LegalizeLietuvos Aukščiausiojo Teismo statutas
@D1=19950418;D2=19960704;D3=19960909
Įstatymas skelbtas: Žin., 1995,
Nr. 36-887
Neoficialus įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMAS
1995 m. balandžio 18 d. Nr. I-856
Vilnius
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO STATUTAS
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija,
Lietuvos Respublikos teismų ir kiti įstatymai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
statuto paskirtis - sureguliuoti Aukščiausiojo Teismo veiklą, kurios
nereglamentuoja galiojantys įstatymai, ir užtikrinti, kad būtų efektyviai
atliekamos Aukščiausiojo Teismo funkcijos.
I skyrius. AUKŠČIAUSIOJO TEISMO STATUSAS IR SUDĖTIS
1 straipsnis. Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas yra kasacinė instancija:
1) Apeliacinio
teismo sprendimams, nuosprendžiams ir nutartims, priimtiems apeliacinės
instancijos teisme;
2) apygardų teismų sprendimams,
nuosprendžiams, nutartims ir nutarimams, priimtiems pirmosios instancijos
teisme.
Aukščiausiojo
Teismo senatas pagal Aukščiausiojo Teismo pirmininko teikimą nagrinėja bylas
dėl įsiteisėjusių Aukščiausiojo Teismo kolegijų nutarčių ar Apeliacinio teismo
kasacinių nutarčių, jeigu Senato sprendimas būtų reikšmingas vienodos teismų
praktikos taikant įstatymus formavimui.
Aukščiausiasis
Teismas formuoja vienodą teismų praktiką taikant įstatymus. Jis:
1)
skelbia Aukščiausiojo Teismo senato sprendimus, priimtus pagal Aukščiausiojo
Teismo pirmininko teikimą išnagrinėtose bylose, ir Senato aprobuotus
Aukščiausiojo Teismo kolegijų ir kitų teismų sprendimus. Į Aukščiausiojo Teismo
senato sprendimuose ir Senato aprobuotuose teismų sprendimuose esančius
įstatymo taikymo išaiškinimus turi atsižvelgti teismai, valstybinės ir kitos
institucijos, taip pat kiti subjektai taikydami tuos pačius įstatymus;
2)
analizuoja teismų praktiką įstatymų taikymo klausimais;
3)
susipažindamas su apygardos teismų ir Apeliacinio teismo darbu vietose bei
kitais būdais konsultuoja teisėjus įstatymų taikymo klausimais. Aukščiausiasis
Teismas gali konsultuoti ir apylinkių teismų teisėjus.
Aukščiausiasis
Teismas, neviršydamas savo įgaliojimų, sprendžia klausimus, kylančius iš
tarptautinių sutarčių.
Aukščiausiasis
Teismas turi teisę pareikšti pastabas ir pasiūlymus dėl rengiamų įstatymų
projektų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1433, 96.07.04,
Žin., 1996, Nr. 67-1601 (96.07.17)
2 straipsnis. Aukščiausiąjį Teismą
sudaro Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, skyrių pirmininkai ir teisėjai.
Aukščiausiajame Teisme yra Baudžiamųjų bylų skyrius, Civilinių bylų skyrius ir
Aukščiausiojo Teismo senatas.
Prie
Aukščiausiojo Teismo veikia Generalinė prokuratūra. Jos veiklą reglamentuoja
Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos teismų, Lietuvos
Respublikos prokuratūros ir kiti įstatymai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1433, 96.07.04,
Žin., 1996, Nr. 67-1601 (96.07.17)
3 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo
valdžios simboliai yra Lietuvos valstybės vėliava ir Lietuvos valstybės herbas.
Jie privalomi Aukščiausiojo Teismo senato ir kitose teismo posėdžių salėse,
taip pat Aukščiausiojo Teismo pirmininko kabinete.
Aukščiausiojo
Teismo teisėjų valdžios simboliai vykdant teisingumą yra mantija ir ženklas -
Lietuvos valstybės herbo atvaizdas.
