Lietuvos Respublikos geležinkelio transporto kodeksas

Tipas Įstatymas
Publikavimas 1996-06-04
Paskutinį kartą atnaujinta 2002-07-05
Būsena Panaikintas
Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas
Šaltinis TAR
straipsniai 77
Pakeitimų istorija JSON API

Kodeksas

paskelbtas: Žin., 1996, Nr. 59-1402

Neoficialus

Kodekso tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

GELEŽINKELIO TRANSPORTO

K O D E K S A S

1996 m. birželio 4 d. Nr. I-1361

Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Kodekso paskirtis

Lietuvos Respublikos geležinkelio

transporto kodeksas reguliuoja santykius, kylančius iš keleivių, bagažo ir

krovinių vežimo Lietuvos Respublikos geležinkelio transportu, nustato keleivių,

krovinių siuntėjų (gavėjų) ir vežėjų teises, pareigas ir atsakomybę,

reikalavimus geležinkelio įmonės specialistams, taip pat geležinkelio

infrastruktūros objektų reikalavimus.

3 straipsnis.

Kodekse vartojamos sąvokos

Šiame kodekse:

geležinkelio

transportas - geležinkelio  infrastruktūros

ir  riedmenų

kompleksas,  skirtas  keleiviams  ir  kroviniams

vežti;

geležinkelio

infrastruktūra - visi geležinkelio  keliai,

statiniai,

pastatai, pagrindinė įranga ir įrenginiai,  būtini

eismo organizavimui

ir saugumui užtikrinti;

viešojo

naudojimo  geležinkeliai  -  Lietuvos  valstybei

nuosavybės  teise

priklausanti  geležinkelio  infrastruktūra,

skirta  visuomenės

poreikiams vežti  keleivius  ir  krovinius

tenkinti;

privažiuojamieji  geležinkelio  keliai   -   geležinkelio

keliai,   skirti

krovinių  siuntėjui  (gavėjui)   aptarnauti,

sujungti su viešojo

naudojimo geležinkeliais;

geležinkelio

valdytojas  - Lietuvos  Respublikos  įmonė,

teisėtu  pagrindu

prižiūrinti viešojo naudojimo  geležinkelius

ir teikianti su tuo

susijusias paslaugas geležinkelio įmonėms;

geležinkelio

įmonė - įmonė, kurios pagrindinė veikla  yra

keleivių   ir

(ar)   krovinių  vežimas   viešojo   naudojimo

geležinkeliais su

sąlyga, kad trauka užtikrinama nuosavomis ar

nuomojamomis traukos

priemonėmis;

geležinkelio

transporto paslaugos - veikla,  susijusi  su

keleivių ir krovinių

vežimu viešojo naudojimo geležinkeliais;

traukinys -

suformuotas ir sukabintas vagonų sąstatas  su

vienu   ar

keliais  veikiančiais  lokomotyvais,   taip   pat

važiuojantys

lokomotyvai  ar  kiti   savaeigiai   riedmenys,

turintys atitinkamus

signalus.

4

straipsnis.   Lietuvos   Respublikos    geležinkelio

transporto veiklos

principai

Lietuvos

Respublikos  geležinkelio  transporto   veiklos

principai:

1)  viešojo

naudojimo geležinkelių  prieinamumas  visoms

geležinkelio

įmonėms;

2) viešojo

naudojimo geležinkelių funkcionavimo valstybės

garantija;

3) sąžininga

konkurencija su kitomis transporto šakomis;

4) geležinkelio

įmonės savarankiškumas.

5 straipsnis. Geležinkelio transporto

objektų nuosavybė

1.

Viešojo naudojimo geležinkeliai yra

Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybė. Viešojo naudojimo geležinkeliai

neprivatizuojami.

2.

Kiti geležinkelio keliai,

infrastruktūros objektai nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos valstybei,

savivaldybėms, Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių fiziniams ir juridiniams

asmenims.

ANTRASIS SKIRSNIS

VALSTYBINIS GELEŽINKELIO TRANSPORTO

VEIKLOS REGLAMENTAVIMAS

6 straipsnis. Valstybinis valdymas

1.

Geležinkelio transporto valstybinį

valdymą vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos pavedimu Susisiekimo

ministerija.

2.

Susisiekimo ministerija, vykdydama

valstybinį geležinkelio transporto valdymą:

1) formuoja ir įgyvendina valstybės

strategiją geležinkelių transporte;

2) rengia viešojo naudojimo geležinkelių

rekonstrukcijos ir plėtros programas, kontroliuoja jų įgyvendinimą;

3) koordinuoja tarptautinius ryšius

geležinkelio transporto srityje, pagal kompetenciją atstovauja Lietuvos

Respublikai tarptautinėse organizacijose;

4) organizuoja geležinkelio transporto

eismo saugumo priežiūrą.

3.

Susisiekimo ministerija pagal savo

kompetenciją leidžia privalomus visiems fiziniams ir juridiniams asmenims

teisės aktus geležinkelio transporto klausimais ir per pavaldžias institucijas

kontroliuoja šių aktų vykdymą.

7 straipsnis. Valstybės sutartis su

geležinkelio įmone dėl visuomenės aptarnavimo

įsipareigojimų vykdymo

1.

Visuomenės aptarnavimo įsipareigojimai

paslaugas, kuriuos geležinkelio įmonė prisiima sau nenaudingomis sąlygomis.

2.

Vyriausybė arba jos įgaliota

institucija valstybės vardu sudaro sutartį su geležinkelio įmone dėl visuomenės

aptarnavimo įsipareigojimų vykdymo. Sutartyje nustatomi visuomenės aptarnavimo

įsipareigojimai, investicijų ir finansavimo programos, kurių turi imtis

geležinkelio įmonė, bei finansavimas, kurį skiria valstybė: dotacija,

kompensacija už visuomeninio aptarnavimo įsipareigojimų vykdymą bei

investicijos.

8 straipsnis. Geležinkelio įmonės atskirų

veiklos rūšių finansinė apskaita

Geležinkelio įmonė, vykdanti visuomeninio

aptarnavimo įsipareigojimus, teikianti geležinkelio transporto paslaugas bei

eksploatuojanti infrastruktūrą, privalo tvarkyti atskirą apskaitą pagal

nurodytas veiklos sritis. Valstybės dotacijas pervesti iš vienos veiklos

srities į kitą yra draudžiama.

TREČIASIS SKIRSNIS

GELEŽINKELIO INFRASTRUKTŪRA

9 straipsnis. Geležinkelio stotis

1.

Geležinkelio stotis yra geležinkelio

infrastruktūros dalis. Ją sudaro kelių, pastatų, statinių ir įrenginių

kompleksas, užimantis tam tikrą žemės sklypą ir skirtas traukiniams priimti,

rūšiuoti, formuoti, praleisti ir išleisti, keleiviams, bagažo ar krovinių

siuntėjams (gavėjams) aptarnauti.

2.

Stočių klasifikacija ir reikalavimai

nustatomi Techninio geležinkelių naudojimo nuostatuose, kuriuos tvirtina

Susisiekimo ministerija.

10 straipsnis. Geležinkelio stoties

pavadinimas

Kiekviena geležinkelio stotis turi

pavadinimą. Stočių pavadinimai suteikiami Vyriausybės nustatyta tvarka.

11 straipsnis. Susisiekimas su geležinkelio

stotimi

1.

Geležinkelio stotis turi turėti

susisiekimą su miestu (gyvenviete).

2.

Statiniai ir

įrenginiai geležinkelio stotyje turi būti išdėstyti taip, kad būtų saugu ir

patogu keleiviams, taip pat patogu privažiuoti transportui.

3.

Automobilių privažiavimo kelius, prie

stoties esančias gatves tiesia, aikšteles kloja, rekonstruoja ir prižiūri

vietos savivaldybės.

4.

Transporto eismą į geležinkelio stotį

ir iš jos organizuoja vietos savivaldybės.

12 straipsnis. Geležinkelio kelias

1.

Geležinkelio kelias - tai inžinerinis

statinys, kurį sudaro žemės sankasa, tiltai, viadukai, tuneliai, pralaidos,

viršutinė kelio konstrukcija (balasto sluoksnis, pabėgiai, bėgiai, iešmai) ir

įrenginiai.

2.

Geležinkelio kelio vėžės plotis - tai

atstumas tarp bėgių galvučių vidinių briaunų. Lietuvoje naudojamų geležinkelio

kelių vėžės plotis yra 1520 mm, 1435 mm, 750 mm.

13 straipsnis. Elektros tiekimas, ryšiai,

signalizacija

1.

Geležinkelio elektros tiekimo sistemą

sudaro transformatorinės pastotės, elektros tinklai, traukos pastotės,

kontaktiniai tinklai.

2.

Geležinkelio

kelio susikirtimai su elektros tinklais, antžeminiais ir požeminiais vamzdynais

turi atitikti techninių norminių aktų reikalavimus.

3.

