LegalizeLietuvos Respublikos karo policijos įstatymas
Suvestinė redakcija nuo 2021-01-01
Įstatymas paskelbtas: Žin. 1998, Nr. 98-2713, i. k. 0981010ISTAVIII-911
Nauja redakcija nuo 2021-01-01:
Nr. XIII-3437, 2020-11-10, paskelbta TAR 2020-11-20, i. k. 2020-24614
LIETUVOS RESPUBLIKOS
KARO POLICIJos
ĮSTATYMAS
1998 m. spalio 22 d. Nr. VIII-911
Vilnius
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas nustato Karo policijos veiklos teisinius pagrindus, principus, uždavinius, funkcijas, Karo policijos pareigūnų teises, pareigas ir prievartos panaudojimo teisėtumo sąlygas.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Karinis transportas – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos valdomos ir naudojamos transporto priemonės, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje esančios užsienio valstybių ar organizacijų karinių vienetų valdomos ir naudojamos transporto priemonės.
Karo policija – Lietuvos kariuomenės padalinys, vykdantis teisėsaugą ir palaikantis saugumą ir tvarką Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemoje šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka.
Karo policijos pareigūnas – karys, tarnaujantis Karo policijoje, atliekantis šiame įstatyme numatytas Karo policijos funkcijas ir turintis viešojo administravimo įgaliojimus sau nepavaldiems asmenims.
Prievarta – veiklos metodas, kuriuo siekiama įgyvendinti Karo policijai pavestus uždavinius ir kuris taikomas, kai nevykdomi Karo policijos pareigūno teisėti reikalavimai ar nurodymai arba siekiama išvengti pavojaus.
Sąvokos „fizinė prievarta“ ir „psichinė prievarta“ suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos policijos įstatyme.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos karo padėties įstatyme, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos policijos įstatyme, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ir Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatyme.
3 straipsnis. Karo policijos veiklos teisiniai pagrindai
Karo policija vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, krašto apsaugos sistemos veiklą ir karo tarnybą reglamentuojančiais įstatymais ir statutais, šiuo ir kitais įstatymais, Europos Sąjungos teisės aktais ir Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis.
4 straipsnis. Karo policijos veiklos principai
Karo policijos veiklos principai yra šie:
1) pagarbos žmogui ir valstybei – Karo policijos pareigūnas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų ir vykdyti teismų sprendimus;
2) teisėtumo – Karo policijos pareigūnas privalo vienodai tarnauti visiems žmonėms, nepaisydamas tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, religinių įsitikinimų ir politinių pažiūrų; nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis; naudoti savo tarnybos laiką efektyviai ir tik tarnybos tikslams;
3) viešumo – Karo policijos pareigūno tarnybinė veikla turi būti vieša ir suprantama; Karo policijos pareigūnas savo veikloje privalo vengti interesų konflikto. Viešumo principo veikimas gali būti ribojamas siekiant apsaugoti asmens teises, valstybės, tarnybos, komercinę, pramoninę ar banko paslaptį;
4) karinio pavaldumo principas – Karo policijos pareigūnai yra pavaldūs savo tiesioginiams vadams ir privalo vykdyti vadų įsakymus.
5 straipsnis. Karo policijos uždaviniai
Karo policijos uždaviniai yra:
1) užtikrinti Lietuvos karinių vienetų, užsienio valstybių ir organizacijų karinių vienetų judėjimą ir judėjimo kontrolę Lietuvos Respublikoje;
2) užtikrinti krašto apsaugos sistemos institucijų, sąjungininkų karinių vienetų, esančių Lietuvoje, dislokacijos vietovės, objektų, personalo ir informacijos saugumą;
3) sulaikyti asmenis ir užtikrinti jų priežiūrą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statuto numatytais atvejais;
4) užtikrinti nusikalstamų veikų, administracinių nusižengimų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją krašto apsaugos sistemos institucijose;
5) užtikrinti nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų, kuriuos padarė kariai vykdydami tarnybą ar kuriais kėsinamasi į krašto apsaugos sistemos institucijų, Lietuvos, sąjungininkų karinių vienetų, dalyvaujančių Lietuvos Respublikoje vykstančiose tarptautinėse pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose, interesus, ar kurie išaiškėja atliekant šiame straipsnyje numatytus uždavinius ir šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytas funkcijas, atskleidimą ir tyrimą;
6) užtikrinti karinės drausmės ir tvarkos palaikymą krašto apsaugos sistemos institucijose.
