Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas

Redagavo: Ramun? L??ait? (1997

Įstatymas

paskelbtas: Žin., 1996, Nr. 73-1742

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

DRAUDIMO

ĮSTATYMAS

1996 m. liepos

10 d. Nr. I-1456

Vilnius

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo

paskirtis

reglamentuoti draudimo įmonių bei draudimo tarpininkų veiklą, kad draudimo

sistema būtų stabili, patikima, efektyvi ir saugi.

draudimo įmonių steigimo, licencijavimo sąlygas bei tvarką, jų veiklos

reorganizavimo bei likvidavimo ypatumus, taip pat leidimų draudimo brokeriams

išdavimo tvarką.

draudimo veiklos metu atsirandančius santykius tarp draudimo įmonių, draudimo

tarpininkų ir fizinių bei juridinių asmenų, draudimo įmonių tarpusavio

santykius, taip pat nustato pagrindinius draudimo veiklos valstybinio

reguliavimo principus.

brokeriai vadovaujasi Akcinių bendrovių įstatymu, kitais teisės aktais, taip

pat savo įstatais, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip.

įstatymai su draudimu susijusiems santykiams taikomi tiek, kiek jie

neprieštarauja šiam įstatymui.

socialinio draudimo santykių, išskyrus valstybinio socialinio draudimo įmokos

dalies kaupimą (toliau – pensijų kaupimas) draudimo įmonėse, numatytą Pensijų

sistemos reformos įstatyme. Draudimo įmonių, vykdančių pensijų kaupimą,

steigimo, licencijavimo, veiklos, pabaigos, pertvarkymo, bankroto ir veiklos

valstybinės priežiūros ypatumus nustato Pensijų kaupimo įstatymas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1708,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 75-3474 (2003-07-30)

2 straipsnis. Pagrindinės

įstatyme vartojamos sąvokos

Šiame įstatyme:

1) draudimo veikla – finansinė ūkinė

veikla, kuria siekiama apsaugoti fizinių ir juridinių asmenų turtinius

interesus, įvykus šio įstatymo ar draudimo sutartyje nustatytiems įvykiams

(draudiminiams įvykiams), panaudojant rezervus ir draudimo techninius

atidėjimus, sudaromus iš minimų asmenų mokamų įmokų (draudimo įmokų) bei

pajamų, gautų jas investavus šio įstatymo nustatyta tvarka. Draudimo veikla

taip pat laikoma pensijų kaupimo draudimo įmonėse veikla, vykdoma pagal Pensijų

kaupimo įstatymą;

2) draudėjas –

asmuo, sudaręs su draudimo įmone draudimo sutartį ir privalantis mokėti

draudimo įmokas (premijas) bei turintis teisę gauti atsitikus draudiminiam

įvykiui draudimo išmoką;

3) draudimo

įmonė (draudikas) – įmonė, šio įstatymo nustatyta tvarka gavusi draudimo

veiklos licenciją ir vykdanti draudimo, taip pat su draudimu susijusią veiklą.

Šiame įstatyme vartojamos sąvokos „draudimo įmonė“ ir „draudikas“ apima ir

Lietuvos Respublikoje įsteigtą užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos

organizacijos narė, draudimo įmonės filialą, išskyrus šio įstatymo 27–33

straipsniuose, 34 straipsnio 1 dalyje, 35–40 straipsniuose, 54 straipsnyje, 63

straipsnio 2, 9, 11 ir 19 punktuose, 65 straipsnio 1 dalies 7, 10 ir 11

punktuose, 67 straipsnyje, 68 straipsnio 2 punkte ir 69 straipsnyje vartojamą

draudimo įmonės sąvoką;

3(1))

užsienio valstybės draudimo įmonė – draudimo įmonė, įregistruota

užsienio valstybėje ir turinti joje buveinę;

4) apdraustasis

– draudėjo nurodytas ir draudimo sutartyje įvardytas asmuo, kurio turtiniai

interesai yra draudžiami;

5) naudos gavėjas -

draudimo sutartyje draudėjo valia nurodytas arba apdraustojo paskirtas asmuo,

kuris draudimo sutartyje nustatytomis sąlygomis įgyja teisę į draudimo

išmoką;

6) tretysis asmuo -

asmuo, kurio draudėjas nenurodo draudimo sutartyje, bet kuris draudimo rūšies

taisyklėse nurodytomis sąlygomis įgyja teisę į draudimo išmoką;

7) draudimo rūšies

taisyklės - pagal atskirą draudimo grupę draudimo įmonės nustatytos

draudimo rūšies sąlygos, pagal kurias draudimo įmonė, turėdama Valstybinės draudimo

priežiūros tarnybos leidimą, vykdo savanoriškąjį draudimą;

8) draudiminis įvykis

• draudimo sutartyje ar šio įstatymo nustatytas atsitikimas, kuriam įvykus,

draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas ar tretysis asmuo įgyja teisę į

draudimo išmoką;

9) draudimo suma -

draudimo sutartyje ar šio įstatymo nustatyta suma, kuria draudžiami turtiniai

interesai;

10) draudimo įmoka

(premija) - draudimo sutartyje ar šio įstatymu nustatyti draudėjui

privalomi mokėjimai už draudiminę apsaugą;

11) draudimo išmoka -

išmokos, numatytos atitinkamose draudimo rūšies taisyklėse, kurias draudimo

įmonė, remdamasi šį įvykį patvirtinančiais oficialiais dokumentais, privalo

mokėti draudėjui, apdraustajam, naudos gavėjui, tretiesiems asmenims įvykus

draudimo sutartyje ar šio įstatymo nustatytam draudiminiam įvykiui;

12) draudimo liudijimas

(polisas) - oficialus dokumentas, kuriuo patvirtinamas draudimo sutarties

sudarymas;

13) draudimo rizika -

tikimybė įvykti draudiminiam įvykiui;

14) perdraudimas -

draudimo įmonės prisiimtos draudimo rizikos dalies perdavimas kitai draudimo

arba perdraudimo įmonei;

15) perdraudėjas -

draudimo įmonė, perdavusi savo prisiimtos rizikos dalį kitai draudimo ar

perdraudimo įmonei;

16) perdraudikas -

draudimo ar perdraudimo įmonė, perėmusi tam tikrą rizikos dalį iš kitos

draudimo įmonės;

17) draudimo tarpininkas

• draudimo agentas ir (ar) draudimo brokeris, kurių paslaugomis turi teisę

naudotis draudimo įmonės ir draudėjai;

18)

draudimo agentas – juridinis asmuo, veikiantis vienos ar dviejų skirtingų

draudimo šakų veiklą vykdančių draudimo įmonių vardu ir lėšomis pagal pavedimo

sutartį;

19) draudimo brokeris

• juridinis asmuo (akcinė arba uždaroji akcinė bendrovė), vykdantis draudimo

brokerio funkcijas draudėjo pavedimu;

20) kontroliuojantis

asmuo – fizinis ar juridinis asmuo, kuris tiesiogiai ar (ir) netiesiogiai

(per kitus asmenis) kontroliuoja juridinį asmenį vienu iš šių būdų:

1) turėdamas

akcijų (pajų ar kitokių kapitalo dalių), suteikiančių teisę į daugiau kaip

20 procentų balsų juridinio asmens dalyvių susirinkime;

2) turėdamas

teisę skirti (išrinkti) ar atšaukti administracijos vadovą, daugiau negu pusę

valdybos ar stebėtojų tarybos narių (juos atitinkančių valdymo organų narių);

3) būdamas

akcininkas (pajininkas, narys) ir pagal susitarimą su kitais akcininkais

(pajininkais, nariais) valdo daugiau kaip 20 procentų balsų juridinio asmens

dalyvių susirinkime;

4) faktiškai

kontroliuodamas šio asmens priimamus sprendimus (dėl didesnės negu kitų asmenų

akcijų (pajų ar kitokių kapitalo dalių) dalies valdymo, sudarytų sutarčių ar

kitų aplinkybių).

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-362,

97.07.01, Žin., 1997, Nr.67-1652 (97.07.16)

Nr. VIII-494,

97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2623 (97.11.19)

Nr. VIII-1587, 00.03.23, Žin., 2000,

Nr.29-803 (00.04.07)

Nr. IX-333, 2001 05 22, Žin., 2001, Nr.

48-1657 (2001 06 06)

Nr. IX-898,

2002-05-23, Žin., 2002, Nr. 60-2411 (2002-06-19)

Nr. IX-1708,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 75-3474 (2003-07-30)

3 straipsnis. Draudimo

objektas

Draudimo objektai gali būti

turtiniai interesai:

1) susiję su asmens gyvenimo

trukme, sutuoktuvėmis, gimimu, kapitalo kaupimu;

2) susiję su kūno

sužalojimais, taip pat su nelaimingais atsitikimais ir ligomis;

3) susiję su turto valdymu,

naudojimu, disponavimu;

4) susiję su draudėjo

padaryta žala fizinio asmens turtui ar tam fiziniam asmeniui, taip pat žala,

padaryta juridiniam asmeniui.

4 straipsnis. Draudimo

formos

privalomasis ir savanoriškasis.

rūšis ir pagrindines nuostatas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.

vykdomas draudėjo ir draudimo įmonės susitarimu, patvirtintu draudimo

sutartimi.

5 straipsnis. Draudimo šakos

ir grupės

gyvybės ir ne gyvybės draudimas.

priskiriamos šios grupės:

1) sutuoktuvinis ir gimimų

draudimas;

2) gyvybės draudimas, kai

investavimo rizika tenka draudėjui;

3) gyvybės draudimas ( kiek

nenumatyta 1 ir 2 punktuose);

4) pensijų

kaupimo veikla.

priskiriamos šios grupės:

1) draudimas nuo nelaimingų

atsitikimų;

2) draudimas ligos atvejui;

3) sausumos transporto

priemonių, išskyrus geležinkelio transporto priemones, draudimas;

4) geležinkelio transporto

priemonių draudimas;

5) skraidymo aparatų

draudimas;

6) laivų (jūrų, ežerų, upių

ir kanalų) draudimas;

7) vežamų krovinių draudimas;

8) turto (išskyrus 3, 4, 5,

6, 7 punktus) draudimas nuo gaisro ar gamtinių jėgų;

9) turto draudimas nuo kitų

žalų (išskyrus 8 punktą);

10) sausumos transporto

priemonių civilinės atsakomybės draudimas;

11) skraidymo aparatų

civilinės atsakomybės draudimas;

12) laivų (jūrų, ežerų, upių

ir kanalų) civilinės atsakomybės draudimas;

13) bendrosios civilinės

atsakomybės draudimas;

14) kredito draudimas;

15) laidavimo draudimas;

16) finansinių nuostolių

draudimas;

17) teismo išlaidų

draudimas;

18) pagalbos draudimas.

draudimo įmonė gali vykdyti šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytą

ne gyvybės draudimą.

grupės rizika negali būti įtraukta į kitą šios šakos grupę, išskyrus, kai

rizika:

1) yra susijusi su

pagrindine rizika;

2) yra susijusi su tuo pačiu

objektu, kurį apima pagrindinė rizika.

straipsnio 3 dalies 14 ir 15 punktuose nurodytų grupių rizika negali būti

įtraukta kaip papildoma į kitas grupes. Šio straipsnio 3 dalies 17 punkte

nurodytos grupės rizika gali būti įtraukta į kitas grupes kaip papildoma rizika

tik šio straipsnio 5 dalyje numatytomis sąlygomis ir tik tais atvejais, kai ji

yra susijusi su jūrų laivų naudojimu arba kai pagrindinė rizika priklauso šio

straipsnio

3 dalies 18 punkte nurodytai grupei.

kodekso 6.448 straipsnio 1 dalyje numatytas rentos mokėtojo pareigos perdavimas

galimas rentos mokėtojui sudarant draudimo sutartį su gyvybės draudimo įmone ir

sumokant draudimo įmoką, lygią rentos vertei.

straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą pensijų kaupimo veiklą reglamentuoja

Pensijų kaupimo įstatymas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-333, 2001 05 22, Žin., 2001, Nr.

48-1657 (2001 06 06)

Nr. IX-1708,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 75-3474 (2003-07-30)

ANTRASIS

SKIRSNIS

DRAUDIMO SUTARTIS, PERDRAUDIMAS IR BENDRASIS DRAUDIMAS

Antrojo skirsnio pavadinimas keistas:

Nr. IX-746,

2002-02-28, Žin., 2002, Nr. 29-1033 (2002-03-20)

6 straipsnis.

Draudimo rūšies taisyklės

rūšies taisyklėse turi būti nustatyta:

1) atvejai, kada

draudimo sutartys sudaromos pagal pateiktą draudėjo rašytinį prašymą sudaryti

draudimo sutartį, tokio rašytinio prašymo forma ir turinys;

2) draudiminiai

įvykiai;

3)

nedraudiminiai įvykiai, kurių atveju draudikas neprivalo mokėti draudimo

išmokų;

4) draudimo

objektai;

5) draudimo

sumų, draudimo įmokų dydžių apskaičiavimo tvarka ir mokėjimo pagrindai bei

atsakomybė ir pasekmės dėl jų nesilaikymo;

6) dvigubo

draudimo, nevisiško draudimo ir papildomo draudimo sąlygos;

7) ikisutartinės

draudėjo ir draudiko teisės ir pareigos;

8) draudiko,

draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ir trečiojo asmens teisės ir pareigos

draudimo sutarties galiojimo metu;

9) žalos

nustatymo tvarka;

10) draudimo

išmokų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka bei terminai;

11) draudimo

sutarties pakeitimo ir nutraukimo sąlygos;

12) šalių

tarpusavio atsiskaitymo nutraukus draudimo sutartį tvarka;

13) draudiko

teisių ir pareigų pagal draudimo sutartį perleidimo kitam ar kitiems draudikams

tvarka, draudimo sutarties nutraukimo tvarka draudėjui nesutinkant su draudiko

ketinimu perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartį kitam ar kitiems

draudikams, atsiskaitymo su draudėju, kuris, nesutikdamas su draudiko ketinimu

perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartį kitam ar kitiems

draudikams, nutraukė draudimo sutartį, tvarka;

14) ginčų tarp

draudėjo ir draudiko sprendimo tvarka;

15) kitos

draudimo sąlygos, kurias nustato Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie

Finansų ministerijos (toliau – Priežiūros tarnyba) valdyba.

draudiko susitarimu gali būti sudarytos atskiros (individualios) draudimo

sutartys, numatančios nestandartines sąlygas, kurios nustatomos sudarant

draudimo sutartį.

pačias ar panašias nestandartines sąlygas sudaromos daugiau kaip trys draudimo

sutartys, draudikas privalo šio įstatymo nustatyta tvarka gauti leidimą naujai

draudimo rūšiai arba leidimą pakeisti draudimo rūšies taisykles, jei atskiros

(individualios) draudimo sutartys yra tos rūšies, kuriai draudikas leidimą jau

yra gavęs.

rengdamas draudimo rūšies taisykles ir sudarydamas draudimo sutartis, privalo

vadovautis Priežiūros tarnybos valdybos nustatytomis bendrosiomis draudimo

rūšies sąlygomis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-746, 2002-02-28,

Žin., 2002, Nr. 29-1033 (2002-03-20)

7 straipsnis.

Draudimo liudijimų (polisų) apskaita

liudijimų (polisų) apskaitą kiekvienas draudikas tvarko finansų ministro

nustatyta tvarka.

pareikalauja ir apmoka dokumentų išdavimo išlaidas, draudikas privalo išduoti

draudėjui draudimo liudijimo (poliso) dublikatą, rašytinio prašymo sudaryti

draudimo sutartį ir (ar) kitų dokumentų, patvirtinančių draudimo sutarties

sudarymą, nuorašus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1587, 00.03.23, Žin., 2000,

Nr.29-803 (00.04.07)

Nr. IX-746,

2002-02-28, Žin., 2002, Nr. 29-1033 (2002-03-20)

8 straipsnis.

Informacija ne gyvybės draudimo sutarties draudėjui – fiziniam asmeniui

sudarydamas ne gyvybės draudimo sutartį, draudikas arba jo įgaliotas atstovas

privalo suteikti draudėjui – fiziniam asmeniui šią informaciją:

1) Civilinio

kodekso 6.993 straipsnio 8 dalyje nurodytą informaciją;

2) draudimo

sutarčiai taikomą teisę. Jei draudimo sutarties šalys gali laisvai pasirinkti

taikomą teisę, teisę, kurią pasirinkti siūlo draudikas;

3) draudimo

sutarties nutraukimo sąlygas ir būdus;

4)

nedraudiminius įvykius ir kitus atvejus, kada draudikas turi teisę atsisakyti

mokėti arba sumažinti draudimo išmoką.

galiojimo metu draudikas nedelsdamas privalo informuoti ne gyvybės draudimo

sutarties draudėją – fizinį asmenį apie bet kokį šio straipsnio 1 dalyje

numatytos informacijos pasikeitimą, reikšmingą draudimo sutarties šalių teisėms

ir pareigoms, kylančioms iš draudimo sutarties.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-746,

2002-02-28, Žin., 2002, Nr. 29-1033 (2002-03-20)

9 straipsnis.

Informacija gyvybės draudimo sutarties draudėjui

sudarydamas gyvybės draudimo sutartį, draudikas arba jo įgaliotas atstovas

privalo pateikti draudėjui raštu šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą

informaciją ir papildomai raštu informuoti draudėją apie:

1) galimas

draudimo sutarties sąlygas dėl draudimo sumų ir draudimo išmokų, kurias

draudėjas turi teisę pasirinkti sudarydamas draudimo sutartį, draudimo įmokų

dydžius dėl kiekvieno pasirinkto draudimo sumos ir draudimo išmokos varianto;

2) galimus

draudimo sutarties terminus;

3) draudėjo

teisę nutraukti gyvybės draudimo sutartį šio įstatymo 18 straipsnio nustatyta

tvarka lengvatinėmis sąlygomis;

4) draudimo

įmokų mokėjimo būdus, mokėjimo tvarką ir trukmę;

5) draudimo

išmokų dydžio nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo tvarką ir būdus;

6) palūkanų

normos dydį, draudėjams tenkančios draudiko pelno dalies apskaičiavimo

principus ir pelno dalies paskirstymo būdus, išperkamosios sumos nustatymo

tvarką ir apytikrius išperkamosios sumos dydžius, jei sudaroma draudimo

sutartis, susijusi su kapitalo kaupimu;

7) objektus, į

kuriuos gali būti investuojama, ir apie draudėjui tenkančią pajamų iš draudiko

investicijų dalį, šios dalies apskaičiavimo ir paskirstymo tvarką, jei sudaroma

draudimo sutartis, pagal kurią investavimo rizika tenka draudėjui;

8) apmokestinimo

tvarką, taikomą draudimo sutartims.

sutarties galiojimo metu draudikas nedelsdamas privalo raštu informuoti gyvybės

draudimo sutarties draudėją apie bet kokį šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje ir

šio straipsnio 1 dalyje numatytos informacijos pasikeitimą. Kiekvienais metais

draudikas privalo raštu informuoti draudėją apie jam tenkantį draudiko pelno dalies dydį, išperkamosios sumos dydį, jei sudaryta

draudimo sutartis, susijusi su kapitalo kaupimu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-746,

2002-02-28, Žin., 2002, Nr. 29-1033 (2002-03-20)

10 straipsnis.

Apdraustojo sutikimas

gyvybės draudimo, draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ar draudimo ligos atvejui

sutartį dėl draudiminių įvykių apdraustojo (kuris nėra pats draudėjas)

gyvenime, draudėjas naudos gavėju ketina paskirti asmenį, kuris nėra

apdraustasis, ar pasiskirti naudos gavėju save, skiriant naudos gavėją būtinas

apdraustojo rašytinis sutikimas.

draudimo, draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ar draudimo ligos atvejui

sutartyje apdraustasis yra asmuo, kuris dėl savo amžiaus nėra visiškai

veiksnus, asmuo, kuris pripažintas neveiksniu, arba asmuo, kurio veiksnumas yra

apribotas, draudimo sutartis gali būti sudaryta tik apdraustojo naudai, o

draudėjas neturi teisės skirti kito naudos gavėjo. Ši nuostata netaikoma, jei

apdraustasis yra nepilnametis, įgijęs visišką civilinį veiksnumą Civilinio

kodekso 2.5 straipsnyje numatytu atveju, arba nepilnametis, Civilinio kodekso

2.9 straipsnio nustatyta tvarka pripažintas visiškai veiksniu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-746,

2002-02-28, Žin., 2002, Nr. 29-1033 (2002-03-20)

11 straipsnis.

Draudimo įmokos nesumokėjimas

1.

Draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos draudimo sutartyje nustatytu laiku

(išskyrus atvejį, kai draudimo sutarties įsigaliojimas siejamas su draudimo

įmokos sumokėjimu), draudikas apie tai privalo pranešti draudėjui raštu,

nurodydamas, jog, per 15 dienų, o gyvybės draudimo atveju – per 30 dienų nuo

pranešimo gavimo draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies, draudiko

prievolės įvykus draudiminiam įvykiui mokėti draudimo išmoką vykdymas bus

sustabdytas ir atnaujintas tik draudėjui sumokėjus draudimo įmoką. Jei draudimo

sutartyje nenustatytas kitoks pranešimų siuntimo būdas, preziumuojama, jog

draudėjas gavo draudiko pranešimą, išsiųstą paštu, praėjus protingam terminui

po jo išsiuntimo. Draudimo sutartyje gali būti numatyti terminai, ilgesni už

šioje dalyje nurodytus terminus.

2.

