Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymas

Tipas Įstatymas
Publikavimas 2001-06-21
Būsena Panaikintas
Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas
Šaltinis TAR
Pakeitimų istorija JSON API

Įstatymas

skelbtas: Žin., 2001, Nr. 55-1947

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

CIVILINIO

PROCESO KODEKSO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

2001 m. birželio 21 d. Nr. IX-390

Vilnius

(Žin., 1964, Nr. 19-139; 1966, Nr.

33-238; 1981, Nr. 18-183; 1991, Nr. 33-891;

1994, Nr. 51-949,

Nr.58-1134, Nr. 93-1809; 1995, Nr. 51-1244, Nr. 55-1353,

Nr. 59-1482, Nr.

104-2325, Nr. 106-2354, Nr. 107-2397, 2412; 1996, Nr. 4-90,

Nr. 67-1606, Nr.

73-1744, Nr. 110-2506; 1997, Nr.

39-952, Nr. 99-2503, Nr. 104-2619, 2624, Nr. 108-2730, Nr. 118-3044; 1998, Nr.

55-1517, Nr. 112-3106; 1999, Nr.

13-312, Nr. 36-1065, Nr. 43-1360, Nr. 101-2900, Nr. 113-3287; 2000, Nr.

54-1555,

Nr. 113-3604;

2001, Nr. 31-1013)

1

straipsnis. 33 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių pakeitimas

1.

Pakeisti 33 straipsnio 1 dalį

ir ją išdėstyti taip:

„Galėjimas įgyvendinti savo

teises teisme ir pavesti atstovui vesti bylą (civilinis procesinis veiksnumas)

priklauso fiziniams asmenims, kurie yra pasiekę pilnametystę, tai yra aštuoniolika

metų, arba nepilnamečiams, įstatymų nustatyta tvarka sudariusiems santuoką, ir

juridiniams asmenims. Nepilnamečiai, įstatymų nustatyta tvarka teismo

pripažinti visiškai veiksniais (emancipuoti), turi teisę kreiptis į teismą

patys, jeigu ginčas yra kilęs iš santykių, kuriuose dalyvaudami jie turi

visišką civilinį veiksnumą.“

2.

33 straipsnio 2 dalyje vietoj

žodžio „penkiolikos“ įrašyti žodį „keturiolikos“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„Nepilnamečių nuo keturiolikos

iki aštuoniolikos metų, taip pat pripažintų ribotai veiksniais asmenų teises ir

įstatymo saugomus interesus gina teisme atitinkamai jų tėvai, įtėviai ar

rūpintojai. Tačiau teismas privalo įtraukti dalyvauti tokiose bylose pačius

nepilnamečius ar pripažintus ribotai veiksniais asmenis.“

3.

33 straipsnio 4 dalyje

vietoj žodžio „penkiolikos“ įrašyti žodį „keturiolikos“, vietoj žodžių

„įstatyminiai jų atstovai“ įrašyti žodžius „jų atstovai pagal įstatymą“ ir šią

dalį išdėstyti taip:

„Nepilnamečių iki keturiolikos

metų, taip pat asmenų, pripažintų neveiksniais dėl psichinės ligos ar

silpnaprotystės, teises ir įstatymo saugomus interesus gina teisme jų atstovai

pagal įstatymą – tėvai, įtėviai, globėjai.“

2

straipsnis. 73 straipsnio papildymas 2 dalimi

Papildyti 73 straipsnį 2 dalimi:

„Dokumentai, išduoti valstybinės

valdžios ar valdymo įstaigų, dokumentai, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų

asmenų, neperžengiant jų kompetencijos ribų bei nepažeidžiant atitinkamų

dokumentų formos reikalavimų, laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais ir turi

didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose

įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, kol jos nepaneigtos kitais byloje

esančiais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus. Oficialių rašytinių įrodymų

įrodomoji galia įstatymais gali būti suteikta ir kitiems dokumentams.“

3

straipsnis. 102 straipsnio 1 dalies 30 punkto pakeitimas ir 1 dalies

papildymas 47

bei 48 punktais

1.

