Lietuvos Respublikos audito įstatymo pakeitimo įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS AUDITO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS AUDITO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2008 m. liepos 3 d. Nr. X-1676
Vilnius
(Žin., 1999, Nr. 59-1916; 2004, Nr. 63-2242; 2006, Nr. 17-604, Nr. 77-2965; 2007, Nr. 117-4776)
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos audito įstatymo nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos audito įstatymą ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUDITO
ĮSTATYMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas nustato finansinių ataskaitų rinkinio ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio (toliau – finansinės ataskaitos) audito atlikimo, atestuoto auditoriaus vardo suteikimo ir jo įrašymo į atestuotų auditorių sąrašą tvarką, audito įmonių įrašymo į audito įmonių sąrašą ir audito įmonių pažymėjimų išdavimo tvarką, audito įmonių ir atestuotų auditorių profesinę veiklą, atestuotų auditorių ir audito įmonių audito kokybės užtikrinimą, atlikto audito tyrimą ir atestuotų auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą, viešojo intereso įmonių finansinių ataskaitų audito reikalavimus, užtikrinimo ir kitų susijusių paslaugų teikimą, Audito ir apskaitos tarnybos teises ir pareigas, Lietuvos auditorių rūmų (toliau – Auditorių rūmai) veiklą. Kai šio įstatymo normos taikomos ir finansinių ataskaitų rinkiniui, ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkiniui, vartojama sąvoka „finansinės ataskaitos“.
Papildomus reikalavimus, taikomus viešojo intereso įmonių auditui, gali nustatyti kiti šių įmonių veiklą reglamentuojantys įstatymai.
Šio įstatymo nuostatos yra suderintos su šio įstatymo priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Atestuotas auditorius (toliau – auditorius) – fizinis asmuo, turintis šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktą atestuoto auditoriaus vardą.
Audito įmonė – į audito įmonių sąrašą įrašyta įmonė.
Audito tinklas – tam tikrų įmonių grupė, kuriai priklauso audito įmonė ir su ja susijusios bet kokios teisinės formos įmonės, kurios siekia bendradarbiauti ir kuriose yra aiškus pelno arba išlaidų pasiskirstymas arba bendra nuosavybė, kontrolė arba valdymas, bendra kokybės kontrolės politika ir procedūros, verslo strategija, tas pats prekių ženklas, ir (arba) kurioje dalijamasi profesiniais ištekliais.
Auditoriaus išvada – dokumentas, kuriame auditorius, kitos valstybės narės auditorius arba valstybės ne narės auditorius, be kitų privalomų dalykų, pareiškia savo nuomonę apie audituotas finansines ataskaitas.
Auditoriaus padėjėjas – fizinis asmuo, siekiantis auditoriaus vardo ir įrašytas į auditoriaus padėjėjų sąrašą.
Auditorių ir audito įmonių viešoji priežiūra (toliau – viešoji priežiūra) – priemonių visuma, kuriomis Audito ir apskaitos tarnyba siekia užtikrinti finansinių ataskaitų audito kokybę ir patikimumą.
Auditorius kontrolierius (toliau – kontrolierius) – auditorius arba kitos valstybės narės auditorius, Audito ir apskaitos tarnybos patvirtintas atlikti auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrą.
Audituojama įmonė – juridinis asmuo arba įmonių grupė, kurių finansinės ataskaitos yra audituojamos.
Buhalterių profesionalų etikos kodeksas – Tarptautinės buhalterių federacijos Tarptautinių etikos normų buhalteriams valdybos parengti ir patvirtinti profesinės etikos principai.
Finansinių ataskaitų auditas (toliau – auditas) – nepriklausomas audituojamos įmonės finansinių ataskaitų patikrinimas ir auditoriaus išvados pateikimas vadovaujantis teisės aktų, reglamentuojančių finansinių ataskaitų audito atlikimą, reikalavimais.
Finansinių ataskaitų audito ataskaita (toliau – audito ataskaita) – įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka kartu su auditoriaus išvada teikiamas dokumentas, kuriame auditorius, kitos valstybės narės auditorius arba valstybės ne narės auditorius nurodo papildomą finansinių ataskaitų audito informaciją.
Finansinių ataskaitų audito darbo dokumentai (toliau – darbo dokumentai) – visa medžiaga, kurią auditorius, kitos valstybės narės auditorius arba valstybės ne narės auditorius surenka ir gauna, ir dokumentai, kuriuos jis parengia finansinių ataskaitų audito planui sudaryti, finansinių ataskaitų auditui atlikti ir auditoriaus išvadai pagrįsti.
