Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymas

Įstatymas skelbtas: žin., 2004, Nr. 21-617

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

TERITORIJŲ PLANAVIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2004 m. sausio 15 d. Nr. IX-1962

Vilnius

(Žin.,

1995, Nr. 107-2391;

1997, Nr. 65-1548,

Nr. 96-2427;

2000, Nr. 34-953,

Nr. 42-1195,

Nr. 58-1708,

Nr. 92-2881;

2001, Nr. 39-1358;

2003, Nr. 42-1916)

1

straipsnis. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nauja redakcija

Pakeisti

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS

RESPUBLIKOS

TERITORIJŲ PLANAVIMO

Į S T A T Y M A S

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1

straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

Šis

Įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimą, fizinių,

juridinių asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų teises ir pareigas

šiame procese.

2

straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir

uždavinius, nustatyta planuojamos teritorijos vystymo erdvinė koncepcija ir

teritorijos naudojimo bei apsaugos principai. Valstybės ar apskrities teritorijų

kompleksinio planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į

teritorijų planavimo lygmenis ir uždavinius, nustatyta planuojamos teritorijos

vystymo erdvinė koncepcija ir teritorijos naudojimo bei apsaugos principai,

vadinamas bendruoju (generaliniu) planu.

2.

Bendrasis teritorijų planavimas – kompleksinis planavimas teritorijos

erdvinio vystymo politikai, teritorijos naudojimo ir apsaugos prioritetams bei

svarbiausioms tvarkymo priemonėms nustatyti.

planas – teritorijų planavimo dokumentas, kuriame yra nustatytos žemės

sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir

kitos veiklos privalomosios sąlygos).

teritorijų planavimas – savivaldybės teritorijos dalių planavimas žemės

sklypo riboms nustatyti, naudojimo ir veiklos jame plėtojimo sąlygoms

nustatyti, pakeisti arba panaikinti.

žemės sklypas – žemės sklypas, kurio planuojamoje teritorijoje nustatomos

ribos, plotas, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis bei teritorijos

tvarkymo ir naudojimo režimas.

teritorijų planavimo dokumentų rengimo procese, koncepcijos rengimo stadijos

metu pagal bendrus vyraujančius požymius, naudojimo būdą ar tvarkymo reglamentą

atliekamas planuojamos teritorijos dalių išdėstymas.

– įvairių veiklos sričių objektų, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, kompleksas

(inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos, komunaliniai, visuomeniniai,

prekybos ir kiti gyventojų paslaugoms teikti ar aplinkos kokybei gerinti

reikalingi objektai).

8.

Infrastruktūros vystymo planas (projektas) – specialiojo planavimo

dokumentas, kuriame numatomas

infrastruktūros objektų išdėstymas, šių objektų bei gretimų teritorijų

naudojimo

ir apsaugos priemonės.

vystymo schema – specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriame

nustatoma infrastruktūros objektų plėtojimo bendroji koncepcija.

žemės juosta tarp gatvių raudonų linijų, kelių apsaugos arba žaliojoje zonoje,

skirta požeminių ir antžeminių inžinerinės infrastruktūros objektų (komunalinių

inžinerinių tinklų ir įrenginių) statybai ir eksploatacijai; šios juostos

plotis priklauso nuo esamų, perspektyvinių inžinerinių tinklų kiekio.

Komunikacinių koridorių naudojimo tvarką nustato savivaldybių tarybos.

11.

Konsultavimasis – teritorijų planavimo viešumą užtikrinanti procedūra,

kurios metu su kompetentingomis suinteresuotomis organizacijomis tariamasi dėl

parengtų valstybės ir regiono lygmens teritorijų planavimo dokumentų

sprendinių.

12.

Kraštotvarka – teritorijų planavimo priemonėmis įgyvendinamas žmonių

veiklos erdvinis organizavimas ir aplinkos tvarkymas, siekiant suderinti

teritorijos naudojimo socialinius, ekonominius ir ekologinius interesus bei

kurti harmoningą kultūrinį kraštovaizdį.

13.

Kraštovaizdžio tvarkymo planas – specialiojo teritorijų planavimo

dokumentas, kuriame nustatoma kraštovaizdžio kūrimo, tvarkymo, naudojimo bei

apsaugos koncepcija, jos įgyvendinimo priemonės ir reikalavimai.

14.

Miestų ir miestelių įtakos zonos – už miestų ir miestelių teritorijų

ribų esančios teritorijos, susietos su bendra miesto ar miestelio

infrastruktūra, jos tolimesnio vystymo ar naudojimo perspektyvomis.

tvarkymo schema – specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, rengiamas

miško valdytojų bei regionų teritorijoms ir skiriamas bendrajai miško žemės

naudojimo politikai nustatyti, jų tvarkymo koncepcijai parengti.

16.

Pasiūlymas – visuomenės nuomonės pareiškimas dėl teritorijų planavimo

dokumento sprendinių papildymo, jų alternatyvos pateikimo ar pakeitimo.

17.

Pastatų aukštis – aukštis, skaičiuojamas statinio statybos zonoje

metrais nuo žemės sklypo paviršiaus vidutinės altitudės iki pastato stogo ar

statinio konstrukcijos aukščiausio taško.

18.

Planavimo organizatoriai – Vyriausybė arba jos įgalioti viešojo

administravimo subjektai, apskrities viršininkas, savivaldybės administracijos

direktorius, juridiniai ir fiziniai asmenys, organizuojantys

teritorijų planavimo dokumentų rengimą, derinimą, konsultavimąsi ar viešą

svarstymą ir teikimą tvirtinti.

sąlygos – planuojamai teritorijai taikomi specialiųjų žemės naudojimo

sąlygų ir teritorijų planavimo normų reikalavimai ir galiojančių teritorijų

planavimo dokumentų sprendiniai, taip pat ūkio šakų plėtros programų ir

strateginių dokumentų nuostatos, sąlygas išduodančių institucijų reikalavimai

dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo.

rengėjai – juridiniai ir fiziniai asmenys, turintys teisę rengti teritorijų

planavimo dokumentus šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

vykdytojai – Vyriausybė arba jos įgalioti viešojo administravimo subjektai,

savivaldybės administracijos direktorius, juridiniai ir fiziniai asmenys, žemės

savininkai, valdytojai ir naudotojai, vykdantys veiklą suplanuotoje

teritorijoje, naudojantys žemę, gamtos ir kultūros išteklius.

teritorijų ir jų zonų planai (projektai) – specialiojo teritorijų planavimo

dokumentai, kuriuose nustatomos saugomų teritorijų arba atskirų jų dalių

naudojimo ir apsaugos kryptys, funkcinio prioriteto bei kraštovaizdžio tvarkymo

zonų ribos ir reglamentai, konkrečios tvarkymo priemonės.

teritorijų tinklų ir atskirų jų dalių schemos – specialiojo teritorijų

planavimo dokumentai, nustatantys saugomų teritorijų tinklų formavimo,

naudojimo ir apsaugos bendrąją koncepciją.

24.

Skundas

– visuomenės raštu pareikštas reikalavimas dėl teritorijų planavimo dokumento

sprendinio, pažeidžiančio pareiškėjo teises ir (ar) interesus, pakeitimo ar

panaikinimo.

25.

Specialiosios žemės naudojimo sąlygos – įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatyti ūkinės ir

kitokios veiklos apribojimai, priklausantys nuo geografinės padėties,

gretimybių, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypo

naudojimo būdo ir pobūdžio bei žemės sklype esančių statinių ir aplinkos

apsaugos poreikių.

26.

Specialusis planas (projektas) – teritorijų planavimo dokumentas,

kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir tikslus, nustatytos

atskiroms veiklos sritims reikalingų teritorijų vystymo, infrastruktūros

tvarkymo ir (ar) apsaugos kryptys, priemonės ir reikalavimai.

27.

Specialusis teritorijų planavimas – atskiroms veiklos sritims reikalingų

teritorijų erdvinio organizavimo, tvarkymo, naudojimo, apsaugos priemonių

planavimas.

28.

Sprendinių įgyvendinimo programos – strateginio planavimo dokumentai, nustatantys teritorijų

planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo būdus.

29.

