LegalizeLietuvos Respublikos viešojo pirkimo įstatymo pakeitimo įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VIEŠOJO PIRKIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO
Į S T A T Y M A S
1999 m. birželio 3 d. Nr. VIII-1210
Vilnius
(Žin., 1996, Nr. 84-2000; 1997, Nr. 117-3000)
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos viešojo pirkimo įstatymo nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos viešojo pirkimo įstatymą ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ
ĮSTATYMAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas reglamentuoja:
1) valstybės valdžios bei savivaldos institucijų, įmonių (įskaitant nurodytas šios dalies 3 punkte), įstaigų ar organizacijų atliekamus prekių ar paslaugų viešuosius pirkimus, kurių vertė per finansinius metus yra ne mažesnė kaip 75 tūkst. litų, ar darbų viešuosius pirkimus, kurių vertė yra ne mažesnė kaip 300 tūkst. litų, už valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybinių fondų lėšas, taip pat už valstybės vardu gautą labdarą ar kitą piniginę paramą, kurią suteikęs subjektas nenurodo, kaip ją panaudoti, už valstybės vardu gaunamas paskolas arba už paskolas su valstybės garantija, jei sutartyse dėl šių paskolų naudojimo nėra numatyta kitokių sąlygų;
2) Lietuvos banko atliekamus prekių ar paslaugų viešuosius pirkimus, kurių vertė per finansinius metus yra ne mažesnė kaip 75 tūkst. litų, ar darbų viešuosius pirkimus, kurių vertė yra ne mažesnė kaip 300 tūkst. litų, už Lietuvos banko lėšas;
3) valstybės ar savivaldybės kontroliuojamų įmonių, veikiančių vandentvarkos, energetikos, transporto ir telekomunikacijų srityse, bei įmonių, turinčių valstybės ar savivaldybės suteiktą specialiąją ar išimtinę teisę vykdyti veiklą šiose srityse, atliekamus prekių ar paslaugų viešuosius pirkimus, kurių vertė per finansinius metus yra ne mažesnė kaip 1,8 mln. litų, ar darbų viešuosius pirkimus, kurių vertė yra ne mažesnė kaip 1 mln. litų, už šių įmonių lėšas.
Prekių, paslaugų ar darbų pirkimai, kurių vertė yra mažesnė už nurodytą šio straipsnio 1 dalyje, atliekami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Vyriausybė gali patvirtinti sąrašą prekių, darbų, paslaugų, kuriems visais atvejais, neatsižvelgiant į vertę, taikomas viešasis pirkimas.
Prekių, darbų ar paslaugų viešuosius pirkimus, kurių vertė yra ne mažesnė už nurodytą šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje ir kurie turi būti skelbiami tarptautiniu mastu populiariame ar specialiame leidinyje, gali atlikti tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintame sąraše išvardytos perkančiosios organizacijos.
Šio straipsnio 1 dalyje, 32 straipsnio 3 dalyje ir 33 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamų viešųjų pirkimų vertė nurodyta be pridėtinės vertės mokesčio. Ši vertė indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijos lygį Lietuvos Respublikoje.
Šio įstatymo reikalavimai netaikomi:
1) pirkimams, susijusiems su įstatymų nustatyta valstybės paslaptimi. Šių pirkimų tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė;
2) pirkimams pagal tarptautinių organizacijų specialiąsias pirkimo procedūras;
3) žemės, pastatų ar kito nekilnojamojo turto pirkimams arba nuomai, kuriuos atlieka šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos įmonės už šių įmonių lėšas, jeigu pirkimas ar nuoma konkrečioje vietoje yra būtini pagal šių įmonių funkcinę paskirtį;
4) finansinėms paslaugoms, susijusioms su vertybinių popierių ir kitų skolos įsipareigojamųjų dokumentų išleidimu, pirkimu, pardavimu ir perdavimu;
5) Lietuvos banko teikiamoms paslaugoms;
6) radijo ir televizijos programų sukūrimo, jų parengimo transliuoti, jau parengtų programų bei radijo ir televizijos laidų transliavimo eteryje laiko pirkimams, išskyrus atvejus, kai šiuos pirkimus atlieka valstybės valdžios ir savivaldos institucijos;
7) pagal Vyriausybės patvirtintas programas valstybinės reikšmės mokslinio tyrimo ir jo plėtros paslaugoms, išskyrus tas mokslinio tyrimo ir jo plėtros paslaugas, iš kurių gauta nauda yra naudojama tik perkančiosios organizacijos veiklos poreikiams tenkinti ir už kurias visiškai atlygina perkančioji organizacija.
