Lietuvos Respublikos geležinkelio transporto kodeksas
Kodeksas
paskelbtas: Žin., 1996, Nr. 59-1402
Neoficialus
Kodekso tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
GELEŽINKELIO TRANSPORTO
K O D E K S A S
1996 m. birželio 4 d. Nr. I-1361
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Kodekso paskirtis
Lietuvos Respublikos geležinkelio
transporto kodeksas reguliuoja santykius, kylančius iš keleivių, bagažo ir
krovinių vežimo Lietuvos Respublikos geležinkelio transportu, nustato keleivių,
krovinių siuntėjų (gavėjų) ir vežėjų teises, pareigas ir atsakomybę,
reikalavimus geležinkelio įmonės specialistams, taip pat geležinkelio
infrastruktūros objektų reikalavimus.
3 straipsnis.
Kodekse vartojamos sąvokos
Šiame kodekse:
geležinkelio
transportas - geležinkelio infrastruktūros
ir riedmenų
kompleksas, skirtas keleiviams ir kroviniams
vežti;
geležinkelio
infrastruktūra - visi geležinkelio keliai,
statiniai,
pastatai, pagrindinė įranga ir įrenginiai, būtini
eismo organizavimui
ir saugumui užtikrinti;
viešojo
naudojimo geležinkeliai - Lietuvos valstybei
nuosavybės teise
priklausanti geležinkelio infrastruktūra,
skirta visuomenės
poreikiams vežti keleivius ir krovinius
tenkinti;
privažiuojamieji geležinkelio keliai - geležinkelio
keliai, skirti
krovinių siuntėjui (gavėjui) aptarnauti,
sujungti su viešojo
naudojimo geležinkeliais;
geležinkelio
valdytojas - Lietuvos Respublikos įmonė,
teisėtu pagrindu
prižiūrinti viešojo naudojimo geležinkelius
ir teikianti su tuo
susijusias paslaugas geležinkelio įmonėms;
geležinkelio
įmonė - įmonė, kurios pagrindinė veikla yra
keleivių ir
(ar) krovinių vežimas viešojo naudojimo
geležinkeliais su
sąlyga, kad trauka užtikrinama nuosavomis ar
nuomojamomis traukos
priemonėmis;
geležinkelio
transporto paslaugos - veikla, susijusi su
keleivių ir krovinių
vežimu viešojo naudojimo geležinkeliais;
traukinys -
suformuotas ir sukabintas vagonų sąstatas su
vienu ar
keliais veikiančiais lokomotyvais, taip pat
važiuojantys
lokomotyvai ar kiti savaeigiai riedmenys,
turintys atitinkamus
signalus.
4
straipsnis. Lietuvos Respublikos geležinkelio
transporto veiklos
principai
Lietuvos
Respublikos geležinkelio transporto veiklos
principai:
1) viešojo
naudojimo geležinkelių prieinamumas visoms
geležinkelio
įmonėms;
2) viešojo
naudojimo geležinkelių funkcionavimo valstybės
garantija;
3) sąžininga
konkurencija su kitomis transporto šakomis;
4) geležinkelio
įmonės savarankiškumas.
5 straipsnis. Geležinkelio transporto
objektų nuosavybė
Viešojo naudojimo geležinkeliai yra
Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybė. Viešojo naudojimo geležinkeliai
neprivatizuojami.
Kiti geležinkelio keliai,
infrastruktūros objektai nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos valstybei,
savivaldybėms, Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių fiziniams ir juridiniams
asmenims.
ANTRASIS SKIRSNIS
VALSTYBINIS GELEŽINKELIO TRANSPORTO
VEIKLOS REGLAMENTAVIMAS
6 straipsnis. Valstybinis valdymas
Geležinkelio transporto valstybinį
valdymą vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos pavedimu Susisiekimo
ministerija.
Susisiekimo ministerija, vykdydama
valstybinį geležinkelio transporto valdymą:
1) formuoja ir įgyvendina valstybės
strategiją geležinkelių transporte;
2) rengia viešojo naudojimo geležinkelių
rekonstrukcijos ir plėtros programas, kontroliuoja jų įgyvendinimą;
3) koordinuoja tarptautinius ryšius
geležinkelio transporto srityje, pagal kompetenciją atstovauja Lietuvos
Respublikai tarptautinėse organizacijose;
4) organizuoja geležinkelio transporto
eismo saugumo priežiūrą.
Susisiekimo ministerija pagal savo
kompetenciją leidžia privalomus visiems fiziniams ir juridiniams asmenims
teisės aktus geležinkelio transporto klausimais ir per pavaldžias institucijas
kontroliuoja šių aktų vykdymą.
7 straipsnis. Valstybės sutartis su
geležinkelio įmone dėl visuomenės aptarnavimo
įsipareigojimų vykdymo
Visuomenės aptarnavimo įsipareigojimai
- tai įsipareigojimai vežti keleivius ir teikti kitas visuomenei reikalingas
paslaugas, kuriuos geležinkelio įmonė prisiima sau nenaudingomis sąlygomis.
Vyriausybė arba jos įgaliota
institucija valstybės vardu sudaro sutartį su geležinkelio įmone dėl visuomenės
aptarnavimo įsipareigojimų vykdymo. Sutartyje nustatomi visuomenės aptarnavimo
įsipareigojimai, investicijų ir finansavimo programos, kurių turi imtis
geležinkelio įmonė, bei finansavimas, kurį skiria valstybė: dotacija,
kompensacija už visuomeninio aptarnavimo įsipareigojimų vykdymą bei
investicijos.
8 straipsnis. Geležinkelio įmonės atskirų
veiklos rūšių finansinė apskaita
Geležinkelio įmonė, vykdanti visuomeninio
aptarnavimo įsipareigojimus, teikianti geležinkelio transporto paslaugas bei
eksploatuojanti infrastruktūrą, privalo tvarkyti atskirą apskaitą pagal
nurodytas veiklos sritis. Valstybės dotacijas pervesti iš vienos veiklos
srities į kitą yra draudžiama.
TREČIASIS SKIRSNIS
GELEŽINKELIO INFRASTRUKTŪRA
9 straipsnis. Geležinkelio stotis
Geležinkelio stotis yra geležinkelio
infrastruktūros dalis. Ją sudaro kelių, pastatų, statinių ir įrenginių
kompleksas, užimantis tam tikrą žemės sklypą ir skirtas traukiniams priimti,
rūšiuoti, formuoti, praleisti ir išleisti, keleiviams, bagažo ar krovinių
siuntėjams (gavėjams) aptarnauti.
Stočių klasifikacija ir reikalavimai
nustatomi Techninio geležinkelių naudojimo nuostatuose, kuriuos tvirtina
Susisiekimo ministerija.
10 straipsnis. Geležinkelio stoties
pavadinimas
Kiekviena geležinkelio stotis turi
pavadinimą. Stočių pavadinimai suteikiami Vyriausybės nustatyta tvarka.
11 straipsnis. Susisiekimas su geležinkelio
stotimi
Geležinkelio stotis turi turėti
susisiekimą su miestu (gyvenviete).
Statiniai ir
įrenginiai geležinkelio stotyje turi būti išdėstyti taip, kad būtų saugu ir
patogu keleiviams, taip pat patogu privažiuoti transportui.
Automobilių privažiavimo kelius, prie
stoties esančias gatves tiesia, aikšteles kloja, rekonstruoja ir prižiūri
vietos savivaldybės.
Transporto eismą į geležinkelio stotį
ir iš jos organizuoja vietos savivaldybės.
12 straipsnis. Geležinkelio kelias
Geležinkelio kelias - tai inžinerinis
statinys, kurį sudaro žemės sankasa, tiltai, viadukai, tuneliai, pralaidos,
viršutinė kelio konstrukcija (balasto sluoksnis, pabėgiai, bėgiai, iešmai) ir
įrenginiai.
Geležinkelio kelio vėžės plotis - tai
atstumas tarp bėgių galvučių vidinių briaunų. Lietuvoje naudojamų geležinkelio
kelių vėžės plotis yra 1520 mm, 1435 mm, 750 mm.
13 straipsnis. Elektros tiekimas, ryšiai,
signalizacija
Geležinkelio elektros tiekimo sistemą
sudaro transformatorinės pastotės, elektros tinklai, traukos pastotės,
kontaktiniai tinklai.
Geležinkelio
kelio susikirtimai su elektros tinklais, antžeminiais ir požeminiais vamzdynais
turi atitikti techninių norminių aktų reikalavimus.
Traukinių eismui organizuoti
geležinkelio valdytojas ir geležinkelio įmonės naudoja telefono, telegrafo,
radijo ir kompiuterių ryšius.