Strateginis planavimas – procesas, kurio metu parengiama veiklos valdymo

strategija, numatanti veiklos prognozę, tikslus, prioritetines kryptis,

veiksmus ir būdus, kaip efektyviausiai panaudoti turimus ir planuojamus gauti

finansinius, materialinius ir darbo išteklius numatytiems tikslams pasiekti,

strategijos nuostatų įgyvendinimas, veiklos stebėsena (monitoringas) ir

atsiskaitymas už rezultatus.

visuomenė – visuomenė, kuriai daro įtaką arba gali daryti įtaką rengiamo

teritorijų planavimo dokumento sprendiniai ar kuri yra suinteresuota tų sprendinių

įgyvendinimu; pagal šį apibrėžimą nevyriausybinės organizacijos, padedančios

spręsti kraštotvarkos problemas ir veikiančios pagal Lietuvos Respublikos

įstatymų reikalavimus, laikomos suinteresuotomis organizacijomis.

31.

Teritorijų planavimas – nustatyta procedūra teritorijos vystymo

bendrajai erdvinei koncepcijai, žemės naudojimo prioritetams, aplinkosaugos,

paminklosaugos ir kitoms sąlygoms nustatyti, žemės, miško ir vandens

naudmenų, gyvenamųjų vietovių, gamybos bei infrastruktūros sistemai formuoti,

gyventojų užimtumui reguliuoti, fizinių ir juridinių asmenų veiklos plėtojimo

teisėms teritorijoje nustatyti.

planavimo dokumentai – bendrieji (generaliniai), specialieji ir detalieji

planai, kuriuose raštu ir grafiškai pateikti sprendiniai dėl teritorijų, žemės

sklypų ar jų grupių tvarkymo, naudojimo ir apsaugos bei teritorijos vystymo

reikmių ir sąlygų.

planavimo dokumento sprendinių poveikio vertinimas – teritorijų planavimo

proceso etapas, kurio metu surenkama ir analizuojama informacija, jos pagrindu

(nustatytais aspektais ir tvarka) įvertinamas rengiamo teritorijų planavimo

dokumento sprendinių įgyvendinimo galimas teigiamas ir (ar) neigiamas

ilgalaikis ir (ar) trumpalaikis poveikis.

34.

Teritorijų planavimo dokumento sprendinys – raštu arba grafiškai išreikštas

teritorijų planavimo uždavinių sprendimo rezultatas, nusakantis vystymo

kryptis, erdvinio organizavimo nuostatas, žemės sklypų arba jų grupių,

infrastruktūros objektų išdėstymo, naudojimo ir apsaugos sąlygas bei tvarką.

35.

Teritorijų planavimo dokumentų derinimas – procedūra, kurios metu

tarpusavyje suderinami parengtų ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų

sprendiniai, patikrinama, ar buvo laikytasi planavimo sąlygų ir kitų teritorijų

planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

36.

Teritorijų planavimo duomenų bankas – teritorijų planavimo informacinė

sistema, kurią sudaro patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai,

grafiniai ir tekstiniai duomenys, reikalingi analizuojant ir įvertinant

planuojamą teritoriją, prognozuojant jos vystymą, rengiant teritorijų planavimo

dokumentus, grindžiant jų sprendinius.

tvarkymo ir naudojimo režimas – detaliųjų planų sprendiniuose nustatyta

teritorijos naudojimo būdo ar pobūdžio ir veiklos joje plėtojimo reikalavimų ir

apribojimų visuma, privaloma rengiant statinių statybos ir kitos veiklos

projektus.

tvarkymo reglamentas – bendrųjų ir specialiųjų planų sprendiniuose

nustatyti teritorijos naudojimo prioritetai bei veiklos plėtojimo reikalavimų

ir apribojimų visuma.

39.

Teritorijos vystymas – procesas, kurio metu siekiama kokybiškai

pagerinti ar išlaikyti planuojamos teritorijos ekonominę, socialinę ir

ekologinę (aplinkosaugos) būklę.

40.

Urbanizuotos teritorijos – statiniais užstatytos miestų, miestelių ir

kompaktiškai užstatytų kaimų gyvenamųjų vietovių teritorijos.

patalpų bendrojo ploto sumos santykis su žemės sklypo plotu.

42.

Užstatymo tankumas – pastatais užstatomo ploto, nustatomo pagal sienų

išorines ribas, santykis su visu žemės sklypo plotu.

43.

Vandentvarkos planas (projektas) – specialiojo teritorijų planavimo

dokumentas, kuriame nustatomos paviršinių vandens telkinių racionalaus

naudojimo ir apsaugos priemonės.

44.

Vandentvarkos schema – specialiojo teritorijų planavimo dokumentas,

nustatantis vandens išteklių bendrąją naudojimo ir apsaugos koncepciją.

miškotvarkos projektas – specialiojo teritorijų planavimo dokumentas,

rengiamas miško valdytojų bei privačioms miškų valdoms ir skiriamas konkrečių

tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti.

svarstymas – teritorijų planavimo viešumą užtikrinanti procedūra, kurios

metu visuomenė nustatyta tvarka supažindinama su parengtu teritorijų

planavimo dokumentu, organizuojamas viešas susirinkimas teritorijų planavimo

dokumento sprendiniams, jų alternatyvoms bei pateiktiems pasiūlymams aptarti.

taip pat jų asociacijos, organizacijos arba grupės.

sklypo naudojimo būdas – teritorijų planavimo dokumentuose numatyta veikla,

kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės tikslinės žemės

naudojimo paskirties žemėje.

sklypo naudojimo pobūdis – tam tikrame žemės sklype teisės aktų nustatyta

tvarka leidžiamos vykdyti veiklos specifika.

50.

Žemėtvarkos planas (projektas) – specialiojo teritorijų planavimo

dokumentas, kuriame nustatoma kaimo vietovių žemės naudojimo ir apsaugos

koncepcija bei konkrečios tvarkymo priemonės.

51.

Žemėtvarkos schema – specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriame

valstybės, regionų ar rajonų lygmeniu nustatomi kaimiškųjų teritorijų žemės

naudmenų naudojimo ir tvarkymo prioritetai.

planai (projektai) – specialiojo teritorijų planavimo dokumentai,

nustatantys žemės sklypų formavimą, pertvarkymą, paėmimą, konsolidavimą, taip

pat naudojimo sąlygas (tikslinę paskirtį, apribojimus, servitutus ir pan.).

3

straipsnis. Teritorijų planavimo tikslai

1.

Teritorijų planavimo tikslai yra šie:

1) išlaikyti

valstybės teritorijos socialinio, ekonominio ir ekologinio vystymo pusiausvyrą;

2) formuoti

sveiką ir harmoningą gyvenamąją, darbo ir poilsio aplinką stengiantis sukurti

geresnes ir visoje valstybės teritorijoje visavertes gyvenimo sąlygas;

3)

formuoti gyvenamųjų vietovių ir infrastruktūros bei kitų veiklos sričių

plėtojimo politiką;

4) saugoti,

racionaliai naudoti ir atkurti gamtos išteklius, gamtos ir kultūros paveldo

vertybes, tarp jų ir rekreacijos išteklius;

5) formuoti gamtinį karkasą, sudaryti prielaidas kraštovaizdžio

ekologinei pusiausvyrai palaikyti arba jai atkurti;

6) formuoti

žemės sklypus, rezervuoti (nustatyti) teritorijas gyvenamųjų vietovių

infrastruktūros ir kitų veiklos sričių, skirtingų rūšių žemės naudmenų plėtrai;

7)

suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir

valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos

plėtojimo šioje teritorijoje sąlygų;

8) skatinti investicijas socialiniam ekonominiam vystymui.

konkrečių teritorijų planavimo tikslus, būtina atsižvelgti į visuomenės

poreikius, planuojamos teritorijos kraštovaizdžio ypatumus, geografinę padėtį,

geologines sąlygas, urbanistikos, architektūros, techninius, aplinkosaugos,

paveldosaugos, žemės ūkio

paskirties žemės naudojimo ir tvarkymo reikalavimus, žemės ir kito

nekilnojamojo turto savininkų ir trečiųjų asmenų teises, valstybės saugumo ir

gynybos poreikius.

4

straipsnis. Teritorijų planavimo rūšys ir lygmenys

1) bendrasis

teritorijų planavimas;

2) specialusis

teritorijų planavimas;

3) detalusis teritorijų planavimas.

planavimo dokumentą tvirtinančią instituciją yra šie:

1) valstybės

(dokumentus tvirtina Seimas);

2) Vyriausybės

(dokumentus tvirtina Vyriausybė);

3) Vyriausybės įgaliotos

institucijos (dokumentus tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija);

4) apskrities (dokumentus tvirtina apskrities viršininkas);

5) savivaldybės

(dokumentus tvirtina savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės

administracijos direktorius).

planavimo lygmenys pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių

konkretizavimo lygį yra šie:

1) nacionalinis

– visa valstybės teritorija (rengiami bendrojo ir specialiojo teritorijų

planavimo dokumentai);

2) regiono –

valstybės teritorijos dalys, išsiskiriančios administraciniu (apskritys),

principiniu funkciniu bendrumu (rengiami bendrojo ir specialiojo teritorijų

planavimo dokumentai);

3) rajono –

regiono dalys, išsiskiriančios administraciniu (savivaldybės), konkrečiu

funkciniu bendrumu (rengiami bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo

dokumentai);

4) vietovės

– žemės sklypai ar jų grupės (rengiami detaliojo teritorijų planavimo

dokumentai).

