Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas

Šis įstatymas nustato viešųjų įstaigų steigimą, valdyseną, veiklą, pertvarkymo ir pabaigos ypatumus, taip pat valstybės ir savivaldybių dalyvavimo viešosiose įstaigose pagrindus.

Šio įstatymo nuostatos viešosioms įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja kiti įstatymai, taikomos tiek, kiek kiti įstatymai nenustato kitaip.

Šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos netaikomos valstybinėms aukštosioms mokykloms.

Šio įstatymo 14–19 straipsnių nuostatos taikomos viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau negu 1/2 balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė.

Šio įstatymo 14–19 straipsnių nuostatos viešosioms įstaigoms, kuriose valstybė ir (ar) savivaldybė turi 1/2 ar mažiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, taikomos, jeigu taip nusprendžia jų visuotinis dalininkų susirinkimas.

Šio įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 3 punkto, 13–19 ir 21 straipsnių nuostatos netaikomos valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms ir valstybinėms ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigoms, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga.

Sprendimą dėl šio įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 3 punkto, 13–19 ir 21 straipsnių nuostatų taikymo valstybės ar savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešajai įstaigai priima tos įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas.

Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos netaikomos atsinaujinančių išteklių energijos ar piliečių energetikos bendrijos statusą turinčioms viešosioms įstaigoms, kurių pagrindinė paskirtis – mažinti energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams.

Šio įstatymo nuostatos dėl viešosios įstaigos metinių finansinių ataskaitų rinkinio (toliau – metinių finansinių ataskaitų rinkinys), viešosios įstaigos veiklos ataskaitos (toliau – veiklos ataskaita) ir viešosios įstaigos likvidavimo pabaigos finansinės ataskaitos parengimo, pateikimo ir paskelbimo, viešosios įstaigos reorganizavimo pabaigos finansinės ataskaitos parengimo ir paskelbimo viešosioms įstaigoms, pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą priskiriamoms prie viešojo sektoriaus subjektų, taikomos tiek, kiek Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas nenustato kitaip.

Viešoji įstaiga įgytas civilines teises ir prisiimtas civilines pareigas įgyvendina per savo valdymo organus. Viešosios įstaigos įgytos civilinės teisės ir prisiimtos civilinės pareigos negali prieštarauti jos steigimo dokumentams ir veiklos tikslams. Viešoji įstaiga negali įgyti civilinių teisių ir prisiimti civilinių pareigų per savo dalininkus.

Viešajai įstaigai draudžiama:

Šio straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytas su viešosios įstaigos dalininku susijęs asmuo yra:

Viešosios įstaigos interneto svetainėje, jeigu viešoji įstaiga ją turi, skelbiamas juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, buveinė, juridinio asmens kodas, registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie viešąją įstaigą. Viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, privalo turėti interneto svetainę ir joje skelbti šioje dalyje nurodytą informaciją.

Viešoji įstaiga privalo turėti bent vieną sąskaitą kredito ar elektroninių pinigų įstaigoje.

Viešosios įstaigos steigėjai, šio įstatymo ir viešosios įstaigos įstatų nustatyta tvarka perdavę viešajai įstaigai įnašą, tampa jos dalininkais.

Viešosios įstaigos dalininkas yra fizinis ar juridinis asmuo, kuris šio įstatymo ir viešosios įstaigos įstatų nustatyta tvarka yra perdavęs viešajai įstaigai įnašą, arba asmuo, dalininko teises įgijęs kitais pagrindais. Jeigu viešoji įstaiga turi tik vieną dalininką, jis vadinamas viešosios įstaigos savininku.

Viešosios įstaigos dalininkas turi šias neturtines teises:

Viešosios įstaigos dalininkas turi teisę perleisti dalininko teises. Viešosios įstaigos dalininko teisės perleidžiamos viešosios įstaigos įstatų nustatyta tvarka, išskyrus valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos dalininko teises. Valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos dalininko teisės gali būti perleidžiamos kitiems asmenims šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatytais atvejais ir būdais.

Asmuo, įgijęs dalininko teises, apie tai raštu per 5 dienas praneša viešajai įstaigai. Pranešime nurodomas viešosios įstaigos dalininko teises perleidęs dalininkas (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas; juridinio asmens pavadinimas) ir perleistas dalininko teises įgijęs dalininkas (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas; juridinio asmens pavadinimas) ar kitas dalininko teises įgijęs asmuo (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas korespondencijai; juridinio asmens pavadinimas, buveinė, kodas), taip pat dalininko teisių įgijimo data. Kartu su pranešimu pateikiamas ir dalininko teisių įgijimą liudijantis dokumentas.

Valstybė ir (ar) savivaldybės gali būti viešųjų įstaigų, kurios teikia viešąsias paslaugas ir (arba) turi viešojo administravimo įgaliojimus, viešųjų įstaigų, kurios vykdo tiriamąją (strateginių tyrimų, ekspertinę, analitinę) veiklą ir teikia viešojo administravimo subjektams šia tiriamąja veikla grįstą informaciją, siūlymus ar rekomendacijas, reikalingus viešojo administravimo įgaliojimams įgyvendinti ir (ar) kitoms teisės aktais pavestoms funkcijoms atlikti, viešųjų įstaigų, kurios steigiamos siekiant užtikrinti ūkio subjektų ir jų veiklą reglamentuojančių ir (arba) prižiūrinčių viešojo administravimo subjektų bendradarbiavimą, kai jis yra būtinas veiksmingesniam viešojo administravimo įgaliojimų teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo ir laikymosi priežiūros srityje įgyvendinimui, ir (arba) viešųjų įstaigų, turinčių atsinaujinančių išteklių energijos ar piliečių energetikos bendrijų, kurių pagrindinė paskirtis – mažinti energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams, statusą, steigėjos, savininkės ar dalininkės.

