← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 2004-06-19

Neoficialus tekstas

Įstatymas

skelbtas: Žin., 2003, Nr. 75-3472

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PENSIJŲ KAUPIMO

ĮSTATYMAS

2003 m. liepos 4 d. Nr. IX-1691

Vilnius

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1

straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis Įstatymas nustato valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo (toliau – pensijų kaupimo) ir pensijų išmokų mokėjimo organizavimo sąlygas bei tvarką Lietuvos Respublikoje.

2

straipsnis. Kitų įstatymų taikymas

Reglamentuojant

šio Įstatymo nustatytus pensijų kaupimo ir pensijų išmokų mokėjimo santykius,

Papildomo savanoriško pensijų kaupimo, Draudimo ir kiti įstatymai taikomi tiek,

kiek šis Įstatymas nenustato kitaip.

3

straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

1.

Apdraustasis – kaip ši sąvoka

apibrėžta Valstybinio socialinio draudimo įstatyme.

2.

Apskaitos vienetas – kaip ši

sąvoka apibrėžta Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme.

3.

Dalyvavimas pensijų kaupime –

valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimas, kaip nustatyta Pensijų

sistemos reformos įstatyme, šio Įstatymo nustatyta tvarka sudarius ir

įregistravus pensijų kaupimo sutartį.

4.

Dalyvis – kaip ši sąvoka

apibrėžta Pensijų sistemos reformos įstatyme.

5.

Draudėjas – kaip ši sąvoka

apibrėžta Valstybinio socialinio draudimo įstatyme.

6.

Gyvybės draudimo įmonė (toliau

– draudimo įmonė) – įmonė, įsteigta ir veikianti Akcinių bendrovių ir

Draudimo įstatymų nustatyta tvarka.

7.

Kaupiamoji pensijų įmoka

(toliau – pensijų įmoka) – kaip ši sąvoka apibrėžta Pensijų sistemos

reformos įstatyme.

8.

Kolektyvinio investavimo subjektas

– kaip ši sąvoka apibrėžta Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme.

9.

Pensijų anuitetas – kaip ši

sąvoka apibrėžta Pensijų sistemos reformos įstatyme.

10.

Pensijų fondas – fiziniams

asmenims, pagal Pensijų sistemos reformos įstatymą dalyvaujantiems pensijų

kaupime, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis pensijų turtas,

kurio valdymas perduotas pensijų kaupimo bendrovei ir kuris investuojamas pagal

to pensijų fondo taisykles.

11.

Pensijų fondo taisyklės –

kaip ši sąvoka apibrėžta Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme.

12.

Pensijų fondų valdymo įmonė

(toliau – valdymo įmonė) – kaip ši sąvoka apibrėžta Papildomo

savanoriško pensijų kaupimo įstatyme.

13.

Pensijų kaupimo bendrovė –

valdymo įmonė ar draudimo įmonė, turinti priežiūros institucijos išduotą

licenciją ar leidimą Lietuvos Respublikos teritorijoje užsiimti šio Įstatymo

nustatyta pensijų kaupimo veikla.

14.

Pensijų kaupimo sutartis –

kaip ši sąvoka apibrėžta Pensijų sistemos reformos įstatyme.

15.

Pensijų sąskaita – kaip ši

sąvoka apibrėžta Pensijų sistemos reformos įstatyme.

16.

Pensijų skaičiuoklė –

kompiuterio programa, skirta suskaičiuoti dalyvio būsimosios valstybinės

socialinio draudimo pensijos dalies ir anuiteto, numatyto šio Įstatymo 22

straipsnyje, dydžius pagal dalyvio pasirenkamus ekonominius rodiklius.

17.

Pensijų turtas – kaip ši

sąvoka apibrėžta Pensijų sistemos reformos įstatyme.

18.

Perėjimas į kitą pensijų fondą

– pensijų kaupimo sutarties nutraukimas ir naujos pensijų kaupimo sutarties

sudarymas dėl pensijų kaupimo kitame pensijų fonde.

19.

Priežiūros institucija:

1) pagal Draudimo įstatymą draudimo

įmonių veiklos priežiūrą vykdanti institucija (toliau – draudimo priežiūros

institucija);

2) Vertybinių popierių komisija,

atliekanti valdymo įmonių priežiūrą.

20.

Senatvės pensijos amžius –

kaip ši sąvoka apibrėžta Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme.

21.

Valstybinio socialinio draudimo

įmokos dalies kaupimas (toliau – pensijų kaupimas) – kaip ši sąvoka

apibrėžta Pensijų sistemos reformos įstatyme.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2254,

2004-06-01, Žin., 2004, Nr. 96-3521 (2004-06-19)

ANTRASIS

SKIRSNIS

DALYVAVIMAS

PENSIJŲ KAUPIME

4 straipsnis. Dalyvavimas pensijų kaupime

1.

Teisę tapti pensijų kaupimo dalyviu šio

bei Pensijų sistemos reformos įstatymo numatytame pensijų kaupime turi asmenys,

privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu

pagrindinei ir papildomai pensijos daliai gauti, išskyrus asmenis, kurie jau yra sukakę senatvės pensijos amžių.

2.

Dalyvavimas pensijų kaupime prasideda sudarius pensijų

kaupimo sutartį ir ją įregistravus pensijų kaupimo dalyvių ir pensijų kaupimo

sutarčių registre (toliau – dalyvių registras). Pensijų kaupimo bendrovė per

vieną mėnesį nuo pensijų kaupimo sutarties sudarymo informuoja dalyvį apie

pensijų kaupimo sutarties įregistravimą.

3.

Pensijų kaupimo

bendrovė neturi teisės atsisakyti sudaryti pensijų

kaupimo sutarties su asmeniu, kuris pagal šį Įstatymą turi teisę dalyvauti

pensijų kaupime.

4.

Pensijų kaupimo

bendrovė privalo kiekvienam dalyviui, sudariusiam su ja pensijų kaupimo sutartį, atidaryti pensijų sąskaitą. Vienu metu

dalyvis gali kaupti pensijų įmokas tik viename pensijų

fonde.

5.

Visų pensijų kaupimo dalyvių įskaitą tvarko Valstybinio

socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) valdyba administruodama dalyvių

registrą. Dalyvių registro administravimo tvarką ir VSDF valdybai teikiamų

duomenų turinį bei jų pateikimo sąlygas tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota

institucija. Pensijų kaupimo bendrovei atsisakius pateikti ar priimti duomenis,

būtinus dalyvių registravimui ir (ar) įmokų pervedimui pagal patvirtintas

duomenų pateikimo sąlygas, sustabdomas pensijų įmokų pervedimas į tokios

pensijų kaupimo bendrovės valdomus pensijų fondus iki duomenų pateikimo ir (ar)

priėmimo atnaujinimo pagal šias duomenų pateikimo sąlygas. Šio Įstatymo 30

straipsnyje nustatytų delspinigių mokėjimo prievolė tenka reikalavimų

nevykdančiai pensijų kaupimo bendrovei. Atnaujinus įmokų pervedimą, įmokos

pervedamos šio Įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka. Pensijų kaupimo

bendrovės atsako už VSDF valdybai pateiktų duomenų teisingumą.

6.

VSDF valdyba, administruodama

dalyvių registrą ir fiksuodama jame pensijų kaupimo sutarčių įsigaliojimą ir

nutraukimą, privalo užtikrinti kiekvieno dalyvio dalyvavimo pensijų kaupime

nepertraukiamumą.

7.

Dalyvavimas pensijų kaupime baigiasi

šiais atvejais:

1) dalyviui sulaukus senatvės pensijos

amžiaus ir pagal išmokų mokėjimo sutartį išmokėjus jam visą pensijų išmoką;

2) dalyviui mirus;

3) dalyviui šio Įstatymo 6 straipsnyje

nustatyta tvarka nutraukus pensijų kaupimo sutartį;

4) teismo sprendimu pripažinus pensijų

kaupimo sutartį negaliojančia.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2254,

2004-06-01, Žin., 2004, Nr. 96-3521 (2004-06-19)

5 straipsnis.

Pensijų fondo dalyvio teisės

1.

Pensijų fondo dalyvis turi teisę:

1) šio Įstatymo

nustatyta tvarka nutraukti pensijų kaupimo sutartį su pensijų kaupimo bendrove

ir sudaryti pensijų kaupimo sutartį su kita pensijų kaupimo bendrove, išskyrus

šiame Įstatyme nustatytus atvejus;

2) nutraukti pensijų kaupimo

sutartį savo iniciatyva šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka;

3) gauti iš pensijų kaupimo

bendrovės informaciją apie jo pensijų sąskaitos būklę, lėšų investavimo

strategiją ir pagal ją gautą investicinę grąžą, pensijų kaupimo bendrovės

finansinės veiklos audito išvadas bei kitą šio Įstatymo nustatytą informaciją;

4) gauti šiame

Įstatyme nustatytas pensijų išmokas atsižvelgiant į savo vardu sukaupto pensijų

turto dydį;

5) šio Įstatymo nustatyta tvarka

nukelti pensijų išmokos mokėjimo pradžią;

6) testamentu

palikti jam priklausančią pensijų turto dalį;

7)

kitas įstatymų, pensijų fondo taisyklių bei pensijų kaupimo sutarties

nustatytas teises.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas teises dalyvis turi ir tuo atveju, kai jo

vardu nemokamos pensijų įmokos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2254,

2004-06-01, Žin., 2004, Nr. 96-3521 (2004-06-19)

6

straipsnis. Pensijų kaupimo sutartis

1.

Pensijų kaupimo sutarties

šalys yra dalyvis ir pensijų kaupimo bendrovė. Pensijų kaupimo sutartis dalyvio

naudai negali būti sudaryta su jo darbdaviu ar kitais trečiaisiais asmenimis.

2.

Pirmą kartą

sudaryta pensijų kaupimo sutartis įsigalioja Pensijų sistemos reformos įstatymo

nustatyta tvarka. Pereinant į kitą pensijų kaupimo bendrovę, sudarytos naujos

pensijų kaupimo sutartys įsigalioja šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta

tvarka. Pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą dalyvis

gali tik šio Įstatymo nustatyta tvarka nutraukęs sudarytą pensijų kaupimo

sutartį. Pereinant į kitą pensijų fondą, valdomą tos pačios pensijų kaupimo

bendrovės, sudarytos naujos pensijų kaupimo sutartys įsigalioja šio Įstatymo 7

straipsnyje nustatyta tvarka.

3.

Jei to paties asmens vardu yra sudarytos

kelios pensijų kaupimo sutartys, galioja ta sutartis, kurią pirmą gauna ir

įregistruoja VSDF valdyba.

4.

Pensijų

kaupimo sutartis sudaroma rašytine forma. Pensijų kaupimo sutartyse turi būti

pensijų kaupimo bendrovės vadovo ar kito bendrovei atstovaujančio asmens

parašas ir bendrovės antspaudas arba jų faksimilės. Pensijų kaupimo sutarties

šalys negali šioje sutartyje nustatyti tokių pensijų kaupimo sutarties sąlygų,

kurios pablogintų dalyvio padėtį, palyginti su ta, kurią nustato šis ir kiti

Lietuvos Respublikos įstatymai. Šio Įstatymo ar su juo susijusių teisės aktų

reikalavimų neatitinkančios sutarties nuostatos negalioja.

5.

Standartines

pensijų kaupimo sutarties sąlygas tvirtina priežiūros institucijos bendru

teisės aktu.

6.

Priežiūros

institucijos patvirtintos pensijų fondo taisyklės yra pensijų kaupimo sutarties

dalis.

7.

Pensijų

kaupimo bendrovė neturi teisės nutraukti pensijų kaupimo sutarties be dalyvio

sutikimo, išskyrus šiame Įstatyme nustatytus atvejus.

8.

Sudarius

pensijų kaupimo sutartį, pensijų kaupimo bendrovė, suderinusi duomenų pateikimo

tvarką su VSDF valdyba, elektroniniu būdu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo

sutarties sudarymo pateikia VSDF valdybai sutarčiai įregistruoti reikiamus

duomenis. Pensijų kaupimo sutartys registruojamos dalyvių registre per 3 darbo

dienas nuo duomenų gavimo VSDF valdyboje dienos. Pranešimas apie jų

įregistravimą ar neįregistravimą, nurodžius neįregistravimo priežastis,

pateikiamas pensijų kaupimo bendrovėms taip pat per 3 darbo dienas nuo duomenų

gavimo VSDF valdyboje dienos. VSDF valdybai pateiktų duomenų tikslinimo tvarką

ir terminus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Pensijų kaupimo

bendrovė per vieną mėnesį nuo pensijų kaupimo sutarties sudarymo dienos privalo

informuoti asmenis, su kuriais sudarytos pensijų kaupimo sutartys nebuvo įregistruotos,

nurodydama neįregistravimo priežastis.

9.

Pensijų

kaupimo bendrovė, su kuria asmuo ketina sudaryti pensijų kaupimo sutartį, turi

teisę VSDF valdybos nustatyta tvarka užklausti VSDF valdybą apie šio asmens

teisę tapti pensijų kaupimo dalyviu bei pensijų kaupimo sutarties tarp šio

asmens ir kitos pensijų kaupimo bendrovės sudarymo faktą. VSDF valdyba, gavusi

tokį užklausimą, atsako raštu arba, suderinusi informacijos pateikimo tvarką su

pensijų kaupimo bendrove, elektroniniu būdu ne vėliau kaip per 1 darbo dieną

nuo užklausimo gavimo.

10.

Pensijų

kaupimo sutartys registruojamos, jų įsigaliojimas ir nutraukimas fiksuojamas

VSDF valdybos administruojamame dalyvių registre ir informacija apie tai

saugoma įstatymų nustatytą laikotarpį.

11.

Dalyvis turi

teisę vienašališkai nutraukti pirmą kartą sudarytą pensijų kaupimo sutartį

raštu pranešęs pensijų kaupimo bendrovei per 30 kalendorinių dienų nuo

sutarties sudarymo. Pensijų kaupimo bendrovė, gavusi dalyvio raštišką

pranešimą, kad jis nori nutraukti sutartį, privalo per 3 darbo dienas apie tai

pranešti VSDF valdybai. Pensijų kaupimo sutartis laikoma nutraukta, kai VSDF

valdyba ją išregistruoja iš dalyvių registro. Pensijų kaupimo sutartis laikoma

pirmą kartą sudaryta ir tuo atveju, jei dalyvis jau buvo pasinaudojęs teise

nutraukti pensijų kaupimo sutartį šioje dalyje nustatytu pagrindu. Nutraukęs

pensijų kaupimo sutartį šioje dalyje nustatyta tvarka, asmuo turi teisę

sudaryti pensijų kaupimo sutartį su pasirinkta pensijų kaupimo bendrove ne

anksčiau kaip kitų metų, einančių po pensijų kaupimo sutarties nutraukimo metų,

sausio 1 dieną.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2254,

2004-06-01, Žin., 2004, Nr. 96-3521 (2004-06-19)

7

straipsnis. Dalyvio perėjimas į tos pačios pensijų kaupimo bendrovės valdomą

kitą pensijų fondą

1.

Dalyvis turi teisę pereiti į

kitą tos pačios pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą.

2.

Pereinant į kitą tos pačios

pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą, sudaroma nauja pensijų kaupimo

sutartis. Sudarius naują pensijų kaupimo sutartį, pensijų kaupimo bendrovė

privalo, suderinusi informacijos pateikimo tvarką su VSDF valdyba, elektroniniu

būdu informuoti apie tai ir apie ankstesnės sutarties nutraukimą VSDF valdybą

per 3 darbo dienas nuo pensijų kaupimo sutarties sudarymo. Jeigu pirmoji

pensijų kaupimo sutartis neįsigaliojusi, nauja sudaryta pensijų kaupimo

sutartis įsigalioja nuo kitų metų sausio 1 dienos, o jeigu pirmoji pensijų

kaupimo sutartis įsigaliojusi, tai nauja sudaryta pensijų kaupimo sutartis

įsigalioja nuo jos įregistravimo.

3.

Dalyvio perėjimas iš vieno pensijų fondo į kitą

turi vykti laikantis sąlygų, numatytų pensijų kaupimo bendrovės nustatytose

pensijų fondo, iš kurio jis pereina, taisyklėse ir pensijų fondo, į kurį

pereina, taisyklėse. Dalyvis turi teisę kartą per kalendorinius metus pereiti į

kitą pensijų fondą toje pačioje pensijų kaupimo bendrovėje nedarant jokių

atskaitymų. Jei dalyvis pereina į kitą pensijų fondą toje pačioje pensijų

kaupimo bendrovėje daugiau kaip vieną kartą per kalendorinius metus, už jo

perėjimą gali būti daromi tik atskaitymai, nustatyti šio Įstatymo 14 straipsnio

4 dalyje, jeigu tai yra numatyta atitinkamo pensijų fondo taisyklėse.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2254,

2004-06-01, Žin., 2004, Nr. 96-3521 (2004-06-19)

8

straipsnis. Dalyvio perėjimas į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų

fondą

1.

Dalyvis turi

teisę praėjus 3 metams nuo pirmosios pensijų kaupimo sutarties įsigaliojimo

pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą. Perėjimas

neribojamas pensijų kaupimo bendrovės reorganizavimo, bankroto ir likvidavimo

atveju.

2.

Dalyvis,

norintis pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą, turi

sudaryti naują pensijų kaupimo sutartį su kita pensijų kaupimo bendrove bei

pateikti pensijų kaupimo bendrovei, kurios valdomame pensijų fonde jis kaupia

pensijų įmokas, prašymą nutraukti pensijų kaupimo sutartį. Pensijų kaupimo

bendrovė, gavusi dalyvio prašymą, per pensijų fondo, iš kurio pereina dalyvis,

taisyklėse nurodytą įspėjimo apie pensijų kaupimo sutarties nutraukimą

laikotarpį, bet ne ilgesnį kaip 14 kalendorinių dienų, turi, suderinusi

informacijos pateikimo tvarką su VSDF valdyba, elektroniniu būdu informuoti

apie tai VSDF valdybą.

3.

Pereinant į

kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą, naujai sudaryta pensijų

kaupimo sutartis įsigalioja nuo jos ir pranešimo apie ankstesnės pensijų

kaupimo sutarties nutraukimą įregistravimo dalyvių registre. Padariusi

atitinkamą įrašą dalyvių registre, VSDF valdyba apie tai per 1 darbo dieną

informuoja abi pensijų kaupimo bendroves. Atsisakiusi registruoti pensijų

kaupimo sutartį, VSDF valdyba apie tai per 3 darbo dienas informuoja pensijų

kaupimo bendrovę, nurodydama atsisakymo priežastį.

4.

Pensijų kaupimo bendrovei, kurios valdomo pensijų

fondo dalyvis pareiškia norą pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą

pensijų fondą, jos akcininkams ir kitiems asmenims draudžiama tiesiogiai ar

netiesiogiai riboti šią dalyvio teisę.

5.

