Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas

Redagavo: Ramun? L??ait? (1997

Įstatymas

paskelbtas: Žin., 1996, Nr. 73-1742

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

DRAUDIMO

ĮSTATYMAS

1996 m. liepos

10 d. Nr. I-1456

Vilnius

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo

paskirtis

reglamentuoti draudimo įmonių bei draudimo tarpininkų veiklą, kad draudimo

sistema būtų stabili, patikima, efektyvi ir saugi.

draudimo įmonių steigimo, licencijavimo sąlygas bei tvarką, jų veiklos

reorganizavimo bei likvidavimo ypatumus, taip pat leidimų draudimo brokeriams

išdavimo tvarką.

draudimo veiklos metu atsirandančius santykius tarp draudimo įmonių, draudimo

tarpininkų ir fizinių bei juridinių asmenų, draudimo įmonių tarpusavio

santykius, taip pat nustato pagrindinius draudimo veiklos valstybinio

reguliavimo principus.

brokeriai vadovaujasi Akcinių bendrovių įstatymu, kitais teisės aktais, taip

pat savo įstatais, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip.

įstatymai su draudimu susijusiems santykiams taikomi tiek, kiek jie

neprieštarauja šiam įstatymui.

socialinio draudimo santykių, išskyrus valstybinio socialinio draudimo įmokos

dalies kaupimą (toliau – pensijų kaupimas) draudimo įmonėse, numatytą Pensijų

sistemos reformos įstatyme. Draudimo įmonių, vykdančių pensijų kaupimą,

steigimo, licencijavimo, veiklos, pabaigos, pertvarkymo, bankroto ir veiklos

valstybinės priežiūros ypatumus nustato Pensijų kaupimo įstatymas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1708,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 75-3474 (2003-07-30)

2 straipsnis. Pagrindinės

įstatyme vartojamos sąvokos

Šiame įstatyme:

1) draudimo veikla – finansinė ūkinė

veikla, kuria siekiama apsaugoti fizinių ir juridinių asmenų turtinius

interesus, įvykus šio įstatymo ar draudimo sutartyje nustatytiems įvykiams

(draudiminiams įvykiams), panaudojant rezervus ir draudimo techninius

atidėjimus, sudaromus iš minimų asmenų mokamų įmokų (draudimo įmokų) bei

pajamų, gautų jas investavus šio įstatymo nustatyta tvarka. Draudimo veikla

taip pat laikoma pensijų kaupimo draudimo įmonėse veikla, vykdoma pagal Pensijų

kaupimo įstatymą;

2) draudėjas –

asmuo, sudaręs su draudimo įmone draudimo sutartį ir privalantis mokėti

draudimo įmokas (premijas) bei turintis teisę gauti atsitikus draudiminiam

įvykiui draudimo išmoką;

3) draudimo

įmonė (draudikas) – įmonė, šio įstatymo nustatyta tvarka gavusi draudimo

veiklos licenciją ir vykdanti draudimo, taip pat su draudimu susijusią veiklą.

Šiame įstatyme vartojamos sąvokos „draudimo įmonė“ ir „draudikas“ apima ir

Lietuvos Respublikoje įsteigtą užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos

organizacijos narė, draudimo įmonės filialą, išskyrus šio įstatymo 27–33

straipsniuose, 34 straipsnio 1 dalyje, 35–40 straipsniuose, 54 straipsnyje, 63

straipsnio 2, 9, 11 ir 19 punktuose, 65 straipsnio 1 dalies 7, 10 ir 11

punktuose, 67 straipsnyje, 68 straipsnio 2 punkte ir 69 straipsnyje vartojamą

draudimo įmonės sąvoką;

3(1))

užsienio valstybės draudimo įmonė – draudimo įmonė, įregistruota

užsienio valstybėje ir turinti joje buveinę;

4) apdraustasis

– draudėjo nurodytas ir draudimo sutartyje įvardytas asmuo, kurio turtiniai

interesai yra draudžiami;

5) naudos gavėjas -

draudimo sutartyje draudėjo valia nurodytas arba apdraustojo paskirtas asmuo,

kuris draudimo sutartyje nustatytomis sąlygomis įgyja teisę į draudimo

išmoką;

6) tretysis asmuo -

asmuo, kurio draudėjas nenurodo draudimo sutartyje, bet kuris draudimo rūšies

taisyklėse nurodytomis sąlygomis įgyja teisę į draudimo išmoką;

7) draudimo rūšies

taisyklės - pagal atskirą draudimo grupę draudimo įmonės nustatytos

draudimo rūšies sąlygos, pagal kurias draudimo įmonė, turėdama Valstybinės draudimo

priežiūros tarnybos leidimą, vykdo savanoriškąjį draudimą;

