DĖL LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO PATVIRTINIMO

DĖL LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS

DĖL LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS

CIVILINIO KODEKSO PATVIRTINIMO [1]

LIETUVOS TSR

1964 m. liepos 7 d. įstatymas

(Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios,

1964, Nr. 19-138)

Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:

1 straipsnis. Patvirtinti Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinį kodeksą ir įvesti jį nuo 1965 metų sausio 1 dienos.

LIETUVOS

TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS

CIVILINIS KODEKSAS [2]

TSR Sąjungoje, į kurią savanoriško susivienijimo ir lygiateisiškumo su kitomis sąjunginėmis respublikomis pagrindu įeina Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika, sukurta išsivysčiusi socialistinė visuomenė–dėsningas kelio į komunizmą etapas.

Svarbiausi socialistinės visaliaudinės valstybės uždaviniai yra sukurti materialinę techninę komunizmo bazę, tobulinti socialistinius visuomeninius santykius ir juos pakeisti komunistiniais, ugdyti komunistinės visuomenės žmogų, kelti materialinį ir kultūrinį darbo žmonių gyvenimo lygį TSRS ekonominės sistemos pagrindas yra socialistinė gamybos priemonių nuosavybė, kurią sudaro valstybinė (visaliaudinė) ir kolūkinė-kooperatinė nuosavybė. Valstybė padeda vystyti kolūkinę-kooperatinę nuosavybę ir ją suartinti su valstybine[3].

Asmeninė nuosavybė yra išvestinė iš socialistinės nuosavybės ir yra viena iš priemonių piliečių poreikiams tenkinti. Artėjant prie komunizmo, asmeniniai piliečių poreikiai bus vis daugiau tenkinami iš visuomeninių fondų.

Komunizmo statyboje pilnutinai naudojamasi prekiniais-piniginiais santykiais sutinkamai su nauju turiniu, kurį jie turi planiniame socialistiniame ūkyje, ir naudojamasi tokiais svarbiais ekonomikos vystymo įrankiais, kaip ūkiskaita, pinigai, kaina, savikaina, pelnas, prekyba, kreditas, finansai. Komunizmo statyba remiasi piliečių, įmonių, kolūkių ir kitų ūkinių organizacijų materialinio suinteresuotumo principu.

Tarybų valstybė ekonomikai vadovauja, remdamasi valstybiniais ekonominio ir socialinio vystymo planais, atsižvelgdama į šakinį ir teritorinį principus, derindama centralizuotą valdymą su įmonių, susivienijimų ir kitų organizacijų ūkiniu savarankiškumu bei iniciatyva[4].

Tarybiniai civiliniai įstatymai reguliuoja turtinius santykius, kuriuos sąlygoja naudojimasis prekine-pinigine forma komunizmo statyboje, ir su jais susijusius asmeninius ne turtinius santykius.

Tarybiniai civiliniai įstatymai yra svarbi priemonė teisėtumui turtinių santykių srityje toliau stiprinti ir socialistinių organizacijų bei piliečių teisėms saugoti.

Tarybiniai civiliniai įstatymai turi aktyviai padėti spręsti komunizmo statybos uždavinius. Jie padeda stiprinti socialistinę ūkio sistemą, socialistinę nuosavybę ir vystytis jos formoms į vieningą komunistinę nuosavybę, stiprinti planinę ir sutartinę drausmę, ūkiskaita, laiku ir tinkamai vykdyti tiekimus, nenukrypstamai kelti produkcijos kokybę, vykdyti kapitalinės statybos planus ir didinti kapitalinių įdėjinių efektyvumą, vykdyti valstybinį žemės ūkio produktų supirkimą, vystyti tarybinę prekybą, saugoti materialinius bei kultūrinius piliečių interesus ir teisingai derinti šiuos interesus su visos visuomenės interesais, vystytis kūrybinei iniciatyvai mokslo ir technikos, literatūros ir meno srityse.