Dalyvio perėjimas iš vienos pensijų kaupimo

bendrovės valdomo pensijų fondo į kitos bendrovės valdomą pensijų fondą turi

vykti pagal sąlygas, numatytas pensijų fondo, iš kurio jis pereina, taisyklėse

ir pensijų fondo, į kurį pereina, taisyklėse. Dalyvis turi teisę bent kartą per

kalendorinius metus pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų

fondą padengdamas tik pensijų kaupimo bendrovės, iš kurios valdomo pensijų

fondo pereinama, išlaidas, susijusias su asmens perėjimu į kitos pensijų

kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą, nurodytas šio Įstatymo 14 straipsnio 4

dalyje, jeigu tai yra numatyta atitinkamo pensijų fondo taisyklėse.

6.

Jei dalyvis pereina į kitos pensijų kaupimo bendrovės

valdomą pensijų fondą daugiau kaip vieną kartą per kalendorinius metus, už jo

perėjimą gali būti daromi atskaitymai lėšas pervedančios pensijų kaupimo

bendrovės naudai, nurodyti šio Įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje, jeigu tai yra

numatyta atitinkamo pensijų fondo taisyklėse. Atskaitoma gali būti iš dalyviui

priklausančių piniginių lėšų, pervedamų į kitą pensijų fondą, arba kitais

būdais, nustatytais pensijų fondo taisyklėse.

7.

Jei pensijų kaupimo bendrovė su jos valdomu pensijų

fondu susijusias teises ir pareigas, atsirandančias iš pensijų kaupimo

sutarčių, ketina perduoti kitai pensijų kaupimo bendrovei arba pensijų fondas

panaikinamas dėl pensijų kaupimo bendrovės bankroto ar likvidavimo, tai šios

pensijų kaupimo bendrovės valdomo pensijų fondo dalyviai per 3 mėnesius nuo

atitinkamo sprendimo priėmimo turi teisę pereiti į kitą jų pasirinktą pensijų

fondą be 14 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytų atskaitymų. Jei per šioje dalyje

nurodytą laikotarpį dalyviai nesudarė pensijų kaupimo sutarčių su kita pensijų

kaupimo bendrove, bendro priežiūros institucijų teisės akto nustatyta tvarka

tokie dalyviai bei jiems priklausančios lėšos perkeliami į kitos pensijų

kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą nedarant šio Įstatymo 14 straipsnio 4

ir 5 dalyse nustatytų atskaitymų.

8.

Tuo atveju, kai pensijų kaupimo bendrovė teises ir

pareigas, atsirandančias iš pensijų kaupimo sutarčių, perduoda kitai pensijų

kaupimo bendrovei ne dėl priežasčių, susijusių su pensijų kaupimo bendrovės

bankrotu ar likvidavimu, ir jei naujoji pensijų kaupimo bendrovė perima visas

teises ir pareigas (dalyvių padėtis nebloginama), dalyviams, neturintiems

teisės pereiti į kitą pensijų kaupimo bendrovę dėl to, kad nepraėjo 3 metai nuo

pirmos pensijų kaupimo sutarties įsigaliojimo, šio straipsnio 7 dalyje numatyta

teisė pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą

netaikoma.

9.

Pensijų

kaupimo bendrovė, iš kurios pereina valdomo pensijų fondo dalyvis, gavusi VSDF

valdybos pranešimą apie pensijų kaupimo sutarties su to pensijų fondo pensijų

kaupimo bendrove nutraukimą ir naujos pensijų kaupimo sutarties įsigaliojimą,

per 3 darbo dienas perveda dalyviui priklausančias pinigines lėšas į

priimančiosios pensijų kaupimo bendrovės valdomo pensijų fondo piniginių lėšų

sąskaitą. Pensijų kaupimo bendrovė, į kurios valdomą pensijų fondą dalyvis

pereina, kai į šio pensijų fondo sąskaitą patenka perėjusio dalyvio piniginės

lėšos, informuoja dalyvį apie jo pensijų sąskaitoje įrašyto pensijų turto dydį.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2254,

2004-06-01, Žin., 2004, Nr. 96-3521 (2004-06-19)

9 straipsnis. Pensijų turtas

1.

Pensijų fondą sudarantis pensijų

turtas yra dalyvių bendroji dalinė nuosavybė. Dalyvio dalis bendrojoje

nuosavybėje nustatoma pagal jo pensijų sąskaitoje įrašytų apskaitos vienetų

skaičių.

2.

Pensijų kaupimo bendrovė pensijų

turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja turto patikėjimo teisės pagrindais.

3.

Kiekvieną

pensijų fondą sudarantis pensijų turtas turi būti atskirtas nuo kito pensijų

kaupimo bendrovės turto ir kitų tos pačios pensijų kaupimo bendrovės valdomų

pensijų fondų pensijų turto.

4.

Po dalyvio mirties jam priklausanti pensijų turto dalis paveldima įstatymų

nustatyta tvarka. Paveldėtas turtas turi būti išmokėtas įpėdiniams pinigais,

bet ne anksčiau, negu pervestos pensijų įmokos už kalendorinį ketvirtį, kurį

dalyvis mirė.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2254,

2004-06-01, Žin., 2004, Nr. 96-3521 (2004-06-19)

10 straipsnis.

Pensijų įmokų mokėjimo sąlygos ir terminai

1.

Valstybinio socialinio draudimo įmokos, kurių

sudedamoji dalis yra pensijų įmoka, draudėjų apskaičiuojamos ir pervedamos VSDF

biudžetui įstatymų nustatyta tvarka.

2.

VSDF valdyba, remdamasi jos administruojamame

dalyvių registre esančia informacija apie dalyvių sudarytas pensijų kaupimo

sutartis bei jų pasirinktus pensijų fondus, priskaičiuotas valstybinio

socialinio draudimo įmokas už kiekvieną dalyvį, perveda pensijų įmokas

atitinkamiems pensijų kaupimo bendrovių valdomiems pensijų fondams.

3.

Pensijų įmokos pervedamos per 60 kalendorinių dienų

nuo tos dienos, iki kurios draudėjai Vyriausybės nustatyta tvarka privalo

pateikti VSDF įstaigoms informaciją apie kiekvienam apdraustajam apskaičiuotas

draudžiamųjų pajamų ir socialinio draudimo įmokų sumas.

4.

Pensijų įmokas iki jų pervedimo pensijų kaupimo bendrovių valdomiems pensijų

fondams VSDF valdyba laiko patikėjimo

teisės pagrindais komerciniame banke atskirai nuo kitų lėšų. Šios lėšos gali

būti naudojamos tik pervedimui į pensijų fondus kaip pensijų įmokos.

5.

Pensijų

įmokos už savarankiškai dirbančius asmenis, privalomai draudžiamus valstybiniu

socialiniu pensijų draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos daliai gauti,

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pervedamos šių

asmenų pasirinktų pensijų kaupimo bendrovių valdomiems pensijų fondams pagal

faktiškai šių asmenų sumokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas.

6.

Teisės aktų

nustatyta tvarka patikslinus mirusio dalyvio draudžiamąsias pajamas ir

valstybinio socialinio draudimo įmokas už praėjusius laikotarpius, pensijų

įmokos už praėjusius laikotarpius neperskaičiuojamos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2254,

2004-06-01, Žin., 2004, Nr. 96-3521 (2004-06-19)

TREČIASIS

SKIRSNIS

bendrosios

Pensijų kaupimo bendrovių veiklos nuostatos

11 straipsnis. Saugumo reikalavimai

pensijų kaupimo bendrovėms

1.

Draudimo

įmonė privalo:

1) nuolatos

vykdyti mokumo atsargos reikalavimus;

2) sudaryti

pakankamus pensijų kaupimo techninius atidėjimus, jeigu pagal pensijų fondo

taisykles prisiima įsipareigojimus garantuoti dalyviams tam tikrą pajamingumą.

2.

Valdymo įmonė

privalo:

1) nuolatos vykdyti priežiūros institucijos nustatytus

kapitalo pakankamumo reikalavimus;

2) sudaryti

pakankamą garantijų rezervą, jeigu pagal pensijų fondo taisykles prisiima

įsipareigojimus dalyviams garantuoti tam tikrą pajamingumą.

3.

Draudimo įmonė mokumo atsargą skaičiuoja pagal

priežiūros institucijos nustatytą mokumo atsargos skaičiavimo metodiką.

4.

Draudimo

įmonė pensijų kaupimo techninius atidėjimus sudaro pagal priežiūros

institucijos nustatytą draudimo techninių atidėjimų dydžių apskaičiavimo

metodiką. Pensijų kaupimo techninių atidėjimų investavimui keliami tokie pat

reikalavimai kaip ir draudimo techninių atidėjimų investavimui.

5.

Garantijų

rezervas turi būti formuojamas, investuojamas ir naudojamas valdymo įmonės

nustatyta, su priežiūros institucija suderinta tvarka. Vertybinių popierių

komisija turi teisę duoti nurodymus pakeisti ir (ar) papildyti garantijų

formavimo, investavimo ir naudojimo tvarką. Garantijų rezervas investuojamas į

diversifikuotą investicijų portfelį, kuriam taikomi tokie patys kaip ir pensijų

turtui reikalavimai, nustatyti Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo

46, 47 ir 49 straipsniuose.

6.

Draudimo

įmonei ir valdymo įmonei šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti saugumo

reikalavimai turi būti kiek galima tapatūs savo esme ir dydžiais.

12 straipsnis.

Konservatyvaus investavimo pensijų fondas

1.

Pensijų

kaupimo bendrovė privalo sudaryti galimybę asmenims kaupti pensijų įmokas

konservatyvaus investavimo pensijų fonde, kurio lėšos investuojamos tik į:

1) Lietuvos

Respublikos, Europos Sąjungos ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros

organizacijos valstybių vyriausybių, centrinių bankų ir Europos centrinio banko

išleistus ar į jų garantuotus skolos vertybinius popierius;

2) kolektyvinio

investavimo subjektų, kurių lėšos investuojamos tik į šio straipsnio 1 dalies 1

punkte nurodytus investavimo objektus, akcijas ar investicinius vienetus.

2.

Pensijų

kaupimo bendrovė turi teisę kreiptis dėl kitų pensijų fondų taisyklių

patvirtinimo tik pateikusi tvirtinti šio straipsnio 1 dalyje nurodyto pensijų

fondo taisykles ar jas jau patvirtinus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2254,

2004-06-01, Žin., 2004, Nr. 96-3521 (2004-06-19)

13 straipsnis.

Pensijų turto investavimo ypatumai

1.

Pensijų turtą

gali sudaryti tik tokie vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, kurie

nustatyti Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme ir kuriais prekiaujama

rinkose, pagal Vertybinių popierių rinkos įstatymą laikomose reguliuojamomis ir

veikiančiose Lietuvos Respublikoje, Europos Sąjungos valstybėje narėje, ar

kurie yra įtraukti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos

valstybėje narėje esančios vertybinių popierių biržos oficialųjį prekybos

sąrašą arba kuriais prekiaujama ten esančioje reguliuojamoje rinkoje,

veikiančioje pagal nustatytas taisykles, pripažintoje ir visuomenei

prieinamoje, jei ši birža arba rinka yra nurodyta pensijų fondo taisyklėse.

2.

Į kitą turtą

pensijų turtas investuojamas Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme

nustatyta tvarka.

3.

Sukurto naujo

pensijų fondo investicijų portfelis 6 mėnesius nuo pirmosios įmokos į pensijų

fondą gavimo dienos gali neatitikti Papildomo savanoriško pensijų kaupimo

įstatymo 47–49 straipsnių reikalavimų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2254,

2004-06-01, Žin., 2004, Nr. 96-3521 (2004-06-19)

14 straipsnis.

Atskaitymai iš pensijų turto

1.

Atskaitymai

iš pensijų turto pensijų kaupimo bendrovės naudai gali būti daromi tik

laikantis šiame Įstatyme ir pensijų fondo taisyklėse nustatytų dydžių.

2.

Iš pensijų

turto galima daryti tik tokius atskaitymus, kurie yra susiję su pensijų fondo

valdymu ir yra numatyti šiame Įstatyme ir pensijų fondo taisyklėse. Visos kitos

pensijų fondo taisyklėse nenumatytos arba nustatytus dydžius viršijančios

išlaidos turi būti dengiamos iš pensijų kaupimo bendrovės turto.

3.

Šio

straipsnio 2 dalyje nurodyti atskaitymai iš pensijų turto pagal kiekvieną

pensijų kaupimo sutartį su pensijų kaupimo bendrove per metus gali sudaryti ne

daugiau kaip 1 procentą nuo dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų

vidutinės metinės vertės ir ne daugiau kaip 10 procentų dalyvio vardu įmokėtų

įmokų.

4.

Dalyvio perėjimo į kitos ar tos

pačios pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą išlaidas sudaro pensijų

kaupimo bendrovės išlaidos, susijusios su pensijų sąskaitos uždarymu bei lėšų

pervedimu. Šios išlaidos negali viršyti 0,2 procento dalyvio vardu pervedamų

piniginių lėšų. Pensijų kaupimo sutarties sudarymo su šiuo dalyviu išlaidos bei

kitos pensijų kaupimo bendrovės rinkodaros išlaidos neįtraukiamos į perėjimo į

kitos ar tos pačios pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą išlaidas.

5.

Šiame Įstatyme numatytais

atvejais pensijų kaupimo bendrovė gali daryti atskaitymus, lygius šio

straipsnio 4 dalyje nurodytų išlaidų ir išlaidų, susijusių su asmens

pritraukimu į pensijų kaupimo bendrovę, sumai. Šie atskaitymai negali būti

didesni kaip 4 procentai dalyvio vardu pervedamų piniginių lėšų.

15 straipsnis.

Paslaugų siūlymas ir reklama

1.

Pensijų

kaupimo bendrovei, kitiems jos įgaliotiems ar kitaip su ja susijusiems asmenims

draudžiama:

1) potencialų

dalyvį raginti tapti pensijų fondo dalyviu ar nenutraukti dalyvavimo pensijų

fonde siūlant naudą, nesusijusią su pensijų kaupimo veikla;

2) skelbti

informaciją, kuri yra neteisinga, neišsami ar gali būti klaidinanti.

2.

Pensijų

kaupimo bendrovė, kiti jos įgalioti ar kitaip su ja susiję asmenys gali daryti

pareiškimus naudodami prognozuojamus skaičius tik priežiūros institucijų bendro

teisės akto nustatyta tvarka.

3.

Teikdama

informaciją potencialiam ar esamam dalyviui apie galimas pensijų išmokas,

pensijų kaupimo bendrovė, jos atstovai ar kitaip su pensijų kaupimo bendrove

susiję asmenys turi teisę naudoti skaičiuoklę, kuri turi atitikti šiuos

reikalavimus:

1) pateikiama

informacija privalo būti aiški ir neklaidinanti;

2) turi būti

pateikiamos prielaidos, kuriomis remiantis atliekami skaičiavimai;

3) turi būti

pateikiami paaiškinimai, kaip suprasti skaičiavimo rezultatus;

4) turi būti

pateikiamas taikomų apskaičiavimo metodų aprašymas;

5) turi būti

parodomas valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos sumažėjimas

dalyvaujantiems pensijų kaupime, kaip tai numatyta Valstybinių socialinio

draudimo pensijų įstatymo 17 straipsnyje;

6) šalia

skaičiavimo rezultatų turi būti perspėjimas, kad pensijų kaupimo bendrovė jų

negarantuoja.

4.

Pensijų

kaupimo bendrovė, kuri prisiima įsipareigojimus dalyviams garantuoti tam tikrą

pajamingumą, turi teisę daryti pareiškimus, naudodama prognozuojamus skaičius,

skelbti informaciją apie numatomas investicines pajamas ir kitas su tuo

susijusias prognozes, neviršydama prisiimtų įsipareigojimų.

5.

Pensijų

kaupimo veiklos reklamoje gali būti tik pensijų fondo taisyklėse ir periodinėse

ataskaitose esanti informacija. Reklamos tikslais pensijų kaupimo bendrovė gali

parengti ir platinti sutrumpintas pensijų fondo taisykles, kuriose gali būti

tik atitinkamos priežiūros institucijos patvirtintose pensijų fondo taisyklėse

numatyta informacija.

6.

Pensijų

kaupimo bendrovės, jos įgaliotų ar kitaip su ja susijusių asmenų skelbiamos

reklamos turinys ir forma turi būti iš anksto suderinta su atitinkama

priežiūros institucija. Priežiūros institucija turi uždrausti skelbti

neteisingą, klaidinančią ar neišsamią reklamą, taip pat privalo įpareigoti

paneigti, patikslinti ar papildyti jau paskelbtą reklamą.

7.

Pensijų

kaupimo bendrovė yra atsakinga už tinkamą asmenų, teikiančių informaciją apie

pensijų kaupimo veiklą ir (ar) sudarančių pensijų kaupimo sutartis, parinkimą

bei apmokymą ir turi užtikrinti, kad šie asmenys turėtų atitinkamą

kvalifikaciją. Priežiūros institucijos turi teisę bendru teisės aktu nustatyti

asmenų, teikiančių informaciją apie pensijų kaupimo veiklą ir (ar) sudarančių

pensijų kaupimo sutartis, kvalifikacinius reikalavimus.

8.

Teikti

informaciją apie pensijų kaupimo veiklą ir (ar) sudaryti pensijų kaupimo

sutartis pensijų kaupimo bendrovės vardu gali tik asmenys, kurie yra

nepriekaištingos reputacijos ir išmano pensijų kaupimo veiklą

reglamentuojančius teisės aktus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2254,

2004-06-01, Žin., 2004, Nr. 96-3521 (2004-06-19)

16

straipsnis. Pensijų kaupimo bendrovės likvidavimas ir bankrotas

1.

Draudimo įmonės likvidavimo ir bankroto procedūros

vykdomos pagal Draudimo įstatymą. Valdymo įmonių likvidavimo ir bankroto

procedūros vykdomos pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą.

2.

Pensijų kaupimo bendrovė turi teisę pradėti savanorišką

likvidavimo procedūrą (išskyrus atitinkamų sprendimų priėmimą) tik perdavusi

teises ir pareigas, atsirandančias iš pensijų

kaupimo sutarčių kitai pensijų kaupimo bendrovei.

3.

Priežiūros institucija, gavusi informaciją apie tai, kad

pensijų kaupimo bendrovė įgijo likviduojamos įmonės statusą ar jai iškelta

bankroto byla, nedelsdama – ne vėliau kaip kitą dieną apie tai informuoja VSDF

valdybą bei Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją.

4.

Pensijų kaupimo bendrovei įgijus likviduojamos įmonės

statusą ar šiai bendrovei iškėlus bankroto bylą, pensijų įmokų mokėjimas

sustabdomas ir atnaujinamas tik perdavus teises ir pareigas pagal pensijų

kaupimo sutartis kitai pensijų kaupimo bendrovei.

5.

Iki pensijų fondų valdymo bei teisių ir pareigų pagal

pensijų kaupimo sutartis perdavimo VSDF valdyba pensijų įmokas privalo laikyti

patikėjimo teisės pagrindais komerciniame banke atskirai nuo kitų lėšų. Šios

lėšos gali būti naudojamos tik pervedimui į pensijų kaupimo bendrovę kaip

pensijų įmokos.

6.

