Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
Redagavo:
Ramunė Lūžaitė (1997.11.03)
Įstatymas
paskelbtas: Žin., 1994,
Nr.89-1706
Neoficialus
įstatymo tekstas
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-478, 97.10.23, Žin., 1997, Nr.99-2506 (97.10.31)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PAŠALPŲ ŠEIMOMS, AUGINANČIOMS VAIKUS, ĮSTATYMO
PAPILDYMO 4(1) STRAIPSNIU IR 9 BEI 11 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO
Pabaiga ***
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBINIŲ PAŠALPŲ ŠEIMOMS, AUGINANČIOMS
VAIKUS,
ĮSTATYMAS
1994 m. lapkričio 3 d. Nr.I-621
Vilnius
1
straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis
įstatymas reglamentuoja valstybinių pašalpų mokėjimą auginančioms vaikus
šeimoms, kurioms labiausiai reikalinga valstybės socialinė parama, taip pat
našlaičių ir likusių be tėvų globos vaikų rėmimą.
Įstatymo
numatytos pašalpos mokamos Lietuvos Respublikos piliečiams, taip pat Lietuvoje
nuolat gyvenantiems užsienio piliečiams ir asmenims be pilietybės, jeigu kitaip
nenustatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose ir tarpvalstybinėse sutartyse.
2
straipsnis. Vienkartinė pašalpa gimus kūdikiui
Gimus
kūdikiui, motinai mokama 6 minimalių gyvenimo lygių (toliau - MGL) dydžio
vienkartinė pašalpa. Ji mokama už kiekvieną gimusį kūdikį. Jei motina atsisako
kūdikio arba jį palieka, vienkartinė pašalpa jai neskiriama.
Jei
motina mirė ar iš jos atimtos motinystės teisės iki pašalpos gavimo, taip pat
kai ji neaugina vaiko dėl šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų priežasčių
ar dėl kitų svarbių priežasčių, pašalpa mokama kūdikio tėvui arba kitam jį
paėmusiam auginti asmeniui.
3
straipsnis. Nėštumo pašalpa besimokančioms moterims
Moterims,
besimokančioms mokymo įstaigų dieniniuose skyriuose ir pagal Valstybinio
socialinio draudimo įstatymą nėštumo ir gimdymo laikotarpiu neturinčioms
teisės gauti motinystės pašalpos, mokama 0,75 MGL dydžio nėštumo pašalpa kas
mėnesį.
Nėštumo
pašalpa besimokančioms moterims mokama pagal medicinos įstaigos išduotą
pažymėjimą už 70 kalendorinių dienų iki gimdymo, suteikus nėštumo atostogas.
4
straipsnis. Šeimos pašalpa
Gimus
kūdikiui, šeimai, pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą neturinčiai
teisės gauti motinystės (tėvystės) pašalpos, mokama 0,75 MGL dydžio pašalpa kas
mėnesį už kiekvieną vaiką nuo jo gimimo iki trejų metų.
Šeimai,
pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą turinčiai teisę gauti
motinystės (tėvystės) pašalpą, mokama 0,75 MGL dydžio pašalpa kas mėnesį už
kiekvieną nuo vienerių iki trejų metų vaiką.
Jei
motina atsisako vaiko arba jį palieka, pašalpa jai neskiriama.
Jei
motina mirė ar iš jos atimtos motinystės teisės, taip pat kai ji neaugina
vaiko, pašalpa mokama kūdikio tėvui arba globėjui.
[4-1
straipsnio redakcija nuo 1997 m. lapkričio 1 d.]
4(1 )straipsnis. Pašalpa šeimoms,
auginančioms tris ir daugiau vaikų
Motinoms už tris ir daugiau vaikų iki 16 metų
ir vyresnius, iki jie baigs dienines bendrojo lavinimo mokyklas, aukštųjų,
aukštesniųjų ir profesinių mokyklų dieninius skyrius, mokama vieno MGL dydžio
pašalpa per mėnesį. Už ketvirtą ir kiekvieną paskesnį vaiką pašalpa didinama
0,3 MGL.
Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta
pašalpa motinoms už tris vaikus iki 16 metų ir vyresnius, iki jie baigs
dienines bendrojo lavinimo mokyklas, aukštųjų, aukštesniųjų ir profesinių
mokyklų dieninius skyrius, mokama, jeigu šeimos pajamos, tenkančios vienam jos
nariui, yra mažesnės už trigubo dydžio Vyriausybės tvirtinamas valstybės
remiamas pajamas.
Jei motinos nėra, jei ji atsisako vaikų, jei
iš jos atimtos motinystės teisės arba jei ji negali prižiūrėti vaikų dėl
ligos, pašalpa mokama tėvui arba kitam vaikus auginančiam asmeniui.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-478, 97.10.23, Žin., 1997, Nr.99-2506 (97.10.31)
5
straipsnis. Vaiko globos (rūpybos) pašalpa
Asmenims
arba nevalstybinėms globos įstaigoms, įstatymų nustatyta tvarka paskirtiems
našlaičių ar likusių be tėvų globos vaikų globėjais (rūpintojais), šių vaikų
išlaikymui mokama 1,5 MGL dydžio pašalpa kas mėnesį. Ji mokama už kiekvieną
globojamą (rūpinamą) ikimokyklinio amžiaus arba besimokantį bendrojo lavinimo
mokykloje vaiką, kuriam nėra numatytas valstybės išlaikymas.
Ši
pašalpa taip pat mokama neturintiems lėšų našlaičiams ir likusiems be tėvų
globos vaikams, pasibaigus jų buvimo pas globėją (rūpintoją) ar valstybinėje
vaikų įstaigoje laikui, ir kitiems negaunantiems valstybės arba artimųjų
paramos našlaičiams bei likusiems be tėvų globos vaikams jų mokymosi dieninėse
bendrojo lavinimo mokyklose metu ir po mokyklos baigimo iki tų pačių metų
rugsėjo 1 dienos, jeigu jie tuo metu nedirba ir ketina toliau mokytis.
6
straipsnis. Pašalpa tikrosios krašto apsaugos tarnybos karių
(prievolininkų) vaikams
Lietuvos
Respublikos tikrosios krašto apsaugos tarnybos karių (prievolininkų) vaikams
išlaikyti tėvų tarnybos laikotarpiu mokama 1,5 MGL dydžio pašalpa kas mėnesį.
Ši
pašalpa mokama už kiekvieną vaiką motinai arba kitam faktiškai jį auginančiam
asmeniui.
7
straipsnis. Našlaičio stipendija
Našlaičiams
ir likusiems be tėvų globos aukštųjų mokyklų studentams, aukštesniųjų ir
profesinių mokyklų moksleiviams mokama 1,5 MGL dydžio našlaičio stipendija ir
paliekama jiems teisė gauti stipendijas pagal mokymosi rezultatus.
8
straipsnis. Pašalpa našlaičiams ir likusiems be tėvų globo
vaikams įsikurti
Našlaičiams
ir likusiems be tėvų globos vaikams, kurie buvo auklėjami vaikų namuose
(šeimyniniuose vaikų namuose), taip pat kuriuos globojo atskiri asmenys,
baigusiems (arba toliau nebesimokantiems) bendrojo lavinimo mokyklą,
internatinę mokyklą, profesinę mokyklą, kai toliau nebeteikiamas valstybės
išlaikymas bei kita parama, išmokama vienkartinė 18 MGL dydžio pašalpa
įsikurti.