Aukščiausiojo
Teismo buveinė yra Lietuvos Respublikos sostinėje Vilniuje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1433, 96.07.04,
Žin., 1996, Nr. 67-1601 (96.07.17)
II skyrius. AUKŠČIAUSIOJO TEISMO SENATAS
5 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo senatas:
1) nagrinėja bylas
pagal Aukščiausiojo Teismo pirmininko teikimus. Į Senato sprendimuose esančius
įstatymų taikymo išaiškinimus turi atsižvelgti teismai, valstybinės, kitos
institucijos, taip pat kiti subjektai taikydami tuos pačius įstatymus;
2)
aprobuoja teismų sprendimus, į kurių išaiškinimus turi atsižvelgti teismai, valstybinės,
kitos institucijos, taip pat kiti subjektai taikydami tuos pačius įstatymus;
3)
nagrinėja įstatymų taikymo teismų praktikoje apibendrinimo rezultatus;
4)
svarsto Aukščiausiojo Teismo pirmininko pasiūlytas šio Teismo skyrių pirmininkų
kandidatūras;
5)
skiria Aukščiausiojo Teismo teisėjų egzaminų komisiją ir tvirtina jos
nuostatus;
6)
renka Aukščiausiojo Teismo teisėjų garbės teismą ir tvirtina jo nuostatus;
7)
nagrinėja skundus dėl teisėjų egzaminų komisijų išvadų ir Teisėjų garbės teismo
sprendimų.
Aukščiausiojo
Teismo senato posėdžiuose bylos nagrinėjamos pagal Lietuvos Respublikos
baudžiamojo proceso ir Civilinio proceso kodeksų taisykles. Darbo pasitarimo
kambaryje tvarką nustato Aukščiausiojo Teismo senato patvirtintas reglamentas.
Šio
straipsnio pirmosios dalies 2 ir 3 punktuose numatyti klausimai rengiami ir
svarstomi pagal Aukščiausiojo Teismo senato patvirtintų nuostatų reikalavimus.
Aukščiausiojo
Teismo senato sprendimai, Senato aprobuoti teismų sprendimai bei įstatymų
taikymo teismų praktikoje apibendrinimo rezultatai skelbiami Aukščiausiojo
Teismo biuletenyje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1433, 96.07.04,
Žin., 1996, Nr. 67-1601 (96.07.17)
13 straipsnis. Lietuvos
Aukščiausiajame Teisme kasaciniams skundams, kasaciniams teikimams ir
kasacinėms byloms rengti bei nagrinėti sudaromi Civilinių bylų ir Baudžiamųjų
bylų skyriai.
Skyrių
darbui vadovauja skyrių pirmininkai.
14 straipsnis. Kasacinių bylų
iškėlimo ir kasacinių bylų nagrinėjimo posėdžius organizuoja skyrių
pirmininkai. Jie paskiria teisėjams bylas ir nustato jų nagrinėjimo posėdžiuose
dieną.
15 straipsnis. Teisėjai skyrių susirinkimuose svarsto:
1) Aukščiausiojo
Teismo senate aprobuotinus teismų sprendimus, į kurių išaiškinimus turės
atsižvelgti teismai, valstybinės bei kitos institucijos, taip pat kiti subjektai
taikydami tuos pačius įstatymus;
2)
įstatymo taikymo teismų praktikoje apibendrinimus;
3)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atsiliepimams gauti atsiųstus įstatymų ir kitų
norminių aktų projektus;
4)
bylų nagrinėjimo organizacinius ir kitus klausimus.
Skyrių darbuotojų
susirinkimuose apžvelgiami nauji įstatymai, kiti norminiai aktai ir jų
pakeitimai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1433, 96.07.04,
Žin., 1996, Nr. 67-1601 (96.07.17)
V skyrius. AUKŠČIAUSIOJO TEISMO PIRMININKO, SKYRIŲ
PIRMININKŲ IR
TEISĖJŲ SKYRIMO BEI ATLEIDIMO AR PAŠALINIMO IŠ PAREIGŲ
TVARKA.
AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ ĮGALIOJIMŲ SUSTABDYMAS
21 straipsnis. Teisėjas ir teismas, vykdydamas teisingumą, yra
nepriklausomi. Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo.
Priimdamas
sprendimą teismas vadovaujasi tais įstatymais, kurie neprieštarauja Lietuvos
Respublikos Konstitucijai, įstatymams neprieštaraujančiais Vyriausybės
nutarimais, įstatymams ir Vyriausybės nutarimams neprieštaraujančiais kitais
norminiais aktais.
