Lietuvos Respublikos žemės nuomos įstatymas

Redagavo: Ramun? L??ait? (1997

Įstatymas

skelbtas: Žin., 1994, Nr. 3-41

Nauja

įstatymo redakcija skelbta: Žin., 1998, Nr. 32-855

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

ŽEMĖS NUOMOS

ĮSTATYMAS

1993 m. gruodžio

23 d. Nr.I-354

Vilnius

Nauja įstatymo redakcija:

Nr.

VIII-679,

98.03.24, Žin., 1998, Nr.32-855 (98.04.03)

1 straipsnis.

Įstatymo paskirtis

nustato žemės nuomos Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniams bei

juridiniams asmenims tvarką, reguliuoja žemės nuomotojų ir nuomininkų

santykius.

užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarką

nustato Žemės sklypų įsigijimo ir nuomos užsienio valstybių diplomatinėms ir

konsulinėms įstaigoms tvarkos bei sąlygų įstatymas.

ekonominių zonų teritorijų žemės nuomos santykius reguliuoja šis įstatymas ir

Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymas.

jūrų uosto teritorijos žemės nuomos ypatumus nustato Klaipėdos valstybinio jūrų

uosto įstatymas.

reformos metu laisvos valstybinės žemės fondo žemė, taip pat asmeninio ūkio ir

tarnybinių žemės dalų žemė išnuomojama laikantis šio įstatymo ir Žemės reformos

įstatymo nuostatų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1729, 00.06.13, Žin., 2000,

Nr.50-1434 (00.06.21)

2 straipsnis.

Žemės nuomos objektas

Žemės nuomos

objektas yra valstybinės žemės sklypas, suformuotas pagal žemėtvarkos projektą

ar kitą detalų teritorijų planavimo dokumentą, arba privačios žemės sklypas (jo

dalis).

3 straipsnis.

Žemės nuomotojas ir žemės nuomininkas, jų pareigos

žemės nuomotojas yra privačios žemės savininkas.

žemės nuomotojas yra:

1) savivaldybės

taryba - išnuomoja valstybinės žemės sklypus, perduotus savivaldybei valdyti,

naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise;

2) apskrities

viršininkas - išnuomoja kitų subjektų valdomą valstybinę žemę bei kitą

valstybinę žemę.

priklausantis keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, gali būti

išnuomojamas, jeigu bendrasavininkiai sutinka arba nuomos sutartį pasirašo

vienas bendrasavininkis, turintis notaro patvirtintą kitų bendrasavininkių

įgaliojimą.

pareigos apibrėžiamos žemės nuomos sutartyje, šiame ir kituose įstatymuose.

nuomininku gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai ir

juridiniai asmenys.

nuomininkas privalo laikytis nuomos sutarties ir įstatymų reikalavimų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1729, 00.06.13, Žin., 2000,

Nr.50-1434 (00.06.21)

4 straipsnis.

Žemės nuomos sutartis

sutartimi nuomotojas įsipareigoja leisti nuomininkui sutartą laiką ir

sutartomis sąlygomis naudotis žeme pagal tikslinę paskirtį ir disponuoti iš jos

gautais produktais bei pajamomis.

sutartis sudaroma raštu. Sutartis, sudaryta ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui,

įregistruojama Nekilnojamojo turto registre.

žemės nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui, tvirtinama

notariškai.

nuomos sutarties turi būti pridėtas nuomojamo žemės sklypo planas, o jeigu žemė

nuomojama iki 3 metų, - žemės sklypo schema.

išnuomojama užsienio fiziniams ir juridiniams asmenims, jeigu jie pageidauja,

sutartis gali būti surašoma dviem kalbomis: lietuvių ir viena iš užsienio

kalbų. Jei dėl sutarties teksto kyla ginčų, jie sprendžiami vadovaujantis

lietuvišku tekstu.

5 straipsnis.

Žemės nuomos sutarties terminas

žemės nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu.

