← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 1997-10-23

LIETUVOS RESPUBLIKOS

Redagavo:

Ramunė Lūžaitė (1997.11.03)

Įstatymas

paskelbtas: Žin., 1994,

Nr.89-1706

Neoficialus

įstatymo tekstas

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-478, 97.10.23, Žin., 1997, Nr.99-2506 (97.10.31)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PAŠALPŲ ŠEIMOMS, AUGINANČIOMS VAIKUS, ĮSTATYMO

PAPILDYMO 4(1) STRAIPSNIU IR 9 BEI 11 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO


Pabaiga ***

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VALSTYBINIŲ PAŠALPŲ ŠEIMOMS, AUGINANČIOMS

VAIKUS,

ĮSTATYMAS

1994 m. lapkričio 3 d. Nr.I-621

Vilnius

1

straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis

įstatymas reglamentuoja valstybinių pašalpų mokėjimą auginančioms vaikus

šeimoms, kurioms  labiausiai reikalinga valstybės socialinė parama, taip pat

našlaičių ir likusių be tėvų globos vaikų rėmimą.

Įstatymo

numatytos pašalpos mokamos Lietuvos Respublikos piliečiams, taip pat Lietuvoje

nuolat gyvenantiems užsienio piliečiams ir asmenims be pilietybės, jeigu kitaip

nenustatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose ir tarpvalstybinėse sutartyse.

2

straipsnis. Vienkartinė pašalpa gimus kūdikiui

Gimus

kūdikiui, motinai mokama 6 minimalių gyvenimo lygių (toliau - MGL) dydžio

vienkartinė pašalpa. Ji mokama už kiekvieną gimusį kūdikį. Jei motina atsisako

kūdikio arba jį palieka, vienkartinė pašalpa jai neskiriama.

Jei

motina mirė ar iš jos atimtos motinystės teisės iki pašalpos gavimo,  taip pat

kai ji neaugina vaiko dėl šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų priežasčių

ar dėl kitų svarbių priežasčių, pašalpa mokama kūdikio tėvui arba kitam jį

paėmusiam auginti asmeniui.

3

straipsnis. Nėštumo pašalpa besimokančioms moterims

Moterims,

besimokančioms  mokymo  įstaigų  dieniniuose skyriuose ir pagal Valstybinio

socialinio draudimo įstatymą nėštumo ir  gimdymo laikotarpiu  neturinčioms

teisės  gauti motinystės pašalpos, mokama 0,75 MGL dydžio nėštumo pašalpa kas

mėnesį.

Nėštumo

pašalpa  besimokančioms moterims  mokama  pagal medicinos įstaigos išduotą

pažymėjimą už 70 kalendorinių dienų iki gimdymo, suteikus nėštumo atostogas.

4

straipsnis. Šeimos pašalpa

Gimus

kūdikiui,  šeimai, pagal  Valstybinio  socialinio draudimo įstatymą neturinčiai

teisės gauti motinystės (tėvystės) pašalpos, mokama 0,75 MGL dydžio pašalpa kas

mėnesį už kiekvieną vaiką nuo jo gimimo iki trejų metų.

Šeimai,

pagal  Valstybinio socialinio draudimo įstatymą turinčiai teisę gauti

motinystės (tėvystės) pašalpą, mokama 0,75 MGL dydžio pašalpa kas mėnesį už

kiekvieną nuo vienerių iki trejų metų vaiką.

Jei

motina atsisako vaiko arba jį palieka, pašalpa jai neskiriama.

Jei

motina mirė ar iš jos atimtos motinystės teisės, taip pat kai ji neaugina

vaiko, pašalpa mokama kūdikio tėvui arba globėjui.

[4-1

straipsnio redakcija nuo  1997 m. lapkričio 1 d.]

4(1 )straipsnis. Pašalpa šeimoms,

auginančioms tris ir daugiau vaikų

Motinoms už tris ir daugiau vaikų iki 16 metų

ir vyresnius, iki jie baigs dienines bendrojo lavinimo mokyklas, aukštųjų,

aukštesniųjų ir profesinių mokyklų dieninius skyrius, mokama vieno MGL dydžio

pašalpa per mėnesį. Už ketvirtą ir kiekvieną paskesnį vaiką pašalpa didinama

0,3 MGL.

Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta

pašalpa motinoms už tris vaikus iki 16 metų ir vyresnius, iki jie baigs

dienines bendrojo lavinimo mokyklas, aukštųjų, aukštesniųjų ir profesinių

mokyklų dieninius skyrius, mokama, jeigu šeimos pajamos, tenkančios vienam jos

nariui, yra mažesnės už trigubo dydžio Vyriausybės tvirtinamas valstybės

remiamas pajamas.

Jei motinos nėra, jei ji atsisako vaikų, jei

iš jos atimtos motinystės  teisės arba jei ji negali prižiūrėti vaikų dėl

ligos, pašalpa mokama tėvui arba kitam vaikus auginančiam asmeniui.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-478, 97.10.23, Žin., 1997, Nr.99-2506 (97.10.31)

5

straipsnis. Vaiko globos (rūpybos) pašalpa

Asmenims

arba nevalstybinėms globos įstaigoms, įstatymų nustatyta tvarka paskirtiems

našlaičių ar likusių be tėvų globos vaikų globėjais (rūpintojais), šių vaikų

išlaikymui mokama 1,5 MGL dydžio pašalpa kas mėnesį. Ji mokama už kiekvieną

globojamą (rūpinamą) ikimokyklinio  amžiaus arba  besimokantį bendrojo lavinimo

mokykloje  vaiką, kuriam  nėra numatytas valstybės išlaikymas.

Ši

pašalpa taip pat mokama neturintiems lėšų našlaičiams ir likusiems be tėvų

globos vaikams, pasibaigus jų buvimo pas globėją (rūpintoją) ar valstybinėje

vaikų įstaigoje laikui, ir kitiems negaunantiems valstybės arba artimųjų

paramos našlaičiams bei likusiems be tėvų globos vaikams jų mokymosi dieninėse

bendrojo lavinimo mokyklose metu ir po mokyklos baigimo iki tų pačių metų

rugsėjo 1 dienos, jeigu jie tuo metu nedirba ir ketina toliau mokytis.

6

straipsnis. Pašalpa tikrosios krašto apsaugos tarnybos karių

(prievolininkų) vaikams

Lietuvos

Respublikos tikrosios krašto apsaugos tarnybos karių (prievolininkų) vaikams

išlaikyti tėvų tarnybos laikotarpiu mokama 1,5 MGL dydžio pašalpa kas mėnesį.

Ši

pašalpa mokama už kiekvieną vaiką motinai arba kitam faktiškai jį auginančiam

asmeniui.

7

straipsnis. Našlaičio stipendija

Našlaičiams

ir likusiems be tėvų globos aukštųjų mokyklų studentams, aukštesniųjų  ir

profesinių mokyklų moksleiviams mokama 1,5 MGL dydžio našlaičio stipendija ir

paliekama jiems teisė gauti stipendijas pagal mokymosi rezultatus.