Darniam ir saugiam traukinių eismui ir
manevravimui užtikrinti naudojami signalai, kuriuos geležinkelio personalas
privalo besąlygiškai vykdyti.
Elektros pastotės, tinklai (kabeliai),
ryšių ir signalizacijos tinklai (kabeliai) įrengiami geležinkelio apsaugos
zonoje.
15 straipsnis. Pervažos ir perėjos
Pervaža - geležinkelio kelio
susikirtimo su automobilių keliu viename lygyje vieta.
Vietose, kur valstybinės reikšmės
automobilių keliai susikerta su geležinkelio keliais, turi būti įrengiamos
reguliuojamos ar nereguliuojamos pervažos arba viadukai.
Vietose, kuriose pėsčiųjų srautai kerta
geležinkelio kelius, įrengiamos perėjos.
16 straipsnis. Pervažų ir perėjų
įrengimas ir priežiūra
Pervažos ar perėjos įrengiamos:
1) tiesiant naują viešojo naudojimo
geležinkelį. Jo sankirtoje su esamais valstybinės reikšmės automobilių keliais
pervažos ar perėjos įrengiamos geležinkelio valdytojo lėšomis;
2) tiesiant naujus valstybinės reikšmės
automobilių kelius. Jų sankirtoje su esamu geležinkelio keliu pervažos ar
perėjos įrengiamos tuos kelius tiesiančių subjektų lėšomis.
Vietinės reikšmės automobilių kelių
sankirtoje su viešojo naudojimo geležinkeliais pervažos ar perėjos gali būti
įrengiamos ir prižiūrimos suinteresuotų fizinių ar juridinių asmenų susitarimu
su geležinkelio valdytoju.
Leidimą įrengti pervažą ar perėją
išduoda geležinkelio valdytojas, atsižvelgdamas į technines galimybes ir eismo
saugumo reikalavimus.
Pervažos ir perėjos turi būti įrengtos
pagal Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų reikalavimus.
Valstybinės reikšmės automobilių kelių
sankirtoje su viešojo naudojimo geležinkeliais pervažas ir perėjas prižiūri
geležinkelio valdytojas.
Suinteresuotų fizinių ar juridinių
asmenų susitarimu su geležinkelio valdytoju esamos pervažos ar perėjos gali
būti perkeltos į kitą vietą, uždarytos arba panaikintos. Pervažos ir perėjos
perkeliamos suinteresuotojo asmens lėšomis.
18 straipsnis. Privažiuojamieji
geležinkelio keliai
Privažiuojamieji geležinkelio keliai
gali priklausyti geležinkelio valdytojui bei kitiems fiziniams ar juridiniams
asmenims.
Privažiuojamųjų geležinkelio kelių
tiesimas, rekonstravimas, jų prijungimas prie viešojo naudojimo geležinkelių ir
su tuo susiję stočių plėtimo, modernizavimo ir statybos darbai atliekami
užsakovo lėšomis.
Privažiuojamųjų geležinkelio kelių
tiesimo, rekonstravimo, jų jungimo prie viešojo naudojimo geležinkelių ir jų
priėmimo eksploatuoti tvarką nustato Susisiekimo ministerija.
Privažiuojamųjų geležinkelio kelių
būklei, eksploatacijai, riedmenims ir juos aptarnaujančiam personalui taikomi atitinkami
viešojo naudojimo geležinkelių reikalavimai. Jų laikymąsi kontroliuoja Valstybinė
geležinkelių inspekcija.
Privažiuojamieji geležinkelio keliai,
teritorija, krovimo barai, riedmenys turi būti laikomi techniškai tvarkingi, jų
remontą savo lėšomis atlieka savininkas. Už eismo saugumą minėtose vietose
atsako privažiuojamojo kelio savininkas.
Geležinkelio valdytojo ir
privažiuojamojo geležinkelio kelio savininko santykiai reguliuojami tarpusavio
sutartimi.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
VIEŠOJO NAUDOJIMO GELEŽINKELIŲ EKSPLOATACIJA
20 straipsnis. Eismo saugumas
Geležinkelio
valdytojas, geležinkelio įmonės privalo turėti saugos sertifikatą, savo
veikloje laikytis Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų bei kitų saugų
traukinių eismą reglamentuojančių techninių dokumentų reikalavimų.
Reikalavimus, taikomus geležinkelio valdytojui ir geležinkelio įmonėms
išduodant saugos sertifikatą, taip pat saugos sertifikatų išdavimo tvarką nustato
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Geležinkelio įmonė privalo besąlygiškai
vykdyti teisėtus geležinkelio valdytojo reikalavimus, susijusius su eismo
saugumu.
Svarbiausi viešojo naudojimo
geležinkelių objektai yra saugomi. Saugomų objektų sąrašą ir apsaugos tvarką
nustato Vyriausybė.
Eismo saugumo priežiūrą vykdo
Valstybinė geležinkelių inspekcija, kurios reikalavimai yra privalomi visiems
geležinkelio transporto darbuotojams.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1054,
2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 74-3143 (2002-07-24)
23 straipsnis. Riedmenys
Riedmenys - tai traukos priemonės,
vagonai bei specialios paskirties mechanizmai.
Riedmenys gali priklausyti geležinkelio
įmonei arba kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims.
Kiekvienas riedmuo turi turėti techninį
pasą, kuriame įrašomi svarbiausi techniniai ir eksploataciniai duomenys, ir
turi būti įregistruotas Geležinkelio riedmenų ir konteinerių registre.
Visi riedmenys privalo turėti aiškius
skiriamuosius ženklus: riedmenų savininko ženklą, numerį, taip pat gamybos
lentelę su pagaminimo data ir vieta, remonto atlikimo data ir vieta. Be jų,
nurodoma:
1) ant lokomotyvų ir variklinių vagonų -
konstrukcinis greitis, serija, depo, kuriame riedmenys įregistruoti,
pavadinimas, lentelės ir užrašai apie rezervuarų, kontrolinių prietaisų
apžiūrą;
2) ant keleivinių ir variklinių vagonų -
vietų skaičius, vagono klasė;
3) ant prekinių vagonų - kėlimo galia.
25 straipsnis. Konteineriai
Konteineriai - daugkartinio naudojimo
standartinė tara kroviniams gabenti, užtikrinanti krovinių apsaugą ir
pritaikyta mechanizuotai pakrauti ir iškrauti.
Konteineriai (universalūs ir specialios
paskirties) gali priklausyti geležinkelio įmonei, kitiems juridiniams ar
fiziniams asmenims.
Konteineriai privalo turėti
skiriamuosius ženklus: numerį, savininko ženklą, pažymėtą kėlimo galią, remonto
atlikimo vietą ir datą.
Visi konteineriai turi būti įregistruoti
Lietuvos Respublikos geležinkelio riedmenų ir konteinerių registre.
27 straipsnis. Geležinkelio linijų,
stočių uždarymas
Viešojo naudojimo geležinkelių linijos,
stotys gali būti uždarytos tik Vyriausybės nutarimu.
Pasiūlymus geležinkelio linijai ar
stočiai uždaryti gali teikti geležinkelio valdytojas, vietovės, kurioje yra
geležinkelio linija ar stotis, savivaldybė. Teikime turi būti nurodytos
uždarymo priežastys, teikiamų pasiūlymų ekonominis bei socialinis pagrindimas.
PENKTASIS SKIRSNIS
GELEŽINKELIO TRANSPORTO SPECIALISTAI
28 straipsnis. Geležinkelio transporto
specialistai
Geležinkelio transporto specialistai -
asmenys, turintys kvalifikacinius reikalavimus atitinkantį teorinį ir praktinį
pasirengimą ir priimti dirbti kvalifikuotus geležinkelininkų darbus.
Geležinkelio transporto specialistai
turi:
1) užtikrinti saugų keleivių ir krovinių
vežimą, krovinių ir geležinkelio įmonės turto apsaugą;
2) laikytis darbų saugos, priešgaisrinės
apsaugos taisyklių, aplinkos apsaugos ir kitų reikalavimų;
3) visais atvejais, kai gresia pavojus
žmonių sveikatai, gyvybei, aplinkos apsaugai ar eismo saugumui, imtis priemonių
pavojui ar gedimui šalinti, pavojingai vietai ženklinti, traukiniams stabdyti.
Darbo santykius su geležinkelio
transporto specialistais reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti
teisės aktai.
32 straipsnis. Keleivių ir bagažo vežimas
Keleiviai ir bagažas vežami vietinio ir tarptautinio susisiekimo
traukiniais.
