Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymas
Neoficialus tekstas
Įstatymas
skelbtas: Žin., 2003, Nr. 75-3472
LIETUVOS RESPUBLIKOS
PENSIJŲ KAUPIMO
ĮSTATYMAS
2003 m. liepos 4 d. Nr. IX-1691
Vilnius
PIRMASIS
SKIRSNIS
BENDROSIOS
NUOSTATOS
1
straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis Įstatymas nustato valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo (toliau – pensijų kaupimo) ir pensijų išmokų mokėjimo organizavimo sąlygas bei tvarką Lietuvos Respublikoje.
2
straipsnis. Kitų įstatymų taikymas
Reglamentuojant
šio Įstatymo nustatytus pensijų kaupimo ir pensijų išmokų mokėjimo santykius,
Papildomo savanoriško pensijų kaupimo, Draudimo ir kiti įstatymai taikomi tiek,
kiek šis Įstatymas nenustato kitaip.
3
straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
Apdraustasis – kaip ši sąvoka
apibrėžta Valstybinio socialinio draudimo įstatyme.
Apskaitos vienetas – kaip ši
sąvoka apibrėžta Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme.
Dalyvavimas pensijų kaupime –
valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimas, kaip nustatyta Pensijų
sistemos reformos įstatyme, šio Įstatymo nustatyta tvarka sudarius ir
įregistravus pensijų kaupimo sutartį.
Dalyvis – kaip ši sąvoka
apibrėžta Pensijų sistemos reformos įstatyme.
Draudėjas – kaip ši sąvoka
apibrėžta Valstybinio socialinio draudimo įstatyme.
Gyvybės draudimo įmonė (toliau
– draudimo įmonė) – įmonė, įsteigta ir veikianti Akcinių bendrovių ir
Draudimo įstatymų nustatyta tvarka.
Kaupiamoji pensijų įmoka
(toliau – pensijų įmoka) – kaip ši sąvoka apibrėžta Pensijų sistemos
reformos įstatyme.
Kolektyvinio investavimo subjektas
– kaip ši sąvoka apibrėžta Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme.
Pensijų anuitetas – kaip ši
sąvoka apibrėžta Pensijų sistemos reformos įstatyme.
Pensijų fondas – fiziniams
asmenims, pagal Pensijų sistemos reformos įstatymą dalyvaujantiems pensijų
kaupime, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis pensijų turtas,
kurio valdymas perduotas pensijų kaupimo bendrovei ir kuris investuojamas pagal
to pensijų fondo taisykles.
Pensijų fondo taisyklės –
kaip ši sąvoka apibrėžta Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme.
Pensijų fondų valdymo įmonė
(toliau – valdymo įmonė) – kaip ši sąvoka apibrėžta Papildomo
savanoriško pensijų kaupimo įstatyme.
Pensijų kaupimo bendrovė –
valdymo įmonė ar draudimo įmonė, turinti priežiūros institucijos išduotą
licenciją ar leidimą Lietuvos Respublikos teritorijoje užsiimti šio Įstatymo
nustatyta pensijų kaupimo veikla.
Pensijų kaupimo sutartis –
kaip ši sąvoka apibrėžta Pensijų sistemos reformos įstatyme.
Pensijų sąskaita – kaip ši
sąvoka apibrėžta Pensijų sistemos reformos įstatyme.
Pensijų skaičiuoklė –
kompiuterio programa, skirta suskaičiuoti dalyvio būsimosios valstybinės
socialinio draudimo pensijos dalies ir anuiteto, numatyto šio Įstatymo 22
straipsnyje, dydžius pagal dalyvio pasirenkamus ekonominius rodiklius.
Pensijų turtas – kaip ši
sąvoka apibrėžta Pensijų sistemos reformos įstatyme.
Perėjimas į kitą pensijų fondą
– pensijų kaupimo sutarties nutraukimas ir naujos pensijų kaupimo sutarties
sudarymas dėl pensijų kaupimo kitame pensijų fonde.
Priežiūros institucija:
1) pagal Draudimo įstatymą draudimo
įmonių veiklos priežiūrą vykdanti institucija (toliau – draudimo priežiūros
institucija);
2) Vertybinių popierių komisija,
atliekanti valdymo įmonių priežiūrą.
Senatvės pensijos amžius –
kaip ši sąvoka apibrėžta Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme.
Valstybinio socialinio draudimo
įmokos dalies kaupimas (toliau – pensijų kaupimas) – kaip ši sąvoka
apibrėžta Pensijų sistemos reformos įstatyme.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-2254,
2004-06-01, Žin., 2004, Nr. 96-3521 (2004-06-19)
ANTRASIS
SKIRSNIS
DALYVAVIMAS
PENSIJŲ KAUPIME
4 straipsnis. Dalyvavimas pensijų kaupime
Teisę tapti pensijų kaupimo dalyviu šio
bei Pensijų sistemos reformos įstatymo numatytame pensijų kaupime turi asmenys,
privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu
pagrindinei ir papildomai pensijos daliai gauti, išskyrus asmenis, kurie jau yra sukakę senatvės pensijos amžių.
Dalyvavimas pensijų kaupime prasideda sudarius pensijų
kaupimo sutartį ir ją įregistravus pensijų kaupimo dalyvių ir pensijų kaupimo
sutarčių registre (toliau – dalyvių registras). Pensijų kaupimo bendrovė per
vieną mėnesį nuo pensijų kaupimo sutarties sudarymo informuoja dalyvį apie
pensijų kaupimo sutarties įregistravimą.
Pensijų kaupimo
bendrovė neturi teisės atsisakyti sudaryti pensijų
kaupimo sutarties su asmeniu, kuris pagal šį Įstatymą turi teisę dalyvauti
pensijų kaupime.
Pensijų kaupimo
bendrovė privalo kiekvienam dalyviui, sudariusiam su ja pensijų kaupimo sutartį, atidaryti pensijų sąskaitą. Vienu metu
dalyvis gali kaupti pensijų įmokas tik viename pensijų
fonde.
Visų pensijų kaupimo dalyvių įskaitą tvarko Valstybinio
socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) valdyba administruodama dalyvių
registrą. Dalyvių registro administravimo tvarką ir VSDF valdybai teikiamų
duomenų turinį bei jų pateikimo sąlygas tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija. Pensijų kaupimo bendrovei atsisakius pateikti ar priimti duomenis,
būtinus dalyvių registravimui ir (ar) įmokų pervedimui pagal patvirtintas
duomenų pateikimo sąlygas, sustabdomas pensijų įmokų pervedimas į tokios
pensijų kaupimo bendrovės valdomus pensijų fondus iki duomenų pateikimo ir (ar)
priėmimo atnaujinimo pagal šias duomenų pateikimo sąlygas. Šio Įstatymo 30
straipsnyje nustatytų delspinigių mokėjimo prievolė tenka reikalavimų
nevykdančiai pensijų kaupimo bendrovei. Atnaujinus įmokų pervedimą, įmokos
pervedamos šio Įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka. Pensijų kaupimo
bendrovės atsako už VSDF valdybai pateiktų duomenų teisingumą.
VSDF valdyba, administruodama
dalyvių registrą ir fiksuodama jame pensijų kaupimo sutarčių įsigaliojimą ir
nutraukimą, privalo užtikrinti kiekvieno dalyvio dalyvavimo pensijų kaupime
nepertraukiamumą.
Dalyvavimas pensijų kaupime baigiasi
šiais atvejais:
1) dalyviui sulaukus senatvės pensijos
amžiaus ir pagal išmokų mokėjimo sutartį išmokėjus jam visą pensijų išmoką;
2) dalyviui mirus;
3) dalyviui šio Įstatymo 6 straipsnyje
nustatyta tvarka nutraukus pensijų kaupimo sutartį;
4) teismo sprendimu pripažinus pensijų
kaupimo sutartį negaliojančia.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-2254,
2004-06-01, Žin., 2004, Nr. 96-3521 (2004-06-19)
5 straipsnis.
Pensijų fondo dalyvio teisės
1.
Pensijų fondo dalyvis turi teisę:
1) šio Įstatymo
nustatyta tvarka nutraukti pensijų kaupimo sutartį su pensijų kaupimo bendrove
ir sudaryti pensijų kaupimo sutartį su kita pensijų kaupimo bendrove, išskyrus
šiame Įstatyme nustatytus atvejus;
2) nutraukti pensijų kaupimo
sutartį savo iniciatyva šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka;
3) gauti iš pensijų kaupimo
bendrovės informaciją apie jo pensijų sąskaitos būklę, lėšų investavimo
strategiją ir pagal ją gautą investicinę grąžą, pensijų kaupimo bendrovės
finansinės veiklos audito išvadas bei kitą šio Įstatymo nustatytą informaciją;
4) gauti šiame
Įstatyme nustatytas pensijų išmokas atsižvelgiant į savo vardu sukaupto pensijų
turto dydį;
5) šio Įstatymo nustatyta tvarka
nukelti pensijų išmokos mokėjimo pradžią;
6) testamentu
palikti jam priklausančią pensijų turto dalį;
7)
kitas įstatymų, pensijų fondo taisyklių bei pensijų kaupimo sutarties
nustatytas teises.
2.
Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas teises dalyvis turi ir tuo atveju, kai jo
vardu nemokamos pensijų įmokos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-2254,
2004-06-01, Žin., 2004, Nr. 96-3521 (2004-06-19)
6
straipsnis. Pensijų kaupimo sutartis
Pensijų kaupimo sutarties
šalys yra dalyvis ir pensijų kaupimo bendrovė. Pensijų kaupimo sutartis dalyvio
naudai negali būti sudaryta su jo darbdaviu ar kitais trečiaisiais asmenimis.
Pirmą kartą
sudaryta pensijų kaupimo sutartis įsigalioja Pensijų sistemos reformos įstatymo
nustatyta tvarka. Pereinant į kitą pensijų kaupimo bendrovę, sudarytos naujos
pensijų kaupimo sutartys įsigalioja šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta
tvarka. Pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą dalyvis
gali tik šio Įstatymo nustatyta tvarka nutraukęs sudarytą pensijų kaupimo
sutartį. Pereinant į kitą pensijų fondą, valdomą tos pačios pensijų kaupimo
bendrovės, sudarytos naujos pensijų kaupimo sutartys įsigalioja šio Įstatymo 7
straipsnyje nustatyta tvarka.
Jei to paties asmens vardu yra sudarytos
kelios pensijų kaupimo sutartys, galioja ta sutartis, kurią pirmą gauna ir
įregistruoja VSDF valdyba.
Pensijų
kaupimo sutartis sudaroma rašytine forma. Pensijų kaupimo sutartyse turi būti
pensijų kaupimo bendrovės vadovo ar kito bendrovei atstovaujančio asmens
parašas ir bendrovės antspaudas arba jų faksimilės. Pensijų kaupimo sutarties
šalys negali šioje sutartyje nustatyti tokių pensijų kaupimo sutarties sąlygų,
kurios pablogintų dalyvio padėtį, palyginti su ta, kurią nustato šis ir kiti
Lietuvos Respublikos įstatymai. Šio Įstatymo ar su juo susijusių teisės aktų
reikalavimų neatitinkančios sutarties nuostatos negalioja.
Standartines
pensijų kaupimo sutarties sąlygas tvirtina priežiūros institucijos bendru
teisės aktu.
Priežiūros
institucijos patvirtintos pensijų fondo taisyklės yra pensijų kaupimo sutarties
dalis.
Pensijų
kaupimo bendrovė neturi teisės nutraukti pensijų kaupimo sutarties be dalyvio
sutikimo, išskyrus šiame Įstatyme nustatytus atvejus.
Sudarius
pensijų kaupimo sutartį, pensijų kaupimo bendrovė, suderinusi duomenų pateikimo
tvarką su VSDF valdyba, elektroniniu būdu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo
sutarties sudarymo pateikia VSDF valdybai sutarčiai įregistruoti reikiamus
duomenis. Pensijų kaupimo sutartys registruojamos dalyvių registre per 3 darbo
dienas nuo duomenų gavimo VSDF valdyboje dienos. Pranešimas apie jų
įregistravimą ar neįregistravimą, nurodžius neįregistravimo priežastis,
pateikiamas pensijų kaupimo bendrovėms taip pat per 3 darbo dienas nuo duomenų
gavimo VSDF valdyboje dienos. VSDF valdybai pateiktų duomenų tikslinimo tvarką
ir terminus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Pensijų kaupimo
bendrovė per vieną mėnesį nuo pensijų kaupimo sutarties sudarymo dienos privalo
informuoti asmenis, su kuriais sudarytos pensijų kaupimo sutartys nebuvo įregistruotos,
nurodydama neįregistravimo priežastis.
Pensijų
kaupimo bendrovė, su kuria asmuo ketina sudaryti pensijų kaupimo sutartį, turi
teisę VSDF valdybos nustatyta tvarka užklausti VSDF valdybą apie šio asmens
teisę tapti pensijų kaupimo dalyviu bei pensijų kaupimo sutarties tarp šio
asmens ir kitos pensijų kaupimo bendrovės sudarymo faktą. VSDF valdyba, gavusi
tokį užklausimą, atsako raštu arba, suderinusi informacijos pateikimo tvarką su
pensijų kaupimo bendrove, elektroniniu būdu ne vėliau kaip per 1 darbo dieną
nuo užklausimo gavimo.
Pensijų
kaupimo sutartys registruojamos, jų įsigaliojimas ir nutraukimas fiksuojamas
VSDF valdybos administruojamame dalyvių registre ir informacija apie tai
saugoma įstatymų nustatytą laikotarpį.
Dalyvis turi
teisę vienašališkai nutraukti pirmą kartą sudarytą pensijų kaupimo sutartį
raštu pranešęs pensijų kaupimo bendrovei per 30 kalendorinių dienų nuo
sutarties sudarymo. Pensijų kaupimo bendrovė, gavusi dalyvio raštišką
pranešimą, kad jis nori nutraukti sutartį, privalo per 3 darbo dienas apie tai
pranešti VSDF valdybai. Pensijų kaupimo sutartis laikoma nutraukta, kai VSDF
valdyba ją išregistruoja iš dalyvių registro. Pensijų kaupimo sutartis laikoma
pirmą kartą sudaryta ir tuo atveju, jei dalyvis jau buvo pasinaudojęs teise
nutraukti pensijų kaupimo sutartį šioje dalyje nustatytu pagrindu. Nutraukęs
pensijų kaupimo sutartį šioje dalyje nustatyta tvarka, asmuo turi teisę
sudaryti pensijų kaupimo sutartį su pasirinkta pensijų kaupimo bendrove ne
anksčiau kaip kitų metų, einančių po pensijų kaupimo sutarties nutraukimo metų,
sausio 1 dieną.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-2254,
2004-06-01, Žin., 2004, Nr. 96-3521 (2004-06-19)
7
straipsnis. Dalyvio perėjimas į tos pačios pensijų kaupimo bendrovės valdomą
kitą pensijų fondą
Dalyvis turi teisę pereiti į
kitą tos pačios pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą.
Pereinant į kitą tos pačios
pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą, sudaroma nauja pensijų kaupimo
sutartis. Sudarius naują pensijų kaupimo sutartį, pensijų kaupimo bendrovė
privalo, suderinusi informacijos pateikimo tvarką su VSDF valdyba, elektroniniu
būdu informuoti apie tai ir apie ankstesnės sutarties nutraukimą VSDF valdybą
per 3 darbo dienas nuo pensijų kaupimo sutarties sudarymo. Jeigu pirmoji
pensijų kaupimo sutartis neįsigaliojusi, nauja sudaryta pensijų kaupimo
sutartis įsigalioja nuo kitų metų sausio 1 dienos, o jeigu pirmoji pensijų
kaupimo sutartis įsigaliojusi, tai nauja sudaryta pensijų kaupimo sutartis
įsigalioja nuo jos įregistravimo.
Dalyvio perėjimas iš vieno pensijų fondo į kitą
turi vykti laikantis sąlygų, numatytų pensijų kaupimo bendrovės nustatytose
pensijų fondo, iš kurio jis pereina, taisyklėse ir pensijų fondo, į kurį
pereina, taisyklėse. Dalyvis turi teisę kartą per kalendorinius metus pereiti į
kitą pensijų fondą toje pačioje pensijų kaupimo bendrovėje nedarant jokių
atskaitymų. Jei dalyvis pereina į kitą pensijų fondą toje pačioje pensijų
kaupimo bendrovėje daugiau kaip vieną kartą per kalendorinius metus, už jo
perėjimą gali būti daromi tik atskaitymai, nustatyti šio Įstatymo 14 straipsnio
4 dalyje, jeigu tai yra numatyta atitinkamo pensijų fondo taisyklėse.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-2254,
2004-06-01, Žin., 2004, Nr. 96-3521 (2004-06-19)
8
straipsnis. Dalyvio perėjimas į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų
fondą
Dalyvis turi
teisę praėjus 3 metams nuo pirmosios pensijų kaupimo sutarties įsigaliojimo
pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą. Perėjimas
neribojamas pensijų kaupimo bendrovės reorganizavimo, bankroto ir likvidavimo
atveju.
Dalyvis,
norintis pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą, turi
sudaryti naują pensijų kaupimo sutartį su kita pensijų kaupimo bendrove bei
pateikti pensijų kaupimo bendrovei, kurios valdomame pensijų fonde jis kaupia
pensijų įmokas, prašymą nutraukti pensijų kaupimo sutartį. Pensijų kaupimo
bendrovė, gavusi dalyvio prašymą, per pensijų fondo, iš kurio pereina dalyvis,
taisyklėse nurodytą įspėjimo apie pensijų kaupimo sutarties nutraukimą
laikotarpį, bet ne ilgesnį kaip 14 kalendorinių dienų, turi, suderinusi
informacijos pateikimo tvarką su VSDF valdyba, elektroniniu būdu informuoti
apie tai VSDF valdybą.
Pereinant į
kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą, naujai sudaryta pensijų
kaupimo sutartis įsigalioja nuo jos ir pranešimo apie ankstesnės pensijų
kaupimo sutarties nutraukimą įregistravimo dalyvių registre. Padariusi
atitinkamą įrašą dalyvių registre, VSDF valdyba apie tai per 1 darbo dieną
informuoja abi pensijų kaupimo bendroves. Atsisakiusi registruoti pensijų
kaupimo sutartį, VSDF valdyba apie tai per 3 darbo dienas informuoja pensijų
kaupimo bendrovę, nurodydama atsisakymo priežastį.
Pensijų kaupimo bendrovei, kurios valdomo pensijų
fondo dalyvis pareiškia norą pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą
pensijų fondą, jos akcininkams ir kitiems asmenims draudžiama tiesiogiai ar
netiesiogiai riboti šią dalyvio teisę.
