Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas

Statyba krašto apsaugos tikslams skirtoje teritorijoje ir stambiems projektams skirtose teritorijose esančiuose žemės sklypuose vykdoma pagal valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentus arba savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis.

30 m aukščio ir aukštesnių ypatingųjų inžinerinių statinių, atsinaujinančių išteklių energetikos objektų statyba turi būti numatyta teritorijų planavimo dokumentuose, išskyrus Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme numatytus atvejus.

Neteko galios nuo 2024-01-01

Neteko galios nuo 2024-01-01

Žemės ūkio paskirties žemės sklype esančioje užstatytoje teritorijoje, kurioje yra žemės naudotojui priklausantys gyvenamosios paskirties pastatai ir jų priklausiniai, galima statyba nesuformavus atskirų žemės sklypų, didžiausią leidžiamąjį žemės sklypo užstatymo tankį skaičiuojant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka pagal Nekilnojamojo turto kadastre nurodytų žemės naudmenų (užstatytos teritorijos) plotą.

Kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklype (jo dalyje, kai tai numatyta teritorijų planavimo dokumentuose), skirtame vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais, gali būti statomas tik vienas gyvenamosios paskirties vieno ar dviejų butų pastatas su pagalbinio ūkio paskirties pastatais, jeigu teritorijų planavimo dokumentuose nenustatyta kitaip.

Specialiojo teritorijų planavimo objektai yra funkciniu bendrumu pasižyminčios teritorijos:

Specialiojo teritorijų planavimo uždaviniai pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rūšį:

Konkrečius specialiojo teritorijų planavimo uždavinius planavimo organizatorius nustato vadovaudamasis Žemės įstatymu, Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymu, Miškų įstatymu, Saugomų teritorijų įstatymu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymu, Lietuvos Respublikos turizmo įstatymu, Lietuvos Respublikos kelių įstatymu, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymu, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymu, Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymu, Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymu, Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais.

Patvirtinto valstybės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai yra privalomi rengiamiems teritorijų planavimo dokumentams, taip pat jie nustato teritorijos naudojimo, tvarkymo ir (ar) apsaugos priemones kitiems to paties ar žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams rengti.

Savivaldybės tarybos patvirtinti savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų (išskyrus specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentus) sprendiniai konkretizuoja savivaldybės bendrojo plano sprendinius ir savivaldybės tarybos sprendimu specialiojo teritorijų planavimo dokumentai pripažįstami savivaldybės bendrojo plano sudedamąja dalimi. Kitų patvirtintų savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai derinami, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus, su atitinkamo lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, o rengiant, keičiant ar koreguojant savivaldybės lygmens bendrąjį planą, integruojami į atitinkamo bendrojo plano sprendinius.

Neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose parengti ir patvirtinti vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentai ir žemės gelmių naudojimo planai privalomi juos patvirtinusiems subjektams, žemės sklypų valdytojams ir naudotojams, taip pat visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms.

Neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose pagrindinė žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama specialiojo teritorijų planavimo dokumentu arba žemės valdos projektu, jeigu pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, neprieštarauja savivaldybės lygmens bendrajam planui.

Kai žemės gelmių išteklių telkiniai nenurodyti savivaldybės lygmens bendruosiuose planuose, žemės gelmių naudojimo planai neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose teisės aktų nustatyta tvarka gali būti rengiami ir jais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama, jeigu teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose šiose teritorijose nesuplanuota inžinerinė infrastruktūra ir (ar) jos plėtra.

Valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentams taikoma atitinkamos rūšies valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, keitimo, koregavimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešinimo ir ginčų sprendimo tvarka, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis. Kai numatomi vietovės lygmens valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento sprendiniai atitinka savivaldybės lygmens bendrojo plano sprendinius, už atitinkamo valstybei svarbaus projekto įgyvendinimą atsakingos Vyriausybės įgaliotos ar Seimo paskirtos valstybės institucijos sprendimu šiam teritorijų planavimo dokumentui gali būti taikoma atitinkamos rūšies vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, keitimo, koregavimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešinimo ir ginčų sprendimo tvarka, netaikant šiame straipsnyje nustatytų išimčių ir šio įstatymo 35 straipsnio 4 dalies nuostatos.

Valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentai pradedami rengti ir (ar) keičiami Vyriausybei priėmus nutarimą. Valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatorius yra už atitinkamo valstybei svarbaus projekto įgyvendinimą atsakinga Vyriausybės įgaliota ar Seimo paskirta valstybės institucija, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį, kai vietovės lygmens valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentui už atitinkamo valstybei svarbaus projekto įgyvendinimą atsakingos Vyriausybės įgaliotos ar Seimo paskirtos valstybės institucijos sprendimu taikoma atitinkamos rūšies vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, keitimo, koregavimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešinimo ir ginčų sprendimo tvarka. Sprendimą dėl valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų koregavimo pradžios ir planavimo tikslų priima planavimo organizatorius. Valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų korektūros tvirtinamos valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančio subjekto sprendimu ir registruojamos šio įstatymo nustatyta tvarka.