8

straipsnis. Pašalpa našlaičiams ir likusiems be tėvų globo

vaikams įsikurti

Našlaičiams

ir likusiems be tėvų globos vaikams, kurie buvo auklėjami vaikų namuose

(šeimyniniuose vaikų namuose), taip pat kuriuos globojo  atskiri asmenys,

baigusiems (arba  toliau nebesimokantiems) bendrojo lavinimo mokyklą,

internatinę mokyklą, profesinę mokyklą, kai toliau nebeteikiamas valstybės

išlaikymas bei kita parama, išmokama vienkartinė 18 MGL dydžio pašalpa

įsikurti.

Pašalpų

sumos pervedamos į šių vaikų asmenines sąskaitas banke.

9

straipsnis. Lėšos pašalpoms mokėti

Pašalpos,

nurodytos šio įstatymo 2, 4, 4(1), 5, 6 ir 8 straipsniuose,

mokamos iš savivaldybių biudžeto lėšų. Lėšos, reikalingos 4(1)

straipsnyje nurodytoms pašalpoms mokėti 1997 metų gruodžio mėnesį, iš valstybės

biudžeto pervedamos į savivaldybių biudžetus.

Pašalpos,

nurodytos šio įstatymo 3 ir 7 straipsniuose, mokamos iš valstybės biudžeto lėšų

mokymo įstaigoms skirtų asignavimų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-478, 97.10.23, Žin., 1997, Nr.99-2506 (97.10.31)

10

straipsnis. Atsakomybė už neteisėtą pašalpos gavimą

Asmenys,

nuslėpę ar pateikę žinomai neteisingas žinias, reikalingas pašalpai  skirti, ir

todėl neteisėtai gavę šio įstatymo nustatytas pašalpas, privalo jas grąžinti ir

sumokėti trigubo išmokėtos sumos dydžio baudą. Jei to jie nepadaro per mėnesį

nuo pareikalavimo dienos, nuostoliai ir bauda išieškoma teismine tvarka pagal

pašalpų mokėtojų ar įgaliotų institucijų ieškinį.

11

straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Įstatymas

įsigalioja nuo 1995 m. sausio 1 dienos.

Šio įstatymo 4(1 )straipsnis įsigalioja nuo 1997 m. lapkričio 1 d.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-478, 97.10.23, Žin., 1997, Nr.99-2506 (97.10.31)

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                         ALGIRDAS BRAZAUSKAS

5 straipsnis. Vaiko globos

pašalpa

Fiziniam asmeniui, šeimynai arba nevyriausybinei globos institucijai, įstatymų

nustatyta tvarka paskirtai likusio be tėvų globos vaiko globėju, šiam vaikui

išlaikyti nuo 1998 m. liepos 1 d. mokama 2 MGL, o nuo 1999 m. sausio 1 d. - 4

MGL dydžio pašalpa kiekvieną mėnesį, kol jam sukaks 18 metų. Pasibaigus globai,

kai vaikas sulaukia pilnametystės, nurodyta pašalpa mokama tol, kol jis baigs

bendrojo lavinimo mokyklą ir ją baigus iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos,

jeigu jis tuo metu nedirba.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-676, 98.03.24, Žin., 1998, Nr.35-934 (98.04.15)

6

straipsnis. Pašalpa tikrosios krašto apsaugos tarnybos karių

(prievolininkų) vaikams

Lietuvos

Respublikos tikrosios krašto apsaugos tarnybos karių (prievolininkų) vaikams

išlaikyti tėvų tarnybos laikotarpiu mokama 1,5 MGL dydžio pašalpa kas mėnesį.

Ši

pašalpa mokama už kiekvieną vaiką motinai arba kitam faktiškai jį auginančiam

asmeniui.

7

straipsnis. Našlaičio stipendija

Našlaičiams

ir likusiems be tėvų globos aukštųjų mokyklų studentams, aukštesniųjų  ir

profesinių mokyklų moksleiviams mokama 1,5 MGL dydžio našlaičio stipendija ir

paliekama jiems teisė gauti stipendijas pagal mokymosi rezultatus.

8

straipsnis. Pašalpa našlaičiams ir likusiems be tėvų globo

vaikams įsikurti

Našlaičiams

ir likusiems be tėvų globos vaikams, kurie buvo auklėjami vaikų namuose

(šeimyniniuose vaikų namuose), taip pat kuriuos globojo  atskiri asmenys,

baigusiems (arba  toliau nebesimokantiems) bendrojo lavinimo mokyklą,

internatinę mokyklą, profesinę mokyklą, kai toliau nebeteikiamas valstybės

išlaikymas bei kita parama, išmokama vienkartinė 18 MGL dydžio pašalpa

įsikurti.

Pašalpų

sumos pervedamos į šių vaikų asmenines sąskaitas banke.

9

straipsnis. Lėšos pašalpoms mokėti

[9 straipsnio redakcija iki 1998 m. liepos 1 d.]

Pašalpos,

nurodytos šio įstatymo 2, 4, 4(1), 5, 6 ir 8 straipsniuose,

mokamos iš savivaldybių biudžeto lėšų. Lėšos, reikalingos 4(1)

straipsnyje nurodytoms pašalpoms mokėti 1997 metų gruodžio mėnesį, iš valstybės

biudžeto pervedamos į savivaldybių biudžetus.

Pašalpos,

nurodytos šio įstatymo 3 ir 7 straipsniuose, mokamos iš valstybės biudžeto lėšų

mokymo įstaigoms skirtų asignavimų.

[9 straipsnio redakcija nuo 1998 m. liepos 1 d.]

Pašalpos, nurodytos šio įstatymo 2, 4, 4(1),

6 ir 8 straipsniuose, mokamos iš savivaldybių biudžetų lėšų. Lėšos, reikalingos

4(1) straipsnyje nurodytoms pašalpoms mokėti 1997 metų gruodžio

mėnesį, iš valstybės biudžeto pervedamos į savivaldybių biudžetus.

Pašalpos, nurodytos šio įstatymo 3 ir 7

straipsniuose, mokamos iš valstybės biudžeto lėšų mokymo įstaigoms skirtų

asignavimų.

Pašalpa, nurodyta šio įstatymo 5 straipsnyje,

mokama iš valstybės biudžete savivaldybėms numatytų lėšų specialiai tikslinei

dotacijai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-478, 97.10.23, Žin., 1997, Nr.99-2506 (97.10.31)

Nr.

VIII-676, 98.03.24, Žin., 1998, Nr.35-934 (98.04.15)

10

straipsnis. Atsakomybė už neteisėtą pašalpos gavimą

Asmenys,

nuslėpę ar pateikę žinomai neteisingas žinias, reikalingas pašalpai  skirti, ir

todėl neteisėtai gavę šio įstatymo nustatytas pašalpas, privalo jas grąžinti ir

sumokėti trigubo išmokėtos sumos dydžio baudą. Jei to jie nepadaro per mėnesį

nuo pareikalavimo dienos, nuostoliai ir bauda išieškoma teismine tvarka pagal

pašalpų mokėtojų ar įgaliotų institucijų ieškinį.

11

straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Įstatymas

įsigalioja nuo 1995 m. sausio 1 dienos.

