Legalize
Legalize / Lietuva / Įstatymas

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas

Tipas Įstatymas
Publikavimas 1997-06-17
Būsena Panaikintas
Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas
Šaltinis TAR
Pakeitimų istorija JSON API

Įstatymas netenka galios 2020-01-01:

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2221, 2019-06-13, paskelbta TAR 2019-06-27, i. k. 2019-10324

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas

Suvestinė redakcija nuo 2000-04-19 iki 2019-12-31

Įstatymas paskelbtas: Žin. 1997, Nr. 64-1500; Žin. 1997, Nr.87-0, i. k. 0971010ISTAVIII-270

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ĮMONIŲ BANKROTO

ĮSTATYMAS

1997 m. birželio 17 d. Nr. VIII-270

Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROJI DALIS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1.

Šis įstatymas reglamentuoja įmonių bankroto procedūras.

2.

Įstatymas taikomas visoms įmonėms, viešosioms įstaigoms, bankams ir kredito unijoms (toliau – įmonės), kurios įregistruotos Lietuvoje Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Bankų, kredito unijų, draudimo įmonių, žemės ūkio įmonių, vertybinių popierių apyvartos tarpininkų, investicinių bendrovių ir kitų įmonių bei įstaigų bankroto procedūrų vykdymo ypatumus gali nustatyti kiti šių įmonių ir įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1.

Bankrotas – nemokios įmonės būsena.

2.

Bankroto procedūros – teisminis arba neteisminis įmonių bankroto procesas.

3.

Bankroto byla – teismo nagrinėjama civilinė byla dėl ginčų, kylančių iš bankroto teisinių santykių.

4.

Bankrutuojanti įmonė – įmonė, kuriai iškelta bankroto byla arba kuriai taikoma neteisminė bankroto procedūrų nagrinėjimo tvarka.

5.

Bankrutavusi įmonė – teismo sprendimu (neteisminio proceso atveju – kreditorių susirinkimo nutarimu) pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto įmonė.

6.

Bankrutuojančios įmonės turto valdymas – administratoriaus veikla organizuojant bankrutuojančios įmonės turto išsaugojimą, turto iš skolininkų išieškojimą, turto pardavimą, kreditorių reikalavimų tenkinimą, likusio turto perdavimą.

7.

Įkeitimu užtikrinti kreditorių reikalavimai – pagal įkeitimo sutartį arba surašytą hipotekos lakštą kreditoriaus (įkaito turėtojo) įgyta teisė, jeigu įmonė neįvykdė įkeitimu užtikrintos prievolės, reikalauti, kad įkeistas turtas būtų parduotas šio įstatymo nustatyta tvarka ir iš gautų lėšų būtų patenkinti jo reikalavimai.

8.

Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai jos finansiniai įsipareigojimai lygūs jos turtui arba jį viršija.

9.

Savininkas – asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso neturinti juridinio asmens teisių įmonė ar jos dalis.

10.

Taikos sutartis – kreditorių ir įmonės susitarimas tęsti įmonės veiklą, kai įmonė prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka finansinius reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti.

11.

Tyčinis bankrotas – privedimas įmonės prie bankroto tyčia, jei tuo padaroma turtinė žala kreditoriui, akcininkui ar kitam asmeniui.

12.

Įmonės sanavimas – komplekso priemonių (ūkinės veiklos rūšies pakeitimas, techninės ir ekonominės priemonės, turto pardavimas, gamybos ar darbo organizavimo pakeitimai, kitos priemonės) įmonės mokumui atkurti įgyvendinimas.

3 straipsnis. Įmonės kreditoriai

Įmonės kreditoriai (toliau – kreditoriai) – tai turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus fiziniai ir juridiniai asmenys, tarp jų:

1) privalomųjų mokesčių, privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų nemokėjimo atveju – valstybės institucija, įpareigota juos surinkti;

2) darbo užmokesčio ir dėl darbo santykių atsiradusios žalos neatlyginimo atveju – įmonės darbuotojai (jų įpėdiniai);

3) žalos atlyginimo prievolės dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga perėjimo valstybei Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo numatytais atvejais - Vyriausybės įgaliota institucija;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. VIII-1604, 2000-03-30, Žin., 2000, Nr. 32-889 (2000-04-19), i. k. 1001010ISTAIII-1604