5

straipsnis. Teritorijų planavimo politikos formavimas ir įgyvendinimas

1.

Teritorijų planavimo politikos bendrąsias kryptis nustato Seimas.

formuoja valstybės teritorijų planavimo politiką ir numato priemones jai

įgyvendinti.

1) pagal

kompetenciją įgyvendina valstybės teritorijų planavimo politiką;

2) koordinuoja

ir pagal kompetenciją organizuoja valstybės lygmens teritorijų planavimo

dokumentų rengimą;

3) pagal

kompetenciją rengia teritorijų planavimo politikai įgyvendinti reikalingus

teisės aktus;

4) pagal kompetenciją išduoda planavimo sąlygas;

5) teikia planavimo organizatoriams reikalavimus dėl teritorijų

planavimo dokumentų privalomo parengimo, jeigu vykdoma arba numatoma veikla ar

jos nevykdymas turi ar gali turėti neigiamų pasekmių gyvenimo ar aplinkos

kokybei;

6) pagal

kompetenciją atlieka valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą;

7) pagal

kompetenciją atlieka valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų

įgyvendinimo stebėseną (monitoringą);

8) atlieka kitas

šio Įstatymo bei kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

1) pagal kompetenciją organizuoja

teritorijų planavimo dokumentų rengimą;

2) pagal

kompetenciją rengia šiam Įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus;

3) pagal

kompetenciją atlieka Vyriausybės, Vyriausybės įgaliotos institucijos lygmens

teritorijų planavimo dokumentų įgyvendinimo stebėseną (monitoringą);

4) atlieka kitas

šio Įstatymo bei kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

viršininkas:

1) įgyvendina

valstybės teritorijų planavimo politiką apskrityje;

2) pagal

kompetenciją organizuoja ir koordinuoja apskrities lygmens teritorijų planavimo

dokumentų rengimą;

3) pagal

kompetenciją atlieka valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą;

4) pagal

kompetenciją atlieka Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos lygmens,

apskrities lygmens teritorijų planavimo dokumentų įgyvendinimo stebėseną

(monitoringą).

5) atlieka kitas

šio Įstatymo bei kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

institucijos:

1) įgyvendina

valstybės teritorijų planavimo politiką rengiant savivaldybės lygmens

teritorijų planavimo dokumentus;

2) koordinuoja

ir organizuoja savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimą;

3) pagal kompetenciją atlieka savivaldybės lygmens teritorijų planavimo

dokumentų įgyvendinimo stebėseną (monitoringą);

4) atlieka kitas

šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

6 straipsnis.

Teritorijų strateginio planavimo derinimas

Teritorijų

planavimo dokumentų rengimas turi būti derinimas su tai pačiai teritorijai ar

veiklos sričiai rengiamais strateginio planavimo dokumentais. Strateginio

planavimo dokumentai turi būti parengti iki teritorijų planavimo proceso

pradžios arba gali būti rengiami teritorijų planavimo dokumentų rengimo metu.

Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimui užtikrinti parengiamos

sprendinių įgyvendinimo programos.

ANTRASIS

SKIRSNIS

BENDRASIS

TERITORIJŲ PLANAVIMAS

7 straipsnis. Bendrojo teritorijų

planavimo objektai ir uždaviniai

objektai:

1) valstybės teritorija;

2) apskrities teritorija

3) savivaldybės teritorija arba

jos dalys (miestai ir miesteliai).

uždaviniai yra:

1) suformuoti teritorijos

tvarkymo, naudojimo ir apsaugos koncepciją;

2) optimizuoti teritorijos

urbanistinę struktūrą ir infrastruktūros sistemą;

3) numatyti priemones ir

apribojimus, užtikrinančius gamtos išteklių racionalų naudojimą, kraštovaizdžio

ekologinę pusiausvyrą, gamtinio karkaso formavimą, gamtos ir kultūros paveldo

vertybių išsaugojimą;

4) numatyti priemones užstatytų

teritorijų urbanistinei erdvinei kompozicijai tobulinti, gyvenimo ir aplinkos

kokybei gerinti, bendrojo naudojimo želdynų sistemai formuoti;

5) nustatyti teritorijų pastatų

aukščio reglamentus;

6) numatyti pagrindines regioninės

politikos formavimo bei įgyvendinimo nuostatas;

7) rezervuoti teritorijas, kuriose

būtų plėtojami komunikaciniams koridoriams, inžinerinei bei susisiekimo

infrastruktūrai ir kitiems visuomenės poreikiams tenkinti reikalingi objektai.

bendrojo teritorijų planavimo uždaviniai atsižvelgiant į bendrojo teritorijų

planavimo objektą bei konkrečius visuomenės poreikius, socialinius, ekonominius

ir ekologinius planuojamos teritorijos ypatumus.

8

straipsnis. Bendrojo teritorijų planavimo organizatoriai

Bendrojo teritorijų planavimo organizatoriai yra šie:

1) Aplinkos

ministerija;

2) apskrities

viršininkas;

3) savivaldybės

administracijos direktorius.

9

straipsnis. Bendrojo teritorijų planavimo dokumentai

teritorijų planavimo dokumentai yra:

1) valstybės

teritorijos bendrasis (generalinis) planas;

2) apskrities

teritorijos bendrasis (generalinis) planas;

3) savivaldybės

teritorijos bendrasis planas;

4) savivaldybės

teritorijos dalies (miesto ar miestelio) bendrasis planas.

planai privalomi visiems planuojamoje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto

savininkams, valdytojams ar naudotojams.

10

straipsnis. Bendrojo teritorijų planavimo procesas

procesą sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo

etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas.

nustatomi teritorijų planavimo tikslai ir uždaviniai, parengiama ir

patvirtinama planavimo darbų programa, prireikus atliekami tyrimai, viešai

paskelbiama apie priimtą sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo

pradžios ir planavimo tikslų.

rengimo etapą sudaro:

1) esamos būklės analizės stadija

– atliekamas teritorijos gamtinės, socialinės, kultūrinės, ekonominės būklės,

galimybių ir kokybės potencialo vertinimas, teritorijos vystymo tendencijų bei

probleminių situacijų ir arealų ištyrimas;

2) koncepcijos rengimo stadija –

nustatoma teritorijos vystymo bendroji erdvinė koncepcija, funkciniai

prioritetai ir teritorijos tvarkymo reglamentavimo ypatumai;

3) sprendinių

konkretizavimo stadija – parengiami sprendiniai urbanistinio ir gamtinio

karkasų formavimo, kraštovaizdžio, biologinės įvairovės ir kultūros paveldo

išsaugojimo, bioprodukcinio ūkio, rekreacinės, pramonės, verslo ar kitokios

paskirties teritorijų naudojimo ir tvarkymo, socialinės, kultūrinės ir

susisiekimo komunikacijų bei kitos infrastruktūros teritorinio vystymo ir

teritorijų rezervavimo valstybės poreikiams (miestų ir miestelių bendruosiuose

planuose taip pat ir dėl architektūrinės erdvinės kompozicijos formavimo,

želdynų sistemos plėtojimo, gyvenamosios aplinkos kokybės gerinimo, ekologinės

apsaugos zonų nustatymo, teritorinių reglamentų bei tolesnio detalaus planavimo

vykdymo nuostatų) klausimais.

4.

Teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių vertinimo etapas yra

reikalingas teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikiui Vyriausybės

nustatyta tvarka įvertinti. Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais

ir tvarka atliekamas teritorijų planavimo dokumento sprendinių strateginis

pasekmių aplinkai vertinimas.

5.