Šio įstatymo 4(1 )straipsnis įsigalioja nuo 1997 m. lapkričio 1 d.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-478, 97.10.23, Žin., 1997, Nr.99-2506 (97.10.31)

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                         ALGIRDAS BRAZAUSKAS

įstatymo 1, 2, 4 straipsniai įsigalioja nuo 1999 m. sausio 1 d., o 3 straipsnis


Pabaiga ***

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VALSTYBINIŲ PAŠALPŲ ŠEIMOMS, AUGINANČIOMS

VAIKUS,

ĮSTATYMAS

1994 m. lapkričio 3 d. Nr.I-621

Vilnius

1

straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis

įstatymas reglamentuoja valstybinių pašalpų mokėjimą auginančioms vaikus

šeimoms, kurioms  labiausiai reikalinga valstybės socialinė parama, taip pat

našlaičių ir likusių be tėvų globos vaikų rėmimą.

Įstatymo

numatytos pašalpos mokamos Lietuvos Respublikos piliečiams, taip pat Lietuvoje

nuolat gyvenantiems užsienio piliečiams ir asmenims be pilietybės, jeigu kitaip

nenustatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose ir tarpvalstybinėse sutartyse.

2

straipsnis. Vienkartinė pašalpa gimus kūdikiui

Gimus

kūdikiui, motinai mokama 6 minimalių gyvenimo lygių (toliau - MGL) dydžio

vienkartinė pašalpa. Ji mokama už kiekvieną gimusį kūdikį. Jei motina atsisako

kūdikio arba jį palieka, vienkartinė pašalpa jai neskiriama.

Jei

motina mirė ar iš jos atimtos motinystės teisės iki pašalpos gavimo,  taip pat

kai ji neaugina vaiko dėl šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų priežasčių

ar dėl kitų svarbių priežasčių, pašalpa mokama kūdikio tėvui arba kitam jį

paėmusiam auginti asmeniui.

3

straipsnis. Nėštumo pašalpa besimokančioms moterims

Moterims,

besimokančioms  mokymo  įstaigų  dieniniuose skyriuose ir pagal Valstybinio

socialinio draudimo įstatymą nėštumo ir  gimdymo laikotarpiu  neturinčioms

teisės  gauti motinystės pašalpos, mokama 0,75 MGL dydžio nėštumo pašalpa kas

mėnesį.

Nėštumo

pašalpa  besimokančioms moterims  mokama  pagal medicinos įstaigos išduotą

pažymėjimą už 70 kalendorinių dienų iki gimdymo, suteikus nėštumo atostogas.

4

straipsnis. Šeimos pašalpa

Gimus

kūdikiui,  šeimai, pagal  Valstybinio  socialinio draudimo įstatymą neturinčiai

teisės gauti motinystės (tėvystės) pašalpos, mokama 0,75 MGL dydžio pašalpa kas

mėnesį už kiekvieną vaiką nuo jo gimimo iki trejų metų.

Šeimai,

pagal  Valstybinio socialinio draudimo įstatymą turinčiai teisę gauti

motinystės (tėvystės) pašalpą, mokama 0,75 MGL dydžio pašalpa kas mėnesį už

kiekvieną nuo vienerių iki trejų metų vaiką.

Jei

motina atsisako vaiko arba jį palieka, pašalpa jai neskiriama.

[4

straipsnio 4 dalies redakcija iki 1998 m. liepos 1 d.]

Jei

motina mirė ar iš jos atimtos motinystės teisės, taip pat kai ji neaugina

vaiko, pašalpa mokama kūdikio tėvui arba globėjui.

[4 straipsnio 4 dalies redakcija nuo 1998 m. liepos 1 d.]

Jei motina mirė ar iš jos atimtos motinystės

teisės, taip pat kai ji neaugina vaiko, pašalpa mokama kūdikio tėvui.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-676, 98.03.24, Žin., 1998, Nr.35-934 (98.04.15)

4(1 )straipsnis. Pašalpa šeimoms,

auginančioms tris ir daugiau vaikų

Motinoms už tris ir daugiau vaikų iki 16 metų

ir vyresnius, iki jie baigs dienines bendrojo lavinimo mokyklas, aukštųjų, aukštesniųjų

ir profesinių mokyklų dieninius skyrius, mokama vieno MGL dydžio pašalpa per

mėnesį. Už ketvirtą ir kiekvieną paskesnį vaiką pašalpa didinama 0,3 MGL.

Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta

pašalpa motinoms už tris vaikus iki 16 metų ir vyresnius, iki jie baigs

dienines bendrojo lavinimo mokyklas, aukštųjų, aukštesniųjų ir profesinių

mokyklų dieninius skyrius, mokama, jeigu šeimos pajamos, tenkančios vienam jos

nariui, yra mažesnės už trigubo dydžio Vyriausybės tvirtinamas valstybės

remiamas pajamas.

Jei motinos nėra, jei ji atsisako vaikų, jei

iš jos atimtos motinystės  teisės arba jei ji negali prižiūrėti vaikų dėl

ligos, pašalpa mokama tėvui arba kitam vaikus auginančiam asmeniui.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-478, 97.10.23, Žin., 1997, Nr.99-2506 (97.10.31)

[5 straipsnio redakcija nuo 1998 m. liepos 1 d. iki 1999 m. sausio 1 d.]

7 straipsnis. Našlaičio stipendija

Našlaičiams ir likusiems be tėvų globos

vyresniems negu 18 metų aukštųjų mokyklų dieninių skyrių nedirbantiems

studentams, pirmą kartą įgyjantiems bakalauro ar magistro laipsnį, bei

aukštesniųjų ir profesinių mokyklų dieninių skyrių nedirbantiems moksleiviams,

pirmą kartą įgyjantiems profesiją, mokama 3 MGL, o nuo 2000 m. sausio 1 d. - 4

MGL dydžio našlaičio stipendija. Jiems paliekama teisė gauti stipendijas pagal

mokymosi rezultatus.

Našlaičiui ar likusiam be tėvų globos vaikui,

įstatymų nustatyta tvarka gaunančiam našlaičių pensiją, mokama našlaičio

stipendija, lygi skirtumui tarp šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyto

našlaičio stipendijos dydžio ir gaunamos našlaičių pensijos dydžio.

Našlaičiams ir likusiems be tėvų globos

vaikams, nesukakusiems 18 metų, kai jie mokosi pirmojoje šio straipsnio dalyje

nurodytose mokymo įstaigose, nustatyto dydžio našlaičio stipendija mokama,

jeigu jiems nėra įsteigta globa.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-985,

98.12.21, Žin., 1998, Nr.115-3240 (98.12.31)

[8 straipsnio redakcija iki 2000 m. sausio 1 d.]

8

straipsnis. Pašalpa našlaičiams ir likusiems be tėvų globo

vaikams įsikurti

Našlaičiams

ir likusiems be tėvų globos vaikams, kurie buvo auklėjami vaikų namuose

(šeimyniniuose vaikų namuose), taip pat kuriuos globojo  atskiri asmenys,

baigusiems (arba  toliau nebesimokantiems) bendrojo lavinimo mokyklą,

internatinę mokyklą, profesinę mokyklą, kai toliau nebeteikiamas valstybės

išlaikymas bei kita parama, išmokama vienkartinė 18 MGL dydžio pašalpa

įsikurti.

Pašalpų

sumos pervedamos į šių vaikų asmenines sąskaitas banke.

[8 straipsnio redakcija nuo 2000 m. sausio 1 d.]