Jei yra valstybei svarbių ekonominių ir socialinių priežasčių, Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali priimti sprendimą dėl preferencijų taikymo atliekant prekių, darbų ar paslaugų viešuosius pirkimus. Ši nuostata taikoma iki baigsis Europos sutartyje, kuria steigiama Europos bendrijų bei jų šalių narių ir Lietuvos Respublikos asociacija, nurodytas pereinamasis laikotarpis (1999 m. gruodžio 31 d.).
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Viešasis pirkimas (toliau – pirkimas) – prekių, darbų, paslaugų pirkimas (įskaitant turto nuomą), kai jį atlieka šio įstatymo nustatyta tvarka 1 straipsnio 1 dalyje nurodytos perkančiosios organizacijos, atsiskaitydamos iš karto, dalimis arba išsimokėtinai.
Atvirasis konkursas – pirkimo būdas, kai visi suinteresuoti tiekėjai (rangovai) gali pateikti pasiūlymus.
Darbai – bet kurie darbai, susiję su statinių statyba (montavimu, tiesimu), rekonstravimu, nukėlimu, nugriovimu, remontu arba atnaujinimu, bei su perkamais darbais susijusios tyrimo, projektavimo ar kitos paslaugos.
Diskontuota kaina – kaina, perskaičiuota atsižvelgiant į mokėjimų, prekių tiekimo, paslaugų teikimo ir darbų atlikimo terminus.
Finansiniai metai – 12 kalendorinių mėnesių laikotarpis, kuris prasideda sausio 1 d. ir baigiasi gruodžio 31 d.
Galutinis pasiūlymas – tiekėjo (rangovo) rašytinis dokumentas, kuriuo siūloma tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus pagal konkurencinių derybų metu suderintas sąlygas.
Įmonė, turinti valstybės ar savivaldybės suteiktą specialiąją ar išimtinę teisę verstis vandentvarkos, energetikos, transporto ir telekomunikacijų veikla, – įmonė, kuriai valstybė ar savivaldybė suteikė specialiąją ar išimtinę teisę verstis kuria nors iš šio straipsnio 27 dalyje nurodytų veiklos rūšių.
Kainų apklausa – pirkimo būdas, kai perkančioji organizacija kviečia tiekėjus (rangovus) pranešti prekių ar paslaugų kainas.
Konkurencinės derybos – pirkimo būdas, kai perkančioji organizacija derasi su tiekėjais (rangovais) dėl pasiūlymų turinio ir sutarties sąlygų.
Kvietimas – pirkimo dokumentas, kuriuo kviečiama dalyvauti išankstinėje kvalifikacinėje atrankoje, konkurse, konkurencinėse derybose ar kainų apklausoje, paskelbtas ar pateiktas tiekėjui (rangovui).
Legalizuoti dokumentai – dokumentai, įstatymų nustatyta tvarka pripažinti teisėtais.
Nešališkumo deklaracija – Viešųjų pirkimų komisijos nario ar eksperto rašytinis pareiškimas, kad jis nešališkas tiekėjų (rangovų) atžvilgiu.
Paraiška – dokumentas, kuriuo tiekėjas (rangovas) pareiškia pageidavimą dalyvauti pirkimo procedūrose.
Pasiūlymas – tiekėjo (rangovo) rašytinis dokumentas, kuriuo siūloma tiekti prekes, atlikti darbus ar teikti paslaugas pagal perkančiosios organizacijos sąlygas.
Pasiūlymo galiojimo užtikrinimas (pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas) – Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, kuris įforminamas perkančiosios organizacijos ir tiekėjo (rangovo) sutartimi.
Pasiūlyta kaina – pasiūlyme nurodytų prekių, paslaugų ar darbų kainos ir kitų pirkimo dokumentuose nurodytų papildomų paslaugų kainų suma.
Pasiūlytos kainos diskontavimas – pasiūlytos kainos perskaičiavimas (atliekamas pasiūlymams vertinti) taikant iš anksto nustatytą koeficientą (diskonto normą), atsižvelgiant į mokėjimų ir prekių tiekimo, paslaugų teikimo ir darbų atlikimo terminus.
Paslaugos – bet kuris pirkimo objektas, išskyrus prekes ir darbus, taip pat su prekėmis susijusios paslaugos, jeigu tų paslaugų vertė viršija prekių vertę.
Perkančioji organizacija – šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta valstybės valdžios bei savivaldos institucija, įmonė, įstaiga ar organizacija, Lietuvos bankas.
