Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymas

Šio įstatymo paskirtis – nustatyti Garantinio fondo sudarymo ir administravimo pagrindus, išmokų iš Garantinio fondo rūšis, dydžius ir skyrimo tvarką ir šio įstatymo nustatyta tvarka užtikrinti minimalų darbuotojų apsaugos lygį jų darbdaviui tapus nemokiam.

Šiuo įstatymu įgyvendinamas Europos Sąjungos teisės aktas, nurodytas šio įstatymo priede.

Garantinis fondas yra valstybės išteklių fondas.

Garantinį fondą administruoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) įgaliota institucija, vadovaudamasi Garantinio fondo nuostatais. Garantinio fondo nuostatus tvirtina Vyriausybė.

Garantinis fondas administruojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais.

Išmokos iš Garantinio fondo skiriamos:

Jeigu šio straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti juridiniai asmenys, valstybių narių juridinių asmenų ar kitų organizacijų padaliniai, fiziniai asmenys atitinkama veikla verčiasi ne mažiau kaip dviejų valstybių narių teritorijose, šis įstatymas taikomas jų darbuotojams, kurie nuolat dirba Lietuvos Respublikoje.

Juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių, fizinių asmenų, nurodytų šio straipsnio 4 dalyje (toliau – darbdaviai), kurie atitinkama veikla verčiasi ne mažiau kaip dviejų valstybių narių teritorijose, darbuotojai laikomi nuolat dirbančiais Lietuvos Respublikoje, jeigu jie Lietuvos Respublikoje faktiškai vykdo pagrindinius įsipareigojimus darbdaviui. Jeigu neįmanoma nustatyti, ar darbuotojas nuolat dirba Lietuvos Respublikoje, laikoma, kad darbuotojas dirba valstybėje narėje, kurioje yra jo darbovietė.

Sprendžiant dėl nemokumo procesų, pradėtų kitoje valstybėje narėje, lygiavertiškumo Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytam bankroto procesui, atsižvelgiama į kitoje valstybėje narėje priimtus sprendimus dėl nemokumo procesų, kurie nurodyti 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 1 tomas, p. 191), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. birželio 9 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 583/2011 (OL 2011 L 160, p. 52), A priede.

Išmokos iš Garantinio fondo skiriamos darbuotojams, dirbusiems iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą arba kreditorių susirinkimo nutarimo bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka priėmimo dienos, neatsižvelgiant į tai, ar jų darbo santykiai tęsiasi, ar darbo sutartis baigėsi darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat neatsižvelgiant į darbo sutarties rūšį.

Garantinio fondo lėšas sudaro:

Garantinio fondo lėšos kaupiamos ir saugomos Lietuvos Respublikos valstybės iždo (toliau – valstybės iždas) bendrojoje sąskaitoje.

Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų įmokų dydis yra lygus 0,2 procento priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio, nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, dydžiui.

Įmokos skaičiuojamos ir mokamos nuo tos dienos, už kurią darbuotojams pradedamas skaičiuoti darbo užmokestis. Įmokos mokamos kartą per mėnesį, tačiau iki 50 eurų per metus dydžio įmokos gali būti mokamos kartą per metus, nuo 51 iki 100 eurų – du kartus per metus. Įmokos sumokamos ne vėliau kaip per 15 dienų po ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Kai įmokos mokamos kartą per metus, ataskaitinio laikotarpio pabaiga laikoma gruodžio 31 d., kai mokamos du kartus per metus – birželio 30 d. ir gruodžio 31 d.

Įmokos į Garantinį fondą administruojamos pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą.

Laikinai laisvas Garantinio fondo lėšas valdo ir sprendimus dėl šių lėšų investavimo finansų ministro nustatyta tvarka priima Lietuvos Respublikos finansų ministerija (toliau – Finansų ministerija), garantuodama, kad reikalingos investuotos lėšos, taip pat investavimo metu gautos pajamos būtų laiku grąžinamos į valstybės iždo bendrąją sąskaitą išmokų iš Garantinio fondo skyrimo tęstinumui užtikrinti. Laikinai laisvomis Garantinio fondo lėšomis laikomos valstybės iždo bendrojoje sąskaitoje esančios Garantinio fondo lėšos, kurios laikinai neskiriamos išmokoms iš Garantinio fondo, nenaudojamos banko operacijoms ir išlaidoms, susijusioms su šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų paraiškų parengimu, taip pat Garantinio fondo administravimo ir laikinai laisvų Garantinio fondo lėšų investavimo išlaidoms apmokėti.