Vežti keleivius ir bagažą geležinkelio transportu vietinio ir
tarptautinio susisiekimo maršrutais turi teisę geležinkelio įmonė, turinti
Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą licenciją ir Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka išduotą saugos sertifikatą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-925, 1998.11.17,
Žin., 1998, Nr. 105-2896 (1998.12.02)
Nr. IX-1054,
2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 74-3143 (2002-07-24)
33 straipsnis. Keleivių ir bagažo vežimo sutartis
Keleivių ir bagažo vežimo sutartis yra viešoji sutartis.
Keleivio vežimo sutarties sudarymas patvirtinamas bilietu, o bagažo
priėmimas ir perdavimas – bagažo kvitu ar kitokiu dokumentu, nustatytu Keleivių
ir bagažo vežimo taisyklėse. Šias taisykles tvirtina Susisiekimo ministerija.
Pagal keleivio vežimo sutartį geležinkelio įmonė įsipareigoja
nuvežti keleivį į paskirties stotį nustatytu maršrutu ir nustatytu laiku, o
jeigu keleivis perdavė bagažą, – nuvežti bagažą į paskirties stotį ir atiduoti
turinčiam teisę jį gauti asmeniui. Keleivis įsipareigoja sumokėti už vežimą
nustatytą užmokestį, o jeigu perduotas bagažas, – ir užmokestį už bagažo
vežimą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1054,
2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 74-3143 (2002-07-24)
34 straipsnis. Keleivių ir bagažo vežimo užmokestis
Keleivių vežimo vietinio susisiekimo maršrutais tarifus, maksimalius
jų dydžius nustato geležinkelio įmonė, suderinusi su Valstybine kainų ir
energetikos kontrolės komisija. Bagažo vežimo vietinio susisiekimo maršrutais
tarifus nustato geležinkelio įmonė.
Keleivių ir bagažo vežimo tarptautinio susisiekimo maršrutais
užmokestį nustato geležinkelio įmonė keleivius ir bagažą vežančių asmenų
susitarimu Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių dėl tarptautinio
susisiekimo nustatyta tvarka.
Keleivių vežimo vietinio susisiekimo maršrutais lengvatas ir dėl šių
lengvatų taikymo geležinkelio įmonių išlaidų kompensavimo (negautų pajamų
atlyginimo) tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.
Geležinkelio įmonė taip pat turi teisę nustatyti važiavimo lengvatas
ar nuolaidas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1054,
2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 74-3143 (2002-07-24)
35 straipsnis. Keleivių ir bagažo vežimo sąlygos ir
atsakomybė
Keleivių ir bagažo vežimo sutarčių standartines sąlygas tvirtina
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Keleivių ir bagažo vežimo sąlygas ir
tvarką, taip pat geležinkelio įmonės, keleivio, bagažo siuntėjo ir gavėjo
teises ir atsakomybę nustato šis kodeksas, Lietuvos Respublikos tarptautinės
sutartys, Civilinis kodeksas, Administracinių teisės pažeidimų kodeksas ir kiti
įstatymai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1054,
2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 74-3143 (2002-07-24)
36 straipsnis. Nešulys
Kiekvienas bilietas suteikia keleiviui
teisę vežtis su savimi nemokamai iki 35 kg svorio nešulį, o vaikui - iki 15 kg
svorio nešulį, kurie telpa tam skirtose vagono vietose.
Asmeninius daiktus ir nešulį saugo ir
už juos atsako pats keleivis.
37 straipsnis. Bagažas
Bagažas gali būti lydimasis ir
nelydimasis.
Lydimasis bagažas - tai keleivio
bagažas, vežamas bagažo vagonu už nustatytą atlyginimą tuo pačiu traukiniu,
kuriuo vyksta keleivis. Jeigu tame traukinyje bagažo vagonas perpildytas arba
visai jo nėra, keleivinis bagažas siunčiamas sekančiu traukiniu.
Nelydimasis bagažas - tai fizinių ar
juridinių asmenų bagažas, priimtas vežti pagal bagažo kvitą bagažo vagonais ir
išduodamas galinėje stotyje bagažo kvite nurodytam gavėjui.
Bagažo, šunų, paukščių ir kitų smulkių
naminių gyvūnų vežimo tvarką nustato Keleivių ir bagažo vežimo taisyklės.
Nuodingąsias, radioaktyviąsias,
sprogstamąsias medžiagas ir kitus daiktus, kurių sąrašas nurodytas Keleivių ir
bagažo vežimo taisyklėse, bagažu vežti draudžiama.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
KROVINIŲ VEŽIMAS
38 straipsnis. Krovinių vežimo ir vežimo organizavimo
sutartys
Vežti krovinius geležinkelio transportu tarptautinio susisiekimo
maršrutais turi teisę geležinkelio įmonė, turinti Vyriausybės nustatyta tvarka
išduotą licenciją ir saugos sertifikatą.
Kroviniams vežti sudaromos krovinių vežimo ir vežimo organizavimo
sutartys.
Pagal krovinio vežimo sutartį geležinkelio įmonė įsipareigoja
siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti
turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas)
įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Krovinio vežimo
sutarties sudarymas patvirtinamas važtaraščiu.
Jeigu kroviniai gabenami nuolat ir reikia nustatyti vežimo priemonių
ir krovinių pateikimo terminus bei tvarką, geležinkelio įmonė ir krovinių
siuntėjas sudaro ilgalaikę vežimo organizavimo sutartį. Pagal vežimo
organizavimo sutartį geležinkelio įmonė įsipareigoja sutartyje nustatytu laiku
priimti, o siuntėjas pateikti vežimo sutartyje nustatyto dydžio krovinį. Vežimo
organizavimo sutartyse nustatomas vežimo priemonių ir krovinių kiekis, jų
pateikimo terminai, atsiskaitymo tvarka ir kitos sąlygos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1054,
2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 74-3143 (2002-07-24)
39 straipsnis. Atsiskaitymų su
geležinkelio įmone užtikrinimas
Geležinkelio įmonei pagal krovinių
vežimo sutartį priklausantis atlyginimas užtikrinamas vežamu kroviniu.
Jeigu siuntėjas (gavėjas) neatsiskaito
su geležinkelio įmone, geležinkelio įmonė turi teisę realizuoti krovinį šio
kodekso 58 straipsnyje nustatyta tvarka.
40 straipsnis. Važtaraštis
Su kiekviena krovinių siunta siuntėjas
privalo pateikti tinkamai užpildytą važtaraštį ir kitus dokumentus, numatytus
Krovinių vežimo taisyklėse.
Važtaraščio blankais už nustatytą
užmokestį aprūpina geležinkelio įmonė. Važtaraščio formą ir jo užpildymo tvarką
nustato Krovinių vežimo taisyklės.
Važtaraštis tampa krovinių vežimo
sutarties sudarymo ir jos turinio įrodymu uždėjus pradinės stoties antspaudą
arba apskaitos mašinos spaudą.
41 straipsnis. Važtaraščio turinys
Važtaraštyje turi būti nurodyta:
1) pradinės stoties pavadinimas;
2) krovinio
siuntėjas, adresas, telefono ir fakso numeriai, krovinio siuntėjo ar jo atstovo
pavardė ir parašas;
3) krovinio pavadinimas, kodas;
4) krovinio svoris;
5) krovinio vienetų skaičius ir įpakavimo
pobūdis bei būklė;
6) vagono numeris;
7) dokumentų, kurie numatyti Krovinių
vežimo taisyklėse ir turi būti pridedami prie važtaraščio, sąrašas;
8) ypatingos krovinio savybės ir vežimo
sąlygos;
9) galinės stoties pavadinimas;
10) krovinio gavėjas, adresas, telefono ir
fakso numeriai.
Važtaraštyje gali būti nurodyti ir kiti
duomenys.
42 straipsnis. Krovinio pateikimas
vežti
Krovinys vežamas vagone pagal vieną
važtaraštį. Vežti pagal vieną važtaraštį taip pat galima pateikti:
1) nedalomus daiktus bei ypatingo dydžio
daiktus, kuriems pakrauti reikia daugiau nei vieno vagono;
2) krovinių siuntą, pakrautą į kelis
vagonus, jeigu Krovinių vežimo taisyklės leidžia tai padaryti visame vežimo
kelyje.
Krovinių siunta, pakrauta į kelis
vagonus pagal vieną važtaraštį, negali būti išskaidyta.
Pagal vieną važtaraštį negalima
pateikti vežti:
1) krovinių, kurių dalį krauna
geležinkelio įmonė, o dalį - siuntėjas;
2) krovinių, kuriuos vežti kartu su kitais
kroviniais draudžiama.
Krovinio pateikimo vežti tvarką nustato
Krovinių vežimo taisyklės.