Traukinių eismui organizuoti

geležinkelio valdytojas ir geležinkelio įmonės naudoja telefono, telegrafo,

radijo ir kompiuterių ryšius.

4.

Darniam ir saugiam traukinių eismui ir

manevravimui užtikrinti naudojami signalai, kuriuos geležinkelio personalas

privalo besąlygiškai vykdyti.

5.

Elektros pastotės, tinklai (kabeliai),

ryšių ir signalizacijos tinklai (kabeliai) įrengiami geležinkelio apsaugos

zonoje.

15 straipsnis. Pervažos ir perėjos

1.

Pervaža - geležinkelio kelio

susikirtimo su automobilių keliu viename lygyje vieta.

2.

Vietose, kur valstybinės reikšmės

automobilių keliai susikerta su geležinkelio keliais, turi būti įrengiamos

reguliuojamos ar nereguliuojamos pervažos arba viadukai.

3.

Vietose, kuriose pėsčiųjų srautai kerta

geležinkelio kelius, įrengiamos perėjos.

16 straipsnis. Pervažų ir perėjų

įrengimas ir priežiūra

1.

Pervažos ar perėjos įrengiamos:

1) tiesiant naują viešojo naudojimo

geležinkelį. Jo sankirtoje su esamais valstybinės reikšmės automobilių keliais

pervažos ar perėjos įrengiamos geležinkelio valdytojo lėšomis;

2) tiesiant naujus valstybinės reikšmės

automobilių kelius. Jų sankirtoje su esamu geležinkelio keliu pervažos ar

perėjos įrengiamos tuos kelius tiesiančių subjektų lėšomis.

2.

Vietinės reikšmės automobilių kelių

sankirtoje su viešojo naudojimo geležinkeliais pervažos ar perėjos gali būti

įrengiamos ir prižiūrimos suinteresuotų fizinių ar juridinių asmenų susitarimu

su geležinkelio valdytoju.

3.

Leidimą įrengti pervažą ar perėją

išduoda geležinkelio valdytojas, atsižvelgdamas į technines galimybes ir eismo

saugumo reikalavimus.

4.

Pervažos ir perėjos turi būti įrengtos

pagal Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų reikalavimus.

5.

Valstybinės reikšmės automobilių kelių

sankirtoje su viešojo naudojimo geležinkeliais pervažas ir perėjas prižiūri

geležinkelio valdytojas.

6.

Suinteresuotų fizinių ar juridinių

asmenų susitarimu su geležinkelio valdytoju esamos pervažos ar perėjos gali

būti perkeltos į kitą vietą, uždarytos arba panaikintos. Pervažos ir perėjos

perkeliamos suinteresuotojo asmens lėšomis.

18 straipsnis. Privažiuojamieji

geležinkelio keliai

1.

Privažiuojamieji geležinkelio keliai

gali priklausyti geležinkelio valdytojui bei kitiems fiziniams ar juridiniams

asmenims.

2.

Privažiuojamųjų geležinkelio kelių

tiesimas, rekonstravimas, jų prijungimas prie viešojo naudojimo geležinkelių ir

su tuo susiję stočių plėtimo, modernizavimo ir statybos darbai atliekami

užsakovo lėšomis.

3.

Privažiuojamųjų geležinkelio kelių

tiesimo, rekonstravimo, jų jungimo prie viešojo naudojimo geležinkelių ir jų

priėmimo eksploatuoti tvarką nustato Susisiekimo ministerija.

4.

Privažiuojamųjų geležinkelio kelių

būklei, eksploatacijai, riedmenims ir juos aptarnaujančiam personalui taikomi            atitinkami

viešojo naudojimo geležinkelių reikalavimai. Jų laikymąsi kontroliuoja Valstybinė

geležinkelių inspekcija.

5.

Privažiuojamieji geležinkelio keliai,

teritorija, krovimo barai, riedmenys turi būti laikomi techniškai tvarkingi, jų

remontą savo lėšomis atlieka savininkas. Už eismo saugumą minėtose vietose

atsako privažiuojamojo kelio savininkas.

6.

Geležinkelio valdytojo ir

privažiuojamojo geležinkelio kelio savininko santykiai reguliuojami tarpusavio

sutartimi.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

VIEŠOJO NAUDOJIMO GELEŽINKELIŲ EKSPLOATACIJA

20 straipsnis. Eismo saugumas

1.

Geležinkelio

valdytojas, geležinkelio įmonės privalo turėti saugos sertifikatą, savo

veikloje laikytis Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų bei kitų saugų

traukinių eismą reglamentuojančių techninių dokumentų reikalavimų.

Reikalavimus, taikomus geležinkelio valdytojui ir geležinkelio įmonėms

išduodant saugos sertifikatą, taip pat saugos sertifikatų išdavimo tvarką nustato

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

2.

Geležinkelio įmonė privalo besąlygiškai

vykdyti teisėtus geležinkelio valdytojo reikalavimus, susijusius su eismo

saugumu.

3.

Svarbiausi viešojo naudojimo

geležinkelių objektai yra saugomi. Saugomų objektų sąrašą ir apsaugos tvarką

nustato Vyriausybė.

4.

Eismo saugumo priežiūrą vykdo

Valstybinė geležinkelių inspekcija, kurios reikalavimai yra privalomi visiems

geležinkelio transporto darbuotojams.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1054,

2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 74-3143 (2002-07-24)

23 straipsnis. Riedmenys

1.

Riedmenys - tai traukos priemonės,

vagonai bei specialios paskirties mechanizmai.

2.

Riedmenys gali priklausyti geležinkelio

įmonei arba kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims.

3.

Kiekvienas riedmuo turi turėti techninį

pasą, kuriame įrašomi svarbiausi techniniai ir eksploataciniai duomenys, ir

turi būti įregistruotas Geležinkelio riedmenų ir konteinerių registre.

4.

Visi riedmenys privalo turėti aiškius

skiriamuosius ženklus: riedmenų savininko ženklą, numerį, taip pat gamybos

lentelę su pagaminimo data ir vieta, remonto atlikimo data ir vieta. Be jų,

nurodoma:

1) ant lokomotyvų ir variklinių vagonų -

konstrukcinis greitis, serija, depo, kuriame riedmenys įregistruoti,

pavadinimas, lentelės ir užrašai apie rezervuarų, kontrolinių prietaisų

apžiūrą;

2) ant keleivinių ir variklinių vagonų -

vietų skaičius, vagono klasė;

3) ant prekinių vagonų - kėlimo galia.

25 straipsnis. Konteineriai

1.

Konteineriai - daugkartinio naudojimo

standartinė tara kroviniams gabenti, užtikrinanti krovinių apsaugą ir

pritaikyta mechanizuotai pakrauti ir iškrauti.

2.

Konteineriai (universalūs ir specialios

paskirties) gali priklausyti geležinkelio įmonei, kitiems juridiniams ar

fiziniams asmenims.

3.

Konteineriai privalo turėti

skiriamuosius ženklus: numerį, savininko ženklą, pažymėtą kėlimo galią, remonto

atlikimo vietą ir datą.

4.

Visi konteineriai turi būti įregistruoti

Lietuvos Respublikos geležinkelio riedmenų ir konteinerių registre.

27 straipsnis. Geležinkelio linijų,

stočių uždarymas

1.

Viešojo naudojimo geležinkelių linijos,

stotys gali būti uždarytos tik Vyriausybės nutarimu.

2.

Pasiūlymus geležinkelio linijai ar

stočiai uždaryti gali teikti geležinkelio valdytojas, vietovės, kurioje yra

geležinkelio linija ar stotis, savivaldybė. Teikime turi būti nurodytos

uždarymo priežastys, teikiamų pasiūlymų ekonominis bei socialinis pagrindimas.

PENKTASIS SKIRSNIS

GELEŽINKELIO TRANSPORTO SPECIALISTAI

28 straipsnis. Geležinkelio transporto

specialistai

1.

Geležinkelio transporto specialistai -

asmenys, turintys kvalifikacinius reikalavimus atitinkantį teorinį ir praktinį

pasirengimą ir priimti dirbti kvalifikuotus geležinkelininkų darbus.

2.

Geležinkelio transporto specialistai

turi:

1) užtikrinti saugų keleivių ir krovinių

vežimą, krovinių ir geležinkelio įmonės turto apsaugą;

2) laikytis darbų saugos, priešgaisrinės

apsaugos taisyklių, aplinkos apsaugos ir kitų reikalavimų;

3) visais atvejais, kai gresia pavojus

žmonių sveikatai, gyvybei, aplinkos apsaugai ar eismo saugumui, imtis priemonių

pavojui ar gedimui šalinti, pavojingai vietai ženklinti, traukiniams stabdyti.

3.

Darbo santykius su geležinkelio

transporto specialistais reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti

teisės aktai.

32 straipsnis. Keleivių ir bagažo vežimas

1.

Keleiviai ir bagažas vežami vietinio ir tarptautinio susisiekimo

traukiniais.

2.