8 straipsnis. Pašalpa našlaičiams ir

likusiems be tėvų globos

vaikams įsikurti

Sukakusiems 18 metų našlaičiams ir likusiems

be tėvų globos vaikams, kurie iki pilnametystės buvo globojami globos

institucijose, šeimynose arba globėjų, skiriama vienkartinė 50 MGL dydžio

pašalpa gyvenamajam namui, butui (gyvenamajai patalpai) įsigyti arba įsikurti,

jeigu jie nėra toliau valstybės išlaikomi globos institucijose.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-985,

98.12.21, Žin., 1998, Nr.115-3240 (98.12.31)

9

straipsnis. Lėšos pašalpoms mokėti

[9 straipsnio 1 dalies redakcija iki 1999 m. sausio 1 d.]

Pašalpos, nurodytos šio įstatymo 2, 4, 4(1),

6 ir 8 straipsniuose, mokamos iš savivaldybių biudžetų lėšų. Lėšos, reikalingos

4(1) straipsnyje nurodytoms pašalpoms mokėti 1997 metų gruodžio

mėnesį, iš valstybės biudžeto pervedamos į savivaldybių biudžetus.

[9 straipsnio 1 dalies redakcija nuo 1999 m. sausio 1 d.]

Pašalpos, nurodytos šio įstatymo 2, 4, 4(1),

6 ir 8 straipsniuose, mokamos iš tikslinių lėšų, numatytų savivaldybių

biudžetams skaičiuojant jų finansinius rodiklius.

Pašalpos, nurodytos šio įstatymo 3 ir 7

straipsniuose, mokamos iš valstybės biudžeto lėšų mokymo įstaigoms skirtų

asignavimų.

Pašalpa, nurodyta šio įstatymo 5 straipsnyje,

mokama iš valstybės biudžete savivaldybėms numatytų lėšų specialiai tikslinei

dotacijai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-478, 97.10.23, Žin., 1997, Nr.99-2506 (97.10.31)

Nr.

VIII-676, 98.03.24, Žin., 1998, Nr.35-934 (98.04.15)

Nr. VIII-985,

98.12.21, Žin., 1998, Nr.115-3240 (98.12.31)

10

straipsnis. Atsakomybė už neteisėtą pašalpos gavimą

Asmenys,

nuslėpę ar pateikę žinomai neteisingas žinias, reikalingas pašalpai  skirti, ir

todėl neteisėtai gavę šio įstatymo nustatytas pašalpas, privalo jas grąžinti ir

sumokėti trigubo išmokėtos sumos dydžio baudą. Jei to jie nepadaro per mėnesį

nuo pareikalavimo dienos, nuostoliai ir bauda išieškoma teismine tvarka pagal

pašalpų mokėtojų ar įgaliotų institucijų ieškinį.

11

straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Įstatymas

įsigalioja nuo 1995 m. sausio 1 dienos.

Šio įstatymo 4(1 )straipsnis įsigalioja nuo 1997 m. lapkričio 1 d.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-478, 97.10.23, Žin., 1997, Nr.99-2506 (97.10.31)

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                         ALGIRDAS BRAZAUSKAS

1 straipsnis. Įstatymo

paskirtis

Šis įstatymas

reglamentuoja valstybinių pašalpų mokėjimą auginančioms vaikus  šeimoms,

kurioms  labiausiai reikalinga valstybės socialinė parama, taip pat našlaičių

ir likusių be tėvų globos vaikų rėmimą.

Įstatymo numatytos

pašalpos mokamos Lietuvos Respublikos piliečiams, taip pat Lietuvoje nuolat

gyvenantiems užsienio piliečiams ir asmenims be pilietybės, jeigu kitaip

nenustatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose ir tarpvalstybinėse sutartyse.

2 straipsnis.

Vienkartinė pašalpa gimus kūdikiui

Gimus kūdikiui, motinai

mokama 6 minimalių gyvenimo lygių (toliau - MGL) dydžio vienkartinė pašalpa. Ji

mokama už kiekvieną gimusį kūdikį. Jei motina atsisako kūdikio arba jį palieka,

vienkartinė pašalpa jai neskiriama.

Jei motina mirė ar iš

jos atimtos motinystės teisės iki pašalpos gavimo,  taip pat kai ji neaugina

vaiko dėl šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų priežasčių ar dėl kitų

svarbių priežasčių, pašalpa mokama kūdikio tėvui arba kitam jį paėmusiam

auginti asmeniui.

4 straipsnis. Šeimos

pašalpa

Gimus

kūdikiui,  šeimai, pagal  Valstybinio  socialinio draudimo įstatymą neturinčiai

teisės gauti motinystės (tėvystės) pašalpos, mokama 0,75 MGL dydžio pašalpa kas

mėnesį už kiekvieną vaiką nuo jo gimimo iki trejų metų.

Šeimai,

pagal  Valstybinio socialinio draudimo įstatymą turinčiai teisę gauti

motinystės (tėvystės) pašalpą, mokama 0,75 MGL dydžio pašalpa kas mėnesį už

kiekvieną nuo vienerių iki trejų metų vaiką.

Jei motina atsisako

vaiko arba jį palieka, pašalpa jai neskiriama.

Jei motina mirė ar iš jos

atimtos motinystės teisės, taip pat kai ji neaugina vaiko, pašalpa mokama

kūdikio tėvui.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-676, 98.03.24, Žin., 1998, Nr.35-934 (98.04.15)

4(1 )straipsnis. Pašalpa šeimoms,

auginančioms tris ir daugiau vaikų

Motinoms už tris ir daugiau vaikų iki 16 metų ir

vyresnius, iki jie baigs dienines bendrojo lavinimo mokyklas, aukštųjų,

aukštesniųjų ir profesinių mokyklų dieninius skyrius, mokama vieno MGL dydžio

pašalpa per mėnesį. Už ketvirtą ir kiekvieną paskesnį vaiką pašalpa didinama

0,3 MGL.

Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta pašalpa

motinoms už tris vaikus iki 16 metų ir vyresnius, iki jie baigs dienines

bendrojo lavinimo mokyklas, aukštųjų, aukštesniųjų ir profesinių mokyklų

dieninius skyrius, mokama, jeigu šeimos pajamos, tenkančios vienam jos nariui,

yra mažesnės už trigubo dydžio Vyriausybės tvirtinamas valstybės remiamas

pajamas.

Jei motinos nėra, jei ji atsisako vaikų, jei iš jos

atimtos motinystės  teisės arba jei ji negali prižiūrėti vaikų dėl ligos,

pašalpa mokama tėvui arba kitam vaikus auginančiam asmeniui.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-478, 97.10.23, Žin., 1997, Nr.99-2506 (97.10.31)

9 straipsnis. Lėšos

pašalpoms mokėti

[9 straipsnio 1 dalies redakcija iki 2000 m. sausio 1

d.]

Pašalpos, nurodytos šio įstatymo 2, 4, 4(1),

6 ir 8 straipsniuose, mokamos iš tikslinių lėšų, numatytų savivaldybių

biudžetams skaičiuojant jų finansinius rodiklius.

[9 straipsnio 1 dalies redakcija nuo 2000 m. sausio 1

d.]

Pašalpos, nurodytos šio įstatymo 2, 4, 4(1),

5, 6 ir 8 straipsniuose, mokamos iš tikslinių lėšų, numatytų savivaldybių

biudžetams skaičiuojant jų finansinius rodiklius.

Pašalpos, nurodytos šio įstatymo 3 ir 7 straipsniuose,

mokamos iš valstybės biudžeto lėšų mokymo įstaigoms skirtų asignavimų.