8) draudiminis įvykis

• draudimo sutartyje ar šio įstatymo nustatytas atsitikimas, kuriam įvykus,

draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas ar tretysis asmuo įgyja teisę į

draudimo išmoką;

9) draudimo suma -

draudimo sutartyje ar šio įstatymo nustatyta suma, kuria draudžiami turtiniai

interesai;

10) draudimo įmoka

(premija) - draudimo sutartyje ar šio įstatymu nustatyti draudėjui

privalomi mokėjimai už draudiminę apsaugą;

11) draudimo išmoka -

išmokos, numatytos atitinkamose draudimo rūšies taisyklėse, kurias draudimo

įmonė, remdamasi šį įvykį patvirtinančiais oficialiais dokumentais, privalo

mokėti draudėjui, apdraustajam, naudos gavėjui, tretiesiems asmenims įvykus

draudimo sutartyje ar šio įstatymo nustatytam draudiminiam įvykiui;

12) draudimo liudijimas

(polisas) - oficialus dokumentas, kuriuo patvirtinamas draudimo sutarties

sudarymas;

13) draudimo rizika -

tikimybė įvykti draudiminiam įvykiui;

14) perdraudimas -

draudimo įmonės prisiimtos draudimo rizikos dalies perdavimas kitai draudimo

arba perdraudimo įmonei;

15) perdraudėjas -

draudimo įmonė, perdavusi savo prisiimtos rizikos dalį kitai draudimo ar

perdraudimo įmonei;

16) perdraudikas -

draudimo ar perdraudimo įmonė, perėmusi tam tikrą rizikos dalį iš kitos

draudimo įmonės;

17) draudimo tarpininkas

• draudimo agentas ir (ar) draudimo brokeris, kurių paslaugomis turi teisę

naudotis draudimo įmonės ir draudėjai;

18)

draudimo agentas – juridinis asmuo, veikiantis vienos ar dviejų skirtingų

draudimo šakų veiklą vykdančių draudimo įmonių vardu ir lėšomis pagal pavedimo

sutartį;

19) draudimo brokeris

• juridinis asmuo (akcinė arba uždaroji akcinė bendrovė), vykdantis draudimo

brokerio funkcijas draudėjo pavedimu;

20) kontroliuojantis

asmuo – fizinis ar juridinis asmuo, kuris tiesiogiai ar (ir) netiesiogiai

(per kitus asmenis) kontroliuoja juridinį asmenį vienu iš šių būdų:

1) turėdamas

akcijų (pajų ar kitokių kapitalo dalių), suteikiančių teisę į daugiau kaip

20 procentų balsų juridinio asmens dalyvių susirinkime;

2) turėdamas

teisę skirti (išrinkti) ar atšaukti administracijos vadovą, daugiau negu pusę

valdybos ar stebėtojų tarybos narių (juos atitinkančių valdymo organų narių);

3) būdamas

akcininkas (pajininkas, narys) ir pagal susitarimą su kitais akcininkais

(pajininkais, nariais) valdo daugiau kaip 20 procentų balsų juridinio asmens

dalyvių susirinkime;

4) faktiškai

kontroliuodamas šio asmens priimamus sprendimus (dėl didesnės negu kitų asmenų

akcijų (pajų ar kitokių kapitalo dalių) dalies valdymo, sudarytų sutarčių ar

kitų aplinkybių).

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-362,

97.07.01, Žin., 1997, Nr.67-1652 (97.07.16)

Nr. VIII-494,

97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2623 (97.11.19)

Nr. VIII-1587, 00.03.23, Žin., 2000,

Nr.29-803 (00.04.07)

Nr. IX-333, 2001 05 22, Žin., 2001, Nr.

48-1657 (2001 06 06)

Nr. IX-898,

2002-05-23, Žin., 2002, Nr. 60-2411 (2002-06-19)

Nr. IX-1708,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 75-3474 (2003-07-30)

3 straipsnis. Draudimo

objektas

Draudimo objektai gali būti

turtiniai interesai:

1) susiję su asmens gyvenimo

trukme, sutuoktuvėmis, gimimu, kapitalo kaupimu;

2) susiję su kūno

sužalojimais, taip pat su nelaimingais atsitikimais ir ligomis;

3) susiję su turto valdymu,

naudojimu, disponavimu;

4) susiję su draudėjo

padaryta žala fizinio asmens turtui ar tam fiziniam asmeniui, taip pat žala,

padaryta juridiniam asmeniui.

4 straipsnis. Draudimo

formos

privalomasis ir savanoriškasis.

rūšis ir pagrindines nuostatas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.

vykdomas draudėjo ir draudimo įmonės susitarimu, patvirtintu draudimo

sutartimi.

