATUTO, MOTERŲ IR VYRŲ LYGIŲ GALIMYBIŲ ĮSTATYMO,

VAIKO TEISIŲ APSAUGOS KONTROLIERIAUS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

*** Pabaiga ***

Redagavo: Angonita Rupšytė (2001-07-25)

anrups@lrs.lt