Vežti keleivius ir bagažą geležinkelio transportu vietinio ir

tarptautinio susisiekimo maršrutais turi teisę geležinkelio įmonė, turinti

Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą licenciją ir Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka išduotą saugos sertifikatą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-925, 1998.11.17,

Žin., 1998, Nr. 105-2896 (1998.12.02)

Nr. IX-1054,

2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 74-3143 (2002-07-24)

33 straipsnis. Keleivių ir bagažo vežimo sutartis

1.

Keleivių ir bagažo vežimo sutartis yra viešoji sutartis.

2.

Keleivio vežimo sutarties sudarymas patvirtinamas bilietu, o bagažo

priėmimas ir perdavimas – bagažo kvitu ar kitokiu dokumentu, nustatytu Keleivių

ir bagažo vežimo taisyklėse. Šias taisykles tvirtina Susisiekimo ministerija.

3.

Pagal keleivio vežimo sutartį geležinkelio įmonė įsipareigoja

nuvežti keleivį į paskirties stotį nustatytu maršrutu ir nustatytu laiku, o

jeigu keleivis perdavė bagažą, – nuvežti bagažą į paskirties stotį ir atiduoti

turinčiam teisę jį gauti asmeniui. Keleivis įsipareigoja sumokėti už vežimą

nustatytą užmokestį, o jeigu perduotas bagažas, – ir užmokestį už bagažo

vežimą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1054,

2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 74-3143 (2002-07-24)

34 straipsnis. Keleivių ir bagažo vežimo užmokestis

1.

Keleivių vežimo vietinio susisiekimo maršrutais tarifus, maksimalius

jų dydžius nustato geležinkelio įmonė, suderinusi su Valstybine kainų ir

energetikos kontrolės komisija. Bagažo vežimo vietinio susisiekimo maršrutais

tarifus nustato geležinkelio įmonė.

2.

Keleivių ir bagažo vežimo tarptautinio susisiekimo maršrutais

užmokestį nustato geležinkelio įmonė keleivius ir bagažą vežančių asmenų

susitarimu Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių dėl tarptautinio

susisiekimo nustatyta tvarka.

3.

Keleivių vežimo vietinio susisiekimo maršrutais lengvatas ir dėl šių

lengvatų taikymo geležinkelio įmonių išlaidų kompensavimo (negautų pajamų

atlyginimo) tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.

4.

Geležinkelio įmonė taip pat turi teisę nustatyti važiavimo lengvatas

ar nuolaidas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1054,

2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 74-3143 (2002-07-24)

35 straipsnis. Keleivių ir bagažo vežimo sąlygos ir

atsakomybė

1.

Keleivių ir bagažo vežimo sutarčių standartines sąlygas tvirtina

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

2.

Keleivių ir bagažo vežimo sąlygas ir

tvarką, taip pat geležinkelio įmonės, keleivio, bagažo siuntėjo ir gavėjo

teises ir atsakomybę nustato šis kodeksas, Lietuvos Respublikos tarptautinės

sutartys, Civilinis kodeksas, Administracinių teisės pažeidimų kodeksas ir kiti

įstatymai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1054,

2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 74-3143 (2002-07-24)

36 straipsnis. Nešulys

1.

Kiekvienas bilietas suteikia keleiviui

teisę vežtis su savimi nemokamai iki 35 kg svorio nešulį, o vaikui - iki 15 kg

svorio nešulį, kurie telpa tam skirtose vagono vietose.

2.

Asmeninius daiktus ir nešulį saugo ir

už juos atsako pats keleivis.

37 straipsnis. Bagažas

1.

Bagažas gali būti lydimasis ir

nelydimasis.

2.

Lydimasis bagažas - tai keleivio

bagažas, vežamas bagažo vagonu už nustatytą atlyginimą tuo pačiu traukiniu,

kuriuo vyksta keleivis. Jeigu tame traukinyje bagažo vagonas perpildytas arba

visai jo nėra, keleivinis bagažas siunčiamas sekančiu traukiniu.

3.

Nelydimasis bagažas - tai fizinių ar

juridinių asmenų bagažas, priimtas vežti pagal bagažo kvitą bagažo vagonais ir

išduodamas galinėje stotyje bagažo kvite nurodytam gavėjui.

4.

Bagažo, šunų, paukščių ir kitų smulkių

naminių gyvūnų vežimo tvarką nustato Keleivių ir bagažo vežimo taisyklės.

5.

Nuodingąsias, radioaktyviąsias,

sprogstamąsias medžiagas ir kitus daiktus, kurių sąrašas nurodytas Keleivių ir

bagažo vežimo taisyklėse, bagažu vežti draudžiama.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

KROVINIŲ VEŽIMAS

38 straipsnis. Krovinių vežimo ir vežimo organizavimo

sutartys

1.

Vežti krovinius geležinkelio transportu tarptautinio susisiekimo

maršrutais turi teisę geležinkelio įmonė, turinti Vyriausybės nustatyta tvarka

išduotą licenciją ir saugos sertifikatą.

2.

Kroviniams vežti sudaromos krovinių vežimo ir vežimo organizavimo

sutartys.

3.

Pagal krovinio vežimo sutartį geležinkelio įmonė įsipareigoja

siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti

turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas)

įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Krovinio vežimo

sutarties sudarymas patvirtinamas važtaraščiu.

4.

Jeigu kroviniai gabenami nuolat ir reikia nustatyti vežimo priemonių

ir krovinių pateikimo terminus bei tvarką, geležinkelio įmonė ir krovinių

siuntėjas sudaro ilgalaikę vežimo organizavimo sutartį. Pagal vežimo

organizavimo sutartį geležinkelio įmonė įsipareigoja sutartyje nustatytu laiku

priimti, o siuntėjas pateikti vežimo sutartyje nustatyto dydžio krovinį. Vežimo

organizavimo sutartyse nustatomas vežimo priemonių ir krovinių kiekis, jų

pateikimo terminai, atsiskaitymo tvarka ir kitos sąlygos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1054,

2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 74-3143 (2002-07-24)

39 straipsnis. Atsiskaitymų su

geležinkelio įmone užtikrinimas

1.

Geležinkelio įmonei pagal krovinių

vežimo sutartį priklausantis atlyginimas užtikrinamas vežamu kroviniu.

2.

Jeigu siuntėjas (gavėjas) neatsiskaito

su geležinkelio įmone, geležinkelio įmonė turi teisę realizuoti krovinį šio

kodekso 58 straipsnyje nustatyta tvarka.

40 straipsnis. Važtaraštis

1.

Su kiekviena krovinių siunta siuntėjas

privalo pateikti tinkamai užpildytą važtaraštį ir kitus dokumentus, numatytus

Krovinių vežimo taisyklėse.

2.

Važtaraščio blankais už nustatytą

užmokestį aprūpina geležinkelio įmonė. Važtaraščio formą ir jo užpildymo tvarką

nustato Krovinių vežimo taisyklės.

3.

Važtaraštis tampa krovinių vežimo

sutarties sudarymo ir jos turinio įrodymu uždėjus pradinės stoties antspaudą

arba apskaitos mašinos spaudą.

41 straipsnis. Važtaraščio turinys

1.

Važtaraštyje turi būti nurodyta:

1) pradinės stoties pavadinimas;

2) krovinio

siuntėjas, adresas, telefono ir fakso numeriai, krovinio siuntėjo ar jo atstovo

pavardė ir parašas;

3) krovinio pavadinimas, kodas;

4) krovinio svoris;

5) krovinio vienetų skaičius ir įpakavimo

pobūdis bei būklė;

6) vagono numeris;

7) dokumentų, kurie numatyti Krovinių

vežimo taisyklėse ir turi būti pridedami prie važtaraščio, sąrašas;

8) ypatingos krovinio savybės ir vežimo

sąlygos;

9) galinės stoties pavadinimas;

10) krovinio gavėjas, adresas, telefono ir

fakso numeriai.

2.

Važtaraštyje gali būti nurodyti ir kiti

duomenys.

42 straipsnis. Krovinio pateikimas

vežti

1.

Krovinys vežamas vagone pagal vieną

važtaraštį. Vežti pagal vieną važtaraštį taip pat galima pateikti:

1) nedalomus daiktus bei ypatingo dydžio

daiktus, kuriems pakrauti reikia daugiau nei vieno vagono;

2) krovinių siuntą, pakrautą į kelis

vagonus, jeigu Krovinių vežimo taisyklės leidžia tai padaryti visame vežimo

kelyje.

2.

Krovinių siunta, pakrauta į kelis

vagonus pagal vieną važtaraštį, negali būti išskaidyta.

3.

Pagal vieną važtaraštį negalima

pateikti vežti:

1) krovinių, kurių dalį krauna

geležinkelio įmonė, o dalį - siuntėjas;

2) krovinių, kuriuos vežti kartu su kitais

kroviniais draudžiama.

4.

Krovinio pateikimo vežti tvarką nustato

Krovinių vežimo taisyklės.