Dalyvio perėjimas iš vienos pensijų kaupimo
bendrovės valdomo pensijų fondo į kitos bendrovės valdomą pensijų fondą turi
vykti pagal sąlygas, numatytas pensijų fondo, iš kurio jis pereina, taisyklėse
ir pensijų fondo, į kurį pereina, taisyklėse. Dalyvis turi teisę bent kartą per
kalendorinius metus pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų
fondą padengdamas tik pensijų kaupimo bendrovės, iš kurios valdomo pensijų
fondo pereinama, išlaidas, susijusias su asmens perėjimu į kitos pensijų
kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą, nurodytas šio Įstatymo 14 straipsnio 4
dalyje, jeigu tai yra numatyta atitinkamo pensijų fondo taisyklėse.
Jei dalyvis pereina į kitos pensijų kaupimo bendrovės
valdomą pensijų fondą daugiau kaip vieną kartą per kalendorinius metus, už jo
perėjimą gali būti daromi atskaitymai lėšas pervedančios pensijų kaupimo
bendrovės naudai, nurodyti šio Įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje, jeigu tai yra
numatyta atitinkamo pensijų fondo taisyklėse. Atskaitoma gali būti iš dalyviui
priklausančių piniginių lėšų, pervedamų į kitą pensijų fondą, arba kitais
būdais, nustatytais pensijų fondo taisyklėse.
Jei pensijų kaupimo bendrovė su jos valdomu pensijų
fondu susijusias teises ir pareigas, atsirandančias iš pensijų kaupimo
sutarčių, ketina perduoti kitai pensijų kaupimo bendrovei arba pensijų fondas
panaikinamas dėl pensijų kaupimo bendrovės bankroto ar likvidavimo, tai šios
pensijų kaupimo bendrovės valdomo pensijų fondo dalyviai per 3 mėnesius nuo
atitinkamo sprendimo priėmimo turi teisę pereiti į kitą jų pasirinktą pensijų
fondą be 14 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytų atskaitymų. Jei per šioje dalyje
nurodytą laikotarpį dalyviai nesudarė pensijų kaupimo sutarčių su kita pensijų
kaupimo bendrove, bendro priežiūros institucijų teisės akto nustatyta tvarka
tokie dalyviai bei jiems priklausančios lėšos perkeliami į kitos pensijų
kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą nedarant šio Įstatymo 14 straipsnio 4
ir 5 dalyse nustatytų atskaitymų.
Tuo atveju, kai pensijų kaupimo bendrovė teises ir
pareigas, atsirandančias iš pensijų kaupimo sutarčių, perduoda kitai pensijų
kaupimo bendrovei ne dėl priežasčių, susijusių su pensijų kaupimo bendrovės
bankrotu ar likvidavimu, ir jei naujoji pensijų kaupimo bendrovė perima visas
teises ir pareigas (dalyvių padėtis nebloginama), dalyviams, neturintiems
teisės pereiti į kitą pensijų kaupimo bendrovę dėl to, kad nepraėjo 3 metai nuo
pirmos pensijų kaupimo sutarties įsigaliojimo, šio straipsnio 7 dalyje numatyta
teisė pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą
netaikoma.
Pensijų
kaupimo bendrovė, iš kurios pereina valdomo pensijų fondo dalyvis, gavusi VSDF
valdybos pranešimą apie pensijų kaupimo sutarties su to pensijų fondo pensijų
kaupimo bendrove nutraukimą ir naujos pensijų kaupimo sutarties įsigaliojimą,
per 3 darbo dienas perveda dalyviui priklausančias pinigines lėšas į
priimančiosios pensijų kaupimo bendrovės valdomo pensijų fondo piniginių lėšų
sąskaitą. Pensijų kaupimo bendrovė, į kurios valdomą pensijų fondą dalyvis
pereina, kai į šio pensijų fondo sąskaitą patenka perėjusio dalyvio piniginės
lėšos, informuoja dalyvį apie jo pensijų sąskaitoje įrašyto pensijų turto dydį.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-2254,
2004-06-01, Žin., 2004, Nr. 96-3521 (2004-06-19)
9 straipsnis. Pensijų turtas
Pensijų fondą sudarantis pensijų
turtas yra dalyvių bendroji dalinė nuosavybė. Dalyvio dalis bendrojoje
nuosavybėje nustatoma pagal jo pensijų sąskaitoje įrašytų apskaitos vienetų
skaičių.
Pensijų kaupimo bendrovė pensijų
turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja turto patikėjimo teisės pagrindais.
Kiekvieną
pensijų fondą sudarantis pensijų turtas turi būti atskirtas nuo kito pensijų
kaupimo bendrovės turto ir kitų tos pačios pensijų kaupimo bendrovės valdomų
pensijų fondų pensijų turto.
4.
Po dalyvio mirties jam priklausanti pensijų turto dalis paveldima įstatymų
nustatyta tvarka. Paveldėtas turtas turi būti išmokėtas įpėdiniams pinigais,
bet ne anksčiau, negu pervestos pensijų įmokos už kalendorinį ketvirtį, kurį
dalyvis mirė.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-2254,
2004-06-01, Žin., 2004, Nr. 96-3521 (2004-06-19)
10 straipsnis.
Pensijų įmokų mokėjimo sąlygos ir terminai
Valstybinio socialinio draudimo įmokos, kurių
sudedamoji dalis yra pensijų įmoka, draudėjų apskaičiuojamos ir pervedamos VSDF
biudžetui įstatymų nustatyta tvarka.
VSDF valdyba, remdamasi jos administruojamame
dalyvių registre esančia informacija apie dalyvių sudarytas pensijų kaupimo
sutartis bei jų pasirinktus pensijų fondus, priskaičiuotas valstybinio
socialinio draudimo įmokas už kiekvieną dalyvį, perveda pensijų įmokas
atitinkamiems pensijų kaupimo bendrovių valdomiems pensijų fondams.
Pensijų įmokos pervedamos per 60 kalendorinių dienų
nuo tos dienos, iki kurios draudėjai Vyriausybės nustatyta tvarka privalo
pateikti VSDF įstaigoms informaciją apie kiekvienam apdraustajam apskaičiuotas
draudžiamųjų pajamų ir socialinio draudimo įmokų sumas.
4.
Pensijų įmokas iki jų pervedimo pensijų kaupimo bendrovių valdomiems pensijų
fondams VSDF valdyba laiko patikėjimo
teisės pagrindais komerciniame banke atskirai nuo kitų lėšų. Šios lėšos gali
būti naudojamos tik pervedimui į pensijų fondus kaip pensijų įmokos.
Pensijų
įmokos už savarankiškai dirbančius asmenis, privalomai draudžiamus valstybiniu
socialiniu pensijų draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos daliai gauti,
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pervedamos šių
asmenų pasirinktų pensijų kaupimo bendrovių valdomiems pensijų fondams pagal
faktiškai šių asmenų sumokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas.
Teisės aktų
nustatyta tvarka patikslinus mirusio dalyvio draudžiamąsias pajamas ir
valstybinio socialinio draudimo įmokas už praėjusius laikotarpius, pensijų
įmokos už praėjusius laikotarpius neperskaičiuojamos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-2254,
2004-06-01, Žin., 2004, Nr. 96-3521 (2004-06-19)
TREČIASIS
SKIRSNIS
bendrosios
Pensijų kaupimo bendrovių veiklos nuostatos
11 straipsnis. Saugumo reikalavimai
pensijų kaupimo bendrovėms
Draudimo
įmonė privalo:
1) nuolatos
vykdyti mokumo atsargos reikalavimus;
2) sudaryti
pakankamus pensijų kaupimo techninius atidėjimus, jeigu pagal pensijų fondo
taisykles prisiima įsipareigojimus garantuoti dalyviams tam tikrą pajamingumą.
Valdymo įmonė
privalo:
1) nuolatos vykdyti priežiūros institucijos nustatytus
kapitalo pakankamumo reikalavimus;
2) sudaryti
pakankamą garantijų rezervą, jeigu pagal pensijų fondo taisykles prisiima
įsipareigojimus dalyviams garantuoti tam tikrą pajamingumą.
Draudimo įmonė mokumo atsargą skaičiuoja pagal
priežiūros institucijos nustatytą mokumo atsargos skaičiavimo metodiką.
Draudimo
įmonė pensijų kaupimo techninius atidėjimus sudaro pagal priežiūros
institucijos nustatytą draudimo techninių atidėjimų dydžių apskaičiavimo
metodiką. Pensijų kaupimo techninių atidėjimų investavimui keliami tokie pat
reikalavimai kaip ir draudimo techninių atidėjimų investavimui.
Garantijų
rezervas turi būti formuojamas, investuojamas ir naudojamas valdymo įmonės
nustatyta, su priežiūros institucija suderinta tvarka. Vertybinių popierių
komisija turi teisę duoti nurodymus pakeisti ir (ar) papildyti garantijų
formavimo, investavimo ir naudojimo tvarką. Garantijų rezervas investuojamas į
diversifikuotą investicijų portfelį, kuriam taikomi tokie patys kaip ir pensijų
turtui reikalavimai, nustatyti Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo
46, 47 ir 49 straipsniuose.
Draudimo
įmonei ir valdymo įmonei šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti saugumo
reikalavimai turi būti kiek galima tapatūs savo esme ir dydžiais.
12 straipsnis.
Konservatyvaus investavimo pensijų fondas
Pensijų
kaupimo bendrovė privalo sudaryti galimybę asmenims kaupti pensijų įmokas
konservatyvaus investavimo pensijų fonde, kurio lėšos investuojamos tik į:
1) Lietuvos
Respublikos, Europos Sąjungos ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros
organizacijos valstybių vyriausybių, centrinių bankų ir Europos centrinio banko
išleistus ar į jų garantuotus skolos vertybinius popierius;
2) kolektyvinio
investavimo subjektų, kurių lėšos investuojamos tik į šio straipsnio 1 dalies 1
punkte nurodytus investavimo objektus, akcijas ar investicinius vienetus.
Pensijų
kaupimo bendrovė turi teisę kreiptis dėl kitų pensijų fondų taisyklių
patvirtinimo tik pateikusi tvirtinti šio straipsnio 1 dalyje nurodyto pensijų
fondo taisykles ar jas jau patvirtinus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-2254,
2004-06-01, Žin., 2004, Nr. 96-3521 (2004-06-19)
13 straipsnis.
Pensijų turto investavimo ypatumai
Pensijų turtą
gali sudaryti tik tokie vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, kurie
nustatyti Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme ir kuriais prekiaujama
rinkose, pagal Vertybinių popierių rinkos įstatymą laikomose reguliuojamomis ir
veikiančiose Lietuvos Respublikoje, Europos Sąjungos valstybėje narėje, ar
kurie yra įtraukti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos
valstybėje narėje esančios vertybinių popierių biržos oficialųjį prekybos
sąrašą arba kuriais prekiaujama ten esančioje reguliuojamoje rinkoje,
veikiančioje pagal nustatytas taisykles, pripažintoje ir visuomenei
prieinamoje, jei ši birža arba rinka yra nurodyta pensijų fondo taisyklėse.
Į kitą turtą
pensijų turtas investuojamas Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme
nustatyta tvarka.
Sukurto naujo
pensijų fondo investicijų portfelis 6 mėnesius nuo pirmosios įmokos į pensijų
fondą gavimo dienos gali neatitikti Papildomo savanoriško pensijų kaupimo
įstatymo 47–49 straipsnių reikalavimų.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-2254,
2004-06-01, Žin., 2004, Nr. 96-3521 (2004-06-19)
14 straipsnis.
Atskaitymai iš pensijų turto
Atskaitymai
iš pensijų turto pensijų kaupimo bendrovės naudai gali būti daromi tik
laikantis šiame Įstatyme ir pensijų fondo taisyklėse nustatytų dydžių.
Iš pensijų
turto galima daryti tik tokius atskaitymus, kurie yra susiję su pensijų fondo
valdymu ir yra numatyti šiame Įstatyme ir pensijų fondo taisyklėse. Visos kitos
pensijų fondo taisyklėse nenumatytos arba nustatytus dydžius viršijančios
išlaidos turi būti dengiamos iš pensijų kaupimo bendrovės turto.
Šio
straipsnio 2 dalyje nurodyti atskaitymai iš pensijų turto pagal kiekvieną
pensijų kaupimo sutartį su pensijų kaupimo bendrove per metus gali sudaryti ne
daugiau kaip 1 procentą nuo dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų
vidutinės metinės vertės ir ne daugiau kaip 10 procentų dalyvio vardu įmokėtų
įmokų.
Dalyvio perėjimo į kitos ar tos
pačios pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą išlaidas sudaro pensijų
kaupimo bendrovės išlaidos, susijusios su pensijų sąskaitos uždarymu bei lėšų
pervedimu. Šios išlaidos negali viršyti 0,2 procento dalyvio vardu pervedamų
piniginių lėšų. Pensijų kaupimo sutarties sudarymo su šiuo dalyviu išlaidos bei
kitos pensijų kaupimo bendrovės rinkodaros išlaidos neįtraukiamos į perėjimo į
kitos ar tos pačios pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą išlaidas.
Šiame Įstatyme numatytais
atvejais pensijų kaupimo bendrovė gali daryti atskaitymus, lygius šio
straipsnio 4 dalyje nurodytų išlaidų ir išlaidų, susijusių su asmens
pritraukimu į pensijų kaupimo bendrovę, sumai. Šie atskaitymai negali būti
didesni kaip 4 procentai dalyvio vardu pervedamų piniginių lėšų.
15 straipsnis.
Paslaugų siūlymas ir reklama
Pensijų
kaupimo bendrovei, kitiems jos įgaliotiems ar kitaip su ja susijusiems asmenims
draudžiama:
1) potencialų
dalyvį raginti tapti pensijų fondo dalyviu ar nenutraukti dalyvavimo pensijų
fonde siūlant naudą, nesusijusią su pensijų kaupimo veikla;
2) skelbti
informaciją, kuri yra neteisinga, neišsami ar gali būti klaidinanti.
Pensijų
kaupimo bendrovė, kiti jos įgalioti ar kitaip su ja susiję asmenys gali daryti
pareiškimus naudodami prognozuojamus skaičius tik priežiūros institucijų bendro
teisės akto nustatyta tvarka.
Teikdama
informaciją potencialiam ar esamam dalyviui apie galimas pensijų išmokas,
pensijų kaupimo bendrovė, jos atstovai ar kitaip su pensijų kaupimo bendrove
susiję asmenys turi teisę naudoti skaičiuoklę, kuri turi atitikti šiuos
reikalavimus:
1) pateikiama
informacija privalo būti aiški ir neklaidinanti;
2) turi būti
pateikiamos prielaidos, kuriomis remiantis atliekami skaičiavimai;
3) turi būti
pateikiami paaiškinimai, kaip suprasti skaičiavimo rezultatus;
4) turi būti
pateikiamas taikomų apskaičiavimo metodų aprašymas;
5) turi būti
parodomas valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos sumažėjimas
dalyvaujantiems pensijų kaupime, kaip tai numatyta Valstybinių socialinio
draudimo pensijų įstatymo 17 straipsnyje;
6) šalia
skaičiavimo rezultatų turi būti perspėjimas, kad pensijų kaupimo bendrovė jų
negarantuoja.
Pensijų
kaupimo bendrovė, kuri prisiima įsipareigojimus dalyviams garantuoti tam tikrą
pajamingumą, turi teisę daryti pareiškimus, naudodama prognozuojamus skaičius,
skelbti informaciją apie numatomas investicines pajamas ir kitas su tuo
susijusias prognozes, neviršydama prisiimtų įsipareigojimų.
Pensijų
kaupimo veiklos reklamoje gali būti tik pensijų fondo taisyklėse ir periodinėse
ataskaitose esanti informacija. Reklamos tikslais pensijų kaupimo bendrovė gali
parengti ir platinti sutrumpintas pensijų fondo taisykles, kuriose gali būti
tik atitinkamos priežiūros institucijos patvirtintose pensijų fondo taisyklėse
numatyta informacija.
Pensijų
kaupimo bendrovės, jos įgaliotų ar kitaip su ja susijusių asmenų skelbiamos
reklamos turinys ir forma turi būti iš anksto suderinta su atitinkama
priežiūros institucija. Priežiūros institucija turi uždrausti skelbti
neteisingą, klaidinančią ar neišsamią reklamą, taip pat privalo įpareigoti
paneigti, patikslinti ar papildyti jau paskelbtą reklamą.
Pensijų
kaupimo bendrovė yra atsakinga už tinkamą asmenų, teikiančių informaciją apie
pensijų kaupimo veiklą ir (ar) sudarančių pensijų kaupimo sutartis, parinkimą
bei apmokymą ir turi užtikrinti, kad šie asmenys turėtų atitinkamą
kvalifikaciją. Priežiūros institucijos turi teisę bendru teisės aktu nustatyti
asmenų, teikiančių informaciją apie pensijų kaupimo veiklą ir (ar) sudarančių
pensijų kaupimo sutartis, kvalifikacinius reikalavimus.
Teikti
informaciją apie pensijų kaupimo veiklą ir (ar) sudaryti pensijų kaupimo
sutartis pensijų kaupimo bendrovės vardu gali tik asmenys, kurie yra
nepriekaištingos reputacijos ir išmano pensijų kaupimo veiklą
reglamentuojančius teisės aktus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-2254,
2004-06-01, Žin., 2004, Nr. 96-3521 (2004-06-19)
16
straipsnis. Pensijų kaupimo bendrovės likvidavimas ir bankrotas
Draudimo įmonės likvidavimo ir bankroto procedūros
vykdomos pagal Draudimo įstatymą. Valdymo įmonių likvidavimo ir bankroto
procedūros vykdomos pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą.
Pensijų kaupimo bendrovė turi teisę pradėti savanorišką
likvidavimo procedūrą (išskyrus atitinkamų sprendimų priėmimą) tik perdavusi
teises ir pareigas, atsirandančias iš pensijų
kaupimo sutarčių kitai pensijų kaupimo bendrovei.
Priežiūros institucija, gavusi informaciją apie tai, kad
pensijų kaupimo bendrovė įgijo likviduojamos įmonės statusą ar jai iškelta
bankroto byla, nedelsdama – ne vėliau kaip kitą dieną apie tai informuoja VSDF
valdybą bei Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją.
Pensijų kaupimo bendrovei įgijus likviduojamos įmonės
statusą ar šiai bendrovei iškėlus bankroto bylą, pensijų įmokų mokėjimas
sustabdomas ir atnaujinamas tik perdavus teises ir pareigas pagal pensijų
kaupimo sutartis kitai pensijų kaupimo bendrovei.
Iki pensijų fondų valdymo bei teisių ir pareigų pagal
pensijų kaupimo sutartis perdavimo VSDF valdyba pensijų įmokas privalo laikyti
patikėjimo teisės pagrindais komerciniame banke atskirai nuo kitų lėšų. Šios
lėšos gali būti naudojamos tik pervedimui į pensijų kaupimo bendrovę kaip
pensijų įmokos.
Likviduojamos pensijų kaupimo bendrovės
likvidatorius, likvidacinės komisijos pirmininkas ar bankrutuojančios pensijų
kaupimo bendrovės administratorius privalo teikti su šia pensijų kaupimo
bendrove susijusią informaciją atitinkamai priežiūros institucijai ir kitiems
asmenims priežiūros institucijos nustatyta tvarka.
KETVIRTASIS
SKIRSNIS
VALDYMO
ĮMONIŲ PENSIJŲ KAUPIMO VEIKLOS YPATUMAI
17 straipsnis.
Valdymo įmonių teisė užsiimti pensijų įmokų kaupimo veikla
1.
Teisę užsiimti pensijų kaupimo veikla turi valdymo įmonė, veikianti pagal
Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą, turinti buveinę Lietuvos
Respublikoje ir atitinkanti šio Įstatymo nustatytus papildomus reikalavimus.
Tokiai valdymo įmonei užsiimant pensijų kaupimo veikla pagal šį Įstatymą
Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymas taikomas tiek, kiek šis
Įstatymas nenustato kitaip.
Valdymo įmonė gali pradėti
pensijų kaupimo veiklą tik gavusi licenciją pagal Papildomo savanoriško pensijų
kaupimo įstatymą ir priežiūros institucijai jos nustatyta tvarka patvirtinus
atitinkamas pensijų fondo taisykles. Pensijų fondo taisyklių pavadinime turi
būti nurodyta, kad tai valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo
pensijų fondas (gali būti naudojama šių žodžių junginio santrumpa).
18 straipsnis. Reikalavimai valdymo
įmonės kapitalui
Pensijų
kaupimo veikla pagal šį Įstatymą užsiimančios valdymo įmonės ir pradinis, ir
įstatinis kapitalas turi būti ne mažesni kaip 300 000 eurų.
Ne mažiau
kaip 250 000 eurų valdymo įmonės nuosavo kapitalo turi būti investuota į
diversifikuotą investicijų portfelį. Jam taikomi Papildomo savanoriško pensijų
kaupimo įstatymo 46, 47 ir 49 straipsniuose nustatyti investavimo reikalavimai.
PENKTASIS
SKIRSNIS
DRAUDIMO
ĮMONIŲ PENSIJŲ KAUPIMO VEIKLOS YPATUMAI
19 straipsnis.
Draudimo įmonių teisė užsiimti pensijų kaupimo veikla
Draudimo įmonei teisę vykdyti pensijų kaupimo veiklą
suteikia draudimo veiklos licencija, išduota gyvybės draudimo šakos pensijų
kaupimo veiklos draudimo grupės veiklai.
2.
Tik patvirtinusi pensijų fondo taisykles priežiūros institucijoje šios
nustatyta tvarka, draudimo įmonė gali pradėti pensijų kaupimo veiklą. Pensijų
fondo taisyklių pavadinime turi būti nurodyta, kad tai valstybinio socialinio
draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fondas (gali būti vartojama šių žodžių
junginio santrumpa).
Pensijų kaupimo veiklą vykdančioms draudimo įmonėms taikomas Draudimo įstatymas, kiek šis Įstatymas nenustato
kitaip.
Pensijų kaupimo veiklą vykdančioms draudimo įmonėms
mutatis mutandis taikomi Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo antrojo
skirsnio 6 straipsnio 10 punktas, 10, 12 (išskyrus 1 dalies 2, 4, 5, 6, 8
punktus), 14 straipsniai, trečiojo skirsnio 23, 24, 30, 31 (išskyrus 1–6
dalis), 34, 35 straipsniai, ketvirtasis – šeštasis skirsniai (išskyrus 53
straipsnio 1 ir 4 dalis). Vertybinių popierių komisijai priskirtas teises turi
ir jos funkcijas draudimo įmonių atžvilgiu pagal Draudimo įstatymą draudimo
veiklos priežiūrą atliekanti institucija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-2254,
2004-06-01, Žin., 2004, Nr. 96-3521 (2004-06-19)
20
straipsnis. Draudimo įmonės teisių ir pareigų, atsirandančių iš pensijų kaupimo
sutarčių, perdavimas
Draudimo įmonė gali
perduoti kitai pensijų kaupimo bendrovei teises ir pareigas, atsirandančias iš
pensijų kaupimo sutarčių, tik gavusi priežiūros institucijos leidimą.
Draudimo įmonė privalo
perduoti teises ir pareigas, atsirandančias iš pensijų kaupimo sutarčių, kitai
pensijų kaupimo bendrovei šiais atvejais:
1) teismui priėmus sprendimą
likviduoti draudimo įmonę;
2) prieš pradedant savanorišką
likvidavimo procedūrą;
3) draudimo įmonei iškėlus
bankroto bylą;
4) priežiūros institucijos
reikalavimu, pareikštu pablogėjus draudimo įmonės finansinei padėčiai ar
iškilus realiai finansinės padėties pablogėjimo ar draudimo įmonės nemokumo
grėsmei;
5) kai draudimo įmonei
panaikinamas draudimo veiklos licencijos ar leidimo pensijų kaupimo veiklai
galiojimas;
6) kai draudimo įmonei
sustabdomas licencijos gyvybės draudimo veiklai ar leidimo pensijų kaupimo
veiklai galiojimas.
Draudimo
įmonė apie ketinimą perleisti teises ir pareigas, atsirandančias iš pensijų
kaupimo sutarčių, privalo informuoti dalyvius priežiūros institucijos nustatyta
tvarka ir terminais. Teisių ir pareigų pagal pensijų kaupimo sutartis
perleidimo tvarką nustato priežiūros institucija.
Perduodant
teises ir pareigas pagal pensijų kaupimo sutartis dalyvių sutikimas
nereikalingas, tačiau iki teisių ir pareigų perdavimo privalo būti sudarytos
sąlygos dalyviams patiems pereiti į kitą pensijų kaupimo bendrovę be atskaitymų
iš jų pensijų turto, numatytų šio Įstatymo 14 straipsnio 4 ir 5 dalyse.
Perduodant
teises ir pareigas pagal pensijų kaupimo sutartis kartu perduodamas ir
pensijų turtas.
Perduodant
draudimo įmonės teises ir pareigas kitai pensijų kaupimo bendrovei, taikomos ir
šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatytos sąlygos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-2254,
2004-06-01, Žin., 2004, Nr. 96-3521 (2004-06-19)
ŠEŠTASIS
SKIRSNIS
PENSIJŲ
IŠMOKOS
21 straipsnis.
Teisė į pensijų išmokas
Teisę gauti
pensijų išmoką iš pensijų fondų dalyviai įgyja tik sulaukę senatvės pensijos
amžiaus.
Asmuo, įgijęs
teisę į pensijų išmoką, turi teisę nukelti išmokos mokėjimo pradžią. Šio
termino nukėlimo laikotarpiu toks asmuo lieka pensijų kaupimo dalyviu. Dalyviui
nesikreipus į pensijų kaupimo bendrovę dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo,
laikoma, kad dalyvis pasinaudojo teise nukelti išmokos mokėjimo pradžią.
22 straipsnis.
Pensijų išmokos
Pensijų
išmokos gali būti mokamos šiais būdais:
1) Įstatymo
nustatyta tvarka nuperkant pensijų anuitetą draudimo įmonėje, vykdančioje
gyvybės draudimo veiklą;
2) išmokant
vienu kartu (vienkartinę pensijų išmoką) ar dalimis (periodinę pensijų išmoką).
Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytos išmokos mokamos dalyviui ir pensijų kaupimo
bendrovei sudarius pensijų išmokos sutartį dėl pensijų išmokų mokėjimo būdo ir
terminų. Pensijų išmokos sutartis sudaroma rašytine forma. Pensijų išmokos
sutartyje, be kitų sąlygų, turi būti nurodyta suma, už kurią dalyvis privalo
įsigyti pensijų anuitetą pagal šio Įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytas
sąlygas. Apie pensijų išmokos sutarties sudarymo faktą bei jos įsigaliojimo
datą pensijų kaupimo bendrovė privalo per 3 darbo dienas, tarpusavyje
suderinusios informacijos pateikimo tvarką, elektroniniu būdu pranešti VSDF
valdybai.
Sudarius
pensijų išmokos sutartį, dalyviui priklausantis pensijų turtas iki išmokėjimo
lieka jo asmeninėje pensijų sąskaitoje.
Pensijų
išmokos pradedamos mokėti nuo pensijų išmokos sutartyje nurodytos dienos, bet
ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pensijų išmokos sutarties sudarymo.
Pensijų
kaupimo bendrovė atsako už laiku ir teisingą pensijų išmokų mokėjimą pagal
pensijų išmokos sutartyje nustatytas sąlygas. Pensijų išmokų mokėjimą prižiūri
priežiūros institucija.
Pensijų
išmokos sutartį sudariusio dalyvio vardu negali būti mokamos pensijų įmokos.
Vienkartinė
ar periodinės pensijų išmokos, kurias turėjo sumokėti pensijų kaupimo bendrovė,
su kuria dalyvis sudarė pensijų išmokos sutartį, nesumokėtos dėl gavėjo
mirties, išmokamos šio asmens įpėdiniams Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Pensijų
kaupimo bendrovė, su kuria dalyvis ketina sudaryti pensijų išmokos sutartį, turi
teisę VSDF valdybos nustatyta tvarka užklausti VSDF valdybą, ar už šį dalyvį
VSDF valdyboje bus apskaičiuojamos ir pervedamos pensijų įmokos. VSDF valdyba,
gavusi tokį užklausimą ir suderinusi informacijos pateikimo tvarką su pensijų
kaupimo bendrove, atsako elektroniniu būdu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas
nuo užklausimo gavimo.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-2254,
2004-06-01, Žin., 2004, Nr. 96-3521 (2004-06-19)
23 straipsnis.
Pensijų išmokų pasirinkimas
Pensijų
kaupimo bendrovė kiekvienam dalyviui, įgijusiam teisę gauti pensijų išmoką ir
pareiškusiam valią dėl jos išmokėjimo, apskaičiuoja bazinio pensijų anuiteto
(anuiteto be paveldėjimo, mokamo lygiomis dalimis ir nutraukiamo mokėti po
dalyvio mirties) dydį pagal dalyvio sukauptą pensijų turtą. Bazinio pensijų
anuiteto skaičiavimo metodiką tvirtina draudimo priežiūros institucija.
Pensijų
anuitetas yra privalomas, kai dalyviui apskaičiuoto bazinio pensijų anuiteto
dydis yra ne mažesnis kaip pusė valstybinės socialinio draudimo bazinės
pensijos dydžio. Pensijų anuitetas privalo būti nupirktas už visą dalyvio vardu
pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, išskyrus šiame straipsnyje nurodytas
išimtis.
Dalyvis,
kuriam apskaičiuotas bazinio pensijų anuiteto dydis yra mažesnis nei pusė
valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio, atleidžiamas nuo
prievolės įsigyti pensijų anuitetą. Šis dalyvis turi teisę gauti iš pensijų
kaupimo bendrovės periodinę ar vienkartinę pensijų išmoką.
Dalyvis,
kuriam apskaičiuotas bazinio pensijų anuiteto dydis viršija trigubą valstybinės
socialinio draudimo bazinės pensijos dydį, turi teisę sukauptą pensijų turto
dalį, viršijančią vienkartinę įmoką trigubos valstybinės socialinio draudimo
bazinės pensijos dydžio baziniam pensijų anuitetui įsigyti, gauti iš pensijų
kaupimo bendrovės periodinės ar vienkartinės pensijų išmokos būdu.
Teisės į
periodinę ar vienkartinę pensijų išmoką pagal šio straipsnio 3 dalį įgijimas
neužkerta kelio dalyviui vietoj periodinės ar vienkartinės pensijų išmokos
įsigyti pensijų anuitetą.
Dalyvis,
kuriam pensijų anuiteto įsigijimas yra privalomas, turi teisę pasirinkti
pensijų anuiteto mokėtoją ir, kiek tai neprieštarauja šiam Įstatymui, pensijų
anuiteto rūšį.
Pensijų
anuitetai gali būti mokami pensijų anuiteto sutartyje numatytą laikotarpį
dalyvio įpėdiniams po jo mirties.
24 straipsnis.
Pensijų anuiteto mokėjimas
Pensijų
anuitetas yra mokamas pensijų anuiteto sutarties, apmokėtos vienkartine įmoka
iš dalyvio vardu pensijų fonde sukaupto pensijų turto, pagrindu. Ši vienkartinė
įmoka mokama pensijų išmokos sutarties pagrindu draudimo įmonei, su kuria
dalyvis sudarė pensijų anuiteto sutartį dėl pensijų anuiteto mokėjimo sąlygų.
Teisę vykdyti
pensijų anuitetų veiklą turi draudimo įmonė, Draudimo įstatymo nustatyta tvarka
gavusi priežiūros institucijos išduodamą leidimą.
Pensijų
anuitetų veiklą vykdančiai draudimo įmonei draudžiama atsisakyti sudaryti ar
kitaip vengti sudaryti pensijų anuiteto sutartį su dalyviu, šio Įstatymo
nustatyta tvarka įgijusiu teisę į pensijų išmoką. Sudarant pensijų anuiteto
sutartį, draudžiama bet kokia forma reikalauti dalyvio sveikatos patikrinimo
duomenų ir juos naudoti.
Draudimo
įmonė, su kuria dalyvis sudarė pensijų anuiteto sutartį, apie sutarties
sudarymą ne vėliau kaip per 1 darbo dieną raštu (ar tarpusavyje suderinus
informacijos pateikimo tvarką − elektroniniu būdu) turi pranešti pensijų
kaupimo bendrovei, kurios valdomame pensijų fonde yra sukauptas dalyvio pensijų
turtas. Pensijų kaupimo bendrovė, gavusi pranešimą apie pensijų anuiteto
sutarties sudarymą, pensijų išmokos sutartyje nustatyta tvarka perveda dalyviui
priklausančias lėšas (ar jų dalį) į draudimo įmonės nurodytą sąskaitą.
Pensijų
anuitetas mokamas buvusiam dalyviui ne rečiau kaip vieną kartą per 3 mėnesius
iki gyvos galvos. Draudžiama nustatyti mažėjantį anuitetą.
Pensijų
anuitetas pradedamas mokėti nuo pensijų anuiteto sutartyje nurodytos dienos.
Pensijų anuiteto mokėjimo teisingumą prižiūri draudimo priežiūros institucija.
Pensijų
anuiteto sutartį galima nutraukti tik įstatymų nustatytais atvejais.
25
straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo pensijų ir pensijų išmokų santykis
Asmenims,
dalyvavusiems pensijų kaupime, valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų
dydis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka
proporcingai mažinamas.
Už
laikotarpį, kai asmenys nedalyvavo pensijų kaupime, valstybinės socialinio
draudimo senatvės pensijų dydis jiems nemažinamas.
Dalyviams,
kuriems paskirta ir mokama valstybinė socialinio draudimo invalidumo pensija,
sukakus senatvės pensijos amžių, skiriama valstybinė socialinio draudimo
senatvės pensija laikantis šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų.
26 straipsnis.
Išmokos migruojantiems asmenims
Asmenims,
išvykstantiems nuolat gyventi į kitą valstybę, pensijų fonde šių asmenų
sukauptos lėšos neišmokamas, kol jie sukaks senatvės pensijos amžių.
Asmenys,
nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, teisę į pensijų išmokas įgyja šio Įstatymo
nustatyta tvarka.
SEPTINTASIS
SKIRSNIS
VALSTYBINĖ
PRIEŽIŪRA IR ATSAKOMYBĖ UŽ ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS
27
straipsnis. Apskaita ir atskaitomybė
1.
Pensijų kaupimo bendrovių nuosavo turto ir pensijų fondo turto finansinės
apskaitos ir atskaitomybės tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija.
2.
Depozitoriumas, su kuriuo pensijų kaupimo bendrovė yra sudariusi pensijų fondo
turto saugojimo sutartį, privalo pensijų kaupimo bendrovei pateikti visus
dokumentus, reikalingus finansinei atskaitomybei sudaryti.
28
straipsnis. Priežiūros institucijos teisės
1.
Priežiūros institucijos, be kituose įstatymuose nustatytų teisių, turi teisę:
1)
priimti šiame Įstatyme nustatytus teisės aktus, reglamentuojančius pensijų
kaupimo bendrovių veiklą;
2)
taikyti poveikio priemones pensijų kaupimo bendrovėms ir kitiems asmenims,
pažeidusiems šį Įstatymą ir (ar) kitus teisės aktus, reglamentuojančius pensijų
kaupimo bendrovių veiklą arba pažeidusius dalyvių interesus, ar iškilus tokio
pažeidimo grėsmei;
3)
taikyti administracines nuobaudas asmenims, pažeidusiems šį Įstatymą ir (ar)
kitus teisės aktus, reglamentuojančius pensijų kaupimo bendrovių veiklą;
4)
gauti duomenis (tarp jų ir asmens duomenis), dokumentus arba jų nuorašus,
reikalingus pensijų kaupimo bendrovių veiklos priežiūrai, iš valstybės,
savivaldybės institucijų, įstaigų, kitų asmenų.
2.
Priežiūros institucijos, be kituose įstatymuose nustatytų poveikio priemonių,
turi teisę:
1)
įpareigoti pensijų kaupimo bendrovę perduoti teises ir pareigas, atsirandančias
iš pensijų kaupimo sutarčių;
2)
įpareigoti pensijų kaupimo bendrovę pakeisti depozitoriumą;
3)
Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo nustatyta tvarka apriboti arba
uždrausti pensijų turto investicijas, arba kitaip apriboti disponavimo pensijų
turtu teises.
3.
Priežiūros institucijos teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai
informaciją apie pensijų kaupimo bendrovių veiklos rezultatus, šiame
straipsnyje nurodytų poveikio priemonių, susijusių su teisės verstis pensijų
kaupimo veikla apribojimu, taikymą pensijų kaupimo bendrovėms ir kitą
informaciją, nustatytą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei priežiūros
institucijos susitarime dėl pasikeitimo informacija. VSDF valdybai priežiūros
institucijos teikia informaciją apie pensijų kaupimo bendrovių rekvizitus,
pensijų kaupimo bendrovėms išduotas licencijas pensijų kaupimo veiklai,
poveikio priemonių, susijusių su teisės verstis pensijų kaupimo veikla
apribojimu, taikymą, pensijų kaupimo bendrovės reorganizavimą, pertvarkymą,
likvidavimą, bankrotą, teisių ir pareigų, atsirandančių iš pensijų kaupimo
sutarčių, perdavimą kitai pensijų kaupimo bendrovei bei kitą su pensijų kaupimo
veikla susijusią informaciją, būtiną administruojant dalyvių registrą. Duomenų
teikimo tvarka ir terminai nustatomi priežiūros institucijų ir VSDF valdybos
susitarime dėl pasikeitimo informacija.
4.