Jei draudiminis įvykis įvyksta draudiko prievolės įvykus draudiminiam įvykiui

mokėti draudimo išmoką vykdymo sustabdymo (toliau – draudimo apsaugos

sustabdymo) metu, tai draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokos. Jei

civilinės atsakomybės draudimo atveju draudimo sutartyje nustatyta, jog

draudiminis įvykis yra reikalavimo atlyginti žalą pateikimas, tai veikos, dėl

kurios atsirado žala, atlikimas draudimo apsaugos sustabdymo metu suteikia

draudikui teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką, nepaisant to, jog

reikalavimas atlyginti žalą pateiktas pasibaigus draudimo apsaugos sustabdymui.

3.

Jei draudimo apsaugos sustabdymas tęsiasi ilgiau negu 3 mėnesius, o gyvybės

draudimo atveju – ilgiau negu 6 mėnesius, tai draudikas turi teisę

vienašališkai nutraukti draudimo sutartį. Draudikas, šiuo pagrindu nutraukęs

draudimo sutartį, turi teisę į iki draudimo sutarties nutraukimo nesumokėtas

draudimo įmokas, tarp jų ir įmokas, tenkančias draudimo apsaugos sustabdymo

laikotarpiui, bet neilgesniam kaip 3 mėnesiai, o gyvybės draudimo atveju – kaip

6 mėnesiai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1587, 00.03.23, Žin., 2000,

Nr.29-803 (00.04.07)

Nr. IX-746,

2002-02-28, Žin., 2002, Nr. 29-1033 (2002-03-20)

12

straipsnis. Teisė į draudimo išmoką

Teisę reikalauti,

kad būtų išmokėta draudimo išmoka, turi draudėjas, o šiame įstatyme ir (ar)

draudimo sutartyje numatytais atvejais – naudos gavėjas arba tretysis asmuo.

Jei išmokėti draudimo išmoką reikalauja naudos gavėjas arba tretysis asmuo,

draudikas turi teisę prieš jį panaudoti visus atsikirtimus, kuriuos turi prieš

draudėją.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-746,

2002-02-28, Žin., 2002, Nr. 29-1033 (2002-03-20)

13

straipsnis. Draudiminio įvykio tyrimas

Draudiko administracijos vadovas privalo

nustatyti pranešimų apie draudiminius įvykius, pranešimų apie įvykius, kurie

gali būti pripažinti draudiminiais, bei šių pranešimų tyrimo rezultatų

apskaitos tvarką, draudiminių įvykių ir įvykių, kurie gali būti pripažinti

draudiminiais, tyrimo taisykles.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-746,

2002-02-28, Žin., 2002, Nr. 29-1033 (2002-03-20)

14

straipsnis. Draudimo išmokos mokėjimas

naudos gavėjas ir (ar) tretysis asmuo privalo pateikti visus turimus dokumentus

ir informaciją apie draudiminio įvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus

nustatant draudimo išmokos dydį. Draudiko reikalavimu minėti asmenys taip pat

privalo pateikti būtinus nustatant draudimo išmokos dydį dokumentus apie

draudiminio įvykio aplinkybes ir pasekmes. Šiuos dokumentus jie turi teisę

gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

2.

Draudimo išmoka fiziniam asmeniui privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per 7

dienas, o juridiniam asmeniui – ne vėliau kaip per 15 dienų nuo tos dienos, kai

gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudiminio įvykio faktą,

aplinkybes ir pasekmes bei draudimo išmokos dydį. Jei draudimo sutartyje

nustatyta, jog mokamos periodinės draudimo išmokos, šios dalies pirmojo sakinio

nuostata taikoma pirmajai periodinei draudimo išmokai. Mokant draudimo išmoką,

išskaičiuojamos nesumokėtos draudimo įmokos.

3.

Draudikas neturi teisės:

1)

išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs draudiminio

įvykio buvimu;

2)

atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos

informacijos.

4.

Draudiko reikalavimu fiziniai ir juridiniai asmenys privalo pateikti turimą

informaciją apie draudiminio įvykio bei įvykio, kuris gali būti pripažintas

draudiminiu, aplinkybes ir pasekmes. Jei draudiminio įvykio ar įvykio, kuris

gali būti pripažintas draudiminiu, aplinkybes tiria valstybės institucijos,

šios institucijos draudiko prašymu privalo pateikti rašytinę informaciją apie

tyrimo metu nustatytus faktus ir tyrimo rezultatus.

5.

Jei įvykis yra draudiminis, o draudėjas ir draudikas nesutaria dėl draudimo

išmokos dydžio, draudėjo pageidavimu draudikas privalo išmokėti sumą, lygią

šalių neginčijamai draudimo išmokai, jei tikslus žalos dydžio nustatymas

užsitęsia ilgiau kaip 3 mėnesius.

6.

Draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos

išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką.

7.

Draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, jog

draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo įvertinti draudėjo kaltę,

draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudiminiu

įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-746,

2002-02-28, Žin., 2002, Nr. 29-1033 (2002-03-20)

12 straipsnis. Atsakomybė už

draudimo sutarties pažeidimus

pažeidusios draudimo sutarties sąlygas, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

įmonė laikomi pažeidusiais draudimo sutarties sąlygas tik nustačius jų kaltę.

atsakingu už draudimo sutarties pažeidimus ir tais atvejais, kai pareigas,

kylančias iš draudimo sutarties vykdymo, pažeidžia asmenys, esantys darbo

santykiuose su draudėju ar veikiantys kaip draudėjo atstovai bei kartu su

draudėju gyvenantys asmenys.

13 straipsnis. Draudiminio įvykio

tyrimas

Draudiko

administracijos vadovas privalo nustatyti pranešimų apie draudiminius įvykius,

pranešimų apie įvykius, kurie gali būti pripažinti draudiminiais, bei šių

pranešimų tyrimo rezultatų apskaitos tvarką, draudiminių įvykių ir įvykių,

kurie gali būti pripažinti draudiminiais, tyrimo taisykles.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-746,

2002-02-28, Žin., 2002, Nr. 29-1033 (2002-03-20)

14

straipsnis. Draudimo išmokos mokėjimas

naudos gavėjas ir (ar) tretysis asmuo privalo pateikti visus turimus dokumentus

ir informaciją apie draudiminio įvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus

nustatant draudimo išmokos dydį. Draudiko reikalavimu minėti asmenys taip pat

privalo pateikti būtinus nustatant draudimo išmokos dydį dokumentus apie

draudiminio įvykio aplinkybes ir pasekmes. Šiuos dokumentus jie turi teisę

gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

išmokėta ne vėliau kaip per 7 dienas, o juridiniam asmeniui – ne vėliau kaip

per 15 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant

draudiminio įvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes bei draudimo išmokos dydį. Jei

draudimo sutartyje nustatyta, jog mokamos periodinės draudimo išmokos, šios

dalies pirmojo sakinio nuostata taikoma pirmajai periodinei draudimo išmokai.

Mokant draudimo išmoką, išskaičiuojamos nesumokėtos draudimo įmokos.

1) išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją

išmokėti, neįsitikinęs draudiminio įvykio buvimu;

2) atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs

visos jam prieinamos informacijos.

asmenys privalo pateikti turimą informaciją apie draudiminio įvykio bei įvykio,

kuris gali būti pripažintas draudiminiu, aplinkybes ir pasekmes. Jei draudiminio

įvykio ar įvykio, kuris gali būti pripažintas draudiminiu, aplinkybes tiria

valstybės institucijos, šios institucijos draudiko prašymu privalo pateikti

rašytinę informaciją apie tyrimo metu nustatytus faktus ir tyrimo rezultatus.

draudikas nesutaria dėl draudimo išmokos dydžio, draudėjo pageidavimu draudikas

privalo išmokėti sumą, lygią šalių neginčijamai draudimo išmokai, jei tikslus

žalos dydžio nustatymas užsitęsia ilgiau kaip 3 mėnesius.

atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę

sumažinti draudimo išmoką.

draudimo išmoką dėl to, jog draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo

įvertinti draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo

priežastinį ryšį su draudiminiu įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo,

dydį.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-746,

2002-02-28, Žin., 2002, Nr. 29-1033 (2002-03-20)

15

straipsnis. Draudimo išmokos išmokėjimo pasekmės ne gyvybės draudimo atveju

Ne gyvybės draudimo atveju, kai draudikas išmoka

draudimo išmoką, lygią draudimo sumos daliai, draudiko prievolė lieka galioti

iki draudimo sutarties termino pabaigos likusiai draudimo sumos daliai,

išskyrus atvejus, kai draudimo sutartyje nustatyta, jog draudiko prievolė lieka

galioti visai draudimo sumai, neišskaičiuojant iš jos išmokėtų draudimo išmokų.

Šios dalies pirmojo sakinio nuostata netaikoma, jei dėl draudiminio įvykio, dėl

kurio buvo išmokėta draudimo išmoka, išnyksta draudimo rizika.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-746,

2002-02-28, Žin., 2002, Nr. 29-1033 (2002-03-20)

14 straipsnis.

Draudimo įmoka (premija)

draudimo įmonei grynaisiais pinigais arba naudojantis banko ar pašto

paslaugomis.

terminai nustatomi draudimo sutartyje. Jeigu draudiminis įvykis įvyksta

pasirašius draudimo sutartį, bet dar neįmokėjus draudimo įmokos, draudimo įmonė

neprivalo mokėti draudimo išmokos, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip.

objektui, draudėjas atleidžiamas nuo pareigos mokėti draudimo įmokas. Sumažėjus

draudimo rizikai, draudėjas turi teisę reikalauti sumažinti draudimo įmoką.

rizikai, draudėjas apie tai privalo raštu pranešti draudimo įmonei, kuri

susitarusi su draudėju ir atsižvelgdama į naujai atsiradusias aplinkybes,

nustato didesnę draudimo įmoką. Draudimo įmonė turi teisę nemokėti draudimo

išmokos ar ją sumažinti, jeigu ji nebuvo informuota apie draudimo rizikos

padidėjimą.

padidėjimo atvejus draudimo įmonė, sudarydama su draudėju draudimo sutartį,

privalo informuoti draudėją.

15 straipsnis.

Draudimo išmokos išmokėjimo pasekmės ne gyvybės draudimo atveju

Ne

gyvybės draudimo atveju, kai draudikas išmoka draudimo išmoką, lygią draudimo

sumos daliai, draudiko prievolė lieka galioti iki draudimo sutarties termino

pabaigos likusiai draudimo sumos daliai, išskyrus atvejus, kai draudimo

sutartyje nustatyta, jog draudiko prievolė lieka galioti visai draudimo sumai,

neišskaičiuojant iš jos išmokėtų draudimo išmokų. Šios dalies pirmojo sakinio

nuostata netaikoma, jei dėl draudiminio įvykio, dėl kurio buvo išmokėta

draudimo išmoka, išnyksta draudimo rizika.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-746,

2002-02-28, Žin., 2002, Nr. 29-1033 (2002-03-20)

16

straipsnis. Draudimo išmoka dėl apdraustojo mirties

Dėl

apdraustojo mirties mokėtinos draudimo išmokos neįtraukiamos į paveldimą turtą

ir joms netaikomos paveldėjimo teisės normos, jei draudėjas ar draudimo

sutartyje nustatytais atvejais apdraustasis paskyrė naudos gavėją.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-746,

2002-02-28, Žin., 2002, Nr. 29-1033 (2002-03-20)

17

straipsnis. Išperkamoji suma

1.