[9 straipsnio 3 dalies redakcija iki 2000 m. sausio 1

d.]

Pašalpa, nurodyta šio įstatymo 5 straipsnyje, mokama

iš valstybės biudžete savivaldybėms numatytų lėšų specialiai tikslinei

dotacijai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-478, 97.10.23, Žin., 1997, Nr.99-2506 (97.10.31)

Nr.

VIII-676, 98.03.24, Žin., 1998, Nr.35-934 (98.04.15)

Nr. VIII-985, 98.12.21, Žin.,

1998, Nr.115-3240 (98.12.31)

Nr.

VIII-1497, 99.12.23, Žin., 2000, Nr.1-5 (00.01.05)

10 straipsnis.

Atsakomybė už neteisėtą pašalpos gavimą

Asmenys, nuslėpę ar

pateikę žinomai neteisingas žinias, reikalingas pašalpai  skirti, ir todėl

neteisėtai gavę šio įstatymo nustatytas pašalpas, privalo jas grąžinti ir

sumokėti trigubo išmokėtos sumos dydžio baudą. Jei to jie nepadaro per mėnesį

nuo pareikalavimo dienos, nuostoliai ir bauda išieškoma teismine tvarka pagal

pašalpų mokėtojų ar įgaliotų institucijų ieškinį.

11 straipsnis. Įstatymo

įsigaliojimas

Įstatymas įsigalioja nuo

1995 m. sausio 1 dienos.

Šio įstatymo 4(1 )straipsnis

įsigalioja nuo 1997 m. lapkričio 1 d.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-478, 97.10.23, Žin., 1997, Nr.99-2506 (97.10.31)

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                                             ALGIRDAS BRAZAUSKAS

6 straipsnis. Išmoka vaikui

1.

Šeimoje,

auginančioje vieną ar du vaikus, kiekvienam vaikui skiriama 0,75 MGL dydžio

išmoka per mėnesį nuo jo gimimo dienos, iki sukaks 3 metai.

2.

Šeimoje,

auginančioje tris ar daugiau vaikų, kiekvienam vaikui skiriama 1,1 MGL dydžio

išmoka per mėnesį nuo jo gimimo dienos, iki sukaks 3 metai.

3.

Šeimoje,

auginančioje vieną ar du vaikus, kiekvienam vaikui nuo 3 iki 18 metų ir

vyresniam, kuris mokosi dieninėje bendrojo lavinimo mokykloje, skiriama 0,4 MGL

dydžio išmoka per mėnesį.

4.

Šeimoje,

auginančioje tris ar daugiau vaikų, kiekvienam vaikui nuo 3 iki 18 metų ir

vyresniam, besimokančiam dieninėje bendrojo lavinimo mokykloje, profesinės,

aukštesniosios ar aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau kaip

iki jam sukanka 24 metai, skiriama 0,4 MGL dydžio išmoka per

mėnesį.

5.

Baigusiam

bendrojo lavinimo mokyklą vyresniam kaip 18 metų asmeniui išmoka vaikui mokama

iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos.

6.

Išmoka

vaikui mokama vienam iš vaiką (vaikus) auginančių tėvų (ar turimam vieninteliam

iš tėvų) (įtėvių).

7.

Išmoka

vaikui neskiriama, jei jis:

1) nuolat arba

darbo dienomis išlaikomas (nakvynė ir maistas) valstybės ar savivaldybės

finansuojamoje įstaigoje;

2) yra

globojamas;

3) susituokia;

4) yra

emancipuotas (išskyrus tuo atveju, kai teismas nusprendžia emancipaciją

panaikinti).

15 straipsnis. Informacijos teikimas1. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos bei kiti juridiniai asmenys savivaldybių administracijų prašymu privalo nemokamai teikti išmokoms skirti ir mokėti reikalingą informaciją. 2. Savivaldybių administracijos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka turi teikti duomenis apie jų teritorijose gyvenančioms šeimoms (asmenims) išmokėtas išmokas. 16 straipsnis. Savivaldybių administracijų sprendimų apskundimas Savivaldybės administracijos sprendimas dėl asmens teisės gauti šio įstatymo nustatytą išmoką gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

išmokų teikimas socialinės rizikos šeimoms

17

straipsnis. Išmokų teikimas socialinės rizikos šeimoms

1.

Socialinės rizikos šeimoms šio įstatymo nustatytos išmokos teikiamos

savivaldybių tarybų nustatyta tvarka.

2.

Išmokos socialinės rizikos šeimoms gali būti teikiamos vienu iš šių būdų:

1)

piniginėmis lėšomis vaiką prižiūrinčiai motinai ar tėvui (įmotei ar įtėviui);

2)

piniginėmis lėšomis vyresniam kaip 16 metų vaikui;

3)

maisto produktais, drabužiais, avalyne, higienos reikmenimis ir kitomis vaikams

būtinomis prekėmis;

4)

kortelėmis, skirtomis pirkti maisto parduotuvėse;

5)

talonais maitinimui;

6)

paslaugomis, vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymu;

7)

apmokant vaikų maitinimo išlaidas mokyklose ar dienos centruose;

8)

apmokant vaikų išlaikymo išlaidas ikimokyklinėse įstaigose;

9)

kitais savivaldybių tarybų nustatytais būdais.

SEPTINTASIS

SKIRSNIS

savivaldybių

administracijų teisės ir išmokų gavėjų pareigos

18

straipsnis. Savivaldybių administracijų teisės

Savivaldybių

administracijos turi teisę:

1)

apklausti asmenis, kurie kreipiasi dėl šio įstatymo nustatytų išmokų ar kurie

jas gauna, tikrinti jų pateiktus dokumentus ir reikalauti papildomos

informacijos, įrodančios jų teisę gauti šio įstatymo nustatytas išmokas;

2) tikrinti šeimų gyvenimo sąlygas

ir, surašius buities tyrimo aktą, priimti sprendimą laikyti šeimą socialinės

rizikos šeima.

19

straipsnis. Išmokų gavėjų pareigos

Asmenys,

kurie kreipiasi dėl šio įstatymo nustatytų išmokų ir kurie jas gauna, privalo:

1)

pateikti visą teisingą informaciją, įrodančią asmens teisę gauti šio įstatymo

nustatytas išmokas, ir būtinus išmokoms gauti dokumentus;

2)

pranešti savivaldybės administracijai apie aplinkybes, turinčias įtakos

išmokos dydžiui ar mokėjimui, per mėnesį nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos;

3)

savivaldybės administracijos darbuotojams sudaryti galimybę tikrinti jų

gyvenimo sąlygas;

4)

išmokas panaudoti pagal jų tikslinę paskirtį.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

20 straipsnis. Savivaldybių administracijų pareiga užtikrinti šio įstatymo nustatytų išmokų skyrimą ir mokėjimą bei garantuoti paskirtų ir mokėtų išmokų tęstinumą 1. Savivaldybių administracijos nuo 2004 m. liepos 1 d. skiria ir moka šio įstatymo nustatytas išmokas arba toliau tęsia iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų pašalpų mokėjimą, išskyrus globos (rūpybos) išmoką asmenims, kurie mokosi profesinėse, aukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose. Jas iki 2004 m. gruodžio 31 d. skiria ir moka šios mokyklos.2. Savivaldybių administracijos iki 2004 m. liepos 1 d. patikrina paskirtų pašalpų šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų, gavėjų bylas ir priima sprendimą skirti ir mokėti pagal šio įstatymo nuostatas priklausančias išmokas be naujo asmens prašymo ir apie naujų išmokų paskyrimą informuoja išmokos gavėją.