Pirmasis skyrius

BENDRIEJI NUOSTATAI

Pirmasis skirsnis

PAGRINDINIAI NUOSTATAI

1 straipsnis. Lietuvos TSR civilinio kodekso uždaviniai

Lietuvos TSR civilinis kodeksas reguliuoja turtinius ir su jais susijusius asmeninius ne turtinius santykius, siekiant sukurti materialinę-techninę komunizmo bazę ir vis labiau patenkinti materialinius ir dvasinius piliečių poreikius. įstatymo numatomais atvejais šis kodeksas reguliuoja taip pat ir kitokius asmeninius ne turtinius santykius.

Tarybinėje visuomenėje turtinių santykių pagrindas yra socialistinė ūkio sistema ir socialistinė gamybos priemonių nuosavybė. Lietuvos TSR ūkinį gyvenimą nustato ir duoda jam linkmę valstybiniai ekonominio ir socialinio vystymo planai[5].

2 straipsnis. Lietuvos TSR civilinio kodekso reguliuojami santykiai

Šis kodeksas reguliuoja 1 straipsnyje nurodytus santykius:

tarp valstybinių, kooperatinių ir kitų visuomeninių organizacijų;

tarp piliečių ir valstybinių, kooperatinių ir kitų visuomeninių organizacijų;

tarp piliečių.

TSR Sąjungos įstatymų numatomais atvejais santykių, kuriuos reguliuoja šis kodeksas, dalyviais gali būti ir kitokios organizacijos.

Turtiniams santykiams, pagrįstiems administraciniu vienos šalies pavaldumu kitai, taip pat mokesčių ir biudžeto santykiams šio kodekso taisyklės netaikomos.

Šeimos, darbo, žemės, kalnakasybos, vandens, miškų santykius, taip pat santykius kolūkiuose, kylančius iš jų įstatų, reguliuoja atitinkamai šeimos, darbo, žemės, žemės gelmių, vandens, miškų ir kolūkiniai įstatymai[6].

3 straipsnis. TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR civiliniai įstatymai

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų civilinių įstatymų pagrindais šis kodeksas ir kiti Lietuvos TSR civilinių įstatymų aktai reguliuoja turtinius ir asmeninius ne turtinius santykius, tiek Pagrindų numatytus, tiek ir jų nenumatytus.

TSR Sąjungos civiliniai įstatymai reguliuoja sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų civilinių įstatymų pagrindais produkcijos tiekimo ir kapitalinės statybos santykius tarp socialistinių organizacijų, valstybinio žemės ūkio produkcijos supirkimo iš kolūkių, tarybinių ūkių ir kitų ūkių santykius, geležinkelio, jūrų, upių, oro bei vamzdynų transporto, ryšių organizacijų ir kredito įstaigų santykius su klientūra ir tarpusavyje, valstybinio draudimo santykius, santykius, kylančius ryšium su atradimais, išradimais, racionalizaciniais pasiūlymais, pramoniniais pavyzdžiais ir kitokiais mokslo bei technikos laimėjimais, taip pat kitus santykius, kurių reguliavimą TSRS Konstitucija, TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų civilinių įstatymų pagrindai ir kitokie TSRS įstatymų aktai priskiria TSR Sąjungos žiniai. Tų santykių reikalu šis kodeksas ir kitokie Lietuvos TSR civilinių įstatymų aktai sprendžia klausimus, TSR Sąjungos įstatymų priskiriamus Lietuvos TSR žiniai.

Užsienio prekybos ir kitos užsienio ekonominės veiklos santykius nustato specialūs TSR Sąjungos įstatymai, reguliuojantys užsienio prekybą bei kitą užsienio ekonominę veiklą, ir bendri TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR civiliniai įstatymai [7].

4 straipsnis. Civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai

Civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų numatytų pagrindų, taip pat iš piliečių ir organizacijų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymo numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas.