Jei su kapitalo kaupimu susijusi gyvybės draudimo sutartis nutraukiama arba

kitaip pasibaigia prieš terminą ar jei draudikas įgyvendina šio įstatymo ar

draudimo sutarties suteikiamą teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką arba ją

sumažinti, draudėjui turi būti išmokamos draudimo sutarties galiojimo metu

sukauptos lėšos – išperkamoji suma, kuri apskaičiuojama matematiniais metodais

atsižvelgiant į sumokėtų draudimo įmokų dalį, skirtą kapitalui kaupti,

sutarties galiojimo metu sukauptas palūkanas, draudėjui pagal draudimo sutartį

tenkančią draudiko pelno dalį ir į kitas aplinkybes, nurodytas draudimo

sutartyje.

2.

Jei gyvybės draudimo sutartį pripažinus negaliojančia draudėjo naudai taikoma

restitucija, draudikas privalo grąžinti draudėjui išperkamąją sumą, jei ji yra

didesnė už draudėjo sumokėtas draudimo įmokas.

apytikriai išperkamosios sumos dydžiai turi būti nurodyti gyvybės draudimo

sutartyje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1587, 00.03.23, Žin., 2000,

Nr.29-803 (00.04.07)

Nr. IX-746,

2002-02-28, Žin., 2002, Nr. 29-1033 (2002-03-20)

16 straipsnis. Draudimo išmoka dėl

apdraustojo mirties

Dėl apdraustojo mirties mokėtinos draudimo išmokos

neįtraukiamos į paveldimą turtą ir joms netaikomos paveldėjimo teisės normos,

jei draudėjas ar draudimo sutartyje nustatytais atvejais apdraustasis paskyrė

naudos gavėją.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-746,

2002-02-28, Žin., 2002, Nr. 29-1033 (2002-03-20)

17

straipsnis. Išperkamoji suma

1.

Jei su kapitalo kaupimu susijusi gyvybės draudimo sutartis nutraukiama arba

kitaip pasibaigia prieš terminą ar jei draudikas įgyvendina šio įstatymo ar

draudimo sutarties suteikiamą teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką arba ją

sumažinti, draudėjui turi būti išmokamos draudimo sutarties galiojimo metu

sukauptos lėšos – išperkamoji suma, kuri apskaičiuojama matematiniais metodais

atsižvelgiant į sumokėtų draudimo įmokų dalį, skirtą kapitalui kaupti,

sutarties galiojimo metu sukauptas palūkanas, draudėjui pagal draudimo sutartį

tenkančią draudiko pelno dalį ir į kitas aplinkybes, nurodytas draudimo

sutartyje.

2.

Jei gyvybės draudimo sutartį pripažinus negaliojančia draudėjo naudai taikoma

restitucija, draudikas privalo grąžinti draudėjui išperkamąją sumą, jei ji yra

didesnė už draudėjo sumokėtas draudimo įmokas.

išmokėjimo tvarka ir apytikriai išperkamosios sumos dydžiai turi būti nurodyti

gyvybės draudimo sutartyje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1587, 00.03.23, Žin., 2000,

Nr.29-803 (00.04.07)

Nr. IX-746,

2002-02-28, Žin., 2002, Nr. 29-1033 (2002-03-20)

17 straipsnis. Draudimo

išmokos sumažinimas ir jos nemokėjimo pagrindai

sumažinti ar atsisakyti išmokėti draudimo išmoką:

1) jeigu draudiminis įvykis

atsitiko dėl draudėjo, apdraustojo kaltės (tyčinės veikos), išskyrus veiksmus,

susijusius su pilietinės pareigos atlikimu arba gyvybės, sveikatos, garbės ir

orumo gynimu;

2) jeigu draudėjas,

sudarydamas draudimo sutartį, pateikė draudimo įmonei žinomai neteisingus,

draudimo įmokoms ar draudimo sumoms apskaičiuoti reikalingus, esminius duomenis

apie draudimo objektą arba juos nuslėpė;

3) jeigu draudėjas gavo visą

ar dalinį žalos atlyginimą iš trečiojo asmens, kalto dėl padarytos žalos

apdraustajam turtui;

4) jeigu draudiminis įvykis

atsitiko dėl karo veiksmų, karo arba ypatingosios padėties įvedimo, masinių

neramumų, branduolinės energijos poveikio ir jeigu draudimo rūšies taisyklės

nenumato kitaip;

5) kitais draudimo sutartyje

ar šio įstatymo nustatytais atvejais.

neatitinkanti šio įstatymo reikalavimų, sudaryta apgaulės būdu, ir po

draudiminio įvykio gali būti teismine tvarka pripažįstama negaliojančia.

Draudimo įmonė šiuo atveju turi teisę nemokėti draudimo išmokų, o jei jos buvo

išmokėtos, - susigrąžinti, kai apgaulė įtakojo draudimo sutarties sudarymą ar

draudiminį įvykį ar sąlygojo draudimo išmokos dydį.

nemokėjimo ar sumažinimo sprendžia draudimo įmonė motyvuotai paaiškindama

priežastis ir apie tai raštu praneša asmenims, pagal draudimo sutartį

turintiems teisę į draudimo išmokas.

sutartį turintys teisę į draudimo išmokas ir nesutinkantys su draudimo įmonės

sprendimu dėl draudimo išmokų nemokėjimo ar jų sumažinimo, turi teisę apskųsti

tokį sprendimą teismui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1587, 00.03.23, Žin., 2000,

Nr.29-803 (00.04.07)

18 straipsnis. Gyvybės draudimo sutarties nutraukimas

lengvatinėmis sąlygomis

fizinis asmuo – turi teisę vienašališkai nutraukti gyvybės draudimo sutartį,

raštu pranešęs draudikui per 30 dienų nuo sutarties sudarymo, išskyrus atvejus,

kai gyvybės draudimo sutarties terminas yra šeši mėnesiai ar trumpesnis.

gyvybės draudimo sutartį šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, draudėjui

grąžinama visa sumokėta draudimo įmoka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-746,

2002-02-28, Žin., 2002, Nr. 29-1033 (2002-03-20)

19 straipsnis.

Negaliojanti draudimo sutartis

Draudimo

sutartis negalioja, jeigu:

1) ji sudaryta

po draudiminio įvykio, išskyrus atvejus, kai šalys Civilinio kodekso 6.996

straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka susitarė, jog draudimas taikomas ir

draudiminiams įvykiams, įvykusiems iki draudimo sutarties įsigaliojimo;

2) ji sudaryta

su užsienio valstybės draudimo įmone ar Lietuvos Respublikoje įregistruotu ūkio

subjektu, neturinčiu licencijos verstis draudimo veikla Lietuvos Respublikoje,

išskyrus šio įstatymo 24 ir 25 straipsniuose nurodytas išimtis;

3) yra kiti

Civiliniame kodekse nustatyti sandorių negaliojimo pagrindai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-746,

2002-02-28, Žin., 2002, Nr. 29-1033 (2002-03-20)

20 straipsnis.

Teisių ir pareigų pagal draudimo sutartį perleidimas

įmonė arba užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė,

draudimo įmonės filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, sutarties su kita

Lietuvos Respublikoje registruota draudimo įmone ar su užsienio valstybės, kuri

yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės filialu, įsteigtu

Lietuvos Respublikoje, pagrindu ir gavę Priežiūros tarnybos valdybos leidimą

turi teisę perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis kitai Lietuvos

Respublikoje registruotai draudimo įmonei ar užsienio valstybės, kuri yra

Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės filialui, įsteigtam

Lietuvos Respublikoje.

įmonė arba užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė,

draudimo įmonės filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, ketinantys perleisti

teises ir pareigas pagal draudimo sutartis, apie šį ketinimą privalo paskelbti

mažiausiai 2 dienraščiuose, platinamuose visoje Lietuvos Respublikoje.

Priežiūros tarnybos valdybos reikalavimu draudimo įmonė arba užsienio

valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės

filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, ketinantys perleisti teises ir

pareigas pagal draudimo sutartis, privalo apie šį ketinimą paskelbti

pakartotinai arba raštu informuoti kiekvieną draudėją. Skelbime apie ketinimą

perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis arba rašytinėje

informacijoje draudėjui turi būti nurodytas terminas, ne trumpesnis kaip 2

mėnesiai, per kurį draudėjas turi teisę pareikšti savo prieštaravimą raštu

draudimo įmonei dėl ketinimo perleisti teises ir pareigas pagal draudimo

sutartis.

šio straipsnio 2 dalyje numatytam terminui, draudimo įmonė arba užsienio

valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės

filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, ketinantys perleisti teises ir

pareigas pagal draudimo sutartis, privalo kreiptis į Priežiūros tarnybos

valdybą dėl leidimo perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis

išdavimo. Leidimas perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis

išduodamas Priežiūros tarnybos valdybos nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo

kreipimosi, jei:

1) pateikti visi

Priežiūros tarnybos valdybos nustatytoje leidimų perleisti teises ir pareigas

pagal draudimo sutartis išdavimo tvarkoje nurodyti dokumentai ir informacija;

2) draudimo

įmonė arba užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė,

draudimo įmonės filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, perimantys teises ir

pareigas pagal draudimo sutartis, prisiima visas teises ir pareigas, kylančias

iš draudimo sutarčių;

3) perdavus

teises ir pareigas pagal draudimo sutartis bus išlaikyta teisės aktų

reikalaujama draudimo įmonės arba užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio

prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės filialo, įsteigto Lietuvos

Respublikoje, perimančių teises ir pareigas pagal draudimo sutartis, mokumo

atsarga;

4) teisių ir

pareigų pagal draudimo sutartis perleidimas neturės įtakos perleidžiančios

teises ir pareigas pagal draudimo sutartis draudimo įmonės arba Lietuvos

Respublikoje įsteigto užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos

organizacijos narė, draudimo įmonės filialo draudėjų, apdraustųjų, naudos

gavėjų ir trečiųjų asmenų turtiniams interesams;

5) užsienio

valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės

filialo, įsteigto Lietuvos Respublikoje, ketinimui perimti teises ir pareigas

pagal draudimo sutartis neprieštarauja tos užsienio valstybės draudimo įmonių

priežiūrą vykdanti institucija.

perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis skelbiamas „Valstybės

žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Teisės ir pareigos pagal draudimo

sutartis laikomos perleistomis nuo datos, kuri nustatyta sutartyje dėl teisių

ir pareigų pagal draudimo sutartis perleidimo ir kuri negali būti ankstesnė už

leidimo perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis išdavimo datą. Jei

teisių ir pareigų pagal sutartis perleidimo data nesutampa su leidimo perleisti

teises ir pareigas pagal draudimo sutartis paskelbimo „Valstybės žinių“ priede

„Informaciniai pranešimai“ data, draudimo įmonė arba Lietuvos Respublikoje

įsteigtas užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė,

draudimo įmonės filialas, perleidę teises ir pareigas pagal draudimo sutartis,

apie įvykusį teisių ir pareigų pagal draudimo sutartis perleidimą privalo per

10 dienų raštu informuoti kiekvieną draudėją, pagal kurio draudimo sutartį

teisės ir pareigos buvo perleistos.

pareigos pagal draudimo sutartis perleidžiamos kartu su draudimo techninių

atidėjimų lėšomis. Jei ketinama perleisti teises ir pareigas pagal draudimo

sutartis be visų ar dalies draudimo techninių atidėjimų lėšų, leidimas

perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis gali būti išduotas tik

Priežiūros tarnybos valdybai pritarus draudimo techninių atidėjimų lėšų

atkūrimo planui, kurį pateikia teises ir pareigas pagal draudimo sutartis

perimantys draudimo įmonė arba užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos

organizacijos narė, draudimo įmonės filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje.

tarnybos valdyba, siekdama užkirsti kelią draudimo įmonės arba užsienio

valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės

filialo, įsteigto Lietuvos Respublikoje, nemokumui ir (ar) siekdama draudėjų,

apdraustųjų, naudos gavėjų interesų apsaugos, turi teisę įpareigoti draudimo

įmonę arba užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė,

draudimo įmonės filialą, įsteigtą Lietuvos Respublikoje, perleisti teises ir

pareigas pagal draudimo sutartis jas ketinančiai perimti draudimo įmonei

(įmonėms) arba užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos

narė, draudimo įmonės filialui (filialams), įsteigtam (įsteigtiems) Lietuvos

Respublikoje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-746, 2002-02-28,

Žin., 2002, Nr. 29-1033 (2002-03-20)

21 straipsnis. Perdraudimas

veiklos licencija suteikia teisę draudimo įmonei vykdyti perdraudimą.

įmonės gali perdrausti riziką tos draudimo grupės, kurią pačios vykdo šio

įstatymo nustatyta tvarka. Užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos

organizacijos narė, draudimo įmonės filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje,

turi teisę perdrausti riziką tos draudimo grupės, kurią vykdo Lietuvos

Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka, tik jei užsienio valstybės draudimo

įmonė užsienio valstybėje, kurioje ji yra registruota, turi teisę vykdyti

analogiškos draudimo grupės rizikų perdraudimą.

įmonės ir užsienio valstybių, kurios yra Pasaulio prekybos organizacijos narės,

draudimo įmonių filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, gali perdrausti

prisiimtos rizikos dalį kitoje draudimo ar perdraudimo įmonėje, užsienio

valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės

filiale, įsteigtame Lietuvos Respublikoje, ar užsienio valstybės draudimo ar

perdraudimo įmonėje.

tarnybos valdyba turi teisę nustatyti perdraudiko pasirinkimo kriterijus,

kuriais draudimo įmonės ir užsienio valstybių, kurios yra Pasaulio prekybos

organizacijos narės, draudimo įmonių filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje,

privalo vadovautis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-746,

2002-02-28, Žin., 2002, Nr. 29-1033 (2002-03-20)

22 straipsnis.

Bendrasis draudimas

objektas gali būti apdraustas viena draudimo sutartimi bendrai kelių draudikų.

Draudiku pagal bendrojo draudimo sutartį gali būti tik:

1) Lietuvos

Respublikoje registruota draudimo įmonė ar užsienio valstybės, kuri yra

Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės filialas, įsteigtas

Lietuvos Respublikoje, šio įstatymo nustatyta tvarka vykdantys tos draudimo

grupės draudimo veiklą;

2) užsienio

valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonė,

turinti teisę šio įstatymo 25 straipsnio nustatyta tvarka sudarinėti draudimo

sutartis Lietuvos Respublikoje.

draudime dalyvaujančių draudikų tarpusavio teises ir pareigas nustato sutartis,

kurioje privalo būti nurodytos bent šios sąlygos:

1) draudikas,

kuris paskiriamas pagrindiniu draudiku;

2) užmokestis

pagrindiniam draudikui už bendrojo draudimo sutarčių administravimą, išskyrus

atvejus, kai susitarta kitaip;

3) kiekvieno

draudiko prisiimamos draudimo rizikos dalis procentais;

4) draudimo

įmokos, gautos pagal bendrojo draudimo sutartį, paskirstymo tvarka;

5) pagrindinio

draudiko informacijos apie bendrojo draudimo sutartis teikimo kitiems

draudikams tvarka;

6) vienas iš šio

straipsnio 9 dalyje numatytų draudimo išmokos mokėjimo būdų;

7) draudikų

atsiskaitymų su pagrindiniu draudiku tvarka, jei taikomas šio straipsnio 9

dalies

1 punkte numatytas draudimo išmokos mokėjimo būdas.

draudikas savo ir kitų bendrajame draudime dalyvaujančių draudikų vardu:

1) priima iš

draudėjo prašymus sudaryti draudimo sutartį;

2) įvertina draudimo riziką ir nustato

draudimo įmokos dydį;

3) sudaro draudimo sutartį ir išduoda

draudimo liudijimą (polisą);

4) priima informaciją iš draudėjo bei

siunčia informaciją draudėjui;

5) administruoja draudiminį įvykį;

6) turi teisę

tartis su draudėju dėl draudimo sutarties nutraukimo ar pakeitimo,

vienašališkai nutraukti draudimo sutartį įstatymuose ir draudimo sutartyje

nustatyta tvarka;

7) yra ieškovas

ir atsakovas teisme ginčuose, kylančiuose iš draudimo sutarties;

8) vykdo kitas

draudiko teises ir pareigas pagal draudimo sutartį.

draudikas atsako už savo pareigų nevykdymu ar netinkamu vykdymu kitiems

draudikams ir draudėjui padarytą žalą.

sutartis sudaroma pagal pagrindinio draudiko draudimo rūšies taisykles, pagal

kurias šio įstatymo nustatyta tvarka gautas leidimas draudimo rūšiai, išskyrus

atvejus, kai pagrindinis draudikas yra užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio

prekybos organizacijos narė, draudimo įmonė, turinti teisę šio įstatymo 25

straipsnio nustatyta tvarka sudarinėti draudimo sutartis Lietuvos Respublikoje.

Šiais atvejais draudimo sutartis sudaroma pagrindinio draudiko – užsienio

valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės,

turinčios teisę šio įstatymo 25 straipsnio nustatyta tvarka sudarinėti draudimo

sutartis Lietuvos Respublikoje, parengtų draudimo sutarties sąlygų pagrindu.

pagrindinis draudikas yra užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos

organizacijos narė, draudimo įmonė, turinti teisę šio įstatymo 25 straipsnio

nustatyta tvarka sudarinėti draudimo sutartis Lietuvos Respublikoje, draudimo

sutarčiai taikytina teisė nustatoma vadovaujantis Civilinio kodekso

nuostatomis.

draudiko išduodamame draudimo liudijime (polise), be Civilinio kodekso 6.991

straipsnio 1 dalyje numatytų draudimo liudijimo (poliso) rekvizitų, turi būti

ši informacija:

1) pagrindinio

draudiko pavadinimas ir buveinės adresas;

2) kitų

draudikų, dalyvaujančių bendrajame draudime, pavadinimai ir buveinių adresai;

3) kiekvieno

draudiko prisiimamos draudimo rizikos dalis procentais;

4) vienas iš šio

straipsnio 9 dalyje numatytų draudimo išmokos mokėjimo būdų;

5) visų draudikų

parašai ir antspaudai, jei draudikų tarpusavio sutartyje numatyta, jog draudimo

liudijimą pasirašo ne tik pagrindinis draudikas, bet ir visi kiti draudikai.

draudikas Priežiūros tarnybos valdybos nustatyta tvarka privalo gauti

Priežiūros tarnybos valdybos leidimą bendrajam draudimui Lietuvos Respublikoje.

išmoka pagal bendrojo draudimo sutartį mokama vienu iš šių būdų, kuris privalo

būti nurodytas draudimo sutartyje:

1) pagrindinis

draudikas savo ir kitų dalyvaujančių bendrajame draudime draudikų vardu moka

draudimo išmoką;

2) kiekvienas

dalyvaujantis bendrajame draudime draudikas moka prisiimtai draudimo rizikos

daliai proporcingą draudimo išmokos dalį.

sutartyje nustatyta, jog pagrindinis draudikas savo ir kitų dalyvaujančių

bendrajame draudime draudikų vardu moka draudimo išmoką, draudėjas, naudos

gavėjas ar tretysis asmuo dėl draudimo išmokos išmokėjimo privalo kreiptis į

pagrindinį draudiką.

sutartyje nustatyta, jog kiekvienas dalyvaujantis bendrajame draudime draudikas

moka prisiimtai draudimo rizikos daliai proporcingą draudimo išmokos dalį, draudėjas,

naudos gavėjas ar tretysis asmuo po to, kai pagrindinis draudikas konstatavo

draudiminio įvykio faktą ir draudimo išmokos dydį, priėmė sprendimą dėl

draudimo išmokos mokėjimo, dėl išmokos dalies išmokėjimo privalo kreiptis į

kiekvieną bendrajame draudime dalyvaujantį draudiką, atsižvelgiant į jų

prisiimtos draudimo rizikos dalį. Jei tarp draudėjo, naudos gavėjo ar trečiojo

asmens ir vieno iš draudikų kyla ginčas dėl draudimo išmokos dalies mokėjimo,

atsakovu teisme yra šis draudikas.

draudime dalyvaujantiems draudikams yra privalomas pagrindinio draudiko

sprendimas, kuriuo konstatuojamas draudiminio įvykio ar draudiminio įvykio

nebuvimo faktas, draudimo išmokos dydis, ir sprendimas išmokėti draudimo

išmoką.

įmonė ar užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė,

draudimo įmonės filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, ketinantys vykdyti

bendrąjį draudimą užsienio valstybėje, privalo Priežiūros tarnybos valdybos

nustatyta tvarka gauti Priežiūros tarnybos valdybos leidimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1587, 00.03.23, Žin., 2000,

Nr.29-803 (00.04.07)

Nr. IX-746,

2002-02-28, Žin., 2002, Nr. 29-1033 (2002-03-20)

23 straipsnis. Neteko

galios.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-333, 2001 05 22, Žin., 2001, Nr.