Pašalpų
sumos pervedamos į šių vaikų asmenines sąskaitas banke.
9
straipsnis. Lėšos pašalpoms mokėti
Pašalpos,
nurodytos šio įstatymo 2, 4, 4(1), 5, 6 ir 8 straipsniuose,
mokamos iš savivaldybių biudžeto lėšų. Lėšos, reikalingos 4(1)
straipsnyje nurodytoms pašalpoms mokėti 1997 metų gruodžio mėnesį, iš valstybės
biudžeto pervedamos į savivaldybių biudžetus.
Pašalpos,
nurodytos šio įstatymo 3 ir 7 straipsniuose, mokamos iš valstybės biudžeto lėšų
mokymo įstaigoms skirtų asignavimų.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-478, 97.10.23, Žin., 1997, Nr.99-2506 (97.10.31)
10
straipsnis. Atsakomybė už neteisėtą pašalpos gavimą
Asmenys,
nuslėpę ar pateikę žinomai neteisingas žinias, reikalingas pašalpai skirti, ir
todėl neteisėtai gavę šio įstatymo nustatytas pašalpas, privalo jas grąžinti ir
sumokėti trigubo išmokėtos sumos dydžio baudą. Jei to jie nepadaro per mėnesį
nuo pareikalavimo dienos, nuostoliai ir bauda išieškoma teismine tvarka pagal
pašalpų mokėtojų ar įgaliotų institucijų ieškinį.
11
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Įstatymas
įsigalioja nuo 1995 m. sausio 1 dienos.
Šio įstatymo 4(1 )straipsnis įsigalioja nuo 1997 m. lapkričio 1 d.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-478, 97.10.23, Žin., 1997, Nr.99-2506 (97.10.31)
Skelbiu
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
5 straipsnis. Vaiko globos
pašalpa
Fiziniam asmeniui, šeimynai arba nevyriausybinei globos institucijai, įstatymų
nustatyta tvarka paskirtai likusio be tėvų globos vaiko globėju, šiam vaikui
išlaikyti nuo 1998 m. liepos 1 d. mokama 2 MGL, o nuo 1999 m. sausio 1 d. - 4
MGL dydžio pašalpa kiekvieną mėnesį, kol jam sukaks 18 metų. Pasibaigus globai,
kai vaikas sulaukia pilnametystės, nurodyta pašalpa mokama tol, kol jis baigs
bendrojo lavinimo mokyklą ir ją baigus iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos,
jeigu jis tuo metu nedirba.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-676, 98.03.24, Žin., 1998, Nr.35-934 (98.04.15)
6
straipsnis. Pašalpa tikrosios krašto apsaugos tarnybos karių
(prievolininkų) vaikams
Lietuvos
Respublikos tikrosios krašto apsaugos tarnybos karių (prievolininkų) vaikams
išlaikyti tėvų tarnybos laikotarpiu mokama 1,5 MGL dydžio pašalpa kas mėnesį.
Ši
pašalpa mokama už kiekvieną vaiką motinai arba kitam faktiškai jį auginančiam
asmeniui.
7
straipsnis. Našlaičio stipendija
Našlaičiams
ir likusiems be tėvų globos aukštųjų mokyklų studentams, aukštesniųjų ir
profesinių mokyklų moksleiviams mokama 1,5 MGL dydžio našlaičio stipendija ir
paliekama jiems teisė gauti stipendijas pagal mokymosi rezultatus.
8
straipsnis. Pašalpa našlaičiams ir likusiems be tėvų globo
vaikams įsikurti
Našlaičiams
ir likusiems be tėvų globos vaikams, kurie buvo auklėjami vaikų namuose
(šeimyniniuose vaikų namuose), taip pat kuriuos globojo atskiri asmenys,
baigusiems (arba toliau nebesimokantiems) bendrojo lavinimo mokyklą,
internatinę mokyklą, profesinę mokyklą, kai toliau nebeteikiamas valstybės
išlaikymas bei kita parama, išmokama vienkartinė 18 MGL dydžio pašalpa
įsikurti.
Pašalpų
sumos pervedamos į šių vaikų asmenines sąskaitas banke.
9
straipsnis. Lėšos pašalpoms mokėti
[9 straipsnio redakcija iki 1998 m. liepos 1 d.]
Pašalpos,
nurodytos šio įstatymo 2, 4, 4(1), 5, 6 ir 8 straipsniuose,
mokamos iš savivaldybių biudžeto lėšų. Lėšos, reikalingos 4(1)
straipsnyje nurodytoms pašalpoms mokėti 1997 metų gruodžio mėnesį, iš valstybės
biudžeto pervedamos į savivaldybių biudžetus.
Pašalpos,
nurodytos šio įstatymo 3 ir 7 straipsniuose, mokamos iš valstybės biudžeto lėšų
mokymo įstaigoms skirtų asignavimų.
[9 straipsnio redakcija nuo 1998 m. liepos 1 d.]
Pašalpos, nurodytos šio įstatymo 2, 4, 4(1),
6 ir 8 straipsniuose, mokamos iš savivaldybių biudžetų lėšų. Lėšos, reikalingos
4(1) straipsnyje nurodytoms pašalpoms mokėti 1997 metų gruodžio
mėnesį, iš valstybės biudžeto pervedamos į savivaldybių biudžetus.
Pašalpos, nurodytos šio įstatymo 3 ir 7
straipsniuose, mokamos iš valstybės biudžeto lėšų mokymo įstaigoms skirtų
asignavimų.
Pašalpa, nurodyta šio įstatymo 5 straipsnyje,
mokama iš valstybės biudžete savivaldybėms numatytų lėšų specialiai tikslinei
dotacijai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-478, 97.10.23, Žin., 1997, Nr.99-2506 (97.10.31)
Nr.
VIII-676, 98.03.24, Žin., 1998, Nr.35-934 (98.04.15)
10
straipsnis. Atsakomybė už neteisėtą pašalpos gavimą
Asmenys,
nuslėpę ar pateikę žinomai neteisingas žinias, reikalingas pašalpai skirti, ir
todėl neteisėtai gavę šio įstatymo nustatytas pašalpas, privalo jas grąžinti ir
sumokėti trigubo išmokėtos sumos dydžio baudą. Jei to jie nepadaro per mėnesį
nuo pareikalavimo dienos, nuostoliai ir bauda išieškoma teismine tvarka pagal
pašalpų mokėtojų ar įgaliotų institucijų ieškinį.
11
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Įstatymas
įsigalioja nuo 1995 m. sausio 1 dienos.
Šio įstatymo 4(1 )straipsnis įsigalioja nuo 1997 m. lapkričio 1 d.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-478, 97.10.23, Žin., 1997, Nr.99-2506 (97.10.31)
Skelbiu
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
įstatymo 1, 2, 4 straipsniai įsigalioja nuo 1999 m. sausio 1 d., o 3 straipsnis
- nuo 2000 m. sausio 1 d.