5 straipsnis. Draudimo šakos

ir grupės

gyvybės ir ne gyvybės draudimas.

priskiriamos šios grupės:

1) sutuoktuvinis ir gimimų

draudimas;

2) gyvybės draudimas, kai

investavimo rizika tenka draudėjui;

3) gyvybės draudimas ( kiek

nenumatyta 1 ir 2 punktuose);

4) pensijų

kaupimo veikla.

priskiriamos šios grupės:

1) draudimas nuo nelaimingų

atsitikimų;

2) draudimas ligos atvejui;

3) sausumos transporto

priemonių, išskyrus geležinkelio transporto priemones, draudimas;

4) geležinkelio transporto

priemonių draudimas;

5) skraidymo aparatų

draudimas;

6) laivų (jūrų, ežerų, upių

ir kanalų) draudimas;

7) vežamų krovinių draudimas;

8) turto (išskyrus 3, 4, 5,

6, 7 punktus) draudimas nuo gaisro ar gamtinių jėgų;

9) turto draudimas nuo kitų

žalų (išskyrus 8 punktą);

10) sausumos transporto

priemonių civilinės atsakomybės draudimas;

11) skraidymo aparatų

civilinės atsakomybės draudimas;

12) laivų (jūrų, ežerų, upių

ir kanalų) civilinės atsakomybės draudimas;

13) bendrosios civilinės

atsakomybės draudimas;

14) kredito draudimas;

15) laidavimo draudimas;

16) finansinių nuostolių

draudimas;

17) teismo išlaidų

draudimas;

18) pagalbos draudimas.

draudimo įmonė gali vykdyti šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytą

ne gyvybės draudimą.

grupės rizika negali būti įtraukta į kitą šios šakos grupę, išskyrus, kai

rizika:

1) yra susijusi su

pagrindine rizika;

2) yra susijusi su tuo pačiu

objektu, kurį apima pagrindinė rizika.

straipsnio 3 dalies 14 ir 15 punktuose nurodytų grupių rizika negali būti

įtraukta kaip papildoma į kitas grupes. Šio straipsnio 3 dalies 17 punkte

nurodytos grupės rizika gali būti įtraukta į kitas grupes kaip papildoma rizika

tik šio straipsnio 5 dalyje numatytomis sąlygomis ir tik tais atvejais, kai ji

yra susijusi su jūrų laivų naudojimu arba kai pagrindinė rizika priklauso šio

straipsnio

3 dalies 18 punkte nurodytai grupei.

kodekso 6.448 straipsnio 1 dalyje numatytas rentos mokėtojo pareigos perdavimas

galimas rentos mokėtojui sudarant draudimo sutartį su gyvybės draudimo įmone ir

sumokant draudimo įmoką, lygią rentos vertei.

straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą pensijų kaupimo veiklą reglamentuoja

Pensijų kaupimo įstatymas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-333, 2001 05 22, Žin., 2001, Nr.

48-1657 (2001 06 06)

Nr. IX-1708,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 75-3474 (2003-07-30)

ANTRASIS

SKIRSNIS

DRAUDIMO SUTARTIS, PERDRAUDIMAS IR BENDRASIS DRAUDIMAS

Antrojo skirsnio pavadinimas keistas:

Nr. IX-746,

2002-02-28, Žin., 2002, Nr. 29-1033 (2002-03-20)

6 straipsnis.

Draudimo rūšies taisyklės

rūšies taisyklėse turi būti nustatyta:

1) atvejai, kada

draudimo sutartys sudaromos pagal pateiktą draudėjo rašytinį prašymą sudaryti

draudimo sutartį, tokio rašytinio prašymo forma ir turinys;

2) draudiminiai

įvykiai;

3)

nedraudiminiai įvykiai, kurių atveju draudikas neprivalo mokėti draudimo

išmokų;

4) draudimo

objektai;

5) draudimo

sumų, draudimo įmokų dydžių apskaičiavimo tvarka ir mokėjimo pagrindai bei

atsakomybė ir pasekmės dėl jų nesilaikymo;

6) dvigubo

draudimo, nevisiško draudimo ir papildomo draudimo sąlygos;

7) ikisutartinės

draudėjo ir draudiko teisės ir pareigos;

8) draudiko,

draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ir trečiojo asmens teisės ir pareigos

draudimo sutarties galiojimo metu;

9) žalos

nustatymo tvarka;

10) draudimo

išmokų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka bei terminai;

11) draudimo

sutarties pakeitimo ir nutraukimo sąlygos;

12) šalių

tarpusavio atsiskaitymo nutraukus draudimo sutartį tvarka;