48-1657 (2001 06 06)

Nr. IX-746,

2002-02-28, Žin., 2002, Nr. 29-1033 (2002-03-20)

TREČIASIS

SKIRSNIS

DRAUDIMO ĮMONIŲ

STEIGIMAS, VEIKLA, REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS

24 straipsnis. Draudimo

įmonių veikla

Respublikoje draudimo veiklą šio įstatymo nustatyta tvarka turi teisę vykdyti:

1) Lietuvos

Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigtos draudimo įmonės: akcinės

bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės;

2) Lietuvos

Respublikoje įsteigti užsienio valstybių, kurios yra Pasaulio prekybos

organizacijos narės, draudimo įmonių filialai;

3) užsienio

valstybių, kurios yra Pasaulio prekybos organizacijos narės, draudimo įmonės,

neįsteigusios nei dukterinės draudimo įmonės, nei filialo Lietuvos

Respublikoje.

verstis jokia kita komercine ūkine veikla, išskyrus draudimo bei su ja

susijusia veikla. Tiesiogiai su draudimo veikla susijusi veikla yra

perdraudimas, draudiminių įvykių likvidavimas bei administravimas,

tarpininkavimas sudarant draudimo sutartis, konsultavimas draudimo ir

perdraudimo klausimais, draudimo ir perdraudimo specialistų mokymas,

kvalifikacijos kėlimas bei nekilnojamojo turto nuoma ir draudžiamo turto

įvertinimas.

ne gyvybės draudimą, negali vykdyti gyvybės draudimo.

gyvybės draudimą, negali vykdyti ne gyvybės draudimo, išskyrus šio įstatymo 5

straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas ne gyvybės draudimo grupes. Draudimo

įmonė, vykdanti gyvybės draudimą, pensijų kaupimo veiklą vykdo pagal Pensijų

kaupimo įstatymą.

kredito draudimą, negali vykdyti kitų šio įstatymo 5 straipsnyje numatytų

gyvybės ar ne gyvybės draudimo šakoms priskirtų grupių draudimo.

draudimo veiklą reglamentuojančiais teisės aktais ir Priežiūros tarnybos

nutarimais.

Respublikoje įsteigtų užsienio valstybių, kurios yra Pasaulio prekybos

organizacijos narės, draudimo įmonių filialų draudimo veiklai taikomos šio

įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatos.

valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonė turi

teisę tik sudaryti draudimo sutartis šio įstatymo 25 straipsnio numatytais

atvejais. Šiai draudimo įmonei taip pat taikomos šio įstatymo 66(1)

straipsnio nuostatos, o prieš sudarant draudimo sutartį draudimo įmonė privalo

suteikti draudėjui informaciją, numatytą Civilinio kodekso 6.993 straipsnyje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-333, 2001 05 22, Žin., 2001, Nr.

48-1657 (2001 06 06)

Nr. IX-1708,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 75-3474 (2003-07-30)

25

straipsnis. Užsienio valstybių draudimo įmonių veikla Lietuvos Respublikoje

valstybių draudimo įmonėms, išskyrus šio straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytas

išimtis, draudžiama tiesiogiai ar per draudimo tarpininkus sudaryti draudimo

sutartis su Lietuvos Respublikos fiziniais, juridiniais asmenimis ir įmonėmis,

neturinčiomis juridinio asmens teisių. Nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į

Europos Sąjungą dienos šios dalies pirmojo sakinio nuostata nebetaikoma

užsienio valstybių, kurios yra Europos Sąjungos visateisės narės, draudimo

įmonėms.

valstybių, kurios yra Pasaulio prekybos organizacijos narės, draudimo įmonės

turi teisę sudaryti šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 5, 6, 11, 12 punktuose

išvardytų draudimo grupių savanoriškojo draudimo bei laivais (jūrų, ežerų, upių

ir kanalų) ir skraidymo aparatais vežamų krovinių savanoriškojo draudimo

sutartis su Lietuvos Respublikos fiziniais ir juridiniais asmenimis.

užsienio valstybių, kurios yra Pasaulio prekybos organizacijos narės, draudimo

įmonėms veikti šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais nesuteikia teisės

užsienio valstybės draudimo įmonei paskirti atstovaujamos užsienio valstybės

draudimo įmonės nurodymams bei kontrolei pavaldų ir nuolat ar ilgą laiką

Lietuvos Respublikoje reziduosiantį asmenį, kuriam yra suteikti įgaliojimai

sukurti teises ir pareigas užsienio valstybės draudimo įmonei.

valstybių draudimo įmonės turi teisę sudaryti užsienio valstybėje galiojančio

privalomojo draudimo sutartis Lietuvos Respublikoje tik per Lietuvos

Respublikoje registruotą draudimo įmonę, Priežiūros tarnybos valdybos nustatyta

tvarka gavusią Priežiūros tarnybos valdybos leidimą atstovauti užsienio

valstybės draudimo įmonei, jei užsienio valstybėje nepripažįstamos

galiojančiomis Lietuvos Respublikos draudimo įmonės tos rūšies draudimo

sutartys.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-333, 2001 05 22, Žin., 2001, Nr.

48-1657 (2001 06 06)

25 straipsnis. Kitų šalių

draudimo įmonių draudimo veikla Lietuvos Respublikoje

įmonėms, neregistruotoms Lietuvos Respublikoje, tiesiogiai ar per draudimo

tarpininkus draudžiama sudarinėti draudimo sutartis su Lietuvos Respublikos

fiziniais ir juridiniais asmenimis, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos

draudimo įmonės neturi analogiškų ar panašių draudimo rūšies taisyklių arba jų

finansinis pajėgumas neleidžia sudaryti pageidaujamų draudimo sutarčių. Šios

draudimo įmonės parenkamos konkurso tvarka.

draudimo įmonės privalo gauti Priežiūros tarnybos valdybos leidimą tiesiogiai

ar per tarpininkus sudaryti draudimo sutartis.

26 straipsnis. Draudimo

tarpininkai

gali verstis akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės, turinčios šiai veiklai

Priežiūros tarnybos valdybos išduotą leidimą. Leidimų išdavimo tvarką nustato

Priežiūros tarnybos valdyba.

privalo vadovautis draudimo veiklą reglamentuojančiais teisės aktais ir

Priežiūros tarnybos valdybos nutarimais.

tarpininkams, neregistruotiems Lietuvos Respublikoje, draudžiama vykdyti

draudimo tarpininkavimo veiklą Lietuvos Respublikoje.

27 straipsnis.

Draudimo įmonės steigėjai ir akcininkai

1.

Draudimo įmonės steigėjai, išskyrus atvejus, kai steigiama užsienio valstybės

draudimo įmonės dukterinė draudimo įmonė ar filialas, yra fiziniai ir

juridiniai asmenys, Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka sudarę steigimo

sutartį arba steigimo aktą. Kiekvienas draudimo įmonės steigėjas turi būti jos

akcininkas. Jei vienas ar keli draudimo įmonės steigėjai iki draudimo veiklos

licencijos gavimo atsisako įsigyti draudimo įmonės akcijų arba jas perleidžia

kitiems asmenims, Priežiūros tarnybos valdyba gali atsisakyti išduoti draudimo

veiklos licenciją.

valstybės draudimo įmonė gali būti draudimo įmonės steigėja Lietuvos

Respublikoje, jeigu:

1) turi užsienio

valstybės, kurios jurisdikcijai ji priklauso, išduotą draudimo veiklos

licenciją;

2) turi užsienio

valstybės, kurios jurisdikcijai ji priklauso, draudimo įmonių priežiūrą

atliekančios institucijos leidimą steigti draudimo įmonę Lietuvos Respublikoje;

3) pateikia

užsienio valstybės, kurios jurisdikcijai ji priklauso, draudimo įmonių

priežiūrą atliekančios institucijos pažymą, kad Lietuvos Respublikos draudimo

įmonės turi teisę steigti dukterines draudimo įmones valstybėje, kurioje yra

užsienio valstybės draudimo įmonės buveinė, jeigu ta užsienio valstybė nėra

Pasaulio prekybos organizacijos narė.

įmonės steigėjai ir akcininkai privalo būti nepriekaištingos reputacijos. Jei

draudimo įmonės steigėjas ar akcininkas yra juridinis asmuo, nepriekaištingos

reputacijos turi būti šio juridinio asmens valdymo organų nariai ir jį

kontroliuojantys asmenys.

4.

Draudimo įmonės steigėjai privalo pateikti Priežiūros tarnybos valdybai

dokumentus apie lėšų, panaudotų draudimo įmonės įstatiniam kapitalui bei

organizaciniam fondui kaupti, kilmę ir steigėjų finansinę būklę.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1587, 00.03.23, Žin., 2000,

Nr.29-803 (00.04.07)

Nr. VIII-1836, 00.07.13, Žin., 2000,

Nr.64-1915 (00.07.31)

Nr. IX-333, 2001 05 22, Žin., 2001, Nr.

48-1657 (2001 06 06)

Nr. IX-898,

2002-05-23, Žin., 2002, Nr. 60-2411 (2002-06-19)

28 straipsnis. Organizacinis

fondas

skirtas draudimo įmonės steigimo bei pradinio etapo (nuo steigimo iki

įregistravimo) išlaidoms padengti.

formuoja draudimo įmonės steigėjai piniginėms įmokoms.

būti ne mažesnis kaip 1000000 Lt.

įsiregistravus, organizacinio fondo likutis turi būti priskirtas privalomajam

rezervui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1587, 00.03.23, Žin., 2000,

Nr.29-803 (00.04.07)

29 straipsnis. Draudimo

įmonių steigimas

įmonės steigiamos Civilinio kodekso ir Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta

tvarka. Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos draudimo įmonių steigimui taikomos

tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip.

steigėjai, gavę Priežiūros tarnybos valdybos licenciją draudimo veiklai,

įregistruoja draudimo įmonę Įmonių rejestro įstatymo nustatyta tvarka.

akcinei bendrovei ar uždarajai akcinei bendrovei, kuri ketina verstis draudimo

veikla, taikomos Civilinio kodekso nuostatos bei šio įstatymo 28 straipsnio 1,

3 ir 4 dalių nuostatos. Kai veikianti bendrovė priima sprendimą verstis

draudimo veikla, ši bendrovė gali kreiptis į Priežiūros tarnybos valdybą su

prašymu išduoti draudimo veiklos licenciją.

tvarka gavusi draudimo veiklos licenciją, draudimo įmonė įgyja teisę verstis

draudimo veikla bei su draudimu susijusia veikla.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1587, 00.03.23, Žin., 2000,

Nr.29-803 (00.04.07)

Nr. VIII-1836, 00.07.13, Žin., 2000,

Nr.64-1915 (00.07.31)

Nr. IX-898,

2002-05-23, Žin., 2002, Nr. 60-2411 (2002-06-19)

30 straipsnis. Draudimo

įmonių filialų steigimas

Lietuvos Respublikoje

įregistruotų draudimo įmonių filialai steigiami gavus Priežiūros tarnybos

valdybos leidimą ir įregistruojami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta

tvarka. Leidimas steigti draudimo įmonės filialą išduodamas ir atšaukiamas

Priežiūros tarnybos nustatyta tvarka. Kiti draudimo įmonės padaliniai steigiami

draudimo įmonės įstatų nustatyta tvarka. Draudimo įmonių filialai veikia

neviršydami draudimo įmonės suteiktų įgaliojimų, vadovaudamiesi draudimo įmonės

įstatais.