Pabaiga ***
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBINIŲ PAŠALPŲ ŠEIMOMS, AUGINANČIOMS
VAIKUS,
ĮSTATYMAS
1994 m. lapkričio 3 d. Nr.I-621
Vilnius
1
straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis
įstatymas reglamentuoja valstybinių pašalpų mokėjimą auginančioms vaikus
šeimoms, kurioms labiausiai reikalinga valstybės socialinė parama, taip pat
našlaičių ir likusių be tėvų globos vaikų rėmimą.
Įstatymo
numatytos pašalpos mokamos Lietuvos Respublikos piliečiams, taip pat Lietuvoje
nuolat gyvenantiems užsienio piliečiams ir asmenims be pilietybės, jeigu kitaip
nenustatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose ir tarpvalstybinėse sutartyse.
2
straipsnis. Vienkartinė pašalpa gimus kūdikiui
Gimus
kūdikiui, motinai mokama 6 minimalių gyvenimo lygių (toliau - MGL) dydžio
vienkartinė pašalpa. Ji mokama už kiekvieną gimusį kūdikį. Jei motina atsisako
kūdikio arba jį palieka, vienkartinė pašalpa jai neskiriama.
Jei
motina mirė ar iš jos atimtos motinystės teisės iki pašalpos gavimo, taip pat
kai ji neaugina vaiko dėl šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų priežasčių
ar dėl kitų svarbių priežasčių, pašalpa mokama kūdikio tėvui arba kitam jį
paėmusiam auginti asmeniui.
3
straipsnis. Nėštumo pašalpa besimokančioms moterims
Moterims,
besimokančioms mokymo įstaigų dieniniuose skyriuose ir pagal Valstybinio
socialinio draudimo įstatymą nėštumo ir gimdymo laikotarpiu neturinčioms
teisės gauti motinystės pašalpos, mokama 0,75 MGL dydžio nėštumo pašalpa kas
mėnesį.
Nėštumo
pašalpa besimokančioms moterims mokama pagal medicinos įstaigos išduotą
pažymėjimą už 70 kalendorinių dienų iki gimdymo, suteikus nėštumo atostogas.
4
straipsnis. Šeimos pašalpa
Gimus
kūdikiui, šeimai, pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą neturinčiai
teisės gauti motinystės (tėvystės) pašalpos, mokama 0,75 MGL dydžio pašalpa kas
mėnesį už kiekvieną vaiką nuo jo gimimo iki trejų metų.
Šeimai,
pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą turinčiai teisę gauti
motinystės (tėvystės) pašalpą, mokama 0,75 MGL dydžio pašalpa kas mėnesį už
kiekvieną nuo vienerių iki trejų metų vaiką.
Jei
motina atsisako vaiko arba jį palieka, pašalpa jai neskiriama.
[4
straipsnio 4 dalies redakcija iki 1998 m. liepos 1 d.]
Jei
motina mirė ar iš jos atimtos motinystės teisės, taip pat kai ji neaugina
vaiko, pašalpa mokama kūdikio tėvui arba globėjui.
[4 straipsnio 4 dalies redakcija nuo 1998 m. liepos 1 d.]
Jei motina mirė ar iš jos atimtos motinystės
teisės, taip pat kai ji neaugina vaiko, pašalpa mokama kūdikio tėvui.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-676, 98.03.24, Žin., 1998, Nr.35-934 (98.04.15)
4(1 )straipsnis. Pašalpa šeimoms,
auginančioms tris ir daugiau vaikų
Motinoms už tris ir daugiau vaikų iki 16 metų
ir vyresnius, iki jie baigs dienines bendrojo lavinimo mokyklas, aukštųjų, aukštesniųjų
ir profesinių mokyklų dieninius skyrius, mokama vieno MGL dydžio pašalpa per
mėnesį. Už ketvirtą ir kiekvieną paskesnį vaiką pašalpa didinama 0,3 MGL.
Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta
pašalpa motinoms už tris vaikus iki 16 metų ir vyresnius, iki jie baigs
dienines bendrojo lavinimo mokyklas, aukštųjų, aukštesniųjų ir profesinių
mokyklų dieninius skyrius, mokama, jeigu šeimos pajamos, tenkančios vienam jos
nariui, yra mažesnės už trigubo dydžio Vyriausybės tvirtinamas valstybės
remiamas pajamas.
Jei motinos nėra, jei ji atsisako vaikų, jei
iš jos atimtos motinystės teisės arba jei ji negali prižiūrėti vaikų dėl
ligos, pašalpa mokama tėvui arba kitam vaikus auginančiam asmeniui.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-478, 97.10.23, Žin., 1997, Nr.99-2506 (97.10.31)
[5 straipsnio redakcija nuo 1998 m. liepos 1 d. iki 1999 m. sausio 1 d.]
7 straipsnis. Našlaičio stipendija
Našlaičiams ir likusiems be tėvų globos
vyresniems negu 18 metų aukštųjų mokyklų dieninių skyrių nedirbantiems
studentams, pirmą kartą įgyjantiems bakalauro ar magistro laipsnį, bei
aukštesniųjų ir profesinių mokyklų dieninių skyrių nedirbantiems moksleiviams,
pirmą kartą įgyjantiems profesiją, mokama 3 MGL, o nuo 2000 m. sausio 1 d. - 4
MGL dydžio našlaičio stipendija. Jiems paliekama teisė gauti stipendijas pagal
mokymosi rezultatus.
Našlaičiui ar likusiam be tėvų globos vaikui,
įstatymų nustatyta tvarka gaunančiam našlaičių pensiją, mokama našlaičio
stipendija, lygi skirtumui tarp šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyto
našlaičio stipendijos dydžio ir gaunamos našlaičių pensijos dydžio.
Našlaičiams ir likusiems be tėvų globos
vaikams, nesukakusiems 18 metų, kai jie mokosi pirmojoje šio straipsnio dalyje
nurodytose mokymo įstaigose, nustatyto dydžio našlaičio stipendija mokama,
jeigu jiems nėra įsteigta globa.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-985,
98.12.21, Žin., 1998, Nr.115-3240 (98.12.31)
[8 straipsnio redakcija iki 2000 m. sausio 1 d.]
8
straipsnis. Pašalpa našlaičiams ir likusiems be tėvų globo
vaikams įsikurti
Našlaičiams
ir likusiems be tėvų globos vaikams, kurie buvo auklėjami vaikų namuose
(šeimyniniuose vaikų namuose), taip pat kuriuos globojo atskiri asmenys,
baigusiems (arba toliau nebesimokantiems) bendrojo lavinimo mokyklą,
internatinę mokyklą, profesinę mokyklą, kai toliau nebeteikiamas valstybės
išlaikymas bei kita parama, išmokama vienkartinė 18 MGL dydžio pašalpa
įsikurti.
Pašalpų
sumos pervedamos į šių vaikų asmenines sąskaitas banke.
[8 straipsnio redakcija nuo 2000 m. sausio 1 d.]