44 straipsnis. Krovinių būklė,

įpakavimas ir žymėjimas

1.

Krovinys, kurį dėl jo savybių įpakuoti

yra būtina, turi būti siuntėjo įpakuotas taip, kad vežimo metu būtų apsaugotas

nuo visiško ar dalinio sužalojimo ar pažeidimo, taip pat kad būtų apsaugoti nuo

galimo sužalojimo asmenys, riedmenys bei kiti kroviniai.

2.

Geležinkelio įmonė gali reikalauti, kad

smulkių siuntų to paties tipo maži vienetai, kurių priėmimas vežti ir

pakrovimas reikalauja daug laiko, būtų surišti ar supakuoti į didesnius

vienetus.

3.

Geležinkelio įmonė turi teisę

atsisakyti vežti krovinį, jei siuntėjas atsisako įpakuoti krovinį arba

įpakavimas neatitinka Krovinių vežimo taisyklių reikalavimų.

45 straipsnis. Krovinių pakrovimas

1.

Krovinius, atsižvelgiant į

organizacinės sutarties sąlygas, krauna geležinkelio įmonė arba siuntėjas.

Kroviniai turi būti kraunami pagal Krovinių krovimo ir tvirtinimo taisykles,

kurias tvirtina Susisiekimo ministerija.

2.

Krovinys turi būti pakrautas

neviršijant leidžiamų vagono pakrovimo normų. Vagonas turi būti uždarytas ir

užplombuotas Krovinių vežimo taisyklių nustatyta tvarka.

3.

Važtaraštyje turi būti nurodytas uždėtų

plombų skaičius ir jų ženklai.

46 straipsnis. Krovinio tikrinimas

1.

Geležinkelio įmonė turi teisę tikrinti,

ar krovinys atitinka važtaraštyje pateiktus duomenis, taip pat ar laikomasi

Krovinių vežimo ir Krovinių krovimo ir tvirtinimo taisyklių reikalavimų, jei

krovinį krovė siuntėjas.

2.

Apie numatomą krovinio tikrinimą turi

būti pranešta siuntėjui arba gavėjui. Jei nustatytu laiku jie neatvyksta,

krovinys tikrinamas jiems nedalyvaujant. Tikrinimo rezultatai įrašomi į

važtaraštį.

3.

Jei krovinys neatitinka važtaraštyje

pateiktų duomenų arba nesilaikoma Krovinių vežimo ir Krovinių krovimo ir

tvirtinimo taisyklių reikalavimų, tikrinimo ir su tuo susijusios išlaidos tenka

krovinio siuntėjui, o geležinkelio įmonė turi teisę atsisakyti vežti tokį

krovinį.

48 straipsnis. Pakrovimo ribinės

reikšmės viršijimas

1.

Jeigu nustatoma, kad siuntėjo krauto

vagono pakrovimo ribinė reikšmė viršyta, geležinkelio įmonė apie tai nedelsdama

praneša krovinio siuntėjui (gavėjui), reikalaudama pateikti nurodymus dėl

krovinio viršsvorio, ir:

1) pradinėje stotyje nepriima krovinio

vežti;

2) tarpinėje stotyje šalina viršsvorį iš

vagono.

2.

Siuntėjas (gavėjas) ne vėliau kaip per

3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos turi pateikti nurodymus dėl

viršsvorio atsiėmimo ar išsiuntimo arba sudaryti sutartį su įmone dėl jo

saugojimo.

3.

Už krovinio viršsvorio iškrovimą ir

saugojimą imamas geležinkelio įmonės nustatytas atlyginimas.

4.

Jeigu nurodymai nepateikiami arba

nesudaroma saugojimo sutartis, geležinkelio įmonė viršsvorio nesaugo ir

neatsako už jo praradimą, trūkumą ar sužalojimą.

49 straipsnis. Vagonų ir konteinerių

naudojimas

1.

Siuntėjas (gavėjas) už geležinkelio

įmonės pateiktų vagonų ar konteinerių naudojimą moka geležinkelio įmonės

nustatytą atlyginimą.

2.

Jeigu ne dėl geležinkelio įmonės kaltės

vagonai ar konteineriai negali būti pateikti siuntėjui (gavėjui), siuntėjas

(gavėjas) privalo mokėti geležinkelio įmonės nustatytą atlyginimą už vagonų ar

konteinerių naudojimą. Gavėjas taip pat privalo atlyginti geležinkelio įmonei

dėl to atsiradusias jo krovinių saugojimo išlaidas.

50 straipsnis. Krovinio pristatymo

terminai

1.

Krovinio pristatymo terminus nustato

Krovinių vežimo taisyklės, jeigu siuntėjas ir geležinkelio įmonė nesusitaria

kitaip.

2.

Krovinio vežimo laikas pradedamas

skaičiuoti nuo 24 valandos tos dienos, kurią krovinys priimtas vežti.

53 straipsnis. Papildomų pavedimų

pateikimo forma

Papildomi krovinio siuntėjo ar gavėjo

pavedimai geležinkelio įmonei turi būti pateikiami raštu Krovinių vežimo

taisyklių nustatyta tvarka. Papildomi pavedimai, pateikti kita forma,

negalioja.

54 straipsnis. Atsisakymas atlikti

papildomus pavedimus

1.

Geležinkelio įmonė gali atsisakyti

atlikti papildomus pavedimus, jei:

1) pavedimas pavėluotai pasiekia stotį,

privalančią jį atlikti;

2) pavedimo atlikimas prieštarauja

geležinkelio transporto teisės aktams arba galėtų sutrikdyti normalią

geležinkelio transporto veiklą;

3) pavedimo atlikimas prieštarauja

Lietuvos Respublikos įstatymams;

4) krovinio vertė mažesnė už visas

kroviniui tenkančias vežimo iki naujos galinės stoties išlaidas, išskyrus

atvejus, kai krovinio siuntėjas arba gavėjas apmoka šias išlaidas ar garantuoja

jų apmokėjimą;

5) jei dar neįvykdytas ir neatšauktas

anksčiau gautas siuntėjo (gavėjo) papildomas pavedimas.

2.

Jeigu geležinkelio įmonė negali įvykdyti

papildomų siuntėjo ar gavėjo pavedimų, apie tai praneša pavedimą davusiam

asmeniui.

55 straipsnis. Kliūtys vežimo metu

1.

Geležinkelio įmonė apie kliūtis vežimo

metu praneša krovinio siuntėjui arba gavėjui ir pareikalauja iš jų papildomų

nurodymų.

2.

Siuntėjas (gavėjas), gavęs pranešimą

apie kliūtis vežimo metu ir jų priežastis, savo nurodymus dėl gavėjo ar galinės

stoties keitimo privalo įrašyti į važtaraštį kartu su geležinkelio įmone arba

įgalioti tai padaryti geležinkelio įmonę.

3.

Jeigu siuntėjas (gavėjas), gavęs

pranešimą apie kliūtis vežimo metu, per geležinkelio įmonės nurodytą terminą

krovinį sulaikiusiai stočiai nepateikia nurodymų, kuriuos galima atlikti,

geležinkelio įmonė krovinį veža optimaliausiu maršrutu. Šiuo atveju geležinkelio

įmonė vadovaujasi pristatymo terminais, atitinkančiais faktišką vežimo kelią,

ir turi teisę imti atlyginimą už faktišką vežimo kelią bei vagonų naudojimą.

4.

Jeigu kliūtys atsirado dėl geležinkelio

įmonės kaltės, papildomos išlaidos, susijusios su krovinio pristatymu, tenka

įmonei. Šiuo atveju geležinkelio įmonė nuo atsakomybės už vežimo termino

praleidimą, numatytos šio kodekso 63 straipsnyje, neatleidžiama.

5.

Jei vežimo metu atsiradusi kliūtis

pašalinta iki siuntėjo nurodymų gavimo, krovinys siunčiamas į galinę stotį ir

apie tai informuojamas krovinio siuntėjas.

56 straipsnis. Informavimas apie

krovinio pristatymą

1.

Geležinkelio įmonė privalo informuoti

gavėją apie jo vardu gautą krovinį Krovinių vežimo taisyklių arba geležinkelio

įmonės sutarties su gavėju nustatyta tvarka. Krovinys laikomas pristatytu nuo

informavimo momento.

2.

Jei krovinio gavėjas per 24 valandas

nuo pranešimo apie jo vardu gautą krovinį jo neatsiima, moka geležinkelio

įmonės nustatytą atlyginimą už krovinio saugojimą ir vagonų naudojimą.

57 straipsnis. Krovinio išdavimas

1.

Galinėje stotyje (paskirties punkte) geležinkelio įmonė privalo

gavėjui išduoti važtaraštį ir krovinį. Siuntėjas (gavėjas) sumoka nustatytą

krovinio vežimo užmokestį bei užmokestį už geležinkelio įmonės suteiktas kitas

paslaugas krovinio vežimo sutartyje nustatyta tvarka bei sąlygomis.