Sutinkamai su tuo civilinės teisės ir pareigos atsiranda:

iš įstatymo numatytų sandorių, taip pat iš sandorių, nors ir įstatymo nenumatytų, bet jam neprieštaraujančių;

iš administracinių aktų, jų tarpe–valstybinėms, kooperatinėms ir kitoms visuomeninėms organizacijoms–iš planavimo aklų;

kaip atradimų, išradimų, racionalizacinių pasiūlymų, mokslo, literatūros ir meno kūrinių sukūrimo išdava;

dėl žalos padarymo kitam asmeniui, taip pat dėl turto įgijimo ar su-taupymo kito asmens lėšų sąskaita be pakankamo pagrindo;

dėl piliečių ir organizacijų kitokių veiksmų;

dėl įvykių, su kuriais įstatymas susieja civilinių teisinių pasekmių kilimą.

5 straipsnis. Civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas

Civilines teises saugo įstatymas, išskyrus tuos atvejus, kada jos įgyvendinamos, prieštaraujant jų paskirčiai socialistinėje visuomenėje komunizmo statybos laikotarpiu.

Įgyvendindami teises ir vykdydami pareigas, piliečiai ir organizacijos turi laikytis įstatymų, gerbti socialistinio bendro gyvenimo taisykles ir statančios komunizmą visuomenės moralės principus.

6 straipsnis. Civilinių teisių gynimas

Civilines teises gina nustatyta tvarka teismas, arbitražas arba trečiųjų teismas: pripažindami tas teises; atstatydami buvusią iki teisės pažeidimo padėtį ir užkirsdami kelią pažeidžiantiems teisę veiksmams; priteisdami įvykdyti pareigą natūra; nutraukdami arba pakeisdami teisinį santykį; išieškodami iš pažeidusio teisę asmens padarytus nuostolius, o įstatymo arba sutarties numatytais atvejais–netesybas (baudą, delspinigius), taip pat kitokiais įstatymo numatomais būdais.

TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų nustatomais atvejais bei tvarka civilines teises gina taip pat draugiškieji teismai, profsąjunginės ir kitokios visuomeninės organizacijos.

Įstatymo specialiai numatomais atvejais civilinės teisės ginamos administracine tvarka.

Iki pareiškiant ieškinį, kylantį iš organizacijų tarpusavio santykių, būtina pareikšti pretenziją. Išimtis iš šios taisyklės nustato TSR Sąjungos įstatymai[8].

7 straipsnis. Garbės ir orumo gynimas

Pilietis arba organizacija turi teisę per teismą reikalauti paneigti žeminančias jų garbę ir orumą žinias, jeigu paskleidusysis tokias žinias asmuo neįrodo, kad jos atitinka tikrovę.

Tuo atveju, kai žeminančios piliečio arba organizacijos garbę ir orumą žinios paskleistos spaudoje, jeigu jos neatitinka tikrovės–turi būti paneigiamos taip pat spaudoje. Jeigu neatitinkančios tikrovės, žeminančios piliečio garbę ir orumą žinios yra organizacijos išduotame dokumente, toks dokumentas turi būti pakeistas. Kitokiais atvejais paneigimo tvarką nustato teismas[9].

Jeigu teismo sprendimas nevykdomas, teismas turi teisę skirti pažeidėjui baudą, kuri išieškoma į valstybės pajamas. Baudos dydį ir jos išieškojimo tvarką nustato Lietuvos TSR civilinio proceso kodeksas. Baudos sumokėjimas neatleidžia pažeidėjo nuo pareigos įvykdyti teismo sprendimo numatytą veiksmą.

Antrasis skirsnis

ASMENYS

I. Piliečiai

8 straipsnis. Piliečių teisinimas

Galėjimas turėti civilines teises ir pareigas (civilinis teisinimas) pripažįstamas lygus visiems Lietuvos TSR ir kitų sąjunginių respublikų piliečiams.