8 straipsnis. Pašalpa našlaičiams ir
likusiems be tėvų globos
vaikams įsikurti
Sukakusiems 18 metų našlaičiams ir likusiems
be tėvų globos vaikams, kurie iki pilnametystės buvo globojami globos
institucijose, šeimynose arba globėjų, skiriama vienkartinė 50 MGL dydžio
pašalpa gyvenamajam namui, butui (gyvenamajai patalpai) įsigyti arba įsikurti,
jeigu jie nėra toliau valstybės išlaikomi globos institucijose.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-985,
98.12.21, Žin., 1998, Nr.115-3240 (98.12.31)
9
straipsnis. Lėšos pašalpoms mokėti
[9 straipsnio 1 dalies redakcija iki 1999 m. sausio 1 d.]
Pašalpos, nurodytos šio įstatymo 2, 4, 4(1),
6 ir 8 straipsniuose, mokamos iš savivaldybių biudžetų lėšų. Lėšos, reikalingos
4(1) straipsnyje nurodytoms pašalpoms mokėti 1997 metų gruodžio
mėnesį, iš valstybės biudžeto pervedamos į savivaldybių biudžetus.
[9 straipsnio 1 dalies redakcija nuo 1999 m. sausio 1 d.]
Pašalpos, nurodytos šio įstatymo 2, 4, 4(1),
6 ir 8 straipsniuose, mokamos iš tikslinių lėšų, numatytų savivaldybių
biudžetams skaičiuojant jų finansinius rodiklius.
Pašalpos, nurodytos šio įstatymo 3 ir 7
straipsniuose, mokamos iš valstybės biudžeto lėšų mokymo įstaigoms skirtų
asignavimų.
Pašalpa, nurodyta šio įstatymo 5 straipsnyje,
mokama iš valstybės biudžete savivaldybėms numatytų lėšų specialiai tikslinei
dotacijai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-478, 97.10.23, Žin., 1997, Nr.99-2506 (97.10.31)
Nr.
VIII-676, 98.03.24, Žin., 1998, Nr.35-934 (98.04.15)
Nr. VIII-985,
98.12.21, Žin., 1998, Nr.115-3240 (98.12.31)
10
straipsnis. Atsakomybė už neteisėtą pašalpos gavimą
Asmenys,
nuslėpę ar pateikę žinomai neteisingas žinias, reikalingas pašalpai skirti, ir
todėl neteisėtai gavę šio įstatymo nustatytas pašalpas, privalo jas grąžinti ir
sumokėti trigubo išmokėtos sumos dydžio baudą. Jei to jie nepadaro per mėnesį
nuo pareikalavimo dienos, nuostoliai ir bauda išieškoma teismine tvarka pagal
pašalpų mokėtojų ar įgaliotų institucijų ieškinį.
11
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Įstatymas
įsigalioja nuo 1995 m. sausio 1 dienos.
Šio įstatymo 4(1 )straipsnis įsigalioja nuo 1997 m. lapkričio 1 d.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-478, 97.10.23, Žin., 1997, Nr.99-2506 (97.10.31)
Skelbiu
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
1 straipsnis. Įstatymo
paskirtis
Šis įstatymas
reglamentuoja valstybinių pašalpų mokėjimą auginančioms vaikus šeimoms,
kurioms labiausiai reikalinga valstybės socialinė parama, taip pat našlaičių
ir likusių be tėvų globos vaikų rėmimą.
Įstatymo numatytos
pašalpos mokamos Lietuvos Respublikos piliečiams, taip pat Lietuvoje nuolat
gyvenantiems užsienio piliečiams ir asmenims be pilietybės, jeigu kitaip
nenustatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose ir tarpvalstybinėse sutartyse.
2 straipsnis.
Vienkartinė pašalpa gimus kūdikiui
Gimus kūdikiui, motinai
mokama 6 minimalių gyvenimo lygių (toliau - MGL) dydžio vienkartinė pašalpa. Ji
mokama už kiekvieną gimusį kūdikį. Jei motina atsisako kūdikio arba jį palieka,
vienkartinė pašalpa jai neskiriama.
Jei motina mirė ar iš
jos atimtos motinystės teisės iki pašalpos gavimo, taip pat kai ji neaugina
vaiko dėl šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų priežasčių ar dėl kitų
svarbių priežasčių, pašalpa mokama kūdikio tėvui arba kitam jį paėmusiam
auginti asmeniui.
4 straipsnis. Šeimos
pašalpa
Gimus
kūdikiui, šeimai, pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą neturinčiai
teisės gauti motinystės (tėvystės) pašalpos, mokama 0,75 MGL dydžio pašalpa kas
mėnesį už kiekvieną vaiką nuo jo gimimo iki trejų metų.
Šeimai,
pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą turinčiai teisę gauti
motinystės (tėvystės) pašalpą, mokama 0,75 MGL dydžio pašalpa kas mėnesį už
kiekvieną nuo vienerių iki trejų metų vaiką.
Jei motina atsisako
vaiko arba jį palieka, pašalpa jai neskiriama.
Jei motina mirė ar iš jos
atimtos motinystės teisės, taip pat kai ji neaugina vaiko, pašalpa mokama
kūdikio tėvui.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-676, 98.03.24, Žin., 1998, Nr.35-934 (98.04.15)
4(1 )straipsnis. Pašalpa šeimoms,
auginančioms tris ir daugiau vaikų
Motinoms už tris ir daugiau vaikų iki 16 metų ir
vyresnius, iki jie baigs dienines bendrojo lavinimo mokyklas, aukštųjų,
aukštesniųjų ir profesinių mokyklų dieninius skyrius, mokama vieno MGL dydžio
pašalpa per mėnesį. Už ketvirtą ir kiekvieną paskesnį vaiką pašalpa didinama
0,3 MGL.
Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta pašalpa
motinoms už tris vaikus iki 16 metų ir vyresnius, iki jie baigs dienines
bendrojo lavinimo mokyklas, aukštųjų, aukštesniųjų ir profesinių mokyklų
dieninius skyrius, mokama, jeigu šeimos pajamos, tenkančios vienam jos nariui,
yra mažesnės už trigubo dydžio Vyriausybės tvirtinamas valstybės remiamas
pajamas.
Jei motinos nėra, jei ji atsisako vaikų, jei iš jos
atimtos motinystės teisės arba jei ji negali prižiūrėti vaikų dėl ligos,
pašalpa mokama tėvui arba kitam vaikus auginančiam asmeniui.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-478, 97.10.23, Žin., 1997, Nr.99-2506 (97.10.31)
9 straipsnis. Lėšos
pašalpoms mokėti
[9 straipsnio 1 dalies redakcija iki 2000 m. sausio 1
d.]
Pašalpos, nurodytos šio įstatymo 2, 4, 4(1),
6 ir 8 straipsniuose, mokamos iš tikslinių lėšų, numatytų savivaldybių
biudžetams skaičiuojant jų finansinius rodiklius.
[9 straipsnio 1 dalies redakcija nuo 2000 m. sausio 1
d.]
Pašalpos, nurodytos šio įstatymo 2, 4, 4(1),
5, 6 ir 8 straipsniuose, mokamos iš tikslinių lėšų, numatytų savivaldybių
biudžetams skaičiuojant jų finansinius rodiklius.
Pašalpos, nurodytos šio įstatymo 3 ir 7 straipsniuose,
mokamos iš valstybės biudžeto lėšų mokymo įstaigoms skirtų asignavimų.
[9 straipsnio 3 dalies redakcija iki 2000 m. sausio 1
d.]
