LegalizeLietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
Į S T A T Y M A S
1998 m. gruodžio 10 d. Nr. VIII-956
Vilnius
(Žin., 1961, Nr. 18-147; 1967, Nr. 30-275; 1983, Nr. 34-364; 1992, Nr. 3-31; 1994, Nr. 60-1182, Nr. 95-1862; 1995, Nr. 55-1352; 1996, Nr. 53-1248, Nr. 67-1605; 1997, Nr. 118-3042; 1998, Nr. 42-1141, Nr. 57-1581, 1583)
1 straipsnis. 18 straipsnio pavadinimo ir 1 dalies pakeitimas
Pakeisti 18 straipsnio pavadinimą bei 1 dalį ir išdėstyti taip:
„18 straipsnis. Visapusiškas, pilnutinis, objektyvus ir per kiek įmanoma trumpesnį laiką atliekamas bylos aplinkybių ištyrimas
Teismas, prokuroras, tardytojas ir kvotėjas privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų visapusiškai, pilnutinai, objektyviai ir per kiek įmanoma trumpesnį laiką ištiriamos bylos aplinkybės, privalo išaiškinti tiek kaltinamąjį įkaltinančias, tiek ir jį teisinančias aplinkybes, taip pat jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.“
2 straipsnis. 26 straipsnio 2 dalies pakeitimas
Pakeisti 26 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Apygardų teismuose šio kodekso 37 straipsnio pirmojoje ir ketvirtojoje dalyse numatytais atvejais bei Lietuvos apeliaciniame teisme baudžiamąsias bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme baudžiamosios bylos nagrinėjamos trijų arba septynių teisėjų kolegijoje arba šio teismo plenarinėje sesijoje.“
3 straipsnis. 55 straipsnio 3 dalies papildymas
55 straipsnio 3 dalyje po žodžių „dalyvauti byloje“ įrašyti žodžius „arba pakartotinai be svarbios priežasties neatvyksta dalyvauti procese“, po žodžio „tardytojas“ įrašyti žodį „prokuroras“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„Tais atvejais, kai įtariamojo, kaltinamojo ar teisiamojo pasirinktas gynėjas daugiau negu penkias dienas negali dalyvauti byloje arba pakartotinai be svarbios priežasties neatvyksta dalyvauti procese, kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teisėjas ar teismas turi teisę pasiūlyti įtariamajam, kaltinamajam ar teisiamajam pasikviesti kitą gynėją arba patys paskirti gynėją iš advokatų.“
4 straipsnis. 58 straipsnio 4 dalies papildymas
58 straipsnio 4 dalies pirmajame sakinyje po žodžio „tardytoją“ įrašyti žodį „prokurorą“, papildyti šią dalį antruoju sakiniu ir visą dalį išdėstyti taip:
„Jeigu gynėjas, šaukiamas dalyvauti bylos procese, be svarbios priežasties neatvyksta pas kvotėją, tardytoją, prokurorą, teisėją ar į teismą, jis atsako šio kodekso 643 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu gynėjas tuo pačiu metu yra šaukiamas pas kvotėją, tardytoją ar prokurorą ir pas teisėją ar į teismą, jis privalo atvykti pas teisėją ar į teismą.“
5 straipsnis. 643 straipsnio 3 dalies papildymas
Papildyti 643 straipsnio 3 dalį antruoju sakiniu ir ją išdėstyti taip:
„Kvotėjo, tardytojo, prokuroro, teisėjo ar teismo sprendimu svarbia gali būti pripažinta ir kitokia neatvykimo priežastis. Užsiėmimas profesine ar darbine veikla, išskyrus dalyvavimą kitame teisminiame procese, negali būti laikomas svarbia gynėjo neatvykimo priežastimi.“
6 straipsnis. 134 straipsnio 3 punkto pakeitimas
Pakeisti 134 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) karo policija – bylose dėl visų nusikaltimų, kuriuos padaro kariai, ir bylose dėl nusikaltimų, kuriuos padaro karinėse teritorijose ir kariniame transporte krašto apsaugos sistemos darbuotojai, vykdydami tarnybines pareigas; kariuomenės vado nustatytais atvejais karinių dalinių bei junginių vadai ir karinių įstaigų viršininkai – bylose dėl nusikaltimų, kuriuos padaro jiems pavaldūs kariai, ir bylose dėl nusikaltimų, kuriuos padaro jiems pavaldūs krašto apsaugos sistemos darbuotojai, vykdydami tarnybines pareigas arba atitinkamo dalinio, junginio, karinės įstaigos buvimo vietoje.“
7 straipsnis. 225 straipsnio 1 dalies pakeitimas
Pakeisti 225 straipsnio 1 dalį ir šią dalį išdėstyti taip:
„Pripažinęs parengtinį tardymą byloje baigtu, o surinktuosius įrodymus pakankamais kaltinamajai išvadai surašyti, tardytojas ar prokuroras privalo pranešti apie tai nukentėjusiajam ir jo atstovui, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui arba jų atstovams ir kartu išaiškinti jiems, kad jie turi teisę susipažinti su bylos medžiaga ir prašyti papildyti tardymą. Jeigu baudžiamojoje byloje yra daug nukentėjusiųjų ar civilinių ieškovų, tardytojas ar prokuroras gali pranešimų šiems asmenims ir jų atstovams nesiųsti, o informuoti šiuos asmenis apie teisę susipažinti su bylos medžiaga ir išaiškinti šią teisę per spaudą. Skelbimas turi būti išspausdintas vietiniame laikraštyje ir šalies laikraštyje ar dienraštyje ne vėliau kaip likus 10 dienų iki nurodytos susipažinimo su baudžiamąja byla dienos. Šiuo atveju laikoma, kad nukentėjusiems ar civiliniams ieškovams yra pranešta apie teisę susipažinti su bylos medžiaga. Skelbimo išspausdinimo diena laikoma pranešimo minėtiems asmenims išsiuntimo diena.“
8 straipsnis. 247 straipsnio 2 dalies papildymas
Papildyti 247 straipsnio 2 dalį ketvirtuoju, penktuoju, šeštuoju ir septintuoju sakiniais ir šią dalį išdėstyti taip:
„Tvarkomajame teismo posėdyje gali dalyvauti nukentėjusysis ir jo atstovas, civilinis ieškovas ir jo atstovas, kaltinamasis, jo įstatyminis atstovas, civilinis atsakovas ir jo atstovas. Šių asmenų, jeigu jie buvo laiku informuoti apie tvarkomojo posėdžio dieną, neatvykimas nagrinėti bylą nekliudo. Jeigu tvarkomajame posėdyje yra sprendžiamas kardomojo kalinimo (suėmimo) paskyrimo ar termino pratęsimo kaltinamajam klausimas, kaltinamojo dalyvavimas tvarkomajame posėdyje yra būtinas. Jeigu baudžiamojoje byloje yra daug nukentėjusiųjų ar civilinių ieškovų, tai šaukimai šiems asmenims gali būti nesiunčiami, o apie baudžiamosios bylos nagrinėjimo laiką ir vietą tokie asmenys gali būti informuojami per spaudą. Skelbimas turi būti išspausdintas vietiniame laikraštyje ir šalies laikraštyje ar dienraštyje ne vėliau kaip likus 10 dienų iki tvarkomojo posėdžio dienos. Šiuo atveju yra laikoma, kad nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams yra pranešta apie tvarkomojo posėdžio laiką ir vietą. Skelbimo išspausdinimo diena laikoma šaukimo minėtiems asmenims įteikimo diena.“
9 straipsnis. 260 straipsnio 1 dalies papildymas
Papildyti 260 straipsnio 1 dalį antruoju sakiniu ir šią dalį išdėstyti taip:
„Teisėjas paskiria baudžiamosios bylos nagrinėjimo laiką bei vietą ir patvarko šaukti į teisiamąjį posėdį asmenis, nurodytus pridėtame prie kaltinamosios išvados sąraše, arba asmenis, nurodytus teisėjo ar teismo tvarkomojo posėdžio nutartyje atiduoti kaltinamąjį teismui, taip pat imasi kitų priemonių teisiamajam posėdžiui paruošti. Jeigu baudžiamojoje byloje yra daug nukentėjusiųjų ar civilinių ieškovų, tai šaukimai šiems asmenims gali būti nesiunčiami, o apie baudžiamosios bylos nagrinėjimo laiką ir vietą tokie asmenys gali būti informuojami per spaudą šio kodekso 247 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta tvarka.“
10 straipsnis. 264 straipsnio pavadinimo pakeitimas ir 2 dalies pripažinimas netekusia galios
Pakeisti 264 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„264 straipsnis. Teisminio nagrinėjimo betarpiškumas ir žodiškumas“.
