LegalizeLietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ASMENS DUOMENŲ TEISINĖS APSAUGOS ĮSTATYMO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2000 m. liepos 17 d. Nr. VIII-1852
Vilnius
(Žin., 1996, Nr. 63-1479; 1998, Nr. 31-819)
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENS DUOMENŲ TEISINĖS APSAUGOS ĮSTATYMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Asmens duomenys – bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai.
Ypatingi asmens duomenys – duomenys apie fizinio asmens rasinę ir etninę kilmę, politinius, religinius, filosofinius ar kitus įsitikinimus, narystę profesinėse sąjungose ir politinėse partijose, sveikatą, lytinį gyvenimą, teistumą.
Duomenų valdytojas – juridinis ar fizinis asmuo (taip pat įmonė, neturinti juridinio asmens teisių), kurie vieni arba drauge su kitais nustato asmens duomenų tvarkymo tikslus ir priemones, tvarko asmens duomenis.
Duomenų tvarkytojas – juridinis ar fizinis asmuo (taip pat įmonė, neturinti juridinio asmens teisių), kurie yra duomenų valdytojo įgalioti tvarkyti asmens duomenis.
Duomenų gavėjas – juridinis ar fizinis asmuo (taip pat įmonė, neturinti juridinio asmens teisių), kuriems teikiami asmens duomenys. Šio įstatymo vykdymo priežiūros institucijos, nurodytos 8 ir 25 straipsniuose, taip pat 14 straipsnyje nurodyta Ryšių reguliavimo tarnyba nėra duomenų gavėjai, kai šios institucijos gauna asmens duomenis jų tvarkymo kontrolės tikslu.
Sutikimas – savanoriškas duomenų subjekto leidimas tvarkyti jo asmens duomenis jam žinomu tikslu. Dėl ypatingų asmens duomenų sutikimas išreiškiamas rašytine forma, dėl kitų asmens duomenų – bet kokia forma.
Trečiasis asmuo – juridinis ar fizinis asmuo (taip pat įmonė, neturinti juridinio asmens teisių), išskyrus duomenų subjektą, duomenų valdytoją, duomenų tvarkytoją.
Duomenų tvarkymas – bet kuris su asmens duomenimis atliekamas veiksmas: rinkimas, užrašymas, kaupimas, saugojimas, klasifikavimas, grupavimas, jungimas, keitimas (papildymas ar taisymas), teikimas, paskelbimas, naudojimas ar naikinimas arba veiksmų rinkinys.
Duomenų teikimas – asmens duomenų atskleidimas, perdavimas, sąlygų susipažinti su jais sudarymas įvairiomis priemonėmis.
Susisteminta rinkmena – rinkmena asmens duomenų, sistemiškai išdėstytų pagal tam tikrus su asmeniu susijusius kriterijus, leidžiančius lengviau surasti asmens duomenis rinkmenoje.
Vidaus administravimas – veikla, kuria užtikrinamas duomenų valdytojo savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, personalo valdymas, turimų materialinių–finansinių išteklių valdymas ir naudojimas, raštvedybos tvarkymas).
Išankstinė patikra – procedūrų, numatomų naudoti tvarkant asmens duomenis, išankstinis patikrinimas siekiant nustatyti jų veiksmingumą ir teisingumą.
Tiesioginė rinkodara – veikla, kuri skirta paštu, telefonu arba kitokiu tiesioginiu būdu siūlyti asmenims prekes ar paslaugas ir teirautis jų nuomonės dėl siūlomų prekių ar paslaugų.
ANTRASIS SKIRSNIS
ASMENS DUOMENŲ TVARKYMAS
3 straipsnis. Duomenų valdytojo pareigos
Duomenų valdytojo pareiga yra užtikrinti, kad asmens duomenys būtų:
1) renkami apibrėžtais ir teisėtais tikslais, nustatytais prieš renkant asmens duomenis, ir po to tvarkomi su šiais tikslais suderintais būdais;
2) tvarkomi tiksliai ir teisėtai;
3) tikslūs ir, jei reikia dėl asmens duomenų tvarkymo, nuolat atnaujinami;
4) tokios apimties, kuri būtina asmens duomenims tvarkyti.