žemės nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, bet ne

ilgiau kaip 99 metams.

reformos metu žemė, kurią pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį

nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą numatoma perduoti neatlygintinai ar

kitaip perleisti piliečių nuosavybėn, išnuomojama laikotarpiui, ne ilgesniam,

kaip iki bus patvirtintas tos vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas.

teritorijų planavimo dokumentus žemės sklypas numatytas naudoti visuomenės

poreikiams, šis žemės sklypas išnuomojamas tik iki to laiko, kol jis bus

paimtas naudoti pagal paskirtį.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1729, 00.06.13, Žin., 2000,

Nr.50-1434 (00.06.21)

6 straipsnis.

Žemės nuomos sutarties turinys

sutartyje turi būti nurodyta:

1) žemės

nuomotojas;

2) žemės

nuomininkas;

3) žemės nuomos

objektas su žemės kadastro bei Nekilnojamojo turto registro duomenimis;

[1 dalies 3 punkto redakcija nuo 2001

sausio 1 d.:

3) žemės nuomos

objektas su nekilnojamojo turto kadastro bei Nekilnojamojo turto registro

duomenimis;]

4) žemės nuomos

terminas;

5) pagrindinė

tikslinė žemės naudojimo paskirtis;

6) išnuomojamoje

žemėje esančių žemės savininkui ar kitiems asmenims nuosavybės teise

priklausančių statinių ir įrenginių naudojimosi sąlygos bei naujų pastatų,

statinių statybos, kelių tiesimo, vandens telkinių įrengimo ir kitos sąlygos,

taip pat, kam pastatai ar įrenginiai bus naudojami pasibaigus žemės nuomos

terminui;

7) išnuomojamoje

žemėje esančių požeminio bei paviršinio vandens, naudingųjų iškasenų (išskyrus

gintarą, naftą, dujas ir kvarcinį smėlį) naudojimo sąlygos, neprieštaraujančios

įstatymams;

8) žemės

naudojimo specialiosios sąlygos;

9) žemės

naudojimo apribojimai;

10) žemės

servitutai;

11) nuompinigiai

(užmokestis už žemės nuomą);

12) kiti su

nuomojamo žemės sklypo naudojimu bei žemės sklypo grąžinimu, pasibaigus žemės

nuomos sutarčiai, susiję nuomotojo ir nuomininko įsipareigojimai;

13) atsakomybė

už žemės nuomos sutarties pažeidimus.

nuomos sutartį negali būti įrašytas:

1) įgaliojimas

nuomininkui atstovauti žemės savininkui ir disponuoti šio savininko privačia

žeme bei joje esančiu kitu nekilnojamuoju turtu;

2) įgaliojimas

privačios žemės nuomininkui keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį.

sutartyje numatytos sąlygos naudoti išsinuomotą žemę neturi prieštarauti

aplinkos apsaugos, visuomenės ir gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų

interesams.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1729, 00.06.13, Žin., 2000,

Nr.50-1434 (00.06.21)

Nr. VIII-1767, 00.06.27, Žin., 2000,

Nr.58-1707 (00.07.19), įsigalioja nuo 2001.01.01

7 straipsnis.

Valstybinės žemės nuoma

straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatyta tvarka išnuomojama aukciono būdu asmeniui, kurio pasiūlyti

nuompinigiai (užmokestis už žemės nuomą) yra didžiausi.

jeigu:

1) ji yra užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise

priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais (išskyrus laikinus);

2) Žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka gautas leidimas naudoti žemės

gelmių išteklius ir ertmes;

3) ji reikalinga įgyvendinti svarbius visuomenės projektus, kurių

valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė;

4) žemės ūkio paskirties žemę išsinuomoti pageidauja jaunos šeimos, kurių

nė vienas iš sutuoktinių nėra vyresnis kaip 40 metų;

5) žemės sklypą išsinuomoti pageidauja asmenys, kurių iki tol nuomojamas

iš valstybės žemės sklypas jų pastatams ar įrenginiams eksploatuoti ar statyti

įstatymų nustatyta tvarka paimamas visuomenės poreikiams.