2.

Galinėje stotyje (paskirties punkte)

geležinkelio įmonei draudžiama išduoti krovinius, kol įstatymų nustatytais

atvejais ir tvarka jų nepatikrino tam įgaliotos valstybės institucijos.

3.

Galinėje stotyje (paskirties punkte),

prieš išduodama krovinį, geležinkelio įmonė privalo patikrinti krovinio svorį,

kiekį (vienetų skaičių) ir būklę, jeigu:

1) krovinys atvežtas netvarkingu vagonu,

taip pat vagonu su pažeistomis ar ne pradinės stoties plombomis;

2) krovinys atvežtas neplombuotais

vagonais su trūkumo, gedimo ar sužalojimo požymiais, kuriuos galima nustatyti

vizualiai;

3) nesilaikyta greitai gendančių

krovinių pristatymo terminų ar temperatūros režimo vagonuose refrižeratoriuose;

4) krovinį iškrovė geležinkelio įmonė.

4.

Krovinio gavėjas gali atsisakyti

priimti krovinį, kol nebus patenkintas jo reikalavimas patikrinti krovinį.

Jeigu krovinio praradimas, trūkumas ar sužalojimas tikrinimo metu nenustatytas,

su tikrinimu susijusias geležinkelio įmonės išlaidas apmoka šio tikrinimo

reikalavęs asmuo.

5.

Gavėjas krovinio gavimą patvirtina

parašu važtaraštyje.

6.

Kroviniai išduodami Krovinių vežimo

taisyklių nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1054,

2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 74-3143 (2002-07-24)

60 straipsnis. Geležinkelio įmonės

atsakomybė už krovinio ar bagažo praradimą,

trūkumą ar sužalojimą

1.

Geležinkelio įmonė visiškai atsako už

priimto vežti krovinio ir bagažo praradimą, trūkumą ir sužalojimą nuo jų

priėmimo vežti iki atidavimo gavėjui arba perdavimo nustatyta tvarka kitam jo

įgaliotam asmeniui, jeigu neįrodo, kad krovinio ar bagažo praradimas, trūkumas

ar sužalojimas kilo ne dėl jos kaltės.

2.

Krovinys laikomas prarastu, jeigu

geležinkelio įmonė, pasibaigus vežimo terminui, per 30 dienų negali perduoti

gavėjui pagal vieną važtaraštį vežto krovinio.

3.

Bagažas laikomas prarastu, jeigu

geležinkelio įmonė per 30 dienų nuo bagažo priėmimo vežti dienos negali

perduoti jo keleiviui ar bagažo kvite gavėju nurodytam asmeniui.

4.

Krovinio ar bagažo trūkumas - kai

geležinkelio įmonė paskirties punkte neperduoda gavėjui pagal vieną vežimo

dokumentą vežto krovinio ar bagažo dalies.

5.

Krovinio ar bagažo sužalojimas - tai

toks krovinio ar bagažo kokybės pablogėjimas, kai jo negalima panaudoti pagal

paskirtį, taip pat kai yra sumažėję krovinio ar bagažo naudojimo efektyvumas ar

prekinė vertė.

61 straipsnis. Atvejai, kai geležinkelio

įmonė neatsako už krovinio ir bagažo praradimą,

trūkumą ar sužalojimą

Geležinkelio įmonė neatsako už krovinio

praradimą, trūkumą ar sužalojimą (jeigu krovinio siuntėjas ar gavėjas neįrodys

priešingai), jeigu:

1) tai įvyko dėl krovinio siuntėjo

(gavėjo) kaltės;

2) tai įvyko dėl ypatingų natūralių vežamo

krovinio ar bagažo savybių;

3) tai įvyko dėl taros ar įpakavimo

trūkumų, kurių nebuvo galima pastebėti priimant krovinį ar bagažą vežti, jei

nėra jų sužalojimo kelyje požymių;

4) krovinio ar

bagažo trūkumas neviršija šio kodekso 47 straipsnio 2 dalyje numatytų nuostolio

(natūralaus sumažėjimo), svarstyklių arba krovinio svėrimo tikslumo normų ir

krovinys ar bagažas atvežtas tvarkingu vagonu (konteineriu) su nepažeistomis

siuntėjo plombomis;

5) krovinys atvežtas tvarkingais

atviraisiais vagonais, jis nebuvo pakeliui perkrautas ir turi tvarkingą

apsauginį ženklinimą bei tvarkingai sutvirtintas;

6) krovinys atvežtas lydimas siuntėjo ar

gavėjo palydovo;

7) tai įvyko dėl gaivalinės nelaimės.

63 straipsnis. Geležinkelio įmonės

atsakomybė už vežimo termino praleidimą

1.

Geležinkelio įmonė atsako už krovinio

ar bagažo vežimo termino, numatyto vežimo sutartyje, praleidimą, jeigu neįrodo,

kad terminas praleistas ne dėl jos kaltės.

2.

Geležinkelio įmonė, pavėluotai pristačiusi krovinį ar bagažą,

atlygina padarytus nuostolius.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1054,

2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 74-3143 (2002-07-24)

65 straipsnis. Geležinkelio įmonės atsakomybė už

vežimo priemonių nepateikimą

Geležinkelio įmonė, dėl savo kaltės krovinio vežimo

arba vežimo organizavimo sutartyje numatytu laiku krovinio siuntėjui

nepateikusi vežimo priemonių, atsako krovinio vežimo arba vežimo organizavimo

sutartyje nustatyta tvarka. Tai neatleidžia geležinkelio įmonės nuo pareigos pateikti

vežimo priemones, jeigu šalys nesusitaria kitaip.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1054,

2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 74-3143 (2002-07-24)

68 straipsnis. Krovinių siuntėjų atsakomybė už

pateiktų vežimo priemonių

nepanaudojimą

Krovinių siuntėjai, nepanaudoję pagal krovinio vežimo

arba vežimo organizavimo sutartis pateiktų vežimo priemonių, atsako krovinio

vežimo arba vežimo organizavimo sutartyje nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1054,

2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 74-3143 (2002-07-24)

69 straipsnis. Krovinių siuntėjų

(gavėjų) atsakomybė už prarastus ar sužalotus

geležinkelio įmonės riedmenis,

konteinerius ar nuimamąją įrangą

1.

Krovinių siuntėjai (gavėjai),

praradę geležinkelio įmonės riedmenis, konteinerius ar nuimamąją įrangą,

atlygina geležinkelio įmonei prarastų riedmenų, konteinerių ar nuimamosios

įrangos vertės dydžio nuostolius, jeigu šalys nesusitaria kitaip.

2.

Krovinių siuntėjai (gavėjai), sužaloję

geležinkelio įmonės riedmenis, konteinerius ar nuimamąją įrangą, turi juos

suremontuoti.

3.

Krovinių siuntėjų (gavėjų) sužalotus

riedmenis, konteinerius ar nuimamąją įrangą gali susiremontuoti ir geležinkelio

įmonė. Šiuo atveju siuntėjas (gavėjas) geležinkelio įmonei atlygina remonto

išlaidas ir sumoka sužalotų riedmenų, konteinerių ar nuimamosios įrangos vertės

dydžio baudą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1054,

2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 74-3143 (2002-07-24)

72 straipsnis. Pretenzijos ir ieškiniai

dėl vežimo

1.

Ieškiniai dėl reikalavimų, kylančių iš

vežimo sutarties, pareiškiami teismui. Ieškovas iki ieškinio pareiškimo gali

pateikti pretenziją geležinkelio įmonei.

2.

Geležinkelio įmonė privalo pareikštą

pretenziją išnagrinėti ir raštu pranešti pareiškėjui apie jos patenkinimą ar

atsisakymą ją patenkinti per 3 mėnesius nuo pretenzijos gavimo dienos. Jeigu

per tą laiką atsakymas į pretenziją negautas, laikoma, kad geležinkelio įmonė

jos nepatenkino. Atsisakius patenkinti pretenziją arba patenkinus ją iš dalies,

pareiškėjui grąžinami pretenziją pagrindžiantys dokumentai.

3.

Ieškiniai, kylantys iš vežimo, gali

būti pareiškiami per vienerius metus nuo dienos, kai ieškovas sužinojo ar

turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Pretenzijos pareiškimas pratęsia

ieškininės senaties terminą trims mėnesiams.

73 straipsnis. Fiziniai ir juridiniai

asmenys, turintys teisę reikšti pretenziją ir ieškinį

Teisę reikšti pretenziją ir ieškinį turi:

1) bagažo kvite nurodytas asmuo - praradus

bagažą, trūkstant jo dalies, jį sužalojus ar pavėluotai pristačius;

2) krovinio siuntėjas arba gavėjas, taip

pat jų įgalioti asmenys, pateikę krovinio vežimo dokumento originalą, kai

krovinys prarastas, trūksta jo dalies ar krovinys sužalotas arba pristatytas

pavėluotai, taip pat kitus dokumentus, patvirtinančius pretenzijos ar ieškinio

pagrįstumą.