3.

Tris

ar daugiau vaikų auginančiai šeimai, kuriai iki šio įstatymo įsigaliojimo

paskirta pašalpa už tris ir daugiau vaikų yra didesnė, nei priklausytų vaikams

pagal šį įstatymą, iki atsiras kitos aplinkybės, mokama anksčiau paskirto

dydžio išmoka, kol baigsis teisė į ją, bet ne ilgiau kaip iki besimokančiajam

mokykloje sukaks 24 metai.

4.

Moteriai, kuriai iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirta nėštumo pašalpa

besimokančiai moteriai, bet neišmokėta už visą laikotarpį, išmokama išmoka,

kurios dydis yra lygus skirtumui tarp vienkartinės išmokos nėščiai moteriai

dydžio ir išmokėtos nėštumo pašalpos besimokančiai moteriai dydžio.

21 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas

1.

Vyriausybė iki 2004 m. birželio 30 d. patvirtina Išmokų vaikams skyrimo ir

mokėjimo nuostatus.

2.

Savivaldybių tarybos iki 2004 m. birželio 30 d. nustato Išmokų teikimo socialinės rizikos šeimoms tvarką.

22 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1.

Šis įstatymas, išskyrus 6 straipsnio 3 dalį ir 21

straipsnį, įsigalioja nuo 2004 m. liepos 1 d.

2.

Šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta išmoka

vieną ar du vaikus auginančių šeimų vaikams nuo 3 iki 7 metų skiriama ir mokama

nuo 2004 m. liepos 1 d., o nuo 7 iki 18 metų ir vyresniems, besimokantiems

dieninėje bendrojo lavinimo mokykloje, skiriama ir pradedama mokėti

atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes bei Vyriausybės nustatyta tvarka

ir terminais, bet ne vėliau kaip nuo 2009 m. sausio 1 d.

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                                            ALGIRDAS BRAZAUSKAS


Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. VIII-478,

97.10.23, Žin., 1997, Nr.99-2506 (97.10.31)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ

PAŠALPŲ ŠEIMOMS, AUGINANČIOMS VAIKUS, ĮSTATYMO PAPILDYMO 4(1) STRAIPSNIU IR 9

BEI 11 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO

2.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. VIII-676,

98.03.24, Žin., 1998, Nr.35-934 (98.04.15)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ

PAŠALPŲ ŠEIMOMS, AUGINANČIOMS VAIKUS, ĮSTATYMO 4, 5, 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 1998

m. liepos 1 d.

3.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. VIII-985,

98.12.21, Žin., 1998, Nr.115-3240 (98.12.31)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ

PAŠALPŲ ŠEIMOMS, AUGINANČIOMS VAIKUS, ĮSTATYMO 5, 7, 8, 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 1, 2, 4 straipsniai

13 straipsnis. Kreipimosi dėl išmokų ir jų mokėjimo terminai1. Vienkartinė išmoka gimus vaikui skiriama, jei dėl jos buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo vaiko gimimo dienos. Vaiką įvaikinusiam asmeniui arba vaiko globėjui ji mokama, jei jie kreipiasi per 6 mėnesius nuo įvaikinimo ar globos nustatymo dienos, bet ne vėliau kaip iki vaikui sukaks pusantrų metų, ir jeigu vienkartinė išmoka už šį vaiką anksčiau nebuvo išmokėta. 2. Išmoka vaikui, išmoka privalomosios tarnybos kario vaikui ir globos (rūpybos) išmoka skiriama ir mokama nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 praėjusių mėnesių nuo visų dokumentų, būtinų išmokai skirti, pateikimo savivaldybės administracijai dienos. 3. Vienkartinė išmoka būstui įsigyti arba įsikurti skiriama, jei prašymą šiai išmokai skirti savivaldybės administracijai asmuo pateikė, iki jam sukako 25 metai.4. Vienkartinė išmoka nėščiai moteriai skiriama, jei dėl jos buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo sveikatos priežiūros įstaigos pažymos išdavimo dienos. 5. Jei išmokos gavėjas, gaunantis išmoką pagal deklaruotą gyvenamąją vietą (jei gyvenamosios vietos neturi, – pagal savivaldybę, kurioje gyvena), persikelia gyventi į kitą savivaldybę, išmokos mokėjimas ankstesnėje savivaldybėje nutraukiamas, išmokėjus ją už tą mėnesį, kurį asmuo pakeitė deklaruotą gyvenamąją vietą (jei gyvenamosios vietos neturi, – savivaldybę, kurioje gyvena). Naujai deklaruojamos gyvenamosios vietos savivaldybėje (jei gyvenamosios vietos neturi, – savivaldybėje, kurioje apsigyvena) ši išmoka skiriama ir mokama nustatyta tvarka, bet ne anksčiau kaip nuo kito mėnesio po to, kai asmens deklaruojama gyvenamoji vieta (jei gyvenamosios vietos neturi, – savivaldybė, kurioje gyvena) buvo pakeista.6. Asmeniui, kuriam išmoka paskirta ar mokama, mirus, iki mirties dienos neišmokėta išmokos suma išmokama Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų nustatyta tvarka.

14

straipsnis. Išmokų neprimokėjimas, permokėjimas ir išskaitymas iš jų

1.

Savivaldybės administracija privalo informuoti išmokos gavėją apie jo pareigas ir aplinkybes, turinčias įtakos išmokos dydžiui ar mokėjimui. 2. Dėl savivaldybės administracijos kaltės neprimokėta išmokos suma išmokama už visą praėjusį laiką savivaldybės administracijos sprendimu. 3. Dėl išmokos gavėjo kaltės permokėta išmokos suma iš gavėjo išieškoma savivaldybės administracijos sprendimu. Iš gavėjui priklausančios išmokos išskaitoma ne daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos išmokos sumos per mėnesį tol, kol bus visiškai padengta išieškoma suma. Jei išmokos mokėjimas gavėjui nutraukiamas, o visa permokėta išmokos suma neišieškota, likęs įsiskolinimas išieškomas teismo tvarka.

18 straipsnis papildomas 3 punktu nuo 2006 m. liepos 1

d.:

3) neskirti išmokos arba nutraukti

jos mokėjimą, jeigu išmokos gavėjas nevykdo šio įstatymo 19 straipsnyje

nustatytų pareigų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-641, 2006-06-01, Žin., 2006, Nr. 68-2496

(2006-06-17)

19

straipsnis. Išmokų gavėjų pareigos

Asmenys,

kurie kreipiasi dėl šio įstatymo nustatytų išmokų ir kurie jas gauna, privalo:

1)

pateikti visą teisingą informaciją, įrodančią asmens teisę gauti šio įstatymo

nustatytas išmokas, ir būtinus išmokoms gauti dokumentus;

2)

pranešti savivaldybės administracijai apie aplinkybes, turinčias įtakos

išmokos dydžiui ar mokėjimui, per mėnesį nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos;

3)

savivaldybės administracijos darbuotojams sudaryti galimybę tikrinti jų

gyvenimo sąlygas;

4)

išmokas panaudoti pagal jų tikslinę paskirtį.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

12 straipsnis. Išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarka

1.