9 straipsnis. Piliečių teisminio atsiradimas ir išnykimas

Piliečio teisnumas atsiranda jo gimimo momentu ir išnyksta, jam mirus.

10 straipsnis. Piliečių teisnumo turinys

Piliečiai gali turėti, sutinkamai su įstatymais, turtą kaip asmeninę nuosavybę, teisę naudotis gyvenamosiomis patalpomis ir kitokiu turtu, paveldėti turtą ir palikti jį testamentu, pasirinkti užsiėmimo rūšį ir gyvenamąją vietą, turėti mokslo, literatūros ir meno kūrinio, atradimo, išradimo, racionalizacinio pasiūlymo, pramoninio pavyzdžio autoriaus teises, taip pat turėti kitokias turtines ir asmenines ne turtines teises[10].

11 straipsnis. Piliečių veiksnumas

Piliečio galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti sau civilines pareigas (civilinis veiksnumas) atsiranda visa apimtimi, pasiekus pilnametystę, tai yra suėjus aštuoniolikai metų amžiaus.

Tais atvejais, kai įstatymai leidžia sudaryti santuoką, prieš sueinant aštuoniolikai metų amžiaus, pilietis, kuriam nėra suėjęs šis amžius, įgyja civilinį veiksnumą visa apimtimi nuo santuokos sudarymo laiko. Jeigu paskiau santuoka nutraukiama arba pripažįstama negaliojančia dėl priežasčių, nesusijusių su santuokiniu amžiumi, nepilnametis įgytojo veiksnumo nenustoja.

12 straipsnis. Neleistinumas apriboti piliečių teisnumą ir veiksnumą

Teisnumas arba veiksnumas niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymo numatomais atvejais ir tvarka.

Sandoriai, kuriais siekiama apriboti teisnumą arba veiksnumą, negalioja.

13 straipsnis. Nepilnamečių iki penkiolikos metų amžiaus veiksnumas

Už nepilnamečius iki penkiolikos metų amžiaus sandorius jų vardu sudarinėja tėvai, įtėviai arba globėjai.

Nepilnamečiai iki penkiolikos metų amžiaus turi teisę savarankiškai sudarinėti smulkius buitinius sandorius.

Nepilnamečių iki penkiolikos metų amžiaus teisę įdėti į kredito įstaigas indėlius ir disponuoti jais nustato TSR Sąjungos įstatymai.

14 straipsnis.       Nepilnamečių nuo penkiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus veiksnumas

Nepilnamečiai nuo penkiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus sandorius sudarinėja, turėdami tėvų, įtėvių arba rūpintojų sutikimą.

Jie turi teisę savarankiškai disponuoti savo uždarbiu ar stipendija, įgyvendinti autorines teises į savo kūrinius, atradimus, išradimus, racionalizacinius pasiūlymus ir pramoninius pavyzdžius, taip pat sudarinėti smulkius buitinius sandorius.

Esant pakankamam pagrindui, globos ir rūpybos organas gali, savo iniciatyva arba visuomeninių organizacijų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, apriboti arba atimti iš nepilnamečio nuo penkiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus teisę savarankiškai disponuoti savo uždarbiu ar stipendija.

Nepilnamečių nuo penkiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus teisę įdėti į kredito įstaigas indėlius ir disponuoti jais nustato TSR Sąjungos įstatymai[11].

15 straipsnis. Piliečio pripažinimas neveiksniu

Pilietis, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar valdyti jų, gali būti teismine tvarka pripažįstamas neveiksniu. Šiuo atveju jam steigiama globa.

Pripažinto neveiksniu psichinio ligonio ar silpnapročio vardu sandorius sudarinėja jo globėjas.

Jeigu pripažintas neveiksniu pilietis pasveiksta arba jo sveikata žymiai pagerėja, teismas pripažįsta jį veiksniu. Jam įsteigta globa po to panaikinama.