VSDF valdyba teikia priežiūros institucijoms informaciją apie konkrečios
pensijų kaupimo bendrovės valdomų pensijų fondų dalyvius, į pensijų fondo
sąskaitą pervestas pinigines lėšas ir kitus duomenis, reikalingus priežiūros
institucijoms. Duomenų teikimo tvarka ir terminai nustatomi šio straipsnio 3
dalyje nurodytame susitarime.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-2254,
2004-06-01, Žin., 2004, Nr. 96-3521 (2004-06-19)
29 straipsnis. Pensijų kaupimo bendrovių
atsakomybė
Už šio bei
kitų įstatymų ir teisės aktų, reglamentuojančių pensijų kaupimą, pažeidimus
pensijų kaupimo bendrovės atsako įstatymų nustatyta tvarka.
2.
Asmenys turi teisę apskųsti atitinkamoms priežiūros institucijoms pensijų
kaupimo bendrovių veiksmus.
30 straipsnis.
Atsakomybė įmokų mokėjimo vėlavimo atveju
VSDF valdyba
pensijų kaupimo bendrovių valdomiems pensijų fondams moka delspinigius už lėšas,
pervestas joms pavėluotai dėl savo kaltės. Delspinigių dydį ir skaičiavimo
tvarką nustato Valstybinio socialinio draudimo įstatymas. Priskaičiuotus
delspinigius pensijų kaupimo bendrovės paskirsto savo valdomų pensijų fondų
dalyviams, už kuriuos laiku nebuvo sumokėtos pensijų įmokos.
Draudėjų
atsakomybę už pavėluotai pervestas lėšas ar neteisėtai sumažintų įmokų mokėjimą
nustato įstatymai.
3.
Pensijų įmokų mokėjimo pensijų kaupimo bendrovėms nutraukimas ar kiti mokėjimo
pažeidimai negali būti pagrindas nutraukti pensijų kaupimo sutartį ar apriboti
dalyvių nuosavybės ar kitas teises.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-2254,
2004-06-01, Žin., 2004, Nr. 96-3521 (2004-06-19)
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ROLANDAS
PAKSAS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2254,
2004-06-01, Žin., 2004, Nr. 96-3521 (2004-06-19)
PENSIJŲ
KAUPIMO ĮSTATYMO 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 15, 19, 20, 22, 28, 30
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušra Bodin (2004-06-21)
aubodi@lrs.lt
16 straipsnis. Pensijų kaupimo
bendrovės likvidavimas ir bankrotas
Draudimo įmonės likvidavimo ir bankroto procedūros
vykdomos pagal Draudimo įstatymą. Valdymo įmonių likvidavimo ir bankroto
procedūros vykdomos pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą.
Pensijų kaupimo bendrovė turi teisę pradėti savanorišką
likvidavimo procedūrą (išskyrus atitinkamų sprendimų priėmimą) tik perdavusi
teises ir pareigas, atsirandančias iš pensijų
kaupimo sutarčių kitai pensijų kaupimo bendrovei.
Priežiūros institucija, gavusi informaciją apie tai, kad
pensijų kaupimo bendrovė įgijo likviduojamos įmonės statusą ar jai iškelta
bankroto byla, nedelsdama – ne vėliau kaip kitą dieną apie tai informuoja VSDF
valdybą bei Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją.
Pensijų kaupimo bendrovei įgijus likviduojamos įmonės
statusą ar šiai bendrovei iškėlus bankroto bylą, pensijų įmokų mokėjimas
sustabdomas ir atnaujinamas tik perdavus teises ir pareigas pagal pensijų
kaupimo sutartis kitai pensijų kaupimo bendrovei.
Iki pensijų fondų valdymo bei teisių ir pareigų pagal
pensijų kaupimo sutartis perdavimo VSDF valdyba pensijų įmokas privalo laikyti
patikėjimo teisės pagrindais komerciniame banke atskirai nuo kitų lėšų. Šios
lėšos gali būti naudojamos tik pervedimui į pensijų kaupimo bendrovę kaip
pensijų įmokos.
Likviduojamos pensijų kaupimo bendrovės
likvidatorius, likvidacinės komisijos pirmininkas ar bankrutuojančios pensijų
kaupimo bendrovės administratorius privalo teikti su šia pensijų kaupimo
bendrove susijusią informaciją atitinkamai priežiūros institucijai ir kitiems
asmenims priežiūros institucijos nustatyta tvarka.
KETVIRTASIS
SKIRSNIS
VALDYMO
ĮMONIŲ PENSIJŲ KAUPIMO VEIKLOS YPATUMAI
17
straipsnis. Valdymo įmonių teisė užsiimti pensijų įmokų kaupimo veikla
1.
Teisę užsiimti pensijų kaupimo veikla turi valdymo įmonė, veikianti pagal
Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą, turinti buveinę Lietuvos
Respublikoje ir atitinkanti šio Įstatymo nustatytus papildomus reikalavimus.
Tokiai valdymo įmonei užsiimant pensijų kaupimo veikla pagal šį Įstatymą
Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymas taikomas tiek, kiek šis
Įstatymas nenustato kitaip.
Valdymo įmonė gali pradėti
pensijų kaupimo veiklą tik gavusi licenciją pagal Papildomo savanoriško pensijų
kaupimo įstatymą ir priežiūros institucijai jos nustatyta tvarka patvirtinus
atitinkamas pensijų fondo taisykles. Pensijų fondo taisyklių pavadinime turi
būti nurodyta, kad tai valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo
pensijų fondas (gali būti naudojama šių žodžių junginio santrumpa).
20 straipsnis. Draudimo įmonės teisių ir pareigų,
atsirandančių iš pensijų kaupimo sutarčių, perdavimas
Draudimo įmonė gali
perduoti kitai pensijų kaupimo bendrovei teises ir pareigas, atsirandančias iš
pensijų kaupimo sutarčių, tik gavusi priežiūros institucijos leidimą.
Draudimo įmonė privalo
perduoti teises ir pareigas, atsirandančias iš pensijų kaupimo sutarčių, kitai
pensijų kaupimo bendrovei šiais atvejais:
1) teismui priėmus sprendimą
likviduoti draudimo įmonę;
2) prieš pradedant savanorišką
likvidavimo procedūrą;
3) draudimo įmonei iškėlus
bankroto bylą;
4) priežiūros institucijos
reikalavimu, pareikštu pablogėjus draudimo įmonės finansinei padėčiai ar
iškilus realiai finansinės padėties pablogėjimo ar draudimo įmonės nemokumo
grėsmei;
5) kai draudimo įmonei
panaikinamas draudimo veiklos licencijos ar leidimo pensijų kaupimo veiklai
galiojimas;
6) kai draudimo įmonei sustabdomas
licencijos gyvybės draudimo veiklai ar leidimo pensijų kaupimo veiklai
galiojimas.
Draudimo
įmonė apie ketinimą perleisti teises ir pareigas, atsirandančias iš pensijų
kaupimo sutarčių, privalo informuoti dalyvius priežiūros institucijos nustatyta
tvarka ir terminais. Teisių ir pareigų pagal pensijų kaupimo sutartis
perleidimo tvarką nustato priežiūros institucija.
Perduodant
teises ir pareigas pagal pensijų kaupimo sutartis dalyvių sutikimas
nereikalingas, tačiau iki teisių ir pareigų perdavimo privalo būti sudarytos
sąlygos dalyviams patiems pereiti į kitą pensijų kaupimo bendrovę be atskaitymų
iš jų pensijų turto, numatytų šio Įstatymo 14 straipsnio 4 ir 5 dalyse.
Perduodant
teises ir pareigas pagal pensijų kaupimo sutartis kartu perduodamas ir
pensijų turtas.
Perduodant
draudimo įmonės teises ir pareigas kitai pensijų kaupimo bendrovei, taikomos ir
šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatytos sąlygos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-2254,
2004-06-01, Žin., 2004, Nr. 96-3521 (2004-06-19)
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
PENSIJŲ
IŠMOKOS
25 straipsnis. Valstybinių socialinio
draudimo pensijų ir pensijų išmokų santykis
Asmenims, dalyvavusiems
pensijų kaupime, valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų dydis
Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka proporcingai
mažinamas.
Už
laikotarpį, kai asmenys nedalyvavo pensijų kaupime, valstybinės socialinio
draudimo senatvės pensijų dydis jiems nemažinamas.
Dalyviams,
kuriems paskirta ir mokama valstybinė socialinio draudimo invalidumo pensija,
sukakus senatvės pensijos amžių, skiriama valstybinė socialinio draudimo
senatvės pensija laikantis šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų.
3 dalies redakcija nuo 2005 m. liepos 1
d.:
Dalyviams,
kuriems paskirta ir mokama valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo
(iki 2005 m. liepos 1 d. - invalidumo) pensija,
sukakus senatvės pensijos amžių, skiriama valstybinė socialinio draudimo
senatvės pensija laikantis šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2541,
2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6301 (2004-11-26)
Nr. X-208, 2005-05-19,
Žin., 2005, Nr. 71-2554 (2005-06-07)
26
straipsnis. Išmokos migruojantiems asmenims
Asmenims,
išvykstantiems nuolat gyventi į kitą valstybę, pensijų fonde šių asmenų
sukauptos lėšos neišmokamas, kol jie sukaks senatvės pensijos amžių.
Asmenys,
nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, teisę į pensijų išmokas įgyja šio Įstatymo
nustatyta tvarka.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
VALSTYBINĖ
PRIEŽIŪRA IR ATSAKOMYBĖ UŽ ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS
27
straipsnis. Apskaita ir atskaitomybė
1.
Pensijų kaupimo bendrovių nuosavo turto ir pensijų fondo turto finansinės
apskaitos ir atskaitomybės tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija.
2.
Depozitoriumas, su kuriuo pensijų kaupimo bendrovė yra sudariusi pensijų fondo
turto saugojimo sutartį, privalo pensijų kaupimo bendrovei pateikti visus
dokumentus, reikalingus finansinei atskaitomybei sudaryti.
28 straipsnis. Priežiūros
institucijos teisės
1.
Priežiūros institucijos, be kituose įstatymuose nustatytų teisių, turi teisę:
1)
priimti šiame Įstatyme nustatytus teisės aktus, reglamentuojančius pensijų
kaupimo bendrovių veiklą;
2)
taikyti poveikio priemones pensijų kaupimo bendrovėms ir kitiems asmenims,
pažeidusiems šį Įstatymą ir (ar) kitus teisės aktus, reglamentuojančius pensijų
kaupimo bendrovių veiklą arba pažeidusius dalyvių interesus, ar iškilus tokio
pažeidimo grėsmei;
3)
taikyti administracines nuobaudas asmenims, pažeidusiems šį Įstatymą ir (ar)
kitus teisės aktus, reglamentuojančius pensijų kaupimo bendrovių veiklą;
4)
gauti duomenis (tarp jų ir asmens duomenis), dokumentus arba jų nuorašus,
reikalingus pensijų kaupimo bendrovių veiklos priežiūrai, iš valstybės,
savivaldybės institucijų, įstaigų, kitų asmenų.
2.
Priežiūros institucijos, be kituose įstatymuose nustatytų poveikio priemonių,
turi teisę:
1)
įpareigoti pensijų kaupimo bendrovę perduoti teises ir pareigas, atsirandančias
iš pensijų kaupimo sutarčių;
2)
įpareigoti pensijų kaupimo bendrovę pakeisti depozitoriumą;
3)
Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo nustatyta tvarka apriboti arba
uždrausti pensijų turto investicijas, arba kitaip apriboti disponavimo pensijų
turtu teises.
3.
Priežiūros institucijos teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai
informaciją apie pensijų kaupimo bendrovių veiklos rezultatus, šiame
straipsnyje nurodytų poveikio priemonių, susijusių su teisės verstis pensijų
kaupimo veikla apribojimu, taikymą pensijų kaupimo bendrovėms ir kitą
informaciją, nustatytą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei priežiūros
institucijos susitarime dėl pasikeitimo informacija. VSDF valdybai priežiūros
institucijos teikia informaciją apie pensijų kaupimo bendrovių rekvizitus,
pensijų kaupimo bendrovėms išduotas licencijas pensijų kaupimo veiklai,
poveikio priemonių, susijusių su teisės verstis pensijų kaupimo veikla
apribojimu, taikymą, pensijų kaupimo bendrovės reorganizavimą, pertvarkymą,
likvidavimą, bankrotą, teisių ir pareigų, atsirandančių iš pensijų kaupimo
sutarčių, perdavimą kitai pensijų kaupimo bendrovei bei kitą su pensijų kaupimo
veikla susijusią informaciją, būtiną administruojant dalyvių registrą. Duomenų
teikimo tvarka ir terminai nustatomi priežiūros institucijų ir VSDF valdybos
susitarime dėl pasikeitimo informacija.
4.
VSDF valdyba teikia priežiūros institucijoms informaciją apie konkrečios
pensijų kaupimo bendrovės valdomų pensijų fondų dalyvius, į pensijų fondo
sąskaitą pervestas pinigines lėšas ir kitus duomenis, reikalingus priežiūros
institucijoms. Duomenų teikimo tvarka ir terminai nustatomi šio straipsnio 3
dalyje nurodytame susitarime.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-2254,
2004-06-01, Žin., 2004, Nr. 96-3521 (2004-06-19)
3 straipsnis papildomas nauja 19 dalimi, buvusios 19, 20 ir 21 dalys
laikomos atitinkamai 20, 21 ir 22 dalimis nuo 2007 m. liepos 1 d.:
pensijų fondo lyginamasis indeksas – pensijų
kaupimo bendrovės pasirinktas rodiklis, su kurio kintančia reikšme lyginama
pensijų fondo investicijų portfelio investicijų grąža.
20.
Priežiūros institucija:
1) pagal
Draudimo įstatymą draudimo įmonių veiklos priežiūrą vykdanti institucija
(toliau – draudimo priežiūros institucija);
2) Vertybinių
popierių komisija, atliekanti valdymo įmonių priežiūrą.
Senatvės
pensijos amžius – kaip ši sąvoka apibrėžta Valstybinių socialinio draudimo
pensijų įstatyme.
Valstybinio
socialinio draudimo įmokos dalies kaupimas (toliau – pensijų kaupimas)
– kaip ši sąvoka apibrėžta Pensijų sistemos reformos įstatyme.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-2254,
2004-06-01, Žin., 2004, Nr. 96-3521 (2004-06-19)
Nr. X-972, 2006-12-12,
Žin., 2006, Nr. 144-5462 (2006-12-30)
ANTRASIS
SKIRSNIS
DALYVAVIMAS
PENSIJŲ KAUPIME
4 straipsnio redakcija iki 2007 m. liepos 1 d.:
7 straipsnis papildomas 4 dalimi nuo 2007 m. liepos
1 d.:
Pensijų
kaupimo bendrovė, pateikdama artimiausią Papildomo savanoriško pensijų kaupimo
įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą, privalo informuoti dalyvį,
kuriam iki senatvės pensijos amžiaus yra likę mažiau negu 7 metai, apie
galimybę kaupti pensiją konservatyvaus investavimo pensijų fonde. Kartu su šia
informacija turi būti pateikiama:
1) išsami
informacija apie galimą riziką dalyvaujant kitos rūšies negu konservatyvaus
investavimo pensijų fonde ir pensijų fondo, kurio dalyvis yra šios dalies
pirmame sakinyje nurodytas asmuo, bei konservatyvaus investavimo pensijų fondo
investavimo rizikos palyginimas;
2) informacija,
kur galima gauti konservatyvaus investavimo pensijų fondo taisykles arba su
jomis susipažinti.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-2254, 2004-06-01,
Žin., 2004, Nr. 96-3521 (2004-06-19)
Nr. X-972, 2006-12-12,
Žin., 2006, Nr. 144-5462 (2006-12-30)
8
straipsnis. Dalyvio perėjimas į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų
fondą
Dalyvis turi
teisę praėjus 3 metams nuo pirmosios pensijų kaupimo sutarties įsigaliojimo
pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą. Perėjimas
neribojamas pensijų kaupimo bendrovės reorganizavimo, bankroto ir likvidavimo
atveju.
Dalyvis,
norintis pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą, turi
sudaryti naują pensijų kaupimo sutartį su kita pensijų kaupimo bendrove ir per
14 kalendorinių dienų nuo naujos sutarties sudarymo pateikti ją pensijų kaupimo
bendrovei, kurios valdomame pensijų fonde jis kaupia pensijų įmokas, kartu su
prašymu nutraukti pensijų kaupimo sutartį. Pensijų kaupimo bendrovė, su kuria
dalyvis sudarė naują pensijų kaupimo sutartį, suderinusi informacijos pateikimo
tvarką su VSDF valdyba, elektroniniu būdu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo
sutarties sudarymo pateikia VSDF valdybai sutarčiai įregistruoti reikiamus
duomenis. Pensijų kaupimo bendrovė, gavusi dalyvio prašymą nutraukti pensijų
kaupimo sutartį ir nustačiusi dalyvio tapatybę, per pensijų fondo, iš kurio
pereina dalyvis, taisyklėse nurodytą įspėjimo apie pensijų kaupimo sutarties
nutraukimą laikotarpį, bet ne ilgesnį kaip 14 kalendorinių dienų, turi,
suderinusi informacijos pateikimo tvarką su VSDF valdyba, elektroniniu būdu informuoti
apie tai VSDF valdybą.
3.
Pereinant į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą, naujai
sudaryta pensijų kaupimo sutartis įsigalioja nuo jos ir pranešimo apie
ankstesnės pensijų kaupimo sutarties nutraukimą įregistravimo sutarčių registre.
Padariusi atitinkamus įrašus sutarčių registre, VSDF valdyba, suderinusi
informacijos pateikimo tvarką su pensijų kaupimo bendrovėmis, elektroniniu būdu
apie tai per 3 darbo dienas informuoja abi pensijų kaupimo bendroves,
nurodydama, į kokį (iš kokio) pensijų fondą (fondo) pereina dalyvis.
Atsisakiusi registruoti naują pensijų kaupimo sutartį arba prašymą
nutraukti pensijų kaupimo sutartį, VSDF valdyba apie tai per 3 darbo dienas
informuoja pensijų kaupimo bendrovę, nurodydama atsisakymo priežastį.
Pensijų kaupimo bendrovei, kurios valdomo pensijų
fondo dalyvis pareiškia norą pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą
pensijų fondą, jos akcininkams ir kitiems asmenims draudžiama tiesiogiai ar
netiesiogiai riboti šią dalyvio teisę.
Dalyvio perėjimas iš vienos pensijų kaupimo
bendrovės valdomo pensijų fondo į kitos bendrovės valdomą pensijų fondą turi
vykti pagal sąlygas, numatytas pensijų fondo, iš kurio jis pereina, taisyklėse
ir pensijų fondo, į kurį pereina, taisyklėse. Dalyvis turi teisę bent kartą per
kalendorinius metus pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų
fondą padengdamas tik pensijų kaupimo bendrovės, iš kurios valdomo pensijų
fondo pereinama, išlaidas, susijusias su asmens perėjimu į kitos pensijų
kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą, nurodytas šio Įstatymo 14 straipsnio 4
dalyje, jeigu tai yra numatyta atitinkamo pensijų fondo taisyklėse.
