Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymas

Žvalgybos pareigūnui, kuris užsienio valstybės ar tarptautinėje karinėje ar gynybos institucijoje neaprūpinamas biurui skirtomis patalpomis, apmokama biurui skirtų patalpų nuoma, sumokami mokesčiai už nuomojamų patalpų komunalines ir ryšių paslaugas ir kiti mokesčiai, susiję su nuomojamos patalpos išlaikymu. Patalpų nuomos, mokesčių už nuomojamų patalpų komunalines ir ryšių paslaugas ir kitų mokesčių, susijusių su nuomojamos patalpos išlaikymu, išlaidų metams dydžius nustato žvalgybos institucijos asignavimų valdytojas.

Žvalgybos pareigūnui, naudojančiam netarnybinį automobilį tarnybos reikmėms, kompensuojamos degalų įsigijimo ir automobilio amortizacijos išlaidos. Kompensuojamų išlaidų dydį ir kompensavimo atvejus, taip pat automobilio, naudojamo tarnybos reikmėms, nuomos ir veiklos nuomos išlaidų atlyginimo sąlygas, tvarką ir pareigų, kurias einantiems žvalgybos pareigūnams suteikiama teisė nuomotis automobilį, sąrašą nustato žvalgybos institucijos asignavimų valdytojas. Kompensuojamų išlaidų dydis negali viršyti 0,39 Lietuvos statistikos departamento paskutinį kartą paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio.

Žvalgybos pareigūnui žvalgybos institucijos asignavimų valdytojo nustatyta tvarka apmokamos ar kompensuojamos važiavimo tarnybos tikslais keleivių vežimą vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais vykdančiomis transporto priemonėmis išlaidos tais atvejais, kai toks važiavimas nėra laikomas komandiruote. Šioje dalyje nurodytos išlaidos neapmokamos ir nekompensuojamos, jeigu žvalgybos pareigūnas gauna šio straipsnio 19 dalyje nurodytą kompensaciją.

Žvalgybos pareigūnams, kuriems užsienio valstybių ar tarptautinės karinės ar gynybos institucijos moka užmokestį už einamas pareigas ir (ar) skiria dienpinigius, šio straipsnio 5 dalyje nustatytos kompensacijos nemokamos.

Žvalgybos pareigūnui mokamų šio straipsnio 7, 8 ir 9 dalyse nustatytų kompensacijų dydžiai apskaičiuojami taikant šio straipsnio 5 dalyje nurodytą su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientą, priklausantį nuo žvalgybos pareigūno pareigybės, ir gyvenimo lygio vietos koeficientą.

Žvalgybos pareigūnams, perkeltiems tarnauti į užsienio valstybių ar tarptautines karines ar gynybos institucijas, esančias valstybėse, kuriose vyksta ginkluotas konfliktas, per visą tarnybos užsienio valstybių ar tarptautinėse karinėse ar gynybos institucijose, esančiose valstybėse, kuriose vyksta ginkluotas konfliktas, laikotarpį vietoj šio straipsnio 5 dalyje nustatytos kompensacijos taikomas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 612 straipsnyje nustatytas tarnybos apmokėjimas. Žvalgybos pareigūnui mokamų šio straipsnio 7, 8 ir 9 dalyse nustatytų kompensacijų dydžiai apskaičiuojami taikant šio straipsnio 5 dalyje nurodytą su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientą, priklausantį nuo žvalgybos pareigūno pareigybės, ir gyvenimo lygio vietos koeficientą.