6 straipsnis. Karo policijos funkcijos
Karo policija, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, atlieka šias funkcijas:
1) reguliuoja eismą, užtikrindama karinio transporto judėjimą;
2) vykdo kertančių Lietuvos Respublikos valstybės sieną karių, karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų ir jų gabenamų daiktų kontrolę;
3) kontroliuoja užsienio valstybių ir organizacijų karių ir karinių krovinių atvykimą į Lietuvos Respubliką, išvykimą iš jos ar vykimą per Lietuvos Respublikos teritoriją tranzitu;
4) Lietuvos kariuomenės vado arba Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro pavedimu vykdo krašto apsaugos sistemos valdomų objektų apsaugą;
5) vykdo saugomų asmenų, atvykstančių krašto apsaugos ministro ar Lietuvos kariuomenės vado oficialiu kvietimu, apsaugą;
6) Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka atlieka įslaptintų dokumentų, gaminių ir kitų įslaptintų objektų gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje ir už jos ribų;
7) vykdo asmenų sulaikymą;
8) organizuoja ir atlieka sulaikytųjų ar suimtųjų palydą (konvojų);
9) užtikrina Karo policijoje laikomų sulaikytų asmenų, taip pat suimtųjų, su kuriais atliekami procesiniai veiksmai, priežiūrą;
10) įgyvendina nusikalstamų veikų, administracinių nusižengimų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, atskleidimą, atlieka jų tyrimą, analizuoja jų priežastis bei sąlygas ir imasi priemonių joms pašalinti;
11) registruoja ir nagrinėja pareiškimus ir pranešimus apie rengiamas, daromas ir padarytas nusikalstamas veikas, administracinius nusižengimus ir kitus teisės pažeidimus;
12) atlieka pasislėpusių įtariamųjų, kaltinamųjų ar dingusių be žinios karių paiešką;
13) tvarko nusikalstamų veikų, administracinių nusižengimų ir kitų teisės pažeidimų apskaitą, registrų ir informacinių sistemų duomenis;
14) organizuoja ir įgyvendina priemones viešajai tvarkai karinėse teritorijose ar karių drausmei kitose teritorijose užtikrinti;
15) organizuoja ir vykdo karių ir kitų teisėsaugos institucijų pareigūnų mokymą.
Karo policija, vykdydama jai nustatytus uždavinius ir funkcijas, bendradarbiauja su prokuratūra, policija, kitomis Lietuvos Respublikos teisėsaugos, žvalgybos institucijomis ir palaiko profesinius ryšius su kitų valstybių karo policija ar analogiškomis institucijomis.
Karo policija atlieka ir kitas įstatymų jai pavestas funkcijas.
Karo policijos funkcijų vykdymo ypatumai diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose, tarptautinių organizacijų atstovybėse, karinėse teritorijose, kituose specialaus teisinio režimo objektuose ir dėl neliečiamybės teisę turinčių asmenų gali būti nustatyti kituose įstatymuose ir tarptautiniuose susitarimuose.
7 straipsnis. Karo policijos veiklos viešumas
Karo policija, nepažeisdama įstatymais ginamų asmens ir visuomenės interesų, apie savo veiklą informuoja valstybės ir savivaldybių institucijas bei įstaigas ir visuomenę, pateikdama informaciją Lietuvos kariuomenės interneto svetainėje.