4 straipsnis. Asmens duomenų saugojimas ir sunaikinimas
Asmens duomenys saugomi ne ilgiau, nei to reikalauja duomenų tvarkymo tikslai. Kai asmens duomenys nebereikalingi jų tvarkymo tikslams, jie sunaikinami, išskyrus tuos, kurie įstatymų nustatytais atvejais turi būti perduoti valstybiniams archyvams.
Asmens duomenų perdavimo valstybiniams archyvams tvarką nustato Lietuvos archyvų departamentas.
5 straipsnis. Asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijai
Asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu:
1) duomenų subjektas duoda sutikimą tvarkyti savo asmens duomenis;
2) sudaroma arba vykdoma sutartis, kai viena iš šalių yra duomenų subjektas;
3) pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyti asmens duomenis;
4) siekiama apsaugoti duomenų subjekto gyvybę ir kai duomenų subjektas nepajėgia duoti sutikimo;
5) įgyvendinami valstybės valdžios ir valdymo bei savivaldybių įstaigų įgaliojimai, suteikti duomenų valdytojui arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys;
6) reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni.
Ypatingi asmens duomenys gali būti tvarkomi tik tais atvejais, kai:
1) duomenų subjektas duoda raštišką sutikimą;
2) tai yra būtina darbo ar valstybės tarnybos tikslu duomenų valdytojo teisėms ir prievolėms darbo teisės srityje įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais;
3) reikia apsaugoti duomenų subjekto arba kito asmens gyvybę, kai duomenų subjektas nepajėgia duoti sutikimo arba yra teismo pripažintas neveiksniu;
4) asmens duomenis tvarko fondas, asociacija, profesinė sąjunga, politinė partija ar kita ne pelno organizacija savo veiklos tikslu, jei tvarkomi asmens duomenys yra susiję su šios organizacijos nariais arba su asmenimis, kurie nuolat kitaip dalyvauja jos veikloje. Šie asmens duomenys negali būti teikiami trečiajam asmeniui be duomenų subjekto sutikimo;
5) duomenų subjektas asmens duomenis paskelbė viešai;
6) jie yra reikalingi bylai nagrinėti teisme.
Duomenys apie asmens sveikatą (jos būklę, diagnozę, prognozę ir gydymą) taip pat gali būti tvarkomi šio įstatymo 10 straipsnyje ir sveikatos sritį reglamentuojančių įstatymų nustatytais tikslais ir tvarka.
Asmens duomenys, surinkti kitais tikslais, gali būti tvarkomi istoriniais ar mokslinio tyrimo tikslais, jeigu yra nustatytos tinkamos asmens duomenų apsaugos priemonės.
6 straipsnis. Asmens duomenų teikimo formos
Asmens duomenys šio įstatymo nustatytais atvejais teikiami pagal duomenų valdytojo ir duomenų gavėjo sudarytą asmens duomenų teikimo sutartį (daugkartinio teikimo atveju) arba duomenų gavėjo prašymą (vienkartinio teikimo atveju). Sutartyje turi būti nurodyta asmens duomenų naudojimo tikslas, sąlygos ir tvarka. Prašyme turi būti nurodytas duomenų naudojimo tikslas.
7 straipsnis. Asmens kodo naudojimas
Asmens kodas – unikali skaitmenų seka, kuri asmeniui suteikiama Gyventojų registro įstatyme nustatyta tvarka. Jo naudojimui taikomos tik šio straipsnio nuostatos.
Asmens kodą be duomenų subjekto sutikimo galima naudoti tik:
1) jei tokia teisė yra nustatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose;
2) atliekant mokslinį arba statistinį tyrimą. Šiuo atveju taikomos atitinkamai 11 ir 12 straipsnių nuostatos;
3) institucijose, įstaigose ir įmonėse, kurių veikla susijusi su paskolų suteikimu ir skolų išieškojimu, draudimu ar nuomos verslu, sveikatos apsaugos ir socialinio draudimo bei kitų socialinės globos institucijų veikloje, taip pat švietimo įstaigų, mokslo ir studijų institucijų veikloje.
8 straipsnis. Asmens duomenų tvarkymas ir visuomenės informavimo laisvės derinimas
Asmens duomenų tvarkymą žurnalistikos, meninės ir literatūrinės raiškos bei kitais visuomenės informavimo tikslais prižiūri institucijos, numatytos Visuomenės informavimo įstatyme. Šiais atvejais asmens duomenų tvarkymui taikomos tik šio įstatymo 1, 2, 3, 4, 7, 21, 28 ir 29 straipsnių nuostatos.