44 straipsnis. Krovinių būklė,
įpakavimas ir žymėjimas
Krovinys, kurį dėl jo savybių įpakuoti
yra būtina, turi būti siuntėjo įpakuotas taip, kad vežimo metu būtų apsaugotas
nuo visiško ar dalinio sužalojimo ar pažeidimo, taip pat kad būtų apsaugoti nuo
galimo sužalojimo asmenys, riedmenys bei kiti kroviniai.
Geležinkelio įmonė gali reikalauti, kad
smulkių siuntų to paties tipo maži vienetai, kurių priėmimas vežti ir
pakrovimas reikalauja daug laiko, būtų surišti ar supakuoti į didesnius
vienetus.
Geležinkelio įmonė turi teisę
atsisakyti vežti krovinį, jei siuntėjas atsisako įpakuoti krovinį arba
įpakavimas neatitinka Krovinių vežimo taisyklių reikalavimų.
45 straipsnis. Krovinių pakrovimas
Krovinius, atsižvelgiant į
organizacinės sutarties sąlygas, krauna geležinkelio įmonė arba siuntėjas.
Kroviniai turi būti kraunami pagal Krovinių krovimo ir tvirtinimo taisykles,
kurias tvirtina Susisiekimo ministerija.
Krovinys turi būti pakrautas
neviršijant leidžiamų vagono pakrovimo normų. Vagonas turi būti uždarytas ir
užplombuotas Krovinių vežimo taisyklių nustatyta tvarka.
Važtaraštyje turi būti nurodytas uždėtų
plombų skaičius ir jų ženklai.
46 straipsnis. Krovinio tikrinimas
Geležinkelio įmonė turi teisę tikrinti,
ar krovinys atitinka važtaraštyje pateiktus duomenis, taip pat ar laikomasi
Krovinių vežimo ir Krovinių krovimo ir tvirtinimo taisyklių reikalavimų, jei
krovinį krovė siuntėjas.
Apie numatomą krovinio tikrinimą turi
būti pranešta siuntėjui arba gavėjui. Jei nustatytu laiku jie neatvyksta,
krovinys tikrinamas jiems nedalyvaujant. Tikrinimo rezultatai įrašomi į
važtaraštį.
Jei krovinys neatitinka važtaraštyje
pateiktų duomenų arba nesilaikoma Krovinių vežimo ir Krovinių krovimo ir
tvirtinimo taisyklių reikalavimų, tikrinimo ir su tuo susijusios išlaidos tenka
krovinio siuntėjui, o geležinkelio įmonė turi teisę atsisakyti vežti tokį
krovinį.
48 straipsnis. Pakrovimo ribinės
reikšmės viršijimas
Jeigu nustatoma, kad siuntėjo krauto
vagono pakrovimo ribinė reikšmė viršyta, geležinkelio įmonė apie tai nedelsdama
praneša krovinio siuntėjui (gavėjui), reikalaudama pateikti nurodymus dėl
krovinio viršsvorio, ir:
1) pradinėje stotyje nepriima krovinio
vežti;
2) tarpinėje stotyje šalina viršsvorį iš
vagono.
Siuntėjas (gavėjas) ne vėliau kaip per
3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos turi pateikti nurodymus dėl
viršsvorio atsiėmimo ar išsiuntimo arba sudaryti sutartį su įmone dėl jo
saugojimo.
Už krovinio viršsvorio iškrovimą ir
saugojimą imamas geležinkelio įmonės nustatytas atlyginimas.
Jeigu nurodymai nepateikiami arba
nesudaroma saugojimo sutartis, geležinkelio įmonė viršsvorio nesaugo ir
neatsako už jo praradimą, trūkumą ar sužalojimą.
49 straipsnis. Vagonų ir konteinerių
naudojimas
Siuntėjas (gavėjas) už geležinkelio
įmonės pateiktų vagonų ar konteinerių naudojimą moka geležinkelio įmonės
nustatytą atlyginimą.
Jeigu ne dėl geležinkelio įmonės kaltės
vagonai ar konteineriai negali būti pateikti siuntėjui (gavėjui), siuntėjas
(gavėjas) privalo mokėti geležinkelio įmonės nustatytą atlyginimą už vagonų ar
konteinerių naudojimą. Gavėjas taip pat privalo atlyginti geležinkelio įmonei
dėl to atsiradusias jo krovinių saugojimo išlaidas.
50 straipsnis. Krovinio pristatymo
terminai
Krovinio pristatymo terminus nustato
Krovinių vežimo taisyklės, jeigu siuntėjas ir geležinkelio įmonė nesusitaria
kitaip.
Krovinio vežimo laikas pradedamas
skaičiuoti nuo 24 valandos tos dienos, kurią krovinys priimtas vežti.
53 straipsnis. Papildomų pavedimų
pateikimo forma
Papildomi krovinio siuntėjo ar gavėjo
pavedimai geležinkelio įmonei turi būti pateikiami raštu Krovinių vežimo
taisyklių nustatyta tvarka. Papildomi pavedimai, pateikti kita forma,
negalioja.
54 straipsnis. Atsisakymas atlikti
papildomus pavedimus
Geležinkelio įmonė gali atsisakyti
atlikti papildomus pavedimus, jei:
1) pavedimas pavėluotai pasiekia stotį,
privalančią jį atlikti;
2) pavedimo atlikimas prieštarauja
geležinkelio transporto teisės aktams arba galėtų sutrikdyti normalią
geležinkelio transporto veiklą;
3) pavedimo atlikimas prieštarauja
Lietuvos Respublikos įstatymams;
4) krovinio vertė mažesnė už visas
kroviniui tenkančias vežimo iki naujos galinės stoties išlaidas, išskyrus
atvejus, kai krovinio siuntėjas arba gavėjas apmoka šias išlaidas ar garantuoja
jų apmokėjimą;
5) jei dar neįvykdytas ir neatšauktas
anksčiau gautas siuntėjo (gavėjo) papildomas pavedimas.
Jeigu geležinkelio įmonė negali įvykdyti
papildomų siuntėjo ar gavėjo pavedimų, apie tai praneša pavedimą davusiam
asmeniui.
55 straipsnis. Kliūtys vežimo metu
Geležinkelio įmonė apie kliūtis vežimo
metu praneša krovinio siuntėjui arba gavėjui ir pareikalauja iš jų papildomų
nurodymų.
Siuntėjas (gavėjas), gavęs pranešimą
apie kliūtis vežimo metu ir jų priežastis, savo nurodymus dėl gavėjo ar galinės
stoties keitimo privalo įrašyti į važtaraštį kartu su geležinkelio įmone arba
įgalioti tai padaryti geležinkelio įmonę.
Jeigu siuntėjas (gavėjas), gavęs
pranešimą apie kliūtis vežimo metu, per geležinkelio įmonės nurodytą terminą
krovinį sulaikiusiai stočiai nepateikia nurodymų, kuriuos galima atlikti,
geležinkelio įmonė krovinį veža optimaliausiu maršrutu. Šiuo atveju geležinkelio
įmonė vadovaujasi pristatymo terminais, atitinkančiais faktišką vežimo kelią,
ir turi teisę imti atlyginimą už faktišką vežimo kelią bei vagonų naudojimą.
Jeigu kliūtys atsirado dėl geležinkelio
įmonės kaltės, papildomos išlaidos, susijusios su krovinio pristatymu, tenka
įmonei. Šiuo atveju geležinkelio įmonė nuo atsakomybės už vežimo termino
praleidimą, numatytos šio kodekso 63 straipsnyje, neatleidžiama.
Jei vežimo metu atsiradusi kliūtis
pašalinta iki siuntėjo nurodymų gavimo, krovinys siunčiamas į galinę stotį ir
apie tai informuojamas krovinio siuntėjas.
56 straipsnis. Informavimas apie
krovinio pristatymą
Geležinkelio įmonė privalo informuoti
gavėją apie jo vardu gautą krovinį Krovinių vežimo taisyklių arba geležinkelio
įmonės sutarties su gavėju nustatyta tvarka. Krovinys laikomas pristatytu nuo
informavimo momento.
Jei krovinio gavėjas per 24 valandas
nuo pranešimo apie jo vardu gautą krovinį jo neatsiima, moka geležinkelio
įmonės nustatytą atlyginimą už krovinio saugojimą ir vagonų naudojimą.
57 straipsnis. Krovinio išdavimas
Galinėje stotyje (paskirties punkte) geležinkelio įmonė privalo
gavėjui išduoti važtaraštį ir krovinį. Siuntėjas (gavėjas) sumoka nustatytą
krovinio vežimo užmokestį bei užmokestį už geležinkelio įmonės suteiktas kitas
paslaugas krovinio vežimo sutartyje nustatyta tvarka bei sąlygomis.
Galinėje stotyje (paskirties punkte)
geležinkelio įmonei draudžiama išduoti krovinius, kol įstatymų nustatytais
atvejais ir tvarka jų nepatikrino tam įgaliotos valstybės institucijos.