Pašalpa, nurodyta šio įstatymo 5 straipsnyje, mokama
iš valstybės biudžete savivaldybėms numatytų lėšų specialiai tikslinei
dotacijai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-478, 97.10.23, Žin., 1997, Nr.99-2506 (97.10.31)
Nr.
VIII-676, 98.03.24, Žin., 1998, Nr.35-934 (98.04.15)
Nr. VIII-985, 98.12.21, Žin.,
1998, Nr.115-3240 (98.12.31)
Nr.
VIII-1497, 99.12.23, Žin., 2000, Nr.1-5 (00.01.05)
10 straipsnis.
Atsakomybė už neteisėtą pašalpos gavimą
Asmenys, nuslėpę ar
pateikę žinomai neteisingas žinias, reikalingas pašalpai skirti, ir todėl
neteisėtai gavę šio įstatymo nustatytas pašalpas, privalo jas grąžinti ir
sumokėti trigubo išmokėtos sumos dydžio baudą. Jei to jie nepadaro per mėnesį
nuo pareikalavimo dienos, nuostoliai ir bauda išieškoma teismine tvarka pagal
pašalpų mokėtojų ar įgaliotų institucijų ieškinį.
11 straipsnis. Įstatymo
įsigaliojimas
Įstatymas įsigalioja nuo
1995 m. sausio 1 dienos.
Šio įstatymo 4(1 )straipsnis
įsigalioja nuo 1997 m. lapkričio 1 d.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-478, 97.10.23, Žin., 1997, Nr.99-2506 (97.10.31)
Skelbiu
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
6 straipsnis. Išmoka vaikui
Šeimoje,
auginančioje vieną ar du vaikus, kiekvienam vaikui skiriama 0,75 MGL dydžio
išmoka per mėnesį nuo jo gimimo dienos, iki sukaks 3 metai.
Šeimoje,
auginančioje tris ar daugiau vaikų, kiekvienam vaikui skiriama 1,1 MGL dydžio
išmoka per mėnesį nuo jo gimimo dienos, iki sukaks 3 metai.
Šeimoje,
auginančioje vieną ar du vaikus, kiekvienam vaikui nuo 3 iki 18 metų ir
vyresniam, kuris mokosi dieninėje bendrojo lavinimo mokykloje, skiriama 0,4 MGL
dydžio išmoka per mėnesį.
Šeimoje,
auginančioje tris ar daugiau vaikų, kiekvienam vaikui nuo 3 iki 18 metų ir
vyresniam, besimokančiam dieninėje bendrojo lavinimo mokykloje, profesinės,
aukštesniosios ar aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau kaip
iki jam sukanka 24 metai, skiriama 0,4 MGL dydžio išmoka per
mėnesį.
Baigusiam
bendrojo lavinimo mokyklą vyresniam kaip 18 metų asmeniui išmoka vaikui mokama
iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos.
Išmoka
vaikui mokama vienam iš vaiką (vaikus) auginančių tėvų (ar turimam vieninteliam
iš tėvų) (įtėvių).
Išmoka
vaikui neskiriama, jei jis:
1) nuolat arba
darbo dienomis išlaikomas (nakvynė ir maistas) valstybės ar savivaldybės
finansuojamoje įstaigoje;
2) yra
globojamas;
3) susituokia;
4) yra
emancipuotas (išskyrus tuo atveju, kai teismas nusprendžia emancipaciją
panaikinti).
15 straipsnis. Informacijos teikimas1. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos bei kiti juridiniai asmenys savivaldybių administracijų prašymu privalo nemokamai teikti išmokoms skirti ir mokėti reikalingą informaciją. 2. Savivaldybių administracijos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka turi teikti duomenis apie jų teritorijose gyvenančioms šeimoms (asmenims) išmokėtas išmokas. 16 straipsnis. Savivaldybių administracijų sprendimų apskundimas Savivaldybės administracijos sprendimas dėl asmens teisės gauti šio įstatymo nustatytą išmoką gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
išmokų teikimas socialinės rizikos šeimoms
17
straipsnis. Išmokų teikimas socialinės rizikos šeimoms
1.
Socialinės rizikos šeimoms šio įstatymo nustatytos išmokos teikiamos
savivaldybių tarybų nustatyta tvarka.
2.
Išmokos socialinės rizikos šeimoms gali būti teikiamos vienu iš šių būdų:
1)
piniginėmis lėšomis vaiką prižiūrinčiai motinai ar tėvui (įmotei ar įtėviui);
2)
piniginėmis lėšomis vyresniam kaip 16 metų vaikui;
3)
maisto produktais, drabužiais, avalyne, higienos reikmenimis ir kitomis vaikams
būtinomis prekėmis;
4)
kortelėmis, skirtomis pirkti maisto parduotuvėse;
5)
talonais maitinimui;
6)
paslaugomis, vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymu;
7)
apmokant vaikų maitinimo išlaidas mokyklose ar dienos centruose;
8)
apmokant vaikų išlaikymo išlaidas ikimokyklinėse įstaigose;
9)
kitais savivaldybių tarybų nustatytais būdais.
SEPTINTASIS
SKIRSNIS
savivaldybių
administracijų teisės ir išmokų gavėjų pareigos
18
straipsnis. Savivaldybių administracijų teisės
Savivaldybių
administracijos turi teisę:
1)
apklausti asmenis, kurie kreipiasi dėl šio įstatymo nustatytų išmokų ar kurie
jas gauna, tikrinti jų pateiktus dokumentus ir reikalauti papildomos
informacijos, įrodančios jų teisę gauti šio įstatymo nustatytas išmokas;
2) tikrinti šeimų gyvenimo sąlygas
ir, surašius buities tyrimo aktą, priimti sprendimą laikyti šeimą socialinės
rizikos šeima.
19
straipsnis. Išmokų gavėjų pareigos
Asmenys,
kurie kreipiasi dėl šio įstatymo nustatytų išmokų ir kurie jas gauna, privalo:
1)
pateikti visą teisingą informaciją, įrodančią asmens teisę gauti šio įstatymo
nustatytas išmokas, ir būtinus išmokoms gauti dokumentus;
2)
pranešti savivaldybės administracijai apie aplinkybes, turinčias įtakos
išmokos dydžiui ar mokėjimui, per mėnesį nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos;
3)
savivaldybės administracijos darbuotojams sudaryti galimybę tikrinti jų
gyvenimo sąlygas;
4)
išmokas panaudoti pagal jų tikslinę paskirtį.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
20 straipsnis. Savivaldybių administracijų pareiga užtikrinti šio įstatymo nustatytų išmokų skyrimą ir mokėjimą bei garantuoti paskirtų ir mokėtų išmokų tęstinumą 1. Savivaldybių administracijos nuo 2004 m. liepos 1 d. skiria ir moka šio įstatymo nustatytas išmokas arba toliau tęsia iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų pašalpų mokėjimą, išskyrus globos (rūpybos) išmoką asmenims, kurie mokosi profesinėse, aukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose. Jas iki 2004 m. gruodžio 31 d. skiria ir moka šios mokyklos.2. Savivaldybių administracijos iki 2004 m. liepos 1 d. patikrina paskirtų pašalpų šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų, gavėjų bylas ir priima sprendimą skirti ir mokėti pagal šio įstatymo nuostatas priklausančias išmokas be naujo asmens prašymo ir apie naujų išmokų paskyrimą informuoja išmokos gavėją.