Karo policija negali teikti ar viešai skelbti informacijos, kuri yra valstybės, tarnybos, komercinė, pramoninė ar banko paslaptis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Neskelbiama tarnybinės veiklos metu gauta informacija, kuri pažeistų asmens nekaltumo prezumpciją, pakenktų žmogaus garbei, orumui ar saugumui, fizinių ir juridinių asmenų teisėtiems interesams, sutrukdytų užtikrinti nusikalstamų veikų, administracinių nusižengimų ar kitų teisės pažeidimų prevenciją, išaiškinimą arba lemtų jų padarymą.
8 straipsnis. Teisė gauti informaciją
Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės privalo Karo policijos prašymu arba pagal duomenų teikimo sutartis Karo policijai neatlygintinai teikti jos uždaviniams įgyvendinti būtinus šių valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių tvarkomus valstybės registrų (kadastrų) ir žinybinių registrų, klasifikatorių, informacinių sistemų ir duomenų rinkmenų duomenis.
Kiti juridiniai asmenys, organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniai, taip pat fiziniai asmenys jų tvarkomus duomenis, būtinus Karo policijos uždaviniams įgyvendinti, neatlygintinai teikia Karo policijai, jeigu tai yra nustatyta kituose įstatymuose.
Karo policija gali atidėti, apriboti ar atsisakyti teikti informaciją tretiesiems asmenims ir duomenų subjektams apie jai iš šiame straipsnyje nurodytų valstybės registrų (kadastrų) ir žinybinių registrų, klasifikatorių, informacinių sistemų ir duomenų rinkmenų pateiktus duomenis, bet tik tol, kol tai gali pakenkti nacionaliniam saugumui, gynybai, atliekamam nusikalstamų veikų tyrimui ar kitoms jos atliekamoms funkcijoms, arba jeigu tai numatyta kituose įstatymuose.
9 straipsnis. Asmens duomenų tvarkymas Karo policijoje
Karo policija, vykdydama šiame įstatyme numatytą veiklą, renkamus asmens duomenis tvarko nacionalinio saugumo, gynybos, nusikalstamų veikų, administracinių nusižengimų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos, tyrimo, atskleidimo tikslais. Šiais tikslais Karo policija turi teisę tvarkyti ir specialių kategorijų asmens duomenis. Karo policijoje tvarkomi tie asmens duomenys, kurių reikia nurodytiems tikslams pasiekti, kitais tikslais asmens duomenys gali būti tvarkomi tik tuo atveju, jeigu laikomasi šio straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų.
Karo policija, tvarkydama skirtingų kategorijų duomenų subjektų duomenis, privalo, kai įmanoma, šiuos duomenis atskirti. Šis reikalavimas taikomas tvarkant šių kategorijų duomenų subjektų asmens duomenis:
1) asmenų, turinčių ar pretenduojančių gauti leidimą dirbti ar susipažinti su valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančia informacija;
2) asmenų, susijusių su Karo policijos vykdoma nusikalstamų veikų, administracinių nusižengimų ir kitų teisės pažeidimų prevencija, atskleidimu ar tyrimu;
3) asmenų, kurių duomenis teikia Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių teisėsaugos institucijos;
4) asmenų, kuriuos su Karo policija sieja ar siejo atrankos arba tarnybos (darbo), arba bendradarbiavimo santykiai.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymu ir šiuo įstatymu. Tuo atveju, jeigu asmens duomenys tvarkomi kitais tikslais, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, taikoma 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) arba Asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis.
Karo policijos uždaviniams įgyvendinti būtini duomenys tvarkomi žinybiniuose registruose ir informacinėse sistemose. Karo policija, tvarkydama duomenis, turi teisę juos rinkti naudodama technines priemones.
Karo policijos veiksmai ar neveikimas, susiję su asmens duomenų tvarkymu nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, galimai pažeidžiant šio įstatymo ar Asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo nuostatas, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo nustatyta tvarka arba teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, kitais šio straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais – Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai arba teismui.
10 straipsnis. Karo policijos dalyvavimas tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose
Karo policija turi šio įstatymo nustatytus įgaliojimus tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose dalyvaujantiems ir bendruose su kitomis valstybėmis kariniuose vienetuose tarnaujantiems Lietuvos kariams ir krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, taip pat kitus įgaliojimus, numatytus Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir tarptautiniuose susitarimuose.