Baigiamasis etapas:

1)

teritorijų planavimo dokumentų sprendinių svarstymo ir derinimo stadija –

konsultavimasis ar viešas svarstymas, derinimas su institucijomis, ginčų

nagrinėjimas;

2) teritorijų

planavimo dokumento tvirtinimo stadija – tikrinimas valstybinę teritorijų

planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje, tvirtinimas ir registravimas

teritorijų planavimo registre.

planavimo organizatorius Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka raštu kreipiasi

į joje nurodytas institucijas, kad pateiktų planavimo sąlygas. Planavimo

sąlygos išduodamos per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Jei

planavimo sąlygos per nustatytą terminą nebuvo išduotos ir planavimo

organizatoriui nepranešta apie neišdavimo priežastis, planavimo organizatorius

turi teisę pradėti rengti bendrojo teritorijų planavimo dokumentus, tačiau apie

tai raštu praneša planavimo sąlygas turėjusiai išduoti institucijai.

vykdoma šių teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsena

(monitoringas), priežiūra ir kontrolė. Kartu su teritorijų planavimo duomenų

banku nuolat kaupiama ir analizuojama informacija, nustatomas investicijų

poreikis, rengiamos programos bendrojo plano sprendiniams įgyvendinti.

11 straipsnis. Bendrojo

teritorijų planavimo dokumentų rengimas, derinimas, tvirtinimas ir galiojimas

derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir galiojimo tvarką nustato šis Įstatymas ir

Aplinkos ministerijos patvirtintos apskrities teritorijos, savivaldybės

teritorijos ir jos dalių bendrųjų planų rengimo taisyklės. Valstybės

teritorijos bendrasis (generalinis) planas rengiamas Vyriausybės nustatyta

tvarka.

apskrities, savivaldybių teritorijų ir savivaldybių dalių vystymo

kryptys, erdvinės raidos koncepcija rengiama 20 metų laikotarpiui, o konkretūs

sprendiniai – 10 metų laikotarpiui. Jų galiojimas gali būti pratęsiamas.

teritorijos bendrasis (generalinis) planas pradedamas rengti Vyriausybės

nutarimu. Rengimą organizuoja Aplinkos ministerija. Vyriausybė bendrąjį

(generalinį) planą teikia tvirtinti Seimui.

teritorijos bendrasis (generalinis) planas rengiamas apskrities viršininko

sprendimu. Apskrities viršininkas bendrąjį (generalinį) planą teikia tvirtinti

Vyriausybei.

teritorijos arba jos dalių bendrieji planai rengiami savivaldybės tarybos

sprendimu. Jų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius.

Savivaldybės administracijos direktorius bendrąjį planą teikia tvirtinti

savivaldybės tarybai.

teritorijos bendrojo (generalinio) plano sprendiniai turi būti suderinti su

ministerijomis, apskričių viršininkais ir kitomis institucijomis, pateikusiomis

planavimo sąlygas.

bendrojo (generalinio) plano sprendiniai turi būti suderinti su gretimų

apskričių galiojančiais bendrųjų (generalinių), taip pat su specialiųjų planų

sprendiniais šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka ir

neprieštarauti valstybės teritorijos bendrojo (generalinio) plano, Vyriausybės

ar Vyriausybės įgaliotos institucijos lygmens specialiųjų planų sprendiniams.

teritorijos ir jos dalių bendrieji planai turi neprieštarauti apskrities

lygmens bendrojo ir specialiojo planavimo dokumentų sprendiniams, taip pat

teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms.

kai valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos išvada

dėl bendrojo teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo yra neigiama, šis

teritorijų planavimo dokumentas tvirtinti neteikiamas.

10.

Patvirtintas

valstybės, apskrities bendrasis (generalinis) planas įsigalioja kitą dieną po

to, kai „Valstybės žiniose“ paskelbiamas jį tvirtinančios institucijos

sprendimas dėl bendrojo (generalinio) plano patvirtinimo, jeigu pačiame

sprendime nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data.

savivaldybės ar jos dalies teritorijos bendrasis planas įsigalioja kitą dieną

po to, kai vietinėje spaudoje paskelbiamas jį tvirtinančios institucijos

sprendimas dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo, jeigu pačiame

sprendime nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data.

12 straipsnis. Bendrojo teritorijų planavimo

dokumentų įgyvendinimas ir keitimas

bendrojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos

(monitoringo) duomenimis, savivaldybės administracijos direktorius, apskrities

viršininkas, Vyriausybė ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki kiekvienų

savivaldybės ir Seimo rinkimų pradžios turi pateikti ataskaitas atitinkamai

savivaldybės tarybai, Vyriausybei ar Seimui, taip pat informuoti visuomenę apie

bendrojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimą.

administracijos direktorius, apskrities viršininkas, Vyriausybė per šešis

mėnesius po Seimo ir savivaldybių tarybos rinkimų atitinkamai supažindina

Seimą, Vyriausybę ir savivaldybės tarybą su valstybės, apskrities ir

savivaldybės teritorijos bendrojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių

įgyvendinimo rezultatais.

tvarka kaip ir bendrasis planas.

TREČIASIS

SKIRSNIS

SPECIALUSIS

TERITORIJŲ PLANAVIMAS

13

straipsnis. Specialiojo teritorijų planavimo objektai ir uždaviniai

teritorijų planavimo objektai yra šie:

1)

žemės ūkio, miškų ūkio, konservacinė ir kitos paskirties žemė;

2) vandens ūkio

paskirties žemė;

3) inžinerinės, susisiekimo, rekreacinės, turizmo, socialinės,

kultūrinės ir kitos infrastruktūros, taip pat urbanistinės sistemos ar jų

dalys;

4) saugomų teritorijų sistema ir jos dalys;

5) rekreacinių teritorijų sistema

ir jos dalys;

6) komunikaciniai koridoriai.

planavimo uždaviniai:

1) užtikrinti racionalų žemės,

miškų ir vandens išteklių naudojimą;

2) plėtoti susisiekimo

komunikacijų, inžinerinių tinklų, energetikos sistemas bei kitą infrastruktūrą ir

rezervuoti teritorijas jų plėtrai;

3) nustatyti teritorijose naudojimo, tvarkymo ir apsaugos režimą,

kraštovaizdžio formavimo kryptis ir teritorijų tvarkymo priemones;

4) plėtoti turizmo paslaugas ir

poilsio infrastruktūrą, racionaliai naudoti gamtinius ir kultūrinius išteklius;

5) rezervuoti teritorijas

komunikaciniams koridoriams, susisiekimo komunikacijoms, infrastruktūros ir

kitiems visuomenės poreikiams reikalingiems objektams.

uždavinius nustato Saugomų teritorijų įstatymas, Kelių įstatymas, Miškų

įstatymas, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas, Šilumos ūkio

įstatymas, Žemės įstatymas ir kiti teisės aktai.

14

straipsnis. Specialiojo teritorijų planavimo organizatoriai

Specialiojo teritorijų planavimo organizatoriai yra šie:

1) valstybės

institucijos;

2) apskričių

viršininkai;

3) savivaldybių

administracijų direktoriai;

4) juridiniai asmenys, taip pat kitų įstatymų nustatytais atvejais –

fiziniai asmenys.

15

straipsnis. Specialiojo teritorijų planavimo dokumentai

1) žemėtvarkos schemos ir planai

(projektai), žemėvaldos planai

(projektai);

2) miškų tvarkymo schemos ir

vidinės miškotvarkos planai (projektai);

3) kraštovaizdžio tvarkymo planai;

4) vandentvarkos schemos ir planai

(projektai);

5) saugomų teritorijų tinklų

schemos ir atskirų saugomų teritorijų, jų dalių ar jų zonų, kultūros paveldo

objektų teritorijų ar jų zonų planai (projektai);

6) turizmo ir rekreacijos schemos

ir planai (projektai);

7) infrastruktūros plėtros

(komunikacinių koridorių, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų,

mažmeninės prekybos ir kiti infrastruktūros objektai) schemos ir planai

(projektai);

8) Lietuvos Respublikos ir vienos

ar kelių užsienio valstybių tarpvalstybiniai pasienio teritorijų plėtros

planai;

9) aukštybinių pastatų išdėstymo

planai.

teritorijų planavimo organizatoriai gali rengti ir kitus reikalingus

specialiojo teritorijų planavimo dokumentus.

3.

Tais atvejais, kai savivaldybės teritorijos ar jos dalių bendrieji planai

neparengti arba parengtų bendrųjų planų sprendiniuose kraštovaizdžio tvarkymo,

infrastruktūros plėtros ir aukštybinių pastatų išdėstymo klausimai nespręsti,

privaloma rengti specialiuosius teritorijų privalumo dokumentus –

kraštovaizdžio tvarkymo, infrastruktūros plėtros ir aukštybinių pastatų

išdėstymo schemas ir (ar) planus (projektus). Aukštybinių pastatų išdėstymo

planai nerengiami, jei tokių pastatų statyba nenumatoma.