264 straipsnio 2 dalį pripažinti netekusia galios.
11 straipsnis. 283 straipsnio 1 dalies papildymas
Papildyti 283 straipsnio 1 dalį antruoju sakiniu ir šią dalį išdėstyti taip:
„Kai negalima nagrinėti bylos tame teisiamajame posėdyje dėl kurio nors iš pašauktųjų asmenų neatvykimo arba ryšium su reikalingumu išreikalauti naujus įrodymus, teismas atideda bylos nagrinėjimą ir imasi priemonių neatvykusiems asmenims pašaukti arba naujiems įrodymams išreikalauti, jeigu tai galima. Teismas turi siekti, kad kitas atidėtos bylos teisiamasis posėdis būtų surengtas per kiek įmanoma trumpesnį laiką.“
12 straipsnis. 294 straipsnio 1 dalies papildymas
Papildyti 294 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Neatvykus prokurorui ar gynėjui ir nesant galimumo juos pakeisti tame posėdyje, bylos nagrinėjimas atidedamas. Pakeisti gynėją, neatvykusį į teisiamąjį posėdį, leidžiama tik teisiamajam sutinkant, išskyrus šio kodekso 55 straipsnio trečiojoje dalyje numatytus atvejus. Tuo atveju, kai teisiamasis turi kelis gynėjus ir bent vienas iš jų atvyksta į teisiamąjį posėdį, teismas, išklausęs teisminio nagrinėjimo dalyvių nuomones, gali nuspręsti bylą nagrinėti.“
13 straipsnis. 306 straipsnio 3 dalies papildymas
Papildyti 306 straipsnio 3 dalį antruoju sakiniu ir šią dalį išdėstyti taip:
„Teismas, išklausęs kitų teisminio nagrinėjimo dalyvių nuomonės, turi apsvarstyti kiekvieną pareikštą prašymą, patenkinti jį, jeigu išaiškintinos aplinkybės turi reikšmės bylai, arba priimti motyvuotą nutartį atmesti pareikštą prašymą. Patenkinęs pareikštą prašymą, teismas turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas greitas bylos išnagrinėjimas.“
14 straipsnis. 366 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 dalių pakeitimas
Pakeisti 366 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Apeliacinius skundus dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio, remdamiesi bet kuriais pagrindais ir motyvais, turi teisę paduoti prokuroras, nuteistasis, jo gynėjas ir įstatyminis atstovas, nukentėjusysis ir jo atstovas.“
Pakeisti 366 straipsnio 4, 5 ir 6 dalis ir jas išdėstyti taip:
„Nuteistojo ar išteisintojo gynėjas turi teisę paduoti apeliacinį skundą tik tada, kai tai neprieštarauja raštu išreikštai nuteistojo ar išteisintojo valiai.
Asmens, kuris dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali pats pasinaudoti savo teise į gynybą, ir nepilnamečio nuteistojo ar išteisintojo gynėjas gali paduoti apeliacinį skundą, nepaisydamas nuteistojo ar išteisintojo valios.