Jei dalyvis pereina į kitos pensijų kaupimo
bendrovės valdomą pensijų fondą daugiau kaip vieną kartą per kalendorinius metus,
už jo perėjimą gali būti daromi atskaitymai lėšas pervedančios pensijų kaupimo
bendrovės naudai, nurodyti šio Įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje, jeigu tai yra
numatyta atitinkamo pensijų fondo taisyklėse. Atskaitoma gali būti iš dalyviui
priklausančių piniginių lėšų, pervedamų į kitą pensijų fondą, arba kitais
būdais, nustatytais pensijų fondo taisyklėse.
Jei pensijų kaupimo bendrovė su jos valdomu pensijų
fondu susijusias teises ir pareigas, atsirandančias iš pensijų kaupimo
sutarčių, ketina perduoti kitai pensijų kaupimo bendrovei arba pensijų fondas
panaikinamas dėl pensijų kaupimo bendrovės bankroto ar likvidavimo, tai šios
pensijų kaupimo bendrovės valdomo pensijų fondo dalyviai per 3 mėnesius nuo
atitinkamo sprendimo priėmimo turi teisę pereiti į kitą jų pasirinktą pensijų
fondą be 14 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytų atskaitymų. Jei per šioje dalyje
nurodytą laikotarpį dalyviai nesudarė pensijų kaupimo sutarčių su kita pensijų
kaupimo bendrove, bendro priežiūros institucijų teisės akto nustatyta tvarka
tokie dalyviai bei jiems priklausančios lėšos perkeliami į kitos pensijų
kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą nedarant šio Įstatymo 14 straipsnio 4
ir 5 dalyse nustatytų atskaitymų.
Tuo atveju, kai pensijų kaupimo bendrovė teises ir
pareigas, atsirandančias iš pensijų kaupimo sutarčių, perduoda kitai pensijų
kaupimo bendrovei ne dėl priežasčių, susijusių su pensijų kaupimo bendrovės
bankrotu ar likvidavimu, ir jei naujoji pensijų kaupimo bendrovė perima visas
teises ir pareigas (dalyvių padėtis nebloginama), dalyviams, neturintiems
teisės pereiti į kitą pensijų kaupimo bendrovę dėl to, kad nepraėjo 3 metai nuo
pirmos pensijų kaupimo sutarties įsigaliojimo, šio straipsnio 7 dalyje numatyta
teisė pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą
netaikoma.
VSDF valdyba, suderinusi informacijos pateikimo
tvarką su pensijų kaupimo bendrovėmis, informuoja kiekvieną pensijų kaupimo
bendrovę apie visų pensijų kaupimo bendrovių valdomų pensijų fondų piniginių
lėšų sąskaitų bankuose rekvizitus. Pensijų kaupimo bendrovė pateikia VSDF
valdybai informaciją apie jos valdomų pensijų fondų sąskaitų bankuose
rekvizitus (banko pavadinimas, filialo pavadinimas, banko kodas, sąskaitos
numeris) ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo sąskaitos atidarymo banke ar
sąskaitos rekvizitų pakeitimo.
Pensijų
kaupimo bendrovė, iš kurios pereina valdomo pensijų fondo dalyvis, gavusi VSDF
valdybos pranešimą apie pensijų kaupimo sutarties su to pensijų fondo pensijų
kaupimo bendrove nutraukimą ir naujos pensijų kaupimo sutarties įsigaliojimą,
per 3 darbo dienas perveda dalyviui priklausančias pinigines lėšas į
priimančiosios pensijų kaupimo bendrovės valdomo pensijų fondo piniginių lėšų
sąskaitą. Pensijų kaupimo bendrovė, į kurios valdomą pensijų fondą dalyvis pereina,
kai į šio pensijų fondo sąskaitą patenka perėjusio dalyvio piniginės lėšos,
informuoja dalyvį apie jo pensijų sąskaitoje įrašyto pensijų turto dydį.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-2254,
2004-06-01, Žin., 2004, Nr. 96-3521 (2004-06-19)
Nr. X-972, 2006-12-12,
Žin., 2006, Nr. 144-5462 (2006-12-30)
Šio įstatymo 2 straipsnis ir 3
straipsnio 2 dalis įsigalioja 2011 m. sausio 1 d.
*** Pabaiga ***
Redagavo Aušrinė Trapinskienė
(2010-04-06)
autrap@lrs.lt
1 straipsnis.
Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas
nustato valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo (toliau – pensijų
kaupimas) ir pensijų išmokų mokėjimo organizavimo sąlygas ir tvarką Lietuvos
Respublikoje.
2
straipsnis. Kitų įstatymų taikymas
Reglamentuojant šio įstatymo nustatytus
pensijų kaupimo ir pensijų išmokų mokėjimo santykius, Lietuvos Respublikos
papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymas (toliau – Papildomo savanoriško
pensijų kaupimo įstatymas), Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas (toliau –
Draudimo įstatymas) ir kiti įstatymai taikomi tiek, kiek šis įstatymas
nenustato kitaip.
3
straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Apdraustasis
– kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo
įstatyme (toliau – Valstybinio socialinio draudimo įstatymas).
Apskaitos
vienetas – kaip ši sąvoka apibrėžta Papildomo savanoriško pensijų kaupimo
įstatyme.
Dalyvavimas
pensijų kaupime – valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimas,
kaip nustatyta Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatyme (toliau
– Pensijų sistemos reformos įstatymas), šio įstatymo nustatyta tvarka sudarius
ir įregistravus pensijų kaupimo sutartį.
Dalyvis
– kaip ši sąvoka apibrėžta Pensijų sistemos reformos įstatyme.
Draudėjas
– kaip ši sąvoka apibrėžta Valstybinio socialinio draudimo įstatyme.
Gyvybės
draudimo įmonė (toliau – draudimo įmonė) – įmonė, įsteigta ir
veikianti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių ir Draudimo įstatymų nustatyta
tvarka.
Kaupiamoji
pensijų įmoka (toliau – pensijų įmoka) – kaip ši sąvoka apibrėžta
Pensijų sistemos reformos įstatyme.
Kolektyvinio
investavimo subjektas – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos
kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme.
Pensijų
anuitetas – kaip ši sąvoka apibrėžta Pensijų sistemos reformos įstatyme.
Pensijų
fondas – fiziniams asmenims, pagal Pensijų sistemos reformos įstatymą
dalyvaujantiems pensijų kaupime, bendrosios dalinės nuosavybės teise
priklausantis pensijų turtas, kurio valdymas perduotas pensijų kaupimo
bendrovei ir kuris investuojamas pagal to pensijų fondo taisykles.
Pensijų
fondo taisyklės – kaip ši sąvoka apibrėžta Papildomo savanoriško pensijų
kaupimo įstatyme.
Pensijų
fondų valdymo įmonė (toliau – valdymo įmonė) – kaip ši sąvoka
apibrėžta Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme.
Pensijų
kaupimo bendrovė – valdymo įmonė ar draudimo įmonė, turinti priežiūros
institucijos išduotą licenciją ar leidimą Lietuvos Respublikos teritorijoje užsiimti
šio įstatymo nustatyta pensijų kaupimo veikla.
Pensijų
kaupimo sutartis – kaip ši sąvoka apibrėžta Pensijų sistemos reformos
įstatyme.
Pensijų
sąskaita – kaip ši sąvoka apibrėžta Pensijų sistemos reformos įstatyme.
Pensijų
skaičiuoklė – kompiuterio programa, skirta suskaičiuoti dalyvio būsimosios
valstybinės socialinio draudimo pensijos dalies ir anuiteto, numatyto šio
įstatymo 23 straipsnyje, dydžius pagal dalyvio pasirenkamus ekonominius
rodiklius.
Pensijų
turtas – kaip ši sąvoka apibrėžta Pensijų sistemos reformos įstatyme.
Perėjimas
į kitą pensijų fondą – pensijų kaupimo sutarties nutraukimas ir naujos
pensijų kaupimo sutarties sudarymas dėl pensijų kaupimo kitame pensijų fonde.
pensijų fondo lyginamasis indeksas –
pensijų kaupimo bendrovės pasirinktas rodiklis, su kurio kintančia reikšme
lyginama pensijų fondo investicijų portfelio investicijų grąža.
20.
Priežiūros institucija – Lietuvos bankas, šio ir kitų įstatymų nustatyta
tvarka vykdantis valdymo įmonių ir draudimo įmonių veiklos priežiūros
funkcijas.
Senatvės
pensijos amžius – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybinių
socialinio draudimo pensijų įstatyme.
Valstybė
narė – Europos Sąjungos valstybė narė arba Europos ekonominės erdvės
valstybė.
Valstybinio
socialinio draudimo įmokos dalies kaupimas (toliau – pensijų kaupimas)
– kaip ši sąvoka apibrėžta Pensijų sistemos reformos įstatyme.
ANTRASIS
SKIRSNIS
DALYVAVIMAS
PENSIJŲ KAUPIME
8 straipsnis. Dalyvio perėjimas į kitos pensijų
kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą
Dalyvis turi
teisę praėjus 3 metams nuo pirmosios pensijų kaupimo sutarties įsigaliojimo
pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą. Perėjimas
neribojamas pensijų kaupimo bendrovės reorganizavimo, bankroto ir likvidavimo
atveju.
Dalyvis,
norintis pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą, turi
sudaryti naują pensijų kaupimo sutartį su kita pensijų kaupimo bendrove ir per
14 kalendorinių dienų nuo naujos sutarties sudarymo pateikti ją pensijų kaupimo
bendrovei, kurios valdomame pensijų fonde jis kaupia pensijų įmokas, kartu su
prašymu nutraukti pensijų kaupimo sutartį. Pensijų kaupimo bendrovė, su kuria
dalyvis sudarė naują pensijų kaupimo sutartį, suderinusi informacijos pateikimo
tvarką su VSDF valdyba, elektroniniu būdu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo
sutarties sudarymo pateikia VSDF valdybai sutarčiai įregistruoti reikiamus
duomenis. Pensijų kaupimo bendrovė, gavusi dalyvio prašymą nutraukti pensijų
kaupimo sutartį ir nustačiusi dalyvio tapatybę, per pensijų fondo, iš kurio
pereina dalyvis, taisyklėse nurodytą įspėjimo apie pensijų kaupimo sutarties
nutraukimą laikotarpį, bet ne ilgesnį kaip 14 kalendorinių dienų, turi,
suderinusi informacijos pateikimo tvarką su VSDF valdyba, elektroniniu būdu
informuoti apie tai VSDF valdybą.
Pereinant į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą
pensijų fondą, naujai sudaryta pensijų kaupimo sutartis įsigalioja nuo jos ir
pranešimo apie ankstesnės pensijų kaupimo sutarties nutraukimą įregistravimo
Sutarčių registre. Padariusi atitinkamus įrašus Sutarčių registre, VSDF
valdyba, suderinusi informacijos pateikimo tvarką su pensijų kaupimo
bendrovėmis, elektroniniu būdu apie tai per 3 darbo dienas informuoja abi
pensijų kaupimo bendroves, nurodydama, į kokį (iš kokio) pensijų fondą (fondo)
pereina dalyvis. Atsisakiusi registruoti naują pensijų kaupimo sutartį arba
prašymą nutraukti pensijų kaupimo sutartį, VSDF valdyba apie tai per 3 darbo
dienas informuoja pensijų kaupimo bendrovę, nurodydama atsisakymo priežastį.
Pensijų kaupimo bendrovei, kurios
valdomo pensijų fondo dalyvis pareiškia norą pereiti į kitos pensijų kaupimo
bendrovės valdomą pensijų fondą, jos akcininkams ir kitiems asmenims draudžiama
tiesiogiai ar netiesiogiai riboti šią dalyvio teisę.
Dalyvio perėjimas iš vienos pensijų
kaupimo bendrovės valdomo pensijų fondo į kitos bendrovės valdomą pensijų fondą
turi vykti pagal sąlygas, numatytas pensijų fondo, iš kurio jis pereina,
taisyklėse ir pensijų fondo, į kurį pereina, taisyklėse. Dalyvis turi teisę
bent kartą per kalendorinius metus pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės
valdomą pensijų fondą padengdamas tik pensijų kaupimo bendrovės, iš kurios
valdomo pensijų fondo pereinama, išlaidas, susijusias su asmens perėjimu į kitos
pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą, nurodytas šio įstatymo 15
straipsnio 4 dalyje, jeigu tai yra numatyta atitinkamo pensijų fondo
taisyklėse.
Jeigu dalyvis pereina į kitos pensijų
kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą daugiau kaip vieną kartą per
kalendorinius metus, už jo perėjimą gali būti daromi atskaitymai lėšas
pervedančios pensijų kaupimo bendrovės naudai, nurodyti šio įstatymo 15
straipsnio 5 dalyje, jeigu tai yra numatyta atitinkamo pensijų fondo
taisyklėse. Atskaitoma gali būti iš dalyviui priklausančių piniginių lėšų,
pervedamų į kitą pensijų fondą, arba kitais būdais, nustatytais pensijų fondo
taisyklėse.
Jeigu pensijų kaupimo bendrovė su jos
valdomu pensijų fondu susijusias teises ir pareigas, atsirandančias iš pensijų
kaupimo sutarčių, ketina perduoti kitai pensijų kaupimo bendrovei arba pensijų
fondas panaikinamas dėl pensijų kaupimo bendrovės bankroto ar likvidavimo, šios
pensijų kaupimo bendrovės valdomo pensijų fondo dalyviai per 3 mėnesius nuo
atitinkamo sprendimo priėmimo turi teisę pereiti į kitą jų pasirinktą pensijų
fondą be 15 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytų atskaitymų. Jei per šioje dalyje
nurodytą laikotarpį dalyviai nesudarė pensijų kaupimo sutarčių su kita pensijų
kaupimo bendrove, priežiūros institucijos teisės akto nustatyta tvarka tokie
dalyviai ir jiems priklausančios lėšos perkeliami į kitos pensijų kaupimo
bendrovės valdomą pensijų fondą nedarant šio įstatymo 15 straipsnio 4 ir 5
dalyse nustatytų atskaitymų.
Tuo atveju, kai pensijų kaupimo bendrovė
teises ir pareigas, atsirandančias iš pensijų kaupimo sutarčių, perduoda kitai
pensijų kaupimo bendrovei ne dėl priežasčių, susijusių su pensijų kaupimo
bendrovės bankrotu ar likvidavimu, ir jei naujoji pensijų kaupimo bendrovė
perima visas teises ir pareigas (dalyvių padėtis nebloginama), dalyviams,
neturintiems teisės pereiti į kitą pensijų kaupimo bendrovę dėl to, kad
nepraėjo 3 metai nuo pirmosios pensijų kaupimo sutarties įsigaliojimo, šio
straipsnio 7 dalyje numatyta teisė pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės
valdomą pensijų fondą netaikoma.
VSDF valdyba, suderinusi informacijos
pateikimo tvarką su pensijų kaupimo bendrovėmis, informuoja kiekvieną pensijų
kaupimo bendrovę apie visų pensijų kaupimo bendrovių valdomų pensijų fondų
piniginių lėšų sąskaitų bankuose rekvizitus. Pensijų kaupimo bendrovė pateikia
VSDF valdybai informaciją apie jos valdomų pensijų fondų sąskaitų bankuose
rekvizitus (banko pavadinimas, filialo pavadinimas, banko kodas, sąskaitos
numeris) ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo sąskaitos atidarymo banke ar
sąskaitos rekvizitų pakeitimo.
Pensijų
kaupimo bendrovė, iš kurios pereina valdomo pensijų fondo dalyvis, gavusi VSDF
valdybos pranešimą apie pensijų kaupimo sutarties su to pensijų fondo pensijų
kaupimo bendrove nutraukimą ir naujos pensijų kaupimo sutarties įsigaliojimą,
per 3 darbo dienas perveda dalyviui priklausančias pinigines lėšas į
priimančiosios pensijų kaupimo bendrovės valdomo pensijų fondo piniginių lėšų
sąskaitą. Pensijų kaupimo bendrovė, į kurios valdomą pensijų fondą dalyvis
pereina, kai į šio pensijų fondo sąskaitą patenka perėjusio dalyvio piniginės
lėšos, informuoja dalyvį apie jo pensijų sąskaitoje įrašyto pensijų turto dydį.
Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnis (išskyrus 1 dalies
11 punktą), 9, 12 (išskyrus 1 dalies 2 ir 3 punktus), 13
straipsniai, 21, 22, 29 (išskyrus 1–6 dalis), 32, 33 ir 34
straipsniai, ketvirtasis, penktasis ir šeštasis skirsniai (išskyrus 51
straipsnį, 55 straipsnio 1, 5, 6 ir 7 dalis).
205 straipsnis.
2.
Priežiūros institucija, be kituose įstatymuose nustatytų poveikio priemonių,
turi teisę:
1)
įpareigoti pensijų kaupimo bendrovę perduoti teises ir pareigas, atsirandančias
iš pensijų kaupimo sutarčių;
2)
įpareigoti pensijų kaupimo bendrovę pakeisti depozitoriumą;
3)
Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo nustatyta tvarka apriboti arba
uždrausti pensijų turto investicijas arba kitaip apriboti disponavimo pensijų
turtu teises.
Priežiūros institucija turi
teisę taikyti valdymo įmonėms Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme
numatytas poveikio priemones. Draudimo įmonėms, vykdančioms pensijų kaupimo
veiklą, priežiūros institucija turi teisę taikyti Draudimo įstatyme nustatytas
poveikio priemones. Taikydama poveikio priemones, priežiūros institucija
vadovaujasi Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymu ir Draudimo įstatymu
tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip.
Priežiūros
institucija teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai informaciją apie
pensijų kaupimo bendrovių veiklos rezultatus, šiame straipsnyje nurodytų
poveikio priemonių, susijusių su teisės užsiimti pensijų kaupimo veikla
apribojimu, taikymą pensijų kaupimo bendrovėms ir kitą informaciją, nustatytą
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei priežiūros institucijos
susitarime dėl pasikeitimo informacija. VSDF valdybai priežiūros institucija
teikia informaciją apie pensijų kaupimo bendrovių rekvizitus, pensijų kaupimo
bendrovėms išduotas pensijų kaupimo veiklos licencijas, poveikio priemonių,
susijusių su teisės užsiimti pensijų kaupimo veikla apribojimu, taikymą,
pensijų kaupimo bendrovės reorganizavimą, pertvarkymą, likvidavimą, bankrotą,
teisių ir pareigų, atsirandančių iš pensijų kaupimo sutarčių, perdavimą kitai
pensijų kaupimo bendrovei ir kitą su pensijų kaupimo veikla susijusią
informaciją, būtiną tvarkant Sutarčių registrą. Duomenų teikimo tvarka ir
terminai nustatomi priežiūros institucijos ir VSDF valdybos susitarime dėl
pasikeitimo informacija.