Tris
ar daugiau vaikų auginančiai šeimai, kuriai iki šio įstatymo įsigaliojimo
paskirta pašalpa už tris ir daugiau vaikų yra didesnė, nei priklausytų vaikams
pagal šį įstatymą, iki atsiras kitos aplinkybės, mokama anksčiau paskirto
dydžio išmoka, kol baigsis teisė į ją, bet ne ilgiau kaip iki besimokančiajam
mokykloje sukaks 24 metai.
4.
Moteriai, kuriai iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirta nėštumo pašalpa
besimokančiai moteriai, bet neišmokėta už visą laikotarpį, išmokama išmoka,
kurios dydis yra lygus skirtumui tarp vienkartinės išmokos nėščiai moteriai
dydžio ir išmokėtos nėštumo pašalpos besimokančiai moteriai dydžio.
21 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas
1.
Vyriausybė iki 2004 m. birželio 30 d. patvirtina Išmokų vaikams skyrimo ir
mokėjimo nuostatus.
Savivaldybių tarybos iki 2004 m. birželio 30 d. nustato Išmokų teikimo socialinės rizikos šeimoms tvarką.
22 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Šis įstatymas, išskyrus 6 straipsnio 3 dalį ir 21
straipsnį, įsigalioja nuo 2004 m. liepos 1 d.
Šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta išmoka
vieną ar du vaikus auginančių šeimų vaikams nuo 3 iki 7 metų skiriama ir mokama
nuo 2004 m. liepos 1 d., o nuo 7 iki 18 metų ir vyresniems, besimokantiems
dieninėje bendrojo lavinimo mokykloje, skiriama ir pradedama mokėti
atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes bei Vyriausybės nustatyta tvarka
ir terminais, bet ne vėliau kaip nuo 2009 m. sausio 1 d.
Skelbiu
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. VIII-478,
97.10.23, Žin., 1997, Nr.99-2506 (97.10.31)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ
PAŠALPŲ ŠEIMOMS, AUGINANČIOMS VAIKUS, ĮSTATYMO PAPILDYMO 4(1) STRAIPSNIU IR 9
BEI 11 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO
2.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. VIII-676,
98.03.24, Žin., 1998, Nr.35-934 (98.04.15)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ
PAŠALPŲ ŠEIMOMS, AUGINANČIOMS VAIKUS, ĮSTATYMO 4, 5, 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 1998
m. liepos 1 d.
3.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. VIII-985,
98.12.21, Žin., 1998, Nr.115-3240 (98.12.31)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ
PAŠALPŲ ŠEIMOMS, AUGINANČIOMS VAIKUS, ĮSTATYMO 5, 7, 8, 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 1, 2, 4 straipsniai
13 straipsnis. Kreipimosi dėl išmokų ir jų mokėjimo terminai1. Vienkartinė išmoka gimus vaikui skiriama, jei dėl jos buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo vaiko gimimo dienos. Vaiką įvaikinusiam asmeniui arba vaiko globėjui ji mokama, jei jie kreipiasi per 6 mėnesius nuo įvaikinimo ar globos nustatymo dienos, bet ne vėliau kaip iki vaikui sukaks pusantrų metų, ir jeigu vienkartinė išmoka už šį vaiką anksčiau nebuvo išmokėta. 2. Išmoka vaikui, išmoka privalomosios tarnybos kario vaikui ir globos (rūpybos) išmoka skiriama ir mokama nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 praėjusių mėnesių nuo visų dokumentų, būtinų išmokai skirti, pateikimo savivaldybės administracijai dienos. 3. Vienkartinė išmoka būstui įsigyti arba įsikurti skiriama, jei prašymą šiai išmokai skirti savivaldybės administracijai asmuo pateikė, iki jam sukako 25 metai.4. Vienkartinė išmoka nėščiai moteriai skiriama, jei dėl jos buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo sveikatos priežiūros įstaigos pažymos išdavimo dienos. 5. Jei išmokos gavėjas, gaunantis išmoką pagal deklaruotą gyvenamąją vietą (jei gyvenamosios vietos neturi, – pagal savivaldybę, kurioje gyvena), persikelia gyventi į kitą savivaldybę, išmokos mokėjimas ankstesnėje savivaldybėje nutraukiamas, išmokėjus ją už tą mėnesį, kurį asmuo pakeitė deklaruotą gyvenamąją vietą (jei gyvenamosios vietos neturi, – savivaldybę, kurioje gyvena). Naujai deklaruojamos gyvenamosios vietos savivaldybėje (jei gyvenamosios vietos neturi, – savivaldybėje, kurioje apsigyvena) ši išmoka skiriama ir mokama nustatyta tvarka, bet ne anksčiau kaip nuo kito mėnesio po to, kai asmens deklaruojama gyvenamoji vieta (jei gyvenamosios vietos neturi, – savivaldybė, kurioje gyvena) buvo pakeista.6. Asmeniui, kuriam išmoka paskirta ar mokama, mirus, iki mirties dienos neišmokėta išmokos suma išmokama Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų nustatyta tvarka.
14
straipsnis. Išmokų neprimokėjimas, permokėjimas ir išskaitymas iš jų
Savivaldybės administracija privalo informuoti išmokos gavėją apie jo pareigas ir aplinkybes, turinčias įtakos išmokos dydžiui ar mokėjimui. 2. Dėl savivaldybės administracijos kaltės neprimokėta išmokos suma išmokama už visą praėjusį laiką savivaldybės administracijos sprendimu. 3. Dėl išmokos gavėjo kaltės permokėta išmokos suma iš gavėjo išieškoma savivaldybės administracijos sprendimu. Iš gavėjui priklausančios išmokos išskaitoma ne daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos išmokos sumos per mėnesį tol, kol bus visiškai padengta išieškoma suma. Jei išmokos mokėjimas gavėjui nutraukiamas, o visa permokėta išmokos suma neišieškota, likęs įsiskolinimas išieškomas teismo tvarka.
18 straipsnis papildomas 3 punktu nuo 2006 m. liepos 1
d.:
3) neskirti išmokos arba nutraukti
jos mokėjimą, jeigu išmokos gavėjas nevykdo šio įstatymo 19 straipsnyje
nustatytų pareigų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-641, 2006-06-01, Žin., 2006, Nr. 68-2496
(2006-06-17)
19
straipsnis. Išmokų gavėjų pareigos
Asmenys,
kurie kreipiasi dėl šio įstatymo nustatytų išmokų ir kurie jas gauna, privalo:
1)
pateikti visą teisingą informaciją, įrodančią asmens teisę gauti šio įstatymo
nustatytas išmokas, ir būtinus išmokoms gauti dokumentus;
2)
pranešti savivaldybės administracijai apie aplinkybes, turinčias įtakos
išmokos dydžiui ar mokėjimui, per mėnesį nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos;
3)
savivaldybės administracijos darbuotojams sudaryti galimybę tikrinti jų
gyvenimo sąlygas;
4)
išmokas panaudoti pagal jų tikslinę paskirtį.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
12 straipsnis. Išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarka
Išmokas, išskyrus globos (rūpybos) išmoką, skiria
ir moka savivaldybės, kurios teritorijoje asmuo, turintis teisę gauti šio
įstatymo nustatytas išmokas, deklaruoja gyvenamąją vietą, administracija, o
jeigu jis gyvenamosios vietos neturi, – savivaldybės, kurioje šis asmuo gyvena,
administracija.
Globos (rūpybos) išmoką asmenims, kurie mokosi
profesinėse, aukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose, skiria ir moka
savivaldybės, kurioje yra mokykla, administracija. Jeigu gyvenamąją vietą
Lietuvos Respublikoje deklaravęs asmuo studijuoja užsienio valstybės
profesinėje, aukštesniojoje ar aukštojoje mokykloje, globos (rūpybos) išmoką
jam skiria ir moka savivaldybės, kurios teritorijoje asmuo yra deklaravęs
gyvenamąją vietą, administracija.
Vaiko globėjui (rūpintojui) globos (rūpybos) išmoką
moka tos savivaldybės, kurios teritorijoje vaikui buvo nustatyta globa
(rūpyba), administracija.
Kreipiantis dėl išmokos, privaloma pateikti visus
Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytus dokumentus, būtinus
išmokai skirti.
Savivaldybės administracija per mėnesį nuo visų
dokumentų gavimo dienos privalo priimti sprendimą dėl išmokos skyrimo ir apie
tai raštu pranešti pareiškėjui. Tais atvejais, kai priimamas sprendimas
neskirti išmokos, nurodomos neskyrimo priežastys.
Kilus ginčui tarp tėvų dėl to, kas gaus išmoką,
savivaldybės administracija priimdama sprendimą turi atsižvelgti į vaiko
(vaikų) interesus.
Vienkartinės išmokos vaikui, vienkartinės išmokos
būstui įsigyti arba įsikurti ir vienkartinės išmokos nėščiai moteriai dydis
apskaičiuojamas pagal teisės į išmoką atsiradimo dieną galiojusio MGL dydį.
Išmokos vaikui, išmokos privalomosios tarnybos kario vaikui ir globos (rūpybos)
išmokos dydis apskaičiuojamas pagal išmokos skyrimo dieną galiojantį MGL dydį.
Jei šio įstatymo nustatyta periodinė išmoka
skiriama už ne visą mėnesį, jos dydis apskaičiuojamas proporcingai to mėnesio
kalendorinių dienų, už kurias išmoka skiriama, skaičiui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2470,
2004-09-29, Žin., 2004, Nr. 152-5534 (2004-10-16)
Nr. X-496, 2006-01-19,
Žin., 2006, Nr. 17-592 (2006-02-11)
Nr. X-641, 2006-06-01,
Žin., 2006, Nr. 68-2496 (2006-06-17)
14 straipsnis. Išmokų
neprimokėjimas, permokėjimas ir išskaitymas iš jų
Savivaldybės administracija privalo informuoti
išmokos gavėją apie jo pareigas ir aplinkybes, turinčias įtakos išmokos dydžiui
ar mokėjimui.
Dėl savivaldybės administracijos kaltės neprimokėta
išmokos suma išmokama už visą praėjusį laiką savivaldybės administracijos
sprendimu.
Dėl išmokos gavėjo kaltės permokėta išmokos suma iš
gavėjo išieškoma savivaldybės administracijos sprendimu. Iš gavėjui
priklausančios išmokos išskaitoma ne daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos
išmokos sumos per mėnesį tol, kol bus visiškai padengta išieškoma suma. Jei
išmokos mokėjimas gavėjui nutraukiamas, o visa permokėta išmokos suma
neišieškota, likęs įsiskolinimas išieškomas teismo tvarka.
16 straipsnis. Savivaldybių
administracijų sprendimų apskundimas
Savivaldybės administracijos sprendimas dėl asmens
teisės gauti šio įstatymo nustatytą išmoką gali būti skundžiamas
Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
išmokų teikimas socialinės rizikos šeimoms
17 straipsnis. Išmokų teikimas socialinės rizikos
šeimoms
1.
Socialinės rizikos šeimoms šio įstatymo nustatytos išmokos teikiamos
savivaldybių tarybų nustatyta tvarka.
2.
Išmokos socialinės rizikos šeimoms gali būti teikiamos vienu iš šių būdų:
1)
piniginėmis lėšomis vaiką prižiūrinčiai motinai ar tėvui (įmotei ar įtėviui);
2) piniginėmis
lėšomis vyresniam kaip 16 metų vaikui;
3)
maisto produktais, drabužiais, avalyne, higienos reikmenimis ir kitomis vaikams
būtinomis prekėmis;
4)
kortelėmis, skirtomis pirkti maisto parduotuvėse;
5)
talonais maitinimui;
6)
paslaugomis, vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymu;
7)
apmokant vaikų maitinimo išlaidas mokyklose ar dienos centruose;
8)
apmokant vaikų išlaikymo išlaidas ikimokyklinėse įstaigose;
9)
kitais savivaldybių tarybų nustatytais būdais.
SEPTINTASIS
SKIRSNIS
savivaldybių
administracijų teisės ir išmokų gavėjų pareigos
19 straipsnis. Išmokų gavėjų pareigos
Asmenys,
kurie kreipiasi dėl šio įstatymo nustatytų išmokų ir kurie jas gauna, privalo:
1)
pateikti visą teisingą informaciją, įrodančią asmens teisę gauti šio įstatymo
nustatytas išmokas, ir būtinus išmokoms gauti dokumentus;
2)
pranešti savivaldybės administracijai apie aplinkybes, turinčias įtakos
išmokos dydžiui ar mokėjimui, per mėnesį nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos;
3)
savivaldybės administracijos darbuotojams sudaryti galimybę tikrinti jų
gyvenimo sąlygas;
4)
išmokas panaudoti pagal jų tikslinę paskirtį.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
101 straipsnis. Išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai
Auginančiam vaiką vienam iš vaiko tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų), įtėvių ar vaiko globėjui mokslo ar studijų laikotarpiu ir 12 mėnesių po mokslo ar studijų baigimo (pagal mokymosi ir (ar) kvalifikacijos pasiekimus įteisinantį dokumentą), jeigu jis mokosi (mokėsi) pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar studijuoja (studijavo) aukštojoje mokykloje pagal nuolatinę studijų formą, iki jam sukaks 26 metai, arba jeigu jis studijuoja (studijavo) doktorantūroje ar medicinos rezidentūroje, iki jam sukaks 30 metų (įskaitant ir akademinių atostogų dėl nėštumo ar vaiko priežiūros laikotarpį), ir jeigu pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą jis neturi teisės gauti vaiko priežiūros išmokos, skiriama 4 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka per mėnesį. Ši išmoka mokama vaiko priežiūros laikotarpiu nuo vaiko gimimo dienos, iki vaikui sukaks vieni metai.
Išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai neskiriama, kai kitam iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjui už tą patį vaiką paskirta vaiko priežiūros išmoka pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą.