9 straipsnis. Asmens duomenų tvarkymas socialinės globos tikslais
Socialinių paslaugų teikėjai, atlikdami savo funkcijas socialinio draudimo ir kitais socialinės globos tikslais, asmens duomenis vieni kitiems teikia be duomenų subjekto sutikimo.
10 straipsnis. Asmens duomenų tvarkymas sveikatos apsaugos tikslais
Asmens duomenis apie asmens sveikatą (jos būklę, diagnozę, prognozę ir gydymą) gali tvarkyti sveikatos apsaugos sistemos darbuotojas. Pagal sveikatos sistemą ar pacientų teises reglamentuojančius įstatymus, Vyriausybės nutarimus bei Sveikatos apsaugos ministerijos teisės aktus šis darbuotojas privalo saugoti asmens sveikatos paslaptį.
Asmens duomenys apie asmens sveikatą (jos būklę, diagnozę, prognozę ir gydymą) gali būti tvarkomi tokiais tikslais:
1) prevencinės (profilaktinės) medicinos;
2) medicininės diagnostikos;
3) sveikatos priežiūros ir gydymo;
4) sveikatos apsaugos sistemos valdymo.
Asmens duomenys mokslinio medicininio tyrimo tikslu tvarkomi vadovaujantis Biomedicininių tyrimų etikos įstatymu.
11 straipsnis. Asmens duomenų tvarkymas mokslinio tyrimo tikslais
Atliekant mokslinį tyrimą, asmens duomenys be duomenų subjekto sutikimo tvarkomi tik tuomet, jeigu tyrimo negalima atlikti nenustačius asmens tapatybės. Tokiu atveju tyrimo programą turi patvirtinti Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Moksliniam tyrimui panaudoti asmens duomenys turi būti nedelsiant pakeisti taip, kad nebūtų galima nustatyti duomenų subjekto tapatybės.
Moksliniam tyrimui surinkti ir saugomi asmens duomenys negali būti naudojami kitais tikslais.
Tais atvejais, kai atliekamiems tyrimams nėra būtini asmens tapatybę nustatantys duomenys, duomenų valdytojas teikia duomenų gavėjui tokius asmens duomenis, iš kurių negalima nustatyti asmens tapatybės.
Tyrimo rezultatai skelbiami kartu su asmens duomenimis, jeigu duomenų subjektas duoda sutikimą.
12 straipsnis. Asmens duomenų tvarkymas statistikos tikslais
Asmens duomenų tvarkymas statistikos tikslais yra statistinių tyrimų vykdymas, jų rezultatų teikimas bei saugojimas.
Asmens duomenys, surinkti ne statistikos tikslais, gali būti naudojami oficialiosios statistikos informacijai rengti, jeigu šiame ir kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.
Asmens duomenys, surinkti statistikos tikslais, gali būti teikiami ir naudojami ne statistikos tikslais Statistikos įstatyme nustatyta tvarka ir atvejais.
Asmens duomenys, surinkti skirtingiems statistikos tikslams, lyginami ir jungiami tik tuo atveju, jeigu užtikrinama asmens duomenų apsauga nuo neteisėto naudojimo ne statistikos tikslais.
Ypatingi asmens duomenys statistikos tikslais renkami tik tokia forma, kuri neleistų tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti duomenų subjekto tapatybę, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.
13 straipsnis. Asmens duomenų tvarkymas tiesioginės rinkodaros tikslais
Asmens duomenys gali būti tvarkomi tiesioginės rinkodaros tikslais, jeigu juos renkant yra nustatoma asmens duomenų saugojimo trukmė.
Asmens duomenys negali būti tvarkomi tiesioginės rinkodaros tikslais, jeigu duomenų subjektas nesutinka dėl savo asmens duomenų tvarkymo. Duomenų subjektas turi būti supažindintas su savo teise nesutikti dėl savo asmens duomenų tvarkymo.
14 straipsnis. Asmens duomenų tvarkymas telekomunikacijų srityje
Asmens duomenų tvarkymas telekomunikacijų srityje yra asmens duomenų tvarkymas, susijęs su bendrųjų telekomunikacijų paslaugų teikimu bendraisiais telekomunikacijų tinklais, ypač skaitmeniniu visuminių paslaugų tinklu ir bendraisiais judriaisiais skaitmeniniais tinklais.
