Lietuvos Respublikos statybos įstatymo pakeitimo įstatymas
Įstatymas netenka galios 2001-08-01:
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-470, 2001-07-12, Žin., 2001, Nr. 66-2411 (2001-08-01), i. k. 1011010ISTA00IX-470
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo pakeitimo įstatymo ir Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo pripažinimo netekusiais galios įstatymas
Suvestinė redakcija nuo 2000-12-30 iki 2001-07-31
Įstatymas paskelbtas: Žin. 2000, Nr. 84-2533, i. k. 1001010ISTAIII-1948
LIETUVOS RESPUBLIKOS
STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO
Į S T A T Y M A S
2000 m. rugsėjo 19 d. Nr. VIII-1948
Vilnius
(Žin., 1996, Nr. 32–788; 1997, Nr. 65–1551)
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos statybos įstatymą ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
STATYBOS
Į S T A T Y M A S
pirmasis SKirsni
BENDROSIOS NUOSTATOS
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Statinio architektūra – statinio išorės ir vidaus erdvės meninė išraiška.
Statinys – visa tai, kas sukurta statybos darbais naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme. Tai pastatai (gyvenamieji, pramoniniai, komerciniai, biurai, sveikatos apsaugos, švietimo, poilsio, žemės ūkio ir kiti) ir inžineriniai statiniai ar mišrios rūšies statiniai (su inžineriniais statiniais sujungti pastatai), taip pat statinių priestatai, antstatai ir jų dalys. Apibrėžimas „tvirtai sujungtas su žeme“ reiškia, kad statinio konstrukcijos yra įleistos į žemę (jūrų, ežerų, upių ar kitų vandens telkinių dugną) ar remiasi į žemės paviršių (vandens telkinių dugną).
Ypatingos svarbos statinys – statinys, kuriame naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai pavojingi įrenginiai ar atliekami potencialiai pavojingi darbai; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys; visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau nei 100 žmonių; nekilnojamoji kultūros vertybė.
Laikinas statinys – statinys statybininkų reikmėms statybvietėje tenkinti, kuris nugriaunamas baigus statybą; mažaverčių ar kartotinio naudojimo (surenkamųjų) konstrukcijų, ne aukštesnis kaip dviejų aukštų statinys be įleistų į žemę pamatų (išskyrus įkastus medinius stulpus), kurį leidžiama statyti ir naudoti ne ilgiau kaip 3 metus ir kuris pasibaigus leidimo terminui turi būti nugriautas arba perkeltas į kitą vietą.
Nebaigtas statinys – statinys, kuris dėl neužbaigtų statybos darbų negali būti naudojamas pagal paskirtį.
Nesudėtingas statinys – laikinas statinys; paprastų konstrukcijų pastatas, kurio visų aukštų, rūsio (pusrūsio) ir pastogės patalpų plotas, apskaičiuotas tarp išorinių sienų vidaus ribų, yra ne didesnis kaip 150 m2; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato statybos techniniai reglamentai.
Pastatas – stogu apdengtas statinys, kuriame yra vienas ar daugiau kambarių ar kitų patalpų, išdėstytų tarp sienų ir pertvarų ir naudojamų žmonėms gyventi ar žemės ūkio, pramonės, komercijos, kultūros, transporto ir kitai veiklai.
Statyba – veikla, kurios tikslas pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti esamą statinį; šis terminas taip pat apima nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo darbus ar statinių statybą jų teritorijose.
Statybos darbai – visi statybos darbai, atliekami statant statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo).
Statyba ūkio būdu – statybos darbai, atliekami statytojo jėgomis be statybos rangos sutarties.
Naujo statinio statyba – statybos rūšis, kurios tikslas pastatyti statybos sklype, kuriame yra ar nėra statinių, naują statinį (nutiesti naujus inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas); pastatyti esamo statinio antžeminį ar požeminį priestatą, neatsižvelgiant į tai, ar jie savo paskirtimi yra susiję, ar ne; nutiesti naujus inžinerinius tinklus šalia esamų, neatsižvelgiant į tai, ar jie savo paskirtimi yra susiję, ar ne; atstatyti buvusį (sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą) statinį; atkurti sugriuvusią, sunaikintą ar išnykusią nekilnojamąją kultūros vertybę.