Įstatyminiai atstovai, paduodami apeliacinį skundą, nesaistomi nuteistojo ar išteisintojo valios.“
15 straipsnis. 367 straipsnio 2, 4 ir 5 dalių pakeitimas
367 straipsnio 2 dalį papildyti sakiniu ir šią dalį išdėstyti taip:
„Apeliaciniai skundai paduodami apeliacinės instancijos teismui per nuosprendį priėmusį teismą. Skundo padavimas tiesiog apeliacinės instancijos teismui nekliudo šiam teismui išnagrinėti bylą apeliacine tvarka. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas pasiunčia skundą pirmosios instancijos teismui spręsti klausimus šio kodekso 368, 371 ir 373 straipsniuose nustatyta tvarka.“
Pakeisti 367 straipsnio 4 ir 5 dalis ir jas išdėstyti taip:
„Apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Suimtam nuteistajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos.“
16 straipsnis. 370 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 370 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„370 straipsnis. Apeliacinio skundo atšaukimas
Asmuo, padavęs apeliacinį skundą, turi teisę jį atšaukti.
Prokuroro paduotą skundą taip pat gali atšaukti aukštesnysis prokuroras. Gynėjas atšaukti savo skundą gali pirma tai raštu suderinęs su nuteistuoju ar išteisintuoju.
Pareiškimai dėl skundų atšaukimo gali būti paduoti iki teismo išėjimo į pasitarimo kambarį priimti nuosprendžio ar nutarties.“
17 straipsnis. 371 straipsnio 1 dalies papildymas ir 3 dalies pakeitimas
Papildyti 371 straipsnio 1 dalį antruoju ir trečiuoju sakiniais ir šią dalį išdėstyti taip:
„Apie apeliacinio skundo padavimą priėmęs nuosprendį teismas praneša nuteistajam, išteisintajam ar kitiems proceso dalyviams, kurių interesus liečia skundas. Jeigu skundas liečia nukentėjusiųjų ar civilinių ieškovų, kurių baudžiamojoje byloje yra daug, interesus, pranešimai šiems asmenims gali būti nesiunčiami, o apie paduotą skundą ir apie galimybę susipažinti su juo tokie asmenys informuojami per spaudą. Skelbimas turi būti išspausdintas vietiniame laikraštyje ir šalies laikraštyje ar dienraštyje ne vėliau kaip likus 10 dienų iki nurodytos susipažinimo su paduotu skundu dienos.“
Pakeisti 371 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Nuteistajam arba išteisintajam pasiunčiamas prokuroro ar nukentėjusiojo, ar nukentėjusiojo atstovo skundo nuorašas.“
18 straipsnis. 372 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių pakeitimas ir papildymas
372 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „interesus“ įrašyti žodį „teises“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„Šio kodekso 366 straipsnyje išvardyti proceso dalyviai gali paduoti skundus dėl pirmosios instancijos teismo ar teisėjo nutarčių. Apskųsti teismo ar teisėjo nutartį gali taip pat ir kiti asmenys, jeigu nutartis liečia jų teises.“
Papildyti 372 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Teismo ar teisėjo nutartys apskundžiamos šio kodekso 367 ir 368 straipsniuose nustatyta tvarka bei terminais su sąlyga, kad skundas dėl nutarties visada turi būti paduodamas per tą nutartį priėmusį teismą.“
Pakeisti 372 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Negali būti skundžiamos teismų ar teisėjų priimtos kaltinamojo atidavimo teismui ir teisminio nagrinėjimo metu priimtos nutartys dėl bylos teismingumo, dėl kaltinamojo atidavimo teismui, dėl galimumo nagrinėti bylą nesant kurio nors iš byloje dalyvaujančių asmenų, dėl naujų įrodymų rinkimo, dėl proceso dalyvių prašymų išnagrinėjimo, dėl baudžiamosios bylos iškėlimo pagal naują kaltinimą ar naujam asmeniui, išskyrus nutartis dėl bylos iškėlimo naujam asmeniui, kuriomis perduodama visa byla tyrimui papildyti, dėl pastabų teisiamojo posėdžio protokole bei tvarkos palaikymo teisiamajame posėdyje, išskyrus nutartis dėl baudos paskyrimo. Prieštaravimai šioms nutartims gali būti nurodyti apeliaciniame skunde dėl nuosprendžio.“
19 straipsnis. 373 straipsnio 2 dalies pakeitimas ir 3 dalies pripažinimas netekusia galios
Pakeisti 373 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Pirmosios instancijos teismas turi pranešti proceso dalyviams apie bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka vietą ir laiką. Jeigu apeliacinis skundas paduodamas pagrindais, bloginančiais nuteistojo ar išteisintojo padėtį, pirmosios instancijos teismas išsiunčia reikalavimą pristatyti suimtą nuteistąjį į apeliacinės instancijos teismą, o išteisintajam pasiunčiamas šaukimas. Jeigu baudžiamojoje byloje yra daug nukentėjusiųjų ar civilinių ieškovų, tai šaukimai šiems asmenims gali būti nesiunčiami, o apie baudžiamosios bylos nagrinėjimo laiką ir vietą tokie asmenys gali būti informuojami per spaudą šio kodekso 247 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta tvarka.“
373 straipsnio 3 dalį pripažinti netekusia galios.