5.
VSDF valdyba teikia priežiūros institucijai informaciją apie konkrečios pensijų
kaupimo bendrovės valdomų pensijų fondų dalyvius, į pensijų fondo sąskaitą
pervestas pinigines lėšas ir kitus duomenis, reikalingus priežiūros
institucijai. Duomenų teikimo tvarka ir terminai nustatomi šio straipsnio 4
dalyje nurodytame susitarime.
31 straipsnis.
Pensijų kaupimo bendrovių atsakomybė
Už šio bei
kitų įstatymų ir teisės aktų, reglamentuojančių pensijų kaupimą, pažeidimus
pensijų kaupimo bendrovės atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta
tvarka.
2.
Asmenys turi teisę apskųsti priežiūros institucijai pensijų kaupimo bendrovių
veiksmus.
32
straipsnis. Atsakomybė įmokų mokėjimo vėlavimo atveju
VSDF valdyba
pensijų kaupimo bendrovių valdomiems pensijų fondams moka delspinigius už
lėšas, pervestas joms pavėluotai dėl savo kaltės. Delspinigių dydį ir
skaičiavimo tvarką nustato Valstybinio socialinio draudimo įstatymas.
Priskaičiuotus delspinigius pensijų kaupimo bendrovės paskirsto savo valdomų
pensijų fondų dalyviams, už kuriuos laiku nebuvo sumokėtos pensijų įmokos.
Draudėjų
atsakomybę už pavėluotai pervestas lėšas ar neteisėtai sumažintų įmokų mokėjimą
nustato įstatymai.
3.
Pensijų įmokų mokėjimo pensijų kaupimo bendrovėms nutraukimas ar kiti mokėjimo
pažeidimai negali būti pagrindas nutraukti pensijų kaupimo sutartį ar apriboti
dalyvių nuosavybės ar kitas teises.
Skelbiu
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ROLANDAS
PAKSAS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-2254,
2004-06-01, Žin., 2004, Nr. 96-3521 (2004-06-19)
PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO 3, 4, 5,
6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 15, 19, 20, 22, 28, 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-2541,
2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6301 (2004-11-26)
PENSIJŲ SISTEMOS REFORMOS
ĮSTATYMO, PAPILDOMO SAVANORIŠKO PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO, PENSIJŲ KAUPIMO
ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.
3.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. X-208, 2005-05-19,
Žin., 2005, Nr. 71-2554 (2005-06-07)
NEĮGALIŲJŲ SOCIALINĖS
INTEGRACIJOS ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO, MOKSLININKŲ VALSTYBINIŲ
PENSIJŲ LAIKINOJO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO SENATVĖS PENSIJŲ
IŠANKSTINIO MOKĖJIMO ĮSTATYMO, TEISĖJŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO, PENSIJŲ
KAUPIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARŲ STATUSO ĮSTATYMO
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas, išskyrus antrojo skirsnio 3 straipsnį, įsigalioja nuo 2005 m. liepos 1 d.
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-374,
2005-10-18, Žin., 2005, Nr. 127-4535 (2005-10-27)
PENSIJŲ
KAUPIMO ĮSTATYMO 21, 22 IR 23 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. X-972, 2006-12-12,
Žin., 2006, Nr. 144-5462 (2006-12-30)
PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO 3, 4, 6,
7, 8, 10, 12, 13, 15, 17, 19, 20, 24, 28 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI
ĮSTATYMO PAPILDYMO 13(1) IR 18(1) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus 3 straipsnio 1
dalį, 5, 7, 8, 11, 12, 13, 14, 15 ir 18 straipsnius, įsigalioja nuo 2007 m. liepos 1 d.
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija
iki 2007 m. liepos 1 d. parengia ir patvirtina pensijų kaupimo sutarčių
registro nuostatus.
Pensijų kaupimo bendrovės iki 2007 m. liepos 1 d. privalo parengti ir priežiūros institucijai pateikti taisykles, nustatančias
pensijų kaupimo bendrovės valdomų pensijų fondų lyginamųjų indeksų pasirinkimo
ir keitimo kriterijus bei tvarką.
Pensijų
kaupimo bendrovės iki 2007 m. liepos 1 d. privalo suderinti jų valdomų pensijų
fondų taisykles su šio įstatymo nuostatomis ir pateikti jas tvirtinti
priežiūros institucijai. Šiuo atveju pensijų fondų taisyklių pakeitimai
įsigalioja praėjus 30 dienų nuo jų patvirtinimo priežiūros institucijoje, bet
27 straipsnis. Valstybinių socialinio draudimo pensijų ir pensijų išmokų santykis
Asmenims, dalyvavusiems pensijų kaupime, valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų dydis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka proporcingai mažinamas.
Už laikotarpį, kai asmenys nedalyvavo pensijų kaupime, valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijų dydis nemažinamas.
Dalyviams, kuriems paskirta ir mokama valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - invalidumo) pensija, sukakus senatvės pensijos amžių, skiriama valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.
32 straipsnis. Atsakomybė įmokų mokėjimo vėlavimo atveju
VSDF valdyba pensijų kaupimo bendrovių valdomiems pensijų fondams moka delspinigius už lėšas, pervestas joms pavėluotai dėl savo kaltės. Delspinigių dydį ir skaičiavimo tvarką nustato Valstybinio socialinio draudimo įstatymas. Priskaičiuotus delspinigius pensijų kaupimo bendrovės paskirsto savo valdomų pensijų fondų dalyviams, už kuriuos laiku nebuvo sumokėtos pensijų įmokos.
Draudėjų atsakomybę už pavėluotai pervestas lėšas ar neteisėtai sumažintų įmokų mokėjimą nustato įstatymai.
Pensijų įmokų mokėjimo pensijų kaupimo bendrovėms nutraukimas ar kiti mokėjimo pažeidimai negali būti pagrindas nutraukti pensijų kaupimo sutartį ar apriboti dalyvių nuosavybės ar kitas teises.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ROLANDAS PAKSAS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2254, 2004-06-01, Žin., 2004, Nr. 96-3521 (2004-06-19)
PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 15, 19, 20, 22, 28, 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2541, 2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6301 (2004-11-26)
PENSIJŲ SISTEMOS REFORMOS ĮSTATYMO, PAPILDOMO SAVANORIŠKO PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO, PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-208, 2005-05-19, Žin., 2005, Nr. 71-2554 (2005-06-07)
NEĮGALIŲJŲ SOCIALINĖS INTEGRACIJOS ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO, MOKSLININKŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ LAIKINOJO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO SENATVĖS PENSIJŲ IŠANKSTINIO MOKĖJIMO ĮSTATYMO, TEISĖJŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO, PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARŲ STATUSO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus antrojo skirsnio 3 straipsnį, įsigalioja nuo 2005 m. liepos 1 d.
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-374, 2005-10-18, Žin., 2005, Nr. 127-4535 (2005-10-27)
PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO 21, 22 IR 23 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-972, 2006-12-12, Žin., 2006, Nr. 144-5462 (2006-12-30)
PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO 3, 4, 6, 7, 8, 10, 12, 13, 15, 17, 19, 20, 24, 28 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 13(1) IR 18(1) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus 3 straipsnio 1 dalį, 5, 7, 8, 11, 12, 13, 14, 15 ir 18 straipsnius, įsigalioja nuo 2007 m. liepos 1 d.
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2007 m. liepos 1 d. parengia ir patvirtina pensijų kaupimo sutarčių registro nuostatus.
Pensijų kaupimo bendrovės iki 2007 m. liepos 1 d. privalo parengti ir priežiūros institucijai pateikti taisykles, nustatančias pensijų kaupimo bendrovės valdomų pensijų fondų lyginamųjų indeksų pasirinkimo ir keitimo kriterijus bei tvarką.
33 straipsnis. Pensijų anuiteto įsigijimas ir mokėjimas
Dalyvis, kuriam pagal šio įstatymo 29 straipsnio 5 dalį pensijų anuiteto įsigijimas yra privalomas arba kuris pensijų anuitetą įsigyja savo iniciatyva pagal šio įstatymo 29 straipsnio 7 dalį, su pensijų anuiteto mokėtoju sudaro pensijų anuiteto sutartį. Pensijų anuitetas mokamas šios sutarties, apmokėtos vienkartine įmoka iš dalyvio vardu pensijų fonde sukaupto pensijų turto, pagrindu. Šią vienkartinę įmoką pensijų anuiteto mokėtojui perveda pensijų kaupimo bendrovė su dalyviu sudarytos pensijų išmokos sutarties pagrindu.
Dalyvis, kuriam pensijų anuiteto įsigijimas yra privalomas arba kuris pensijų anuitetą įsigyja savo iniciatyva šio įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nustatytu atveju, turi teisę pasirinkti vieną iš šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodytų pensijų anuiteto rūšių.
Pensijų anuiteto mokėtojui mutatis mutandis taikomi Draudimo įstatymo reikalavimai, reglamentuojantys aktuarinę funkciją, techninius atidėjinius, jų skaičiavimą, turto, dengiančio techninius atidėjinius, investavimą. Priežiūros institucija nustato draudimo techninių atidėjinių skaičiavimo, atsižvelgiant į įsipareigojimus pagal pensijų anuitetų sutartis, tvarką ir metodiką. Turtas, dengiantis techninius atidėjinius, turi būti atskirtas, valdomas ir saugomas atskirai nuo kito pensijų anuiteto mokėtojo turto ir gali būti naudojamas tik įsipareigojimams pagal pensijų anuiteto sutartis vykdyti. Priežiūros institucija mutatis mutandis vykdo šių reikalavimų laikymosi priežiūrą Draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
Pensijų anuiteto mokėtojui draudžiama atsisakyti sudaryti ar kitaip vengti sudaryti pensijų anuiteto sutartį su dalyviu, šio įstatymo nustatyta tvarka įgijusiu teisę į pensijų išmoką. Sudarant pensijų anuiteto sutartį, draudžiama bet kokia forma reikalauti dalyvio sveikatos patikrinimo duomenų ir juos naudoti.
Pensijų anuiteto sutartys sudaromos vadovaujantis šiuo įstatymu, Civiliniu kodeksu, Draudimo įstatymu ir priežiūros institucijos patvirtintomis standartinėmis pensijų anuitetų draudimo taisyklėmis.
Pensijų anuiteto mokėtojas, su kuriuo dalyvis sudarė pensijų anuiteto sutartį, apie sutarties sudarymą ne vėliau kaip per vieną darbo dieną raštu (ar, tarpusavyje suderinus informacijos pateikimo tvarką, elektroniniu būdu) turi pranešti pensijų kaupimo bendrovei, kurios valdomame pensijų fonde yra sukauptas dalyvio pensijų turtas. Pensijų kaupimo bendrovė, gavusi pranešimą apie pensijų anuiteto sutarties sudarymą, pensijų išmokos sutartyje nustatyta tvarka perveda dalyviui priklausančias lėšas (ar jų dalį) kaip vienkartinę įmoką į pensijų anuiteto mokėtojo nurodytą sąskaitą.
Pensijų anuitetas mokamas buvusiam dalyviui ne rečiau kaip vieną kartą per 3 mėnesius iki gyvos galvos. Pensijų anuitetas pervedamas į pensijų anuiteto sutartyje nurodytą asmeninę pensijų išmokos gavėjo sąskaitą kredito ar mokėjimo įstaigoje.
Pensijų anuitetas pradedamas mokėti pensijų anuiteto sutartyje nurodytą dieną. Pensijų anuiteto sutarties vykdymą prižiūri priežiūros institucija.
Pensijų anuiteto sutarčiai mutatis mutandis taikomos Draudimo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios draudimo sutarties nutraukimą lengvatinėmis sąlygomis.
34 straipsnis. Pensijų anuiteto rūšies pasirinkimas
Dalyvis pateikia pensijų anuiteto mokėtojui duomenis, reikalingus pensijų anuiteto rūšiai pasirinkti ir pensijų anuiteto dydžiui apskaičiuoti. Teiktinų duomenų turinį, jų pateikimo formą ir sąlygas nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Pensijų anuiteto mokėtojas per 3 darbo dienas nuo informacijos apie dalyvio ketinimą įsigyti pensijų anuitetą gavimo dienos dalyvio nurodytu būdu ir adresu pateikia pasiūlymą dėl dalyviui mokėtino pensijų anuiteto dydžio pagal kiekvieną pensijų anuiteto rūšį, taip pat nurodo datą, iki kurios pasiūlymas galioja. Pasiūlymo galiojimo terminas yra 30 kalendorinių dienų. Pensijų anuiteto mokėtojo pasiūlymų, teikiamų dalyviams, ketinantiems įsigyti pensijų anuitetą, turinį, formą ir jų pateikimo sąlygas nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Dalyvis, gavęs šiame straipsnyje nurodytą pensijų anuiteto mokėtojo pasiūlymą, turi pasirinkti pensijų anuiteto rūšį ir iki pasiūlymo galiojimo laikotarpio pabaigos kreiptis į pensijų anuiteto mokėtoją dėl pensijų anuiteto sutarties sudarymo.
Dalyvis, per numatytą pasiūlymo galiojimo terminą nesudaręs pensijų anuiteto sutarties arba sudarytą pensijų anuiteto sutartį nutraukęs lengvatinėmis sąlygomis Draudimo įstatymo nustatyta tvarka, turi teisę sudaryti sutartį vėliau šiame straipsnyje nustatyta tvarka.
35 straipsnis. Pensijų išmokos migruojantiems asmenims
Asmenys, išvykstantys nuolat gyventi į kitą valstybę, teisę į pensijų išmokas įgyja šio įstatymo nustatyta tvarka.
VI SKYRIUS
VALSTYBINĖ PRIEŽIŪRA IR ATSAKOMYBĖ UŽ ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS
36 straipsnis. Išieškojimas iš pensijų išmokų
Išieškojimas iš periodinių pensijų išmokų ir pensijų anuiteto vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatų, reglamentuojančių išieškojimą iš skolininko pensijos, nustatyta tvarka. Išieškojimas iš vienkartinės pensijų išmokos vykdomas Civilinio proceso kodekso nuostatų, reglamentuojančių išieškojimą iš skolininko piniginių lėšų, nustatyta tvarka.
37 straipsnis. Apskaita ir atskaitomybė
Pensijų kaupimo bendrovių ir pensijų fondo apskaita tvarkoma ir finansinės ataskaitos sudaromos Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinę apskaitą ir finansinių ataskaitų rinkinio rengimą, nustatyta tvarka.
Depozitoriumas, su kuriuo pensijų kaupimo bendrovė yra sudariusi pensijų fondo turto saugojimo sutartį, privalo pensijų kaupimo bendrovei pateikti visus dokumentus, reikalingus finansinių ataskaitų rinkiniams sudaryti.
38 straipsnis. Priežiūros institucijos teisės ir pareigos
Priežiūros institucija, vykdydama pensijų kaupimo bendrovių, pensijų anuiteto mokėtojo ir depozitoriumų veiklos priežiūrą, turi Lietuvos banko įstatyme, šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas teises ir pareigas.
Priežiūros institucija, be kituose įstatymuose nustatytų poveikio priemonių ir privalomų nurodymų, turi teisę duoti šiuos privalomus nurodymus:
1) įpareigoti pensijų kaupimo bendrovę perduoti pensijų fondų valdymą;
2) įpareigoti pensijų kaupimo bendrovę pakeisti depozitoriumą;
3) Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo nustatyta tvarka apriboti arba uždrausti pensijų turto investicijas arba kitaip apriboti disponavimo pensijų turtu teises.
Priežiūros institucija turi teisę taikyti valdymo įmonėms Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme numatytas poveikio priemones ir privalomus nurodymus. Draudimo įmonėms, vykdančioms pensijų kaupimo veiklą, priežiūros institucija turi teisę taikyti Draudimo įstatyme nustatytas poveikio priemones ir privalomus nurodymus. Poveikio priemonių ir privalomų nurodymų taikymo tvarką nustato Lietuvos banko įstatymas. Taikydama poveikio priemones ir privalomus nurodymus, priežiūros institucija taip pat vadovaujasi Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymu ir Draudimo įstatymu tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip.
Priežiūros institucija teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai informaciją apie pensijų kaupimo bendrovių veiklos rezultatus, šiame straipsnyje nurodytų privalomų nurodymų, susijusių su teisės užsiimti pensijų kaupimo veikla apribojimu, taikymą pensijų kaupimo bendrovėms ir kitą informaciją, nustatytą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei priežiūros institucijos susitarime dėl keitimosi informacija. VSDF valdybai priežiūros institucija teikia informaciją apie pensijų kaupimo bendrovių rekvizitus, pensijų kaupimo bendrovėms išduotas pensijų kaupimo veiklos licencijas, poveikio priemonių, susijusių su teisės užsiimti pensijų kaupimo veikla apribojimu, taikymą, pensijų kaupimo bendrovės reorganizavimą, pertvarkymą, likvidavimą, bankrotą, pensijų fondų valdymo perdavimą kitai pensijų kaupimo bendrovei ir kitą su pensijų kaupimo veikla susijusią informaciją, būtiną tvarkant Dalyvių ir sutarčių registrą. Duomenų teikimo tvarka ir terminai nustatomi priežiūros institucijos ir VSDF valdybos susitarime dėl keitimosi informacija.
VSDF valdyba teikia priežiūros institucijai informaciją apie konkrečios pensijų kaupimo bendrovės valdomų pensijų fondų dalyvius, į pensijų fondo sąskaitą pervestas pinigines lėšas ir kitus duomenis, reikalingus priežiūros institucijai. Duomenų teikimo tvarka ir terminai nustatomi šio straipsnio 4 dalyje nurodytame susitarime.
Priežiūros institucija, vykdydama šiame įstatyme nustatytą pensijų anuiteto mokėtojo priežiūrą, mutatis mutandis turi teises ir pareigas, nustatytas Lietuvos banko įstatymo septintajame skirsnyje, Draudimo įstatymo II skyriaus trečiajame skirsnyje ir VIII skyriuje, kiek jos susijusios su reikalavimų, reglamentuojančių aktuarinę funkciją, techninius atidėjinius, jų skaičiavimą, turto, dengiančio techninius atidėjinius, investavimą, priežiūra.
39 straipsnis. Atsakomybė įmokų mokėjimo vėlavimo atveju
VSDF valdyba pensijų kaupimo bendrovių valdomiems pensijų fondams moka delspinigius už lėšas, pervestas joms pavėluotai dėl savo kaltės. Delspinigių dydį ir skaičiavimo tvarką nustato Valstybinio socialinio draudimo įstatymas. Priskaičiuotus delspinigius pensijų kaupimo bendrovės paskirsto savo valdomų pensijų fondų dalyviams, už kuriuos laiku nebuvo sumokėtos pensijų įmokos.