Nesudėtingi statybos darbai – atskirųjų statinio inžinerinių sistemų įrengimas ir jų remonto darbai, taip pat statinio remonto darbai, kai iš esmės nekeičiami fasadai (šio straipsnio 13 dalis), bendrosios statinio inžinerinės sistemos ir įrenginiai arba jie keičiami į tokius įrenginius, kuriuos pagal technines charakteristikas galima naudoti nerekonstruojant statinio (jo dalies) ir jo inžinerinių sistemų.
Statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį: pastatyti naujus aukštus ar nugriauti dalį esamų (nedidinant statinio plano ir tūrio matmenų); iš esmės keisti statinio fasadų išvaizdą (įrengiant naujus balkonus, duris, langus, architektūrines detales, keičiant jų matmenis daugiau nei 20 procentų, tipą, išdėstymą, ar juos pašalinant); keisti patalpų planą; stiprinti ar keisti laikančiąsias konstrukcijas; pertvarkyti statinio atskirąsias ar bendrąsias inžinerines sistemas keičiant jų tipą, pralaidumą; keisti technologinių įrenginių ir technologinių inžinerinių sistemų tipą, pajėgumą; perkloti inžinerinius tinklus esamose trasose (keičiant jų pralaidumą); keisti susisiekimo komunikacijų esamose trasose plotį ir dangą; pritaikyti statinį naujai paskirčiai, kai statybos techninių reglamentų nustatyti naujos statinio paskirties reikalavimai yra griežtesni nei buvusios; pritaikyti nekilnojamąją kultūros vertybę naujai paskirčiai.
Statinio remontas – statybos rūšis, kurios tikslas iš dalies arba visiškai atkurti statybos techninių reglamentų nustatytas statinio savybes, pablogėjusias dėl statinio naudojimo, arba jas pagerinti: nekeičiant statinio laikančiųjų konstrukcijų, bet, jei reikia, keičiant ar stiprinant kitus statinio elementus; keičiant susidėvėjusias statinio atskirąsias ir bendrąsias inžinerines sistemas ar jų dalis (vamzdynus, stovus, prietaisus) į kitas tokio pat tipo sistemas (dalis) nedidinant jų pralaidumo; keisti technologinius įrenginius bei technologines inžinerines sistemas į tokio pat ar panašaus tipo įrenginius bei sistemas, kuriems normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimai yra tokie pat kaip buvusiems minėtiems įrenginiams ar sistemoms (ar mažiau griežti); tiesti naujus inžinerinius tinklus ar jų dalis esamose trasose nekeičiant inžinerinių tinklų tipo, pralaidumo; keisti ar stiprinti susisiekimo komunikacijų dangą esamose trasose nekeičiant jos tipo; remontuoti, konservuoti ar restauruoti nekilnojamąją kultūros vertybę.
Statybvietė – statinio statybos darbų vieta (teritorija, kurios ribos nustatomos su savivaldybės meru (valdyba) suderintame statinio projekte, atsižvelgiant į vykdomus statybos darbus, kuri gali sutapti ar nesutapti su statybos sklypo ribomis).
Statybos sklypas – tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatytų ribų žemės sklypas (teritorijos dalis), kuriame atliekami statybos darbai.
Statybos sklypo tvarkymas – sklypo reljefo formavimas (pažeminimas, paaukštinimas, lyginimas), sklypo inžinerinių tinklų ir sklypo susisiekimo komunikacijų tiesimas.
Statybiniai tyrimai (tyrinėjimai) – statinio statybos sklypo (ar, kai reikia, gretimos teritorijos), statinio projektavimo sąlygų sąvade nustatytų inžinerinių tinklų (kuriuos reikia nutiesti ar esamų bei statomų) bei susisiekimo komunikacijų sklypų (trasų) inžineriniai geodeziniai, inžineriniai geologiniai (geotechniniai) bei hidrogeodinaminiai tyrinėjimai, aplinkos, higieniniai, archeologiniai, nekilnojamųjų kultūros vertybių tyrimai (tyrinėjimai), o kai rekonstruojamas ar remontuojamas esamas statinys arba pristatomas prie esamo statinio (statant arti jo) naujas statinys, – taip pat esamo ir gretimų statinių, kuriems gali turėti įtakos numatomi statybos darbai, tyrimai (tyrinėjimai), esamų pastatų nuosėdžių ir deformacijų stebėjimai.