Užsienio valstybių miestams, kurių gyvenimo lygio vietos ir (ar) gyvenamųjų patalpų nuomos lygio vietos koeficientai nėra nustatyti Vyriausybės, žvalgybos institucijos asignavimų valdytojas, atsižvelgdamas į miesto, kuriame žvalgybos pareigūnas yra laikinai perkeltas tarnauti, ypatumus, gyvenimo lygio pokyčius ir nekilnojamojo turto nuomos rinkos kainų pasikeitimus, turi teisę nustatyti iki 50 procentų mažesnius gyvenimo lygio vietos ir (ar) gyvenamųjų patalpų nuomos lygio vietos koeficientus, negu tai užsienio valstybei nustatytas gyvenimo lygio vietos ir (ar) gyvenamųjų patalpų nuomos lygio vietos koeficientas (jeigu toje užsienio valstybėje koeficientai nustatyti keliems vienos valstybės miestams, – iki 50 procentų mažesni koeficientai nustatomi atsižvelgiant į didžiausią tos užsienio valstybės miestui nustatytą gyvenimo lygio vietos ir (ar) gyvenamųjų patalpų nuomos lygio vietos koeficientą).

Žvalgybos institucijos asignavimų valdytojas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos ekonominę padėtį, valiutų kursų svyravimus, užsienio valstybės ar miesto, kuriame atliekama tarnyba, ypatumus, gyvenimo lygio pokyčius, nekilnojamojo turto nuomos rinkos kainų pasikeitimus, turi teisę laikinai, ne dažniau kaip kartą per ketvirtį, iki 30 procentų padidinti (sumažinti) sveikatos draudimo išlaidų ribą, gyvenamųjų patalpų nuomos lygio vietos ir gyvenimo lygio vietos koeficientus.

Kartą per metus, skaičiuojant nuo perkėlimo tarnauti į užsienio valstybės ar tarptautinę karinę ar gynybos instituciją dienos, žvalgybos pareigūnui ir kartu su juo gyvenantiems jo šeimos nariams žvalgybos institucijos asignavimų valdytojo nustatyta tvarka apmokamos ar kompensuojamos kelionės į Lietuvos Respubliką ir atgal išlaidos, o kartu su juo negyvenantiems šeimos nariams – kelionės pas žvalgybos pareigūną ir atgal į Lietuvos Respubliką išlaidos. Jeigu sutuoktiniai yra laikinai perkelti tarnauti į skirtingas užsienio valstybes arba skirtingus tos pačios užsienio valstybės miestus, vieno iš jų pasirinkimu vietoj šioje dalyje nurodytos kelionės į Lietuvos Respubliką ir atgal apmokamos ar kompensuojamos jo ir kartu su juo gyvenančių šeimos narių kelionės į kitą užsienio valstybę ar kitą tos pačios užsienio valstybės miestą, kuriame paskirtas atlikti tarnybos kitas sutuoktinis, ir atgal išlaidos. Jeigu dėl nenumatytų objektyvių aplinkybių žvalgybos pareigūnas ir (ar) jo šeimos nariai negalėjo įgyvendinti šioje dalyje nustatytos teisės per nurodytą terminą, esant motyvuotam žvalgybos pareigūno prašymui, žvalgybos institucijos asignavimų valdytojo ar jo įgalioto asmens sprendimu šios teisės įgyvendinimo terminas pratęsiamas 6 mėnesiams. Šios garantijos taikomos ir tais atvejais, kai žvalgybos pareigūno sutuoktinis yra diplomatas, kitas valstybės tarnautojas ar profesinės karo tarnybos karys, įstatymų nustatyta tvarka atliekantis tarnybą užsienyje, arba asmuo, deleguotas į pareigas tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo nustatyta tvarka. Ypatingais atvejais Užsienio reikalų ministerijai rekomendavus kartu su žvalgybos pareigūnu užsienio valstybėje gyvenantiems šeimos nariams laikinai grįžti į Lietuvos Respubliką apmokamos arba kompensuojamos šeimos narių kelionės į Lietuvos Respubliką ir atgal išlaidos ir ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šeimos nario grįžimo į Lietuvos Respubliką dienos toliau taikomos šioje dalyje, šio straipsnio 7, 8, 9, 10, 11, 13, 14, 15, 16 ir 27 dalyse ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytos garantijos.