Likviduojamos pensijų kaupimo bendrovės

likvidatorius, likvidacinės komisijos pirmininkas ar bankrutuojančios pensijų

kaupimo bendrovės administratorius privalo teikti su šia pensijų kaupimo

bendrove susijusią informaciją atitinkamai priežiūros institucijai ir kitiems

asmenims priežiūros institucijos nustatyta tvarka.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

VALDYMO

ĮMONIŲ PENSIJŲ KAUPIMO VEIKLOS YPATUMAI

17 straipsnis.

Valdymo įmonių teisė užsiimti pensijų įmokų kaupimo veikla

1.

Teisę užsiimti pensijų kaupimo veikla turi valdymo įmonė, veikianti pagal

Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą, turinti buveinę Lietuvos

Respublikoje ir atitinkanti šio Įstatymo nustatytus papildomus reikalavimus.

Tokiai valdymo įmonei užsiimant pensijų kaupimo veikla pagal šį Įstatymą

Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymas taikomas tiek, kiek šis

Įstatymas nenustato kitaip.

2.

Valdymo įmonė gali pradėti

pensijų kaupimo veiklą tik gavusi licenciją pagal Papildomo savanoriško pensijų

kaupimo įstatymą ir priežiūros institucijai jos nustatyta tvarka patvirtinus

atitinkamas pensijų fondo taisykles. Pensijų fondo taisyklių pavadinime turi

būti nurodyta, kad tai valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo

pensijų fondas (gali būti naudojama šių žodžių junginio santrumpa).

18 straipsnis. Reikalavimai valdymo

įmonės kapitalui

1.

Pensijų

kaupimo veikla pagal šį Įstatymą užsiimančios valdymo įmonės ir pradinis, ir

įstatinis kapitalas turi būti ne mažesni kaip 300 000 eurų.

2.

Ne mažiau

kaip 250 000 eurų valdymo įmonės nuosavo kapitalo turi būti investuota į

diversifikuotą investicijų portfelį. Jam taikomi Papildomo savanoriško pensijų

kaupimo įstatymo 46, 47 ir 49 straipsniuose nustatyti investavimo reikalavimai.

PENKTASIS

SKIRSNIS

DRAUDIMO

ĮMONIŲ PENSIJŲ KAUPIMO VEIKLOS YPATUMAI

19 straipsnis.

Draudimo įmonių teisė užsiimti pensijų kaupimo veikla

1.

Draudimo įmonei teisę vykdyti pensijų kaupimo veiklą

suteikia draudimo veiklos licencija, išduota gyvybės draudimo šakos pensijų

kaupimo veiklos draudimo grupės veiklai.

2.

Tik patvirtinusi pensijų fondo taisykles priežiūros institucijoje šios

nustatyta tvarka, draudimo įmonė gali pradėti pensijų kaupimo veiklą. Pensijų

fondo taisyklių pavadinime turi būti nurodyta, kad tai valstybinio socialinio

draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fondas (gali būti vartojama šių žodžių

junginio santrumpa).

3.

Pensijų kaupimo veiklą vykdančioms draudimo įmonėms taikomas Draudimo įstatymas, kiek šis Įstatymas nenustato

kitaip.

4.

Pensijų kaupimo veiklą vykdančioms draudimo įmonėms

mutatis mutandis taikomi Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo antrojo

skirsnio 6 straipsnio 10 punktas, 10, 12 (išskyrus 1 dalies 2, 4, 5, 6, 8

punktus), 14 straipsniai, trečiojo skirsnio 23, 24, 30, 31 (išskyrus 1–6

dalis), 34, 35 straipsniai, ketvirtasis – šeštasis skirsniai (išskyrus 53

straipsnio 1 ir 4 dalis). Vertybinių popierių komisijai priskirtas teises turi

ir jos funkcijas draudimo įmonių atžvilgiu pagal Draudimo įstatymą draudimo

veiklos priežiūrą atliekanti institucija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2254,

2004-06-01, Žin., 2004, Nr. 96-3521 (2004-06-19)

20

straipsnis. Draudimo įmonės teisių ir pareigų, atsirandančių iš pensijų kaupimo

sutarčių, perdavimas

1.

Draudimo įmonė gali

perduoti kitai pensijų kaupimo bendrovei teises ir pareigas, atsirandančias iš

pensijų kaupimo sutarčių, tik gavusi priežiūros institucijos leidimą.

2.

Draudimo įmonė privalo

perduoti teises ir pareigas, atsirandančias iš pensijų kaupimo sutarčių, kitai

pensijų kaupimo bendrovei šiais atvejais:

1) teismui priėmus sprendimą

likviduoti draudimo įmonę;

2) prieš pradedant savanorišką

likvidavimo procedūrą;

3) draudimo įmonei iškėlus

bankroto bylą;

4) priežiūros institucijos

reikalavimu, pareikštu pablogėjus draudimo įmonės finansinei padėčiai ar

iškilus realiai finansinės padėties pablogėjimo ar draudimo įmonės nemokumo

grėsmei;

5) kai draudimo įmonei

panaikinamas draudimo veiklos licencijos ar leidimo pensijų kaupimo veiklai

galiojimas;

6) kai draudimo įmonei

sustabdomas licencijos gyvybės draudimo veiklai ar leidimo pensijų kaupimo

veiklai galiojimas.

3.

Draudimo

įmonė apie ketinimą perleisti teises ir pareigas, atsirandančias iš pensijų

kaupimo sutarčių, privalo informuoti dalyvius priežiūros institucijos nustatyta

tvarka ir terminais. Teisių ir pareigų pagal pensijų kaupimo sutartis

perleidimo tvarką nustato priežiūros institucija.

4.

Perduodant

teises ir pareigas pagal pensijų kaupimo sutartis dalyvių sutikimas

nereikalingas, tačiau iki teisių ir pareigų perdavimo privalo būti sudarytos

sąlygos dalyviams patiems pereiti į kitą pensijų kaupimo bendrovę be atskaitymų

iš jų pensijų turto, numatytų šio Įstatymo 14 straipsnio 4 ir 5 dalyse.

5.

Perduodant

teises ir pareigas pagal pensijų kaupimo sutartis kartu perduodamas ir

pensijų turtas.

6.

Perduodant

draudimo įmonės teises ir pareigas kitai pensijų kaupimo bendrovei, taikomos ir

šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatytos sąlygos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2254,

2004-06-01, Žin., 2004, Nr. 96-3521 (2004-06-19)

ŠEŠTASIS

SKIRSNIS

PENSIJŲ

IŠMOKOS

21 straipsnis.

Teisė į pensijų išmokas

1.

Teisę gauti

pensijų išmoką iš pensijų fondų dalyviai įgyja tik sulaukę senatvės pensijos

amžiaus.

2.

Asmuo, įgijęs

teisę į pensijų išmoką, turi teisę nukelti išmokos mokėjimo pradžią. Šio

termino nukėlimo laikotarpiu toks asmuo lieka pensijų kaupimo dalyviu. Dalyviui

nesikreipus į pensijų kaupimo bendrovę dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo,

laikoma, kad dalyvis pasinaudojo teise nukelti išmokos mokėjimo pradžią.

22 straipsnis.

Pensijų išmokos

1.

Pensijų

išmokos gali būti mokamos šiais būdais:

1) Įstatymo

nustatyta tvarka nuperkant pensijų anuitetą draudimo įmonėje, vykdančioje

gyvybės draudimo veiklą;

2) išmokant

vienu kartu (vienkartinę pensijų išmoką) ar dalimis (periodinę pensijų išmoką).

2.

Šio

straipsnio 1 dalyje nurodytos išmokos mokamos dalyviui ir pensijų kaupimo

bendrovei sudarius pensijų išmokos sutartį dėl pensijų išmokų mokėjimo būdo ir

terminų. Pensijų išmokos sutartis sudaroma rašytine forma. Pensijų išmokos

sutartyje, be kitų sąlygų, turi būti nurodyta suma, už kurią dalyvis privalo

įsigyti pensijų anuitetą pagal šio Įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytas

sąlygas. Apie pensijų išmokos sutarties sudarymo faktą bei jos įsigaliojimo

datą pensijų kaupimo bendrovė privalo per 3 darbo dienas, tarpusavyje

suderinusios informacijos pateikimo tvarką, elektroniniu būdu pranešti VSDF

valdybai.

3.

Sudarius

pensijų išmokos sutartį, dalyviui priklausantis pensijų turtas iki išmokėjimo

lieka jo asmeninėje pensijų sąskaitoje.

4.

Pensijų

išmokos pradedamos mokėti nuo pensijų išmokos sutartyje nurodytos dienos, bet

ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pensijų išmokos sutarties sudarymo.

5.

Pensijų

kaupimo bendrovė atsako už laiku ir teisingą pensijų išmokų mokėjimą pagal

pensijų išmokos sutartyje nustatytas sąlygas. Pensijų išmokų mokėjimą prižiūri

priežiūros institucija.

6.

Pensijų

išmokos sutartį sudariusio dalyvio vardu negali būti mokamos pensijų įmokos.

7.

Vienkartinė

ar periodinės pensijų išmokos, kurias turėjo sumokėti pensijų kaupimo bendrovė,

su kuria dalyvis sudarė pensijų išmokos sutartį, nesumokėtos dėl gavėjo

mirties, išmokamos šio asmens įpėdiniams Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

8.

Pensijų

kaupimo bendrovė, su kuria dalyvis ketina sudaryti pensijų išmokos sutartį, turi

teisę VSDF valdybos nustatyta tvarka užklausti VSDF valdybą, ar už šį dalyvį

VSDF valdyboje bus apskaičiuojamos ir pervedamos pensijų įmokos. VSDF valdyba,

gavusi tokį užklausimą ir suderinusi informacijos pateikimo tvarką su pensijų

kaupimo bendrove, atsako elektroniniu būdu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas

nuo užklausimo gavimo.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2254,

2004-06-01, Žin., 2004, Nr. 96-3521 (2004-06-19)

23 straipsnis.

Pensijų išmokų pasirinkimas

1.

Pensijų

kaupimo bendrovė kiekvienam dalyviui, įgijusiam teisę gauti pensijų išmoką ir

pareiškusiam valią dėl jos išmokėjimo, apskaičiuoja bazinio pensijų anuiteto

(anuiteto be paveldėjimo, mokamo lygiomis dalimis ir nutraukiamo mokėti po

dalyvio mirties) dydį pagal dalyvio sukauptą pensijų turtą. Bazinio pensijų

anuiteto skaičiavimo metodiką tvirtina draudimo priežiūros institucija.

2.

Pensijų

anuitetas yra privalomas, kai dalyviui apskaičiuoto bazinio pensijų anuiteto

dydis yra ne mažesnis kaip pusė valstybinės socialinio draudimo bazinės

pensijos dydžio. Pensijų anuitetas privalo būti nupirktas už visą dalyvio vardu

pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, išskyrus šiame straipsnyje nurodytas

išimtis.

3.

Dalyvis,

kuriam apskaičiuotas bazinio pensijų anuiteto dydis yra mažesnis nei pusė

valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio, atleidžiamas nuo

prievolės įsigyti pensijų anuitetą. Šis dalyvis turi teisę gauti iš pensijų

kaupimo bendrovės periodinę ar vienkartinę pensijų išmoką.

4.

Dalyvis,

kuriam apskaičiuotas bazinio pensijų anuiteto dydis viršija trigubą valstybinės

socialinio draudimo bazinės pensijos dydį, turi teisę sukauptą pensijų turto

dalį, viršijančią vienkartinę įmoką trigubos valstybinės socialinio draudimo

bazinės pensijos dydžio baziniam pensijų anuitetui įsigyti, gauti iš pensijų

kaupimo bendrovės periodinės ar vienkartinės pensijų išmokos būdu.

5.

Teisės į

periodinę ar vienkartinę pensijų išmoką pagal šio straipsnio 3 dalį įgijimas

neužkerta kelio dalyviui vietoj periodinės ar vienkartinės pensijų išmokos

įsigyti pensijų anuitetą.

6.

Dalyvis,

kuriam pensijų anuiteto įsigijimas yra privalomas, turi teisę pasirinkti

pensijų anuiteto mokėtoją ir, kiek tai neprieštarauja šiam Įstatymui, pensijų

anuiteto rūšį.

7.

Pensijų

anuitetai gali būti mokami pensijų anuiteto sutartyje numatytą laikotarpį

dalyvio įpėdiniams po jo mirties.

24 straipsnis.

Pensijų anuiteto mokėjimas

1.

Pensijų

anuitetas yra mokamas pensijų anuiteto sutarties, apmokėtos vienkartine įmoka

iš dalyvio vardu pensijų fonde sukaupto pensijų turto, pagrindu. Ši vienkartinė

įmoka mokama pensijų išmokos sutarties pagrindu draudimo įmonei, su kuria

dalyvis sudarė pensijų anuiteto sutartį dėl pensijų anuiteto mokėjimo sąlygų.

2.

Teisę vykdyti

pensijų anuitetų veiklą turi draudimo įmonė, Draudimo įstatymo nustatyta tvarka

gavusi priežiūros institucijos išduodamą leidimą.

3.

Pensijų

anuitetų veiklą vykdančiai draudimo įmonei draudžiama atsisakyti sudaryti ar

kitaip vengti sudaryti pensijų anuiteto sutartį su dalyviu, šio Įstatymo

nustatyta tvarka įgijusiu teisę į pensijų išmoką. Sudarant pensijų anuiteto

sutartį, draudžiama bet kokia forma reikalauti dalyvio sveikatos patikrinimo

duomenų ir juos naudoti.

4.

Draudimo

įmonė, su kuria dalyvis sudarė pensijų anuiteto sutartį, apie sutarties

sudarymą ne vėliau kaip per 1 darbo dieną raštu (ar tarpusavyje suderinus

informacijos pateikimo tvarką − elektroniniu būdu) turi pranešti pensijų

kaupimo bendrovei, kurios valdomame pensijų fonde yra sukauptas dalyvio pensijų

turtas. Pensijų kaupimo bendrovė, gavusi pranešimą apie pensijų anuiteto

sutarties sudarymą, pensijų išmokos sutartyje nustatyta tvarka perveda dalyviui

priklausančias lėšas (ar jų dalį) į draudimo įmonės nurodytą sąskaitą.

5.

Pensijų

anuitetas mokamas buvusiam dalyviui ne rečiau kaip vieną kartą per 3 mėnesius

iki gyvos galvos. Draudžiama nustatyti mažėjantį anuitetą.

6.

Pensijų

anuitetas pradedamas mokėti nuo pensijų anuiteto sutartyje nurodytos dienos.

Pensijų anuiteto mokėjimo teisingumą prižiūri draudimo priežiūros institucija.

7.

Pensijų

anuiteto sutartį galima nutraukti tik įstatymų nustatytais atvejais.

25

straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo pensijų ir pensijų išmokų santykis

1.

Asmenims,

dalyvavusiems pensijų kaupime, valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų

dydis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka

proporcingai mažinamas.

2.

laikotarpį, kai asmenys nedalyvavo pensijų kaupime, valstybinės socialinio

draudimo senatvės pensijų dydis jiems nemažinamas.

3.

Dalyviams,

kuriems paskirta ir mokama valstybinė socialinio draudimo invalidumo pensija,

sukakus senatvės pensijos amžių, skiriama valstybinė socialinio draudimo

senatvės pensija laikantis šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų.

26 straipsnis.

Išmokos migruojantiems asmenims

1.

Asmenims,

išvykstantiems nuolat gyventi į kitą valstybę, pensijų fonde šių asmenų

sukauptos lėšos neišmokamas, kol jie sukaks senatvės pensijos amžių.

2.

Asmenys,

nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, teisę į pensijų išmokas įgyja šio Įstatymo

nustatyta tvarka.

SEPTINTASIS

SKIRSNIS

VALSTYBINĖ

PRIEŽIŪRA IR ATSAKOMYBĖ UŽ ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS

27

straipsnis. Apskaita ir atskaitomybė

1.

Pensijų kaupimo bendrovių nuosavo turto ir pensijų fondo turto finansinės

apskaitos ir atskaitomybės tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota

institucija.

2.

Depozitoriumas, su kuriuo pensijų kaupimo bendrovė yra sudariusi pensijų fondo

turto saugojimo sutartį, privalo pensijų kaupimo bendrovei pateikti visus

dokumentus, reikalingus finansinei atskaitomybei sudaryti.

28

straipsnis. Priežiūros institucijos teisės

1.

Priežiūros institucijos, be kituose įstatymuose nustatytų teisių, turi teisę:

1)

priimti šiame Įstatyme nustatytus teisės aktus, reglamentuojančius pensijų

kaupimo bendrovių veiklą;

2)

taikyti poveikio priemones pensijų kaupimo bendrovėms ir kitiems asmenims,

pažeidusiems šį Įstatymą ir (ar) kitus teisės aktus, reglamentuojančius pensijų

kaupimo bendrovių veiklą arba pažeidusius dalyvių interesus, ar iškilus tokio

pažeidimo grėsmei;

3)

taikyti administracines nuobaudas asmenims, pažeidusiems šį Įstatymą ir (ar)

kitus teisės aktus, reglamentuojančius pensijų kaupimo bendrovių veiklą;

4)

gauti duomenis (tarp jų ir asmens duomenis), dokumentus arba jų nuorašus,

reikalingus pensijų kaupimo bendrovių veiklos priežiūrai, iš valstybės,

savivaldybės institucijų, įstaigų, kitų asmenų.

2.

Priežiūros institucijos, be kituose įstatymuose nustatytų poveikio priemonių,

turi teisę:

1)

įpareigoti pensijų kaupimo bendrovę perduoti teises ir pareigas, atsirandančias

iš pensijų kaupimo sutarčių;

2)

įpareigoti pensijų kaupimo bendrovę pakeisti depozitoriumą;

3)

Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo nustatyta tvarka apriboti arba

uždrausti pensijų turto investicijas, arba kitaip apriboti disponavimo pensijų

turtu teises.

3.

Priežiūros institucijos teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai

informaciją apie pensijų kaupimo bendrovių veiklos rezultatus, šiame

straipsnyje nurodytų poveikio priemonių, susijusių su teisės verstis pensijų

kaupimo veikla apribojimu, taikymą pensijų kaupimo bendrovėms ir kitą

informaciją, nustatytą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei priežiūros

institucijos susitarime dėl pasikeitimo informacija. VSDF valdybai priežiūros

institucijos teikia informaciją apie pensijų kaupimo bendrovių rekvizitus,

pensijų kaupimo bendrovėms išduotas licencijas pensijų kaupimo veiklai,

poveikio priemonių, susijusių su teisės verstis pensijų kaupimo veikla

apribojimu, taikymą, pensijų kaupimo bendrovės reorganizavimą, pertvarkymą,

likvidavimą, bankrotą, teisių ir pareigų, atsirandančių iš pensijų kaupimo

sutarčių, perdavimą kitai pensijų kaupimo bendrovei bei kitą su pensijų kaupimo

veikla susijusią informaciją, būtiną administruojant dalyvių registrą. Duomenų

teikimo tvarka ir terminai nustatomi priežiūros institucijų ir VSDF valdybos

susitarime dėl pasikeitimo informacija.

4.

VSDF valdyba teikia priežiūros institucijoms informaciją apie konkrečios

pensijų kaupimo bendrovės valdomų pensijų fondų dalyvius, į pensijų fondo

sąskaitą pervestas pinigines lėšas ir kitus duomenis, reikalingus priežiūros

institucijoms. Duomenų teikimo tvarka ir terminai nustatomi šio straipsnio 3

dalyje nurodytame susitarime.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2254,

2004-06-01, Žin., 2004, Nr. 96-3521 (2004-06-19)

29 straipsnis. Pensijų kaupimo bendrovių

atsakomybė

1.

Už šio bei

kitų įstatymų ir teisės aktų, reglamentuojančių pensijų kaupimą, pažeidimus

pensijų kaupimo bendrovės atsako įstatymų nustatyta tvarka.

2.

Asmenys turi teisę apskųsti atitinkamoms priežiūros institucijoms pensijų

kaupimo bendrovių veiksmus.

30 straipsnis.

Atsakomybė įmokų mokėjimo vėlavimo atveju

1.

VSDF valdyba

pensijų kaupimo bendrovių valdomiems pensijų fondams moka delspinigius už lėšas,

pervestas joms pavėluotai dėl savo kaltės. Delspinigių dydį ir skaičiavimo

tvarką nustato Valstybinio socialinio draudimo įstatymas. Priskaičiuotus

delspinigius pensijų kaupimo bendrovės paskirsto savo valdomų pensijų fondų

dalyviams, už kuriuos laiku nebuvo sumokėtos pensijų įmokos.

2.

Draudėjų

atsakomybę už pavėluotai pervestas lėšas ar neteisėtai sumažintų įmokų mokėjimą

nustato įstatymai.

3.

Pensijų įmokų mokėjimo pensijų kaupimo bendrovėms nutraukimas ar kiti mokėjimo

pažeidimai negali būti pagrindas nutraukti pensijų kaupimo sutartį ar apriboti

dalyvių nuosavybės ar kitas teises.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2254,

2004-06-01, Žin., 2004, Nr. 96-3521 (2004-06-19)

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           ROLANDAS

PAKSAS


Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2254,

2004-06-01, Žin., 2004, Nr. 96-3521 (2004-06-19)

PENSIJŲ

KAUPIMO ĮSTATYMO 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 15, 19, 20, 22, 28, 30

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS


Pabaiga ***

Redagavo:

Aušra Bodin (2004-06-21)

aubodi@lrs.lt

16 straipsnis. Pensijų kaupimo

bendrovės likvidavimas ir bankrotas

1.

Draudimo įmonės likvidavimo ir bankroto procedūros

vykdomos pagal Draudimo įstatymą. Valdymo įmonių likvidavimo ir bankroto

procedūros vykdomos pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą.

2.

Pensijų kaupimo bendrovė turi teisę pradėti savanorišką

likvidavimo procedūrą (išskyrus atitinkamų sprendimų priėmimą) tik perdavusi

teises ir pareigas, atsirandančias iš pensijų

kaupimo sutarčių kitai pensijų kaupimo bendrovei.

3.

Priežiūros institucija, gavusi informaciją apie tai, kad

pensijų kaupimo bendrovė įgijo likviduojamos įmonės statusą ar jai iškelta

bankroto byla, nedelsdama – ne vėliau kaip kitą dieną apie tai informuoja VSDF

valdybą bei Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją.

4.

Pensijų kaupimo bendrovei įgijus likviduojamos įmonės

statusą ar šiai bendrovei iškėlus bankroto bylą, pensijų įmokų mokėjimas

sustabdomas ir atnaujinamas tik perdavus teises ir pareigas pagal pensijų

kaupimo sutartis kitai pensijų kaupimo bendrovei.

5.

Iki pensijų fondų valdymo bei teisių ir pareigų pagal

pensijų kaupimo sutartis perdavimo VSDF valdyba pensijų įmokas privalo laikyti

patikėjimo teisės pagrindais komerciniame banke atskirai nuo kitų lėšų. Šios

lėšos gali būti naudojamos tik pervedimui į pensijų kaupimo bendrovę kaip

pensijų įmokos.

6.

Likviduojamos pensijų kaupimo bendrovės

likvidatorius, likvidacinės komisijos pirmininkas ar bankrutuojančios pensijų

kaupimo bendrovės administratorius privalo teikti su šia pensijų kaupimo

bendrove susijusią informaciją atitinkamai priežiūros institucijai ir kitiems

asmenims priežiūros institucijos nustatyta tvarka.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

VALDYMO

ĮMONIŲ PENSIJŲ KAUPIMO VEIKLOS YPATUMAI

17

straipsnis. Valdymo įmonių teisė užsiimti pensijų įmokų kaupimo veikla

1.

Teisę užsiimti pensijų kaupimo veikla turi valdymo įmonė, veikianti pagal

Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą, turinti buveinę Lietuvos

Respublikoje ir atitinkanti šio Įstatymo nustatytus papildomus reikalavimus.

Tokiai valdymo įmonei užsiimant pensijų kaupimo veikla pagal šį Įstatymą

Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymas taikomas tiek, kiek šis

Įstatymas nenustato kitaip.

2.

Valdymo įmonė gali pradėti

pensijų kaupimo veiklą tik gavusi licenciją pagal Papildomo savanoriško pensijų

kaupimo įstatymą ir priežiūros institucijai jos nustatyta tvarka patvirtinus

atitinkamas pensijų fondo taisykles. Pensijų fondo taisyklių pavadinime turi

būti nurodyta, kad tai valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo

pensijų fondas (gali būti naudojama šių žodžių junginio santrumpa).

20 straipsnis. Draudimo įmonės teisių ir pareigų,

atsirandančių iš pensijų kaupimo sutarčių, perdavimas

1.

Draudimo įmonė gali

perduoti kitai pensijų kaupimo bendrovei teises ir pareigas, atsirandančias iš

pensijų kaupimo sutarčių, tik gavusi priežiūros institucijos leidimą.

2.

Draudimo įmonė privalo

perduoti teises ir pareigas, atsirandančias iš pensijų kaupimo sutarčių, kitai

pensijų kaupimo bendrovei šiais atvejais:

1) teismui priėmus sprendimą

likviduoti draudimo įmonę;

2) prieš pradedant savanorišką

likvidavimo procedūrą;

3) draudimo įmonei iškėlus

bankroto bylą;

4) priežiūros institucijos

reikalavimu, pareikštu pablogėjus draudimo įmonės finansinei padėčiai ar

iškilus realiai finansinės padėties pablogėjimo ar draudimo įmonės nemokumo

grėsmei;

5) kai draudimo įmonei

panaikinamas draudimo veiklos licencijos ar leidimo pensijų kaupimo veiklai

galiojimas;

6) kai draudimo įmonei sustabdomas

licencijos gyvybės draudimo veiklai ar leidimo pensijų kaupimo veiklai

galiojimas.

3.

Draudimo

įmonė apie ketinimą perleisti teises ir pareigas, atsirandančias iš pensijų

kaupimo sutarčių, privalo informuoti dalyvius priežiūros institucijos nustatyta

tvarka ir terminais. Teisių ir pareigų pagal pensijų kaupimo sutartis

perleidimo tvarką nustato priežiūros institucija.

4.

Perduodant

teises ir pareigas pagal pensijų kaupimo sutartis dalyvių sutikimas

nereikalingas, tačiau iki teisių ir pareigų perdavimo privalo būti sudarytos

sąlygos dalyviams patiems pereiti į kitą pensijų kaupimo bendrovę be atskaitymų

iš jų pensijų turto, numatytų šio Įstatymo 14 straipsnio 4 ir 5 dalyse.

5.

Perduodant

teises ir pareigas pagal pensijų kaupimo sutartis kartu perduodamas ir

pensijų turtas.

6.

Perduodant

draudimo įmonės teises ir pareigas kitai pensijų kaupimo bendrovei, taikomos ir

šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatytos sąlygos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2254,

2004-06-01, Žin., 2004, Nr. 96-3521 (2004-06-19)

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

PENSIJŲ

IŠMOKOS

25 straipsnis. Valstybinių socialinio

draudimo pensijų ir pensijų išmokų santykis

1.

Asmenims, dalyvavusiems

pensijų kaupime, valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų dydis

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka proporcingai

mažinamas.

2.

laikotarpį, kai asmenys nedalyvavo pensijų kaupime, valstybinės socialinio

draudimo senatvės pensijų dydis jiems nemažinamas.

3.

Dalyviams,

kuriems paskirta ir mokama valstybinė socialinio draudimo invalidumo pensija,

sukakus senatvės pensijos amžių, skiriama valstybinė socialinio draudimo

senatvės pensija laikantis šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų.

3 dalies redakcija nuo 2005 m. liepos 1

d.:

3.

Dalyviams,

kuriems paskirta ir mokama valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo

(iki 2005 m. liepos 1 d. - invalidumo) pensija,

sukakus senatvės pensijos amžių, skiriama valstybinė socialinio draudimo

senatvės pensija laikantis šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2541,

2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6301 (2004-11-26)

Nr. X-208, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2554 (2005-06-07)

26

straipsnis. Išmokos migruojantiems asmenims

1.

Asmenims,

išvykstantiems nuolat gyventi į kitą valstybę, pensijų fonde šių asmenų

sukauptos lėšos neišmokamas, kol jie sukaks senatvės pensijos amžių.

2.

Asmenys,

nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, teisę į pensijų išmokas įgyja šio Įstatymo

nustatyta tvarka.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

VALSTYBINĖ

PRIEŽIŪRA IR ATSAKOMYBĖ UŽ ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS

27

straipsnis. Apskaita ir atskaitomybė

1.

Pensijų kaupimo bendrovių nuosavo turto ir pensijų fondo turto finansinės

apskaitos ir atskaitomybės tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota

institucija.

2.

Depozitoriumas, su kuriuo pensijų kaupimo bendrovė yra sudariusi pensijų fondo

turto saugojimo sutartį, privalo pensijų kaupimo bendrovei pateikti visus

dokumentus, reikalingus finansinei atskaitomybei sudaryti.

28 straipsnis. Priežiūros

institucijos teisės

1.

Priežiūros institucijos, be kituose įstatymuose nustatytų teisių, turi teisę:

1)

priimti šiame Įstatyme nustatytus teisės aktus, reglamentuojančius pensijų

kaupimo bendrovių veiklą;

2)

taikyti poveikio priemones pensijų kaupimo bendrovėms ir kitiems asmenims,

pažeidusiems šį Įstatymą ir (ar) kitus teisės aktus, reglamentuojančius pensijų

kaupimo bendrovių veiklą arba pažeidusius dalyvių interesus, ar iškilus tokio

pažeidimo grėsmei;

3)

taikyti administracines nuobaudas asmenims, pažeidusiems šį Įstatymą ir (ar)

kitus teisės aktus, reglamentuojančius pensijų kaupimo bendrovių veiklą;

4)

gauti duomenis (tarp jų ir asmens duomenis), dokumentus arba jų nuorašus,

reikalingus pensijų kaupimo bendrovių veiklos priežiūrai, iš valstybės,

savivaldybės institucijų, įstaigų, kitų asmenų.

2.

Priežiūros institucijos, be kituose įstatymuose nustatytų poveikio priemonių,

turi teisę:

1)

įpareigoti pensijų kaupimo bendrovę perduoti teises ir pareigas, atsirandančias

iš pensijų kaupimo sutarčių;

2)

įpareigoti pensijų kaupimo bendrovę pakeisti depozitoriumą;

3)

Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo nustatyta tvarka apriboti arba

uždrausti pensijų turto investicijas, arba kitaip apriboti disponavimo pensijų

turtu teises.

3.

Priežiūros institucijos teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai

informaciją apie pensijų kaupimo bendrovių veiklos rezultatus, šiame

straipsnyje nurodytų poveikio priemonių, susijusių su teisės verstis pensijų

kaupimo veikla apribojimu, taikymą pensijų kaupimo bendrovėms ir kitą

informaciją, nustatytą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei priežiūros

institucijos susitarime dėl pasikeitimo informacija. VSDF valdybai priežiūros

institucijos teikia informaciją apie pensijų kaupimo bendrovių rekvizitus,

pensijų kaupimo bendrovėms išduotas licencijas pensijų kaupimo veiklai,

poveikio priemonių, susijusių su teisės verstis pensijų kaupimo veikla

apribojimu, taikymą, pensijų kaupimo bendrovės reorganizavimą, pertvarkymą,

likvidavimą, bankrotą, teisių ir pareigų, atsirandančių iš pensijų kaupimo

sutarčių, perdavimą kitai pensijų kaupimo bendrovei bei kitą su pensijų kaupimo

veikla susijusią informaciją, būtiną administruojant dalyvių registrą. Duomenų

teikimo tvarka ir terminai nustatomi priežiūros institucijų ir VSDF valdybos

susitarime dėl pasikeitimo informacija.

4.

VSDF valdyba teikia priežiūros institucijoms informaciją apie konkrečios

pensijų kaupimo bendrovės valdomų pensijų fondų dalyvius, į pensijų fondo

sąskaitą pervestas pinigines lėšas ir kitus duomenis, reikalingus priežiūros

institucijoms. Duomenų teikimo tvarka ir terminai nustatomi šio straipsnio 3

dalyje nurodytame susitarime.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2254,

2004-06-01, Žin., 2004, Nr. 96-3521 (2004-06-19)

3 straipsnis papildomas nauja 19 dalimi, buvusios 19, 20 ir 21 dalys

laikomos atitinkamai 20, 21 ir 22 dalimis nuo 2007 m. liepos 1 d.:

19.

pensijų fondo lyginamasis indeksas – pensijų

kaupimo bendrovės pasirinktas rodiklis, su kurio kintančia reikšme lyginama

pensijų fondo investicijų portfelio investicijų grąža.

20.

Priežiūros institucija:

1) pagal

Draudimo įstatymą draudimo įmonių veiklos priežiūrą vykdanti institucija

(toliau – draudimo priežiūros institucija);

2) Vertybinių

popierių komisija, atliekanti valdymo įmonių priežiūrą.

21.

Senatvės

pensijos amžius – kaip ši sąvoka apibrėžta Valstybinių socialinio draudimo

pensijų įstatyme.

22.

Valstybinio

socialinio draudimo įmokos dalies kaupimas (toliau – pensijų kaupimas)

– kaip ši sąvoka apibrėžta Pensijų sistemos reformos įstatyme.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2254,

2004-06-01, Žin., 2004, Nr. 96-3521 (2004-06-19)

Nr. X-972, 2006-12-12,

Žin., 2006, Nr. 144-5462 (2006-12-30)

ANTRASIS

SKIRSNIS

DALYVAVIMAS

PENSIJŲ KAUPIME

4 straipsnio redakcija iki 2007 m. liepos 1 d.:

7 straipsnis papildomas 4 dalimi nuo 2007 m. liepos

1 d.:

4.

Pensijų

kaupimo bendrovė, pateikdama artimiausią Papildomo savanoriško pensijų kaupimo

įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą, privalo informuoti dalyvį,

kuriam iki senatvės pensijos amžiaus yra likę mažiau negu 7 metai, apie

galimybę kaupti pensiją konservatyvaus investavimo pensijų fonde. Kartu su šia

informacija turi būti pateikiama:

1) išsami

informacija apie galimą riziką dalyvaujant kitos rūšies negu konservatyvaus

investavimo pensijų fonde ir pensijų fondo, kurio dalyvis yra šios dalies

pirmame sakinyje nurodytas asmuo, bei konservatyvaus investavimo pensijų fondo

investavimo rizikos palyginimas;

2) informacija,

kur galima gauti konservatyvaus investavimo pensijų fondo taisykles arba su

jomis susipažinti.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2254, 2004-06-01,

Žin., 2004, Nr. 96-3521 (2004-06-19)

Nr. X-972, 2006-12-12,

Žin., 2006, Nr. 144-5462 (2006-12-30)

8

straipsnis. Dalyvio perėjimas į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų

fondą

1.

Dalyvis turi

teisę praėjus 3 metams nuo pirmosios pensijų kaupimo sutarties įsigaliojimo

pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą. Perėjimas

neribojamas pensijų kaupimo bendrovės reorganizavimo, bankroto ir likvidavimo

atveju.

2.

Dalyvis,

norintis pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą, turi

sudaryti naują pensijų kaupimo sutartį su kita pensijų kaupimo bendrove ir per

14 kalendorinių dienų nuo naujos sutarties sudarymo pateikti ją pensijų kaupimo

bendrovei, kurios valdomame pensijų fonde jis kaupia pensijų įmokas, kartu su

prašymu nutraukti pensijų kaupimo sutartį. Pensijų kaupimo bendrovė, su kuria

dalyvis sudarė naują pensijų kaupimo sutartį, suderinusi informacijos pateikimo

tvarką su VSDF valdyba, elektroniniu būdu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo

sutarties sudarymo pateikia VSDF valdybai sutarčiai įregistruoti reikiamus

duomenis. Pensijų kaupimo bendrovė, gavusi dalyvio prašymą nutraukti pensijų

kaupimo sutartį ir nustačiusi dalyvio tapatybę, per pensijų fondo, iš kurio

pereina dalyvis, taisyklėse nurodytą įspėjimo apie pensijų kaupimo sutarties

nutraukimą laikotarpį, bet ne ilgesnį kaip 14 kalendorinių dienų, turi,

suderinusi informacijos pateikimo tvarką su VSDF valdyba, elektroniniu būdu informuoti

apie tai VSDF valdybą.

3.

Pereinant į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą, naujai

sudaryta pensijų kaupimo sutartis įsigalioja nuo jos ir pranešimo apie

ankstesnės pensijų kaupimo sutarties nutraukimą įregistravimo sutarčių registre.

Padariusi atitinkamus įrašus sutarčių registre, VSDF valdyba, suderinusi

informacijos pateikimo tvarką su pensijų kaupimo bendrovėmis, elektroniniu būdu

apie tai per 3 darbo dienas informuoja abi pensijų kaupimo bendroves,

nurodydama, į kokį (iš kokio) pensijų fondą (fondo) pereina dalyvis.

Atsisakiusi registruoti naują pensijų kaupimo sutartį arba prašymą

nutraukti pensijų kaupimo sutartį, VSDF valdyba apie tai per 3 darbo dienas

informuoja pensijų kaupimo bendrovę, nurodydama atsisakymo priežastį.

4.

Pensijų kaupimo bendrovei, kurios valdomo pensijų

fondo dalyvis pareiškia norą pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą

pensijų fondą, jos akcininkams ir kitiems asmenims draudžiama tiesiogiai ar

netiesiogiai riboti šią dalyvio teisę.

5.

Dalyvio perėjimas iš vienos pensijų kaupimo

bendrovės valdomo pensijų fondo į kitos bendrovės valdomą pensijų fondą turi

vykti pagal sąlygas, numatytas pensijų fondo, iš kurio jis pereina, taisyklėse

ir pensijų fondo, į kurį pereina, taisyklėse. Dalyvis turi teisę bent kartą per

kalendorinius metus pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų

fondą padengdamas tik pensijų kaupimo bendrovės, iš kurios valdomo pensijų

fondo pereinama, išlaidas, susijusias su asmens perėjimu į kitos pensijų

kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą, nurodytas šio Įstatymo 14 straipsnio 4

dalyje, jeigu tai yra numatyta atitinkamo pensijų fondo taisyklėse.

6.

Jei dalyvis pereina į kitos pensijų kaupimo

bendrovės valdomą pensijų fondą daugiau kaip vieną kartą per kalendorinius metus,

už jo perėjimą gali būti daromi atskaitymai lėšas pervedančios pensijų kaupimo

bendrovės naudai, nurodyti šio Įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje, jeigu tai yra

numatyta atitinkamo pensijų fondo taisyklėse. Atskaitoma gali būti iš dalyviui

priklausančių piniginių lėšų, pervedamų į kitą pensijų fondą, arba kitais

būdais, nustatytais pensijų fondo taisyklėse.

7.

Jei pensijų kaupimo bendrovė su jos valdomu pensijų

fondu susijusias teises ir pareigas, atsirandančias iš pensijų kaupimo

sutarčių, ketina perduoti kitai pensijų kaupimo bendrovei arba pensijų fondas

panaikinamas dėl pensijų kaupimo bendrovės bankroto ar likvidavimo, tai šios

pensijų kaupimo bendrovės valdomo pensijų fondo dalyviai per 3 mėnesius nuo

atitinkamo sprendimo priėmimo turi teisę pereiti į kitą jų pasirinktą pensijų

fondą be 14 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytų atskaitymų. Jei per šioje dalyje

nurodytą laikotarpį dalyviai nesudarė pensijų kaupimo sutarčių su kita pensijų

kaupimo bendrove, bendro priežiūros institucijų teisės akto nustatyta tvarka

tokie dalyviai bei jiems priklausančios lėšos perkeliami į kitos pensijų

kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą nedarant šio Įstatymo 14 straipsnio 4

ir 5 dalyse nustatytų atskaitymų.

8.

Tuo atveju, kai pensijų kaupimo bendrovė teises ir

pareigas, atsirandančias iš pensijų kaupimo sutarčių, perduoda kitai pensijų

kaupimo bendrovei ne dėl priežasčių, susijusių su pensijų kaupimo bendrovės

bankrotu ar likvidavimu, ir jei naujoji pensijų kaupimo bendrovė perima visas

teises ir pareigas (dalyvių padėtis nebloginama), dalyviams, neturintiems

teisės pereiti į kitą pensijų kaupimo bendrovę dėl to, kad nepraėjo 3 metai nuo

pirmos pensijų kaupimo sutarties įsigaliojimo, šio straipsnio 7 dalyje numatyta

teisė pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą

netaikoma.

9.

VSDF valdyba, suderinusi informacijos pateikimo

tvarką su pensijų kaupimo bendrovėmis, informuoja kiekvieną pensijų kaupimo

bendrovę apie visų pensijų kaupimo bendrovių valdomų pensijų fondų piniginių

lėšų sąskaitų bankuose rekvizitus. Pensijų kaupimo bendrovė pateikia VSDF

valdybai informaciją apie jos valdomų pensijų fondų sąskaitų bankuose

rekvizitus (banko pavadinimas, filialo pavadinimas, banko kodas, sąskaitos

numeris) ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo sąskaitos atidarymo banke ar

sąskaitos rekvizitų pakeitimo.

10.

Pensijų

kaupimo bendrovė, iš kurios pereina valdomo pensijų fondo dalyvis, gavusi VSDF

valdybos pranešimą apie pensijų kaupimo sutarties su to pensijų fondo pensijų

kaupimo bendrove nutraukimą ir naujos pensijų kaupimo sutarties įsigaliojimą,

per 3 darbo dienas perveda dalyviui priklausančias pinigines lėšas į

priimančiosios pensijų kaupimo bendrovės valdomo pensijų fondo piniginių lėšų

sąskaitą. Pensijų kaupimo bendrovė, į kurios valdomą pensijų fondą dalyvis pereina,

kai į šio pensijų fondo sąskaitą patenka perėjusio dalyvio piniginės lėšos,

informuoja dalyvį apie jo pensijų sąskaitoje įrašyto pensijų turto dydį.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2254,

2004-06-01, Žin., 2004, Nr. 96-3521 (2004-06-19)

Nr. X-972, 2006-12-12,

Žin., 2006, Nr. 144-5462 (2006-12-30)

Šio įstatymo 2 straipsnis ir 3

straipsnio 2 dalis įsigalioja 2011 m. sausio 1 d.

*** Pabaiga ***

Redagavo Aušrinė Trapinskienė

(2010-04-06)

autrap@lrs.lt

1 straipsnis.

Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas

nustato valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo (toliau – pensijų

kaupimas) ir pensijų išmokų mokėjimo organizavimo sąlygas ir tvarką Lietuvos

Respublikoje.

2

straipsnis. Kitų įstatymų taikymas

Reglamentuojant šio įstatymo nustatytus

pensijų kaupimo ir pensijų išmokų mokėjimo santykius, Lietuvos Respublikos

papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymas (toliau – Papildomo savanoriško

pensijų kaupimo įstatymas), Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas (toliau –

Draudimo įstatymas) ir kiti įstatymai taikomi tiek, kiek šis įstatymas

nenustato kitaip.

3

straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1.

Apdraustasis

– kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo

įstatyme (toliau – Valstybinio socialinio draudimo įstatymas).

2.

Apskaitos

vienetas – kaip ši sąvoka apibrėžta Papildomo savanoriško pensijų kaupimo

įstatyme.

3.

Dalyvavimas

pensijų kaupime – valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimas,

kaip nustatyta Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatyme (toliau

– Pensijų sistemos reformos įstatymas), šio įstatymo nustatyta tvarka sudarius

ir įregistravus pensijų kaupimo sutartį.

4.

Dalyvis

– kaip ši sąvoka apibrėžta Pensijų sistemos reformos įstatyme.

5.

Draudėjas

– kaip ši sąvoka apibrėžta Valstybinio socialinio draudimo įstatyme.

6.

Gyvybės

draudimo įmonė (toliau – draudimo įmonė) – įmonė, įsteigta ir

veikianti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių ir Draudimo įstatymų nustatyta

tvarka.

7.

Kaupiamoji

pensijų įmoka (toliau – pensijų įmoka) – kaip ši sąvoka apibrėžta

Pensijų sistemos reformos įstatyme.

8.

Kolektyvinio

investavimo subjektas – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos

kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme.

9.

Pensijų

anuitetas – kaip ši sąvoka apibrėžta Pensijų sistemos reformos įstatyme.

10.

Pensijų

fondas – fiziniams asmenims, pagal Pensijų sistemos reformos įstatymą

dalyvaujantiems pensijų kaupime, bendrosios dalinės nuosavybės teise

priklausantis pensijų turtas, kurio valdymas perduotas pensijų kaupimo

bendrovei ir kuris investuojamas pagal to pensijų fondo taisykles.

11.

Pensijų

fondo taisyklės – kaip ši sąvoka apibrėžta Papildomo savanoriško pensijų

kaupimo įstatyme.

12.

Pensijų

fondų valdymo įmonė (toliau – valdymo įmonė) – kaip ši sąvoka

apibrėžta Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme.

13.

Pensijų

kaupimo bendrovė – valdymo įmonė ar draudimo įmonė, turinti priežiūros

institucijos išduotą licenciją ar leidimą Lietuvos Respublikos teritorijoje užsiimti

šio įstatymo nustatyta pensijų kaupimo veikla.

14.

Pensijų

kaupimo sutartis – kaip ši sąvoka apibrėžta Pensijų sistemos reformos

įstatyme.

15.

Pensijų

sąskaita – kaip ši sąvoka apibrėžta Pensijų sistemos reformos įstatyme.

16.

Pensijų

skaičiuoklė – kompiuterio programa, skirta suskaičiuoti dalyvio būsimosios

valstybinės socialinio draudimo pensijos dalies ir anuiteto, numatyto šio

įstatymo 23 straipsnyje, dydžius pagal dalyvio pasirenkamus ekonominius

rodiklius.

17.

Pensijų

turtas – kaip ši sąvoka apibrėžta Pensijų sistemos reformos įstatyme.

18.

Perėjimas

į kitą pensijų fondą – pensijų kaupimo sutarties nutraukimas ir naujos

pensijų kaupimo sutarties sudarymas dėl pensijų kaupimo kitame pensijų fonde.

19.

pensijų fondo lyginamasis indeksas –

pensijų kaupimo bendrovės pasirinktas rodiklis, su kurio kintančia reikšme

lyginama pensijų fondo investicijų portfelio investicijų grąža.

20.

Priežiūros institucija – Lietuvos bankas, šio ir kitų įstatymų nustatyta

tvarka vykdantis valdymo įmonių ir draudimo įmonių veiklos priežiūros

funkcijas.

21.

Senatvės

pensijos amžius – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybinių

socialinio draudimo pensijų įstatyme.

22.

Valstybė

narė – Europos Sąjungos valstybė narė arba Europos ekonominės erdvės

valstybė.

23.

Valstybinio

socialinio draudimo įmokos dalies kaupimas (toliau – pensijų kaupimas)

– kaip ši sąvoka apibrėžta Pensijų sistemos reformos įstatyme.

ANTRASIS

SKIRSNIS

DALYVAVIMAS

PENSIJŲ KAUPIME

8 straipsnis. Dalyvio perėjimas į kitos pensijų

kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą

1.

Dalyvis turi

teisę praėjus 3 metams nuo pirmosios pensijų kaupimo sutarties įsigaliojimo

pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą. Perėjimas

neribojamas pensijų kaupimo bendrovės reorganizavimo, bankroto ir likvidavimo

atveju.

2.

Dalyvis,

norintis pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą, turi

sudaryti naują pensijų kaupimo sutartį su kita pensijų kaupimo bendrove ir per

14 kalendorinių dienų nuo naujos sutarties sudarymo pateikti ją pensijų kaupimo

bendrovei, kurios valdomame pensijų fonde jis kaupia pensijų įmokas, kartu su

prašymu nutraukti pensijų kaupimo sutartį. Pensijų kaupimo bendrovė, su kuria

dalyvis sudarė naują pensijų kaupimo sutartį, suderinusi informacijos pateikimo

tvarką su VSDF valdyba, elektroniniu būdu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo

sutarties sudarymo pateikia VSDF valdybai sutarčiai įregistruoti reikiamus

duomenis. Pensijų kaupimo bendrovė, gavusi dalyvio prašymą nutraukti pensijų

kaupimo sutartį ir nustačiusi dalyvio tapatybę, per pensijų fondo, iš kurio

pereina dalyvis, taisyklėse nurodytą įspėjimo apie pensijų kaupimo sutarties

nutraukimą laikotarpį, bet ne ilgesnį kaip 14 kalendorinių dienų, turi,

suderinusi informacijos pateikimo tvarką su VSDF valdyba, elektroniniu būdu

informuoti apie tai VSDF valdybą.

3.

Pereinant į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą

pensijų fondą, naujai sudaryta pensijų kaupimo sutartis įsigalioja nuo jos ir

pranešimo apie ankstesnės pensijų kaupimo sutarties nutraukimą įregistravimo

Sutarčių registre. Padariusi atitinkamus įrašus Sutarčių registre, VSDF

valdyba, suderinusi informacijos pateikimo tvarką su pensijų kaupimo

bendrovėmis, elektroniniu būdu apie tai per 3 darbo dienas informuoja abi

pensijų kaupimo bendroves, nurodydama, į kokį (iš kokio) pensijų fondą (fondo)

pereina dalyvis. Atsisakiusi registruoti naują pensijų kaupimo sutartį arba

prašymą nutraukti pensijų kaupimo sutartį, VSDF valdyba apie tai per 3 darbo

dienas informuoja pensijų kaupimo bendrovę, nurodydama atsisakymo priežastį.

4.

Pensijų kaupimo bendrovei, kurios

valdomo pensijų fondo dalyvis pareiškia norą pereiti į kitos pensijų kaupimo

bendrovės valdomą pensijų fondą, jos akcininkams ir kitiems asmenims draudžiama

tiesiogiai ar netiesiogiai riboti šią dalyvio teisę.

5.

Dalyvio perėjimas iš vienos pensijų

kaupimo bendrovės valdomo pensijų fondo į kitos bendrovės valdomą pensijų fondą

turi vykti pagal sąlygas, numatytas pensijų fondo, iš kurio jis pereina,

taisyklėse ir pensijų fondo, į kurį pereina, taisyklėse. Dalyvis turi teisę

bent kartą per kalendorinius metus pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės

valdomą pensijų fondą padengdamas tik pensijų kaupimo bendrovės, iš kurios

valdomo pensijų fondo pereinama, išlaidas, susijusias su asmens perėjimu į kitos

pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą, nurodytas šio įstatymo 15

straipsnio 4 dalyje, jeigu tai yra numatyta atitinkamo pensijų fondo

taisyklėse.

6.

Jeigu dalyvis pereina į kitos pensijų

kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą daugiau kaip vieną kartą per

kalendorinius metus, už jo perėjimą gali būti daromi atskaitymai lėšas

pervedančios pensijų kaupimo bendrovės naudai, nurodyti šio įstatymo 15

straipsnio 5 dalyje, jeigu tai yra numatyta atitinkamo pensijų fondo

taisyklėse. Atskaitoma gali būti iš dalyviui priklausančių piniginių lėšų,

pervedamų į kitą pensijų fondą, arba kitais būdais, nustatytais pensijų fondo

taisyklėse.

7.

Jeigu pensijų kaupimo bendrovė su jos

valdomu pensijų fondu susijusias teises ir pareigas, atsirandančias iš pensijų

kaupimo sutarčių, ketina perduoti kitai pensijų kaupimo bendrovei arba pensijų

fondas panaikinamas dėl pensijų kaupimo bendrovės bankroto ar likvidavimo, šios

pensijų kaupimo bendrovės valdomo pensijų fondo dalyviai per 3 mėnesius nuo

atitinkamo sprendimo priėmimo turi teisę pereiti į kitą jų pasirinktą pensijų

fondą be 15 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytų atskaitymų. Jei per šioje dalyje

nurodytą laikotarpį dalyviai nesudarė pensijų kaupimo sutarčių su kita pensijų

kaupimo bendrove, priežiūros institucijos teisės akto nustatyta tvarka tokie

dalyviai ir jiems priklausančios lėšos perkeliami į kitos pensijų kaupimo

bendrovės valdomą pensijų fondą nedarant šio įstatymo 15 straipsnio 4 ir 5

dalyse nustatytų atskaitymų.

8.

Tuo atveju, kai pensijų kaupimo bendrovė

teises ir pareigas, atsirandančias iš pensijų kaupimo sutarčių, perduoda kitai

pensijų kaupimo bendrovei ne dėl priežasčių, susijusių su pensijų kaupimo

bendrovės bankrotu ar likvidavimu, ir jei naujoji pensijų kaupimo bendrovė

perima visas teises ir pareigas (dalyvių padėtis nebloginama), dalyviams,

neturintiems teisės pereiti į kitą pensijų kaupimo bendrovę dėl to, kad

nepraėjo 3 metai nuo pirmosios pensijų kaupimo sutarties įsigaliojimo, šio

straipsnio 7 dalyje numatyta teisė pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės

valdomą pensijų fondą netaikoma.

9.

VSDF valdyba, suderinusi informacijos

pateikimo tvarką su pensijų kaupimo bendrovėmis, informuoja kiekvieną pensijų

kaupimo bendrovę apie visų pensijų kaupimo bendrovių valdomų pensijų fondų

piniginių lėšų sąskaitų bankuose rekvizitus. Pensijų kaupimo bendrovė pateikia

VSDF valdybai informaciją apie jos valdomų pensijų fondų sąskaitų bankuose

rekvizitus (banko pavadinimas, filialo pavadinimas, banko kodas, sąskaitos

numeris) ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo sąskaitos atidarymo banke ar

sąskaitos rekvizitų pakeitimo.

10.

Pensijų

kaupimo bendrovė, iš kurios pereina valdomo pensijų fondo dalyvis, gavusi VSDF

valdybos pranešimą apie pensijų kaupimo sutarties su to pensijų fondo pensijų

kaupimo bendrove nutraukimą ir naujos pensijų kaupimo sutarties įsigaliojimą,

per 3 darbo dienas perveda dalyviui priklausančias pinigines lėšas į

priimančiosios pensijų kaupimo bendrovės valdomo pensijų fondo piniginių lėšų

sąskaitą. Pensijų kaupimo bendrovė, į kurios valdomą pensijų fondą dalyvis

pereina, kai į šio pensijų fondo sąskaitą patenka perėjusio dalyvio piniginės

lėšos, informuoja dalyvį apie jo pensijų sąskaitoje įrašyto pensijų turto dydį.

Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnis (išskyrus 1 dalies

11 punktą), 9, 12 (išskyrus 1 dalies 2 ir 3 punktus), 13

straipsniai, 21, 22, 29 (išskyrus 1–6 dalis), 32, 33 ir 34

straipsniai, ketvirtasis, penktasis ir šeštasis skirsniai (išskyrus 51

straipsnį, 55 straipsnio 1, 5, 6 ir 7 dalis).

205 straipsnis.

2.

Priežiūros institucija, be kituose įstatymuose nustatytų poveikio priemonių,

turi teisę:

1)

įpareigoti pensijų kaupimo bendrovę perduoti teises ir pareigas, atsirandančias

iš pensijų kaupimo sutarčių;

2)

įpareigoti pensijų kaupimo bendrovę pakeisti depozitoriumą;

3)

Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo nustatyta tvarka apriboti arba

uždrausti pensijų turto investicijas arba kitaip apriboti disponavimo pensijų

turtu teises.

3.

Priežiūros institucija turi

teisę taikyti valdymo įmonėms Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme

numatytas poveikio priemones. Draudimo įmonėms, vykdančioms pensijų kaupimo

veiklą, priežiūros institucija turi teisę taikyti Draudimo įstatyme nustatytas

poveikio priemones. Taikydama poveikio priemones, priežiūros institucija

vadovaujasi Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymu ir Draudimo įstatymu

tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip.

4.

Priežiūros

institucija teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai informaciją apie

pensijų kaupimo bendrovių veiklos rezultatus, šiame straipsnyje nurodytų

poveikio priemonių, susijusių su teisės užsiimti pensijų kaupimo veikla

apribojimu, taikymą pensijų kaupimo bendrovėms ir kitą informaciją, nustatytą

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei priežiūros institucijos

susitarime dėl pasikeitimo informacija. VSDF valdybai priežiūros institucija

teikia informaciją apie pensijų kaupimo bendrovių rekvizitus, pensijų kaupimo

bendrovėms išduotas pensijų kaupimo veiklos licencijas, poveikio priemonių,

susijusių su teisės užsiimti pensijų kaupimo veikla apribojimu, taikymą,

pensijų kaupimo bendrovės reorganizavimą, pertvarkymą, likvidavimą, bankrotą,

teisių ir pareigų, atsirandančių iš pensijų kaupimo sutarčių, perdavimą kitai

pensijų kaupimo bendrovei ir kitą su pensijų kaupimo veikla susijusią

informaciją, būtiną tvarkant Sutarčių registrą. Duomenų teikimo tvarka ir

terminai nustatomi priežiūros institucijos ir VSDF valdybos susitarime dėl

pasikeitimo informacija.

5.

VSDF valdyba teikia priežiūros institucijai informaciją apie konkrečios pensijų

kaupimo bendrovės valdomų pensijų fondų dalyvius, į pensijų fondo sąskaitą

pervestas pinigines lėšas ir kitus duomenis, reikalingus priežiūros

institucijai. Duomenų teikimo tvarka ir terminai nustatomi šio straipsnio 4

dalyje nurodytame susitarime.

31 straipsnis.

Pensijų kaupimo bendrovių atsakomybė

1.

Už šio bei

kitų įstatymų ir teisės aktų, reglamentuojančių pensijų kaupimą, pažeidimus

pensijų kaupimo bendrovės atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta

tvarka.

2.

Asmenys turi teisę apskųsti priežiūros institucijai pensijų kaupimo bendrovių

veiksmus.

32

straipsnis. Atsakomybė įmokų mokėjimo vėlavimo atveju

1.

VSDF valdyba

pensijų kaupimo bendrovių valdomiems pensijų fondams moka delspinigius už

lėšas, pervestas joms pavėluotai dėl savo kaltės. Delspinigių dydį ir

skaičiavimo tvarką nustato Valstybinio socialinio draudimo įstatymas.

Priskaičiuotus delspinigius pensijų kaupimo bendrovės paskirsto savo valdomų

pensijų fondų dalyviams, už kuriuos laiku nebuvo sumokėtos pensijų įmokos.

2.

Draudėjų

atsakomybę už pavėluotai pervestas lėšas ar neteisėtai sumažintų įmokų mokėjimą

nustato įstatymai.

3.

Pensijų įmokų mokėjimo pensijų kaupimo bendrovėms nutraukimas ar kiti mokėjimo

pažeidimai negali būti pagrindas nutraukti pensijų kaupimo sutartį ar apriboti

dalyvių nuosavybės ar kitas teises.

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           ROLANDAS

PAKSAS

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-2254,

2004-06-01, Žin., 2004, Nr. 96-3521 (2004-06-19)

PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO 3, 4, 5,

6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 15, 19, 20, 22, 28, 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-2541,

2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6301 (2004-11-26)

PENSIJŲ SISTEMOS REFORMOS

ĮSTATYMO, PAPILDOMO SAVANORIŠKO PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO, PENSIJŲ KAUPIMO

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.

3.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-208, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2554 (2005-06-07)

NEĮGALIŲJŲ SOCIALINĖS

INTEGRACIJOS ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO, MOKSLININKŲ VALSTYBINIŲ

PENSIJŲ LAIKINOJO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO SENATVĖS PENSIJŲ

IŠANKSTINIO MOKĖJIMO ĮSTATYMO, TEISĖJŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO, PENSIJŲ

KAUPIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARŲ STATUSO ĮSTATYMO

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas, išskyrus antrojo skirsnio 3 straipsnį, įsigalioja nuo 2005 m. liepos 1 d.

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-374,

2005-10-18, Žin., 2005, Nr. 127-4535 (2005-10-27)

PENSIJŲ

KAUPIMO ĮSTATYMO 21, 22 IR 23 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-972, 2006-12-12,

Žin., 2006, Nr. 144-5462 (2006-12-30)

PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO 3, 4, 6,

7, 8, 10, 12, 13, 15, 17, 19, 20, 24, 28 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI

ĮSTATYMO PAPILDYMO 13(1) IR 18(1) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus 3 straipsnio 1

dalį, 5, 7, 8, 11, 12, 13, 14, 15 ir 18 straipsnius, įsigalioja nuo 2007 m. liepos 1 d.

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija

iki 2007 m. liepos 1 d. parengia ir patvirtina pensijų kaupimo sutarčių

registro nuostatus.

Pensijų kaupimo bendrovės iki 2007 m. liepos 1 d. privalo parengti ir priežiūros institucijai pateikti taisykles, nustatančias

pensijų kaupimo bendrovės valdomų pensijų fondų lyginamųjų indeksų pasirinkimo

ir keitimo kriterijus bei tvarką.

Pensijų

kaupimo bendrovės iki 2007 m. liepos 1 d. privalo suderinti jų valdomų pensijų

fondų taisykles su šio įstatymo nuostatomis ir pateikti jas tvirtinti

priežiūros institucijai. Šiuo atveju pensijų fondų taisyklių pakeitimai

įsigalioja praėjus 30 dienų nuo jų patvirtinimo priežiūros institucijoje, bet

27 straipsnis. Valstybinių socialinio draudimo pensijų ir pensijų išmokų santykis

1.

Asmenims, dalyvavusiems pensijų kaupime, valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų dydis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka proporcingai mažinamas.

2.

Už laikotarpį, kai asmenys nedalyvavo pensijų kaupime, valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijų dydis nemažinamas.

3.

Dalyviams, kuriems paskirta ir mokama valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - invalidumo) pensija, sukakus senatvės pensijos amžių, skiriama valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

32 straipsnis. Atsakomybė įmokų mokėjimo vėlavimo atveju

1.

VSDF valdyba pensijų kaupimo bendrovių valdomiems pensijų fondams moka delspinigius už lėšas, pervestas joms pavėluotai dėl savo kaltės. Delspinigių dydį ir skaičiavimo tvarką nustato Valstybinio socialinio draudimo įstatymas. Priskaičiuotus delspinigius pensijų kaupimo bendrovės paskirsto savo valdomų pensijų fondų dalyviams, už kuriuos laiku nebuvo sumokėtos pensijų įmokos.

2.

Draudėjų atsakomybę už pavėluotai pervestas lėšas ar neteisėtai sumažintų įmokų mokėjimą nustato įstatymai.

3.

Pensijų įmokų mokėjimo pensijų kaupimo bendrovėms nutraukimas ar kiti mokėjimo pažeidimai negali būti pagrindas nutraukti pensijų kaupimo sutartį ar apriboti dalyvių nuosavybės ar kitas teises.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           ROLANDAS PAKSAS

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2254, 2004-06-01, Žin., 2004, Nr. 96-3521 (2004-06-19)

PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 15, 19, 20, 22, 28, 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2541, 2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6301 (2004-11-26)

PENSIJŲ SISTEMOS REFORMOS ĮSTATYMO, PAPILDOMO SAVANORIŠKO PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO, PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-208, 2005-05-19, Žin., 2005, Nr. 71-2554 (2005-06-07)

NEĮGALIŲJŲ SOCIALINĖS INTEGRACIJOS ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO, MOKSLININKŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ LAIKINOJO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO SENATVĖS PENSIJŲ IŠANKSTINIO MOKĖJIMO ĮSTATYMO, TEISĖJŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO, PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARŲ STATUSO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus antrojo skirsnio 3 straipsnį, įsigalioja nuo 2005 m. liepos 1 d.

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-374, 2005-10-18, Žin., 2005, Nr. 127-4535 (2005-10-27)

PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO 21, 22 IR 23 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-972, 2006-12-12, Žin., 2006, Nr. 144-5462 (2006-12-30)

PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO 3, 4, 6, 7, 8, 10, 12, 13, 15, 17, 19, 20, 24, 28 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 13(1) IR 18(1) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus 3 straipsnio 1 dalį, 5, 7, 8, 11, 12, 13, 14, 15 ir 18 straipsnius, įsigalioja nuo 2007 m. liepos 1 d.

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2007 m. liepos 1 d. parengia ir patvirtina pensijų kaupimo sutarčių registro nuostatus.

Pensijų kaupimo bendrovės iki 2007 m. liepos 1 d. privalo parengti ir priežiūros institucijai pateikti taisykles, nustatančias pensijų kaupimo bendrovės valdomų pensijų fondų lyginamųjų indeksų pasirinkimo ir keitimo kriterijus bei tvarką.

33 straipsnis. Pensijų anuiteto įsigijimas ir mokėjimas

1.

Dalyvis, kuriam pagal šio įstatymo 29 straipsnio 5 dalį pensijų anuiteto įsigijimas yra privalomas arba kuris pensijų anuitetą įsigyja savo iniciatyva pagal šio įstatymo 29 straipsnio 7 dalį, su pensijų anuiteto mokėtoju sudaro pensijų anuiteto sutartį. Pensijų anuitetas mokamas šios sutarties, apmokėtos vienkartine įmoka iš dalyvio vardu pensijų fonde sukaupto pensijų turto, pagrindu. Šią vienkartinę įmoką pensijų anuiteto mokėtojui perveda pensijų kaupimo bendrovė su dalyviu sudarytos pensijų išmokos sutarties pagrindu.

2.

Dalyvis, kuriam pensijų anuiteto įsigijimas yra privalomas arba kuris pensijų anuitetą įsigyja savo iniciatyva šio įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nustatytu atveju, turi teisę pasirinkti vieną iš šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodytų pensijų anuiteto rūšių.

3.

Pensijų anuiteto mokėtojui mutatis mutandis taikomi Draudimo įstatymo reikalavimai, reglamentuojantys aktuarinę funkciją, techninius atidėjinius, jų skaičiavimą, turto, dengiančio techninius atidėjinius, investavimą. Priežiūros institucija nustato draudimo techninių atidėjinių skaičiavimo, atsižvelgiant į įsipareigojimus pagal pensijų anuitetų sutartis, tvarką ir metodiką. Turtas, dengiantis techninius atidėjinius, turi būti atskirtas, valdomas ir saugomas atskirai nuo kito pensijų anuiteto mokėtojo turto ir gali būti naudojamas tik įsipareigojimams pagal pensijų anuiteto sutartis vykdyti. Priežiūros institucija mutatis mutandis vykdo šių reikalavimų laikymosi priežiūrą Draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

4.

Pensijų anuiteto mokėtojui draudžiama atsisakyti sudaryti ar kitaip vengti sudaryti pensijų anuiteto sutartį su dalyviu, šio įstatymo nustatyta tvarka įgijusiu teisę į pensijų išmoką. Sudarant pensijų anuiteto sutartį, draudžiama bet kokia forma reikalauti dalyvio sveikatos patikrinimo duomenų ir juos naudoti.

5.

Pensijų anuiteto sutartys sudaromos vadovaujantis šiuo įstatymu, Civiliniu kodeksu, Draudimo įstatymu ir priežiūros institucijos patvirtintomis standartinėmis pensijų anuitetų draudimo taisyklėmis.

6.

Pensijų anuiteto mokėtojas, su kuriuo dalyvis sudarė pensijų anuiteto sutartį, apie sutarties sudarymą ne vėliau kaip per vieną darbo dieną raštu (ar, tarpusavyje suderinus informacijos pateikimo tvarką, elektroniniu būdu) turi pranešti pensijų kaupimo bendrovei, kurios valdomame pensijų fonde yra sukauptas dalyvio pensijų turtas. Pensijų kaupimo bendrovė, gavusi pranešimą apie pensijų anuiteto sutarties sudarymą, pensijų išmokos sutartyje nustatyta tvarka perveda dalyviui priklausančias lėšas (ar jų dalį) kaip vienkartinę įmoką į pensijų anuiteto mokėtojo nurodytą sąskaitą.

7.

Pensijų anuitetas mokamas buvusiam dalyviui ne rečiau kaip vieną kartą per 3 mėnesius iki gyvos galvos. Pensijų anuitetas pervedamas į pensijų anuiteto sutartyje nurodytą asmeninę pensijų išmokos gavėjo sąskaitą kredito ar mokėjimo įstaigoje.

8.

Pensijų anuitetas pradedamas mokėti pensijų anuiteto sutartyje nurodytą dieną. Pensijų anuiteto sutarties vykdymą prižiūri priežiūros institucija.

9.

Pensijų anuiteto sutarčiai mutatis mutandis taikomos Draudimo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios draudimo sutarties nutraukimą lengvatinėmis sąlygomis.

34 straipsnis. Pensijų anuiteto rūšies pasirinkimas

1.

Dalyvis pateikia pensijų anuiteto mokėtojui duomenis, reikalingus pensijų anuiteto rūšiai pasirinkti ir pensijų anuiteto dydžiui apskaičiuoti. Teiktinų duomenų turinį, jų pateikimo formą ir sąlygas nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

2.

Pensijų anuiteto mokėtojas per 3 darbo dienas nuo informacijos apie dalyvio ketinimą įsigyti pensijų anuitetą gavimo dienos dalyvio nurodytu būdu ir adresu pateikia pasiūlymą dėl dalyviui mokėtino pensijų anuiteto dydžio pagal kiekvieną pensijų anuiteto rūšį, taip pat nurodo datą, iki kurios pasiūlymas galioja. Pasiūlymo galiojimo terminas yra 30 kalendorinių dienų. Pensijų anuiteto mokėtojo pasiūlymų, teikiamų dalyviams, ketinantiems įsigyti pensijų anuitetą, turinį, formą ir jų pateikimo sąlygas nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

3.

Dalyvis, gavęs šiame straipsnyje nurodytą pensijų anuiteto mokėtojo pasiūlymą, turi pasirinkti pensijų anuiteto rūšį ir iki pasiūlymo galiojimo laikotarpio pabaigos kreiptis į pensijų anuiteto mokėtoją dėl pensijų anuiteto sutarties sudarymo.

4.

Dalyvis, per numatytą pasiūlymo galiojimo terminą nesudaręs pensijų anuiteto sutarties arba sudarytą pensijų anuiteto sutartį nutraukęs lengvatinėmis sąlygomis Draudimo įstatymo nustatyta tvarka, turi teisę sudaryti sutartį vėliau šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

35 straipsnis. Pensijų išmokos migruojantiems asmenims

Asmenys, išvykstantys nuolat gyventi į kitą valstybę, teisę į pensijų išmokas įgyja šio įstatymo nustatyta tvarka.

VI SKYRIUS

VALSTYBINĖ PRIEŽIŪRA IR ATSAKOMYBĖ UŽ ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS

36 straipsnis. Išieškojimas iš pensijų išmokų

Išieškojimas iš periodinių pensijų išmokų ir pensijų anuiteto vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatų, reglamentuojančių išieškojimą iš skolininko pensijos, nustatyta tvarka. Išieškojimas iš vienkartinės pensijų išmokos vykdomas Civilinio proceso kodekso nuostatų, reglamentuojančių išieškojimą iš skolininko piniginių lėšų, nustatyta tvarka.

37 straipsnis. Apskaita ir atskaitomybė

1.

Pensijų kaupimo bendrovių ir pensijų fondo apskaita tvarkoma ir finansinės ataskaitos sudaromos Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinę apskaitą ir finansinių ataskaitų rinkinio rengimą, nustatyta tvarka.

2.

Depozitoriumas, su kuriuo pensijų kaupimo bendrovė yra sudariusi pensijų fondo turto saugojimo sutartį, privalo pensijų kaupimo bendrovei pateikti visus dokumentus, reikalingus finansinių ataskaitų rinkiniams sudaryti.

38 straipsnis. Priežiūros institucijos teisės ir pareigos

1.

Priežiūros institucija, vykdydama pensijų kaupimo bendrovių, pensijų anuiteto mokėtojo ir depozitoriumų veiklos priežiūrą, turi Lietuvos banko įstatyme, šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas teises ir pareigas.

2.

Priežiūros institucija, be kituose įstatymuose nustatytų poveikio priemonių ir privalomų nurodymų, turi teisę duoti šiuos privalomus nurodymus:

1) įpareigoti pensijų kaupimo bendrovę perduoti pensijų fondų valdymą;

2) įpareigoti pensijų kaupimo bendrovę pakeisti depozitoriumą;

3) Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo nustatyta tvarka apriboti arba uždrausti pensijų turto investicijas arba kitaip apriboti disponavimo pensijų turtu teises.

3.

Priežiūros institucija turi teisę taikyti valdymo įmonėms Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme numatytas poveikio priemones ir privalomus nurodymus. Draudimo įmonėms, vykdančioms pensijų kaupimo veiklą, priežiūros institucija turi teisę taikyti Draudimo įstatyme nustatytas poveikio priemones ir privalomus nurodymus. Poveikio priemonių ir privalomų nurodymų taikymo tvarką nustato Lietuvos banko įstatymas. Taikydama poveikio priemones ir privalomus nurodymus, priežiūros institucija taip pat vadovaujasi Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymu ir Draudimo įstatymu tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip.

4.

Priežiūros institucija teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai informaciją apie pensijų kaupimo bendrovių veiklos rezultatus, šiame straipsnyje nurodytų privalomų nurodymų, susijusių su teisės užsiimti pensijų kaupimo veikla apribojimu, taikymą pensijų kaupimo bendrovėms ir kitą informaciją, nustatytą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei priežiūros institucijos susitarime dėl keitimosi informacija. VSDF valdybai priežiūros institucija teikia informaciją apie pensijų kaupimo bendrovių rekvizitus, pensijų kaupimo bendrovėms išduotas pensijų kaupimo veiklos licencijas, poveikio priemonių, susijusių su teisės užsiimti pensijų kaupimo veikla apribojimu, taikymą, pensijų kaupimo bendrovės reorganizavimą, pertvarkymą, likvidavimą, bankrotą, pensijų fondų valdymo perdavimą kitai pensijų kaupimo bendrovei ir kitą su pensijų kaupimo veikla susijusią informaciją, būtiną tvarkant Dalyvių ir sutarčių registrą. Duomenų teikimo tvarka ir terminai nustatomi priežiūros institucijos ir VSDF valdybos susitarime dėl keitimosi informacija.

5.

VSDF valdyba teikia priežiūros institucijai informaciją apie konkrečios pensijų kaupimo bendrovės valdomų pensijų fondų dalyvius, į pensijų fondo sąskaitą pervestas pinigines lėšas ir kitus duomenis, reikalingus priežiūros institucijai. Duomenų teikimo tvarka ir terminai nustatomi šio straipsnio 4 dalyje nurodytame susitarime.

6.

Priežiūros institucija, vykdydama šiame įstatyme nustatytą pensijų anuiteto mokėtojo priežiūrą, mutatis mutandis turi teises ir pareigas, nustatytas Lietuvos banko įstatymo septintajame skirsnyje, Draudimo įstatymo II skyriaus trečiajame skirsnyje ir VIII skyriuje, kiek jos susijusios su reikalavimų, reglamentuojančių aktuarinę funkciją, techninius atidėjinius, jų skaičiavimą, turto, dengiančio techninius atidėjinius, investavimą, priežiūra.

39 straipsnis. Atsakomybė įmokų mokėjimo vėlavimo atveju

1.

VSDF valdyba pensijų kaupimo bendrovių valdomiems pensijų fondams moka delspinigius už lėšas, pervestas joms pavėluotai dėl savo kaltės. Delspinigių dydį ir skaičiavimo tvarką nustato Valstybinio socialinio draudimo įstatymas. Priskaičiuotus delspinigius pensijų kaupimo bendrovės paskirsto savo valdomų pensijų fondų dalyviams, už kuriuos laiku nebuvo sumokėtos pensijų įmokos.

2.

Draudėjų atsakomybei už ne laiku ir neteisėtai sumažintų pensijų įmokų pervedimą VSDF valdybai mutatis mutandis taikomos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatos dėl ne laiku ir neteisingo socialinio draudimo įmokų mokėjimo.

3.

Pensijų įmokų mokėjimo pensijų kaupimo bendrovėms nutraukimas ar kiti mokėjimo pažeidimai negali būti pagrindas nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime ar apriboti dalyvių nuosavybės ar kitas teises.

40 straipsnis. Asmens duomenų apsauga

VSDF valdyba asmens duomenis pensijų kaupimo bendrovėms teikia tik šio įstatymo įgyvendinimo tikslais. Asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų teisinę apsaugą.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           ROLANDAS PAKSAS

Lietuvos Respublikos

pensijų kaupimo įstatymo

priedas

PENSIJŲ KAUPIMO ĮMOKOS DYDŽIAI

Metai

Pensijų įmokos nuo pensijų fondo dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, dydis, procentais

Iš valstybės biudžeto už pensijų fondo dalyvį mokamos pensijų įmokos dydis, procentais nuo Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio

2019

1,8

0,3

2020

2,1

0,6

2021

2,4

0,9

2022

2,7

1,2

2023 ir vėlesni

3

1,5

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2254, 2004-06-01, Žin., 2004, Nr. 96-3521 (2004-06-19)

PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 15, 19, 20, 22, 28, 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2541, 2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6301 (2004-11-26)

PENSIJŲ SISTEMOS REFORMOS ĮSTATYMO, PAPILDOMO SAVANORIŠKO PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO, PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-208, 2005-05-19, Žin., 2005, Nr. 71-2554 (2005-06-07)

NEĮGALIŲJŲ SOCIALINĖS INTEGRACIJOS ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO, MOKSLININKŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ LAIKINOJO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO SENATVĖS PENSIJŲ IŠANKSTINIO MOKĖJIMO ĮSTATYMO, TEISĖJŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO, PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARŲ STATUSO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus antrojo skirsnio 3 straipsnį, įsigalioja nuo 2005 m. liepos 1 d.

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-374, 2005-10-18, Žin., 2005, Nr. 127-4535 (2005-10-27)

PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO 21, 22 IR 23 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-972, 2006-12-12, Žin., 2006, Nr. 144-5462 (2006-12-30)

PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO 3, 4, 6, 7, 8, 10, 12, 13, 15, 17, 19, 20, 24, 28 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 13(1) IR 18(1) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus 3 straipsnio 1 dalį, 5, 7, 8, 11, 12, 13, 14, 15 ir 18 straipsnius, įsigalioja nuo 2007 m. liepos 1 d.

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2007 m. liepos 1 d. parengia ir patvirtina pensijų kaupimo sutarčių registro nuostatus.

Pensijų kaupimo bendrovės iki 2007 m. liepos 1 d. privalo parengti ir priežiūros institucijai pateikti taisykles, nustatančias pensijų kaupimo bendrovės valdomų pensijų fondų lyginamųjų indeksų pasirinkimo ir keitimo kriterijus bei tvarką.

351 straipsnis. Pensijų anuitetų mokėtojo veiklos tikslas ir funkcijos

1.

Pensijų anuitetų mokėtojo veiklos tikslas – užtikrinti pensijų anuitetų mokėjimą jų gavėjams iki gyvos galvos, siekiant jiems didžiausios naudos ir Pensijų anuitetų fondo lėšas valdant skaidriai, tvariai.

2.

Pensijų anuitetų mokėtojas atlieka šias su pensijų anuitetų mokėjimo veikla susijusias funkcijas:

1) valdo šio įstatymo nustatyta tvarka Pensijų anuitetų fondą – atskirai apskaitomus ir valdomus finansinius ir materialinius išteklius, naudojamus pensijų anuitetų mokėjimo veiklai vykdyti, užtikrina šio fondo lėšų naudojimo teisėtumą, ekonomiškumą ir rezultatyvumą;

2) nustato pensijų anuitetų mokėjimo veiklos strateginius tikslus, priemones jiems pasiekti ir tvirtina pensijų anuitetų mokėjimo veiklos strateginių tikslų pasiekimo vertinimo ir kontrolės procedūras;

3) rengia Pensijų anuitetų fondo biudžeto projektą;

4) tvirtina veiklos planą, apimantį bent septynerių ateinančių metų veiklos rezultatų ir pensijų anuitetų techninių atidėjinių (toliau – techniniai atidėjiniai) padengimo turtu prognozę bei techninių atidėjinių neapibrėžtumo vertinimą;

5) tvirtina pensijų anuiteto dydžio apskaičiavimo metodiką pagal kiekvieną pensijų anuitetų rūšį;

6) tvirtina pensijų anuitetų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašą;

7) tvirtina turto investavimo strategiją ir investavimo politiką;

8) tvirtina rizikos, kylančios vykdant pensijų anuitetų mokėjimo veiklą, valdymo strategiją ir politiką;

9) tvirtina techninių atidėjinių skaičiavimo metodiką;

10) tvirtina pelno paskirstymo pensijų anuitetų gavėjams tvarkos aprašą;

11) priima sprendimą dėl ataskaitiniais metais pensijų anuitetų gavėjams skiriamos pelno dalies;

12) rengia Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme nustatytus metinių ir tarpinių ataskaitų rinkinius;

13) tvirtina vyriausiojo aktuaro metinę ataskaitą;

14) tvirtina Pensijų anuitetų fondo padėties atkūrimo planą;

15) kreipiasi į Lietuvos Respublikos finansų ministeriją dėl valstybės perskolinamos paskolos, reikalingos Pensijų anuitetų fondo veiklos valdymo ir administravimo sąnaudoms dengti;

16) priima sprendimus kitais šioje dalyje nenurodytais klausimais, turinčiais įtakos pensijų anuitetų mokėjimo veiklos organizavimui ir jos rezultatams;

17) tvarko su pensijų anuitetų mokėjimu susijusius dokumentus ir duomenis (įskaitant asmens duomenis);

18) teikia siūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl pensijų anuitetų veiklą reglamentuojančių teisės aktų tobulinimo;

19) užtikrina Pensijų anuitetų fondo tarybos (toliau – Pensijų anuitetų taryba) veiklos materialinį ir techninį aprūpinimą;

20) atlieka kitas šiame įstatyme ir pensijų anuitetų mokėtojo nuostatuose nustatytas funkcijas, susijusias su pensijų anuitetų mokėjimo veikla.

3.

Pensijų anuitetų mokėtojas turi teisę pensijų anuitetų mokėjimo funkcijas, susijusias su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, išskyrus funkcijas, nurodytas šio straipsnio 2 dalies 1–15, 18 punktuose, pavesti vykdyti kitoms VSDF administravimo įstaigoms.

4.

Pensijų anuitetų mokėtojas taip pat turi teisę sudaryti sutartis su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis dėl funkcijų, susijusių su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, vykdymo. Įgyvendindama šioje dalyje numatytą teisę sudaryti sutartis su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis, VSDF valdyba privalo funkcijų perdavimą organizuoti konkurencingos procedūros būdu. Kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims negali būti perduotas pensijų anuitetų mokėtojo sprendimų dėl pensijų anuitetų skyrimo ir mokėjimo, norminių ir kitų teisės aktų priėmimas, kitos funkcijos, nurodytos šio straipsnio 2 dalies 1–15, 18, 19 punktuose.

352 straipsnis. Pensijų anuitetų taryba

1.

Pensijų anuitetų taryba, veikdama kolegialiai, prižiūri, kaip pensijų anuitetų mokėtojas įgyvendina šio įstatymo 351 straipsnio 1 dalyje nurodytą tikslą, pagal jame nurodytus principus valdo Pensijų anuitetų fondą.

2.

Veikdama pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytą paskirtį, Pensijų anuitetų taryba:

1) svarsto pensijų anuitetų mokėtojo sprendimų (dokumentų), numatytų šio įstatymo 351 straipsnio 2 dalies 2–16 punktuose ir 4 dalyje, projektus ir teikia dėl jų išvadas ir rekomendacijas pensijų anuitetų mokėtojui;

2) pensijų anuitetų mokėtojo veiklos tikslo įgyvendinimo ir Pensijų anuitetų fondo valdymo klausimais teikia išvadas ir rekomendacijas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei Vyriausybei;

3) turi teisę Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl pensijų anuitetų mokėtojo vykdant šį įstatymą priimtų norminių teisės aktų, kitų nuolatinio pobūdžio sprendimų, nevienkartinio taikymo sprendimų, išskyrus individualius administracinius aktus, kuriuos teismui ar administracinių ginčų komisijai turi teisę tiesiogiai apskųsti asmuo, dėl kurio tas aktas priimtas;

4) turi teisę kreiptis į priežiūros instituciją, jeigu mano, kad pensijų anuitetų mokėtojo veikla ar sprendimas neatitinka šio įstatymo nuostatų ar priežiūros institucijos sprendimų;

5) turi teisę iš pensijų anuitetų mokėtojo neatlygintinai gauti informaciją ir dokumentų, būtinų funkcijoms atlikti, kopijas, išskyrus pensijų anuitetų mokėtojo valdomus ir tvarkomus asmens duomenis.

3.

Pensijų anuitetų tarybą sudaro penki nariai. Pensijų anuitetų tarybos nariais gali būti skiriami tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, atitinkantys Vyriausybės patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus. Pensijų anuitetų tarybos narių kvalifikacija, patirtis ir žinios vertinamos kiekvieno atskirai ir visų kartu bei turi apimti šias sritis: investicijų valdymo, rizikų valdymo, aktuarinę, finansų ir produktų valdymo.

4.

Pensijų anuitetų tarybos narių ir iš jų skiriamo Pensijų anuitetų tarybos pirmininko atranką vykdo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Vyriausybės nustatyta tvarka. Ne mažiau kaip vieną Pensijų anuitetų tarybos narį bendru sutarimu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atrankai turi teisę siūlyti Lietuvos Respublikos trišalė taryba. Atrinktų kandidatų eiti Pensijų anuitetų tarybos narių pareigas reputaciją, kvalifikaciją ir patirtį šio įstatymo 353 straipsnyje nustatyta tvarka vertina priežiūros institucija. Gavus šios institucijos pritarimą, Pensijų anuitetų tarybos narius Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro teikimu skiria Vyriausybė. Pensijų anuitetų tarybos narius šio straipsnio 8 dalyje nustatytais pagrindais atleidžia Vyriausybė socialinės apsaugos ir darbo ministro teikimu.

5.

Pensijų anuitetų tarybos nariai skiriami penkerių metų kadencijai. Tas pats asmuo Pensijų anuitetų tarybos nariu gali būti paskirtas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.

6.

Už darbą Pensijų anuitetų tarybos nariams atlygį moka pensijų anuitetų mokėtojas iš šio įstatymo 3512 straipsnio 1 dalyje nurodytų lėšų, skirtų pensijų anuitetų mokėjimo veiklai finansuoti. Pensijų anuitetų tarybos nario atlygį, kuris negali viršyti vidutinio šalies darbo užmokesčio, taikomo apdraustųjų asmenų atitinkamų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti (toliau – VDU), nustato Vyriausybė. Pensijų anuitetų tarybos nario užmokestis išreiškiamas kaip atitinkama VDU dalis. Jeigu Pensijų anuitetų tarybos nario kadencijos metu VDU sumažėja, Pensijų anuitetų tarybos nariui jo skyrimo metu nustatytas atlygis nemažinamas. Vyriausybės nustatyta tvarka Pensijų anuitetų tarybos nariui pensijų anuitetų mokėtojas kompensuoja jo vykdant Pensijų anuitetų tarybos nario veiklą patirtas kelionės (transporto) išlaidas. Pensijų anuitetų tarybos nario darbo užmokesčio nustatymo, remiantis objektyviais kriterijais – kompetencijos lygiu ir veiklos reikalaujamoje srityje laikotarpiu, tvarką ir kelionės (transporto) išlaidų kompensavimo dydį bei tvarką nustato Vyriausybė. Šios taisyklės turi būti paskelbtos prieš vykdant pretendentų į Pensijų anuitetų tarybos narius atranką.

7.

Pensijų anuitetų taryba veikia pagal savo patvirtintą darbo reglamentą. Pensijų anuitetų tarybos sprendimai priimami šios tarybos narių balsų dauguma, posėdyje dalyvaujant ne mažiau kaip keturiems Pensijų anuitetų tarybos nariams.

8.

Pensijų anuitetų tarybos narys atleidžiamas iš pareigų:

1) pasibaigus Pensijų anuitetų tarybos nario kadencijai;

2) jo paties prašymu;

3) dėl sveikatos būklės, neleidžiančios eiti pareigų;

4) paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių jis negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos;

5) atsiradus interesų konfliktui, kurio negalima išspręsti vienkartiniu nusišalinimu nuo konkretaus sprendimo priėmimo.

353 straipsnis. Asmens, pretenduojančio tapti Pensijų anuitetų tarybos nariu, reputacijos, kvalifikacijos ir patirties vertinimas

1.

Priežiūros institucija asmens, pretenduojančio tapti Pensijų anuitetų tarybos nariu, reputaciją, kvalifikaciją ir patirtį vertina savo nustatyta tvarka, atsižvelgdama į šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus kriterijus.

2.

Asmens, pretenduojančio tapti Pensijų anuitetų tarybos nariu, reputacija vertinama atsižvelgiant į:

1) vykdytus ar vykdomus ikiteisminius tyrimus, pareikštus įtarimus, kaltinimus nusikalstamos veikos padarymu arba asmens nuteisimą, nepaisant to, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas;

2) taikytas administracines nuobaudas arba kitas poveikio priemones (sankcijas), nepaisant to, kada jos taikytos;

3) priežiūros ar kitų institucijų vykdytus arba vykdomus patikrinimus dėl teisės aktų pažeidimo;

4) taikytas drausmines, tarnybines nuobaudas, darbo pareigų pažeidimus, nušalinimą arba atleidimą iš skiriamų ar renkamų pareigų, nepaisant to, kada tai taikyta;

5) atsisakymą išduoti leidimą (licenciją) arba kitaip nesuteiktą teisę atlikti tam tikrus veiksmus arba verstis tam tikra profesine ar kitokia veikla, taip pat išduoto leidimo (licencijos) ar kitaip suteiktos teisės atlikti tam tikrus veiksmus arba verstis tam tikra profesine ar kitokia veikla sustabdymą ar panaikinimą;

6) tai, ar buvo atvejų, kai asmuo nevykdė pareigos gauti teisės aktuose nustatytas licencijas, leidimus, sutikimus, pritarimus, neprieštaravimus arba laiku nevykdė pareigos teikti informaciją priežiūros institucijoms, pateikė joms ne visą būtiną informaciją arba pateikta informacija buvo neteisinga;

7) tai, kaip asmuo vykdė ir vykdo pinigines ar kitas prievoles, įskaitant duomenis apie jo atžvilgiu vykdomus arba vykdytus restruktūrizavimo, bankroto procesus, pareikštus ieškinius civilinėse bylose;

8) šios dalies 1–7 punktuose nurodytus duomenis apie juridinį asmenį, kurio vadovu asmuo buvo ar yra arba kurio kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) įstatinio kapitalo dalį jis tiesiogiai ar netiesiogiai valdo arba valdė.

3.

Asmens, pretenduojančio tapti Pensijų anuitetų tarybos nariu, kvalifikacija ir patirtis vertinamos atsižvelgiant į jo išsilavinimą, kvalifikacijos tobulinimą, profesinės veiklos ar darbo pobūdį, trukmę, kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos jo kvalifikacijai ir patirčiai.

4.

Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, turinčiu tinkamą kvalifikaciją, patirtį ir skiriamas Pensijų anuitetų tarybos nariu, jeigu:

1) jis yra pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytą sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba tyčinį nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, nepaisant to, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas;

2) jis yra pripažintas kaltu padaręs kitą, negu nurodyta šios dalies 1 punkte, Baudžiamajame kodekse arba kitų valstybių įstatymuose numatytą nusikalstamą veiką ir nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nepraėjo treji metai;

3) buvo nušalintas ar atleistas iš pareigų ar darbo arba praradęs teisę verstis tam tikra veikla už neatitiktį įstatymuose keliamiems nepriekaištingos reputacijos reikalavimams arba dėl valstybės tarnybą, draudimą ar finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo ir nuo nušalinimo ar atleidimo iš pareigų ar darbo arba teisės verstis tam tikra veikla praradimo dienos nepraėjo treji metai;

4) piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis ar alkoholiu;

5) priežiūros institucija pripažįsta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės dėl asmens reputacijos yra reikšmingos arba pateikta informacija apie kvalifikaciją ir patirtį leidžia pagrįstai abejoti asmens gebėjimu užtikrinti tinkamą šiame įstatyme nustatytų funkcijų atlikimą.

354 straipsnis. Rizikos, kylančios vykdant pensijų anuitetų mokėjimo veiklą, valdymas

1.

Pensijų anuitetų mokėtojas turi nustatyti rizikos, kylančios iš pensijų anuitetų mokėtojo veiklos, valdymo sistemą. Rizika turi būti valdoma vadovaujantis šio įstatymo 351 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytomis rizikos valdymo strategija ir politika bei vidaus dokumentuose aprašytais procesais, skirtais nuolat nustatyti, vertinti, stebėti ir valdyti kylančią ar galinčią kilti ilgaamžiškumo, investavimo ir operacinę riziką (tiek individualiu, tiek agreguotu lygiu).

2.

Rizikos valdymo sistema privalo apimti bent šią riziką:

1) investavimo (rinkos, likvidumo, kredito, koncentracijos ir kita) riziką;

2) ilgaamžiškumo riziką;

3) operacinę riziką.

355 straipsnis. Funkcijų, susijusių su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, perdavimas juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims

1.

Pensijų anuitetų mokėtojas negali priimti sprendimų dėl funkcijų, susijusių su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, perdavimo juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims, jeigu dėl to atsirastų bent viena iš šių aplinkybių:

1) iš esmės pablogėtų pensijų anuitetų mokėtojo veiklos valdymo sistemos kokybė;

2) nepagrįstai padidėtų pensijų anuitetų mokėjimo veiklos rizika;

3) pablogėtų priežiūros institucijos galimybės vykdyti pensijų anuitetų mokėjimo veiklos priežiūrą;

4) būtų pažeisti pensijų anuitetų gavėjų interesai.

2.

Sudarydamas sutartis dėl funkcijų, susijusių su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, perdavimo, pensijų anuitetų mokėtojas turi būtų įvertinęs potencialaus paslaugų teikėjo finansines galimybes vykdyti perduodamas funkcijas, jo veiklos tęstinumo galimybes ir tai, ar jis, jo darbuotojai, kurie vykdys perduodamas funkcijas, yra nepriekaištingos reputacijos ir ar turi kvalifikaciją, reikalingą pensijų anuitetų mokėtojo pavestoms funkcijoms vykdyti. Vertinant šių asmenų reputaciją, vadovaujamasi šio įstatymo 353 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatomis. Asmenų, kurie vykdys funkcijas, susijusias su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, kvalifikacijos reikalavimus nustato pensijų anuitetų mokėtojas.