Statinio projektas – statybos techninių reglamentų nustatytų dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (aiškinamoji dalis, projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai) ir kurie skirti statinio statybai įteisinti, statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti, visuma.
Statinio projektavimas – veikla, kurios tikslas parengti statinio projektą.
Privalomieji statinio projekto rengimo dokumentai – teritorijų planavimo dokumentai (įstatymų numatytais atvejais), nuosavybės teisę ar kitokias teises į žemę (statybos sklypą) patvirtinantys dokumentai, statinio statybos pagrindimo dokumentai (statinių, kurie įrašomi į valstybės investicijų programą, – parengti Vyriausybės nustatyta tvarka, kitų statinių, kuriems privalomas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas, – Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka), statinio projektavimo sąlygų sąvadas (kompleksinis statybos dokumentas), statinio projektavimo užduotis, statinio ir statybos sklypo tyrimų (tyrinėjimų) ataskaitos.
Statinio projektavimo techninės sąlygos – reikalavimai tiesti komunalinius ir vietinius inžinerinius tinklus, prijungti prie jų statinio ir technologines inžinerines sistemas, taip pat statybos sklypo inžinerinius tinklus; nutiesti komunalines susisiekimo komunikacijas, prijungti prie jų statybos sklypo susisiekimo komunikacijas.
Statinio projektavimo specialiosios sąlygos – valstybės institucijų ir savivaldybės mero (valdybos) nustatomi (pagal jų kompetenciją) konkretaus statinio statybos specialieji reikalavimai, atitinkantys teritorijų planavimo dokumentuose nustatytą statybos sklypo (teritorijos) tvarkymo ar apsaugos režimą (reglamentą), atsižvelgiant į statinio paskirtį, statybos sklypo konkrečią vietą ir gretimybes, taip pat sąlygos statiniui projektuoti, statyti ar rekonstruoti, kai nėra nustatyta tvarka patvirtintų tokių statinių normatyvinių statybos specialiųjų reikalavimų dokumentų.
Statinio projektavimo sąlygų sąvadas – savivaldybės mero (valdybos) patvirtintas konkrečiam statiniui nustatytų projektavimo sąlygų (techninių ir specialiųjų) bendrasis dokumentas.
Statinio projekto derinimas – patikrinimas, ar statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentų, statinio projektavimo sąlygų (techninių ir specialiųjų) bei poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje nustatytus reikalavimus.
Statinio projekto ekspertizė – patikrinimas, kaip statinio projekte laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų bei privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimų.
Statinio projekto vykdymo priežiūra – statybos priežiūra, kurios tikslas kontroliuoti, kad statinys būtų statomas laikantis statinio projekto.
Statinio statybos techninė priežiūra – statytojo (užsakovo) organizuota statinio statybos priežiūra, kurios tikslas kontroliuoti, ar laikomasi statinio projekto, statybos rangos sutarties (kai statyba vykdoma rangos būdu), įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat statybos techninių reglamentų, normatyvinių statybos specialiųjų reikalavimų dokumentų reikalavimų.
Statybos valstybinė priežiūra – statinio projektavimo, statybos, jo pripažinimo tinkamu naudoti valstybinė priežiūra nuo statybos pradžios iki statinio pripažinimo tinkamu naudoti bei statinio griovimo priežiūra.
Statinio ekspertizė – esamo ar statomo statinio techninės būklės įvertinimas turint tikslą nustatyti, ar statinys atitinka šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytus esminius statinio reikalavimus.
Statinio normatyvinė kokybė – kai statinio projektas, statybos darbai ir pastatytas statinys atitinka normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytus reikalavimus.