20 straipsnis. 374 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 374 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„374 straipsnis. Bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrieji nuostatai
Nuosprendžių teisėtumas ir pagrįstumas apeliacine tvarka patikrinamas, tik jeigu yra apeliacinių skundų, paduotų šio kodekso 367-369 straipsniuose nustatyta tvarka ir terminais.
Baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka teismo posėdyje nagrinėja trijų teisėjų kolegija.
Nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas patikrina nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal byloje esančią bei proceso dalyvių pateiktą ar teismo pareikalautą medžiagą, taip pat pagal duomenis, nustatytus tiriant įrodymus teisminio tardymo metu.
Teismas patikrina bylą neviršydamas apeliacinių skundų ribų ir tik tų asmenų atžvilgiu, dėl kurių paduoti skundai. Tačiau, jeigu teismas nagrinėdamas bylą nustato esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, nepaisant to, ar gautas dėl jų skundas, teismas patikrina, ar tai turėjo įtakos ne tik asmens, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitų nuteistųjų, kurie nepadavė skundų, nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui.
Pabloginti nuteistojo ar išteisintojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik esant prokuroro, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo apeliacinių skundų dėl nuteistojo ar išteisintojo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas negali pagriežtinti bausmės paskirdamas mirties bausmę. Nuteistojo ar išteisintojo padėtis negali būti pabloginta labiau, nei to prašoma apeliaciniame skunde.
Jeigu apeliacinė instancija švelnina nuosprendį nuteistiesiems, kurių atžvilgiu nuosprendis apskųstas, remdamasi pagrindais, kurie liečia ir kitus nuteistuosius, kurių atžvilgiu nuosprendis neapskųstas, ji gali sušvelninti nuosprendį ir tiems nuteistiesiems.
Priimdamas nuosprendį ar nutartį apeliacinės instancijos teismas gali iškelti baudžiamąją bylą šio kodekso 282 straipsnio trečiojoje dalyje numatytais atvejais.
Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja viešai, išskyrus šio kodekso 16 straipsnyje nurodytus atvejus.
Teismo posėdyje rašomas protokolas, laikantis šio kodekso 117 straipsnyje nurodytų reikalavimų.“
21 straipsnis. 375 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 375 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„375 straipsnis. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo terminai
Apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje bylą išnagrinėja pirmosios instancijos teismo nurodytą dieną. Pirmosios instancijos teismas negali skirti bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme anksčiau negu po vieno mėnesio nuo bylos su gautais skundais bei atsikirtimais į juos pasiuntimo apeliacinės instancijos teismui dienos.
Jeigu byla yra itin sudėtinga, ar kitais išimtiniais atvejais Lietuvos apeliacinio teismo ir apygardos teismo pirmininkas ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas gali atidėti bylos nagrinėjimą iš pirmosios instancijos teismo nurodytos dienos į kitą dieną, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. Šiuo atveju byloje dalyvaujantiems asmenims pranešama apie bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje dieną.“
22 straipsnis. 376 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 376 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„376 straipsnis. Asmenys, dalyvaujantys nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje
Teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas.
Šiame posėdyje turi teisę dalyvauti nuteistasis, išteisintasis, jų įstatyminis atstovas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai. Nurodytų asmenų, jeigu jie laiku buvo informuoti apie bylos nagrinėjimo laiką, neatvykimas nagrinėti bylą nekliudo.
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.