74 straipsnis. Aplinkybių, kurios gali

būti geležinkelio įmonės, keleivių, krovinių

siuntėjų (gavėjų) atsakomybės

pagrindas, patvirtinimas

1.

Aplinkybės, kurios gali būti

geležinkelio įmonės, keleivių, krovinių siuntėjų (gavėjų) atsakomybės

pagrindas, patvirtinamos aktais arba kitais įrodymais.

2.

Už aktų surašymą yra atsakinga

geležinkelio įmonė. Aktų formą ir jų surašymo tvarką nustato Keleivių ir

bagažo, Krovinių vežimo taisyklės.

3.

Geležinkelio įmonė surašo aktus, kai:

1) nesutampa faktinis krovinio ar bagažo

pavadinimas, svoris (masė) ar vienetų skaičius su dokumentų vežimo duomenimis;

2) krovinys ar bagažas rastas sužalotas,

taip pat atvežtas netvarkingu vagonu (konteineriu) ar atviraisiais riedmenimis,

ar su pažeistomis siuntėjo plombomis, pažeistu apsauginiu ženklinimu arba yra

netvarkingai sutvirtintas;

3) trūksta krovinio ar bagažo dalies;

4) krovinys ar bagažas rastas be dokumentų

arba dokumentai rasti be krovinio ar bagažo;

5) geležinkelio įmonei grąžinamas

prarastas krovinys ar bagažas;

6) kitais Keleivių ir bagažo, Krovinių

vežimo taisyklių numatytais atvejais.

4.

Aktus privalo surašyti geležinkelio

įmonė, nesvarbu, ar ji pati pastebėjo šio straipsnio 3 dalyje nurodytas

aplinkybes, ar jas nurodė krovinio ar bagažo siuntėjas arba gavėjas.

5.

Krovinio siuntėjai ir gavėjai, taip pat

keleiviai, nesutinkantys su aktu, turi teisę pakviesti tyrimui atlikti

ekspertus bei atitinkamus specialistus, taip pat ginčyti tokius aktus teismine

tvarka.

6.

Reiškiant pretenziją ar ieškinį dėl

krovinio praradimo, trūkumo ar sužalojimo, turi būti pateiktas dokumento,

įrodančio išsiųsto krovinio kiekį ir vertę, originalas.

DEVINTASIS SKIRSNIS

APLINKOSAUGOS REIKALAVIMAI

75 straipsnis. Aplinkosaugos

reikalavimai

1.

Geležinkelio valdytojas ir geležinkelio

įmonės savo veikloje privalo laikytis aplinkos apsaugos įstatymų reikalavimų.

2.

Susisiekimo ministerija, nustatydama

geležinkelio kelių, kitų infrastruktūros objektų, riedmenų eksploatavimo,

keleivių ir bagažo, taip pat krovinių vežimo normatyvus, privalo atsižvelgti į

aplinkosaugos reikalavimus.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo

priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

ALGIRDAS BRAZAUSKAS


Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-925,

1998.11.17, Žin., 1998, Nr. 105-2896 (1998.12.02)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS GELEŽINKELIO TRANSPORTO KODEKSO 32 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1054,

2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 74-3143 (2002-07-24)

GELEŽINKELIO

TRANSPORTO KODEKSO 3, 14, 19, 20, 22, 32, 33, 34, 35, 38, 51, 57, 58, 62, 63,

64, 65, 68, 69 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

*** Pabaiga ***

Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2002-07-31)

autrap@lrs.lt

2 straipsnis. Geležinkelio transporto

veiklą reguliuojantys teisės aktai

1.

Geležinkelio transportas veikia pagal

šį kodeksą, Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, Lietuvos Respublikos

įstatymus, Vyriausybės nutarimus bei Susisiekimo ministerijos teisės aktus.

2.

Tarptautiniams keleivių ir bagažo,

krovinių vežimams šis kodeksas taikomas tiek, kiek to nereglamentuoja dvišaliai

ar daugiašaliai susitarimai dėl tarptautinio susisiekimo geležinkeliais, kurių

dalyvė yra Lietuvos Respublika.

3

straipsnis. Kodekse vartojamos sąvokos

1.

Geležinkelio

transportas – geležinkelio infrastruktūros ir riedmenų kompleksas, skirtas

keleiviams, bagažui ir kroviniams vežti.

2.

Geležinkelio

infrastruktūra – visi geležinkelio keliai, statiniai, pastatai, pagrindinė

įranga ir įrenginiai, būtini eismo organizavimui ir saugumui užtikrinti.

3.

Viešojo

(bendrojo) naudojimo geležinkeliai (toliau – viešojo naudojimo

geležinkeliai) – Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausanti

geležinkelio infrastruktūra, skirta tenkinti visuomenės poreikius vežti

keleivius, bagažą ir krovinius.

4.

Privažiuojamieji geležinkelio keliai – krovinių siuntėjui

(gavėjui) aptarnauti skirti geležinkelio keliai, sujungti su viešojo naudojimo

geležinkeliais.

5.

Geležinkelio valdytojas – Lietuvos Respublikos įmonė, teisėtu

pagrindu prižiūrinti viešojo naudojimo geležinkelius ir teikianti su tuo

susijusias paslaugas geležinkelio įmonėms.

6.

Geležinkelio įmonė – įmonė, kurios pagrindinė veikla yra

keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimas viešojo naudojimo geležinkeliais su

sąlyga, kad trauka užtikrinama nuosavomis ar nuomojamomis traukos priemonėmis.

7.

Geležinkelio transporto paslaugos – veikla, susijusi su

keleivių, bagažo ir krovinių vežimu viešojo naudojimo geležinkeliais.

8.

Traukinys – suformuotas ir sukabintas vagonų sąstatas su

vienu ar keliais veikiančiais lokomotyvais, taip pat važiuojantys lokomotyvai

ar kiti savaeigiai riedmenys, turintys reikiamus signalus.

9.

Geležinkelio linija – geležinkelio kelias ir su juo susijusių

įrenginių, statinių bei eismo valdymo sistemų visuma, užtikrinanti traukinių

eismą nustatyta kryptimi.(

10.

Saugos sertifikatas – Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka geležinkelio įmonei ar geležinkelio valdytojui išduotas

liudijimas, patvirtinantis, kad šių įmonių darbuotojai yra reikiamos

kvalifikacijos, o riedmenys ir vidaus organizacija atitinka techninius,

eksploatavimo ir saugos reikalavimus.

11.

Vežimo priemonės – riedmenys (traukos priemonės, vagonai),

tara, konteineriai, specialioji įranga kroviniams tvirtinti ir kita.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1054,

2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 74-3143 (2002-07-24)

4 straipsnis. Lietuvos Respublikos

geležinkelio transporto veiklos principai

Lietuvos Respublikos geležinkelio

transporto veiklos principai:

1) viešojo naudojimo geležinkelių

prieinamumas visoms geležinkelio įmonėms;

2) viešojo naudojimo geležinkelių

funkcionavimo valstybės garantija;

3) sąžininga konkurencija su kitomis

transporto šakomis;

4) geležinkelio įmonės savarankiškumas.

14 straipsnis. Geležinkelio kelių ir jų

įrenginių apsaugos zonos

1.

Geležinkelio keliams, elektros tiekimo,

ryšių ir signalizacijos įrenginiams yra nustatomos apsaugos zonos, kurios gali

būti skirstomos į porūšius su skirtingu režimu.

2.

Apsaugos zonų ribas, geležinkelio

valdytojo veiklos sąlygas šiose zonose, taip pat apribojimus apsaugos zonų

žemės savininkams ir naudotojams nustato Vyriausybė.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1054,

2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 74-3143 (2002-07-24)

17 straipsnis. Naujų viešojo naudojimo

geležinkelių tiesimas

1.

Pasiūlymus dėl naujų viešojo naudojimo

geležinkelių tiesimo pateikia Susisiekimo ministerija, atsižvelgdama į naujų

geležinkelių tiesimo pagrįstumą, numatomų darbų mastą, geležinkelio

infrastruktūrai reikalingą žemę.

2.

Sprendimą dėl naujų viešojo naudojimo

geležinkelių tiesimo priima Vyriausybė.

3.

Naujai tiesiamiems viešojo naudojimo

geležinkeliams žemė suteikiama Žemės įstatymo nustatyta tvarka.

19 straipsnis. Viešojo naudojimo

geležinkelių eksploatacija

1.

Viešojo naudojimo geležinkelių

eksploatacija yra geležinkelio transporto funkcionavimą užtikrinanti veikla,

apimanti geležinkelio priežiūrą ir plėtrą.

2.

Viešojo naudojimo geležinkelių

eksploataciją organizuoja geležinkelio valdytojas Techninio geležinkelių

naudojimo nuostatų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

3.

Traukinių eismo organizavimo tvarką

nustato Geležinkelių eismo taisyklės, kurias tvirtina Susisiekimo ministerija.