Galinėje stotyje (paskirties punkte),
prieš išduodama krovinį, geležinkelio įmonė privalo patikrinti krovinio svorį,
kiekį (vienetų skaičių) ir būklę, jeigu:
1) krovinys atvežtas netvarkingu vagonu,
taip pat vagonu su pažeistomis ar ne pradinės stoties plombomis;
2) krovinys atvežtas neplombuotais
vagonais su trūkumo, gedimo ar sužalojimo požymiais, kuriuos galima nustatyti
vizualiai;
3) nesilaikyta greitai gendančių
krovinių pristatymo terminų ar temperatūros režimo vagonuose refrižeratoriuose;
4) krovinį iškrovė geležinkelio įmonė.
Krovinio gavėjas gali atsisakyti
priimti krovinį, kol nebus patenkintas jo reikalavimas patikrinti krovinį.
Jeigu krovinio praradimas, trūkumas ar sužalojimas tikrinimo metu nenustatytas,
su tikrinimu susijusias geležinkelio įmonės išlaidas apmoka šio tikrinimo
reikalavęs asmuo.
Gavėjas krovinio gavimą patvirtina
parašu važtaraštyje.
Kroviniai išduodami Krovinių vežimo
taisyklių nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1054,
2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 74-3143 (2002-07-24)
60 straipsnis. Geležinkelio įmonės
atsakomybė už krovinio ar bagažo praradimą,
trūkumą ar sužalojimą
Geležinkelio įmonė visiškai atsako už
priimto vežti krovinio ir bagažo praradimą, trūkumą ir sužalojimą nuo jų
priėmimo vežti iki atidavimo gavėjui arba perdavimo nustatyta tvarka kitam jo
įgaliotam asmeniui, jeigu neįrodo, kad krovinio ar bagažo praradimas, trūkumas
ar sužalojimas kilo ne dėl jos kaltės.
Krovinys laikomas prarastu, jeigu
geležinkelio įmonė, pasibaigus vežimo terminui, per 30 dienų negali perduoti
gavėjui pagal vieną važtaraštį vežto krovinio.
Bagažas laikomas prarastu, jeigu
geležinkelio įmonė per 30 dienų nuo bagažo priėmimo vežti dienos negali
perduoti jo keleiviui ar bagažo kvite gavėju nurodytam asmeniui.
Krovinio ar bagažo trūkumas - kai
geležinkelio įmonė paskirties punkte neperduoda gavėjui pagal vieną vežimo
dokumentą vežto krovinio ar bagažo dalies.
Krovinio ar bagažo sužalojimas - tai
toks krovinio ar bagažo kokybės pablogėjimas, kai jo negalima panaudoti pagal
paskirtį, taip pat kai yra sumažėję krovinio ar bagažo naudojimo efektyvumas ar
prekinė vertė.
61 straipsnis. Atvejai, kai geležinkelio
įmonė neatsako už krovinio ir bagažo praradimą,
trūkumą ar sužalojimą
Geležinkelio įmonė neatsako už krovinio
praradimą, trūkumą ar sužalojimą (jeigu krovinio siuntėjas ar gavėjas neįrodys
priešingai), jeigu:
1) tai įvyko dėl krovinio siuntėjo
(gavėjo) kaltės;
2) tai įvyko dėl ypatingų natūralių vežamo
krovinio ar bagažo savybių;
3) tai įvyko dėl taros ar įpakavimo
trūkumų, kurių nebuvo galima pastebėti priimant krovinį ar bagažą vežti, jei
nėra jų sužalojimo kelyje požymių;
4) krovinio ar
bagažo trūkumas neviršija šio kodekso 47 straipsnio 2 dalyje numatytų nuostolio
(natūralaus sumažėjimo), svarstyklių arba krovinio svėrimo tikslumo normų ir
krovinys ar bagažas atvežtas tvarkingu vagonu (konteineriu) su nepažeistomis
siuntėjo plombomis;
5) krovinys atvežtas tvarkingais
atviraisiais vagonais, jis nebuvo pakeliui perkrautas ir turi tvarkingą
apsauginį ženklinimą bei tvarkingai sutvirtintas;
6) krovinys atvežtas lydimas siuntėjo ar
gavėjo palydovo;
7) tai įvyko dėl gaivalinės nelaimės.
63 straipsnis. Geležinkelio įmonės
atsakomybė už vežimo termino praleidimą
Geležinkelio įmonė atsako už krovinio
ar bagažo vežimo termino, numatyto vežimo sutartyje, praleidimą, jeigu neįrodo,
kad terminas praleistas ne dėl jos kaltės.
Geležinkelio įmonė, pavėluotai pristačiusi krovinį ar bagažą,
atlygina padarytus nuostolius.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1054,
2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 74-3143 (2002-07-24)
65 straipsnis. Geležinkelio įmonės atsakomybė už
vežimo priemonių nepateikimą
Geležinkelio įmonė, dėl savo kaltės krovinio vežimo
arba vežimo organizavimo sutartyje numatytu laiku krovinio siuntėjui
nepateikusi vežimo priemonių, atsako krovinio vežimo arba vežimo organizavimo
sutartyje nustatyta tvarka. Tai neatleidžia geležinkelio įmonės nuo pareigos pateikti
vežimo priemones, jeigu šalys nesusitaria kitaip.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1054,
2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 74-3143 (2002-07-24)
68 straipsnis. Krovinių siuntėjų atsakomybė už
pateiktų vežimo priemonių
nepanaudojimą
Krovinių siuntėjai, nepanaudoję pagal krovinio vežimo
arba vežimo organizavimo sutartis pateiktų vežimo priemonių, atsako krovinio
vežimo arba vežimo organizavimo sutartyje nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1054,
2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 74-3143 (2002-07-24)
69 straipsnis. Krovinių siuntėjų
(gavėjų) atsakomybė už prarastus ar sužalotus
geležinkelio įmonės riedmenis,
konteinerius ar nuimamąją įrangą
Krovinių siuntėjai (gavėjai),
praradę geležinkelio įmonės riedmenis, konteinerius ar nuimamąją įrangą,
atlygina geležinkelio įmonei prarastų riedmenų, konteinerių ar nuimamosios
įrangos vertės dydžio nuostolius, jeigu šalys nesusitaria kitaip.
Krovinių siuntėjai (gavėjai), sužaloję
geležinkelio įmonės riedmenis, konteinerius ar nuimamąją įrangą, turi juos
suremontuoti.
Krovinių siuntėjų (gavėjų) sužalotus
riedmenis, konteinerius ar nuimamąją įrangą gali susiremontuoti ir geležinkelio
įmonė. Šiuo atveju siuntėjas (gavėjas) geležinkelio įmonei atlygina remonto
išlaidas ir sumoka sužalotų riedmenų, konteinerių ar nuimamosios įrangos vertės
dydžio baudą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1054,
2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 74-3143 (2002-07-24)
72 straipsnis. Pretenzijos ir ieškiniai
dėl vežimo
Ieškiniai dėl reikalavimų, kylančių iš
vežimo sutarties, pareiškiami teismui. Ieškovas iki ieškinio pareiškimo gali
pateikti pretenziją geležinkelio įmonei.
Geležinkelio įmonė privalo pareikštą
pretenziją išnagrinėti ir raštu pranešti pareiškėjui apie jos patenkinimą ar
atsisakymą ją patenkinti per 3 mėnesius nuo pretenzijos gavimo dienos. Jeigu
per tą laiką atsakymas į pretenziją negautas, laikoma, kad geležinkelio įmonė
jos nepatenkino. Atsisakius patenkinti pretenziją arba patenkinus ją iš dalies,
pareiškėjui grąžinami pretenziją pagrindžiantys dokumentai.
Ieškiniai, kylantys iš vežimo, gali
būti pareiškiami per vienerius metus nuo dienos, kai ieškovas sužinojo ar
turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Pretenzijos pareiškimas pratęsia
ieškininės senaties terminą trims mėnesiams.
73 straipsnis. Fiziniai ir juridiniai
asmenys, turintys teisę reikšti pretenziją ir ieškinį
Teisę reikšti pretenziją ir ieškinį turi:
1) bagažo kvite nurodytas asmuo - praradus
bagažą, trūkstant jo dalies, jį sužalojus ar pavėluotai pristačius;
2) krovinio siuntėjas arba gavėjas, taip
pat jų įgalioti asmenys, pateikę krovinio vežimo dokumento originalą, kai
krovinys prarastas, trūksta jo dalies ar krovinys sužalotas arba pristatytas
pavėluotai, taip pat kitus dokumentus, patvirtinančius pretenzijos ar ieškinio
pagrįstumą.