Pakeisti 102 straipsnio 1

dalies 30 punktą ir jį išdėstyti taip:

„30) šalys – už pareiškimus dėl

asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu, taip pat už pareiškimus

dėl nepilnamečio pripažinimo visiškai veiksniu;“.

2.

Papildyti 102 straipsnio 1 dalį 47 ir 48

punktais:

„47) pareiškėjai – už

pareiškimus, paduodamus šio kodekso trisdešimt trečiojo(4) skirsnio

nustatyta tvarka;

48) sutuoktiniai – už pareiškimus

nutraukti santuoką jų bendru sutikimu (Civilinio kodekso 3.51 straipsnis).“

4

straipsnis. 104 straipsnio 1 dalies 2, 3, 5 punktų pakeitimas ir 1 dalies

papildymas 12

punktu

1.

Pakeisti 104 straipsnio 1

dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) gyvenimo skyrium

(separacijos) bylose – 50 litų, santuokos nutraukimo bylose, išskyrus atvejus,

nurodytus šio kodekso 102 straipsnio 48 punkte ir šio straipsnio 1 dalies 5

punkte, – 100 litų;“.

2.

Pakeisti 104 straipsnio 1

dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) gyvenimo skyrium

(separacijos) bylose, kai abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų gyvenimas skyrium

nustatomas pakartotinai, – 150 litų, santuokos nutraukimo bylose, kai abu

sutuoktiniai ar vienas iš jų santuoką nutraukia pakartotinai, – 200 litų;“.

3.

Pakeisti 104 straipsnio 1

dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) santuokos nutraukimo vieno

sutuoktinio pareiškimu bylose (Civilinio kodekso 3.55 straipsnis) – 20 litų;“.

4.

Papildyti 104 straipsnio 1

dalį 12 punktu:

„12) už kreipimąsi dėl turto

apyrašo sudarymo, kai palikimas priimamas pagal apyrašą, – 20 litų.“

5

straipsnis. 146 straipsnio 3 dalies pakeitimas

Pakeisti 146 straipsnio 3 dalį

ir ją išdėstyti taip:

„Ieškinio pareiškime dėl

santuokos nutraukimo ar jos pripažinimo negaliojančia, taip pat dėl gyvenimo

skyrium (separacijos), be duomenų, išvardytų šio straipsnio antrojoje dalyje,

turi būti nurodoma:

1) ieškovo ir atsakovo gimimo

metai;

2) motyvai, dėl kurių

paduodamas pareiškimas nutraukti santuoką, pripažinti ją negaliojančia ar

nustatyti gyvenimą skyrium (separaciją);

3) jeigu sutuoktiniai

turi nepilnamečių vaikų, – duomenys apie vaikus (vardas, pavardė, gimimo data)

ir reikalavimas dėl jų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo,

jeigu jų gyvenamoji vieta ir išlaikymas nėra nustatytas tėvų susitarimu. Jeigu

vaikų gyvenamoji vieta ir išlaikymas yra nustatyti tėvų susitarimu, kartu su

ieškinio pareiškimu teismui turi būti pateikiamas šis susitarimas;

4) duomenys apie bendrą

sutuoktinių turtą ir reikalavimas jį padalyti, išskyrus atvejus, kai

sutuoktiniai turtą yra pasidaliję notaro patvirtinta sutartimi, taip pat

reikalavimas dėl išlaikymo sutuoktiniui priteisimo arba nuoroda, jog išlaikymo

nereikalaujama, arba jis nustatytas šalių susitarimu;

5) duomenys apie

sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad ieškovas yra pranešęs

jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (Civilinio kodekso 3.126

straipsnis);

6) nurodymas, kuo

pasireiškia atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo, jeigu ieškinys reiškiamas

Civilinio kodekso 3.60 straipsnyje numatytu pagrindu;

7) reikalavimas dėl to,

kokios sutuoktinių pavardės turi būti po santuokos nutraukimo.“

6

straipsnis. 150 straipsnio papildymas 6 dalimi

Papildyti 150 straipsnį 6

dalimi:

„Teisėjas, nutartimi priėmęs pareiškimą apie

civilinės bylos dėl registruojamo daikto teisinio statuso arba daiktinių teisių

į jį iškėlimo faktą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną praneša viešojo registro

tvarkytojui, kuriame įregistruotas daiktas ar daiktinės teisės į jį.“

7

straipsnis. Dvyliktojo skirsnio pavadinimo papildymas

Dvyliktojo skirsnio pavadinime po

žodžio „užtikrinimas“ įrašyti žodžius „ir laikinosios apsaugos priemonės“ ir šį

pavadinimą išdėstyti taip:

„Dvyliktasis skirsnis

IEŠKINIO

UŽTIKRINIMAS ir laikinosios apsaugos priemonės“.

8

straipsnis. 155 straipsnio papildymas 2 ir 3 dalimis

1.

Papildyti 155 straipsnį 2 dalimi:

„Civilinio kodekso ir kitų

įstatymų numatytais atvejais pagal suinteresuoto asmens pagrįstą raštišką

prašymą gali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės tiek nepareiškus

ieškinio pareiškimo, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje šio

skirsnio nustatyta tvarka. Jeigu teismas pritaiko laikinąsias apsaugos

priemones iki ieškinio pareiškimo teismui padavimo dienos, tai jis turi

nustatyti terminą, per kurį turi būti pateiktas ieškinio pareiškimas. Šis

terminas negali būti ilgesnis kaip keturiolika dienų. Nepateikus per teismo

nustatytą terminą ieškinio pareiškimo, laikinosios apsaugos priemonės

panaikinamos. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paduodamas

teismui, kuris pagal teismingumo taisykles nagrinės patį ieškinį. Asmuo,

prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iki ieškinio pareiškimo

padavimo dienos privalo teismui nurodyti, dėl kokių priežasčių ieškinio

pareiškimas nebuvo paduotas iš karto, ir pateikti įrodymus, patvirtinančius tam

tikrą grėsmę pareiškėjo turtiniams interesams.“

2.

Papildyti 155 straipsnį 3

dalimi:

„Taikant laikinąsias apsaugos

priemones mutatis mutandis, taikomos šio kodekso 156–163 straipsniuose

nustatytos taisyklės.“

9 straipsnis 217 straipsnio

4 dalies 4 punkto pripažinimas netekusiu galios

217 straipsnio 4 dalies 4 punktą

pripažinti netekusiu galios.

10

straipsnis. 229 straipsnio pavadinimo pakeitimas ir straipsnio papildymas

2 dalimi

1.

Pakeisti 229 straipsnio

pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„229

straipsnis. Teismo sprendimų nuorašų išsiuntimas šalims, tretiesiems

asmenims ir

kitiems asmenims“.

2.

Papildyti 229 straipsnį 2 dalimi:

„Teismas, priėmęs sprendimą, kuriuo yra keičiamas

registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos jo valdymo,

naudojimo ir disponavimo juo galimybės, taip pat jeigu teismo sprendimas turi

įtakos registruojamo daikto teisiniam statusui ar daiktinėms teisėms į jį,

įsiteisėjusio teismo sprendimo nuorašą ne vėliau kaip per tris dienas turi

nusiųsti viešojo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas daiktas ar

daiktinės teisės į jį.“

11

straipsnis. 239 straipsnio papildymas 8 punktu

Papildyti 239 straipsnį 8 punktu:

„8) kitais šio kodekso numatytais

atvejais.“

12

straipsnis. 243 straipsnio papildymas 8 punktu

Papildyti 243 straipsnį 8 punktu:

„8) kitais šio kodekso numatytais

atvejais.“

13

straipsnis. 245 straipsnio papildymas 10 punktu

Papildyti 245 straipsnį 10

punktu:

„10) kitais šio kodekso

numatytais atvejais.“

14

straipsnis. Kodekso papildymas dvidešimtuoju(2) skirsniu

Papildyti Kodeksą dvidešimtuoju(2)

skirsniu:

„Dvidešimtasis(2)

skirsnis

bylų dėl santuokos nutraukimo ir

pripažinimo negaliojančia

nagrinėjimo

ypatumai

256(11)

straipsnis. Ieškinio pareiškimo padavimas

Ieškinys dėl santuokos nutraukimo

pareiškiamas apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą.