13) draudiko

teisių ir pareigų pagal draudimo sutartį perleidimo kitam ar kitiems draudikams

tvarka, draudimo sutarties nutraukimo tvarka draudėjui nesutinkant su draudiko

ketinimu perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartį kitam ar kitiems

draudikams, atsiskaitymo su draudėju, kuris, nesutikdamas su draudiko ketinimu

perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartį kitam ar kitiems

draudikams, nutraukė draudimo sutartį, tvarka;

14) ginčų tarp

draudėjo ir draudiko sprendimo tvarka;

15) kitos

draudimo sąlygos, kurias nustato Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie

Finansų ministerijos (toliau – Priežiūros tarnyba) valdyba.

draudiko susitarimu gali būti sudarytos atskiros (individualios) draudimo

sutartys, numatančios nestandartines sąlygas, kurios nustatomos sudarant

draudimo sutartį.

pačias ar panašias nestandartines sąlygas sudaromos daugiau kaip trys draudimo

sutartys, draudikas privalo šio įstatymo nustatyta tvarka gauti leidimą naujai

draudimo rūšiai arba leidimą pakeisti draudimo rūšies taisykles, jei atskiros

(individualios) draudimo sutartys yra tos rūšies, kuriai draudikas leidimą jau

yra gavęs.

rengdamas draudimo rūšies taisykles ir sudarydamas draudimo sutartis, privalo

vadovautis Priežiūros tarnybos valdybos nustatytomis bendrosiomis draudimo

rūšies sąlygomis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-746, 2002-02-28,

Žin., 2002, Nr. 29-1033 (2002-03-20)

7 straipsnis.

Draudimo liudijimų (polisų) apskaita

liudijimų (polisų) apskaitą kiekvienas draudikas tvarko finansų ministro

nustatyta tvarka.

pareikalauja ir apmoka dokumentų išdavimo išlaidas, draudikas privalo išduoti

draudėjui draudimo liudijimo (poliso) dublikatą, rašytinio prašymo sudaryti

draudimo sutartį ir (ar) kitų dokumentų, patvirtinančių draudimo sutarties

sudarymą, nuorašus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1587, 00.03.23, Žin., 2000,

Nr.29-803 (00.04.07)

Nr. IX-746,

2002-02-28, Žin., 2002, Nr. 29-1033 (2002-03-20)

8 straipsnis.

Informacija ne gyvybės draudimo sutarties draudėjui – fiziniam asmeniui

sudarydamas ne gyvybės draudimo sutartį, draudikas arba jo įgaliotas atstovas

privalo suteikti draudėjui – fiziniam asmeniui šią informaciją:

1) Civilinio

kodekso 6.993 straipsnio 8 dalyje nurodytą informaciją;

2) draudimo

sutarčiai taikomą teisę. Jei draudimo sutarties šalys gali laisvai pasirinkti

taikomą teisę, teisę, kurią pasirinkti siūlo draudikas;

3) draudimo

sutarties nutraukimo sąlygas ir būdus;

4)

nedraudiminius įvykius ir kitus atvejus, kada draudikas turi teisę atsisakyti

mokėti arba sumažinti draudimo išmoką.

galiojimo metu draudikas nedelsdamas privalo informuoti ne gyvybės draudimo

sutarties draudėją – fizinį asmenį apie bet kokį šio straipsnio 1 dalyje

numatytos informacijos pasikeitimą, reikšmingą draudimo sutarties šalių teisėms

ir pareigoms, kylančioms iš draudimo sutarties.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-746,

2002-02-28, Žin., 2002, Nr. 29-1033 (2002-03-20)

9 straipsnis.

Informacija gyvybės draudimo sutarties draudėjui

sudarydamas gyvybės draudimo sutartį, draudikas arba jo įgaliotas atstovas

privalo pateikti draudėjui raštu šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą

informaciją ir papildomai raštu informuoti draudėją apie:

1) galimas

draudimo sutarties sąlygas dėl draudimo sumų ir draudimo išmokų, kurias

draudėjas turi teisę pasirinkti sudarydamas draudimo sutartį, draudimo įmokų

dydžius dėl kiekvieno pasirinkto draudimo sumos ir draudimo išmokos varianto;

2) galimus

draudimo sutarties terminus;

3) draudėjo

teisę nutraukti gyvybės draudimo sutartį šio įstatymo 18 straipsnio nustatyta

tvarka lengvatinėmis sąlygomis;

4) draudimo

įmokų mokėjimo būdus, mokėjimo tvarką ir trukmę;

5) draudimo

išmokų dydžio nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo tvarką ir būdus;

6) palūkanų

normos dydį, draudėjams tenkančios draudiko pelno dalies apskaičiavimo

principus ir pelno dalies paskirstymo būdus, išperkamosios sumos nustatymo

tvarką ir apytikrius išperkamosios sumos dydžius, jei sudaroma draudimo

sutartis, susijusi su kapitalo kaupimu;

7) objektus, į