Valstybė viešosios įstaigos steigėjos, savininkės ar dalininkės teises ir pareigas įgyvendina per vieną Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą valstybės įstaigą (ministeriją, Vyriausybės įstaigą ar Vyriausybei atskaitingą biudžetinę įstaigą).

Savivaldybė viešosios įstaigos steigėjos, savininkės ar dalininkės teises ir pareigas įgyvendina per savivaldybės merą, išskyrus tas viešosios įstaigos steigėjo ir savininko teises ir pareigas, kurios yra priskirtos savivaldybės tarybos išimtinei ir paprastajai kompetencijai (jeigu paprastosios savivaldybės tarybos kompetencijos įgyvendinimo savivaldybės taryba nėra perdavusi savivaldybės merui).

Viešosios įstaigos steigėjo, savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendinanti Vyriausybės įgaliota valstybės įstaiga arba savivaldybės meras ir savivaldybės taryba toliau šiame įstatyme vadinami viešosios įstaigos savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija.

Viešosios įstaigos savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija privalo:

Viešosios įstaigos steigėjų skaičius neribojamas.

Viešosios įstaigos steigimo teisinis pagrindas yra šio įstatymo nustatyta tvarka steigėjų sudarytas viešosios įstaigos steigimo sandoris – viešosios įstaigos steigimo sutartis ar steigimo aktas.

Viešosios įstaigos steigėjai ar jų įgalioti asmenys pasirašo viešosios įstaigos steigimo sutartį, o vienasmenis steigėjas ar jo įgaliotas asmuo – viešosios įstaigos steigimo aktą, išskyrus atvejus, kai viešosios įstaigos steigimo aktas tvirtinamas valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos priimamu teisės aktu.

Valstybės ar savivaldybės, kaip viešosios įstaigos steigėjos, įsipareigojimai dėl viešosios įstaigos steigimo ir valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo nustatomi Vyriausybės nutarimu ar savivaldybės tarybos sprendimu, priimtu Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka ir įtraukiami į viešosios įstaigos steigimo sutartį arba steigimo aktą. Jeigu steigėja yra valstybė, jai atstovauja ir valstybės, kaip viešosios įstaigos savininkės ar dalininkės, teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybės nutarimu dėl viešosios įstaigos steigimo ir valstybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo įgaliota valstybės įstaiga. Jeigu steigėja yra savivaldybė, jai atstovauja ir savivaldybės, kaip viešosios įstaigos savininkės ar dalininkės, teises ir pareigas įgyvendina savivaldybės meras.

Asmenys, kurie turi teisę atstovauti steigiamai viešajai įstaigai, gali steigiamos viešosios įstaigos vardu ir dėl jos interesų sudaryti sandorius. Pagal šiuos sandorius viešajai įstaigai prievolės atsiranda tada, kai juos, įsteigus viešąją įstaigą, patvirtina viešosios įstaigos valdymo organas ar jos įstatuose nustatytas kitas organas. Jeigu viešosios įstaigos organas šių sandorių nepatvirtina, už šiais sandoriais pagrįstas prievoles juos sudarę asmenys atsako solidariai.

Steigdami viešąją įstaigą, visi steigėjai arba jų įgalioti asmenys pasirašo steigiamos viešosios įstaigos įstatus. Jeigu, steigiant viešąją įstaigą, šaukiamas steigiamasis susirinkimas, viešosios įstaigos įstatai turi būti pasirašyti iki steigiamojo susirinkimo.

Iki viešosios įstaigos įregistravimo šaukiamas steigiamasis susirinkimas. Šiame susirinkime išrenkamas asmuo, laikinai eisiantis viešosios įstaigos vadovo pareigas, iki kol bus sušauktas visuotinis dalininkų susirinkimas.

Viešosios įstaigos steigiamajame susirinkime turi teisę balsuoti visi viešosios įstaigos steigėjai. Vienas steigėjas steigiamajame susirinkime turi vieną balsą, jeigu viešosios įstaigos steigimo sutartyje nenustatyta kitaip.

Viešosios įstaigos steigiamasis susirinkimas nešaukiamas, kai steigėjas yra vienas asmuo – tokiu atveju jo rašytiniai sprendimai laikomi steigiamojo susirinkimo sprendimais. Viešosios įstaigos steigiamasis susirinkimas gali būti nešaukiamas, jeigu jos steigimo sutartyje nurodytas asmuo, laikinai eisiantis viešosios įstaigos vadovo pareigas.

Viešosios įstaigos steigimo sutartyje nurodoma:

Jeigu viena iš viešosios įstaigos steigėjų yra valstybė, viešosios įstaigos steigimo sutartyje papildomai nurodoma: