DĖL LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS SANTUOKOS IR ŠEIMOS KODEKSO PATVIRTINIMO

Neoficialus

kodekso tekstas

Kodeksas

skelbtas: Žin., 1969, Nr. 21-186

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

SANTUOKOS

IR ŠEIMOS KODEKSAS

I SKYRIUS

BENDRIEJI NUOSTATAI

Pirmasis skirsnis

PAGRINDINIAI

NUOSTATAI

1 straipsnis. Lietuvos

Respublikos santuokos ir šeimos kodekso uždaviniai

Lietuvos Respublikos santuokos

ir šeimos kodekso uždaviniai yra:

toliau stiprinti tarybinę šeimą,

pagrįstą komunistinės moralės principais;

grįsti šeimos santykius

savanoriška santuokine moters ir vyro sąjunga, materialinių išskaičiavimų neturinčiais

visų šeimos narių savitarpio meilės, draugystės ir pagarbos jausmais;

auklėti vaikus šeimoje,

organiškai derinant šį auklėjimą su visuomeniniu auklėjimu, kad jie būtų

atsidavę Tėvynei, ugdyti vaikuose komunistinę pažiūrą į darbą ir ruošti juos aktyviai

dalyvauti komunistinės visuomenės kūrime;

visokeriopai saugoti motinos ir

vaikų interesus ir užtikrinti kiekvienam vaikui laimingą vaikystę;

galutinai pašalinti šeimos

santykiuose žalingas praeities atgyvenas ir papročius;

skiepyti atsakomybės šeimai

jausmą.

2 straipsnis. Lietuvos

Respublikos santuokos ir šeimos kodekso reguliuojami

santykiai

Šis kodeksas nustato santuokos

sudarymo tvarką ir sąlygas, reguliuoja asmeninius ir turtinius santykius,

atsirandančius šeimoje tarp sutuoktinių, tarp tėvų ir vaikų, tarp kitų šeimos

narių, santykius, atsirandančius ryšium su įvaikinimu, globa ir rūpyba, vaikų

priėmimu auklėti, santuokos nutraukimo tvarką ir sąlygas, civilinės būklės aktų

registravimo tvarką.

3 straipsnis. Moters ir vyro

lygiateisiškumas šeimos santykiuose

Sutinkamai su TSRS Konstitucijos

ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos įtvirtinta moters ir vyro teisių Lietuvos

Respublikoje lygybe jie šeimos santykiuose turi lygias asmenines ir turtines

teises.

4 straipsnis. Piliečių

lygiateisiškumas šeimos santykiuose

Visi piliečiai šeimos

santykiuose turi lygias teises.

Neleidžiamas joks tiesioginis ar

netiesioginis teisių apribojimas, tiesioginių ar netiesioginių pirmenybių

teikimas sudarant santuoką ir šeimos santykiuose priklausomai nuo kilmės, socialinės

ir turtinės padėties, rasinio ir nacionalinio priklausomumo, lyties,

išsilavinimo, kalbos, santykio su religija, užsiėmimo rūšies ir pobūdžio,

gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių.

5 straipsnis. Šeimą gina

valstybė. Motinystės apsauga ir skatinimas

Sutinkamai su TSRS Konstitucija

ir Lietuvos Respublikos Konstitucija šeimą Lietuvos Respublikoje gina valstybė.

Valstybė rūpinasi šeima,

steigdama ir vystydama platų gimdymo namų, vaikų lopšelių ir darželių,

internatinių mokyklų ir kitų vaikų įstaigų tinklą, organizuodama ir tobulindama

buities ir viešojo maitinimo tarnybą, išmokėdama kūdikio gimimo pašalpas,

teikdama pašalpas ir lengvatas vienišoms motinoms ir daugiavaikėms šeimoms,

taip pat kitų rūšių pašalpas ir kitaip remdama šeimą.

Motinystė Lietuvos Respublikoje

yra visos liaudies gerbiama, valstybės saugoma ir skatinama. Motinos ir vaiko

interesų apsaugą užtikrina specialios moterų darbo ir sveikatos apsaugos

priemonės, sudarytos moterims sąlygos derinti darbą su motinyste; motinystės ir

vaikų teisinis gynimas, materialinis ir moralinis rėmimas, įskaitant nėštumo ir

gimdymo atostogų teikimą moterims, paliekant darbo užmokestį, ir kitų lengvatų

teikimas nėščioms moterims ir motinoms.

6 straipsnis. Valstybės vykdomas

teisinis santuokos ir šeimos santykių

reguliavimas

Lietuvos Respublikoje santuokos

ir šeimos santykius teisiškai reguliuoja tiktai valstybė.

*Pripažįstama tiktai santuoka,

sudaryta valstybiniuose civilinės metrikacijos organuose. Religinės santuokos

apeigos, kaip ir kitos religinės apeigos, neturi teisinės reikšmės.

Ši taisyklė netaikoma gimimo,

santuokos sudarymo, santuokos nutraukimo ir mirties religinėms apeigoms,

atliktoms iki tarybinių civilinės metrikacijos organų įsteigimo arba atkūrimo,

ir joms patvirtinti gautiems dokumentams.

*Pastaba. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos santuokos ir

šeimos kodekso 6 straipsnio antroji dalis prieštarauja Lietuvos

Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio ketvirtajai daliai.

Straipsnio pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

1994-04-21, Žin., Nr. 31-562 (1994-04-27)

7 straipsnis. Santuokos ir šeimos įstatymai

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų

santuokos ir šeimos įstatymų pagrindais Lietuvos Respublikos santuokos ir

šeimos įstatymus sudaro Pagrindai ir sutinkamai su jais leidžiami kiti TSR

Sąjungos įstatyminiai aktai, šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos

įstatyminiai aktai.

Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos įstatymai

sprendžia klausimus, kuriuos TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų santuokos ir

šeimos įstatymų pagrindai priskiria sąjunginių respublikų žiniai, ir santuokos

bei šeimos santykių klausimus, kurių Pagrindai tiesiogiai nenumato.

8 straipsnis. Kitų sąjunginių respublikų santuokos

ir šeimos įstatymų taikymas Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų

santuokos ir šeimos įstatymų pagrindais santuokos, įvaikinimo, globos ir

rūpybos įsteigimo galiojimas ir civilinės būklės aktų, sudarytų ne Lietuvos

Respublikos teritorijoje, galiojimas Lietuvos Respublikoje nustatomas pagal tos

sąjunginės respublikos įstatymus, kurios teritorijoje yra sudaryta santuoka,

atliktas įvaikinimas, įsteigta globa ir rūpyba arba įregistruotas civilinės

būklės aktas.

Antrasis skirsnis

IEŠKININĖ SENATIS

9 straipsnis. Ieškininė senatis ir jos taikymo tvarka

Reikalavimams, kylantiems iš santuokos ir šeimos

santykių, ieškininė senatis netaikoma, išskyrus tuos atvejus, kai pažeistai

teisei ginti terminas yra nustatytas TSR Sąjungos įstatymuose ir šiame kodekse.

Šiais atvejais ieškininę senatį teismas taiko sutinkamai su civiliniais

įstatymais, jeigu įstatyme nenustatyta kitaip.

Teismas, taikydamas ieškininę senatį nustatančias

normas, vadovaujasi atitinkamomis taisyklėmis, nustatytomis Lietuvos

Respublikos civilinio kodekso penktajame ir šeštajame skirsniuose.

10 straipsnis. Ieškininės senaties termino eigos

pradžia

Ieškininės senaties termino eiga prasideda nuo tos

dienos, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą,

jeigu kitaip nenustatyta atitinkamame šio kodekso straipsnyje.

II SKYRIUS

SANTUOKA

Trečiasis skirsnis

SANTUOKOS SUDARYMAS

11 straipsnis. Organai, kuriuose sudaroma santuoka

Santuoka sudaroma valstybiniuose civilinės

metrikacijos organuose.

12 straipsnis. Teisinė santuokos registravimo reikšmė

Santuokos registravimas nustatomas tiek valstybiniais

ir visuomeniniais interesais, tiek siekiant apsaugoti sutuoktinių ir vaikų

asmenines bei turtines teises ir interesus.

**Sutuoktinių

teises ir pareigas sukuria tik santuoka, sudaryta valstybiniuose civilinės

metrikacijos organuose. Šios teisės ir pareigos atsiranda nuo santuokos

įregistravimo civilinės metrikacijos organuose laiko.

Santuokos įregistravimas civilinės metrikacijos

organuose yra neginčijamas santuokos buvimo patvirtinimas ir gali būti

nuginčijamas tik teismine tvarka.

**Pastaba.

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 12

straipsnio antrosios dalies norma, jog sutuoktinių teises ir pareigas sukuria

tik santuoka, sudaryta valstybiniuose civilinės metrikacijos organuose,

prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio ketvirtajai

daliai.

Straipsnio pakeitimai:

Lietuvos Respublikos

Konstitucinis Teismas, Nutarimas

1994-04-21, Žin., Nr. 31-562 (1994-04-27)

13 straipsnis. Terminas, kuriam praėjus, registruojama

santuoka

Santuoka sudaroma, praėjus vienam mėnesiui po to, kai

norintieji tuoktis paduoda valstybiniam civilinės metrikacijos organui

pareiškimą.

Atskirais atvejais, susituokiančiųjų prašymu, esant

svarbioms priežastims, rajono, miesto, miesto rajono (kur yra civilinės

metrikacijos skyrius) Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto pirmininkas

ar jo pavaduotojas, arba jiems pavedus ir civilinės metrikacijos skyriaus

vedėjas gali šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatytą terminą sutrumpinti.

14 straipsnis. Santuokos sudarymo iškilmingumas

Santuoka sudaroma iškilmingai. Civilinės metrikacijos

organai pasirūpina, kad būtų iškilminga santuokos registravimo aplinka, jeigu

su tuo sutinka susituokiantieji asmenys.

15 straipsnis. Santuokos sudarymo sąlygos

Santuokai sudaryti būtina, kad su tuo sutiktų abu

susituokiantieji asmenys ir kad jiems būtų suėjęs santuokinis amžius.

Santuoka negali būti sudaroma, jeigu yra šio kodekso

17 straipsnyje nurodytų kliūčių.

16 straipsnis. Santuokinis amžius

Santuokinis amžius nustatomas 18 metų.

Išimtiniais atvejais rajono, miesto, miesto rajono

(kur yra civilinės metrikacijos skyrius) Liaudies deputatų tarybos vykdomojo

komiteto sprendimu gali būti leidžiama tuoktis asmenims, nesulaukusiems

santuokinio amžiaus.

17 straipsnis. Kliūtys santuokai sudaryti

Neleidžiama sudaryti santuokos:

1) tarp asmenų, iš kurių bent vienas jau yra kitoje

santuokoje;

2) tarp tiesiosios aukštutinės ir žemutinės linijos

giminaičių, tarp tikrųjų ir netikrųjų brolių bei seserų, taip pat tarp įtėvių

ir įvaikių;

3) tarp asmenų, iš kurių bent vienas yra teismo

pripažintas neveiksniu dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės.

Ketvirtasis skirsnis

ASMENINĖS SUTUOKTINIŲ TEISĖS

18 straipsnis. Susituokiančiųjų teisė pasirinkti

pavardę

Asmuo, sudarydamas santuoką, turi teisę pasilikti savo

pavardę, priimti su juo susituokiančiojo pavardę arba prie savo pavardės

prijungti su juo susituokiančiojo pavardę.

Susituokiantieji neturi teisės sujungti pavardžių,

jeigu iki santuokos nors vieno jų pavardė yra dviguba.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.VIII-113,

1997-02-18, Žin., Nr. 19-409 (1997-03-05)

19 straipsnis. Vaikų auklėjimo ir kitų šeimos gyvenimo

klausimų sprendimas

Sutuoktiniai šeimoje turi lygias teises.

Vaikų auklėjimo ir kitus šeimos gyvenimo klausimus

sutuoktiniai sprendžia kartu.

20 straipsnis. Sutuoktinių teisė pasirinkti užsiėmimą,

profesiją ir gyvenamąją vietą

Kiekvienas iš sutuoktinių gali laisvai pasirinkti

užsiėmimą, profesiją ir gyvenamąją vietą.

Penktasis skirsnis

TURTINĖS SUTUOKTINIŲ TEISĖS IR PAREIGOS

21 straipsnis. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė

Turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra

bendroji jungtinė jų nuosavybė. Sutuoktiniai turi lygias teises šį turtą

valdyti, juo naudotis ir disponuoti.

Sutuoktiniai turi lygias teises į turtą ir tuo atveju,

kai vienas iš jų tvarkė namų ūkį, prižiūrėjo vaikus arba dėl kitų svarbių

priežasčių neturėjo savarankiško uždarbio.

Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu

abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu.

Sandoriams sudaryti dėl turto, kuriam reikalingas

privalomas notariškas tvirtinimas ar registracija atitinkamuose organuose,

perleidimo arba įkeitimo, kito sutuoktinio sutikimas sandoriui sudaryti turi

būti išreikštas raštu.

22 straipsnis. Asmeninė kiekvieno iš sutuoktinių

nuosavybė

Turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos

sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra

kiekvieno iš jų nuosavybė.

Sutuoktinių individualaus naudojimo daiktai

(drabužiai, avalynė ir pan.), išskyrus brangenybes ir kitus prabangos daiktus,

nors jie ir įgyti santuokos metu iš sutuoktinių bendrų lėšų, yra asmeninė

kiekvieno iš sutuoktinių nuosavybė.

Kiekvieno iš sutuoktinių turtas gali būti pripažintas

bendrąja jungtine jų nuosavybe, jeigu bus nustatyta, kad santuokos metu buvo įdėtos

lėšos, žymiai padidinusios šio turto vertę.

23 straipsnis. Bendrosios jungtinės sutuoktinių

nuosavybės padalijimas

Padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė

sutuoktinių nuosavybė, jų dalys laikomos lygiomis.

Atsižvelgdamas į vieno iš sutuoktinių sveikatos būklę

ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali priteisti

vienam iš sutuoktinių didesnę bendro turto dalį. Dalijant sutuoktinių, turinčių

nepilnamečių vaikų, turtą, visais atvejais turi būti atsižvelgta į šių vaikų

turtinius interesus.

Turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių

nuosavybė, gali būti padalijamas tiek jiems išsituokiant, tiek ir santuokos

metu, kiekvieno iš sutuoktinių reikalavimu.

Reikalavimui padalyti turtą, kuris yra bendroji

jungtinė ištuoktų sutuoktinių nuosavybė, nustatomas trejų metų ieškininės

senaties terminas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1106,

1999-03-25, Žin., Nr. 33-944 (1999-04-14)

24 straipsnis. Bendrosios jungtinės sutuoktinių

nuosavybės padalijimo būdai

Jeigu sutuoktiniai nesusitaria dėl turto, kuris yra

bendroji jungtinė jų nuosavybė,

tai pagal vieno iš sutuoktinių ieškinį padalijama šitaip:

1) turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę

ir kiekvieno sutuoktinio dalį bendrame turte, jeigu galima taip padalyti;

2) turtas natūra perduodamas vienam iš sutuoktinių,

kartu jį įpareigojant kompensuoti antrajam sutuoktiniui jo dalį pinigais.

Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą

natūra, atsižvelgiama į turtinę sutuoktinių padėtį, vaikų interesus ir kitus

dėmesio vertus sutuoktinių interesus.

25 straipsnis. Išieškojimo nukreipimas į sutuoktinių

turtą pagal jų prievoles

Pagal vieno iš sutuoktinių prievoles išieškojimas

nukreipiamas tik į asmeninį jo turtą ir į jo dalį bendrojoje jungtinėje

sutuoktinių nuosavybėje.

Pagal vieno iš sutuoktinių prisiimtą prievolę jie

atsako turtu, kuris yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, jeigu teismas nustato,

kad tai, kas gauta pagal šią prievolę, yra sunaudota šeimos interesais.

Išieškojimas atlyginti žalai, padarytai nusikaltimu,

gali būti nukreipiamas taip pat į turtą, kuris yra bendroji jungtinė

sutuoktinių nuosavybė, jeigu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje

nustatyta, kad šis turtas įgytas nusikalstamu būdu gautomis lėšomis.

26 straipsnis. Sutuoktinių-kolūkiečių kiemo narių

teisė į turtą

Šio kodekso 21-25 straipsniuose nustatytos taisyklės

taikomos tik tam sutuoktinių-kolūkiečių kiemo narių turtui, kuris sutinkamai su

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 118 straipsniu yra asmeninė jų

nuosavybė.

Sutuoktinių teises valdyti kolūkiečių kiemo nuosavybę,

ja naudotis ir disponuoti nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso

132-140 straipsniai.

Šio straipsnio taisyklės taikomos taip pat ir

individualia darbine veikla žemės ūkyje besiverčiantiems sutuoktiniams.

27 straipsnis. Sutuoktinių savitarpio išlaikymo

pareigos

Sutuoktiniai privalo materialiai remti vienas antrą.

Jeigu atsisakoma teikti tokią paramą, materialinės paramos reikalingas

nedarbingas sutuoktinis, taip pat žmona nėštumo laikotarpiu ir trejus metus po

vaiko gimimo turi teisę teismine tvarka gauti išlaikymą (alimentus) iš antrojo

sutuoktinio, jeigu šis išsigali jį teikti. Ši teisė išlieka ir santuoką

nutraukus.

28 straipsnis. Sutuoktinio teisė į išlaikymą, nutraukus

santuoką

Ištuoktas paramos reikalingas nedarbingas sutuoktinis

taip pat turi teisę gauti iš antrojo sutuoktinio išlaikymą, jeigu jis tapo

nedarbingas per vienerius metus po santuokos nutraukimo.

Jeigu sutuoktiniai ilgą laiką buvo santuokoje, teismas

turi teisę priteisti alimentus ištuokto sutuoktinio naudai ir tuo atveju, kai

šiam sutuoktiniui suėjo pensinis amžius ne vėliau kaip per penkerius metus nuo

santuokos nutraukimo laiko.

29 straipsnis. Alimentų dydis

Paramos reikalingam nedarbingam sutuoktiniui alimentai

priteisiami kas mėnuo mokama tvirta pinigų suma, kurią teismas nustato,

vadovaudamasis materialine ir šeimine abiejų sutuoktinių padėtimi. Be to,

atsižvelgiama į paramos reikalingo negarbingo sutuoktinio galimybę gauti

išlaikymą iš vaikų, pagal įstatymą privalančių jį išlaikyti.

Pasikeitus materialinei ar šeiminei vieno iš

sutuoktinių padėčiai arba galimybei gauti išlaikymą iš vaikų, kiekvienas iš

sutuoktinių turi teisę reikalauti teismine tvarka pakeisti alimentų dydį.

30 straipsnis. Alimentų sutuoktiniui išlaikyti

mokėjimo ir išieškojimo tvarka

Alimentų sutuoktiniui išlaikyti mokėjimui ir

išieškojimui taikomos šio kodekso tryliktajame skirsnyje nustatytos taisyklės.

31 straipsnis. Sutuoktinio atleidimas nuo pareigos

išlaikyti antrąjį sutuoktinį arba šios

pareigos

apribojimas terminu

Teismas gali atleisti sutuoktinį nuo pareigos

išlaikyti antrąjį paramos reikalingą nedarbingą sutuoktinį arba apriboti šią

pareigą tam tikru terminu tiek santuokos metu, tiek ir ją nutraukus:

1) jeigu paramos reikalingas sutuoktinis tapo

nedarbingas dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, narkotinėmis

medžiagomis arba dėl tyčinio nusikaltimo padarymo;

2) jeigu sutuoktiniai neilgai tebuvo santuokoje;

3) jeigu reikalaujantis mokėti alimentus sutuoktinis

netinkamai elgiasi.

32 straipsnis. Sutuoktinio netekimas teisės į

išlaikymą

Sutuoktinis netenka teisės gauti iš antrojo

sutuoktinio išlaikymą:

1) jeigu išnyko sąlygos, kurios pagal šio kodekso 27

ir 28 straipsnius yra pagrindas išlaikymui gauti;

2) jeigu paramos reikalingas nedarbingas sutuoktinis

sudarė naują santuoką.

Šeštasis skirsnis

SANTUOKOS PASIBAIGIMAS

33 straipsnis. Santuokos pasibaigimas, sutuoktiniui

mirus

Santuoka pasibaigia, vienam iš sutuoktinių mirus arba

teismine tvarka paskelbus jį mirusiu.

34 straipsnis. Santuokos pasibaigimas, sutuoktiniams

esant gyviems

Sutuoktiniams esant gyviems, santuoka gali būti

nutraukta, juos ištuokiant vieno arba abiejų sutuoktinių pareiškimu.

Vyras neturi teisės be žmonos sutikimo kelti santuokos

nutraukimo bylos, žmonai esant nėščiai ir vienerius metus po vaiko gimimo.

35 straipsnis. Santuokos nutraukimo tvarka

Santuoka nutraukiama teismine tvarka, o šio kodekso 37

ir 38 straipsniuose numatytais atvejais - civilinės metrikacijos organuose.

36 straipsnis. Santuokos nutraukimas teismine tvarka

Teismas imasi priemonių sutuoktiniams sutaikyti ir

turi teisę atidėti bylos išnagrinėjimą, paskirdamas sutuoktiniams terminą

susitaikyti iki šešių mėnesių.

Santuoka nutraukiama, jeigu teismas nustato, kad

sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą nebeįmanoma.

Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas

reikiamais atvejais imasi priemonių apsaugoti nepilnamečių vaikų ir nedarbingo

sutuoktinio interesams.