sklypai, reikalingi privatizuojamiems pagal Valstybės ir savivaldybių turto

privatizavimo įstatymą pastatams ir įrenginiams eksploatuoti, išnuomojami šio

bei Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-726,

98.05.05, Žin., 1998, Nr.47-1293 (98.05.22)

Nr. VIII-1297,

99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2074 (99.07.23)

Nr. VIII-1729, 00.06.13, Žin., 2000,

Nr.50-1434 (00.06.21)

8 straipsnis. Nuompinigiai (užmokestis už žemės nuomą)

nuompinigių (užmokesčio už žemės nuomą) dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi

nuomotojo ir nuomininko susitarimu.

(užmokesčio už žemės nuomą) už valstybinę žemę dydis nustatomas Vyriausybės

nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1729, 00.06.13, Žin., 2000,

Nr.50-1434 (00.06.21)

9 straipsnis.

Žemės subnuoma

1.

Subnuomininkais gali būti šio įstatymo 3 straipsnyje nurodyti fiziniai ir

juridiniai asmenys.

nuomininkas, gavęs nuomotojo sutikimą, įgyja teisę išsinuomotą žemę subnuomoti

pagal nuomos sutartyje nustatytus reikalavimus ir sąlygas.

paskirties žemės kitai paskirčiai, negu numatyta sutartyje, subnuomoti

negalima.

subnuomos sutartis sudaroma laikantis žemės nuomos sutarčiai nustatytų

reikalavimų.

10

straipsnis. Nuomininko lėšų, sunaudotų žemės ūkio paskirties žemei pagerinti,

kompensavimas

Nuomininko

lėšos, sunaudotos žemės ūkio paskirties žemei pagerinti, kompensuojamos

nuomininkui tuomet, kai abi šalys prieš pradedant žemės pagerinimo darbus yra

susitarusios (papildomu rašytiniu susitarimu) dėl šių darbų pobūdžio, masto ir

išlaidų dydžio.

11

straipsnis. Nuomotojo pareiga remontuoti melioracijos įrenginius, kelius,

tiltus ir kitus

inžinerinius

įrenginius

atvejais, kai įstatymai ar žemės nuomos sutartis nenumato kitaip, žemės

nuomotojas turi remontuoti savo lėšomis jam priklausančius melioracijos

įrenginius, kelius, tiltus, kitus inžinerinius įrenginius.

nuomotojas nevykdo šio straipsnio 1 dalyje numatyto remonto, kuris atitinkamų

valdymo institucijų pripažintas būtinu ir neatidėliotinu, nuomininkas turi

teisę padaryti remontą ir išieškoti remonto išlaidas, būtinas išnuomoto turto

funkcionavimui užtikrinti, iš nuomotojo teismine tvarka.

12

straipsnis. Nuomininko pareiga išsaugoti dirvožemį ir jo kokybę, tvarkingai

išlaikyti

melioracijos

įrenginius, kelius, tiltus, kitus inžinerinius įrenginius bei

želdinius

išsinuomotame žemės sklype negali atlikti veiksmų, kuriais būtų sunaikintas ar

užteršiamas derlingasis dirvožemio sluoksnis, privalo savo lėšomis atlikti

nuomotojui priklausančių melioracijos įrenginių, kelių, tiltų, kitų inžinerinių

įrenginių smulkius priežiūros darbus Melioracijos įstatymo nustatyta tvarka,

saugoti apsauginius, kitus želdinius, taip pat užtikrinti teritorijos

aplinkosaugos reikalavimus, jeigu nuomos sutartyje nenumatyta kitaip. Jeigu

nuomininkas šių pareigų nevykdo, nuomotojas turi teisę iš nuomininko išieškoti

lėšas nurodytiems darbams atlikti bei nuostolius, patirtus dėl šiame

straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymo, ir nutraukti žemės nuomos sutartį.

nuomininkas nenaudoja žemės ūkio naudmenų ilgiau kaip 2 metus iš eilės arba

žemės ūkio naudmenas naudoja netinkamai ir dėl to pablogėja jų kokybė, žemės

nuomininkas privalo atlyginti nuomotojui atsiradusius nuostolius.