Valstybinės
valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių
partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjo
ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę.
Mitingai,
piketai bei kitokie grupių ar pavienių asmenų veiksmai arčiau negu 75 metrai
iki Teismo pastato ir Teisme, jeigu jais siekiama paveikti teisėją arba teismą,
yra baudžiami kaip kišimasis į teisėjų ar teismo veiklą.
22 straipsnis. Teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon
atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo, o tarp
Seimo sesijų - be Respublikos Prezidento sutikimo.
Baudžiamąją
bylą teisėjui gali iškelti tik generalinis prokuroras.
Jeigu teisėjui
iškeliama baudžiamoji byla, jo įgaliojimus sustabdo Seimas, o tarp Seimo sesijų
- Respublikos Prezidentas. Teisėjo įgaliojimai sustabdomi iki nuosprendžio
baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo.
Teisėjas
negali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Jeigu teisėjas padaro
administracinį teisės pažeidimą, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas sprendžia
drausminės bylos iškėlimo klausimą.
23 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo pirmininkui skiriama pirmojo
laipsnio valstybinė pensija, jei jis bent dvejus metus ėjo šias pareigas. Ši
pensija yra skiriama asmeniui, sulaukusiam senatvės pensijos amžiaus arba
pripažintam I ar II grupės invalidu. Pensija negali būti skiriama, o paskirtoji
turi būti panaikinama, jeigu Aukščiausiojo Teismo pirmininkas atleistas iš
pareigų apkaltos tvarka arba po atleidimo iš pareigų buvo teistas už tyčinės nusikalstamos
veikos padarymą.
Aukščiausiojo
Teismo teisėjų pensinį aprūpinimą reguliuoja Lietuvos Respublikos valstybinių
pensijų įstatymas ir kiti įstatymai.
Aukščiausiojo
Teismo teisėjų invalidumo pensijos ir pensijos dėl sužeidimo (suluošinimo) ar
profesinio susirgimo skiriamos pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros prie
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
IX-1445,
2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1690 (2003-04-24)
24 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo teisėjui padaryta žala
sunaikinant arba sužalojant jo arba jo šeimos nariams priklausantį turtą dėl
priežasčių, susijusių su jo tarnybine veikla, atlyginama teisėjui arba jo
šeimos nariams valstybės lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.
27 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo aparatą sudaro Aukščiausiojo
Teismo kancleris, Aukščiausiojo Teismo raštinė, Baudžiamųjų ir Civilinių bylų
skyrių raštinės, Teismų praktikos baudžiamosiose ir civilinėse bylose
apibendrinimo sektoriai, Normatyvinės informacijos centras bei kiti
struktūriniai padaliniai.
Aukščiausiojo
Teismo pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo skyrių pirmininkai turi patarėjus ir
padėjėjus, kurie jiems padeda atlikti pareigines funkcijas.
Aukščiausiojo
Teismo teisėjai turi padėjėjus, kurie padeda jiems parengti bylas, kasacinius
teikimus ir kasacinius skundus nagrinėjimui teismo posėdžiuose, padeda vykdyti
kitas teisėjų pareigas, išskyrus teisingumo vykdymą.
30 straipsnis. Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas kas ketvirtį leidžia biuletenį, kuriame skelbia
Aukščiausiojo Teismo senato sprendimus, Senato aprobuotus Aukščiausiojo Teismo
kolegijų ir kitų teismų sprendimus, taip pat metodinę medžiagą apie įstatymų
taikymo praktiką bei teismų praktikos apžvalgas, kurioms pritarė Aukščiausiojo
Teismo senatas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1433, 96.07.04,
Žin., 1996, Nr. 67-1601 (96.07.17)
31 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo teisėjo atlyginimą už darbą
sudaro pagal koeficientą nustatomas tarnybinis atlyginimas, priemoka už teisėjo
ištarnautus metus ir teisėjo tarnybinio atlyginimo priemoka, kurią
Aukščiausiojo Teismo pirmininkui nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o
Aukščiausiojo Teismo skyrių pirmininkams, teisėjams ir kitiems darbuotojams –
Teismo pirmininkas.