74 straipsnis. Aplinkybių, kurios gali
būti geležinkelio įmonės, keleivių, krovinių
siuntėjų (gavėjų) atsakomybės
pagrindas, patvirtinimas
Aplinkybės, kurios gali būti
geležinkelio įmonės, keleivių, krovinių siuntėjų (gavėjų) atsakomybės
pagrindas, patvirtinamos aktais arba kitais įrodymais.
Už aktų surašymą yra atsakinga
geležinkelio įmonė. Aktų formą ir jų surašymo tvarką nustato Keleivių ir
bagažo, Krovinių vežimo taisyklės.
Geležinkelio įmonė surašo aktus, kai:
1) nesutampa faktinis krovinio ar bagažo
pavadinimas, svoris (masė) ar vienetų skaičius su dokumentų vežimo duomenimis;
2) krovinys ar bagažas rastas sužalotas,
taip pat atvežtas netvarkingu vagonu (konteineriu) ar atviraisiais riedmenimis,
ar su pažeistomis siuntėjo plombomis, pažeistu apsauginiu ženklinimu arba yra
netvarkingai sutvirtintas;
3) trūksta krovinio ar bagažo dalies;
4) krovinys ar bagažas rastas be dokumentų
arba dokumentai rasti be krovinio ar bagažo;
5) geležinkelio įmonei grąžinamas
prarastas krovinys ar bagažas;
6) kitais Keleivių ir bagažo, Krovinių
vežimo taisyklių numatytais atvejais.
Aktus privalo surašyti geležinkelio
įmonė, nesvarbu, ar ji pati pastebėjo šio straipsnio 3 dalyje nurodytas
aplinkybes, ar jas nurodė krovinio ar bagažo siuntėjas arba gavėjas.
Krovinio siuntėjai ir gavėjai, taip pat
keleiviai, nesutinkantys su aktu, turi teisę pakviesti tyrimui atlikti
ekspertus bei atitinkamus specialistus, taip pat ginčyti tokius aktus teismine
tvarka.
Reiškiant pretenziją ar ieškinį dėl
krovinio praradimo, trūkumo ar sužalojimo, turi būti pateiktas dokumento,
įrodančio išsiųsto krovinio kiekį ir vertę, originalas.
DEVINTASIS SKIRSNIS
APLINKOSAUGOS REIKALAVIMAI
75 straipsnis. Aplinkosaugos
reikalavimai
Geležinkelio valdytojas ir geležinkelio
įmonės savo veikloje privalo laikytis aplinkos apsaugos įstatymų reikalavimų.
Susisiekimo ministerija, nustatydama
geležinkelio kelių, kitų infrastruktūros objektų, riedmenų eksploatavimo,
keleivių ir bagažo, taip pat krovinių vežimo normatyvus, privalo atsižvelgti į
aplinkosaugos reikalavimus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo
priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Pakeitimai:
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-925,
1998.11.17, Žin., 1998, Nr. 105-2896 (1998.12.02)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS GELEŽINKELIO TRANSPORTO KODEKSO 32 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1054,
2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 74-3143 (2002-07-24)
GELEŽINKELIO
TRANSPORTO KODEKSO 3, 14, 19, 20, 22, 32, 33, 34, 35, 38, 51, 57, 58, 62, 63,
64, 65, 68, 69 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
*** Pabaiga ***
Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2002-07-31)
autrap@lrs.lt
2 straipsnis. Geležinkelio transporto
veiklą reguliuojantys teisės aktai
Geležinkelio transportas veikia pagal
šį kodeksą, Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, Lietuvos Respublikos
įstatymus, Vyriausybės nutarimus bei Susisiekimo ministerijos teisės aktus.
Tarptautiniams keleivių ir bagažo,
krovinių vežimams šis kodeksas taikomas tiek, kiek to nereglamentuoja dvišaliai
ar daugiašaliai susitarimai dėl tarptautinio susisiekimo geležinkeliais, kurių
dalyvė yra Lietuvos Respublika.
3
straipsnis. Kodekse vartojamos sąvokos
Geležinkelio
transportas – geležinkelio infrastruktūros ir riedmenų kompleksas, skirtas
keleiviams, bagažui ir kroviniams vežti.
Geležinkelio
infrastruktūra – visi geležinkelio keliai, statiniai, pastatai, pagrindinė
įranga ir įrenginiai, būtini eismo organizavimui ir saugumui užtikrinti.
Viešojo
(bendrojo) naudojimo geležinkeliai (toliau – viešojo naudojimo
geležinkeliai) – Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausanti
geležinkelio infrastruktūra, skirta tenkinti visuomenės poreikius vežti
keleivius, bagažą ir krovinius.
Privažiuojamieji geležinkelio keliai – krovinių siuntėjui
(gavėjui) aptarnauti skirti geležinkelio keliai, sujungti su viešojo naudojimo
geležinkeliais.
Geležinkelio valdytojas – Lietuvos Respublikos įmonė, teisėtu
pagrindu prižiūrinti viešojo naudojimo geležinkelius ir teikianti su tuo
susijusias paslaugas geležinkelio įmonėms.
Geležinkelio įmonė – įmonė, kurios pagrindinė veikla yra
keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimas viešojo naudojimo geležinkeliais su
sąlyga, kad trauka užtikrinama nuosavomis ar nuomojamomis traukos priemonėmis.
Geležinkelio transporto paslaugos – veikla, susijusi su
keleivių, bagažo ir krovinių vežimu viešojo naudojimo geležinkeliais.
Traukinys – suformuotas ir sukabintas vagonų sąstatas su
vienu ar keliais veikiančiais lokomotyvais, taip pat važiuojantys lokomotyvai
ar kiti savaeigiai riedmenys, turintys reikiamus signalus.
Geležinkelio linija – geležinkelio kelias ir su juo susijusių
įrenginių, statinių bei eismo valdymo sistemų visuma, užtikrinanti traukinių
eismą nustatyta kryptimi.(
Saugos sertifikatas – Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka geležinkelio įmonei ar geležinkelio valdytojui išduotas
liudijimas, patvirtinantis, kad šių įmonių darbuotojai yra reikiamos
kvalifikacijos, o riedmenys ir vidaus organizacija atitinka techninius,
eksploatavimo ir saugos reikalavimus.
Vežimo priemonės – riedmenys (traukos priemonės, vagonai),
tara, konteineriai, specialioji įranga kroviniams tvirtinti ir kita.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1054,
2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 74-3143 (2002-07-24)
4 straipsnis. Lietuvos Respublikos
geležinkelio transporto veiklos principai
Lietuvos Respublikos geležinkelio
transporto veiklos principai:
1) viešojo naudojimo geležinkelių
prieinamumas visoms geležinkelio įmonėms;
2) viešojo naudojimo geležinkelių
funkcionavimo valstybės garantija;
3) sąžininga konkurencija su kitomis
transporto šakomis;
4) geležinkelio įmonės savarankiškumas.
14 straipsnis. Geležinkelio kelių ir jų
įrenginių apsaugos zonos
Geležinkelio keliams, elektros tiekimo,
ryšių ir signalizacijos įrenginiams yra nustatomos apsaugos zonos, kurios gali
būti skirstomos į porūšius su skirtingu režimu.
Apsaugos zonų ribas, geležinkelio
valdytojo veiklos sąlygas šiose zonose, taip pat apribojimus apsaugos zonų
žemės savininkams ir naudotojams nustato Vyriausybė.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1054,
2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 74-3143 (2002-07-24)
17 straipsnis. Naujų viešojo naudojimo
geležinkelių tiesimas
Pasiūlymus dėl naujų viešojo naudojimo
geležinkelių tiesimo pateikia Susisiekimo ministerija, atsižvelgdama į naujų
geležinkelių tiesimo pagrįstumą, numatomų darbų mastą, geležinkelio
infrastruktūrai reikalingą žemę.
Sprendimą dėl naujų viešojo naudojimo
geležinkelių tiesimo priima Vyriausybė.
Naujai tiesiamiems viešojo naudojimo
geležinkeliams žemė suteikiama Žemės įstatymo nustatyta tvarka.
19 straipsnis. Viešojo naudojimo
geležinkelių eksploatacija
Viešojo naudojimo geležinkelių
eksploatacija yra geležinkelio transporto funkcionavimą užtikrinanti veikla,
apimanti geležinkelio priežiūrą ir plėtrą.
Viešojo naudojimo geležinkelių
eksploataciją organizuoja geležinkelio valdytojas Techninio geležinkelių
naudojimo nuostatų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Traukinių eismo organizavimo tvarką
nustato Geležinkelių eismo taisyklės, kurias tvirtina Susisiekimo ministerija.
(Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1054,
2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 74-3143 (2002-07-24)
21 straipsnis. Sugriežtintas režimas
geležinkelio transporte
Geležinkelio transportas yra didesnio
pavojaus objektas.