4.

(Neteko galios)

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1054,

2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 74-3143 (2002-07-24)

21 straipsnis. Sugriežtintas režimas

geležinkelio transporte

1.

Geležinkelio transportas yra didesnio

pavojaus objektas.

2.

Geležinkelio transporte gali būti įvestas

sugriežtintas režimas.

3.

Sugriežtinto režimo įvedimo atvejus

nustato ir režimo nuostatus tvirtina Vyriausybė.

4.

Įvedus sugriežtintą režimą geležinkelio

transporte, Vidaus reikalų ministerijos institucijos vykdo geležinkelio

transporto apsaugą.

22 straipsnis. Geležinkelio valdytojo

santykiai su geležinkelio įmonėmis

1.

Geležinkelio įmonė, teisės aktų nustatyta tvarka įgijusi licenciją

ir saugos sertifikatą bei su geležinkelio valdytoju sudariusi vežimo viešojo

naudojimo geležinkeliais sutartį, turi teisę naudotis viešojo naudojimo

geležinkeliais.

2.

Geležinkelio valdytojo ir geležinkelio

įmonių santykiai, teisės, pareigos ir atsakomybė, vadovaujantis Lietuvos

Respublikos įstatymais, nustatomi tarpusavio sutartimi.

3.

Geležinkelio

valdytojo ir geležinkelio įmonių santykių reguliavimą vykdo Vyriausybės

įgaliota institucija – rinkos reguliuotojas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1054,

2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 74-3143 (2002-07-24)

24 straipsnis. Geležinkelio riedmenų ir

konteinerių registras

1.

Lietuvos Respublikos geležinkelio

riedmenų ir konteinerių registras steigiamas geležinkelio transporto veikloje

naudojamiems riedmenims ir konteineriams registruoti bei informacijai apie juos

kaupti.

2.

Geležinkelio riedmenų ir konteinerių

registrą pagal Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų reikalavimus tvarko

Susisiekimo ministerija ar jos įgaliota institucija.

3.

Geležinkelio

riedmenų ir konteinerių registravimo, įrašomos į registrą informacijos

reikalavimus ir prašymų bei pranešimų apie pasikeitimus pateikimo tvarką

nustato Susisiekimo ministerija.

26 straipsnis. Eismo kliūčių bei

avarijos pasekmių likvidavimas

1.

Geležinkelio valdytojas dėl oro sąlygų,

blogos kelio techninės būklės, eismo ar stichinės nelaimės, taip pat vykdydamas

kelio darbus gali laikinai apriboti ar uždaryti eismą geležinkelio kelyje.

2.

Dėl avarijos, stichinės nelaimės, oro

sąlygų ar kitų nenumatytų aplinkybių atsiradusias eismo kliūtis likviduoja

geležinkelio valdytojas. Avarijos likvidavimo bei eismo atstatymo darbams

Vyriausybė nustatyta tvarka gali paskirti gelbėjimo ir kitas tarnybas.

Savivaldybės turi visokeriopai padėti likviduoti eismo kliūtį.

3.

Įvykus avarijai ir užteršus aplinką,

geležinkelio valdytojas privalo imtis skubių priemonių teršimui lokalizuoti ir

neigiamoms pasekmėms aplinkai likviduoti.

4.

Kai dėl avarijos ar stichinės nelaimės

laikinai stabdomas geležinkelio eismas, geležinkelio valdytojas privalo

organizuoti keleivių vežimą kitų rūšių transportu ir informuoti apie tai

visuomenę.

29 straipsnis. Reikalavimai

geležinkelio transporto specialistams

1.

Dirbti geležinkelio transporto

specialistais gali būti priimti asmenys, atitinkantys geležinkelio valdytojo

arba geležinkelio įmonės patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus, kuriuose

turi būti nurodytas mokslo cenzas, specialių žinių lygis, darbo stažas tam

tikroms pareigoms eiti.

2.

Geležinkelio transporto specialistai

turi būti periodiškai atestuojami geležinkelio valdytojo arba geležinkelio

įmonės nustatyta tvarka.

30 straipsnis. Geležinkelio transporto

specialistų sveikatos tikrinimas

1.

Asmenys, norintys dirbti geležinkelio

transporte, turi pasitikrinti sveikatą sveikatos priežiūros įstaigose ir

pristatyti Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintos formos pažymėjimą.

2.

Profesijų ir pareigų, dėl kurių

įsidarbinant ir dirbant privaloma tikrintis sveikatą, sąrašus, sveikatos

tikrinimo tvarką ir periodiškumą atskiroms specialistų kategorijoms nustato

Vyriausybė.

3.

Geležinkelio valdytojas, geležinkelio įmonės

yra atsakingi už specialistų sveikatos tikrinimo periodiškumą ir už šio

straipsnio 1 dalies nuostatos laikymąsi.

31 straipsnis. Geležinkelio transporto

specialistų nušalinimas nuo darbo

1.

Geležinkelio transporto specialistas

nušalinamas nuo darbo, jei:

1) dėl jo kaltės nustatytu laiku nebuvo

patikrinta, ar jis atitinka suteiktą kvalifikaciją;

2) dėl sveikatos būklės arba kitų

priežasčių negali vykdyti savo pareigų, susijusių su geležinkelio transporto

eismo saugumo užtikrinimu;

3) yra neblaivus arba apsvaigęs nuo

narkotinių ar toksinių medžiagų.

2.

Geležinkelio transporto specialistų

nušalinimo nuo darbo tvarką nustato Susisiekimo ministerija, suderinusi su

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

KELEIVIŲ IR BAGAŽO VEŽIMAS

43 straipsnis. Kai kurių krovinių

vežimo ypatingos sąlygos

1.

Krovinių vežimo taisyklės gali

nustatyti kai kurių krovinių vežimo ypatingas sąlygas. Atsižvelgiama į tai,

kad:

1) geležinkelio riedmenis leidžiama vežti

pateikus kompetentingos institucijos išvadą apie riedmenų tinkamumą eigai;

2) gyvulius ir žvėris leidžiama vežti, jei

tai neprieštarauja veterinarijos taisyklėms, galiojančioms vežimo kelyje.

Gyvuliai ir žvėrys turi būti vežami atskirame vagone, juos turi lydėti siuntėjo

atstovas ir jie negali būti paliekami stotyje.

2.

Krovinių, kurie įtraukti į Vyriausybės

patvirtintą pavojingų krovinių sąrašą, siuntėjas Lietuvos Respublikos įstatymų

numatytais atvejais privalo apdrausti geležinkelio įmonę vežėjo civilinės

atsakomybės draudimu.

47 straipsnis. Krovinio svorio ir

siuntos vienetų skaičiaus nustatymas

1.

Krovinio svoris ar siuntos vienetų

skaičius pradinėje ir galinėje stotyje turi būti tikrinamas tokiu pat metodu ir

būdu. Krovinio svorio ar siuntos vienetų skaičiaus nustatymo tvarką

reglamentuoja Krovinių vežimo taisyklės.

2.

Krovinio svoris laikomas tinkamu, jeigu

skirtumas tarp pradinėje stotyje nustatyto svorio ir svorio galinėje stotyje

neviršija nuostolio (natūralaus sumažėjimo) normų, kurias tvirtina Vyriausybė,

taip pat svarstyklių arba krovinio svėrimo tikslumo normų. Šios nuostolių,

svarstyklių arba krovinio svėrimo tikslumo normos netaikomos šio kodekso 57

straipsnio 3 dalies 1-3 punktuose numatytais atvejais.

3.

Matavimo priemonės turi būti tikrinamos

ir tikrinimo rezultatai turi būti įforminami Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nepatikrintomis matavimo priemonėmis naudotis draudžiama.

51 straipsnis. Užmokestis už krovinių vežimą ir kitas

paslaugas

1.

Už krovinių vežimą ir geležinkelio

įmonės suteiktas kitas paslaugas imamas krovinių vežimo arba vežimo

organizavimo sutartyje numatytas užmokestis. Krovinių vežimo tarifus nustato

geležinkelio įmonė.

2.

Geležinkelio įmonė krovinius savo

reikmėms veža nemokamai.

3.

Už krovinio vežimą moka siuntėjas ar jo

įgaliotas asmuo, pateikdamas krovinį pradinėje stotyje.

4.

Jeigu geležinkelio įmonė sutinka, už

krovinio vežimą gali sumokėti ir gavėjas. Apie tai pažymima važtaraštyje.

5.

Už krovinio pakrovimą, iškrovimą, papildomų

pavedimų vykdymą, ekspedicijos ir kitas geležinkelio įmonės suteiktas paslaugas

sumoka siuntėjas (gavėjas) ar jo įgaliotas asmuo.

6.

Atsiskaitymų tvarką nustato Krovinių

vežimo taisyklės.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1054,

2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 74-3143 (2002-07-24)

52 straipsnis. Krovinio siuntėjo ir

gavėjo papildomi pavedimai

1.