Garantinio fondo lėšos naudojamos šioms iki paraiškos skirti lėšas iš Garantinio fondo (toliau – paraiška) pateikimo Garantinio fondo administratoriui dienos darbuotojams neišmokėtoms išmokoms:

Skiriant šio straipsnio 1 dalyje nurodytas išmokas, Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka paskirto įmonės administratoriaus, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – Fizinių asmenų bankroto įstatymas) nustatyta tvarka paskirto bankroto administratoriaus ar asmens, kitoje valstybėje narėje atliekančio įmonės administratoriaus ar bankroto administratoriaus funkcijas atitinkančias funkcijas, (toliau – administratorius) prašymu, Garantinio fondo lėšos naudojamos:

Garantinio fondo lėšos taip pat naudojamos Garantinio fondo administravimo išlaidoms apmokėti Garantinio fondo nuostatuose nustatyta tvarka ir laikinai laisvų Garantinio fondo lėšų investavimo išlaidoms apmokėti finansų ministro nustatyta tvarka.

Išmokų iš Garantinio fondo dydis skaičiuojamas pagal teismo nutartimi ar kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintus darbuotojų reikalavimus, susijusius su darbo santykiais, apskaičiuotus pagal personalo ir buhalterinės apskaitos dokumentus ir susidariusius iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą ar kreditorių susirinkimo nutarimo bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka priėmimo dienos ir už laikotarpį, ne ilgesnį kaip du mėnesiai nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą ar kreditorių susirinkimo nutarimo bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka priėmimo dienos. Išmokos, numatytos šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, skaičiuojamos nutraukiant darbo sutartį.

Kai administratorius pateikia pagrindimą dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, pagal kuriuos apskaičiuojamos išmokos iš Garantinio fondo, nebuvimo, bet yra duomenų, patvirtinančių darbuotojų teisę gauti su darbo santykiais susijusią išmoką iš Garantinio fondo, jiems skiriamos Garantinio fondo lėšos, kurių suma sudaro ne daugiau kaip tris minimaliąsias mėnesines algas.

Apskaičiuojant iš Garantinio fondo skiriamas lėšas, taikomas minimaliosios mėnesinės algos dydis, galiojantis teismo nutarties iškelti bankroto bylą arba kreditorių susirinkimo nutarimo bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka priėmimo dieną.

Garantinio fondo lėšos, kai darbdavys neturi pakankamai nuosavų lėšų atsiskaityti su darbuotojais, kurių reikalavimai yra patvirtinti teismo nutartimi ar kreditorių susirinkimo nutarimu, skiriamos pagal administratoriaus Garantinio fondo administratoriui pateiktą paraišką.

Paraiškoje nurodoma darbdavio įsiskolinimų darbuotojams suma, prašoma skirti išmokų iš Garantinio fondo suma, darbuotojų, kuriems prašoma skirti išmokas iš Garantinio fondo, sąrašai ir jiems prašomų skirti išmokų iš Garantinio fondo pagal išmokų rūšis suma, prašomos skirti lėšos kredito pervedimams apmokėti, taip pat nurodomos išlaidos, susijusios su paraiškos parengimu, ir kiti Garantinio fondo nuostatuose nurodyti būtini duomenys ir pridedami dokumentai sprendimui dėl Garantinio fondo lėšų skyrimo priimti. Už paraiškoje nurodytų duomenų atitiktį personalo ir buhalterinės apskaitos dokumentams administratorius atsako Įmonių bankroto įstatymo arba Fizinių asmenų bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

Administratorius paraišką Garantinio fondo administratoriui pateikia per vieną mėnesį nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos ar kreditorių susirinkimo nutarimo patvirtinti kreditorių reikalavimus priėmimo dienos.

Garantinio fondo administratorius ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo paraiškos gavimo dienos išnagrinėja paraišką ir pateikia ją Garantinio fondo tarybai. Garantinio fondo taryba ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo paraiškos iš Garantinio fondo administratoriaus gavimo dienos priima sprendimą dėl Garantinio fondo lėšų skyrimo.

Išmokos iš Garantinio fondo neskiriamos:

Garantinio fondo tarybos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Kai Garantinio fondo taryba priima sprendimą dėl Garantinio fondo lėšų skyrimo, Garantinio fondo administratorius su administratoriumi sudaro Garantinio fondo lėšų pervedimo sutartį (toliau – sutartis). Sutartyje turi būti nurodyta skiriama Garantinio fondo lėšų suma, jų naudojimo tvarka, sąskaita Garantinio fondo lėšoms pervesti, informacija apie šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą atvejį dėl išmokų iš Garantinio fondo nepervedimo, Garantinio fondo administratoriaus ir administratoriaus įsipareigojimai ir atsakomybė.

Administratorius ne vėliau kaip per 30 dienų nuo Garantinio fondo lėšų pervedimo į sutartyje nurodytą sąskaitą dienos perveda darbuotojams jiems skirtas išmokas. Pervestos ir pagal paskirtį nepanaudotos Garantinio fondo lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šiame punkte nurodyto termino pabaigos grąžinamos į valstybės iždo bendrąją sąskaitą.