16 straipsnis.       Piliečių, piktnaudžiaujančių alkoholiniais gėrimais arba narkotinėmis medžiagomis, veiksnumo apribojimas

Jeigu dėl piliečio piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais arba narkotinėmis medžiagomis jo šeima atsidūrė sunkioje materialinėje padėtyje, jo veiksnumas gali būti teismine tvarka apribojamas. Šiuo atveju jam steigiama rūpyba.

Taip apribojus veiksnumą, pilietis gali sudarinėti sandorius turto disponavimo reikalu, taip pat atsiimti darbo užmokestį, pensiją ar kitų rūšių pajamas ir disponuoti jais, tik turėdamas rūpintojo sutikimą, išskyrus smulkių buitinių sandorių sudarymą [12].

Piliečiui nustojus piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais arba narkotinėmis medžiagomis, teismas panaikina jo veiksnumo apribojimą. Jam įsteigta rūpyba po to panaikinama.

17 straipsnis. Gyvenamoji vieta

Gyvenamąja vieta laikoma ta vieta, kur pilietis nuolat ar daugiausia gyvena.

Nepilnamečių iki penkiolikos metų amžiaus ir globojamų piliečių gyvenamąja vieta laikoma atitinkamai jų tėvų, įtėvių arba globėjų gyvenamoji vieta.

18 straipsnis. Piliečio pripažinimas nežinia kur esančiu

Pilietis gali būti teismine tvarka pripažįstamas nežinia kur esančiu, jeigu nuolatinėje jo gyvenamojoje vietoje vienerius metus nėra žinių, kur jis yra.

Jeigu negalima nustatyti dienos, kurią gautos apie nesantįjį paskutinės žinios, nežinia kur buvimo pradžia laikoma pirmoji diena mėnesio, einančio po to, kuriame buvo gautos apie nesantįjį paskutinės žinios, o jeigu to mėnesio negalima nustatyti,–ateinančių metų sausio pirmoji diena.

19 straipsnis. Nežinia kur esančio piliečio turto apsauga

Pripažinto nežinia kur esančiu piliečio turtui, remiantis teismo sprendimu, steigiama globa. Iš to turto duodamas išlaikymas piliečiams, kuriuos nežinia kur esantis pagal įstatymą privalo išlaikyti, ir padengiamas įsiskolinimas, kilęs iš kitų nežinia kur esančio prievolių.

Suinteresuotų asmenų pareiškimu, globos ir rūpybos organas gali, ir prieš sueinant vieneriems metams nuo tos dienos, kurią gautos paskutinės žinios apie nežinia kur esančio piliečio buvimo vietą, paskirti globėją jo turtui saugoti.

20 straipsnis. Sprendimo pripažinti pilietį nežinia kur esančiu panaikinimas

Jeigu pripažintas nežinia kur esančiu pilietis atvyksta arba paaiškėja jo buvimo vieta, teismas panaikina sprendimą pripažinti jį nežinia kur esančiu. Po to panaikinama jo turto globa.

21 straipsnis. Piliečio paskelbimas mirusiu

Pilietis gali būti teismine tvarka paskelbiamas mirusiu, jeigu nuolatinėje jo gyvenamojoje vietoje nėra žinių apie jo buvimo vietą trejus metus, o jeigu jis dingo be žinios tokiomis aplinkybėmis, kurios sudarė mirties grėsmę arba duoda pagrindą spėti jį žuvus dėl tam tikro nelaimingo atsitikimo,–šešis mėnesius.

Karys ar kitas pilietis, dingęs be žinios ryšium su karo veiksmais, gali būti teismine tvarka paskelbiamas mirusiu ne anksčiau, kaip praėjus dvejiems metams nuo karo veiksmų pasibaigimo dienos.