16 straipsnis. Specialiųjų planų

rengimas

1) kai juos rengti yra numatyta

pagal įstatymus ar kitus teisės aktus;

2) kai bendrojo teritorijų

planavimo dokumentai nėra parengti;

3) kai galiojančių bendrojo ar

detaliojo planavimo dokumentų sprendiniai planuojamai veiklai nėra parengti

arba būtina detalizuoti bendrojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.

2.

Patvirtinto specialiojo plano sprendiniai yra privalomi planuojamai veiklai,

taip pat

jie nustato privalomus reikalavimus kitiems to paties ar žemesnio lygmens

teritorijų planavimo dokumentams rengti.

3.

Specialieji planai gali būti rengiami, derinami, svarstomi ir tvirtinami

supaprastinta tvarka pagal šio Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytas

taisykles bei 30 straipsnio 3 dalyje nurodytus nuostatus.

4.

Komunikacinių koridorių ir infrastruktūros teritorijų naudojimo sąlygas ir

reglamentus nustato savivaldybių tarybos.

17

straipsnis. Specialiojo teritorijų planavimo procesas

planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento

rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas.

etapo metu nustatomi planavimo tikslai ir uždaviniai, parengiama ir

patvirtinama planavimo darbų programa, prireikus atliekami tyrimai, viešai

paskelbiama apie priimtą sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo

pradžios ir planavimo tikslų.

planavimo dokumento rengimo etapą sudaro:

1) esamos būklės

analizės stadija – atliekamas teritorijos vystymo galimybių vertinimas, vystymo

tendencijų ir probleminių situacijų bei arealų nustatymas;

2) koncepcijos rengimo stadija – nustatomi planuojamų teritorijų

erdvinio vystymo prioritetai ir tvarkymo principai;

3) sprendinių konkretizavimo stadija – parengiami sprendiniai

atitinkamų naudmenų tvarkymui, atskirų infrastruktūros objektų vystymui,

kraštovaizdžio, biologinės įvairovės ir kultūros paveldo apsaugai, galimam

teritorijų rezervavimui, nustatomi planavimo lygmenis atitinkantys teritorijų

tvarkymo reglamentai.

pasekmių vertinimo etapas. Teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikio

vertinimas atliekamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Įstatymų ir kitų teisės

aktų nustatytais atvejais ir tvarka atliekamas teritorijų planavimo dokumento

sprendinių strateginis pasekmių aplinkai vertinimas. Tais atvejais, kai pagal

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą turi būti

atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ir toks

vertinimas nėra atliktas, šis vertinimas atliekamas specialiojo plano rengimo

metu.

1) teritorijų

planavimo dokumento svarstymo ir derinimo stadija – konsultavimasis ar viešas

svarstymas, derinimas su institucijomis, ginčų nagrinėjimas;

2) teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadija – tikrinimas

valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje,

tvirtinimas ir registravimas teritorijų planavimo registre.

pradėdamas rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentus planavimo

organizatorius Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka raštu kreipiasi į joje

nurodytas institucijas, kad

pateiktų planavimo sąlygas.

Planavimo sąlygos išduodamos per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Jei

planavimo sąlygos per nustatytą terminą nebuvo išduotos ir planavimo

organizatoriui nepranešta apie neišdavimo priežastis, planavimo organizatorius

turi teisę pradėti rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, tačiau

apie tai raštu praneša planavimo sąlygas turėjusiai išduoti valstybės

institucijai.

18 straipsnis. Specialiųjų

teritorijų planavimo dokumentų rengimas, keitimas, derinimas, tvirtinimas ir

galiojimas

tikrinimo, tvirtinimo ir galiojimo tvarką nustato šis Įstatymas, atitinkamą

veiklą reglamentuojantys įstatymai ir specialiųjų planų rengimo taisyklės. Pagal

kompetenciją ministerijos rengia atskirų rūšių specialiųjų planų rengimo

taisykles ir tvirtina jas kartu su Aplinkos ministerija.

planų sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais ar Vyriausybės nutarimais

nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems

atitinkamo lygmens bendrojo teritorijų planavimo dokumentams, kitiems teisės

aktams ir turi būti patvirtinti šio Įstatymo bei šio straipsnio 1 dalyje

nurodytų taisyklių nustatyta tvarka.

teritorijų plėtros planavimo projektus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota

institucija.

4.

Patvirtintas

specialusis planas įsigalioja kitą dieną po to, kai Seimo, Vyriausybės,

ministerijų ar Vyriausybės įstaigų ir kitų valstybės institucijų sprendimas dėl

specialaus plano patvirtinimo paskelbiamas „Valstybės žiniose“, aukštesnių

administracinių vienetų valdymo institucijų, savivaldybių sprendimas dėl

specialiojo plano patvirtinimo paskelbiamas vietinėje spaudoje, jei pačiuose

sprendimuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Patvirtinti

specialieji planai galioja neterminuotai.

tikrinami, tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir specialusis planas.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

DETALUSIS

TERITORIJŲ PLANAVIMAS

19

straipsnis. Detaliojo teritorijų planavimo objektai ir uždaviniai

1.

Detaliojo teritorijų planavimo objektai yra šie:

1) miestų,

miestelių teritorijų dalys;

2)

kaimų teritorijos;

3) žemės sklypas

ir sklypų grupės.

1) detalizuoti bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo

dokumentuose nustatytus teritorijų tvarkymo ir naudojimo reglamentus;

2) suformuoti žemės sklypus statinių statybai, sudarant sąlygas

investicijoms ir ūkinei veiklai plėtoti;

3) nustatyti ar

pakeisti teritorijos tvarkymo ir naudojimą režimą statinių statybos projektams

rengti ir žemės sklypui naudoti;

4) suformuoti

žemės juostas komunikacinių koridorių ir susisiekimo komunikacijų įrengimui,

inžinerinės bei miesto infrastruktūros plėtrai.

20

straipsnis. Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriai

teritorijų planavimo organizatoriai yra šie:

1) savivaldybės

administracijos direktorius;

2) valstybinės žemės valdytojai.

sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir

pareigų perdavimo žemės savininkui, valdytojui ar naudotojui.

21 straipsnis. Detaliojo teritorijų planavimo

dokumentai

1) miestų ir miestelių teritorijų

dalių ir kaimų teritorijų detalieji planai;

2) žemės sklypo arba sklypų grupių

detalieji planai.

žemės sklypus, Vyriausybės nustatyta tvarka parengti žemės sklypų planai

prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams.

22

straipsnis. Detaliųjų planų rengimas

1) teritorijoms, kuriose pagal savivaldybių teritorijų ir jų dalių

(miestų, miestelių) bendruosius ar specialiuosius planus numatyta plėtoti

gyvenamųjų namų, visuomeninės paskirties, rekreacinių ir bendro naudojimo,

pramonės ir sandėliavimo, komercinių ir prekybos, inžinerinių tinklų,

susisiekimo komunikacijų ir kitų objektų statybą;

2) kai yra

formuojami žemės sklypai naujų statinių statybai ar kitai ne žemės ir miškų

veiklai plėtoti;

3)

kai keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis statinių statybai ir

kitai veiklai plėtoti;

4)

kai keičiamas nustatytas teritorijos (žemės sklypo) tvarkymo ir naudojimo

režimas;

5) kai žemės

sklypai padalijami, atidalijami (išskyrus, kai pagal įstatymus privačios žemės

sklypus dalinti dalimis neleidžiama) ar sujungiami;

6) kai keičiamos

naudojamų žemės sklypų ribos ir plotas;

7) kai žemės

sklypai formuojami prie naudojamų statinių.

kuriose nėra įrengtų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų, detalieji

planai pastatų statybai rengiami tik tais atvejais, kai šioms teritorijoms yra

parengti ir patvirtinti inžinerinės

infrastruktūros ir susisiekimo komunikacijų plėtros specialieji planai.

3.

Detalieji planai nerengiami, jeigu numatomiems statyti statiniams statybos

leidimas yra nereikalingas, taip pat kai statant statinius žemės sklypo

tvarkymo ir naudojimo režimas yra nekeičiamas.

4.

Naudojamų gretimų žemės sklypų ribas ir plotą be detaliojo plano galima keisti,

jei toks keitimas nesiejamas su naujo sklypo suformavimu ar žemės ploto

padidinimu laisvoje valstybinėje žemėje, taip pat teritorijos tvarkymo ir

naudojimo režimo pakeitimu.

5.