Pradėjus įgyvendinti Lietuvos Respublikos valstybės
politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nustatytą
darbo apmokėjimo sistemą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui, skyrių
pirmininkams ir teisėjams taikomos tame įstatyme nustatytos darbo apmokėjimo
sąlygos, kitiems darbuotojams taikoma Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta darbo apmokėjimo tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-265, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr.
39-1336 (2001 05 09)
32 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo teisėjui suteikiamos 40
kalendorinių dienų kasmetinės apmokamos atostogos. Asmenims, turintiems 10 metų
teisėjo darbo stažą, atostogos ilginamos 3 dienomis už kiekvienus po 10 metų
dirbtus metus, tačiau jos negali būti ilgesnės kaip 58 kalendorinės dienos.
33 straipsnis. Aukščiausiasis
Teismas finansuojamas iš valstybės biudžeto. Finansavimo sumą biudžeto įstatymo
atskira eilute tvirtina Seimas Aukščiausiojo Teismo pirmininko teikimu.
Aukščiausiojo
Teismo veiklos finansinį ir materialinį- techninį aprūpinimą užtikrina Lietuvos
Respublikos Vyriausybė, laikydamasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo ir
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo statuto nustatytų Teismo veiklos ir teisėjų
nepriklausomumo garantijų.
Skelbiu
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1395,
96.06.20, Žin., 1996, Nr. 64-1505 (96.07.05)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO STATUTO 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. I-1433, 96.07.04,
Žin., 1996, Nr. 67-1601 (96.07.17)
LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS
AUKŠČIAUSIOJO TEISMO STATUTO 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 15, 17, 18, 20,
30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
statuto 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 15, 17, 18, 20, 30 straipsnių
pakeitimo ir papildymo 1 straipsnio pirmosios dalies nuostatos galioja iki
naujų Civilinio proceso ir Baudžiamojo proceso kodeksų priėmimo ir
įsigaliojimo.
Šio įstatymo įgyvendinimą nusako:
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-1446, 96.07.09, Žin., 1996, Nr. 67-1607 (96.07.17)
LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ
ĮSTATYMO 13, 17, 18, 19, 20, 21, 27, 29, 36, 42, 58, 60, 62 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR PAPILDYMO, LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO STATUTO 1, 2, 3, 4, 5, 6,
7, 8, 9, 10, 11, 15, 17, 18, 20, 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO,
BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO PAKEITIMO IR PAPILDYMO, CIVILINIO PROCESO KODEKSO
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMŲ ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos Respublikos
Seimas, Įstatymas
Nr. IX-265, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr.
39-1336 (2001 05 09)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO
TEISMO STATUTO 31 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1445,
2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1690 (2003-04-24)
LIETUVOS
AUKŠČIAUSIOJO TEISMO STATUTO 19 IR 23 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja kartu su
Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo
2003 m. gegužės 1 d.
Pabaiga ***
Konstitucinio
Teismo nutarimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismas,
Nutarimas
2006-05-09,
Žin., 2006, Nr. 51-1894 (2006-05-11)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ ĮSTATYMO 56 STRAIPSNIO 2 DALIES (2002 M. SAUSIO 24
D. REDAKCIJA), 3 DALIES (2003 M. SAUSIO 21 D. REDAKCIJA), 4, 5, 6 DALIŲ (2002
M. SAUSIO 24 D. REDAKCIJA), 57 STRAIPSNIO 3 DALIES (2003 M. SAUSIO 28 D.
REDAKCIJA), 63 STRAIPSNIO 4 DALIES (2002 M. SAUSIO 24 D. REDAKCIJA), 70
STRAIPSNIO 2, 3 DALIŲ (2002 M. SAUSIO 24 D. REDAKCIJA), 71 STRAIPSNIO 2, 3
DALIŲ (2002 M. SAUSIO 24 D. REDAKCIJA), 72 STRAIPSNIO 2, 3 DALIŲ (2002 M.
SAUSIO 24 D. REDAKCIJA), 73 STRAIPSNIO 2 DALIES (2002 M. SAUSIO 24 D.
REDAKCIJA), 74 STRAIPSNIO 1 DALIES (2002 M. SAUSIO 24 D. REDAKCIJA), 75
STRAIPSNIO 1 DALIES (2002 M. SAUSIO 24 D. REDAKCIJA), 76 STRAIPSNIO 2 DALIES
(2003 M. SAUSIO 21 D. REDAKCIJA), 77 STRAIPSNIO 3 DALIES (2002 M. SAUSIO 24 D.