Statytojas (užsakovas) – Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, įmonė, neturinti juridinio asmens teisių, ar juridinis asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, įmonei, neturinčiai juridinio asmens teisių).
Statinio projekto rengėjas – fizinis asmuo, specialistas (turintis statybos, architektūros ar kito techninio profilio aukštąjį išsilavinimą), kuris yra statinio projektuotojas, vienas rengia statinio projektą ir yra jo vadovas, arba projektuojančios statinį įmonės specialistų grupė, vadovaujama projekto vadovo, sudaryta iš jam pavaldžių (techniniais klausimais) projekto dalių vadovų ir specialistų.
Statinio projektuotojas – statinio projektą rengiantys įmonė, fizinis asmuo ar kiti subjektai, nurodyti šio įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalyse.
Statinio projekto dalies rengėjas – specialistas (fizinis asmuo, turintis statybos, architektūros ar kito techninio profilio aukštąjį išsilavinimą), kuris vienas rengia projekto dalį ir yra jos vadovas, arba specialistų grupė, vadovaujama projekto dalies vadovo.
Statinio statybos rangovas (toliau – rangovas) – įmonė, fizinis asmuo ar kiti šio įstatymo 15 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti subjektai, kurie atlieka statinio statybos darbus pagal jų ir statytojo (užsakovo) sudarytą rangos sutartį, o juos užbaigę pagal aktą perduoda statytojui (užsakovui) pastatytą statinį naudoti ir dalyvauja statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisijos darbe.
Tiekėjas – fizinis ar juridinis asmuo, taip pat įmonė, neturinti juridinio asmens teisių (statybos produktų ir įrenginių gamintojai, platintojai, importuotojai, montuotojai, paslaugų organizacijos).
Statybos specialieji reikalavimai – kitų įstatymų ar teisės aktų nustatyti statinių apsaugos bei saugos reikalavimai (nurodyti šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje), atskirų statinių tipų projektavimo, statybos, pripažinimo tinkamais naudoti bei nugriauti reikalavimai. Prie statybos specialiųjų reikalavimų taip pat priskiriami šie privalomieji statinio projektavimo, statybos, pripažinimo tinkamais naudoti bei nugriauti reikalavimai: technologinių ir energetikos įrenginių, technologinių inžinerinių sistemų, technologijos ir energetikos procesų patikimumo, efektyvumo ir saugos reikalavimai; inžineriniais tinklais tiekiamų ir statinio inžinerinėse sistemose naudojamų: vandens, nuotėkų, energijos nešiklių ir pan. reikalavimai; žemės ūkio melioracijos sistemų reguliuojamo dirvožemio drėgmės režimo ir agrotechnikos reikalavimai.
Statybos specialiųjų reikalavimų valstybinės priežiūros institucijos – valstybės valdymo institucijos, reguliuojančios įstatymų ar Vyriausybės nutarimų nustatytą tam tikros srities veiklą ar atliekančios statybos darbų, kurie yra susiję su statybos specialiaisiais reikalavimais, valstybinę priežiūrą.
Normatyvinis statybos techninis dokumentas – dokumentas, kuris nustato statinio projektavimo, statybos, statinio pripažinimo tinkamu naudoti ir nugriauti reikalavimus, taisykles, bendruosius principus ir charakteristikas. Tai statybos techniniai reglamentai, statybos taisyklės, standartai, techniniai liudijimai, metodiniai nurodymai, rekomendacijos.
CE – ženklas, patvirtinantis, kad statybos produktas atitinka galiojančių Europos Sąjungos teisės aktų nustatytus šio produkto reikalavimus.
Statybos produktas – pagamintas produktas, numatomas ilgam laikui įkonstruoti į pastatą ar inžinerinį statinį.
Techninis liudijimas – Vyriausybės įgaliotos institucijos parengtas ir priimtas dokumentas, patvirtinantis, kad statybos produktas techniškai įvertintas, yra tinkamas naudoti ir atitinka statinio, kuriame produktą numatoma panaudoti, esminius reikalavimus, ir nustatantis techninius statybos produkto reikalavimus.
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.