Finansinių ataskaitų audito užsakovas (toliau – užsakovas) – audituojama įmonė arba juridinis arba fizinis asmuo, pasirenkantys arba parenkantys audito įmonę finansinių ataskaitų auditui atlikti ir (arba) sudarantys finansinių ataskaitų audito sutartį.
Kita valstybė narė (toliau – valstybė narė) – Europos Sąjungos valstybė narė, išskyrus Lietuvos Respubliką, taip pat Europos ekonominės erdvės valstybė.
Kitos valstybės narės auditorius (toliau – valstybės narės auditorius) – fizinis asmuo, kuriam pirmiausia valstybės narės kompetentinga institucija suteikė teisę atlikti auditą toje valstybėje narėje.
Kitos valstybės narės audito įmonė (toliau – valstybės narės audito įmonė) – valstybėje narėje įsteigta bet kokios teisinės formos įmonė, turinti teisę atlikti auditą toje valstybėje narėje.
Kompetentinga institucija – Audito ir apskaitos tarnyba, Auditorių rūmai, kitos valstybės narės institucija ir (arba) profesinė organizacija, kuri Europos Komisijai bus nurodyta kaip kompetentinga institucija, arba valstybės ne narės institucija ir (arba) profesinė organizacija, kurioms pavesta atlikti auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą arba atlikti su auditorių ir audito įmonių audito veikla susijusias funkcijas.
Nepraktikuojantis asmuo – fizinis asmuo, kuris turi pakankamai audito ir (arba) su auditu susijusių žinių ir kuris bent 3 metus iki jo darbo pradžios Audito ir apskaitos tarnyboje atitiko visus šiuos reikalavimus:
1) neatliko audito ir nedirbo audito įmonėje;
2) nebuvo audito įmonės dalyvis ir (arba) neturėjo įtakos audito įmonės valdymui;
3) nebuvo Auditorių rūmų valdymo organo narys.
Tarptautiniai audito standartai – Tarptautinės buhalterių federacijos Tarptautinių audito ir užtikrinimo standartų valdybos parengti ir patvirtinti tarptautiniai standartai auditui, audito praktiniai nurodymai ir kiti su audito atlikimu susiję standartai.
Tarptautinis kokybės kontrolės standartas – Tarptautinės buhalterių federacijos Tarptautinių audito ir užtikrinimo standartų valdybos parengtas ir patvirtintas standartas, kuriuo reglamentuojama audito įmonės vidaus kokybės kontrolė.
Užtikrinimo ir kitos susijusios paslaugos – audito įmonės teikiamos ne audito paslaugos, kurioms taikomi Tarptautinės buhalterių federacijos Tarptautinių audito ir užtikrinimo standartų valdybos parengti ir patvirtinti tarptautiniai užtikrinimo užduočių, tarptautiniai peržvalgos užduočių, tarptautiniai susijusių paslaugų standartai ir susiję praktiniai nurodymai. Auditorių rūmai nustato tarptautinių užtikrinimo užduočių, tarptautinių peržvalgos užduočių, tarptautinių susijusių paslaugų standartų ir susijusių praktinių nurodymų taikymo teikiant užtikrinimo ir kitas susijusias paslaugas metodiką ir kontroliuoja atliktų užtikrinimo ir kitų susijusių paslaugų kokybę.
Valstybės ne narės audito įmonė – valstybėje ne narėje įsteigta bet kokios teisinės formos įmonė, turinti teisę atlikti auditą toje valstybėje ne narėje.
Valstybės ne narės auditorius – fizinis asmuo, kuriam pirmiausia valstybės ne narės kompetentinga institucija suteikė teisę atlikti auditą toje valstybėje ne narėje.
Viešojo intereso įmonė – įmonė, svarbi visuomenei dėl savo veiklos masto ar pobūdžio, klientų skaičiaus. Viešojo intereso įmonė yra:
1) akcinė bendrovė, kurios vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje;
2) bankas ir Centrinė kredito unija;
3) finansų maklerio įmonė;
4) investicinė kintamojo kapitalo bendrovė ir uždaro tipo investicinė bendrovė, kurių turto valdymas neperduotas valdymo įmonei;
5) kolektyvinio investavimo subjektų ir (arba) pensijų fondo (fondų) valdymo įmonė;
6) draudimo įmonė ir perdraudimo įmonė;
7) Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas ir Vilniaus vertybinių popierių birža.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos vartojamos Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės ir Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymuose.