REDAKCIJA), 78 STRAIPSNIO 2 DALIES (2003 M. SAUSIO 21 D. REDAKCIJA), 79
STRAIPSNIO 2 DALIES (2002 M. SAUSIO 24 D. REDAKCIJA), 81 STRAIPSNIO 3, 7 DALIŲ
(2002 M. SAUSIO 24 D. REDAKCIJA), 90 STRAIPSNIO 3, 7 DALIŲ (2002 M. SAUSIO 24
D. REDAKCIJA), 119 STRAIPSNIO 2, 5 DALIŲ (2002 M. SAUSIO 24 D. REDAKCIJA), 120
STRAIPSNIO 3, 4 PUNKTŲ (2002 M. SAUSIO 24 D. REDAKCIJA), 128 STRAIPSNIO 2
DALIES (2002 M. SAUSIO 24 D. REDAKCIJA), LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO
"LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO STATUTAS" 11 STRAIPSNIO 3 DALIES 13
PUNKTO (1996 M. LIEPOS 4 D. REDAKCIJA), 17 STRAIPSNIO 1, 3 DALIŲ (1995 M. BALANDŽIO
18 D. REDAKCIJA), 4 DALIES (1996 M. LIEPOS 4 D. REDAKCIJA), 18 STRAIPSNIO 3
DALIES (1995 M. BALANDŽIO 18 D. REDAKCIJA) IR LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO
2003 M. VASARIO 10 D. DEKRETO NR. 2048 "DĖL APYGARDOS TEISMO TEISĖJO
ATLEIDIMO" 1 STRAIPSNIO ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2006-05-16)
autrap@lrs.lt
19 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo pirmininką, skyrių pirmininkus
ir teisėjus už šiurkštų Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimą arba
priesaikos sulaužymą, taip pat paaiškėjus, jog padaryta nusikalstama veika,
Seimas gali pašalinti iš pareigų apkaltos proceso tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
IX-1445,
2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1690 (2003-04-24)
4 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo senatą sudaro Aukščiausiojo
Teismo pirmininkas, skyrių pirmininkai, taip pat penki Baudžiamųjų bylų
skyriaus ir penki Civilinių bylų skyriaus didesnį Aukščiausiojo Teismo teisėjo
darbo stažą turintieji teisėjai. Kiti Aukščiausiojo Teismo teisėjai gali
dalyvauti Aukščiausiojo Teismo senato posėdžiuose su patariamojo balso teise,
išskyrus posėdžius, kuriuose nagrinėjamos bylos.
Aukščiausiojo
Teismo senato pirmininkas yra Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.
Aukščiausiojo
Teismo senatas iš savo narių renka Senato sekretorių.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1433, 96.07.04,
Žin., 1996, Nr. 67-1601 (96.07.17)
6 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo
senato pirmininkui aprobuotinus teismų sprendimus paprastai siūlo bylą
nagrinėjusi Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija. Siūlydama Aukščiausiojo
Teismo senatui aprobuoti teismo sprendimą, teisėjų kolegija kartu pateikia
Senato nutarimo dėl sprendimo aprobavimo projektą.
Teisę
siūlyti Aukščiausiojo Teismo senato pirmininkui Senate svarstytinus įstatymų
taikymo teismų praktikoje klausimus turi Aukščiausiojo Teismo skyrių
pirmininkai ir teisėjai, Apeliacinio teismo ir apygardų teismų pirmininkai,
teisingumo ministras, generalinis prokuroras. Pasiūlymai teikiami raštu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1433, 96.07.04,
Žin., 1996, Nr. 67-1601 (96.07.17)
7 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo senato pirmininkas, gavęs skundų
dėl teisėjų garbės teismų sprendimų, esant reikalui, gali pavesti Aukščiausiojo
Teismo teisėjui atlikti papildomą patikrinimą. Jis turi būti baigtas prieš dvi
savaites iki Aukščiausiojo Teismo senato posėdžio.
Aukščiausiojo
Teismo senatas, nagrinėdamas skundus dėl egzaminų komisijų išvadų, išklauso
egzaminuotus asmenis, egzaminų komisijų pirmininkus, jeigu reikia, ir kitus
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.