Lietuvos Respublikos emigracijos įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
EMIGRACIJOS
Į S T A T Y M A S
1991 m. lapkričio 5 d. Nr. I-1946
Vilnius
I. BENDRIEJI NUOSTATAI
1 straipsnis. Teisė emigruoti
Lietuvos Respublikos piliečiai turi teisę emigruoti, t.y. išvykti nuolat gyventi į kitą valstybę. Ši teisė negali būti suvaržyta labiau negu nustatyta šiame įstatyme.
2 straipsnis. Įstaiga, rengianti emigravimo dokumentus
Emigravimo dokumentus rengia Vidaus reikalų ministerija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
3 straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečio, gavusio emigravimo dokumentus, teisinis statusas
Lietuvos Respublikos pilietis, gavęs emigravimo dokumentus, kol yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, naudojasi visomis Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytomis politinėmis, ekonominėmis ir socialinėmis teisėmis bei laisvėmis, taip pat privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų.
4 straipsnis. Teisė išvežti nuosavybės teise priklausantį turtą.
Lietuvos Respublikos pilietis, gavęs emigravimo dokumentus, turi teisę išvežti į užsienio valstybę jam nuosavybės teise priklausantį turtą (išskyrus nacionalines vertybes), kurio išvežimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai.
II. EMIGRAVIMO DOKUMENTŲ RENGIMAS
5 straipsnis. Pareiškimas emigruoti
Pareiškimus emigruoti turi teisę paduoti Lietuvos Respublikos piliečiai, sulaukę l8 metų. Pareiškimas emigruoti paduodamas raštu Vidaus reikalų ministerijai. Prie pareiškimo pridedami šie notarine ar jai prilyginta tvarka patvirtinti dokumentai:
gimimo liudijimo nuorašas;
2) vaikų nuo l4 iki l8 metų raštiškas sutikimas emigruoti kartu su tėvais (įtėviais);
3) Lietuvos Respublikoje pasiliekančio gyventi vieno iš tėvų (įtėvių) arba teisėto atstovo raštiškas sutikimas dėl vaikų iki l8 metų emigravimo;
4) Lietuvos Respublikoje pasiliekančio gyventi sutuoktinio raštiškas sutikimas, jog jis neprieštarauja, kad asmuo emigruotų, arba teismo sprendimas šiuo klausimu.
6 straipsnis. Nepilnamečių vaikų emigravimas
Vaikai iki l8 metų emigruoja kartu su tėvais (įtėviais) arba vieni, jeigu jie vyksta pas savo tėvus (įtėvius) arba vieną iš jų ir turi Lietuvos Respublikoje pasiliekančio gyventi vieno iš tėvų (įtėvių) ar teisėto atstovo sutikimą.
Jeigu emigruoja tik vienas iš tėvų (įtėvių) ir tėvai (įtėviai) nesutaria dėl nepilnamečių vaikų emigravimo, klausimą sprendžia teismas.
7 straipsnis. Priežastys, kliudančios išduoti emigravimo dokumentus
Lietuvos Respublikos piliečiui emigravimo dokumentai neišduodami, jeigu:
jis yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn;
2) jis neatlikęs bausmės pagal teismo nuosprendį;
3) jis turi neįvykdytų turtinių prievolių fiziniams ar juridiniams asmenims ir neužtikrinta, jog jos bus įvykdytos, ir nepateikia šių fizinių ar juridinių asmenų sutikimo dėl jo emigravimo;
4) jis yra šaukiamojo amžiaus ir nėra atlikęs krašto apsaugos prievolės ar jai prilygintos tarnybos, ir įstatymo nustatyta tvarka nuo šios tarnybos nėra atleistas;
5) dėl darbo pobūdžio jam yra žinomos valstybinės paslaptys ir nuo tos dienos, kai jis nedirba su valstybinėmis paslaptimis susijusio darbo, dar nėra praėjęs įstatymų nustatytas laikotarpis.
8 straipsnis. Valstybinė rinkliava už emigravimo dokumentų parengimą
Pareiškimas emigruoti priimamas tik sumokėjus už emigravimo dokumentų parengimą valstybinę rinkliavą. Rinkliavos dydį ir mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
9 straipsnis. Pareiškimų emigruoti nagrinėjimo terminai
Pareiškimas emigruoti turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dokumentų padavimo dienos.
Jeigu emigravimo dokumentus atsisakoma išduoti dėl priežasčių, nurodytų šio įstatymo 7 straipsnyje, Lietuvos Respublikos piliečiui apie tai pranešama raštu ne vėliau kaip per l0 dienų nuo tokio sprendimo priėmimo ir nurodomos konkrečios priežastys.
10 straipsnis. Emigravimo dokumentų galiojimas
Emigravimo dokumentai galioja vienerius metus nuo jų išdavimo dienos. Per šį laiką neišvykus į užsienį, emigravimo dokumentai netenka galios ir rengiami iš naujo šio įstatymo nustatyta tvarka.
11 straipsnis. Valstybinių įstaigų žinios dėl pareiškimo emigruoti
Vidaus reikalų ministerija dėl Lietuvos Respublikos piliečių pareiškimų emigruoti privalo kreiptis į valstybines įstaigas, kad jos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pateiktų žinias, ar nėra šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytų priežasčių, kliudančių išduoti emigravimo dokumentus.
12 straipsnis. Pakartotinis pareiškimų emigruoti nagrinėjimas
Lietuvos Respublikos pilietis, kuriam nebuvo išduoti emigravimo dokumentai, turi teisę iš naujo kreiptis su tokiu pareiškimu tik išnykus priežastims, dėl kurių buvo atsisakyta išduoti emigravimo dokumentus.
13 straipsnis. Sprendimo neišduoti emigravimo dokumentų apskundimas
Vidaus reikalų ministerijos sprendimą neišduoti emigravimo dokumentų, Lietuvos Respublikos pilietis turi teisę apskųsti teismui per 30 dienų nuo pranešimo gavimo.
Jeigu teismas pripažins Vidaus reikalų ministerijos sprendimą neteisėtu, įsigaliojus šiam teismo sprendimui, Vidaus reikalų ministerija privalo ne vėliau kaip per 7 dienas išduoti Lietuvos Respublikos piliečiui emigravimo dokumentus.
III. BAIGIAMIEJI NUOSTATAI
14 straipsnis. Tarptautinės sutartys
Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje nustatytos kitokios taisyklės negu šiame įstatyme, laikomasi tarptautinės sutarties taisyklių.
15 straipsnis. Agitacija emigruoti
Sisteminga agitacija emigruoti baudžiama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS VYTAUTAS LANDSBERGIS
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.