Geležinkelio transporte gali būti įvestas
sugriežtintas režimas.
Sugriežtinto režimo įvedimo atvejus
nustato ir režimo nuostatus tvirtina Vyriausybė.
Įvedus sugriežtintą režimą geležinkelio
transporte, Vidaus reikalų ministerijos institucijos vykdo geležinkelio
transporto apsaugą.
22 straipsnis. Geležinkelio valdytojo
santykiai su geležinkelio įmonėmis
Geležinkelio įmonė, teisės aktų nustatyta tvarka įgijusi licenciją
ir saugos sertifikatą bei su geležinkelio valdytoju sudariusi vežimo viešojo
naudojimo geležinkeliais sutartį, turi teisę naudotis viešojo naudojimo
geležinkeliais.
Geležinkelio valdytojo ir geležinkelio
įmonių santykiai, teisės, pareigos ir atsakomybė, vadovaujantis Lietuvos
Respublikos įstatymais, nustatomi tarpusavio sutartimi.
Geležinkelio
valdytojo ir geležinkelio įmonių santykių reguliavimą vykdo Vyriausybės
įgaliota institucija – rinkos reguliuotojas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1054,
2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 74-3143 (2002-07-24)
24 straipsnis. Geležinkelio riedmenų ir
konteinerių registras
Lietuvos Respublikos geležinkelio
riedmenų ir konteinerių registras steigiamas geležinkelio transporto veikloje
naudojamiems riedmenims ir konteineriams registruoti bei informacijai apie juos
kaupti.
Geležinkelio riedmenų ir konteinerių
registrą pagal Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų reikalavimus tvarko
Susisiekimo ministerija ar jos įgaliota institucija.
Geležinkelio
riedmenų ir konteinerių registravimo, įrašomos į registrą informacijos
reikalavimus ir prašymų bei pranešimų apie pasikeitimus pateikimo tvarką
nustato Susisiekimo ministerija.
26 straipsnis. Eismo kliūčių bei
avarijos pasekmių likvidavimas
Geležinkelio valdytojas dėl oro sąlygų,
blogos kelio techninės būklės, eismo ar stichinės nelaimės, taip pat vykdydamas
kelio darbus gali laikinai apriboti ar uždaryti eismą geležinkelio kelyje.
Dėl avarijos, stichinės nelaimės, oro
sąlygų ar kitų nenumatytų aplinkybių atsiradusias eismo kliūtis likviduoja
geležinkelio valdytojas. Avarijos likvidavimo bei eismo atstatymo darbams
Vyriausybė nustatyta tvarka gali paskirti gelbėjimo ir kitas tarnybas.
Savivaldybės turi visokeriopai padėti likviduoti eismo kliūtį.
Įvykus avarijai ir užteršus aplinką,
geležinkelio valdytojas privalo imtis skubių priemonių teršimui lokalizuoti ir
neigiamoms pasekmėms aplinkai likviduoti.
Kai dėl avarijos ar stichinės nelaimės
laikinai stabdomas geležinkelio eismas, geležinkelio valdytojas privalo
organizuoti keleivių vežimą kitų rūšių transportu ir informuoti apie tai
visuomenę.
29 straipsnis. Reikalavimai
geležinkelio transporto specialistams
Dirbti geležinkelio transporto
specialistais gali būti priimti asmenys, atitinkantys geležinkelio valdytojo
arba geležinkelio įmonės patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus, kuriuose
turi būti nurodytas mokslo cenzas, specialių žinių lygis, darbo stažas tam
tikroms pareigoms eiti.
Geležinkelio transporto specialistai
turi būti periodiškai atestuojami geležinkelio valdytojo arba geležinkelio
įmonės nustatyta tvarka.
30 straipsnis. Geležinkelio transporto
specialistų sveikatos tikrinimas
Asmenys, norintys dirbti geležinkelio
transporte, turi pasitikrinti sveikatą sveikatos priežiūros įstaigose ir
pristatyti Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintos formos pažymėjimą.
Profesijų ir pareigų, dėl kurių
įsidarbinant ir dirbant privaloma tikrintis sveikatą, sąrašus, sveikatos
tikrinimo tvarką ir periodiškumą atskiroms specialistų kategorijoms nustato
Vyriausybė.
Geležinkelio valdytojas, geležinkelio įmonės
yra atsakingi už specialistų sveikatos tikrinimo periodiškumą ir už šio
straipsnio 1 dalies nuostatos laikymąsi.
31 straipsnis. Geležinkelio transporto
specialistų nušalinimas nuo darbo
Geležinkelio transporto specialistas
nušalinamas nuo darbo, jei:
1) dėl jo kaltės nustatytu laiku nebuvo
patikrinta, ar jis atitinka suteiktą kvalifikaciją;
2) dėl sveikatos būklės arba kitų
priežasčių negali vykdyti savo pareigų, susijusių su geležinkelio transporto
eismo saugumo užtikrinimu;
3) yra neblaivus arba apsvaigęs nuo
narkotinių ar toksinių medžiagų.
Geležinkelio transporto specialistų
nušalinimo nuo darbo tvarką nustato Susisiekimo ministerija, suderinusi su
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
KELEIVIŲ IR BAGAŽO VEŽIMAS
43 straipsnis. Kai kurių krovinių
vežimo ypatingos sąlygos
Krovinių vežimo taisyklės gali
nustatyti kai kurių krovinių vežimo ypatingas sąlygas. Atsižvelgiama į tai,
kad:
1) geležinkelio riedmenis leidžiama vežti
pateikus kompetentingos institucijos išvadą apie riedmenų tinkamumą eigai;
2) gyvulius ir žvėris leidžiama vežti, jei
tai neprieštarauja veterinarijos taisyklėms, galiojančioms vežimo kelyje.
Gyvuliai ir žvėrys turi būti vežami atskirame vagone, juos turi lydėti siuntėjo
atstovas ir jie negali būti paliekami stotyje.
Krovinių, kurie įtraukti į Vyriausybės
patvirtintą pavojingų krovinių sąrašą, siuntėjas Lietuvos Respublikos įstatymų
numatytais atvejais privalo apdrausti geležinkelio įmonę vežėjo civilinės
atsakomybės draudimu.
47 straipsnis. Krovinio svorio ir
siuntos vienetų skaičiaus nustatymas
Krovinio svoris ar siuntos vienetų
skaičius pradinėje ir galinėje stotyje turi būti tikrinamas tokiu pat metodu ir
būdu. Krovinio svorio ar siuntos vienetų skaičiaus nustatymo tvarką
reglamentuoja Krovinių vežimo taisyklės.
Krovinio svoris laikomas tinkamu, jeigu
skirtumas tarp pradinėje stotyje nustatyto svorio ir svorio galinėje stotyje
neviršija nuostolio (natūralaus sumažėjimo) normų, kurias tvirtina Vyriausybė,
taip pat svarstyklių arba krovinio svėrimo tikslumo normų. Šios nuostolių,
svarstyklių arba krovinio svėrimo tikslumo normos netaikomos šio kodekso 57
straipsnio 3 dalies 1-3 punktuose numatytais atvejais.
Matavimo priemonės turi būti tikrinamos
ir tikrinimo rezultatai turi būti įforminami Vyriausybės nustatyta tvarka.
Nepatikrintomis matavimo priemonėmis naudotis draudžiama.
51 straipsnis. Užmokestis už krovinių vežimą ir kitas
paslaugas
Už krovinių vežimą ir geležinkelio
įmonės suteiktas kitas paslaugas imamas krovinių vežimo arba vežimo
organizavimo sutartyje numatytas užmokestis. Krovinių vežimo tarifus nustato
geležinkelio įmonė.
Geležinkelio įmonė krovinius savo
reikmėms veža nemokamai.
Už krovinio vežimą moka siuntėjas ar jo
įgaliotas asmuo, pateikdamas krovinį pradinėje stotyje.
Jeigu geležinkelio įmonė sutinka, už
krovinio vežimą gali sumokėti ir gavėjas. Apie tai pažymima važtaraštyje.
Už krovinio pakrovimą, iškrovimą, papildomų
pavedimų vykdymą, ekspedicijos ir kitas geležinkelio įmonės suteiktas paslaugas
sumoka siuntėjas (gavėjas) ar jo įgaliotas asmuo.