4) gautų valstybės vardu užsienio paskolų ir paskolų, gautų su valstybės ar Vyriausybės garantija, negrąžinimo atveju – Finansų ministerija;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VIII-1604, 2000-03-30, Žin., 2000, Nr. 32-889 (2000-04-19), i. k. 1001010ISTAIII-1604

5) finansinės paramos negrąžinimo atveju – Fondas bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojų reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, tenkinti;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. VIII-942, 1998-11-26, Žin., 1998, Nr. 109-2996 (1998-12-11), i. k. 0981010ISTAVIII-942

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VIII-1604, 2000-03-30, Žin., 2000, Nr. 32-889 (2000-04-19), i. k. 1001010ISTAIII-1604

6) finansinės paramos negrąžinimo atveju – Fondas fizinių asmenų reikalavimams apmokėti už bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių supirktą perdirbti žemės ūkio produkciją.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. VIII-942, 1998-11-26, Žin., 1998, Nr. 109-2996 (1998-12-11), i. k. 0981010ISTAVIII-942

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VIII-1604, 2000-03-30, Žin., 2000, Nr. 32-889 (2000-04-19), i. k. 1001010ISTAIII-1604

ANTRASIS SKIRSNIS

PAREIŠKIMAI DĖL BANKROTO BYLOS IŠKĖLIMO

4 straipsnis. Pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo pagrindai

Šio įstatymo 5 straipsnyje išvardyti asmenys gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu:

1) įmonė yra nemoki;

2) įmonė negali mokėti darbo užmokesčio bei tenkinti darbuotojų kitų kylančių iš darbo santykių finansinių reikalavimų;

3) įmonė negali užmokėti už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), grąžinti kreditų ir vykdyti kitų sandoriais prisiimtų finansinių įsipareigojimų;

4) įmonė negali vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytų privalomųjų mokėjimų ir (arba) mokėti priteistų sumų;

5) įmonė paslėpė, iššvaistė, dovanojo ar sunaikino savo turtą arba įvykdė kitus veiksmus, dėl kurių yra pagrindo manyti, kad iš likusio turto nebus įvykdyti įmonės finansiniai įsipareigojimai;

6) įmonė pranešė raštu kreditoriams arba teismui (teismo antstoliui), kad negali arba neketina vykdyti finansinių įsipareigojimų, išskyrus atvejį, numatytą šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje;

7) įmonė taptų nemoki įvykdžius teismo sprendimus arba (ir) sumokėjus ne ginčo tvarka išieškomas sumas;

8) teismo antstolis negali įvykdyti teismų ir kitų institucijų sprendimų.

5 straipsnis. Pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei

1.

Pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti turi teisę:

1) kreditorius (kreditoriai);

2) savininkas (savininkai);

3) įmonės administracijos vadovas;

4) valstybės ar savivaldybės įmonės steigėjas;

5) įmonės likvidatorius;

6) akcininkai, pajininkai;

7) Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

8) Žemės ir miškų ūkio ministerija, apskrities viršininkas, žemės ūkio produkcijos gamintojų visuomeninės organizacijos (žemės ūkio produkciją superkančioms ir ją perdirbančioms įmonėms).

2.

Pareiškimai vietovės, kurioje yra įmonės buveinė, apygardos teismui pateikiami raštu Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

3.

Prie pareiškimo pridedami dokumentai, įrodantys pareiškimo pagrįstumą.

6 straipsnis. Kreditoriaus (kreditorių) pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo

1.

Jeigu įmonė nevykdo šio įstatymo 4 straipsnio 2, 3 ar 4 punktuose nurodytų įsipareigojimų, kreditorius (kreditoriai) pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo gali pateikti ne anksčiau kaip praėjus vienam mėnesiui po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditorių ir įmonės sutartyse, kada turėjo būti įvykdytas įmonės įsipareigojimas, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) reikalavimo įvykdyti finansinius įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas.

2.

Kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimus kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms, turi pranešti įmonės vadovui raštu. Pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad jų neįvykdžius per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įsipareigojimams įvykdyti kreditoriai nustato ne trumpesnį kaip 15 dienų laikotarpį. Pranešimo kopija turi būti pridėta prie pareiškimo teismui.

3.

Pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus kreditorius (kreditoriai) privalo pateikti įmonei.

4.

Pareiškimo teismui galima atsisakyti iki bylos iškėlimo teisme.

7 straipsnis. Įmonės, turinčios juridinio asmens teises, administracijos vadovo pranešimas apie įmonės nemokumą ir pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo

1.

Įmonei, turinčiai juridinio asmens teises, tapus nemokia, jos administracijos vadovas privalo per 10 dienų nuo finansinės atskaitomybės už paskutinį ataskaitinį laikotarpį pateikimo mokesčių administratoriui dienos pateikti informaciją apie įmonės būklę Vyriausybės įgaliotai institucijai paskelbti „Valstybės žiniose“, raštu pranešti apie tai valstybės ar savivaldybės įmonės steigėjui, informuoti valdybą (jei įmonėje yra sudaryta valdyba). Valdyba (jei ji nesudaryta, – administracijos vadovas) ne vėliau kaip per 40 dienų privalo sušaukti įmonės valdymo organą, kuris turi teisę priimti nutarimą įmonę reorganizuoti ar likviduoti.

2.

Administracijos vadovas, gavęs įmonės valdymo organo, kuris turi teisę priimti nutarimą įmonę reorganizuoti ar likviduoti, įgaliojimą (valstybės ar savivaldybės įmonės steigėjo leidimą), per 5 dienas, bet ne vėliau kaip per du mėnesius nuo finansinės atskaitomybės už paskutinį ataskaitinį laikotarpį pateikimo mokesčių administratoriui dienos, turi kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo. Jeigu įmonės, kuri tapo nemoki, valdymo organas, kuris turi teisę priimti nutarimą įmonę reorganizuoti ar likviduoti (valstybės ar savivaldybės įmonės steigėjas), nesuteikia tokio įgaliojimo, administracijos vadovas privalo per 5 dienas nuo susirinkimo dienos pateikti teismui pareiškimą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo.

3.

Pareiškime teismui nurodomos priežastys, dėl kurių įmonė kreipiasi dėl bankroto bylos iškėlimo. Prie pareiškimo pridedamas įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašas, nurodomos jų skolų sumos ir prievolių vykdymo terminai, taip pat finansinė atskaitomybė už paskutiniuosius metus ir paskutinį ataskaitinį laikotarpį iki pareiškimo padavimo dienos, duomenys apie įkeistą turtą ir kiti įsipareigojimai. Teismui gali būti pateikiama ir kitų dokumentų, kurie gali būti svarbūs bankroto bylai.

8 straipsnis. Įmonės likvidatoriaus pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo

Jeigu įmonės nemokumas išaiškėja tuo metu, kai ji likviduojama įmonių veiklą reglamentuojančių kitų įstatymų nustatyta tvarka, įmonės likvidatorius privalo ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo įmonės nemokumo nustatymo dienos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.

9 straipsnis. Akcininkų (pajininkų) pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo

Akcininkai (pajininkai) turi teisę pateikti pareiškimą teismui dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, jeigu:

1) valdymo organas, kuris turi teisę priimti nutarimą įmonę reorganizuoti ar likviduoti (valstybės ar savivaldybės įmonės steigėjas), nepriėmė nutarimo įgalioti administracijos vadovą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo;

2) šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais nebuvo sušauktas valdymo organas, kuris turi teisę priimti nutarimą įmonę reorganizuoti ar likviduoti, arba klausimas dėl įmonės bankroto nebuvo įtrauktas į susirinkimo darbotvarkę;

3) administracijos vadovas šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatytais terminais nesikreipė į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo.

10 straipsnis. Įmonės savininko (savininkų), valstybės ar savivaldybės įmonės steigėjo pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo

Įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, savininkas (savininkai), valstybės ar savivaldybės įmonės steigėjas gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė yra nemoki ir į teismą nesikreipia kreditoriai arba administracijos vadovas šio įstatymo nustatyta tvarka.

11 straipsnis. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo

1.

Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos privalo pateikti pareiškimą teismui dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo tais atvejais, kai įmonės darbuotojas (darbuotojai) praneša inspekcijai, kad įmonė neišmokėjo darbo užmokesčio už du mėnesius ir (arba) tikrinimo metu nustatyta, kad įmonė yra nemoki.

2.

Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikia pareiškimą teismui dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo per mėnesį nuo darbuotojų pranešimo gavimo ar įmonės patikrinimo akto surašymo dienos.

12 straipsnis. Žemės ir miškų ūkio ministerijos, apskrities viršininko, žemės ūkio produkcijos gamintojų visuomeninių organizacijų pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo

1.

Žemės ir miškų ūkio ministerija ar apskrities viršininkas privalo pateikti pareiškimą teismui dėl žemės ūkio produkciją perdirbančios įmonės bankroto bylos iškėlimo tais atvejais, kai į teismą nesikreipia kreditoriai arba administracijos vadovas šio įstatymo nustatyta tvarka ir:

1) įmonė yra nemoki;

2) žemės ūkio produkcijos tiekėjas praneša, kad įmonė nemoka už pateiktą žemės ūkio produkciją šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais.

2.

Žemės ir miškų ūkio ministerija ar apskrities viršininkas pateikia pareiškimą teismui dėl žemės ūkio produkciją perdirbančios įmonės bankroto bylos iškėlimo per du mėnesius nuo paskelbimo apie įmonės nemokumą arba per mėnesį nuo žemės ūkio produkcijos tiekėjo pranešimo gavimo.

3.

Žemės ūkio produkcijos gamintojų visuomeninės organizacijos gali pateikti pareiškimą teismui dėl žemės ūkio produkciją perdirbančios įmonės bankroto bylos iškėlimo tais atvejais, kai žemės ūkio produkcijos tiekėjas praneša, kad įmonė nemoka už pateiktą žemės ūkio produkciją šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais, ir į teismą nesikreipia kreditoriai arba administracijos vadovas šio įstatymo nustatyta tvarka.

4.

Jei bankroto byla žemės ūkio produkciją perdirbančiai įmonei neiškeliama arba negali būti iškelta, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti asmenys turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl nesumokėtų už pateiktą žemės ūkio produkciją sumų išieškojimo.

TREČIASIS SKIRSNIS

BANKROTO BYLŲ TEISMINIS NAGRINĖJIMAS

13 straipsnis. Pasirengimas bankroto bylos teisminiam nagrinėjimui

1.

Teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, gali:

1) įpareigoti savininką (savininkus), valdybos narius, administracijos vadovą, vyriausiąjį finansininką (buhalterį), likvidatorių pateikti teismui visus bankroto bylai nagrinėti reikalingus dokumentus;

2) kviesti į teismą, reikalauti raštiškų paaiškinimų, susijusių su bankroto bylos iškėlimo klausimais, iš savininko (savininkų), buvusių valdybos narių, administracijos vadovo, vyriausiojo finansininko (buhalterio) ir kitų atsakingų darbuotojų, neatsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu buvo nutrauktos su jais darbo sutartys, jeigu jie buvo atleisti iš darbo per 12 mėnesių iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui dienos. Šių asmenų atvykimas į teismą būtinas, jiems taikomos Civilinio proceso kodekse liudytojams nustatytos garantijos;

3) skirti įmonei auditą;

4) skirti ekspertizę įmonės nekilnojamojo ir (arba) kito turto rinkos vertei nustatyti;

5) reikalauti iš įmonės administracijos vadovo pateikti teismui duomenis apie įmonės ūkinę finansinę būklę;

6) reikalauti duomenų ir paaiškinimų apie įmonės finansinę būklę iš įmonę aptarnaujančios kredito įstaigos ir teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos;

7) taikyti ieškinio užtikrinimo priemones Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka;

8) išaiškinti kitas aplinkybes, kurios turi reikšmės bylos nagrinėjimui.

2.

Teismas ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pareiškimo gavimo dienos priima nutartį iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti.

3.

Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas turi pagrindo teigti, kad įmonė yra nemoki.

14 straipsnis. Bankroto bylos iškėlimas teisme

1.

Bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis.

⋯

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.