ANTRASIS SKIRSNIS
AUDITO TIKSLAI IR PROFESINĖS ETIKOS PRINCIPAI
3 straipsnis. Audito tikslai
Audito tikslai – nustatyti, ar:
1) finansinės ataskaitos visais reikšmingais atvejais teisingai parodo audituojamos įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus pagal teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinę apskaitą ir finansinių ataskaitų sudarymą;
2) metiniame pranešime (konsoliduotajame metiniame pranešime) arba įmonės veiklos ataskaitoje (jeigu pagal teisės aktų reikalavimus jie rengiami) pateikti finansiniai duomenys atitinka metinių finansinių ataskaitų (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų) duomenis.
4 straipsnis. Profesinės etikos principai
Audito įmonės ir auditoriai, atlikdami auditą, privalo laikytis Buhalterių profesionalų etikos kodekse nustatytų profesinės etikos principų.
Nepaisant šio straipsnio 1 dalyje nurodytame kodekse nustatytų principų, audito įmonėms ir auditoriams galioja šie pagrindiniai profesinės etikos principai:
1) nepriklausomumo ir objektyvumo – auditorius ir audito įmonė atlikti auditą gali tik būdami nepriklausomi nuo audituojamos įmonės ir nedalyvaudami priimant joje sprendimus;
2) konfidencialumo ir profesinės paslapties – auditorius ir audito įmonė privalo laikyti paslaptyje užsakovo ir (arba) audituojamos įmonės patikėtą informaciją ir jos neteikti tretiesiems asmenims, išskyrus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus, nenaudoti užsakovo ir (arba) audituojamos įmonės audito metu gautos informacijos audito įmonės ir (arba) trečiųjų asmenų interesams tenkinti;
3) sąžiningumo – auditoriaus ir audito įmonės nuomonė neturi būti veikiama kitų nuomonės;
4) profesinės kompetencijos ir reikiamo atidumo – auditorius privalo turėti reikiamų žinių ir įgūdžių, skirti pakankamai laiko, kad auditas būtų atliktas profesionaliai;
5) atsakomybės visuomenei – audito rezultatais naudojasi finansinių ataskaitų informacijos vartotojai (kredito įstaigos, valstybės institucijos, darbdaviai ir darbuotojai, įmonių savininkai ir dalyviai, investuotojai ir kiti), priimdami ekonominius sprendimus.
5 straipsnis. Nepriklausomumo ir objektyvumo principų taikymas
Auditorius ir (arba) audito įmonė negali atlikti audito, jeigu auditorius, audito įmonė arba audito tinklas, kuriam priklauso audito įmonė, ir audituojama įmonė yra tiesiogiai arba netiesiogiai susiję ir tai galėtų pakenkti auditą atliekančio auditoriaus ir (arba) audito įmonės nepriklausomumui.
Auditorius laikomas nepriklausomu nuo audituojamos įmonės, jeigu:
1) nėra susijęs šeimos, artimosios giminystės arba svainystės ryšiais su audituojamos įmonės dalyviais, vadovu, vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu) arba kitu audituojamos įmonės darbuotoju, galinčiu daryti tiesioginę ir reikšmingą įtaką finansinių ataskaitų rengimui, šios įmonės valdybos ir (arba) stebėtojų tarybos, jei jos sudaromos, nariais;
2) nėra audituojamos įmonės darbuotojas ir, jeigu buvo audituojamos įmonės darbuotoju, galinčiu daryti tiesioginę ir reikšmingą įtaką finansinių ataskaitų rengimui, nuo darbo santykių pasibaigimo dienos yra praėję ne mažiau kaip 3 metai;
3) nėra audituojamos įmonės dalyvis ir, jeigu buvo audituojamos įmonės dalyviu, bet nuo akcijų arba akcijų dalių perleidimo yra praėję ne mažiau kaip 3 metai;
4) neteikė audituojamai įmonei turto ir verslo vertinimo, buhalterinės apskaitos tvarkymo ir finansinių ataskaitų sudarymo, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių reorganizavimo sąlygų vertinimo paslaugų, neatliko vidaus audito arba tokias paslaugas teikė, bet nuo jų teikimo ar vidaus audito atlikimo praėjo ne mažiau kaip vieni metai;
5) nėra veikiamas kitų reikšmingų sąlygų, galinčių turėti įtakos jo nepriklausomumui.