Atsiskaitymų tvarką nustato Krovinių
vežimo taisyklės.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1054,
2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 74-3143 (2002-07-24)
52 straipsnis. Krovinio siuntėjo ir
gavėjo papildomi pavedimai
Krovinio siuntėjas (gavėjas), jeigu tai
neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, gali duoti papildomus pavedimus
geležinkelio įmonei:
1) sulaikyti krovinį kelyje;
2) sulaikyti krovinio išdavimą;
3) galinėje stotyje išduoti krovinį kitam,
negu važtaraštyje nurodytas gavėjas, asmeniui;
4) išduoti krovinį kitoje, negu numatyta
važtaraštyje, stotyje;
5) grąžinti krovinį į pradinę stotį, jei
krovinys nesulaikytas ar neareštuotas.
Siuntėjas turi teisę atsiimti krovinį
pradinėje stotyje, kol krovinys nėra išsiųstas, apmokėjęs su tuo susijusias
geležinkelio įmonės išlaidas.
Krovinio siuntėjas praranda teisę duoti
papildomus pavedimus geležinkelio įmonei, jeigu gavėjas priėmė važtaraštį ir
krovinį.
Krovinio gavėjas gali duoti papildomus
pavedimus, jei pagal vežimo sutartį jis privalo sumokėti vežimo išlaidas, taip
pat jei važtaraštyje nurodyta, kad gavėjas turi teisę duoti papildomus
pavedimus.
Jeigu gavėjas pavedė išduoti krovinį
kitam asmeniui, tai tas asmuo neturi teisės pavesti atsiimti krovinį
tretiesiems asmenims.
Krovinio siuntėjo ir gavėjo papildomi
pavedimai negali sąlygoti krovinių siuntos padalijimo.
58 straipsnis. Padariniai, jeigu laiku
neatsiimamas krovinys
Jeigu krovinio gavėjas per 10 darbo
dienų nuo pranešimo apie jo vardu gautą krovinį neatsiima jo ir neduoda
pavedimų geležinkelio įmonei ar nesudaro sutarties dėl krovinio saugojimo,
geležinkelio įmonė turi teisę gavėjo sąskaita iškrauti krovinį ir jį saugoti.
Jeigu krovinio gavėjo nerandama,
geležinkelio įmonė apie tai informuoja siuntėją. Per
10 darbo dienų negavusi atsakymo, geležinkelio įmonė turi teisę iškrauti
krovinį ir jį saugoti.
Krovinių iškrovimo tvarką ir saugojimo
laiką nustato Krovinių vežimo taisyklės.
Jeigu per krovinio
saugojimo laiką krovinys neatsiimamas, geležinkelio įmonė turi teisę jį
realizuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Gautos lėšos,
atskaičius geležinkelio įmonei priklausantį užmokestį, pervedamos į depozitinę
geležinkelio įmonės sąskaitą ir krovinio siuntėjas (gavėjas) per vienerius metus
gali jas atsiimti. Šito nepadarius, lėšos pereina į valstybės biudžetą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1054,
2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 74-3143 (2002-07-24)
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
GELEŽINKELIO ĮMONĖS, KELEIVIŲ, KROVINIŲ SIUNTĖJŲ
IR GAVĖJŲ ATSAKOMYBĖ
59 straipsnis. Geležinkelio įmonės,
keleivių, krovinių siuntėjų ir gavėjų atsakomybės
atsiradimo pagrindai
Geležinkelio įmonė, keleiviai, krovinių
siuntėjai ir gavėjai atsako už keleivių ir bagažo, krovinių vežimo ir
organizacinių sutarčių pažeidimą.
Geležinkelio įmonės, keleivių, krovinių
siuntėjų ir gavėjų susitarimai dėl šiame kodekse numatytų atsakomybės tvarkos
ir dydžio pakeitimo yra negaliojantys.
62 straipsnis. Geležinkelio įmonės
atsakomybės už krovinio ar bagažo praradimą,
trūkumą ar sužalojimą dydis
Už žalą, padarytą vežant krovinį ar
bagažą, geležinkelio įmonė atsako:
1) krovinį ar bagažą praradus arba esant
jo trūkumui, - prarasto arba trūkstamo krovinio ar bagažo vertės dydžiu;
2) krovinį ar bagažą sužalojus, - sumos,
kuria sumažėjo jo vertė, dydžiu;
3) praradus krovinį ar bagažą, perduotą
vežti pareiškiant jo vertę, - pareikštosios krovinio ar bagažo vertės dydžiu.
Jeigu geležinkelio įmonė įrodo, kad tikroji krovinio ar bagažo vertė yra
mažesnė už pareikštąją vertę, - tikrosios jo vertės dydžiu.
Jeigu dėl sužalojimo, už kurį geležinkelio
įmonė atsako, krovinio ar bagažo kokybė pasikeitė tiek, kad jo nebegalima
naudoti pagal tiesioginę paskirtį, krovinio ar bagažo gavėjas turi teisę jo
atsisakyti ir pareikalauti atlyginti kaip už jo praradimą.
Jeigu krovinys ar bagažas, už kurio praradimą
ar trūkumą geležinkelio įmonė sumokėjo atitinkamą atlyginimą, vėliau
surandamas, gavėjas (siuntėjas) per vienerius metus turi teisę pareikalauti,
kad tas krovinys ar bagažas būtų jam išduotas. Šiuo atveju jis turi grąžinti
geležinkelio įmonei atlyginimą, gautą už krovinio praradimą ar trūkumą, tačiau
turi teisę išreikalauti iš geležinkelio įmonės nuostolius, padarytus jam dėl
pavėluoto krovinio ar bagažo pristatymo šio kodekso
63 straipsnyje nustatyta tvarka.
Geležinkelio įmonė, atlygindama siuntėjui ar gavėjui padarytą žalą,
kartu grąžina jam ir to krovinio ar bagažo vežimo užmokestį, taip pat atlygina
kitas su vežimu susijusias išlaidas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1054, 2002-07-05,
Žin., 2002, Nr. 74-3143 (2002-07-24)
64 straipsnis. Geležinkelio įmonės
atsakomybė už prarastus ar sužalotus krovinio
siuntėjo (gavėjo) riedmenis,
konteinerius ar nuimamąją įrangą
Geležinkelio įmonė, praradusi
krovinio siuntėjo (gavėjo) riedmenis, konteinerius ar nuimamąją įrangą, šio
siuntėjo (gavėjo) reikalavimu privalo perduoti jo nuosavybėn savo riedmenis,
konteinerius ar nuimamąją įrangą. Jeigu geležinkelio įmonė tokių riedmenų,
konteinerių ar nuimamosios įrangos neturi, ji krovinio siuntėjui (gavėjui)
atlygina prarastųjų riedmenų, konteinerių ar nuimamosios įrangos vertės dydžio
nuostolius, jeigu šalys nesusitaria kitaip.
Geležinkelio įmonė, sužalojusi krovinio
siuntėjo (gavėjo) riedmenis, konteinerius ar nuimamąją įrangą, turi juos
suremontuoti.
Geležinkelio įmonės sužalotus
riedmenis, konteinerius ar nuimamąją įrangą gali susiremontuoti krovinio
siuntėjas (gavėjas). Šiuo atveju geležinkelio įmonė atlygina jam remonto
išlaidas ir sumoka sužalotų riedmenų, konteinerių ar nuimamosios įrangos vertės
dydžio baudą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1054,
2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 74-3143 (2002-07-24)
66 straipsnis. Keleivių, krovinių siuntėjų
ir gavėjų atsakomybė
Keleiviai, krovinių siuntėjai ir gavėjai
Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti žalą, padarytą
dėl jų kaltės geležinkelio įmonei arba kitiems fiziniams ar juridiniams
asmenims.
67 straipsnis. Keleivių, krovinių siuntėjų
(gavėjų) atsakomybė už netikslių, klaidingų,
taip pat ne visų reikalingų duomenų
pateikimą vežimo dokumentuose
Keleiviai, krovinių siuntėjai (gavėjai),
vežimo dokumentuose pateikę netikslius, klaidingus, taip pat ne visus
reikalingus duomenis, atlygina geležinkelio įmonei dėl to atsiradusius
nuostolius.
70 straipsnis. Krovinių siuntėjų (gavėjų)
atsakomybė, jeigu ne laiku atsiskaito už
vežimą, naudojimąsi geležinkelio
įmonės riedmenimis ar konteineriais
Krovinių siuntėjai
(gavėjai), nustatytais terminais neatsiskaitę už vežimą ir su tuo susijusias
paslaugas, naudojimąsi geležinkelio riedmenimis ar konteineriais, moka geležinkelio
įmonei Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyto dydžio delspinigius,
skaičiuojant nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.
71 straipsnis. Atsakomybė už
geležinkelio transporto taisyklių pažeidimą
Eismo saugumo, krovinių vežimo ir kitų
geležinkelio transporto taisyklių pažeidimas, jeigu už tai nenumatyta
baudžiamoji atsakomybė, taip pat keleivio važiavimas be bilieto užtraukia
atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą.
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).