Krovinio siuntėjas (gavėjas), jeigu tai

neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, gali duoti papildomus pavedimus

geležinkelio įmonei:

1) sulaikyti krovinį kelyje;

2) sulaikyti krovinio išdavimą;

3) galinėje stotyje išduoti krovinį kitam,

negu važtaraštyje nurodytas gavėjas, asmeniui;

4) išduoti krovinį kitoje, negu numatyta

važtaraštyje, stotyje;

5) grąžinti krovinį į pradinę stotį, jei

krovinys nesulaikytas ar neareštuotas.

2.

Siuntėjas turi teisę atsiimti krovinį

pradinėje stotyje, kol krovinys nėra išsiųstas, apmokėjęs su tuo susijusias

geležinkelio įmonės išlaidas.

3.

Krovinio siuntėjas praranda teisę duoti

papildomus pavedimus geležinkelio įmonei, jeigu gavėjas priėmė važtaraštį ir

krovinį.

4.

Krovinio gavėjas gali duoti papildomus

pavedimus, jei pagal vežimo sutartį jis privalo sumokėti vežimo išlaidas, taip

pat jei važtaraštyje nurodyta, kad gavėjas turi teisę duoti papildomus

pavedimus.

5.

Jeigu gavėjas pavedė išduoti krovinį

kitam asmeniui, tai tas asmuo neturi teisės pavesti atsiimti krovinį

tretiesiems asmenims.

6.

Krovinio siuntėjo ir gavėjo papildomi

pavedimai negali sąlygoti krovinių siuntos padalijimo.

58 straipsnis. Padariniai, jeigu laiku

neatsiimamas krovinys

1.

Jeigu krovinio gavėjas per 10 darbo

dienų nuo pranešimo apie jo vardu gautą krovinį neatsiima jo ir neduoda

pavedimų geležinkelio įmonei ar nesudaro sutarties dėl krovinio saugojimo,

geležinkelio įmonė turi teisę gavėjo sąskaita iškrauti krovinį ir jį saugoti.

2.

Jeigu krovinio gavėjo nerandama,

geležinkelio įmonė apie tai informuoja siuntėją. Per

10 darbo dienų negavusi atsakymo, geležinkelio įmonė turi teisę iškrauti

krovinį ir jį saugoti.

3.

Krovinių iškrovimo tvarką ir saugojimo

laiką nustato Krovinių vežimo taisyklės.

4.

Jeigu per krovinio

saugojimo laiką krovinys neatsiimamas, geležinkelio įmonė turi teisę jį

realizuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Gautos lėšos,

atskaičius geležinkelio įmonei priklausantį užmokestį, pervedamos į depozitinę

geležinkelio įmonės sąskaitą ir krovinio siuntėjas (gavėjas) per vienerius metus

gali jas atsiimti. Šito nepadarius, lėšos pereina į valstybės biudžetą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1054,

2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 74-3143 (2002-07-24)

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

GELEŽINKELIO ĮMONĖS, KELEIVIŲ, KROVINIŲ SIUNTĖJŲ

IR GAVĖJŲ ATSAKOMYBĖ

59 straipsnis. Geležinkelio įmonės,

keleivių, krovinių siuntėjų ir gavėjų atsakomybės

atsiradimo pagrindai

1.

Geležinkelio įmonė, keleiviai, krovinių

siuntėjai ir gavėjai atsako už keleivių ir bagažo, krovinių vežimo ir

organizacinių sutarčių pažeidimą.

2.

Geležinkelio įmonės, keleivių, krovinių

siuntėjų ir gavėjų susitarimai dėl šiame kodekse numatytų atsakomybės tvarkos

ir dydžio pakeitimo yra negaliojantys.

62 straipsnis. Geležinkelio įmonės

atsakomybės už krovinio ar bagažo praradimą,

trūkumą ar sužalojimą dydis

1.

Už žalą, padarytą vežant krovinį ar

bagažą, geležinkelio įmonė atsako:

1) krovinį ar bagažą praradus arba esant

jo trūkumui, - prarasto arba trūkstamo krovinio ar bagažo vertės dydžiu;

2) krovinį ar bagažą sužalojus, - sumos,

kuria sumažėjo jo vertė, dydžiu;

3) praradus krovinį ar bagažą, perduotą

vežti pareiškiant jo vertę, - pareikštosios krovinio ar bagažo vertės dydžiu.

Jeigu geležinkelio įmonė įrodo, kad tikroji krovinio ar bagažo vertė yra

mažesnė už pareikštąją vertę, - tikrosios jo vertės dydžiu.

2.

Jeigu dėl sužalojimo, už kurį geležinkelio

įmonė atsako, krovinio ar bagažo kokybė pasikeitė tiek, kad jo nebegalima

naudoti pagal tiesioginę paskirtį, krovinio ar bagažo gavėjas turi teisę jo

atsisakyti ir pareikalauti atlyginti kaip už jo praradimą.

3.

Jeigu krovinys ar bagažas, už kurio praradimą

ar trūkumą geležinkelio įmonė sumokėjo atitinkamą atlyginimą, vėliau

surandamas, gavėjas (siuntėjas) per vienerius metus turi teisę pareikalauti,

kad tas krovinys ar bagažas būtų jam išduotas. Šiuo atveju jis turi grąžinti

geležinkelio įmonei atlyginimą, gautą už krovinio praradimą ar trūkumą, tačiau

turi teisę išreikalauti iš geležinkelio įmonės nuostolius, padarytus jam dėl

pavėluoto krovinio ar bagažo pristatymo šio kodekso

63 straipsnyje nustatyta tvarka.

4.

Geležinkelio įmonė, atlygindama siuntėjui ar gavėjui padarytą žalą,

kartu grąžina jam ir to krovinio ar bagažo vežimo užmokestį, taip pat atlygina

kitas su vežimu susijusias išlaidas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1054, 2002-07-05,

Žin., 2002, Nr. 74-3143 (2002-07-24)

64 straipsnis. Geležinkelio įmonės

atsakomybė už prarastus ar sužalotus krovinio

siuntėjo (gavėjo) riedmenis,

konteinerius ar nuimamąją įrangą

1.

Geležinkelio įmonė, praradusi

krovinio siuntėjo (gavėjo) riedmenis, konteinerius ar nuimamąją įrangą, šio

siuntėjo (gavėjo) reikalavimu privalo perduoti jo nuosavybėn savo riedmenis,

konteinerius ar nuimamąją įrangą. Jeigu geležinkelio įmonė tokių riedmenų,

konteinerių ar nuimamosios įrangos neturi, ji krovinio siuntėjui (gavėjui)

atlygina prarastųjų riedmenų, konteinerių ar nuimamosios įrangos vertės dydžio

nuostolius, jeigu šalys nesusitaria kitaip.

2.

Geležinkelio įmonė, sužalojusi krovinio

siuntėjo (gavėjo) riedmenis, konteinerius ar nuimamąją įrangą, turi juos

suremontuoti.

3.

Geležinkelio įmonės sužalotus

riedmenis, konteinerius ar nuimamąją įrangą gali susiremontuoti krovinio

siuntėjas (gavėjas). Šiuo atveju geležinkelio įmonė atlygina jam remonto

išlaidas ir sumoka sužalotų riedmenų, konteinerių ar nuimamosios įrangos vertės

dydžio baudą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1054,

2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 74-3143 (2002-07-24)

66 straipsnis. Keleivių, krovinių siuntėjų

ir gavėjų atsakomybė

Keleiviai, krovinių siuntėjai ir gavėjai

Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti žalą, padarytą

dėl jų kaltės geležinkelio įmonei arba kitiems fiziniams ar juridiniams

asmenims.

67 straipsnis. Keleivių, krovinių siuntėjų

(gavėjų) atsakomybė už netikslių, klaidingų,

taip pat ne visų reikalingų duomenų

pateikimą vežimo dokumentuose

Keleiviai, krovinių siuntėjai (gavėjai),

vežimo dokumentuose pateikę netikslius, klaidingus, taip pat ne visus

reikalingus duomenis, atlygina geležinkelio įmonei dėl to atsiradusius

nuostolius.

70 straipsnis. Krovinių siuntėjų (gavėjų)

atsakomybė, jeigu ne laiku atsiskaito už

vežimą, naudojimąsi geležinkelio

įmonės riedmenimis ar konteineriais

Krovinių siuntėjai

(gavėjai), nustatytais terminais neatsiskaitę už vežimą ir su tuo susijusias

paslaugas, naudojimąsi geležinkelio riedmenimis ar konteineriais, moka geležinkelio

įmonei Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyto dydžio delspinigius,

skaičiuojant nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.

71 straipsnis. Atsakomybė už

geležinkelio transporto taisyklių pažeidimą

Eismo saugumo, krovinių vežimo ir kitų

geležinkelio transporto taisyklių pažeidimas, jeigu už tai nenumatyta

baudžiamoji atsakomybė, taip pat keleivio važiavimas be bilieto užtraukia

atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.

Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją. TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).