Karo policijos įgaliojimai sąjungininkų karių atžvilgiu gali būti aptarti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse su sąjungininkų pajėgomis.
II SKYRIUS
TEISINIS KARO POLICIJOS PAREIGŪNO STATUSAS IR TARNYBOS KARO POLICIJOJE YPATUMAI
PIRMASIS SKIRSNIS
KARO POLICIJOS PAREIGŪNO STATUSO ĮGIJIMAS, ĮGALIOJIMAI, TEISĖS IR PAREIGOS
11 straipsnis. Karo policijos pareigūno statusas
Karo policijos pareigūno statusą įgyja karys, paskirtas į tarnybą Karo policijoje.
Karo policijos pareigūno statusą įrodo tarnybinis pažymėjimas ir tarnybinė uniforma arba tarnybinis ženklas.
12 straipsnis. Karo policijos pareigūno įgaliojimai
Įgyvendindamas Karo policijos uždavinius, Karo policijos pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, šio įstatymo nustatyta tvarka panaudoti prievartą. Teisėti ir pagrįsti Karo policijos pareigūno reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams ir turi būti vykdomi nedelsiant.
13 straipsnis. Karo policijos pareigūno teisės
Karo policijos pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi šias teises:
1) atlikti asmenų, kurie yra kariniame transporte ar karinėje teritorijoje, į ją atvyksta ar iš jos išvyksta, apžiūrą, tikrinti jų dokumentus, bagažą, naudojamas transporto priemones, karinėje teritorijoje esančius daiktus;
2) stabdyti transporto priemones ir atlikti būtinąjį patikrinimą;
3) nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo asmenis, neturinčius teisės vairuoti transporto priemonės arba įtariamus, kad jie yra neblaivūs, apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, ir naudoti teisės aktų numatytas priemones apsvaigimui nustatyti arba pristatyti į sveikatos priežiūros įstaigą priverstiniam patikrinimui ar kitoms nustatytoms profilaktinėms priemonėms atlikti;
4) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka tikrinti, ar nusikalstamos veikos, administracinio nusižengimo ar drausmės pažeidimo padarymu įtariami asmenys yra blaivūs, ar nėra apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat pristatyti į sveikatos priežiūros įstaigą priverstiniam patikrinimui ar kitoms nustatytoms profilaktinėms priemonėms atlikti asmenis, įtariamus nusikalstamos veikos, administracinio nusižengimo padarymu, taip pat asmenis, kurie turi psichikos ligų požymių, kelia grėsmę savo, kitų asmenų ar Karo policijos pareigūnų saugumui;
5) vykdydamas pareigas, bet kuriuo paros metu įeiti į visas karinėje teritorijoje esančias patalpas, o persekiodamas nusikalstamos veikos padarymu įtariamus asmenis, taip pat asmenis, kurie slepiasi nuo teisėsaugos institucijų, ar siekdamas užkirsti kelią nusikalstamai veikai, be patalpos savininko ar gyventojo sutikimo, be teismo sprendimo bet kuriuo paros metu įeiti į fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančias gyvenamąsias ar negyvenamąsias patalpas, teritorijas, sustabdyti transporto priemones ar patekti į jas. Atsisakius paklusti, Karo policijos pareigūnai turi teisę jėga atidaryti patalpas ir transporto priemones. Apie tokius veiksmus per 24 valandas pranešama prokurorui;
6) Baudžiamojo proceso kodekso, Administracinių nusižengimų kodekso numatytais atvejais atlikti nustatytus procesinius veiksmus;
7) esant būtinybei, nekliudomai pasinaudoti fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančiomis ryšių priemonėmis, išskyrus užsienio valstybių diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir tarptautinių organizacijų atstovybių ar jų narių ryšių priemones. Už pasinaudojimą ryšių priemonėmis savininkui atlyginama Karo policijai skirtomis lėšomis per 7 dienas nuo ryšių priemonių savininko kreipimosi į Karo policiją dienos;
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.