3.

Sutartyje dėl funkcijų, susijusių su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, perdavimo, be konkrečių funkcijų vykdymo, turi būti numatytos visos šioje dalyje nurodytos sąlygos:

1) paslaugų teikėjo įsipareigojimas laikytis šio įstatymo reikalavimų ir bendradarbiauti su pensijų anuitetų mokėtojo priežiūros institucija, kiek tai susiję su perduotų funkcijų vykdymu;

2) paslaugų teikėjo įsipareigojimas teikti pensijų anuitetų mokėtojui informaciją apie perduotos funkcijos vykdymą ir jo rezultatus;

3) reikalavimas, kad paslaugų teikėjas saugotų konfidencialią informaciją, susijusią su pensijų anuitetų mokėtoju ir pensijų anuiteto gavėjais, jų asmens duomenis tvarkytų tik sutartyje dėl funkcijų, susijusių su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, perdavimo nurodytu tikslu;

4) reikalavimas, kad pensijų anuitetų mokėtojas, priežiūros institucija ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė turėtų prieigą prie visos informacijos, susijusios su sutarties dėl funkcijų, susijusių su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, perdavimo vykdymu, įskaitant galimybę atlikti paslaugų teikėjo veiklos patikrinimus jo patalpose.

4.

Pensijų anuitetų mokėtojas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų informuoja priežiūros instituciją apie priimtą sprendimą dėl funkcijų, susijusių su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, perdavimo juridiniam ir (ar) fiziniam asmeniui, priimtą sprendimą perduoti funkcijas VSDF administravimo įstaigoms, su juridiniu ir (ar) fiziniu asmeniu sudarytą sutartį dėl funkcijų, susijusių su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, perdavimo.

5.

Pensijų anuitetų mokėtojas atsako už pensijų anuitetų mokėjimo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose jam nustatytų reikalavimų laikymąsi, neatsižvelgiant į sudarytas sutartis, kuriomis perduotas funkcijų vykdymas, ar priimtus sprendimus dėl funkcijų perdavimo. Pensijų anuitetų mokėtojas taip pat privalo užtikrinti, kad VSDF administravimo įstaigos ir kiti paslaugų teikėjai, kuriems pavesta vykdyti funkcijas, susijusias su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, laikytųsi šio straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų.

356 straipsnis. Pensijų anuitetų fondo lėšos

1.

Pensijų anuitetų fondo lėšos turi būti saugomos ir valdomos atskirai nuo kitų pensijų anuitetų mokėtojo lėšų.

2.

Pensijų anuitetų fondo lėšas sudaro:

1) vienkartinės įmokos, kurias pensijų kaupimo bendrovės su dalyviais sudarytų pensijų išmokos sutarčių pagrindu perveda Pensijų anuitetų fondui;

2) pajamos už investuotas Pensijų anuitetų fondo lėšas;

3) skolintos lėšos;

4) kitos teisėtai gautos lėšos.

3.

Pensijų anuitetų fondo lėšos kaupiamos kredito įstaigos sąskaitose atskirai nuo kitų VSDF valdybos ir VSDF administravimo įstaigų valdomų lėšų. Į šias lėšas negali būti nukreipiamas išieškojimas pagal prievoles, nesusijusias su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, ir bet kokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas.

4.

Pensijų anuitetų fondo lėšos gali būti naudojamos tik:

1) įsipareigojimams pagal pensijų anuitetų mokėtojo priimtus sprendimus dėl pensijų anuitetų mokėjimo vykdyti;

2) Pensijų anuitetų fondo valdymo ir administravimo sąnaudoms, susijusioms su Pensijų anuitetų fondo biudžete numatomomis išlaidomis, patiriamomis vykdant pensijų anuitetų mokėjimo veiklą, padengti;

3) investicinei veiklai vykdyti;

4) kitiems su Pensijų anuitetų fondo veikla susijusiems teisėtiems mokėjimams, numatytiems pensijų anuitetų mokėtojo patvirtintuose teisės aktuose, atlikti.

357 straipsnis. Pensijų anuitetų fondo techninių atidėjinių skaičiavimas

1.

Pensijų anuitetų mokėtojas privalo sudaryti pakankamus techninius atidėjinius, atsižvelgdamas į visus įsipareigojimus pagal priimtus sprendimus dėl pensijų anuitetų mokėjimo, ir užtikrinti, kad pensijų anuitetų mokėtojo valdomas Pensijų anuitetų fondo turtas, skirtas techniniams atidėjiniams padengti, nebūtų mažesnės vertės negu suformuotų techninių atidėjinių suma.

2.

Techniniai atidėjiniai privalo būti skaičiuojami vadovaujantis priežiūros institucijos nustatytais reikalavimais, laikantis apdairumo, patikimumo ir objektyvumo principų, vertinant informaciją ir duomenis apie prisiimamą riziką pagal priimtus sprendimus dėl pensijų anuitetų mokėjimo.

3.

Už techninių atidėjinių skaičiavimą atsakingas Pensijų anuitetų mokėtojo vyriausiasis aktuaras. Vyriausiuoju aktuaru gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą matematikos ar aktuarinių mokslų studijų krypties išsilavinimą, žinių ir patirties finansų ir aktuarinės analizės srityse. Vertinant vyriausiojo aktuaro reputaciją, kvalifikaciją ir patirtį vadovaujamasi šio įstatymo 353 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatomis.

4.

Vyriausiasis aktuaras privalo:

1) užtikrinti, kad pensijų anuitetų mokėtojo taikoma pensijų anuitetų kainodara būtų pagrįsta perspektyvine ir retrospektyvine duomenų analize;

2) užtikrinti, kad Pensijų anuitetų fondo techniniai atidėjiniai būtų skaičiuojami pagal šio įstatymo ir priežiūros institucijos nustatytus reikalavimus ir šio įstatymo 351 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytą techninių atidėjinių apskaičiavimo metodiką;

3) vertinti duomenų, naudojamų skaičiuojant techninius atidėjinius, tinkamumą ir kokybę;

4) atlikti techninių atidėjinių ir patirties palyginimą;

5) vertinti techninių atidėjinių padengimo Pensijų anuitetų fondo turtu atitiktį šiame įstatyme nustatytiems reikalavimams;

6) teikti pasiūlymus pensijų anuitetų mokėtojui dėl pelno paskirstymo dalyviams;

7) ne rečiau kaip kartą per ketvirtį pensijų anuitetų mokėtojui pateikti jo nustatyto turinio ataskaitą;

8) kartą per metus teikti priežiūros institucijai vyriausiojo aktuaro veiklos ataskaitą;

9) vykdyti kitas pensijų anuiteto mokėtojo pavestas užduotis, susijusias su jo veiklos sritimi.

5.

Nustatęs, kad pensijų anuitetų mokėtojas nevykdo techninių atidėjinių sudarymo ir jų padengimo turtu reikalavimų, vyriausiasis aktuaras privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tos dienos, kurią nustatė nevykdymo faktą, reikalauti, kad būtų imtasi priemonių susidariusiai padėčiai ištaisyti. Jeigu pensijų anuitetų mokėtojas nesiima priemonių susidariusiai padėčiai ištaisyti, vyriausiasis aktuaras ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tos dienos, kurią nustatė faktą, kad pensijų anuitetų mokėtojas nesiima priemonių susidariusiai padėčiai ištaisyti, privalo apie tai pranešti priežiūros institucijai.

358 straipsnis. Pensijų anuitetų fondo turto valdymas ir investavimas

1.

Pensijų anuitetų fondo turtas negali būti skolinamas ar įkeičiamas, išskyrus atvejį, kai jis skolinamas ar įkeičiamas likvidumo valdymo tikslais iki trijų mėnesių, juo negalima garantuoti, laiduoti ar kitu būdu užtikrinti kitų asmenų įsipareigojimų vykdymo.

2.

Pensijų anuitetų mokėtojas visą Pensijų anuitetų fondo turtą investuoja vadovaudamasis šio įstatymo 351 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytomis investavimo strategija ir politika. Pensijų anuitetų fondo turtą pensijų anuitetų mokėtojas investuoja tik į Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme nustatytus objektus, jeigu gali nustatyti, vertinti, stebėti ir valdyti riziką, kylančią iš investicijų (rinkos (palūkanų normos, akcijų, valiutos), likvidumo, kredito, koncentracijos, reinvestavimo, infliacijos ir kita).

3.

Pensijų anuitetų mokėtojas visą Pensijų anuitetų fondo turtą turi investuoti užtikrindamas viso investicinių priemonių portfelio saugumą, kredito kokybę, likvidumą ir pelningumą. Pensijų anuitetų fondo turtas laikomas taip, kad būtų užtikrinamas jo prieinamumas.

4.

Techninius atidėjinius dengiantį Pensijų anuitetų fondo turtą pensijų anuitetų mokėtojas turi investuoti atsižvelgdamas į įsipareigojimų, kylančių iš pensijų anuitetų, pobūdį ir trukmę, užtikrindamas, kad investicijos geriausiai atitiktų dalyvių interesus.

5.

Pensijų anuitetų mokėtojas gali naudoti išvestines finansines priemones, siekdamas sumažinti riziką, kylančią iš investicijų, ir užtikrinti efektyvų investicinių priemonių portfelio valdymą.

6.

Pensijų anuitetų mokėtojas turi užtikrinti, kad investicijos ir Pensijų anuitetų fondo turtas, kuriuo neprekiaujama reguliuojamose finansų rinkose, neviršytų apdairaus lygio.

7.

Pensijų anuitetų mokėtojas turi diversifikuoti Pensijų anuitetų fondo turtą, kad išvengtų per didelės priklausomybės nuo bet kurios turto rūšies, emitento ar įmonių grupės, sandorio šalies arba geografinės teritorijos ir pernelyg didelės viso investicinių priemonių portfelio rizikos. Pensijų anuitetų fondo turto diversifikacija užtikrinama atsižvelgiant į investicinių priemonių portfelio dydį ir riziką.

359 straipsnis. Techninių atidėjinių padengimo turtu reikalavimai

1.

Pensijų anuitetų mokėtojas pensijų anuitetų techninius atidėjinius gali dengti tik Pensijų anuitetų fondo turtu, investuotu pagal šio įstatymo 358 straipsnyje nustatytus reikalavimus, pinigais ir gautinomis sumomis iš pensijų kaupimo bendrovių.

2.

Jeigu pensijų anuitetų mokėtojo valdomo Pensijų anuitetų fondo turto, dengiančio pensijų anuitetų techninius atidėjinius, vertė tampa mažesnė negu pensijų anuitetų mokėtojo suformuotų pensijų anuitetų techninių atidėjinių suma, pensijų anuitetų mokėtojas privalo priežiūros institucijos nustatyta tvarka ir terminais parengti padėties atkūrimo planą septynerių metų laikotarpiui.

3.

Jeigu pagal parengtą padėties atkūrimo planą prognozuojamas padėties ištaisymas, pensijų anuitetų mokėtojas privalo įgyvendinti padėties atkūrimo plane numatytas priemones. Padėties atkūrimo planas ir informacija apie jo vykdymą teikiami priežiūros institucijai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir Finansų ministerijai.

4.

Jeigu pagal parengtą padėties atkūrimo planą neprognozuojamas padėties ištaisymas, pensijų anuitetų mokėtojas privalo pateikti priežiūros institucijai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir Finansų ministerijai padėties atkūrimo planą, jame nurodydamas lėšų, reikalingų techniniams atidėjiniams padengti, poreikį. Lėšos, reikalingos techniniams atidėjiniams padengti, numatomos Lietuvos Respublikos artimiausių biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme bei Lietuvos Respublikos artimiausių biudžetinių metų Pensijų anuitetų fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatyme.

3510 straipsnis. Pensijų anuitetų fondo biudžeto rengimas, tvirtinimas ir atskaitomybė

1.

Pensijų anuitetų fondo biudžetas tvirtinamas Lietuvos Respublikos atitinkamų metų Pensijų anuitetų fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu. Šio įstatymo projektą tokiais pačiais terminais, kurie taikomi rengiant Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, rengia pensijų anuitetų mokėtojas ir teikia jį svarstyti Pensijų anuitetų tarybai. Pensijų anuitetų tarybai apsvarsčius Pensijų anuitetų fondo biudžeto projektą, pensijų anuitetų mokėtojas jį kartu su Pensijų anuitetų tarybos išvada teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kuri teisės aktų nustatyta tvarka teikia juos derinti Finansų ministerijai, o suderinusi teikia svarstyti Vyriausybei. Vyriausybė, pritarusi Pensijų anuitetų fondo biudžeto projektui, teikia jį tvirtinti Seimui.

2.

Pensijų anuitetų mokėtojas privalo tvarkyti Pensijų anuitetų fondo buhalterinę apskaitą ir sudaryti Pensijų anuitetų fondo bendrąjį ataskaitų rinkinį pasibaigus kiekvienam finansinių metų ketvirčiui ir finansiniams metams, vadovaudamasis Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymu, Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais, priežiūros institucijos nustatyta techninių atidėjinių apskaičiavimo tvarka.

3.

Pensijų anuitetų mokėtojas Pensijų anuitetų fondo bendrąjį metinių ataskaitų rinkinį kartu su Pensijų anuitetų tarybos išvada Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme nustatytais terminais teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.

4.

Pensijų anuitetų fondo bendrąjį metinių ataskaitų rinkinį kiekvienais metais audituoja ir Pensijų anuitetų fondo bendrojo metinių ataskaitų rinkinio audito išvadą parengia Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė.

3511 straipsnis. Informacijos apie pensijų anuitetų mokėjimo veiklą atskleidimas visuomenei ir priežiūros institucijai

1.

Pensijų anuitetų fondo ataskaitų rinkinys kartu su Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atlikto ataskaitų rinkinio audito išvada paskelbiami pensijų anuitetų mokėtojo interneto svetainėje ne vėliau kaip iki kitų ataskaitinių metų birželio 1 dienos ir viešinami ne trumpiau negu penkerius metus nuo jų paskelbimo pensijų anuitetų mokėtojo interneto svetainėje. Pensijų anuitetų fondo ataskaitų rinkinyje pateikiama informacija apie pagrindinius pensijų anuitetų mokėjimo veiklos uždavinius ir jų vykdymą, Pensijų anuitetų fondo veiklos rezultatus ir finansinę būklę, techninių atidėjinių pakankamumą ir jų padengimą turtu.

2.

Priežiūros institucija nustato informacijos, kurią pensijų anuitetų mokėtojas teikia priežiūros institucijai, pobūdžio, apimties, formos ir pateikimo termino reikalavimus.

3.

Pensijų anuitetų mokėtojas finansų ministro nustatyta tvarka teikia Finansų ministerijai Pensijų anuitetų fondo einamųjų (t) ir vidutinio laikotarpio (t + 1, t + 2, t + 3) metų finansų rodiklius ir su jais susijusią informaciją.

3512 straipsnis. Pensijų anuitetų mokėjimo veiklos valdymo ir administravimo finansavimas

1.

Pensijų anuitetų mokėjimo veiklos valdymas ir administravimas finansuojami iš pensijų anuitetų mokėjimo veiklos valdymui ir administravimui finansuoti skirto atskaitymo – ne daugiau kaip 3 procentai vienkartinių įmokų, kurias į pensijų anuitetų mokėtojo valdomą Pensijų anuitetų fondą perveda pensijų kaupimo bendrovės. Jeigu šio atskaitymo iš vienkartinių įmokų nepakanka Pensijų anuitetų fondo valdymo ir administravimo sąnaudoms padengti, likusi valdymo ir administravimo sąnaudų dalis dengiama skolintomis lėšomis. Atskaitymo iš vienkartinių įmokų, kurias į pensijų anuitetų mokėtojo valdomą Pensijų anuitetų fondą perveda pensijų kaupimo bendrovės, dydis tvirtinamas atitinkamų metų Pensijų anuitetų fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu.

2.

Pensijų anuitetų mokėtojas pensijų anuitetų mokėjimo veiklos valdymui ir administravimui finansuoti reikalingas lėšas gali skolintis, imdamas valstybės perskolinamas paskolas.

391 straipsnis. Pensijų anuitetų mokėtojui taikomos poveikio priemonės ir privalomi nurodymai

1.

Priežiūros institucija pensijų anuitetų mokėtojui taiko šias poveikio priemones:

1) viešai paskelbia apie pensijų anuitetų mokėtojo padarytą šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pensijų anuitetų mokėjimo veiklą, pažeidimą (tipą ir pobūdį) ir jam pritaikytą poveikio priemonę;

2) įspėja dėl šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pensijų anuitetų mokėjimo veiklą, pažeidimo ir nurodo per nustatytą terminą nutraukti teisės akto pažeidimą;

3) reikalauja, kad per priežiūros institucijos nustatytą terminą pensijų anuitetų mokėtojas atleistų vyriausiąjį aktuarą, kreipiasi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją dėl siūlymo Vyriausybei atleisti Pensijų anuitetų tarybos narį nepasibaigus jo kadencijai pateikimo.

2.

Poveikio priemonės taikomos, jeigu yra bent vienas iš šių pagrindų:

1) pažeisti šio įstatymo ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių pensijų anuitetų mokėjimo veiklą, reikalavimai;

2) pensijų anuitetų mokėjimo veikla gali pažeisti pensijų anuitetų gavėjų interesus ar kyla tokio pažeidimo grėsmė;

3) šiame įstatyme, kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose pensijų anuitetų mokėjimo veiklą, nustatytais terminais nepateikiama juose nurodyta ar priežiūros institucijos pakartotinai pareikalauta pateikti informacija arba pateikiama neišsami, neteisinga arba netiksli informacija;

4) nevykdomi arba netinkamai vykdomi priežiūros institucijos duoti privalomi nurodymai;

5) trukdoma priežiūros institucijai atlikti Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytus pensijų anuitetų mokėtojo patikrinimus;

6) padaroma kitų šio įstatymo ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių pensijų anuitetų mokėjimo veiklą, pažeidimų.

3.

Priežiūros institucija, nustačiusi ar turėdama pagrindą įtarti teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta jos kompetencijai, pažeidimus ar pensijų anuitetų mokėjimo veiklos trūkumus, taip pat jeigu kyla grėsmė pensijų anuitetų gavėjų interesams, duoda pensijų anuitetų mokėtojui šiuos privalomus nurodymus:

1) per jos nustatytą terminą pašalinti nustatytą teisės akto pažeidimą ir (ar) veiklos trūkumus;

2) per jos nustatytą terminą atkurti iki nustatyto teisės aktų pažeidimo buvusią padėtį;

3) pateikti jai jos vykdomoms priežiūros funkcijoms atlikti reikalingą papildomą informaciją arba ją teikti dažniau, negu nustatyta teisės aktuose, iki pašalinamas nustatytas teisės akto pažeidimas ar jo sukelti neigiami padariniai;

4) viešai atskleisti papildomą informaciją;

5) atlikti kitus veiksmus arba neatlikti tam tikrų veiksmų, kad būtų pašalinti teisės aktų pažeidimai ar veiklos trūkumai.