Audito įmonė laikoma nepriklausoma nuo audituojamos įmonės, jeigu:
1) audituojama įmonė nėra audito įmonės dalyvė;
2) audito įmonė, audito įmonės dalyviai, jos vadovas, valdybos ir (arba) stebėtojų tarybos, jei jos sudaromos, nariai nėra audituojamos įmonės dalyviai;
3) audito įmonės dalyviai, jos vadovas, valdybos ir (arba) stebėtojų tarybos, jei jos sudaromos, nariai nėra susiję šeimos, artimosios giminystės arba svainystės ryšiais su audituojamos įmonės dalyviais;
4) neteikė audituojamai įmonei turto ir verslo vertinimo, buhalterinės apskaitos tvarkymo ir finansinių ataskaitų sudarymo, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių reorganizavimo sąlygų vertinimo paslaugų, neatliko vidaus audito arba tokias paslaugas teikė, bet nuo jų teikimo ar vidaus audito atlikimo praėjo ne mažiau kaip vieni metai;
5) audito įmonė negauna už audito paslaugas iš audituojamos įmonės tiek pajamų, kad tai darytų įtaką jos nepriklausomumui;
6) nėra veikiama kitų reikšmingų sąlygų, galinčių turėti įtakos jos nepriklausomumui.
Auditorius negali atlikti tos pačios įmonės audito ilgiau kaip 7 iš eilės finansinius metus ir, jeigu yra audituojama viešojo intereso įmonė, – ilgiau kaip 5 metus iš eilės, jei kiti įstatymai nenumato kitaip. Pasibaigus nurodytam laikotarpiui, auditorius 2 metus negali atlikti tos įmonės audito ir, jeigu audituojama įmonė yra viešojo intereso įmonė, 2 metus negali tapti jos vadovu arba valdybos nariu. Šios dalies nuostatos taip pat taikomos auditoriaus išvadą pasirašiusiam (pasirašiusiems) auditoriui (auditoriams).
Kai atliekamas įmonių grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditas, šio straipsnio 4 dalies nuostatos taikomos auditoriui, atlikusiam įmonių grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą ir auditoriui (auditoriams), atlikusiam (atlikusiems) reikšmingų dukterinių įmonių finansinių ataskaitų auditą.
Audito įmonės ir (arba) audito tinklo, kuriam ji priklauso, vadovas, valdybos ir (arba) stebėtojų tarybos nariai, dalyviai neturi veikti audito atlikimo taip, kad tai galėtų pakenkti auditoriaus nepriklausomumui ir objektyvumui.
Auditorius ir (arba) audito įmonė darbo dokumentuose turi nurodyti reikšmingas grėsmes auditoriaus ir (arba) audito įmonės nepriklausomumui ir priemones, kurių auditorius ir (arba) audito įmonė turi imtis, siekdami išvengti tų grėsmių. Jei taikomos priemonės nepadeda išvengti grėsmės nepriklausomumui, auditorius ir (arba) audito įmonė negali atlikti audito.
Audito ir apskaitos tarnyba nustato nepriklausomumo laikymosi tvarką, taikomą kontrolieriams, Audito ir apskaitos tarnybos darbuotojams ir Audito priežiūros komiteto nariams. Auditorių rūmai, raštu suderinę su Audito ir apskaitos tarnyba, nustato nepriklausomumo laikymosi tvarką, taikomą Auditorių rūmų nariams ir darbuotojams, paskirtiems atsakingais už audito kokybės užtikrinimo įgyvendinimą, ir šiai funkcijai vykdyti Auditorių rūmų pasitelktiems kitiems asmenims.
6 straipsnis. Konfidencialumo ir profesinės paslapties principo taikymas
Audito ir apskaitos tarnyba nustato konfidencialumo ir profesinės paslapties laikymosi tvarką, taikomą kontrolieriams, Audito ir apskaitos tarnybos darbuotojams, Audito priežiūros komiteto nariams ir ekspertams (specialistams), nurodytiems šio įstatymo 35 straipsnio 5 dalies 5 punkte ir 36 straipsnio 7 dalyje. Auditorių rūmai, raštu suderinę su Audito ir apskaitos tarnyba, nustato konfidencialumo ir profesinės paslapties laikymosi tvarką, taikomą Auditorių rūmų nariams ir darbuotojams, paskirtiems atsakingais už audito kokybės užtikrinimo įgyvendinimą, ir šiai funkcijai vykdyti Auditorių rūmų pasitelktiems kitiems asmenims.
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.