Žvalgybos pareigūnui ir kartu su juo vyksiančiam ir (ar) išvykusiam sutuoktiniui žvalgybos institucijos asignavimų valdytojo nustatyta tvarka gali būti apmokamos arba kompensuojamos vienos iš oficialių valstybės, kurioje žvalgybos pareigūnas atlieka tarnybą (reziduoja), kalbų ar kitos pagal poreikį užsienio kalbos mokymosi išlaidos.

Užsienio valstybės ar tarptautinėje karinėje arba gynybos institucijoje tarnybą atliekantiems žvalgybos pareigūnams, pasiųstiems į komandiruotę į Lietuvos Respubliką, ir jų šeimos nariams ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo žvalgybos pareigūno komandiruotės į Lietuvos Respubliką dienos toliau taikomos šio straipsnio 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 18, 26 ir 27 dalyse ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytos garantijos, taip pat šio straipsnio 19 dalyje nustatyta automobilio, naudojamo tarnybos reikmėms, nuomos ir veiklos nuomos išlaidų atlyginimo garantija.

Vykdydamos šiame įstatyme numatytą veiklą, žvalgybos institucijos renkamus asmens duomenis tvarko nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais. Šiais tikslais žvalgybos institucijos turi teisę tvarkyti ir specialių kategorijų asmens duomenis.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymu (toliau – Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymas) ir šiuo įstatymu.

Žvalgybos institucijos, tvarkydamos skirtingų kategorijų duomenų subjektų duomenis, privalo, kiek įmanoma, šiuos duomenis atskirti. Šis reikalavimas taikomas tvarkant šių kategorijų duomenų subjektų asmens duomenis:

Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje, 14 straipsnio 5 dalyje, 30 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos teikimas duomenų subjektams gali būti atidėtas, apribotas arba ši informacija gali būti neteikiama, taip pat Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymo 12 straipsnyje, 14 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytos duomenų subjektų teisės susipažinti su asmens duomenimis, reikalauti ištaisyti, ištrinti asmens duomenis arba apriboti jų tvarkymą gali būti apribotos visiškai ar iš dalies, atsižvelgiant į tai, kiek ir kol tai būtina ir proporcinga, tais atvejais, kai duomenų subjektui pateikus informaciją ar įgyvendinus šioje dalyje nurodytas jo teises gali būti atskleisti žvalgybos institucijų veiklos metodai ir priemonės, veiklos taktika ir (ar) padaryta žala žvalgybos institucijų veiklai. Žvalgybos institucijos turi kiekvienu konkrečiu atveju žvalgybos institucijos vadovo nustatyta tvarka įvertinti, ar šioje dalyje nurodytos duomenų subjektų teisės turi būti visiškai arba iš dalies apribotos, taip pat fiksuoti raštu, įskaitant elektroninę formą, faktines arba teisines priežastis, kuriomis pagrįstas sprendimas apriboti šias teises, ir prireikus šią informaciją pateikti šio straipsnio 5 dalyje nurodytiems subjektams jų prašymu.

Žvalgybos institucijų veiksmai ar neveikimas, susiję su asmens duomenų tvarkymu nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais galimai pažeidžiant šio įstatymo ar Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymo nuostatas, gali būti skundžiami teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, taip pat asmuo turi teisę kreiptis į žvalgybos kontrolierių Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolierių įstatymo nustatyta tvarka.

Žvalgybos institucijų nepriklausomą išorės kontrolę Žvalgybos kontrolierių įstatymo nustatyta tvarka atlieka žvalgybos kontrolieriai.

Žvalgybos pareigūnai turi teisę tiesiogiai kreiptis į žvalgybos kontrolierių dėl žvalgybos institucijos vykdomos galimai neteisėtos veiklos ir (ar) jos priimtų galimai neteisėtų sprendimų dėl asmenų, kurių atžvilgiu vykdoma žvalgybinė veikla.