Kaimų teritorijose ir žemės ūkio paskirties žemėje šio straipsnio 1 dalies 5, 6

ir 7 punktuose nustatytais atvejais vietoj detaliųjų planų rengiami žemėvaldų

planai (projektai) Žemės įstatymo ir šio Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies

nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka.

6.

Detalieji planai, keičiantys pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį,

rengiami tik išnagrinėjus tokio keitimo socialines, ekonomines ir aplinkosaugos

pasekmes. Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimui turi

pritarti savivaldybės taryba.

žemėje numatoma nustatyta tvarka įveisti mišką.

8.

Šio straipsnio

1 dalies 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti detalieji planai ar žemėvaldų planai

(projektai) rengiami, derinami, viešai svarstomi ir tvirtinami supaprastinta

tvarka, kuri yra išdėstyta šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nurodytose

taisyklėse bei 30 straipsnio 3 dalyje nurodytuose nuostatuose.

23 straipsnis. Teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimas

teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas:

1) teritorijos

(žemės sklypo) naudojimo būdas ir (ar) pobūdis;

2) leistinas

pastatų aukštis;

3) leistinas

žemės sklypo užstatymo tankumas;

4) leistinas

sklypo užstatymo intensyvumas;

5)

statinių statybos zona, statybos riba ar linija;

6)

komunalinių ar vietinių inžinerinių tinklų ir pastatų šildymo sistemų

prijungimo sąlygos;

7)

susisiekimo sistemos organizavimas;

8)

servitutai.

apsaugos, urbanistiniu, architektūriniu ar paveldosaugos požiūriu, privalomas

teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimas papildomas šiais reikalavimais:

1) urbanistiniais

ir architektūriniais;

2) gamtos ir

kultūros paveldo vertybių apsaugos;

3)

teritorijos (žemės sklypo) apželdinimo (procentais).

nustatomi išduodant planavimo sąlygas.

planams (projektams), jeigu juose nenumatomos statybos.

24 straipsnis. Reikalavimai detaliajam planui rengti

pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir rengti detaliuosius planus

formuojant žemės sklypus gyvenamųjų namų kvartalų ar gyvenamųjų namų grupių

(daugiau kaip trys gyvenamieji namai) statybai galima tik tais atvejais, kai

tai yra numatyta savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendruosiuose planuose.

miestuose, miesteliuose ir jų įtakos zonose, planavimo sąlygose nurodomi

reikalavimai inžineriniams tinklams prisijungti prie savivaldybės

infrastruktūros. Jeigu prisijungti prie esamų komunalinių inžinerinių tinklų

ekologiniu, ekonominiu ir techniniu požiūriu netikslinga, rengiant detalųjį

planą nagrinėjamos vietinių tinklų įrengimo galimybės.

pastatų ir kitų objektų statybai inžineriškai neparengtose teritorijose

rengiami, kai jų planavimo tikslams įgyvendinti yra parengti ir patvirtinti

savivaldybės teritorijos ar jos dalių bendrieji planai arba inžinerinės

infrastruktūros ir susiekimo komunikacijų plėtros specialieji planai.

planai negali būti rengiami, jeigu jų planavimo tikslai prieštarauja valstybės,

Vyriausybės, Vyriausybės įgaliotos institucijos, apskrities ir savivaldybės

lygmens bendrųjų arba specialiųjų planų sprendiniams, taip pat įstatymų ir kitų

teisės aktų reikalavimams.

žemės sklypuose (išskyrus atvejus, kai pagal įstatymus privačios žemės sklypų

dalinti dalimis neleidžiama) gali būti statomas antras gyvenamasis namas, kitos

paskirties pastatas (išskyrus jų priklausinius) tik pagal detalųjį planą

atidalijus ir suformavus naują žemės sklypą.

25

straipsnis. Detaliojo teritorijų planavimo procesas

procesą sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo

etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas.

etapo metu nustatomi planavimo tikslai, parengiama ir patvirtinama planavimo

darbų programa, prireikus atliekami tyrimai, viešai paskelbiama apie priimtą

sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios ir planavimo

tikslų.

planavimo dokumento rengimo etapą sudaro:

1) esamos būklės analizės stadija – vertinamas esamos teritorijos

(žemės sklypų) užstatymas, inžineriniai tinklai, gatvės, želdiniai, gamtos ir

kultūros paveldo objektai ir kt., nustatomos teritorijos vystymo tendencijos,

probleminės situacijos;

2) koncepcijos nustatymo stadija – nustatomos teritorijos naudojimo ir

apsaugos svarbiausios kryptys ir tvarkymo prioritetai;

3) sprendinių

konkretizavimo stadija – numatomos teritorijos naudojimo ir apsaugos priemonės,

statybų bei aplinkos tvarkymo programa, veiklos reglamentavimas.

reikalingas teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikiui Vyriausybės

nustatyta tvarka įvertinti. Rengiant detalųjį planą strateginis teritorijų

planavimo dokumento sprendinių pasekmių aplinkai vertinimas atliekamas tik tuo

atveju, kai tai numato įstatymai ir kiti teisės aktai. Tais atvejais, kai pagal

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą turi būti

atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas, bet jis nėra

atliktas, šis vertinimas atliekamas detaliojo plano rengimo metu.

5.

Baigiamasis etapas:

1)

teritorijų planavimo dokumento sprendinių svarstymo ir derinimo stadija – viešas

svarstymas, derinimas su institucijomis, ginčų nagrinėjimas;

2) teritorijų planavimo dokumento

tvirtinimo stadija – tikrinimas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą

atliekančioje institucijoje, tvirtinimas ir registravimas teritorijų planavimo

registre.

pradėdamas rengti detaliojo planavimo dokumentus planavimo organizatorius

Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės administracijos

valstybės tarnautoją – savivaldybės vyriausiąjį architektą, kad pateiktų planavimo sąlygas. Planavimo sąlygos išduodamos

per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Jei planavimo sąlygos per

nustatytą terminą nebuvo išduotos ir planavimo organizatoriui nepranešta apie

neišdavimo priežastis, planavimo organizatorius turi teisę pradėti rengti

detaliojo teritorijų planavimo dokumentus, tačiau apie tai raštu praneša

planavimo sąlygas išduodančiai institucijai.

26 straipsnis. Detaliųjų planų

rengimas, keitimas, derinimas, tvirtinimas ir galiojimas

1.

Detaliųjų planų rengimo, svarstymo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir

galiojimo tvarką nustato šis Įstatymas ir Aplinkos ministerijos patvirtintos

detaliųjų planų rengimo taisyklės. Žemėvaldų planai (projektai) rengiami Žemės

įstatymo nustatyta tvarka.

2.

Valstybės sienos, krašto apsaugos ir strateginės reikšmės objektų detalieji

planai rengiami, derinami ir tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka.

plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais, Vyriausybės nutarimais

nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems

savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų

sprendiniams, kitiems teisės aktams.

4.

Detaliuosius planus tvirtina savivaldybės taryba arba savivaldybės

administracijos direktorius tarybos pavedimu. Detalusis planas patvirtinamas

per 20 darbo dienų nuo detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus prašymo

tvirtinti detalųjį planą pateikimo dienos

5.

Detalusis planas tvirtinti neteikiamas, jeigu valstybinės teritorijų planavimo

priežiūros institucijos išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo yra neigiama.

Tais atvejais, kai siūloma detalųjį planą tvirtinti, savivaldybės taryba ar jos

įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius, atsisakę detalųjį planą

tvirtinti, privalo planavimo organizatoriui pateikti motyvuotą atsakymą per 20

darbo dienų nuo plano pateikimo dienos. Planavimo organizatorius šį atsisakymą

įstatymų nustatyta tvarka gali apskųsti teismui.

planų sprendiniai galioja neterminuotai, jeigu tvirtinant detalųjį planą nebuvo

nustatytas konkretus galiojimo terminas.

planų keitimai rengiami, derinami ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir

detalusis planas.

detalusis planas įsigalioja kitą dieną po to, kai savivaldybės tarybos ar

savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas dėl detaliojo plano

patvirtinimo paskelbiamas vietinėje spaudoje, jeigu pačiame sprendime

nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data.

detaliojo plano patvirtinimo savivaldybė privalo pateikti apskrities viršininkui

ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo jo priėmimo.