Gimus ar įvaikinus du ir daugiau vaikų, išmokos besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai dydis nedidinamas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-180, 2016-12-22, paskelbta TAR 2016-12-29, i. k. 2016-29868
102 straipsnis. Išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui
Kai vienu metu gimsta du ar daugiau vaikų, vienam iš vaiko tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų) skiriama išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui ir ši išmoka mokama nuo vaikų gimimo dienos, iki jiems sukaks 2 metai.
Kai vienu metu gimsta du vaikai, skiriama 4 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka per mėnesį. Kai vienu metu gimsta daugiau kaip du vaikai, išmokos dydis atitinkamai didinamas 4 bazinių socialinių išmokų dydžiu.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-2500, 2016-06-28, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20640
PENKTASIS SKIRSNIS
IŠMOKŲ skyrimas ir mokėjimas
23 straipsnis. Savivaldybių administracijų sprendimų apskundimas
Savivaldybės administracijos sprendimai, priimti vykdant šiame įstatyme jai nustatytas funkcijas, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
24 straipsnis. Savivaldybių administracijų teisės
Savivaldybių administracijos turi teisę:
1) apklausti asmenis, kurie kreipiasi dėl išmokų ir (ar) kurie jas gauna, tikrinti jų pateiktus dokumentus ir reikalauti papildomos informacijos, įrodančios teisę gauti išmokas;
2) tikrinti bendrai gyvenančių asmenų gyvenimo sąlygas ir, surašius socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytos formos buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą ar rekomendavus socialiniams darbuotojams, priimti sprendimą laikyti bendrai gyvenančius asmenis patiriančiais socialinę riziką;
3) kilus ginčui tarp tėvų (įtėvių) dėl to, kam bus mokama išmoka, rekomendavus socialiniams darbuotojams, priimti sprendimą teikti išmoką šio įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatytais būdais;
4) jeigu yra pagrįstų įtarimų, kad vienkartinė išmoka įsikurti gali būti panaudota ne pagal jos tikslinę paskirtį, apklausti besikreipiančius dėl išmokos asmenis, tikrinti jų gyvenimo sąlygas ir, surašius socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintą buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, priimti sprendimą dėl tikslingo vienkartinės išmokos įsikurti panaudojimo.
25 straipsnis. Informacijos teikimas
Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos bei kiti juridiniai asmenys savivaldybių administracijų prašymu per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos privalo nemokamai pateikti savivaldybių administracijoms duomenis ir (ar) informaciją, reikalingus išmokoms skirti ir mokėti.
Savivaldybių administracijos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka teikia Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje duomenis, susijusius su išmokų skyrimu ir mokėjimu.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Lietuvos Respublikos
išmokų vaikams įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
2009 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyva 2009/50/EB dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą (OL 2009 L 155, p. 17).
2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/98/ES dėl vienos prašymų išduoti vieną leidimą trečiųjų šalių piliečiams gyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūros ir dėl valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojų bendrų teisių (OL 2011 L 343, p. 1).
2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/54/ES dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis (OL 2014 L 128, p. 8).
2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/66/ES dėl bendrovės viduje perkeliamų trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų (OL 2014 L 157, p. 1).
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-478, 97.10.23, Žin., 1997, Nr.99-2506 (97.10.31)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PAŠALPŲ ŠEIMOMS, AUGINANČIOMS VAIKUS, ĮSTATYMO PAPILDYMO 4(1) STRAIPSNIU IR 9 BEI 11 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-676, 98.03.24, Žin., 1998, Nr.35-934 (98.04.15)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PAŠALPŲ ŠEIMOMS, AUGINANČIOMS VAIKUS, ĮSTATYMO 4, 5, 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 1998 m. liepos 1 d.
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-985, 98.12.21, Žin., 1998, Nr.115-3240 (98.12.31)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PAŠALPŲ ŠEIMOMS, AUGINANČIOMS VAIKUS, ĮSTATYMO 5, 7, 8, 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
121 straipsnis. Vaiko laikinosios priežiūros išmoka
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka nustačius apsaugos vaikui poreikį, jo laikinosios priežiūros pas fizinius asmenis ar laikino apgyvendinimo pas fizinius asmenis metu vaiką laikinai prižiūrinčiam asmeniui už kiekvieną laikinai prižiūrimą ar laikinai apgyvendintą vaiką skiriama 6 bazinių socialinių išmokų dydžio vaiko laikinosios priežiūros išmoka per mėnesį, jos dydį apskaičiuojant vaiko laikinosios priežiūros atveju – nuo ketvirtos vaiko laikinosios priežiūros dienos, vaiką laikinai apgyvendinus pas fizinius asmenis – nuo pirmos vaiko laikino apgyvendinimo dienos, proporcingai vaiko laikinosios priežiūros ar laikino apgyvendinimo kalendorinių dienų skaičiui.
Vaiko laikinosios priežiūros išmoka skiriama ir mokama vaiką prižiūrinčiam asmeniui, jeigu jis ir vaikas atitinka nors vieno šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies punkto nuostatas.
Vaiko laikinosios priežiūros išmoka neskiriama, jeigu vaiko laikinoji priežiūra nustatoma tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą prašymu.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-2091, 2019-04-26, paskelbta TAR 2019-05-07, i. k. 2019-07400
91 straipsnis. Vaiko priežiūros kompensacinė išmoka
Vaiko priežiūros kompensacinė išmoka – 5,2 bazinės socialinės išmokos dydžio per mėnesį – skiriama ir mokama vienam iš vaiką auginančių tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų) (įtėvių) ar globėjui, kai vaiko globa nustatyta šeimoje, už kiekvieną vaiką, kuris nėra ugdomas pagal ikimokyklinio ugdymo programą valstybinėse ar savivaldybių, ar nevalstybinėse įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ugdymo programas, ir pagal vaiko priežiūros sutartį su vaiko tėvu (įtėviu) ar globėju (toliau – vaiko priežiūros sutartis) už atlyginimą yra prižiūrimas fizinio asmens, vykdančio vaikų dienos priežiūrą Lietuvos Respublikoje pagal individualios veiklos vykdymo pažymą ar darbo sutartį (toliau – vaiko priežiūrą vykdantis fizinis asmuo), jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba globėjas ir su juo bendrai gyvenantys asmenys, kurie augina ir (ar) globoja vaiką, dirba pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu arba yra savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus darbingo amžiaus asmenis, kuriems nustatytas 0–25 procentų dalyvumo lygis.
Už tą patį vaiką ir laikotarpį gali būti skiriama ir mokama tik viena vaiko priežiūros kompensacinė išmoka.
Vaiko priežiūros kompensacinė išmoka neskiriama:
1) jeigu vaiko priežiūrą vykdantis fizinis asmuo prižiūri savo ar bendrai gyvenančio asmens auginamą ir (ar) globojamą vaiką;
2) už vaiką, kai, Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis, laikotarpiu, už kurį vienas iš šio vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų kreipiasi dėl vaiko priežiūros kompensacinės išmokos skyrimo, ši išmoka paskirta už to paties fizinio asmens, vykdančio vaiko priežiūrą, kitus 5 prižiūrimus vaikus, išskyrus atvejus, kai jie visi yra vienos bendrai gyvenančių asmenų grupės auginami ir (ar) globojami vaikai.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-2448, 2023-12-21, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25941