Ieškinys dėl santuokos

pripažinimo negaliojančia pareiškiamas pagal atsakovų ar vieno iš jų gyvenamąją

vietą.

Ieškinį dėl santuokos pripažinimo

negaliojančia turi teisę pareikšti asmenys, nurodyti Civilinio kodekso

3.38–3.40 straipsniuose, taip pat prokuroras Civilinio kodekso numatytais

atvejais.

Pareiškimas nutraukti santuoką

„277 straipsnis. Pareiškimo

padavimas

Pareiškimą dėl asmens pripažinimo

nežinia kur esančiu arba dėl asmens paskelbimo mirusiu suinteresuoti asmenys ar

prokuroras paduoda pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui.“

21

straipsnis. 279 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Pakeisti 279 straipsnio 2 dalį ir

ją išdėstyti taip:

„Priėmęs pareiškimą, teisėjas

pareiškimą padavusio asmens prašymu ar savo iniciatyva skiria nesančio asmens

turto laikinąjį administratorių arba imasi kitų priemonių nesančiojo turtui

apsaugoti bei tvarkyti, taip pat duoti iš to turto lėšų išlaikyti nesančiojo

išlaikytiniams, kuriuos jis pagal įstatymą privalėjo išlaikyti. Nesančio asmens

turto laikinasis administravimas skiriamas iki teismo sprendimo šioje byloje

įsiteisėjimo.“

22

straipsnis. 281 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 281 straipsnio 1 dalį ir

ją išdėstyti taip:

„Teismas, pripažinęs fizinį

asmenį nežinia kur esančiu, savo sprendimu paskiria to asmens turto

administratorių. Jeigu teismo nutartimi buvo paskirtas laikinasis turto

administratorius, tai teismas, priėmęs sprendimą pripažinti asmenį nežinia kur

esančiu, nauja nutartimi paskiria nuolatinį turto administratorių.“

23

straipsnis. 282 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 282 straipsnį ir jį

išdėstyti taip:

„282

straipsnis. Pripažinto nežinia kur esančiu arba paskelbto mirusiu asmens

atvykimo

ar jo buvimo vietos paaiškėjimo pasekmės

Jeigu pripažintas nežinia kur esančiu arba

paskelbtas mirusiu asmuo atvyksta ar paaiškėja jo buvimo vieta, teismas, kuris

buvo priėmęs sprendimą pripažinti asmenį nežinia kur esančiu arba paskelbti

mirusiu, nauju sprendimu panaikina pirmiau priimtą sprendimą ir nustatytą

asmens turto administravimą.

Įsiteisėjus naujam teismo

sprendimui, jo nuorašas pasiunčiamas civilinės metrikacijos įstaigai mirties

įrašui anuliuoti.“

24

straipsnis. 283 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas

1.

Pakeisti 283 straipsnio 1

dalį ir ją išdėstyti taip:

„Byla dėl fizinio asmens

pripažinimo neveiksniu dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės gali būti

pradedama pagal jo sutuoktinio, tėvų, pilnamečių vaikų, globos (rūpybos)

institucijos arba prokuroro pareiškimą.“

2.

Pakeisti 283 straipsnio 2

dalį ir ją išdėstyti taip:

„Byla dėl fizinio asmens,

piktnaudžiaujančio alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar

toksinėmis medžiagomis, pripažinimo ribotai veiksniu gali būti pradėta pagal jo

sutuoktinio, tėvų, pilnamečių vaikų, globos (rūpybos) institucijos ar prokuroro

pareiškimą.“

25

straipsnis. 284 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Pakeisti 284 straipsnio 2 dalį

ir ją išdėstyti taip:

„Pareiškime dėl fizinio asmens

pripažinimo ribotai veiksniu turi būti išdėstytos aplinkybės, rodančios, kad

asmuo piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar

toksinėmis medžiagomis.“

26

straipsnis. 287 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 287 straipsnį ir jį

išdėstyti taip:

„287 straipsnis. Teismo

sprendimas

Teismas, priėmęs sprendimą

pripažinti asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu, savo iniciatyva privalo

pradėti bylos dėl globos (rūpybos) šiam asmeniui nustatymo, globėjo (rūpintojo)

paskyrimo nagrinėjimą šio kodekso 312(25)–312(29)

straipsnių nustatyta tvarka. Teismas, pripažinęs asmenį ribotai veiksniu, savo

sprendime gali nustatyti, kad rūpintojo sutikimas reikalingas sudaryti ir

sandoriams, kurie nenumatyti Civilinio kodekso 2.11 straipsnio 2 dalyje.“

27

straipsnis. 288 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Pakeisti 288 straipsnio 2 dalį ir

ją išdėstyti taip:

„Jeigu asmuo nustoja

piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis

medžiagomis, teismas pagal paties asmens, taip pat šio kodekso 283 straipsnio

antrojoje dalyje numatytų asmenų pareiškimą priima sprendimą panaikinti asmens

veiksnumo apribojimą ir jam paskirtą rūpybą.“

28

straipsnis. 306(1) straipsnio pakeitimas

Pakeisti 306(1)

straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„306(1)

straipsnis. Prašymo padavimas

Lietuvos Respublikos pilietis,

turintis gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, prašymą dėl įvaikinimo paduoda

apylinkės teismui pagal savo arba įvaikinamo vaiko gyvenamąją vietą.

Lietuvos Respublikos pilietis,

nuolat gyvenantis užsienyje, užsienio valstybės pilietis arba asmuo, turintis

ir Lietuvos Respublikos, ir užsienio valstybės pilietybę, prašymą dėl

įvaikinimo paduoda Vilniaus apygardos teismui.“

29

straipsnis. 306(2) straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų papildymas ir 2

dalies

pripažinimas

netekusia galios

1.

Papildyti 306(2)

straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) duomenys apie pareiškėją (vardas, pavardė,

asmens kodas, gimimo data ir vieta, gyvenamoji vieta, darbovietė, šeiminė ir

materialinė padėtis, sveikatos būklė, įtraukimas į norinčių įvaikinti asmenų

sąrašą, taip pat užsienio valstybės, kurios pilietis pareiškėjas yra ar kurioje

turi gyvenamąją vietą, institucijų išvada, ar šis asmuo gali būti tarptautiniu

įvaikintoju);“.

2.

Papildyti 306(2) straipsnio 1 dalies 2

punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) duomenys apie įvaikinamąjį (vardas, pavardė,

asmens kodas, gimimo data ir vieta, jo tėvai ar globėjai (rūpintojai); vaiko

buvimo vieta, sveikatos būklė, įtraukimas į įvaikintinų vaikų sąrašą);“.

3.

306(2) straipsnio 2

dalį pripažinti netekusia galios.

4.

Buvusią 306(2)

straipsnio 3 dalį laikyti 2 dalimi.

30

straipsnis. 306(3) straipsnio pakeitimas

Pakeisti 306(3)

straipsnio 1 ir 2 dalis, pripažinti netekusia galios 3 dalį ir visą straipsnį

išdėstyti taip:

„306(3) straipsnis.

Įrodymų pateikimas

Prie prašymo įvaikinti turi būti

pridėta:

1) įvaikintojų ir įvaikinamojo

sveikatos būklės pažymos, išduotos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministerijos nustatyta tvarka;

2) teismo nutartis, patvirtinanti

vaiko tėvų, o jei vaiko tėvai yra nepilnamečiai ar neveiksnūs, – jų tėvų arba

globėjų (rūpintojų) sutikimą įvaikinti, išskyrus įstatymų numatytus atvejus;

3) jeigu vaikas turi įstatymų

nustatyta tvarka paskirtą globėją (rūpintoją) (išskyrus valstybinę globos

instituciją), teismo nutartis, patvirtinanti globėjo (rūpintojo) sutikimą

įvaikinti;

4) jeigu įvaikinti prašo vienas

iš sutuoktinių, kito sutuoktinio rašytinis sutikimas įvaikinti, išskyrus

įstatymų numatytus atvejus;

5) duomenys apie įvaikintojo

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.