PENKTASIS

SKIRSNIS

TERITORIJŲ

PLANAVIMO DOKUMENTŲ DERINIMO IR TEIKIMO

TVIRTINTI

BENDROJI TVARKA

27 straipsnis. Derinimo ir teikimo

tvirtinti bendroji tvarka

teikiant tvirtinti bendrojo, specialiojo ir detaliojo teritorijų planavimo

dokumentų sprendiniai turi būti:

1) nustatyta

tvarka apsvarstyti;

2)

suderinti su atitinkamo lygmens galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais,

įregistruotais teritorijų planavimo dokumentų registre, bei turi turėti

planavimo sąlygas išdavusių institucijų motyvuotas išvadas dėl parengtų

teritorijų planavimo dokumentų sprendinių derinimo;

3) patikrinti

valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje.

kai valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos išvada

dėl teritorijų planavimo dokumento yra neigiama, šis teritorijų planavimo

dokumentas tvirtinti neteikiamas.

institucijų sąrašas, kompetencija ir derinimo tvarka nurodomi atitinkamų rūšių

teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse.

lygmens teritorijų planavimo dokumentų derinimo procedūra atliekama

savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje kompleksiškai ir turi būti baigta

per 15 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus prašymo derinti teritorijų

planavimo dokumentą pateikimo dienos. Komisija sudaroma iš planavimo sąlygas

rengiančių institucijų atstovų, turinčių įgaliojimus priimti sprendimus.

Derinimo procedūroje turi dalyvauti planavimo organizatorius ar jo įgaliotas

atstovas. Derinimo procedūros rezultatai įforminami protokolu.

kilusius derinimo ir svarstymo procedūros metu, nagrinėja teritorijų planavimo

valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos.

ŠEŠTASIS

SKIRSNIS

TERITORIJŲ

PLANAVIMO INFORMACINĖ SISTEMA

28

straipsnis. Teritorijų planavimo dokumentų registras

planavimo dokumentai registruojami teritorijų planavimo dokumentų registre.

Registrą sudaro valstybinis, apskrities ir savivaldybės teritorijų planavimo

dokumentų registrai bei jų centrinė duomenų bazė.

planavimo dokumentų registro tvarkymą reglamentuoja Valstybės registrų

įstatymas ir Vyriausybės patvirtinti Teritorijų planavimo dokumentų registro

nuostatai.

patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus planavimo organizatoriai

privalomai pateikia registruoti teritorijų planavimo dokumentų registro

tvarkytojams ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jų patvirtinimo dienos. Teritorijų

planavimo dokumentų registro tvarkytojai apie įregistruotą planavimo dokumentą

per 15 dienų praneša nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui.

4.

Valstybinį teritorijų planavimo dokumentų registrą bei jų centrinę duomenų bazę

tvarko Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija, apskrities –

apskrities viršininko administracija, savivaldybės – savivaldybės vykdomoji

institucija.

5.

Visi fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę susipažinti su teritorijų

planavimo dokumentų registro duomenimis atitinkamą registrą tvarkančioje

institucijoje ir už nustatytą mokestį gauti jų kopijas.

29 straipsnis. Teritorijų planavimo

duomenų bankas

1.

Teritorijų planavimo duomenų banką sudaro valstybinis, apskrities ir

savivaldybės teritorijų planavimo duomenų bankai.

planavimo duomenų banko duomenų kaupimo tvarką ir struktūrą nustato ir tvarkymą

reglamentuoja Vyriausybės patvirtinti Teritorijų planavimo duomenų banko

nuostatai.

3.

Valstybinio teritorijų planavimo duomenų banko kaupimą ir tvarkymą organizuoja

Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija, apskrities – apskrities

viršininko administracija, savivaldybės – savivaldybės vykdomoji institucija.

teritorijų planavimo dokumentų registro ir teritorijų planavimo duomenų

tvarkytojams jų prašymu nustatyta tvarka teikia planavimo organizatoriai,

valstybinių registrų, kadastrų, klasifikatorių, specializuotų duomenų bankų

tvarkytojai.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

TERITORIJŲ

PLANAVIMO VIEŠUMAS

30

straipsnis. Visuomenės dalyvavimas teritorijų planavimo procese

1.

Bendrasis, specialusis ir detalusis teritorijų planavimas yra viešas.

2.

Teritorijų planavimo viešumą užtikrinančias procedūras (sprendimo dėl

teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų skelbimas,

konsultavimasis, viešas svarstymas, informacijos teikimas ir kt.) atlieka

planavimo organizatorius.

dalyvavimo teritorijų planavimo procese bendroji ir supaprastinta tvarka

reglamentuojama Vyriausybės patvirtintuose konsultavimosi, viešo svarstymo

nuostatuose. Bendroji ir supaprastinta visuomenės dalyvavimo teritorijų

planavimo procese svarstymo tvarka nustatoma atsižvelgiant į teritorijų

planavimo dokumentų lygmenis ir rūšis.

31

straipsnis. Teritorijų planavimo viešumas

Vyriausybės įstaigų ir kitų valstybės valdymo institucijų sprendimai dėl

teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų skelbiami

„Valstybės žiniose“ bei institucijų interneto tinklalapiuose. Aukštesniųjų

administracinių vienetų valdymo institucijų sprendimai dėl teritorijų planavimo

dokumentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų skelbiami vietinėje spaudoje bei

institucijų interneto tinklalapiuose. Savivaldybių ir jų vykdomųjų institucijų

priimti sprendimai dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo skelbiami vietinėje

spaudoje, savivaldybės interneto tinklalapyje ir seniūnijose, kuriose vyksta

teritorijos planavimas. Detaliojo planavimo organizatorius apie žemės sklypo ar

grupės žemės sklypų teritorijos planavimo dokumentų rengimo pradžią bei

planavimo tikslus raštu informuoja greta planuojamos teritorijos esančių

nekilnojamųjų daiktų savininkus.

juridiniai asmenys turi teisę susipažinti su parengtais ir patvirtintais

teritorijų planavimo dokumentais teritorijų planavimą organizavusioje

institucijoje, gauti teritorijų planavimo dokumentų ar jų dalių, brėžinių kopijas

už mokestį, kuris nustatomas apskaičiavus išlaidas, susijusias su šių dokumentų

parengimu (kopijavimas, leidyba ir pan.).

parengtais teritorijų planavimo dokumentais supažindina planavimo

organizatorius ar jo įgaliotas asmuo konsultavimosi bei viešojo svarstymo metu:

1) susipažinti

su parengtais nacionalinio, regiono lygmens bendrojo ir specialiojo teritorijų

planavimo dokumentais skiriamas ne trumpesnis kaip dviejų mėnesių laikotarpis,

iš jo ne mažiau kaip vienas mėnuo – viešai ekspozicijai;

2) susipažinti

su parengtais rajono lygmens bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo

dokumentais skiriamas ne trumpesnis kaip vieno mėnesio laikotarpis, iš jo ne

mažiau kaip 15 darbo dienų – viešai ekspozicijai;

3)

susipažinti su parengtais detaliaisiais planais skiriamas ne trumpesnis kaip 20

darbo dienų laikotarpis, iš jo ne mažiau kaip 10 darbo dienų – viešai

ekspozicijai.

organizatoriai apie parengtą teritorijų planavimo dokumentą, susipažinimo su

juo, svarstymo tvarką, vietą ir laiką turi paskelbti visuomenės informavimo

priemonėse. Tais atvejais, kai pagal bendrojo plano arba savivaldybės lygmens

specialiojo plano sprendinius nekilnojamasis turtas rezervuojamas svarbiems

valstybės, apskrities ar savivaldybės objektams plėtoti arba kai numatoma

pakeisti jo būklę, naudojimo pobūdį ar paskirtį, planavimo organizatorius apie

tai turi raštu pranešti žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkams.

32

straipsnis. Visuomenės pasiūlymų teikimas

dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu per

visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešojo susirinkimo

ir jo metu, taip pat konsultavimosi metu.

organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus, parengia priimtų

ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinančią medžiagą, kurią kartu su

parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo

dokumentą derinančioms institucijoms. Pasiūlymus pateikusiems asmenims

planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu. Atsakymas gali būti apskųstas

valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai per mėnesį

nuo jo gavimo dienos. Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti

institucija per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikia motyvuotą

atsakymą, kuris įstatymų nustatyta tvarka gali būti apskųstas teismui.

33

straipsnis. Konsultavimasis ir viešas susirinkimas

1.