13

straipsnis. Nuomininko teisė gauti kompensaciją už pastatytus pastatus,

statinius ir

įrenginius

žemės nuomos terminui arba nutraukus žemės nuomos sutartį prieš terminą, už

pastatytus pastatus, statinius ir įrenginius nuomininkui žemės savininkas gali

kompensuoti, o jeigu pastatai lieka buvusio žemės nuomininko nuosavybe,

nuomininkas turi teisę į žemės servitutą, jeigu tai buvo numatyta žemės nuomos

sutartyje arba papildomame rašytiniame susitarime.

kompensacijos dydžio sprendžiami teismine tvarka.

10 straipsnis. Nuomininko

lėšų, sunaudotų žemės ūkio paskirties žemei pagerinti, kompensavimas

Nuomininko lėšos, sunaudotos žemės ūkio

paskirties žemei pagerinti, kompensuojamos nuomininkui tuomet, kai abi šalys

prieš pradedant žemės pagerinimo darbus yra susitarusios (papildomu rašytiniu

susitarimu) dėl šių darbų pobūdžio, masto ir išlaidų dydžio.

11 straipsnis. Nuomotojo

pareiga remontuoti melioracijos įrenginius, kelius, tiltus ir kitus

inžinerinius įrenginius

nuomos sutartis nenumato kitaip, žemės nuomotojas turi remontuoti savo lėšomis

jam priklausančius melioracijos įrenginius, kelius, tiltus, kitus inžinerinius

įrenginius.

dalyje numatyto remonto, kuris atitinkamų valdymo institucijų pripažintas

būtinu ir neatidėliotinu, nuomininkas turi teisę padaryti remontą ir išieškoti

remonto išlaidas, būtinas išnuomoto turto funkcionavimui užtikrinti, iš

nuomotojo teismine tvarka.

12 straipsnis. Nuomininko

pareiga išsaugoti dirvožemį ir jo kokybę, tvarkingai  išlaikyti melioracijos

įrenginius, kelius, tiltus, kitus inžinerinius įrenginius bei želdinius

negali atlikti veiksmų, kuriais būtų sunaikintas ar užteršiamas derlingasis

dirvožemio sluoksnis, privalo savo lėšomis atlikti nuomotojui priklausančių

melioracijos įrenginių, kelių, tiltų, kitų inžinerinių įrenginių smulkius

priežiūros darbus Melioracijos įstatymo nustatyta tvarka, saugoti apsauginius,

kitus želdinius, taip pat užtikrinti teritorijos aplinkosaugos reikalavimus,

jeigu nuomos sutartyje nenumatyta kitaip. Jeigu nuomininkas šių pareigų

nevykdo, nuomotojas turi teisę iš nuomininko išieškoti lėšas nurodytiems

darbams atlikti bei nuostolius, patirtus dėl šiame straipsnyje nurodytų pareigų

nevykdymo, ir nutraukti žemės nuomos sutartį.

ūkio naudmenų ilgiau kaip 2 metus iš eilės arba žemės ūkio naudmenas naudoja

netinkamai ir dėl to pablogėja jų kokybė, žemės nuomininkas privalo atlyginti

nuomotojui atsiradusius nuostolius.

13 straipsnis. Nuomininko

teisė gauti kompensaciją už pastatytus pastatus,  statinius ir įrenginius

nutraukus žemės nuomos sutartį prieš terminą, už pastatytus pastatus, statinius

ir įrenginius nuomininkui žemės savininkas gali kompensuoti, o jeigu pastatai

lieka buvusio žemės nuomininko nuosavybe, nuomininkas turi teisę į žemės

servitutą, jeigu tai buvo numatyta žemės nuomos sutartyje arba papildomame

rašytiniame susitarime.

sprendžiami teismine tvarka.

14 straipsnis.

Žemės nuomos sutarties galiojimas pasikeitus žemės nuomininkui

nuomininkui, su nuomos sutartimi susijusios teisės ir pareigos, jeigu