Pirkimas iš vienintelio šaltinio – pirkimo būdas, kai perkančioji organizacija derasi su vienu tiekėju (rangovu) dėl pasiūlymų turinio, kainos ir sutarties sąlygų.
Pirkimo dokumentai – perkančiosios organizacijos pateikiami tiekėjams (rangovams) dokumentai, apibūdinantys perkamą objektą bei pirkimo sąlygas: kvietimas, konkurso ir kitų pirkimo būdų bei sąlygų dokumentai, šių dokumentų paaiškinimai (patikslinimai) bei papildymai.
Pirkimo-pardavimo sutartis (toliau – pirkimo sutartis) – pirkimo -pardavimo, rangos, nuomos arba kita sutartis, kurią perkančioji organizacija sudaro raštu su tiekėju (rangovu), pirkdama prekes, paslaugas ar darbus šio įstatymo nustatyta tvarka.
Preferencija – pirmenybė, lengvata.
Prekės – žaliavos, gaminiai, įrenginiai, statiniai ir kiti visokio pavidalo daiktai, taip pat su perkamomis prekėmis susijusios paslaugos, jeigu tų paslaugų vertė neviršija pačių prekių vertės.
Ribotas konkursas – pirkimo būdas, kai pasiūlymus konkursui gali pateikti tik tie tiekėjai (rangovai), kurie atitinka perkančiosios organizacijos iš anksto paskelbtus kvalifikacijos reikalavimus.
Tiekėjas (rangovas) – galima arba faktiška pirkimo sutarties su perkančiąja organizacija šalis.
Valstybės ar savivaldybės kontroliuojama vandentvarkos, energetikos, transporto ir telekomunikacijų įmonė – valstybės ar savivaldybės įmonė, taip pat įmonė, kurioje valstybei ar savivaldybei priklauso akcijos, suteikiančios visuotiniame akcininkų susirinkime daugiau kaip 50 procentų balsų, ir kuri verčiasi kuria nors iš šių veiklos rūšių:
1) eksploatuoja stacionarinius tinklus, skirtus teikti visuomenei bendrąsias paslaugas, susijusias su geriamojo vandens, elektros energijos, dujų ar šilumos gavyba, gamyba, tiekimu ar paskirstymu;
2) naudoja žemės gelmių išteklius, siekdama ištyrinėti ar išgauti naftą, dujas, anglį ar kitokį iškasamą kurą;
3) suteikia vežėjams oro, jūros bei vidaus vandenų uostų terminalus;
4) eksploatuoja troleibusų, autobusų, kabelinių ryšių ir viešojo naudojimo geležinkelio tinklus, skirtus teikti visuomenei bendrąsias paslaugas;
5) eksploatuoja bendrųjų telekomunikacijų tinklus bei teikia telekomunikacijų paslaugas.
3 straipsnis. Su pirkimais susiję valstybės tarptautiniai įsipareigojimai
Jeigu Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotos tarptautinės sutartys nustato ką kita negu šis įstatymas, taikomos tarptautinių sutarčių nuostatos.
4 straipsnis. Viešųjų pirkimų reguliavimas ir skundų nagrinėjimas
Viešuosius pirkimus Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasi šiuo įstatymu, reguliuoja Vyriausybė ir Viešųjų pirkimų tarnyba, o skundus, susijusius su viešaisiais pirkimais, nagrinėja Nepriklausoma viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo komisija.
5 straipsnis. Viešųjų pirkimų tarnyba
Viešųjų pirkimų tarnyba – pirkimų veiklą koordinuojanti ir prižiūrinti, kaip juos atliekant laikomasi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, institucija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, veikianti pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, teisės aktus, tarptautinius įsipareigojimus, savo nuostatus ir finansuojama iš valstybės biudžeto. Viešųjų pirkimų tarnybos nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Viešųjų pirkimų tarnyba yra juridinis asmuo, turintis antspaudą su valstybės herbu.
Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijos:
1) rengti ir teikti tvirtinti Vyriausybei pirkimus reglamentuojančius teisės aktus;
2) pagal kompetenciją rengti ir priimti pirkimus reglamentuojančius teisės aktus;
3) kontroliuoti, kaip atliekant pirkimus laikomasi Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų;
4) tvirtinti pirkimo dokumentų techninių reikalavimų parengimo metodiką;
5) Vyriausybės nustatyta tvarka kaupti informaciją apie numatomus ir vykdomus viešuosius pirkimus, sudarytas pirkimų sutartis bei sutarčių įvykdymo rezultatus ir teikti ją valstybės (savivaldybių) institucijoms bei visuomenei;
6) analizuoti bei vertinti pirkimų sistemą ir rengti pasiūlymus dėl jos tobulinimo;
7) organizuoti perkančiųjų organizacijų darbuotojų, atsakingų už pirkimus, mokymą, juos mokyti;
8) konsultuoti perkančiąsias organizacijas bei tiekėjus (rangovus) ar organizuoti jų konsultavimą pirkimų klausimais;
9) sprendžiant pirkimo klausimus, palaikyti ryšius su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis bei tarptautinėmis organizacijomis;
10) nustatyti informacinių skelbimų (išankstinių informacinių pranešimų, kvietimų ir informacijos apie sudarytas pirkimų sutartis bei sutarčių įvykdymo rezultatus) privalomuosius reikalavimus;
11) tvirtinti pirkimo vertės apskaičiavimo metodiką, nustatyti tiekėjų (rangovų) pasiūlytos kainos diskontavimo tvarką ir diskonto normą;
12) tvirtinti pirkimų ataskaitų tipines formas;
13) nustatyti reikalavimus Nepriklausomos viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo komisijos nariams;
14) rengti ir teikti informaciją skundus nagrinėjančiai Nepriklausomai viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo komisijai;
15) kita teisės aktų nustatyta veikla.
Viešųjų pirkimų tarnybos teisės:
1) gauti iš perkančiosios organizacijos su pirkimais susijusią informaciją;
2) gauti perkančiosios organizacijos, Viešojo pirkimo komisijos ar jos narių bei pirkimo procedūrose dalyvaujančių ekspertų veiksmų ir sprendimų, susijusių su pirkimu, paaiškinimus;
3) pateikti pirkimo dokumentus ir tiekėjų (rangovų) pasiūlymus papildomai ekspertizei;
4) nustačius įstatymų pažeidimus, įpareigoti perkančiąją organizaciją panaikinti arba pakeisti Viešųjų pirkimo įstatymo reikalavimų neatitinkančius sprendimus ar veiksmus;
5) įstatymų nustatyta tvarka šį įstatymą pažeidusius asmenis traukti administracinėn atsakomybėn.
6 straipsnis. Viešojo pirkimo komisija
Perkančioji organizacija pirkimams organizuoti ir jiems atlikti privalo sudaryti Viešojo pirkimo komisiją (toliau – Komisija), nustatyti jai užduotis ir suteikti visus įgaliojimus nustatytoms užduotims vykdyti. Komisija yra atskaitinga perkančiajai organizacijai ir vykdo tik raštiškas jos užduotis bei įpareigojimus. Už pirkimo sutarties sudarymą, jos vykdymą yra atsakinga perkančioji organizacija. Už Komisijos veiksmus atsako perkančioji organizacija. Perkančioji organizacija tvirtina Komisijos darbo reglamentą.
Komisija sudaroma perkančiosios organizacijos sprendimu iš ne mažiau kaip 3 fizinių asmenų, kurie gali būti ir samdomi, ir veikia perkančiosios organizacijos vardu pagal jai suteiktus įgaliojimus. Komisija veikia nuo sprendimo dėl jos sudarymo priėmimo iki pirkimo sutarties projekto pateikimo pasirašyti perkančiajai organizacijai arba iki sprendimo nutraukti pirkimą priėmimo. Komisija priima sprendimus posėdyje paprasta balsų dauguma atviru vardiniu balsavimu. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Komisijos pirmininko balsas. Komisijos sprendimai įforminami protokolu, kurį pasirašo visi Komisijos posėdyje dalyvavę nariai. Komisijos pirmininku skiriamas perkančiosios organizacijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo. Skiriant Komisijos narius, turi būti atsižvelgta į jų ekonomines, technines, teisines žinias ir šio įstatymo bei kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų išmanymą. Perkančioji organizacija turi teisę kviestis ekspertus pateiktiems pasiūlymams nagrinėti.
Komisijos nariai ir perkančiosios organizacijos pakviesti ekspertai negali suteikti jokios informacijos tretiesiems asmenims apie tiekėjų (rangovų) pateiktų pasiūlymų turinį, išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktų numatytus atvejus.
Kiekvienas Komisijos narys ir ekspertas gali dalyvauti Komisijos darbe tik pasirašęs nešališkumo deklaraciją.
Komisijos narys ir ekspertas už savo veiką atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.