Paskelbto mirusiu piliečio mirties diena laikoma ta diena, kuria įsiteisėja teismo sprendimas paskelbti jį mirusiu. Jeigu paskelbiamas mirusiu pilietis, dingęs be žinios tokiomis aplinkybėmis, kurios sudarė mirties grėsmę arba duoda pagrindą spėti jį žuvus dėl tam tikro nelaimingo atsitikimo, teismas gali pripažinti šio piliečio mirties diena spėjamo jo žuvimo dieną.

Piliečio paskelbimas mirusiu šio piliečio civilinių teisių ir pareigų atžvilgiu prilyginamas jo mirčiai.

22 straipsnis. Paskelbto mirusiu piliečio atvykimo pasekmės

Jeigu paskelbtas mirusiu pilietis atvyksta arba paaiškėja jo buvimo vieta, teismas panaikina sprendimą paskelbti šį pilietį mirusiu.

Atvykusysis pilietis neturi teisės reikalauti grąžinti savo turtą, kuris, paskelbus jį mirusiu, yra paveldėtas. Tačiau tais atvejais, kai jis nežinia kur buvo dėl svarbių priežasčių, jis turi teisę, nepriklausomai nuo savo atvykimo laiko, reikalauti grąžinti savo turtą, išlikusį pas įpėdinius, taip pat turtą, perėjusį tretiesiems asmenims, jeigu šie, įgydami tą turtą, žinojo, kad jo savininkas yra gyvas. Jeigu tais pačiais atvejais turtas paveldėjimo teise atiteko valstybei ir buvo realizuotas, tai, panaikinus sprendimą paskelbti pilietį mirusiu, jam grąžinama suma, gauta, realizuojant turtą.

II. Juridiniai asmenys

23 straipsnis. Juridinio asmens sąvoka

Juridiniais asmenimis laikomos organizacijos, kurios turi atskirą turtą, gali savo vardu įgyti turtines bei asmenines ne turtines teises ir turėti pareigas, būti ieškovais ir atsakovais teisme, arbitraže, arba trečiųjų teisme.

24 straipsnis. Juridinių asmenų rūšys

Juridiniai asmenys yra:

valstybinės įmonės ir kitokios valstybinės organizacijos, veikiančios ūkiskaitos pagrindais, turinčios joms priskirtas pagrindines bei apyvartines lėšas ir savarankišką balansą; įstaigos ir kitokios valstybinės organizacijos, išlaikomos iš valstybinio biudžeto ir turinčios savarankišką sąmatą, kurių vadovai turi kreditų tvarkytojų teises (išskyrus įstatymo nustatomas išimtis); valstybinės organizacijos, finansuojamos iš kitokių šaltinių ir turinčios savarankišką sąmatą bei savarankišką balansą;

kolūkiai, tarpkolūkinės ir kitokios kooperatinės organizacijos ir jų susivienijimai, kitos visuomeninės organizacijos, taip pat, TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų numatomais atvejais, šių organizacijų ir jų susivienijimų įmonės bei įstaigos, turinčios atskirą turtą ir savarankišką balansą;

valstybinės-kolūkinės ir kitokios valstybinės-kooperatinės organizacijos;

kitos organizacijos TSR Sąjungos įstatymų numatytais atvejais.

Šiame straipsnyje nurodytos įstaigos ir kitokios valstybinės organizacijos, išlaikomos iš valstybinio biudžeto, TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų numatomais atvejais veikia atitinkamai TSR Sąjungos arba Lietuvos TSR vardu [13].

14

25 straipsnis. Juridinio asmens įstatai (nuostatai)

Juridinis asmuo veikia, remdamasis įstatais (nuostatais). Įstaigos ir kitokios valstybinės organizacijos, išlaikomos iš valstybinio biudžeto, o TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų numatomais atvejais taip pat ir kitos organizacijos gali veikti, remdamosi bendrais tos rūšies organizacijų nuostatais.

26 straipsnis. Juridinio asmens teisnumas