30(1)

straipsnis. Užsienio valstybių, kurios yra Pasaulio prekybos organizacijos

narės,

draudimo įmonių filialų steigimas Lietuvos Respublikoje

valstybių, kurios yra Pasaulio prekybos organizacijos narės, draudimo įmonių

filialai Lietuvos Respublikoje steigiami gavus Priežiūros tarnybos valdybos

leidimą ir įregistruojami Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų

nustatyta tvarka. Leidimas steigti užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio

prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės filialą Lietuvos Respublikoje

išduodamas ir atšaukiamas Priežiūros tarnybos valdybos nustatyta tvarka.

išduoti leidimą steigti užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos

organizacijos narė, draudimo įmonės filialą Lietuvos Respublikoje užsienio

valstybės draudimo įmonė privalo pateikti šiuos dokumentus:

1) užsienio

valstybės draudimo įmonių priežiūrą atliekančios institucijos raštišką

patvirtinimą, jog užsienio valstybės draudimo įmonė turi teisę verstis draudimo

veikla valstybėje, kurioje ji įregistruota;

2) užsienio

valstybės draudimo įmonių priežiūrą atliekančios institucijos leidimą steigti

filialą Lietuvos Respublikoje;

3) užsienio

valstybės draudimo įmonių priežiūrą atliekančios institucijos patvirtinimą, jog

užsienio valstybės draudimo įmonė pastaruosius 3 metus vykdė mokumo, techninių

atidėjimų formavimo ir investavimo bei kitus užsienio valstybės teisės aktuose

nustatytus draudimo įmonių veiklos reikalavimus, kartu nurodant ir draudimo

grupes, kurių veiklą turi teisę vykdyti užsienio valstybės draudimo įmonė. Jei

užsienio valstybės draudimo įmonė veikia mažiau kaip 3 metus, užsienio valstybės

draudimo įmonių priežiūrą atliekanti institucija turi pateikti patvirtinimą

apie visą užsienio valstybės draudimo įmonės veiklos laikotarpį;

4) užsienio

valstybės draudimo įmonės valdymo organo sprendimą steigti filialą Lietuvos

Respublikoje, patvirtinti filialo nuostatus ir paskirti filialo vadovą, taip

pat šio valdymo organo raštišką įsipareigojimą, jog įsteigtas filialas

finansinės atskaitomybės bei kitus su filialo vykdoma veikla susijusius

dokumentus laikys filialo buveinėje;

5) dokumentus,

įrodančius, jog užsienio valstybės draudimo įmonė yra paskyrusi

nepriekaištingos reputacijos, kvalifikuotą ir turintį darbo draudimo įmonėse

patirtį filialo vadovą, kuriam suteikti pakankami įgaliojimai, kad jis galėtų

sukurti teises ir pareigas užsienio valstybės draudimo įmonei, atstovauti

draudimo įmonei Lietuvos Respublikos teisme bei kitose valstybės valdžios ir

valdymo institucijose;

6) jei

steigiamas filialas ketina vykdyti gyvybės draudimo šakos draudimo grupių

veiklą, dokumentus, įrodančius, jog užsienio valstybės draudimo įmonė yra

paskyrusi nepriekaištingos reputacijos, kvalifikuotą ir turintį darbo draudimo

įmonėse patirtį draudimo matematiką (aktuarijų);

7) filialo

nuostatus;

8) Priežiūros

tarnybos valdybos nustatytos formos informaciją apie užsienio valstybės

draudimo įmonės akcininkus ir valdymo organų narius;

9) Priežiūros

tarnybos valdybos nustatytos formos verslo planą kartu su pastarųjų 3 metų

užsienio valstybės draudimo įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais,

patikrintais nepriklausomo auditoriaus. Jei užsienio valstybės draudimo įmonė

veikia mažiau kaip 3 metus, turi būti pateikti šio veiklos laikotarpio

kiekvienų pasibaigusių finansinių metų nepriklausomo auditoriaus patikrinti

finansinės atskaitomybės dokumentai;

10) dokumentus,

įrodančius, jog užsienio valstybės draudimo įmonė į banko sąskaitą Lietuvos

Respublikoje yra įnešusi pinigų sumas, nurodytas šio įstatymo 40(2 )straipsnio

1 dalyje bei 53 straipsnio 4 dalyje;

11) dokumentus,

įrodančius, jog steigiamas filialas turi patalpas filialo veiklai.

tarnybos valdyba turi teisę reikalauti, kad per 30 kalendorinių dienų nuo

prašymo išduoti leidimą steigti užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos

organizacijos narė, draudimo įmonės filialą Lietuvos Respublikoje ir dokumentų

gavimo būtų pateikti papildomi dokumentai ir informacija, reikalinga leidimui

išduoti.

mėnesius nuo prašymo išduoti leidimą steigti užsienio valstybės, kuri yra

Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės filialą Lietuvos

Respublikoje pateikimo dienos Priežiūros tarnybos valdyba priima sprendimą dėl

leidimo išdavimo ir apie tai raštu praneša pareiškėjui.

įstatymo 3 dalyje nustatyta tvarka Priežiūros tarnybos valdyba pareikalavo

papildomų dokumentų, tai 2 mėnesių terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai

gauti visi sprendimui priimti reikalingi dokumentai ir informacija.

tarnybos valdyba išduoda leidimą tik tada, jei yra įvykdytos šios sąlygos:

1) yra pateikti

visi šio straipsnio 2 dalyje numatyti dokumentai ir jie atitinka Lietuvos

Respublikos įstatymus bei kitus teisės aktus;

2) užsienio

valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonei

užsienio valstybėje, kurioje ji registruota, nuosavybės teise priklauso turtas,

kurio ekvivalentas litais yra ne mažesnis kaip 1/2 šio įstatymo 40 straipsnio 2

dalies 1–3 punktuose nurodytos sumos, atsižvelgiant į tai, ar Lietuvos

Respublikoje įsteigtas filialas ketina vykdyti gyvybės, ne gyvybės ar kredito

draudimą;

3) užsienio

valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės

akcininkų ir valdymo organų narių reputacija yra nepriekaištinga, pačios

draudimo įmonės veikla per pastaruosius 3 metus ar kitą veiklos laikotarpį, jei

įmonė veikia mažiau kaip 3 metus, nebuvo nuostolinga, o pateiktas verslo planas

pagrįstas ekonominiais skaičiavimais;

4) Priežiūros

tarnyba yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį su užsienio valstybės, kuri

yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonių priežiūrą atliekančia

institucija dėl keitimosi informacija arba užsienio valstybės draudimo įmonių

priežiūrą atliekanti institucija yra vienašališkai įsipareigojusi teikti

informaciją Priežiūros tarnybai.

kituose šio įstatymo straipsniuose numatytais atvejais vertindama asmens

nepriekaištingą reputaciją, Priežiūros tarnybos valdyba privalo atsižvelgti į

tai:

1) ar asmuo buvo

arba yra teistas, kokios administracinės ar drausminės nuobaudos jam buvo

taikytos;

2) ar yra

įrodymų, jog asmuo piktnaudžiauja narkotinėmis, toksinėmis, psichotropinėmis medžiagomis

arba alkoholiu;

3) kokios

sankcijos buvo taikomos įmonei, kurioje asmuo buvo įmonės valdymo organo narys,

ar ši įmonė nebuvo likviduota, ar jai nebuvo iškelta bankroto byla.

Respublikoje įsteigtas užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos

organizacijos narė, draudimo įmonės filialas, gavęs leidimus draudimo rūšims,

turi teisę vykdyti tik tokių draudimo grupių draudimo veiklą Lietuvos

Respublikoje, kokią turi teisę vykdyti užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio

prekybos organizacijos narė, draudimo įmonė pagal tos užsienio valstybės teisės

aktus. Jei užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė,

draudimo įmonė turi teisę vykdyti gyvybės ir ne gyvybės draudimo šakų draudimo

veiklą kartu, Lietuvos Respublikoje įsteigtas užsienio valstybės, kuri yra

Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės filialas, gavęs leidimus

draudimo rūšims, turi teisę vykdyti Lietuvos Respublikoje tik ne gyvybės

draudimo šakos draudimo grupių veiklą.

tarnybos valdyba, pranešdama pareiškėjui apie sprendimą neduoti leidimo steigti

užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo

įmonės filialą Lietuvos Respublikoje, raštu pateikia tokio sprendimo motyvus.

Sprendimas neduoti leidimo steigti užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio

prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės filialą Lietuvos Respublikoje gali

būti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka.

leidimo steigti užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos

narė, draudimo įmonės filialą Lietuvos Respublikoje išdavimo susiklosto tokios

aplinkybės ar sąlygos, kurioms esant leidimas nebūtų išduotas, Priežiūros

tarnyba turi teisę:

1) nustatyti

terminą šiai situacijai ištaisyti, jei situacijos ištaisymas priklauso nuo

užsienio valstybės draudimo įmonės;

2) sustabdyti

arba panaikinti išduotą leidimą steigti užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio

prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės filialą Lietuvos Respublikoje ir

vykdyti draudimo veiklą.

aplinkybių ar sąlygų, kurioms esant buvo išduotas leidimas steigti užsienio

valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės

filialą Lietuvos Respublikoje, pasikeitimą Lietuvos Respublikoje įsteigtas

užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo

įmonės filialas privalo informuoti Priežiūros tarnybos valdybą ir suderinti

pasikeitimus Priežiūros tarnybos valdybos nustatyta tvarka.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. IX-333, 2001 05 22, Žin., 2001, Nr.

48-1657 (2001 06 06)

31 straipsnis.

Prašymas draudimo veiklos licencijai gauti

įmonės steigėjai arba veikianti bendrovė, kuri priėmė sprendimą verstis

draudimo veikla, pateikia Priežiūros tarnybos valdybai prašymą išduoti draudimo

veiklos licenciją.

2.