Asmens duomenys negali būti tvarkomi viešuose abonentų sąrašuose, jeigu duomenų subjektas nesutinka dėl savo asmens duomenų tvarkymo. Duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas privalo supažindinti duomenų subjektą su jo teise nesutikti dėl jo asmens duomenų tvarkymo.
Abonento (duomenų subjekto) sutikimu viešuose spausdintuose ar elektroniniuose abonentų sąrašuose pateikiami tik abonento vardas, pavardė, telefono numeris ir adresas. Jeigu abonentas nesutinka, duomenų valdytojai (telekomunikacijų paslaugų teikėjas ir telekomunikacijų operatorius) privalo neteikti jo asmens duomenų. Viešuose elektroniniuose abonentų sąrašuose neturi būti leidžiama asmens duomenų paieška pagal abonento telefono numerį. Draudžiama pagal abonento telefono numerį teikti jo asmens duomenis tretiesiems asmenims, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip.
Abonentui detali sąskaita už jam suteiktas telekomunikacijų paslaugas išduodama, kai jis pateikia prašymą. Telekomunikacijų paslaugų teikėjas ar telekomunikacijų tinklų operatorius detalioje sąskaitoje pateikia abonento, kuriam buvo skambinama, numerį, vykusių pokalbių ar paslaugų rūšį, pradžią (datą ir laiką), trukmę ir kainą.
Su bendrųjų telekomunikacijų paslaugų abonentu susiję srauto duomenys (abonento numeris, adresas, abonento, kuriam buvo skambinama, numeris, vykusių pokalbių ar paslaugų rūšis, pradžia, trukmė) turi būti panaikinti ar padaryti tokie, kad pagal juos nustatyti asmens tapatybę būtų galima ne anksčiau kaip po 3 metų nuo pokalbio pabaigos.
Telekomunikacijų paslaugas teikiančių įmonių darbuotojams leidžiama tvarkyti šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytus srauto ir sąskaitų duomenis tik tiek, kiek yra būtina atliekant tarnybines pareigas.
Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytus srauto duomenis ginčams tarp bendrųjų telekomunikacijų paslaugų teikėjų ir jų abonentų spręsti.
Duomenų valdytojai (telekomunikacijų paslaugų teikėjas ir telekomunikacijų operatorius) privalo užtikrinti telekomunikacijų tinklo saugumą šio įstatymo 21 straipsnio nustatyta tvarka. Iškilus telekomunikacijų tinklo ar jo dalies pažeidimo grėsmei, bendrųjų telekomunikacijų paslaugų teikėjas privalo informuoti abonentus, kurie naudojasi to tinklo ar jo dalies teikiamomis paslaugomis, apie galimą tinklo saugumo pažeidimo grėsmę.
TREČIASIS SKIRSNIS
DUOMENŲ SUBJEKTO TEISĖS
15 straipsnis. Duomenų subjekto teisės
Duomenų subjektas įstatymų nustatyta tvarka turi teisę:
1) žinoti (būti informuotas) apie savo asmens duomenų tvarkymą;
2) susipažinti su savo asmens duomenimis ir kaip jie yra tvarkomi;
3) reikalauti ištaisyti ar sunaikinti savo asmens duomenis 18 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais;
4) nesutikti dėl savo asmens duomenų tvarkymo.
Duomenų valdytojas privalo sudaryti sąlygas duomenų subjektui įgyvendinti šiame straipsnyje nustatytas teises, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai reikia užtikrinti:
1) valstybės saugumą ar gynybą;
2) viešąją tvarką, nusikaltimų prevenciją, tyrimą, nustatymą ar baudžiamąjį persekiojimą;
3) svarbius valstybės ekonominius ar finansinius interesus;
4) tarnybinės ar profesinės etikos pažeidimų nustatymą.
Duomenų valdytojas turi konkrečiais motyvais pagrįsti atsisakymą vykdyti duomenų subjekto prašymą, išreikštą rašytine forma, ir pateikti jam atsakymą raštu. Duomenų subjektas gali skųsti duomenų valdytojo atsisakymą Vyriausybės įgaliotai institucijai per 30 kalendorinių dienų nuo atsakymo gavimo, o Vyriausybės įgaliotos institucijos atsakymą – teismui įstatymų nustatyta tvarka.
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.