Išmokas, išskyrus globos (rūpybos) išmoką, skiria

ir moka savivaldybės, kurios teritorijoje asmuo, turintis teisę gauti šio

įstatymo nustatytas išmokas, deklaruoja gyvenamąją vietą, administracija, o

jeigu jis gyvenamosios vietos neturi, – savivaldybės, kurioje šis asmuo gyvena,

administracija.

2.

Globos (rūpybos) išmoką asmenims, kurie mokosi

profesinėse, aukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose, skiria ir moka

savivaldybės, kurioje yra mokykla, administracija. Jeigu gyvenamąją vietą

Lietuvos Respublikoje deklaravęs asmuo studijuoja užsienio valstybės

profesinėje, aukštesniojoje ar aukštojoje mokykloje, globos (rūpybos) išmoką

jam skiria ir moka savivaldybės, kurios teritorijoje asmuo yra deklaravęs

gyvenamąją vietą, administracija.

3.

Vaiko globėjui (rūpintojui) globos (rūpybos) išmoką

moka tos savivaldybės, kurios teritorijoje vaikui buvo nustatyta globa

(rūpyba), administracija.

4.

Kreipiantis dėl išmokos, privaloma pateikti visus

Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytus dokumentus, būtinus

išmokai skirti.

5.

Savivaldybės administracija per mėnesį nuo visų

dokumentų gavimo dienos privalo priimti sprendimą dėl išmokos skyrimo ir apie

tai raštu pranešti pareiškėjui. Tais atvejais, kai priimamas sprendimas

neskirti išmokos, nurodomos neskyrimo priežastys.

6.

Kilus ginčui tarp tėvų dėl to, kas gaus išmoką,

savivaldybės administracija priimdama sprendimą turi atsižvelgti į vaiko

(vaikų) interesus.

7.

Vienkartinės išmokos vaikui, vienkartinės išmokos

būstui įsigyti arba įsikurti ir vienkartinės išmokos nėščiai moteriai dydis

apskaičiuojamas pagal teisės į išmoką atsiradimo dieną galiojusio MGL dydį.

Išmokos vaikui, išmokos privalomosios tarnybos kario vaikui ir globos (rūpybos)

išmokos dydis apskaičiuojamas pagal išmokos skyrimo dieną galiojantį MGL dydį.

8.

Jei šio įstatymo nustatyta periodinė išmoka

skiriama už ne visą mėnesį, jos dydis apskaičiuojamas proporcingai to mėnesio

kalendorinių dienų, už kurias išmoka skiriama, skaičiui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2470,

2004-09-29, Žin., 2004, Nr. 152-5534 (2004-10-16)

Nr. X-496, 2006-01-19,

Žin., 2006, Nr. 17-592 (2006-02-11)

Nr. X-641, 2006-06-01,

Žin., 2006, Nr. 68-2496 (2006-06-17)

14 straipsnis. Išmokų

neprimokėjimas, permokėjimas ir išskaitymas iš jų

1.

Savivaldybės administracija privalo informuoti

išmokos gavėją apie jo pareigas ir aplinkybes, turinčias įtakos išmokos dydžiui

ar mokėjimui.

2.

Dėl savivaldybės administracijos kaltės neprimokėta

išmokos suma išmokama už visą praėjusį laiką savivaldybės administracijos

sprendimu.

3.

Dėl išmokos gavėjo kaltės permokėta išmokos suma iš

gavėjo išieškoma savivaldybės administracijos sprendimu. Iš gavėjui

priklausančios išmokos išskaitoma ne daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos

išmokos sumos per mėnesį tol, kol bus visiškai padengta išieškoma suma. Jei

išmokos mokėjimas gavėjui nutraukiamas, o visa permokėta išmokos suma

neišieškota, likęs įsiskolinimas išieškomas teismo tvarka.

16 straipsnis. Savivaldybių

administracijų sprendimų apskundimas

Savivaldybės administracijos sprendimas dėl asmens

teisės gauti šio įstatymo nustatytą išmoką gali būti skundžiamas

Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

išmokų teikimas socialinės rizikos šeimoms

17 straipsnis. Išmokų teikimas socialinės rizikos

šeimoms

1.

Socialinės rizikos šeimoms šio įstatymo nustatytos išmokos teikiamos

savivaldybių tarybų nustatyta tvarka.

2.

Išmokos socialinės rizikos šeimoms gali būti teikiamos vienu iš šių būdų:

1)

piniginėmis lėšomis vaiką prižiūrinčiai motinai ar tėvui (įmotei ar įtėviui);

2) piniginėmis

lėšomis vyresniam kaip 16 metų vaikui;

3)

maisto produktais, drabužiais, avalyne, higienos reikmenimis ir kitomis vaikams

būtinomis prekėmis;

4)

kortelėmis, skirtomis pirkti maisto parduotuvėse;

5)

talonais maitinimui;

6)

paslaugomis, vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymu;

7)

apmokant vaikų maitinimo išlaidas mokyklose ar dienos centruose;

8)

apmokant vaikų išlaikymo išlaidas ikimokyklinėse įstaigose;

9)

kitais savivaldybių tarybų nustatytais būdais.

SEPTINTASIS

SKIRSNIS

savivaldybių

administracijų teisės ir išmokų gavėjų pareigos

19 straipsnis. Išmokų gavėjų pareigos

Asmenys,

kurie kreipiasi dėl šio įstatymo nustatytų išmokų ir kurie jas gauna, privalo:

1)

pateikti visą teisingą informaciją, įrodančią asmens teisę gauti šio įstatymo

nustatytas išmokas, ir būtinus išmokoms gauti dokumentus;

2)

pranešti savivaldybės administracijai apie aplinkybes, turinčias įtakos

išmokos dydžiui ar mokėjimui, per mėnesį nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos;

3)

savivaldybės administracijos darbuotojams sudaryti galimybę tikrinti jų

gyvenimo sąlygas;

4)

išmokas panaudoti pagal jų tikslinę paskirtį.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

101 straipsnis. Išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai

1.

Auginančiam vaiką vienam iš vaiko tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų), įtėvių ar vaiko globėjui mokslo ar studijų laikotarpiu ir 12 mėnesių po mokslo ar studijų baigimo (pagal mokymosi ir (ar) kvalifikacijos pasiekimus įteisinantį dokumentą), jeigu jis mokosi (mokėsi) pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar studijuoja (studijavo) aukštojoje mokykloje pagal nuolatinę studijų formą, iki jam sukaks 26 metai, arba jeigu jis studijuoja (studijavo) doktorantūroje ar medicinos rezidentūroje, iki jam sukaks 30 metų (įskaitant ir akademinių atostogų dėl nėštumo ar vaiko priežiūros laikotarpį), ir jeigu pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą jis neturi teisės gauti vaiko priežiūros išmokos, skiriama 4 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka per mėnesį. Ši išmoka mokama vaiko priežiūros laikotarpiu nuo vaiko gimimo dienos, iki vaikui sukaks vieni metai.

2.

Išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai neskiriama, kai kitam iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjui už tą patį vaiką paskirta vaiko priežiūros išmoka pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą.

3.

Gimus ar įvaikinus du ir daugiau vaikų, išmokos besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai dydis nedidinamas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-180, 2016-12-22, paskelbta TAR 2016-12-29, i. k. 2016-29868

102 straipsnis. Išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui

1.