Prašyme išduoti draudimo veiklos licenciją turi būti steigiamos draudimo įmonės

ar veikiančios bendrovės, kuri priėmė sprendimą verstis draudimo veikla,

veiklos metmenys, buveinės adresas.

prašymu pateikiami šie dokumentai ir informacija:

1)

įstatų projektas arba įstatų pakeitimo projektas;

2)

steigimo sutartis, akcijų pasirašymo sutartis, steigiamojo susirinkimo

protokolas, nutarimas dėl draudimo įmonės steigimo, veikiančios bendrovės

sprendimas verstis draudimo veikla;

3)

draudimo įmonės pavadinimas;

4) Priežiūros

tarnybos valdybos nustatyto turinio ir formos steigiamos draudimo įmonės

ekonominės veiklos pagrindimas (verslo planas). Taip pat pateikiamas draudimo

įmonės planuojamos struktūros bei teikiamų paslaugų aprašymas;

5) ekonominės

veiklos pagrindime (verslo plane) nurodytų draudimo rūšių taisyklės, draudimo

įmokų tarifai bei draudimo liudijimo (poliso) pavyzdys;

6) užsienio

valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso užsienio draudimo įmonė, draudimo

įmonių priežiūrą atliekančios institucijos leidimas steigti draudimo įmonę

Lietuvos Respublikoje;

7) užsienio

valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso užsienio draudimo įmonė, draudimo

įmonių priežiūrą atliekančios institucijos pažyma, kad Lietuvos Respublikos

draudimo įmonės gali verstis draudimo veikla šalyje, kurioje yra užsienio

draudimo įmonės buveinė, jei ta užsienio valstybė nėra Pasaulio prekybos

organizacijos narė;

8) Priežiūros

tarnybos valdybos nustatytos formos draudimo įmonės steigėjų sąrašas bei

nustatyta informacija apie draudimo įmonės steigėjus, reikalinga licencijai

išduoti. Tais atvejais, kai draudimo įmonės steigėjas yra juridinis asmuo, taip

pat pateikiama Priežiūros tarnybos valdybos nustatyta informacija apie jį

kontroliuojančius asmenis ir valdymo organų narius;

9) Priežiūros

tarnybos valdybos nustatyta informacija apie draudimo įmonės stebėtojų tarybos

narius, valdybos pirmininką, valdybos narius, administracijos vadovą, filialų

vadovus ir vyriausiąjį buhalterį (finansininką), o jei numatoma vykdyti gyvybės

draudimą – ir apie aktuarijų (draudimo matematiką);

10) dokumentai,

patvirtinantys, jog yra sukauptas steigiamos draudimo įmonės organizacinis

fondas;

11) sutartys,

sudarytos steigiamo juridinio asmens vardu su kitomis įmonėmis dėl draudimo

įmonės investicijų ar turto valdymo, draudiminių įvykių administravimo,

apskaitos tvarkymo, jei šių funkcijų vykdymą draudimo įmonė numato perleisti

kitoms įmonėms.

papildomai turi būti pateikta:

1) steigėjo –

juridinio asmens registravimo pažymėjimo nuorašas arba kitas jį atitinkantis

dokumentas;

2) steigėjo –

juridinio asmens paskutinių ir einamųjų metų finansinės ataskaitos kartu su

nepriklausomų auditorių išvadomis.

priėmusi sprendimą verstis draudimo veikla, papildomai turi pateikti:

1) ankstesnės

veiklos aprašymą, paskutinių ir einamųjų metų finansines ataskaitas kartu su

nepriklausomų auditorių išvadomis, duomenis apie akcinio kapitalo sudėtį ir

akcijų paketų savininkus;

2) dokumentus,

patvirtinančius, kad ji disponuoja draudimo įmonės veiklai reikalingu

organizaciniu fondu;

3) duomenis apie

mokesčių sumokėjimą bei skolas kreditoriams.

tarnybos valdyba turi teisę reikalauti, kad per 30 kalendorinių dienų nuo

prašymo išduoti draudimo veiklos licenciją ir dokumentų gavimo būtų pateikti

papildomi dokumentai ir informacija, reikalinga licencijai išduoti.

bendrovės prašyme ir pateiktuose dokumentuose nurodytos informacijos teisingumą

yra atsakingi steigėjai, o už veikiančios bendrovės, priėmusios sprendimą

verstis draudimo veikla, prašyme ir pateiktuose dokumentuose nurodytos

informacijos teisingumą yra atsakingi valdymo organai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1587, 00.03.23, Žin., 2000,

Nr.29-803 (00.04.07)

Nr. IX-898,

2002-05-23, Žin., 2002, Nr. 60-2411 (2002-06-19)

32 straipsnis. Sprendimas

dėl draudimo veiklos licencijos išdavimo

prašymo išduoti draudimo veiklos licenciją pateikimo dienos Priežiūros tarnybos

valdyba priima sprendimą dėl draudimo veiklos licencijos išdavimo ir apie tai

raštu praneša pareiškėjui.

nustatyta tvarka Priežiūros tarnybos valdyba pareikalavo papildomų dokumentų,

tai 4 mėnesių terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai gauti visi sprendimui

priimti reikalingi dokumentai ir informacija.

valdyba išduoda draudimo veiklos licenciją tik tuo atveju, kai pateikti

dokumentai ir turima informacija patvirtina, kad steigiama draudimo įmonė:

1) turi visiškai apmokėtą

įstatinį kapitalą;

2)

turi nepriekaištingos reputacijos, reikiamą profesinę kvalifikaciją ir patyrimą

turinčius valdybos narius, administracijos vadovą, vyriausiąjį buhalterį

(finansininką), o jei numatoma vykdyti gyvybės draudimą, – ir aktuarijų

(draudimo matematiką), bei nepriekaištingos reputacijos ir kvalifikuotus

stebėtojų tarybos narius ir filialų vadovus. Priežiūros tarnybos valdyba,

vertindama asmenų, pretenduojančių eiti išvardytas pareigas, kvalifikaciją,

patirtį, privalo atsižvelgti į darbo stažą, eitas pareigas, išsilavinimą ir

kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos asmens kvalifikacijai ir patirčiai;

3) turi patalpas;

4) yra

sumokėjusi valstybės rinkliavą už draudimo veiklos licencijos išdavimą;

5) pateikė duomenis apie

organizacinio fondo naudojimą ir jo likutį;

6) pateikė

duomenis, kad draudimo įmonės steigėjai ar akcininkai, steigėjus ar akcininkus

– juridinius asmenis kontroliuojantys asmenys yra nepriekaištingos reputacijos

ir jų finansinė būklė yra gera bei steigėjų ar akcininkų – juridinių asmenų

valdymo organų nariai yra nepriekaištingos reputacijos;

7) pateikė

duomenis, kad draudimo įmonės steigėjų lėšos, panaudotos steigiamos draudimo

įmonės akcijoms įsigyti, ar veikiančios bendrovės, ketinančios verstis draudimo

veikla, lėšos, panaudotos kaupti įstatiniam kapitalui, yra teisėtai įsigytos.

licencija išduodama neribotam laikui ir negali būti perduodama.

veiklos licencijos išdavimą mokama Rinkliavų įstatymo ir kitų teisės aktų

nustatyta valstybės rinkliava.

valdyba, pranešdama pareiškėjui apie sprendimą neduoti draudimo veiklos

licencijos, raštu pateikia tokio sprendimo motyvus ir informuoja rejestro

tvarkytoją.

draudimo veiklos licencijos gali būti apskundžiamas teismui įstatymų nustatyta

tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-281, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr.

39-1351 (2001 05 09)

Nr. IX-898,

2002-05-23, Žin., 2002, Nr. 60-2411 (2002-06-19)

33 straipsnis. Draudimo veiklos

licencijos rekvizitai

Draudimo veiklos licencijoje

turi būti šie rekvizitai:

1) draudimo įmonės

pavadinimas, buveinės adresas;

2) veiklos rūšis;

3) teritorija, kurioje ši

veikla galės būti vykdoma;

4) licencijos išdavimo data

ir numeris;

5) draudimo šaka;

6) Priežiūros tarnybos

vadovo (jo pavaduotojo) parašas ir herbinis antspaudas.

34 straipsnis. Leidimas

draudimo rūšiai

draudimo įmonei leidimas draudimo rūšiai, kurios draudimo rūšies taisyklės,

draudimo įmokų tarifai ir draudimo liudijimo (poliso) pavyzdys buvo pateikti

kartu su prašymu išduoti draudimo veiklos licenciją, išduodamas kartu su

draudimo veiklos licencija.

įmonė nori vykdyti draudimo rūšį, kuriai nėra gavusi Priežiūros tarnybos

valdybos leidimo, pateikia šiuos dokumentus:

1) draudimo rūšies

taisykles, draudimo įmokų tarifus ir draudimo liudijimo (poliso) pavyzdį;

2) Priežiūros tarnybos

valdybos nustatytos formos ekonominės veiklos pagrindimą (draudimo rūšies

verslo planą);

3) agentinę sutartį, jei

pageidaujama platinti užsienio draudimo įmonių draudimo liudijimus (polisus).

valdyba turi teisę reikalauti, kad per 30 kalendorinių dienų nuo dokumentų

leidimui draudimo rūšiai gauti gavimo būtų pateikti papildomi dokumentai ir

informacija.

pateikimo dienos Priežiūros tarnybos valdyba priima sprendimą dėl leidimo

draudimo rūšiai išdavimo ir apie tai raštu praneša pareiškėjui.

nustatyta tvarka Priežiūros tarnybos valdyba pareikalavo papildomų dokumentų,

mėnesio terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai gauti visi sprendimui

priimti reikalingi dokumentai ir informacija.

išduodamas neribotam laikui ir negali būti perduodamas.

valdyba, pranešdama pareiškėjui apie sprendimą neduoti leidimo draudimo rūšiai,

raštu pateikia tokio sprendimo motyvus.

leidimo draudimo rūšiai gali būti apskundžiamas teismui įstatymų nustatyta

tvarka.

draudimo rūšies taisykles, draudimo įmokų tarifus ar draudimo liudijimą

(polisą) išduodamas Priežiūros tarnybos valdybos nustatyta tvarka.

34(1)

straipsnis. Draudimo įmonės valdymo organų narių teisių apribojimai

administracijos vadovas negali vykdyti vyriausiojo buhalterio (finansininko),

aktuarijaus pareigų bei būti kitos draudimo įmonės stebėtojų tarybos, valdybos

nariu ar dirbti kitos draudimo įmonės administracijoje, tačiau patronuojančios

draudimo įmonės administracijos vadovas turi teisę būti dukterinės draudimo

įmonės stebėtojų tarybos ir valdybos nariu, o dukterinės draudimo įmonės

administracijos vadovas turi teisę būti patronuojančios draudimo įmonės

stebėtojų tarybos ir valdybos nariu.

ir valdybos nariais negali būti kitos draudimo įmonės stebėtojų tarybos,

valdybos nariai. Ši nuostata nėra taikoma draudimo įmonėms, kurios turi bendrą

patronuojančią įmonę, ar kai dukterinės draudimo įmonės stebėtojų tarybos ir

valdybos nariai yra patronuojančios draudimo įmonės stebėtojų tarybos ir

valdybos nariai bei atvirkščiai. Draudimo įmonės stebėtojų tarybos ar valdybos

nariu negali būti kitos draudimo įmonės auditorius.

draudimo įmonės stebėtojų tarybos ar valdybos nariai, administracijos vadovas,

filialų vadovai, vyriausiasis buhalteris (finansininkas) bei aktuarijus

(draudimo matematikas), draudimo įmonė privalo informuoti Priežiūros tarnybą

pateikdama Priežiūros tarnybos valdybos nustatytą informaciją ir gauti Priežiūros

tarnybos valdybos pritarimą asmenų, pretenduojančių eiti išvardytas pareigas,

kandidatūroms. Šie asmenys privalo atitikti šio įstatymo 32 straipsnio 3 dalies

2 punkte nustatytus kriterijus. Priežiūros tarnybos valdyba sprendimą dėl

pritarimo kandidatūrai priima per 15 darbo dienų.

4.

Draudimo įmonės akcininkai bei valdymo organai privalo užtikrinti patikimą ir