Draudėjų atsakomybei už ne laiku ir neteisėtai sumažintų pensijų įmokų pervedimą VSDF valdybai mutatis mutandis taikomos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatos dėl ne laiku ir neteisingo socialinio draudimo įmokų mokėjimo.
Pensijų įmokų mokėjimo pensijų kaupimo bendrovėms nutraukimas ar kiti mokėjimo pažeidimai negali būti pagrindas nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime ar apriboti dalyvių nuosavybės ar kitas teises.
40 straipsnis. Asmens duomenų apsauga
VSDF valdyba asmens duomenis pensijų kaupimo bendrovėms teikia tik šio įstatymo įgyvendinimo tikslais. Asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų teisinę apsaugą.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ROLANDAS PAKSAS
Lietuvos Respublikos
pensijų kaupimo įstatymo
priedas
PENSIJŲ KAUPIMO ĮMOKOS DYDŽIAI
Metai
Pensijų įmokos nuo pensijų fondo dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, dydis, procentais
Iš valstybės biudžeto už pensijų fondo dalyvį mokamos pensijų įmokos dydis, procentais nuo Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio
2019
1,8
0,3
2020
2,1
0,6
2021
2,4
0,9
2022
2,7
1,2
2023 ir vėlesni
3
1,5
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2254, 2004-06-01, Žin., 2004, Nr. 96-3521 (2004-06-19)
PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 15, 19, 20, 22, 28, 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2541, 2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6301 (2004-11-26)
PENSIJŲ SISTEMOS REFORMOS ĮSTATYMO, PAPILDOMO SAVANORIŠKO PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO, PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-208, 2005-05-19, Žin., 2005, Nr. 71-2554 (2005-06-07)
NEĮGALIŲJŲ SOCIALINĖS INTEGRACIJOS ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO, MOKSLININKŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ LAIKINOJO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO SENATVĖS PENSIJŲ IŠANKSTINIO MOKĖJIMO ĮSTATYMO, TEISĖJŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO, PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARŲ STATUSO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus antrojo skirsnio 3 straipsnį, įsigalioja nuo 2005 m. liepos 1 d.
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-374, 2005-10-18, Žin., 2005, Nr. 127-4535 (2005-10-27)
PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO 21, 22 IR 23 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-972, 2006-12-12, Žin., 2006, Nr. 144-5462 (2006-12-30)
PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO 3, 4, 6, 7, 8, 10, 12, 13, 15, 17, 19, 20, 24, 28 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 13(1) IR 18(1) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus 3 straipsnio 1 dalį, 5, 7, 8, 11, 12, 13, 14, 15 ir 18 straipsnius, įsigalioja nuo 2007 m. liepos 1 d.
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2007 m. liepos 1 d. parengia ir patvirtina pensijų kaupimo sutarčių registro nuostatus.
Pensijų kaupimo bendrovės iki 2007 m. liepos 1 d. privalo parengti ir priežiūros institucijai pateikti taisykles, nustatančias pensijų kaupimo bendrovės valdomų pensijų fondų lyginamųjų indeksų pasirinkimo ir keitimo kriterijus bei tvarką.
351 straipsnis. Pensijų anuitetų mokėtojo veiklos tikslas ir funkcijos
Pensijų anuitetų mokėtojo veiklos tikslas – užtikrinti pensijų anuitetų mokėjimą jų gavėjams iki gyvos galvos, siekiant jiems didžiausios naudos ir Pensijų anuitetų fondo lėšas valdant skaidriai, tvariai.
Pensijų anuitetų mokėtojas atlieka šias su pensijų anuitetų mokėjimo veikla susijusias funkcijas:
1) valdo šio įstatymo nustatyta tvarka Pensijų anuitetų fondą – atskirai apskaitomus ir valdomus finansinius ir materialinius išteklius, naudojamus pensijų anuitetų mokėjimo veiklai vykdyti, užtikrina šio fondo lėšų naudojimo teisėtumą, ekonomiškumą ir rezultatyvumą;
2) nustato pensijų anuitetų mokėjimo veiklos strateginius tikslus, priemones jiems pasiekti ir tvirtina pensijų anuitetų mokėjimo veiklos strateginių tikslų pasiekimo vertinimo ir kontrolės procedūras;
3) rengia Pensijų anuitetų fondo biudžeto projektą;
4) tvirtina veiklos planą, apimantį bent septynerių ateinančių metų veiklos rezultatų ir pensijų anuitetų techninių atidėjinių (toliau – techniniai atidėjiniai) padengimo turtu prognozę bei techninių atidėjinių neapibrėžtumo vertinimą;
5) tvirtina pensijų anuiteto dydžio apskaičiavimo metodiką pagal kiekvieną pensijų anuitetų rūšį;
6) tvirtina pensijų anuitetų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašą;
7) tvirtina turto investavimo strategiją ir investavimo politiką;
8) tvirtina rizikos, kylančios vykdant pensijų anuitetų mokėjimo veiklą, valdymo strategiją ir politiką;
9) tvirtina techninių atidėjinių skaičiavimo metodiką;
10) tvirtina pelno paskirstymo pensijų anuitetų gavėjams tvarkos aprašą;
11) priima sprendimą dėl ataskaitiniais metais pensijų anuitetų gavėjams skiriamos pelno dalies;
12) rengia Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme nustatytus metinių ir tarpinių ataskaitų rinkinius;
13) tvirtina vyriausiojo aktuaro metinę ataskaitą;
14) tvirtina Pensijų anuitetų fondo padėties atkūrimo planą;
15) kreipiasi į Lietuvos Respublikos finansų ministeriją dėl valstybės perskolinamos paskolos, reikalingos Pensijų anuitetų fondo veiklos valdymo ir administravimo sąnaudoms dengti;
16) priima sprendimus kitais šioje dalyje nenurodytais klausimais, turinčiais įtakos pensijų anuitetų mokėjimo veiklos organizavimui ir jos rezultatams;
17) tvarko su pensijų anuitetų mokėjimu susijusius dokumentus ir duomenis (įskaitant asmens duomenis);
18) teikia siūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl pensijų anuitetų veiklą reglamentuojančių teisės aktų tobulinimo;
19) užtikrina Pensijų anuitetų fondo tarybos (toliau – Pensijų anuitetų taryba) veiklos materialinį ir techninį aprūpinimą;
20) atlieka kitas šiame įstatyme ir pensijų anuitetų mokėtojo nuostatuose nustatytas funkcijas, susijusias su pensijų anuitetų mokėjimo veikla.
Pensijų anuitetų mokėtojas turi teisę pensijų anuitetų mokėjimo funkcijas, susijusias su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, išskyrus funkcijas, nurodytas šio straipsnio 2 dalies 1–15, 18 punktuose, pavesti vykdyti kitoms VSDF administravimo įstaigoms.
Pensijų anuitetų mokėtojas taip pat turi teisę sudaryti sutartis su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis dėl funkcijų, susijusių su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, vykdymo. Įgyvendindama šioje dalyje numatytą teisę sudaryti sutartis su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis, VSDF valdyba privalo funkcijų perdavimą organizuoti konkurencingos procedūros būdu. Kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims negali būti perduotas pensijų anuitetų mokėtojo sprendimų dėl pensijų anuitetų skyrimo ir mokėjimo, norminių ir kitų teisės aktų priėmimas, kitos funkcijos, nurodytos šio straipsnio 2 dalies 1–15, 18, 19 punktuose.
352 straipsnis. Pensijų anuitetų taryba
Pensijų anuitetų taryba, veikdama kolegialiai, prižiūri, kaip pensijų anuitetų mokėtojas įgyvendina šio įstatymo 351 straipsnio 1 dalyje nurodytą tikslą, pagal jame nurodytus principus valdo Pensijų anuitetų fondą.
Veikdama pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytą paskirtį, Pensijų anuitetų taryba:
1) svarsto pensijų anuitetų mokėtojo sprendimų (dokumentų), numatytų šio įstatymo 351 straipsnio 2 dalies 2–16 punktuose ir 4 dalyje, projektus ir teikia dėl jų išvadas ir rekomendacijas pensijų anuitetų mokėtojui;
2) pensijų anuitetų mokėtojo veiklos tikslo įgyvendinimo ir Pensijų anuitetų fondo valdymo klausimais teikia išvadas ir rekomendacijas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei Vyriausybei;
3) turi teisę Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl pensijų anuitetų mokėtojo vykdant šį įstatymą priimtų norminių teisės aktų, kitų nuolatinio pobūdžio sprendimų, nevienkartinio taikymo sprendimų, išskyrus individualius administracinius aktus, kuriuos teismui ar administracinių ginčų komisijai turi teisę tiesiogiai apskųsti asmuo, dėl kurio tas aktas priimtas;
4) turi teisę kreiptis į priežiūros instituciją, jeigu mano, kad pensijų anuitetų mokėtojo veikla ar sprendimas neatitinka šio įstatymo nuostatų ar priežiūros institucijos sprendimų;
5) turi teisę iš pensijų anuitetų mokėtojo neatlygintinai gauti informaciją ir dokumentų, būtinų funkcijoms atlikti, kopijas, išskyrus pensijų anuitetų mokėtojo valdomus ir tvarkomus asmens duomenis.
Pensijų anuitetų tarybą sudaro penki nariai. Pensijų anuitetų tarybos nariais gali būti skiriami tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, atitinkantys Vyriausybės patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus. Pensijų anuitetų tarybos narių kvalifikacija, patirtis ir žinios vertinamos kiekvieno atskirai ir visų kartu bei turi apimti šias sritis: investicijų valdymo, rizikų valdymo, aktuarinę, finansų ir produktų valdymo.
Pensijų anuitetų tarybos narių ir iš jų skiriamo Pensijų anuitetų tarybos pirmininko atranką vykdo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Vyriausybės nustatyta tvarka. Ne mažiau kaip vieną Pensijų anuitetų tarybos narį bendru sutarimu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atrankai turi teisę siūlyti Lietuvos Respublikos trišalė taryba. Atrinktų kandidatų eiti Pensijų anuitetų tarybos narių pareigas reputaciją, kvalifikaciją ir patirtį šio įstatymo 353 straipsnyje nustatyta tvarka vertina priežiūros institucija. Gavus šios institucijos pritarimą, Pensijų anuitetų tarybos narius Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro teikimu skiria Vyriausybė. Pensijų anuitetų tarybos narius šio straipsnio 8 dalyje nustatytais pagrindais atleidžia Vyriausybė socialinės apsaugos ir darbo ministro teikimu.
Pensijų anuitetų tarybos nariai skiriami penkerių metų kadencijai. Tas pats asmuo Pensijų anuitetų tarybos nariu gali būti paskirtas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.
Už darbą Pensijų anuitetų tarybos nariams atlygį moka pensijų anuitetų mokėtojas iš šio įstatymo 3512 straipsnio 1 dalyje nurodytų lėšų, skirtų pensijų anuitetų mokėjimo veiklai finansuoti. Pensijų anuitetų tarybos nario atlygį, kuris negali viršyti vidutinio šalies darbo užmokesčio, taikomo apdraustųjų asmenų atitinkamų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti (toliau – VDU), nustato Vyriausybė. Pensijų anuitetų tarybos nario užmokestis išreiškiamas kaip atitinkama VDU dalis. Jeigu Pensijų anuitetų tarybos nario kadencijos metu VDU sumažėja, Pensijų anuitetų tarybos nariui jo skyrimo metu nustatytas atlygis nemažinamas. Vyriausybės nustatyta tvarka Pensijų anuitetų tarybos nariui pensijų anuitetų mokėtojas kompensuoja jo vykdant Pensijų anuitetų tarybos nario veiklą patirtas kelionės (transporto) išlaidas. Pensijų anuitetų tarybos nario darbo užmokesčio nustatymo, remiantis objektyviais kriterijais – kompetencijos lygiu ir veiklos reikalaujamoje srityje laikotarpiu, tvarką ir kelionės (transporto) išlaidų kompensavimo dydį bei tvarką nustato Vyriausybė. Šios taisyklės turi būti paskelbtos prieš vykdant pretendentų į Pensijų anuitetų tarybos narius atranką.
Pensijų anuitetų taryba veikia pagal savo patvirtintą darbo reglamentą. Pensijų anuitetų tarybos sprendimai priimami šios tarybos narių balsų dauguma, posėdyje dalyvaujant ne mažiau kaip keturiems Pensijų anuitetų tarybos nariams.
Pensijų anuitetų tarybos narys atleidžiamas iš pareigų:
1) pasibaigus Pensijų anuitetų tarybos nario kadencijai;
2) jo paties prašymu;
3) dėl sveikatos būklės, neleidžiančios eiti pareigų;
4) paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių jis negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos;
5) atsiradus interesų konfliktui, kurio negalima išspręsti vienkartiniu nusišalinimu nuo konkretaus sprendimo priėmimo.
353 straipsnis. Asmens, pretenduojančio tapti Pensijų anuitetų tarybos nariu, reputacijos, kvalifikacijos ir patirties vertinimas
Priežiūros institucija asmens, pretenduojančio tapti Pensijų anuitetų tarybos nariu, reputaciją, kvalifikaciją ir patirtį vertina savo nustatyta tvarka, atsižvelgdama į šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus kriterijus.
Asmens, pretenduojančio tapti Pensijų anuitetų tarybos nariu, reputacija vertinama atsižvelgiant į:
1) vykdytus ar vykdomus ikiteisminius tyrimus, pareikštus įtarimus, kaltinimus nusikalstamos veikos padarymu arba asmens nuteisimą, nepaisant to, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas;
2) taikytas administracines nuobaudas arba kitas poveikio priemones (sankcijas), nepaisant to, kada jos taikytos;
3) priežiūros ar kitų institucijų vykdytus arba vykdomus patikrinimus dėl teisės aktų pažeidimo;
4) taikytas drausmines, tarnybines nuobaudas, darbo pareigų pažeidimus, nušalinimą arba atleidimą iš skiriamų ar renkamų pareigų, nepaisant to, kada tai taikyta;
5) atsisakymą išduoti leidimą (licenciją) arba kitaip nesuteiktą teisę atlikti tam tikrus veiksmus arba verstis tam tikra profesine ar kitokia veikla, taip pat išduoto leidimo (licencijos) ar kitaip suteiktos teisės atlikti tam tikrus veiksmus arba verstis tam tikra profesine ar kitokia veikla sustabdymą ar panaikinimą;
6) tai, ar buvo atvejų, kai asmuo nevykdė pareigos gauti teisės aktuose nustatytas licencijas, leidimus, sutikimus, pritarimus, neprieštaravimus arba laiku nevykdė pareigos teikti informaciją priežiūros institucijoms, pateikė joms ne visą būtiną informaciją arba pateikta informacija buvo neteisinga;
7) tai, kaip asmuo vykdė ir vykdo pinigines ar kitas prievoles, įskaitant duomenis apie jo atžvilgiu vykdomus arba vykdytus restruktūrizavimo, bankroto procesus, pareikštus ieškinius civilinėse bylose;
8) šios dalies 1–7 punktuose nurodytus duomenis apie juridinį asmenį, kurio vadovu asmuo buvo ar yra arba kurio kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) įstatinio kapitalo dalį jis tiesiogiai ar netiesiogiai valdo arba valdė.
Asmens, pretenduojančio tapti Pensijų anuitetų tarybos nariu, kvalifikacija ir patirtis vertinamos atsižvelgiant į jo išsilavinimą, kvalifikacijos tobulinimą, profesinės veiklos ar darbo pobūdį, trukmę, kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos jo kvalifikacijai ir patirčiai.
Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, turinčiu tinkamą kvalifikaciją, patirtį ir skiriamas Pensijų anuitetų tarybos nariu, jeigu:
1) jis yra pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytą sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba tyčinį nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, nepaisant to, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas;
2) jis yra pripažintas kaltu padaręs kitą, negu nurodyta šios dalies 1 punkte, Baudžiamajame kodekse arba kitų valstybių įstatymuose numatytą nusikalstamą veiką ir nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nepraėjo treji metai;
3) buvo nušalintas ar atleistas iš pareigų ar darbo arba praradęs teisę verstis tam tikra veikla už neatitiktį įstatymuose keliamiems nepriekaištingos reputacijos reikalavimams arba dėl valstybės tarnybą, draudimą ar finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo ir nuo nušalinimo ar atleidimo iš pareigų ar darbo arba teisės verstis tam tikra veikla praradimo dienos nepraėjo treji metai;
4) piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis ar alkoholiu;
5) priežiūros institucija pripažįsta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės dėl asmens reputacijos yra reikšmingos arba pateikta informacija apie kvalifikaciją ir patirtį leidžia pagrįstai abejoti asmens gebėjimu užtikrinti tinkamą šiame įstatyme nustatytų funkcijų atlikimą.
354 straipsnis. Rizikos, kylančios vykdant pensijų anuitetų mokėjimo veiklą, valdymas
Pensijų anuitetų mokėtojas turi nustatyti rizikos, kylančios iš pensijų anuitetų mokėtojo veiklos, valdymo sistemą. Rizika turi būti valdoma vadovaujantis šio įstatymo 351 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytomis rizikos valdymo strategija ir politika bei vidaus dokumentuose aprašytais procesais, skirtais nuolat nustatyti, vertinti, stebėti ir valdyti kylančią ar galinčią kilti ilgaamžiškumo, investavimo ir operacinę riziką (tiek individualiu, tiek agreguotu lygiu).
Rizikos valdymo sistema privalo apimti bent šią riziką:
1) investavimo (rinkos, likvidumo, kredito, koncentracijos ir kita) riziką;
2) ilgaamžiškumo riziką;
3) operacinę riziką.
355 straipsnis. Funkcijų, susijusių su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, perdavimas juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims
Pensijų anuitetų mokėtojas negali priimti sprendimų dėl funkcijų, susijusių su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, perdavimo juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims, jeigu dėl to atsirastų bent viena iš šių aplinkybių:
1) iš esmės pablogėtų pensijų anuitetų mokėtojo veiklos valdymo sistemos kokybė;
2) nepagrįstai padidėtų pensijų anuitetų mokėjimo veiklos rizika;
3) pablogėtų priežiūros institucijos galimybės vykdyti pensijų anuitetų mokėjimo veiklos priežiūrą;
4) būtų pažeisti pensijų anuitetų gavėjų interesai.
Sudarydamas sutartis dėl funkcijų, susijusių su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, perdavimo, pensijų anuitetų mokėtojas turi būtų įvertinęs potencialaus paslaugų teikėjo finansines galimybes vykdyti perduodamas funkcijas, jo veiklos tęstinumo galimybes ir tai, ar jis, jo darbuotojai, kurie vykdys perduodamas funkcijas, yra nepriekaištingos reputacijos ir ar turi kvalifikaciją, reikalingą pensijų anuitetų mokėtojo pavestoms funkcijoms vykdyti. Vertinant šių asmenų reputaciją, vadovaujamasi šio įstatymo 353 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatomis. Asmenų, kurie vykdys funkcijas, susijusias su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, kvalifikacijos reikalavimus nustato pensijų anuitetų mokėtojas.