Kai vienu metu gimsta du ar daugiau vaikų, vienam iš vaiko tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų) skiriama išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui ir ši išmoka mokama nuo vaikų gimimo dienos, iki jiems sukaks 2 metai.

2.

Kai vienu metu gimsta du vaikai, skiriama 4 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka per mėnesį. Kai vienu metu gimsta daugiau kaip du vaikai, išmokos dydis atitinkamai didinamas 4 bazinių socialinių išmokų dydžiu.

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-2500, 2016-06-28, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20640

PENKTASIS SKIRSNIS

IŠMOKŲ skyrimas ir mokėjimas

23 straipsnis. Savivaldybių administracijų sprendimų apskundimas

Savivaldybės administracijos sprendimai, priimti vykdant šiame įstatyme jai nustatytas funkcijas, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

24 straipsnis. Savivaldybių administracijų teisės

Savivaldybių administracijos turi teisę:

1) apklausti asmenis, kurie kreipiasi dėl išmokų ir (ar) kurie jas gauna, tikrinti jų pateiktus dokumentus ir reikalauti papildomos informacijos, įrodančios teisę gauti išmokas;

2) tikrinti bendrai gyvenančių asmenų gyvenimo sąlygas ir, surašius socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytos formos buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą ar rekomendavus socialiniams darbuotojams, priimti sprendimą laikyti bendrai gyvenančius asmenis patiriančiais socialinę riziką;

3) kilus ginčui tarp tėvų (įtėvių) dėl to, kam bus mokama išmoka, rekomendavus socialiniams darbuotojams, priimti sprendimą teikti išmoką šio įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatytais būdais;

4) jeigu yra pagrįstų įtarimų, kad vienkartinė išmoka įsikurti gali būti panaudota ne pagal jos tikslinę paskirtį, apklausti besikreipiančius dėl išmokos asmenis, tikrinti jų gyvenimo sąlygas ir, surašius socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintą buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, priimti sprendimą dėl tikslingo vienkartinės išmokos įsikurti panaudojimo.

25 straipsnis. Informacijos teikimas

1.

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos bei kiti juridiniai asmenys savivaldybių administracijų prašymu per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos privalo nemokamai pateikti savivaldybių administracijoms duomenis ir (ar) informaciją, reikalingus išmokoms skirti ir mokėti.

2.

Savivaldybių administracijos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka teikia Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje duomenis, susijusius su išmokų skyrimu ir mokėjimu.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                       ALGIRDAS BRAZAUSKAS

Lietuvos Respublikos

išmokų vaikams įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1.

2009 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyva 2009/50/EB dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą (OL 2009 L 155, p. 17).

2.

2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/98/ES dėl vienos prašymų išduoti vieną leidimą trečiųjų šalių piliečiams gyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūros ir dėl valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojų bendrų teisių (OL 2011 L 343, p. 1).

3.

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/54/ES dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis (OL 2014 L 128, p. 8).

4.

2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/66/ES dėl bendrovės viduje perkeliamų trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų (OL 2014 L 157, p. 1).

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-478, 97.10.23, Žin., 1997, Nr.99-2506 (97.10.31)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PAŠALPŲ ŠEIMOMS, AUGINANČIOMS VAIKUS, ĮSTATYMO PAPILDYMO 4(1) STRAIPSNIU IR 9 BEI 11 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-676, 98.03.24, Žin., 1998, Nr.35-934 (98.04.15)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PAŠALPŲ ŠEIMOMS, AUGINANČIOMS VAIKUS, ĮSTATYMO 4, 5, 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 1998 m. liepos 1 d.

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-985, 98.12.21, Žin., 1998, Nr.115-3240 (98.12.31)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PAŠALPŲ ŠEIMOMS, AUGINANČIOMS VAIKUS, ĮSTATYMO 5, 7, 8, 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

121 straipsnis. Vaiko laikinosios priežiūros išmoka

1.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka nustačius apsaugos vaikui poreikį, jo laikinosios priežiūros pas fizinius asmenis ar laikino apgyvendinimo pas fizinius asmenis metu vaiką laikinai prižiūrinčiam asmeniui už kiekvieną laikinai prižiūrimą ar laikinai apgyvendintą vaiką skiriama 6 bazinių socialinių išmokų dydžio vaiko laikinosios priežiūros išmoka per mėnesį, jos dydį apskaičiuojant vaiko laikinosios priežiūros atveju – nuo ketvirtos vaiko laikinosios priežiūros dienos, vaiką laikinai apgyvendinus pas fizinius asmenis – nuo pirmos vaiko laikino apgyvendinimo dienos, proporcingai vaiko laikinosios priežiūros ar laikino apgyvendinimo kalendorinių dienų skaičiui.

2.

Vaiko laikinosios priežiūros išmoka skiriama ir mokama vaiką prižiūrinčiam asmeniui, jeigu jis ir vaikas atitinka nors vieno šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies punkto nuostatas.

3.

Vaiko laikinosios priežiūros išmoka neskiriama, jeigu vaiko laikinoji priežiūra nustatoma tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą prašymu.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-2091, 2019-04-26, paskelbta TAR 2019-05-07, i. k. 2019-07400

91 straipsnis. Vaiko priežiūros kompensacinė išmoka

1.

Vaiko priežiūros kompensacinė išmoka – 5,2 bazinės socialinės išmokos dydžio per mėnesį – skiriama ir mokama vienam iš vaiką auginančių tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų) (įtėvių) ar globėjui, kai vaiko globa nustatyta šeimoje, už kiekvieną vaiką, kuris nėra ugdomas pagal ikimokyklinio ugdymo programą valstybinėse ar savivaldybių, ar nevalstybinėse įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ugdymo programas, ir pagal vaiko priežiūros sutartį su vaiko tėvu (įtėviu) ar globėju (toliau – vaiko priežiūros sutartis) už atlyginimą yra prižiūrimas fizinio asmens, vykdančio vaikų dienos priežiūrą Lietuvos Respublikoje pagal individualios veiklos vykdymo pažymą ar darbo sutartį (toliau – vaiko priežiūrą vykdantis fizinis asmuo), jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba globėjas ir su juo bendrai gyvenantys asmenys, kurie augina ir (ar) globoja vaiką, dirba pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu arba yra savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus darbingo amžiaus asmenis, kuriems nustatytas 0–25 procentų dalyvumo lygis.

2.

Už tą patį vaiką ir laikotarpį gali būti skiriama ir mokama tik viena vaiko priežiūros kompensacinė išmoka.

3.

Vaiko priežiūros kompensacinė išmoka neskiriama:

1) jeigu vaiko priežiūrą vykdantis fizinis asmuo prižiūri savo ar bendrai gyvenančio asmens auginamą ir (ar) globojamą vaiką;

2) už vaiką, kai, Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis, laikotarpiu, už kurį vienas iš šio vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų kreipiasi dėl vaiko priežiūros kompensacinės išmokos skyrimo, ši išmoka paskirta už to paties fizinio asmens, vykdančio vaiko priežiūrą, kitus 5 prižiūrimus vaikus, išskyrus atvejus, kai jie visi yra vienos bendrai gyvenančių asmenų grupės auginami ir (ar) globojami vaikai.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-2448, 2023-12-21, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25941