Konsultavimosi,

kaip teritorijų planavimo viešumo užtikrinimo procedūros, metu su

kompetentingomis suinteresuotomis organizacijomis tariamasi dėl parengtų

valstybės ir regiono lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendinių.

susirinkimas, kaip teritorijų planavimo viešumo užtikrinimo procedūra, yra

organizuojamas parengus rajonų, vietovės lygmens bendrojo, specialiojo,

detaliojo teritorijų planavimo dokumentus, praėjus nustatytam susipažinimo su

parengtais teritorijų planavimo dokumentais laikotarpiui. Planavimo

organizatoriai nustatyta tvarka turi pateikti parengtą teritorijų planavimo

dokumentą, taip pat kitą sprendinius iliustruojančią medžiagą. Viešo

susirinkimo metu planavimo organizatorius ar jo įgaliotas asmuo aptaria pagal

pasiūlymus, gautus iki viešo susirinkimo, padarytas pataisas, taip pat galimas

naujas pataisas pagal viešo susirinkimo metu gautus pasiūlymus ir paaiškina,

kodėl kai kurie pasiūlymai nepriimti.

AŠTUNTASIS

SKIRSNIS

VALSTYBINĖ TERITORIJŲ PLANAVIMO PRIEŽIŪRA

34 straipsnis. Valstybinė teritorijų

planavimo priežiūra

1.

Valstybinė teritorijų planavimo priežiūra – tai bendrųjų, specialiųjų ir

detaliųjų teritorijų planavimo dokumentų rengimo, svarstymo ir derinimo

procedūrų kontrolė, taip pat tikrinimas, ar sprendiniai atitinka šio Įstatymo

ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

Valstybinės teritorijų planavimo priežiūros bendrąją tvarką nustato Vyriausybės

patvirtinti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatai.

teritorijų planavimo priežiūrą atlieka:

1) valstybės, Vyriausybės, Vyriausybės įgaliotos institucijos

ir apskrities lygmens bendrojo bei specialiojo teritorijų planavimo (išskyrus

žemėtvarkos schemas) bei valstybės sienos, krašto apsaugos ir strateginės

reikšmės objektų teritorijų detaliojo planavimo – Aplinkos ministerijos

įgaliota institucija;

2)

savivaldybės lygmens bendrojo, specialiojo teritorijų planavimo dokumentų,

detaliųjų planų – apskrities

viršininko administracija;

3)

žemėtvarkos schemų, planų (projektų) ir žemėvaldų planų (projektų) –

Vyriausybės įgaliotos institucijos;

4)

miškų tvarkymo schemų ir vidinės miškotvarkos planų (projektų) – Aplinkos

ministerijos įgaliotos institucijos.

3.

Aplinkos ministerijos įgaliota institucija metodiškai vadovauja valstybinę

teritorijų planavimo priežiūrą atliekantiems apskričių viršininkų

administracijų teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros

departamentams (skyriams), tikrina jų darbą ir patikrinimo išvadas teikia

apskričių viršininkams.

4.

Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija teritorijų

planavimo dokumento patikrinimo aktą turi pateikti per 20 darbo dienų nuo

teritorijų planavimo dokumento pateikimo dienos šio straipsnio 1 dalyje

nurodytų nuostatų nustatyta tvarka.

5.

Teritorijų planavimo dokumentas teikiamas tikrinti valstybinę teritorijų

planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai pasibaigus šio Įstatymo 32

straipsnio 2 dalyje nustatytam teritorijų planavimo dokumento sprendinių

apskundimo terminui.

6.

Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimą pagal kompetenciją

kontroliuoja valstybės ir savivaldybės institucijos įstatymų ir kitų teisės

aktų nustatyta tvarka.

35 straipsnis. Valstybinę teritorijų planavimo

priežiūrą atliekančių institucijų funkcijos

Valstybinę

teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija pagal kompetenciją

atlieka šias funkcijas:

1) tikrina, ar

teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai atitinka planavimo sąlygas, ar

atliktos visos teritorijų planavimo dokumentų rengimo, svarstymo, derinimo

procedūros ir sprendiniai atitinka šio Įstatymo ir kitų teisės aktų

reikalavimus;

2) nustačiusi

šio straipsnio 1 punkte nurodytų reikalavimų pažeidimus, reikalauja juos

ištaisyti šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, nesilaikantiesiems

reikalavimų taiko administracinio poveikio priemones;

3) teikia

motyvuotas išvadas teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančiai institucijai

dėl dokumento tvirtinimo tikslingumo;

4) šio Įstatymo

34 straipsnio 1 dalyje nurodytuose nuostatuose nustatyta tvarka nagrinėja ir

sprendžia ginčus dėl teritorijų planavimo procesų ir procedūrų tvarkos pažeidimų;

5)

Aplinkos

ministerijos įgaliota institucija Viešojo administravimo įstatymo

nustatyta tvarka pagal kompetenciją nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų

prašymus teritorijų planavimo klausimais, kai jie pagal kompetenciją jau buvo

išnagrinėti apskrities viršininko, tačiau jo priimtas sprendimas netenkina

pareiškėjo.

DEVINTASIS

SKIRSNIS

TERITORIJŲ PLANAVIMO IR PRIEŽIŪROS SPECIALISTAI

36

straipsnis. Teritorijų planavimo ir priežiūros specialistai

bendrojo teritorijų planavimo dokumentus turi teisę juridiniai asmenys, jeigu

jų įstatuose numatyta teritorijų planavimo veikla, o planavimo darbams

vadovauja atestuotas specialistas.

specialiuosius planus turi teisę:

1) atitinkamos

kvalifikacijos aukštąjį išsilavinimą turintis specialistas, išskyrus atvejus,

kai kiti įstatymai nustato privalomą tokių specialistų atestavimą;

2) juridiniai

asmenys, jeigu jų įstatuose numatyta teritorijų planavimo veikla, o planavimo

darbams vadovauja atitinkamos kvalifikacijos aukštąjį išsilavinimą turintis

specialistas; tais atvejais, kai kiti įstatymai nustato privalomą tokių

specialistų atestavimą, atestuotas specialistas.

detaliuosius planus turi teisę:

1) atestuotas

specialistas;

2) juridiniai

asmenys, jeigu jų įstatuose numatyta teritorijų planavimo veikla, o planavimo

darbams vadovauja atestuotas specialistas.

žemėvaldų planus (projektus) turi teisę juridiniai asmenys, jeigu jų įstatuose

numatyta teritorijų planavimo veikla, o planavimo darbams vadovauja Žemės

įstatymo reikalavimus atitinkantis specialistas.

vyriausiaisiais architektais turi teisę būti atestuoti specialistai, turintys

architektūros aukštąjį išsilavinimą. Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą

atlieka atitinkamos kvalifikacijos aukštąjį išsilavinimą turintys ir atestuoti

specialistai.

bei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančių specialistų

atestavimo tvarką bei kvalifikacinius reikalavimus nustato Vyriausybė ar jos

įgaliota institucija.

DEŠIMTASIS

SKIRSNIS

ŽALOS

ATLYGINIMAS IR ATSAKOMYBĖ UŽ ĮSTATYMO PAŽEIDIMĄ

37

straipsnis. Žalos atlyginimas

Žala,

atsiradusi dėl neteisėtais veiksmais įgyvendinamų teritorijų planavimo

dokumentų, atlyginama Civilinio kodekso, Žemės įstatymo ir kitų teisės aktų

nustatyta tvarka. Ginčus dėl žalos atlyginimo sprendžia teismas.

38

straipsnis. Atsakomybė už Įstatymo pažeidimą

Asmenys, pažeidę

šį Įstatymą, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.“

2

straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei

parengia teisės aktus, reikalingus Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo

įstatymui įgyvendinti.

teritorijų bendrieji planai turėtų būti parengti iki 2006 m. gruodžio 31 d.

3

straipsnis. Pasiūlymas savivaldybėms

Savivaldybės, įgyvendindamos

Teritorijų planavimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus, iki 2007 m.

gruodžio 31 d. parengia savivaldybių teritorijų ir jų dalių bendruosius planus.

4

straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

įstatymas, išskyrus jo 2 ir 3 straipsnius, įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.

2.

Iki 2004 m. gegužės 1 d. pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai

(išskyrus bendruosius planus), kuriems išduotos planavimo sąlygos, sudarytos

planavimo darbų sutartys ir pradėtos viešo svarstymo su visuomene procedūros,

baigiami rengti pagal iki 2004 m. gegužės 1 d. galiojusį Teritorijų planavimo

įstatymą (Žin., 1995, Nr. 107-2391)

ir kitus teritorijų planavimą reglamentavusius teisės aktus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2465,

2004-09-28, Žin., 2004, Nr. 152-5531 (2004-10-16)

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                         ROLANDAS

PAKSAS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2465,

2004-09-28, Žin., 2004, Nr. 152-5531 (2004-10-16)

TERITORIJŲ

PLANAVIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2004-10-19)

autrap@lrs.lt