Sutartyje dėl funkcijų, susijusių su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, perdavimo, be konkrečių funkcijų vykdymo, turi būti numatytos visos šioje dalyje nurodytos sąlygos:
1) paslaugų teikėjo įsipareigojimas laikytis šio įstatymo reikalavimų ir bendradarbiauti su pensijų anuitetų mokėtojo priežiūros institucija, kiek tai susiję su perduotų funkcijų vykdymu;
2) paslaugų teikėjo įsipareigojimas teikti pensijų anuitetų mokėtojui informaciją apie perduotos funkcijos vykdymą ir jo rezultatus;
3) reikalavimas, kad paslaugų teikėjas saugotų konfidencialią informaciją, susijusią su pensijų anuitetų mokėtoju ir pensijų anuiteto gavėjais, jų asmens duomenis tvarkytų tik sutartyje dėl funkcijų, susijusių su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, perdavimo nurodytu tikslu;
4) reikalavimas, kad pensijų anuitetų mokėtojas, priežiūros institucija ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė turėtų prieigą prie visos informacijos, susijusios su sutarties dėl funkcijų, susijusių su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, perdavimo vykdymu, įskaitant galimybę atlikti paslaugų teikėjo veiklos patikrinimus jo patalpose.
Pensijų anuitetų mokėtojas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų informuoja priežiūros instituciją apie priimtą sprendimą dėl funkcijų, susijusių su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, perdavimo juridiniam ir (ar) fiziniam asmeniui, priimtą sprendimą perduoti funkcijas VSDF administravimo įstaigoms, su juridiniu ir (ar) fiziniu asmeniu sudarytą sutartį dėl funkcijų, susijusių su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, perdavimo.
Pensijų anuitetų mokėtojas atsako už pensijų anuitetų mokėjimo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose jam nustatytų reikalavimų laikymąsi, neatsižvelgiant į sudarytas sutartis, kuriomis perduotas funkcijų vykdymas, ar priimtus sprendimus dėl funkcijų perdavimo. Pensijų anuitetų mokėtojas taip pat privalo užtikrinti, kad VSDF administravimo įstaigos ir kiti paslaugų teikėjai, kuriems pavesta vykdyti funkcijas, susijusias su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, laikytųsi šio straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų.
356 straipsnis. Pensijų anuitetų fondo lėšos
Pensijų anuitetų fondo lėšos turi būti saugomos ir valdomos atskirai nuo kitų pensijų anuitetų mokėtojo lėšų.
Pensijų anuitetų fondo lėšas sudaro:
1) vienkartinės įmokos, kurias pensijų kaupimo bendrovės su dalyviais sudarytų pensijų išmokos sutarčių pagrindu perveda Pensijų anuitetų fondui;
2) pajamos už investuotas Pensijų anuitetų fondo lėšas;
3) skolintos lėšos;
4) kitos teisėtai gautos lėšos.
Pensijų anuitetų fondo lėšos kaupiamos kredito įstaigos sąskaitose atskirai nuo kitų VSDF valdybos ir VSDF administravimo įstaigų valdomų lėšų. Į šias lėšas negali būti nukreipiamas išieškojimas pagal prievoles, nesusijusias su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, ir bet kokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas.
Pensijų anuitetų fondo lėšos gali būti naudojamos tik:
1) įsipareigojimams pagal pensijų anuitetų mokėtojo priimtus sprendimus dėl pensijų anuitetų mokėjimo vykdyti;
2) Pensijų anuitetų fondo valdymo ir administravimo sąnaudoms, susijusioms su Pensijų anuitetų fondo biudžete numatomomis išlaidomis, patiriamomis vykdant pensijų anuitetų mokėjimo veiklą, padengti;
3) investicinei veiklai vykdyti;
4) kitiems su Pensijų anuitetų fondo veikla susijusiems teisėtiems mokėjimams, numatytiems pensijų anuitetų mokėtojo patvirtintuose teisės aktuose, atlikti.
357 straipsnis. Pensijų anuitetų fondo techninių atidėjinių skaičiavimas
Pensijų anuitetų mokėtojas privalo sudaryti pakankamus techninius atidėjinius, atsižvelgdamas į visus įsipareigojimus pagal priimtus sprendimus dėl pensijų anuitetų mokėjimo, ir užtikrinti, kad pensijų anuitetų mokėtojo valdomas Pensijų anuitetų fondo turtas, skirtas techniniams atidėjiniams padengti, nebūtų mažesnės vertės negu suformuotų techninių atidėjinių suma.
Techniniai atidėjiniai privalo būti skaičiuojami vadovaujantis priežiūros institucijos nustatytais reikalavimais, laikantis apdairumo, patikimumo ir objektyvumo principų, vertinant informaciją ir duomenis apie prisiimamą riziką pagal priimtus sprendimus dėl pensijų anuitetų mokėjimo.
Už techninių atidėjinių skaičiavimą atsakingas Pensijų anuitetų mokėtojo vyriausiasis aktuaras. Vyriausiuoju aktuaru gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą matematikos ar aktuarinių mokslų studijų krypties išsilavinimą, žinių ir patirties finansų ir aktuarinės analizės srityse. Vertinant vyriausiojo aktuaro reputaciją, kvalifikaciją ir patirtį vadovaujamasi šio įstatymo 353 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatomis.
Vyriausiasis aktuaras privalo:
1) užtikrinti, kad pensijų anuitetų mokėtojo taikoma pensijų anuitetų kainodara būtų pagrįsta perspektyvine ir retrospektyvine duomenų analize;
2) užtikrinti, kad Pensijų anuitetų fondo techniniai atidėjiniai būtų skaičiuojami pagal šio įstatymo ir priežiūros institucijos nustatytus reikalavimus ir šio įstatymo 351 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytą techninių atidėjinių apskaičiavimo metodiką;
3) vertinti duomenų, naudojamų skaičiuojant techninius atidėjinius, tinkamumą ir kokybę;
4) atlikti techninių atidėjinių ir patirties palyginimą;
5) vertinti techninių atidėjinių padengimo Pensijų anuitetų fondo turtu atitiktį šiame įstatyme nustatytiems reikalavimams;
6) teikti pasiūlymus pensijų anuitetų mokėtojui dėl pelno paskirstymo dalyviams;
7) ne rečiau kaip kartą per ketvirtį pensijų anuitetų mokėtojui pateikti jo nustatyto turinio ataskaitą;
8) kartą per metus teikti priežiūros institucijai vyriausiojo aktuaro veiklos ataskaitą;
9) vykdyti kitas pensijų anuiteto mokėtojo pavestas užduotis, susijusias su jo veiklos sritimi.
Nustatęs, kad pensijų anuitetų mokėtojas nevykdo techninių atidėjinių sudarymo ir jų padengimo turtu reikalavimų, vyriausiasis aktuaras privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tos dienos, kurią nustatė nevykdymo faktą, reikalauti, kad būtų imtasi priemonių susidariusiai padėčiai ištaisyti. Jeigu pensijų anuitetų mokėtojas nesiima priemonių susidariusiai padėčiai ištaisyti, vyriausiasis aktuaras ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tos dienos, kurią nustatė faktą, kad pensijų anuitetų mokėtojas nesiima priemonių susidariusiai padėčiai ištaisyti, privalo apie tai pranešti priežiūros institucijai.
358 straipsnis. Pensijų anuitetų fondo turto valdymas ir investavimas
Pensijų anuitetų fondo turtas negali būti skolinamas ar įkeičiamas, išskyrus atvejį, kai jis skolinamas ar įkeičiamas likvidumo valdymo tikslais iki trijų mėnesių, juo negalima garantuoti, laiduoti ar kitu būdu užtikrinti kitų asmenų įsipareigojimų vykdymo.
Pensijų anuitetų mokėtojas visą Pensijų anuitetų fondo turtą investuoja vadovaudamasis šio įstatymo 351 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytomis investavimo strategija ir politika. Pensijų anuitetų fondo turtą pensijų anuitetų mokėtojas investuoja tik į Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme nustatytus objektus, jeigu gali nustatyti, vertinti, stebėti ir valdyti riziką, kylančią iš investicijų (rinkos (palūkanų normos, akcijų, valiutos), likvidumo, kredito, koncentracijos, reinvestavimo, infliacijos ir kita).
Pensijų anuitetų mokėtojas visą Pensijų anuitetų fondo turtą turi investuoti užtikrindamas viso investicinių priemonių portfelio saugumą, kredito kokybę, likvidumą ir pelningumą. Pensijų anuitetų fondo turtas laikomas taip, kad būtų užtikrinamas jo prieinamumas.
Techninius atidėjinius dengiantį Pensijų anuitetų fondo turtą pensijų anuitetų mokėtojas turi investuoti atsižvelgdamas į įsipareigojimų, kylančių iš pensijų anuitetų, pobūdį ir trukmę, užtikrindamas, kad investicijos geriausiai atitiktų dalyvių interesus.
Pensijų anuitetų mokėtojas gali naudoti išvestines finansines priemones, siekdamas sumažinti riziką, kylančią iš investicijų, ir užtikrinti efektyvų investicinių priemonių portfelio valdymą.
Pensijų anuitetų mokėtojas turi užtikrinti, kad investicijos ir Pensijų anuitetų fondo turtas, kuriuo neprekiaujama reguliuojamose finansų rinkose, neviršytų apdairaus lygio.
Pensijų anuitetų mokėtojas turi diversifikuoti Pensijų anuitetų fondo turtą, kad išvengtų per didelės priklausomybės nuo bet kurios turto rūšies, emitento ar įmonių grupės, sandorio šalies arba geografinės teritorijos ir pernelyg didelės viso investicinių priemonių portfelio rizikos. Pensijų anuitetų fondo turto diversifikacija užtikrinama atsižvelgiant į investicinių priemonių portfelio dydį ir riziką.
359 straipsnis. Techninių atidėjinių padengimo turtu reikalavimai
Pensijų anuitetų mokėtojas pensijų anuitetų techninius atidėjinius gali dengti tik Pensijų anuitetų fondo turtu, investuotu pagal šio įstatymo 358 straipsnyje nustatytus reikalavimus, pinigais ir gautinomis sumomis iš pensijų kaupimo bendrovių.
Jeigu pensijų anuitetų mokėtojo valdomo Pensijų anuitetų fondo turto, dengiančio pensijų anuitetų techninius atidėjinius, vertė tampa mažesnė negu pensijų anuitetų mokėtojo suformuotų pensijų anuitetų techninių atidėjinių suma, pensijų anuitetų mokėtojas privalo priežiūros institucijos nustatyta tvarka ir terminais parengti padėties atkūrimo planą septynerių metų laikotarpiui.
Jeigu pagal parengtą padėties atkūrimo planą prognozuojamas padėties ištaisymas, pensijų anuitetų mokėtojas privalo įgyvendinti padėties atkūrimo plane numatytas priemones. Padėties atkūrimo planas ir informacija apie jo vykdymą teikiami priežiūros institucijai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir Finansų ministerijai.
Jeigu pagal parengtą padėties atkūrimo planą neprognozuojamas padėties ištaisymas, pensijų anuitetų mokėtojas privalo pateikti priežiūros institucijai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir Finansų ministerijai padėties atkūrimo planą, jame nurodydamas lėšų, reikalingų techniniams atidėjiniams padengti, poreikį. Lėšos, reikalingos techniniams atidėjiniams padengti, numatomos Lietuvos Respublikos artimiausių biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme bei Lietuvos Respublikos artimiausių biudžetinių metų Pensijų anuitetų fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatyme.
3510 straipsnis. Pensijų anuitetų fondo biudžeto rengimas, tvirtinimas ir atskaitomybė
Pensijų anuitetų fondo biudžetas tvirtinamas Lietuvos Respublikos atitinkamų metų Pensijų anuitetų fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu. Šio įstatymo projektą tokiais pačiais terminais, kurie taikomi rengiant Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, rengia pensijų anuitetų mokėtojas ir teikia jį svarstyti Pensijų anuitetų tarybai. Pensijų anuitetų tarybai apsvarsčius Pensijų anuitetų fondo biudžeto projektą, pensijų anuitetų mokėtojas jį kartu su Pensijų anuitetų tarybos išvada teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kuri teisės aktų nustatyta tvarka teikia juos derinti Finansų ministerijai, o suderinusi teikia svarstyti Vyriausybei. Vyriausybė, pritarusi Pensijų anuitetų fondo biudžeto projektui, teikia jį tvirtinti Seimui.
Pensijų anuitetų mokėtojas privalo tvarkyti Pensijų anuitetų fondo buhalterinę apskaitą ir sudaryti Pensijų anuitetų fondo bendrąjį ataskaitų rinkinį pasibaigus kiekvienam finansinių metų ketvirčiui ir finansiniams metams, vadovaudamasis Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymu, Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais, priežiūros institucijos nustatyta techninių atidėjinių apskaičiavimo tvarka.
Pensijų anuitetų mokėtojas Pensijų anuitetų fondo bendrąjį metinių ataskaitų rinkinį kartu su Pensijų anuitetų tarybos išvada Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme nustatytais terminais teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.
Pensijų anuitetų fondo bendrąjį metinių ataskaitų rinkinį kiekvienais metais audituoja ir Pensijų anuitetų fondo bendrojo metinių ataskaitų rinkinio audito išvadą parengia Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė.
3511 straipsnis. Informacijos apie pensijų anuitetų mokėjimo veiklą atskleidimas visuomenei ir priežiūros institucijai
Pensijų anuitetų fondo ataskaitų rinkinys kartu su Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atlikto ataskaitų rinkinio audito išvada paskelbiami pensijų anuitetų mokėtojo interneto svetainėje ne vėliau kaip iki kitų ataskaitinių metų birželio 1 dienos ir viešinami ne trumpiau negu penkerius metus nuo jų paskelbimo pensijų anuitetų mokėtojo interneto svetainėje. Pensijų anuitetų fondo ataskaitų rinkinyje pateikiama informacija apie pagrindinius pensijų anuitetų mokėjimo veiklos uždavinius ir jų vykdymą, Pensijų anuitetų fondo veiklos rezultatus ir finansinę būklę, techninių atidėjinių pakankamumą ir jų padengimą turtu.
Priežiūros institucija nustato informacijos, kurią pensijų anuitetų mokėtojas teikia priežiūros institucijai, pobūdžio, apimties, formos ir pateikimo termino reikalavimus.
Pensijų anuitetų mokėtojas finansų ministro nustatyta tvarka teikia Finansų ministerijai Pensijų anuitetų fondo einamųjų (t) ir vidutinio laikotarpio (t + 1, t + 2, t + 3) metų finansų rodiklius ir su jais susijusią informaciją.
3512 straipsnis. Pensijų anuitetų mokėjimo veiklos valdymo ir administravimo finansavimas
Pensijų anuitetų mokėjimo veiklos valdymas ir administravimas finansuojami iš pensijų anuitetų mokėjimo veiklos valdymui ir administravimui finansuoti skirto atskaitymo – ne daugiau kaip 3 procentai vienkartinių įmokų, kurias į pensijų anuitetų mokėtojo valdomą Pensijų anuitetų fondą perveda pensijų kaupimo bendrovės. Jeigu šio atskaitymo iš vienkartinių įmokų nepakanka Pensijų anuitetų fondo valdymo ir administravimo sąnaudoms padengti, likusi valdymo ir administravimo sąnaudų dalis dengiama skolintomis lėšomis. Atskaitymo iš vienkartinių įmokų, kurias į pensijų anuitetų mokėtojo valdomą Pensijų anuitetų fondą perveda pensijų kaupimo bendrovės, dydis tvirtinamas atitinkamų metų Pensijų anuitetų fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu.
Pensijų anuitetų mokėtojas pensijų anuitetų mokėjimo veiklos valdymui ir administravimui finansuoti reikalingas lėšas gali skolintis, imdamas valstybės perskolinamas paskolas.
391 straipsnis. Pensijų anuitetų mokėtojui taikomos poveikio priemonės ir privalomi nurodymai
Priežiūros institucija pensijų anuitetų mokėtojui taiko šias poveikio priemones:
1) viešai paskelbia apie pensijų anuitetų mokėtojo padarytą šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pensijų anuitetų mokėjimo veiklą, pažeidimą (tipą ir pobūdį) ir jam pritaikytą poveikio priemonę;
2) įspėja dėl šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pensijų anuitetų mokėjimo veiklą, pažeidimo ir nurodo per nustatytą terminą nutraukti teisės akto pažeidimą;
3) reikalauja, kad per priežiūros institucijos nustatytą terminą pensijų anuitetų mokėtojas atleistų vyriausiąjį aktuarą, kreipiasi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją dėl siūlymo Vyriausybei atleisti Pensijų anuitetų tarybos narį nepasibaigus jo kadencijai pateikimo.
Poveikio priemonės taikomos, jeigu yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) pažeisti šio įstatymo ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių pensijų anuitetų mokėjimo veiklą, reikalavimai;
2) pensijų anuitetų mokėjimo veikla gali pažeisti pensijų anuitetų gavėjų interesus ar kyla tokio pažeidimo grėsmė;
3) šiame įstatyme, kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose pensijų anuitetų mokėjimo veiklą, nustatytais terminais nepateikiama juose nurodyta ar priežiūros institucijos pakartotinai pareikalauta pateikti informacija arba pateikiama neišsami, neteisinga arba netiksli informacija;
4) nevykdomi arba netinkamai vykdomi priežiūros institucijos duoti privalomi nurodymai;
5) trukdoma priežiūros institucijai atlikti Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytus pensijų anuitetų mokėtojo patikrinimus;
6) padaroma kitų šio įstatymo ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių pensijų anuitetų mokėjimo veiklą, pažeidimų.
Priežiūros institucija, nustačiusi ar turėdama pagrindą įtarti teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta jos kompetencijai, pažeidimus ar pensijų anuitetų mokėjimo veiklos trūkumus, taip pat jeigu kyla grėsmė pensijų anuitetų gavėjų interesams, duoda pensijų anuitetų mokėtojui šiuos privalomus nurodymus:
1) per jos nustatytą terminą pašalinti nustatytą teisės akto pažeidimą ir (ar) veiklos trūkumus;
2) per jos nustatytą terminą atkurti iki nustatyto teisės aktų pažeidimo buvusią padėtį;
3) pateikti jai jos vykdomoms priežiūros funkcijoms atlikti reikalingą papildomą informaciją arba ją teikti dažniau, negu nustatyta teisės aktuose, iki pašalinamas nustatytas teisės akto pažeidimas ar jo sukelti neigiami padariniai;
4) viešai atskleisti papildomą informaciją;
5) atlikti kitus veiksmus arba neatlikti tam tikrų veiksmų, kad būtų pašalinti teisės aktų pažeidimai ar veiklos trūkumai.