Prieš pradėdamas rengti valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentą, planavimo organizatorius raštu kreipiasi į aplinkos ministro patvirtintame tvarkos apraše nurodytas institucijas dėl teritorijos planavimo sąlygų valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentui rengti išdavimo. Šios institucijos privalo išduoti valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentui rengti reikalingas teritorijos planavimo sąlygas per 15 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus prašymo gavimo institucijoje dienos. Teritorijos planavimo sąlygos galioja viso teritorijų planavimo proceso metu, bet ne ilgiau kaip 5 metus. Teritorijos planavimo sąlygos išduodamos, keičiamos ir jų galiojimo terminai pratęsiami aplinkos ministro nustatyta tvarka, laikantis šio įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų. Kai teritorijos planavimo sąlygų galiojimo terminas pasibaigia teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo tvirtinimo stadijoje, pratęsti teritorijos planavimo sąlygų galiojimo termino ar išduoti naujų teritorijos planavimo sąlygų nereikia – tvirtinanti institucija turi teisę patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą.

Planavimo organizatorius apie parengtą valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentą, susipažinimo su šiuo dokumentu ir jo viešo svarstymo ar susipažinimo su parengtais valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais tvarką, vietą ir laiką turi paskelbti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, savo interneto svetainėje, seniūnijos skelbimų lentoje, taip pat apie tai raštu pranešti žemės sklypų, kurie patenka į valstybei svarbaus projekto teritoriją ir kurie su šia teritorija ribojasi, valdytojams ir naudotojams bei kito nekilnojamojo turto, esančio tokiuose žemės sklypuose, savininkams ar naudotojams. Šie pranešimai siunčiami Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka.

Pasiūlymai dėl valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento sprendinių planavimo organizatoriui teikiami raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje per visą teritorijų planavimo dokumento rengimo laikotarpį iki viešo svarstymo (ir jo metu) ar susipažinimo su parengtais valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais ir jo metu. Po viešo svarstymo ar pasibaigus susipažinimo su parengtais valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais terminui pateikti pasiūlymai dėl valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento sprendinių nepriimami. Planavimo organizatorius per 10 darbo dienų (dėl savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų – per 15 darbo dienų) nuo viešo svarstymo dienos ar per 15 darbo dienų nuo susipažinimo su parengtais valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais termino pabaigos išnagrinėja visuomenės pateiktus pasiūlymus, parengia apibendrintą informaciją apie priimtus ir motyvuotai atmestus pasiūlymus ir motyvuotai raštu atsako pasiūlymus pateikusiems asmenims. Šie asmenys per 10 darbo dienų nuo atsakymo gavimo dienos, o tais atvejais, kai planavimo organizatorius per nustatytus terminus atsakymo nepateikė, – per 10 darbo dienų nuo dienos, kurią atsakymas turėjo būti pateiktas, turi teisę kreiptis su skundu į apygardos administracinį teismą dėl planavimo organizatoriaus pateikto atsakymo arba dėl to, kad atsakymas nebuvo pateiktas. Teismas, gavęs tokį skundą, nustato 10 darbo dienų terminą, per kurį planavimo organizatorius turi raštu pateikti savo atsiliepimą į skundą. Ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus atsiliepimo į skundą pateikimo dienos teismas nutartimi išsprendžia klausimą, ar dėl paduoto skundo reikia stabdyti tolesnę valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento rengimo, derinimo ir tvirtinimo procedūrą. Priimdamas šią nutartį, teismas įvertina, ar:

Šio straipsnio 5 dalyje numatyta apygardos administracinio teismo nutartis per 5 darbo dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – Administracinių bylų teisenos įstatymas) nustatyta tvarka paduodant atskirąjį skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šį atskirąjį skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo jo gavimo dienos. Šio straipsnio 5 dalyje numatytas skundas apygardos administraciniame teisme turi būti išnagrinėtas iš esmės per 30 darbo dienų nuo šio straipsnio 5 dalyje nurodytos nutarties priėmimo dienos, o apeliacinis skundas – per 30 darbo dienų nuo apeliacinio skundo priėmimo dienos.

Valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento sprendiniai derinami su institucijomis, išdavusiomis teritorijos planavimo sąlygas. Derinimo procedūros atliekamos ir derinimo išvada ar atsisakymo derinti valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentą motyvuota išvada paskelbiama Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje. Šios institucijos ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo teritorijų planavimo dokumento pateikimo joms dienos išnagrinėja teritorijų planavimo dokumentą ir pateikia derinimo išvadą ar atsisakymo derinti valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentą motyvuotą išvadą. Teritorijų planavimo dokumentas yra suderintas, jeigu jam pritarė ir išvadas pateikė visos derinant teritorijų planavimo dokumentą dalyvaujančios institucijos. Jeigu per nustatytą terminą institucija nepateikia pastabų dėl valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento, laikoma, kad ši institucija pastabų neturėjo ir valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentą suderino. Tais atvejais, kai per nustatytą terminą institucija motyvuotai atsisako derinti valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentą arba šis teritorijų planavimo dokumentas derinamas su išlygomis, planavimo organizatorius, atsižvelgdamas į planavimo sąlygas išdavusios institucijos motyvus dėl atsisakymo derinti valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentą arba į nurodytus teritorijų planavimo dokumento sprendinių pakeitimus, gali atitinkamai pakeisti valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento sprendinius. Tais atvejais, kai planavimo organizatorius pagrįstai mano, kad teritorijos planavimo sąlygas išdavusios institucijos nurodyti valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento sprendinių pakeitimai nereikalingi, arba kai atsisakoma derinti valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentą nenurodant motyvų, planavimo organizatorius, pateikdamas motyvuotą paaiškinimą, turi teisę teikti valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentą teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai tikrinti ir išvadai dėl tikrinimo pateikti, o Vyriausybei – šį dokumentą tvirtinti ir be atitinkamos institucijos suderinimo. Vyriausybė, įvertinusi planavimo organizatoriaus pateiktus motyvus, turi teisę patvirtinti su atitinkama institucija nesuderintą valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentą.

Prieš valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento patvirtinimą teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo teritorijų planavimo dokumento gavimo dienos patikrina ir pateikia išvadą dėl valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo. Jeigu teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos išvada yra neigiama, planavimo organizatorius privalo nedelsdamas ištaisyti išvadoje nurodytus trūkumus. Kai išvadoje nurodyti trūkumai ištaisyti, teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija, laikydamasi šioje dalyje nustatytų terminų ir tvarkos, iš naujo teikia išvadą dėl valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo.

Vystant stambiems projektams skirtas teritorijas, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasirinkimu taikoma bendra arba šiame straipsnyje numatyta valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, keitimo, koregavimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešinimo ir ginčų sprendimo tvarka. Pasirinkus taikyti bendrą teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, keitimo, koregavimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešinimo ir ginčų sprendimo tvarką, šio įstatymo 35 straipsnio 4 dalies nuostatos netaikomos.

Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo organizavimo tvarką nustato šis įstatymas ir Aplinkos ministerijos patvirtintos Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės.

Valstybės teritorijos bendrasis planas pradedamas rengti Vyriausybei priėmus nutarimą dėl valstybės teritorijos bendrojo plano rengimo pradžios ir planavimo tikslų. Valstybės teritorijos bendrojo plano rengimą organizuoja Aplinkos ministerija.

Valstybės teritorijos dalies bendrasis planas pradedamas rengti Vyriausybei priėmus nutarimą dėl valstybės teritorijos dalies bendrojo plano rengimo pradžios ir planavimo tikslų. Valstybės teritorijos dalies bendrojo plano rengimą organizuoja Aplinkos ministerija.

Savivaldybės arba jos dalių bendrieji planai pradedami rengti savivaldybės tarybai priėmus sprendimą dėl savivaldybės arba jos dalių bendrųjų planų rengimo pradžios ir planavimo tikslų. Šių planų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius.

Detalieji planai pradedami rengti merui ar jo įgaliotam savivaldybės administracijos direktoriui priėmus sprendimą dėl detaliojo plano rengimo pradžios ir planavimo tikslų. Detaliųjų planų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius.

Kompleksinio teritorijų planavimo procesą sudaro šie etapai:

Parengiamuoju etapu planavimo organizatorius pagal nustatytus planavimo tikslus numato planuojamą teritoriją, parengia ir patvirtina planavimo darbų programą. Planavimo darbų programoje numatomi konkretūs teritorijų planavimo dokumento uždaviniai, nurodoma, ar turi būti atliekami tyrimai, galimybių studijos, ar rengimo etapu bus rengiama teritorijos vystymo koncepcija (toliau – koncepcija) ir jai suformuoti išreiškiama urbanistinė idėja, išskyrus atvejus, kai urbanistinė idėja atrinkta pagal šio straipsnio 3 dalį, taip pat ar numatoma atlikti koncepcijos nepriklausomą profesinį vertinimą. Koncepcija rengiama valstybės ir savivaldybės lygmens bendriesiems planams. Vietovės lygmens bendriesiems planams ir detaliesiems planams koncepcija rengiama, kai planuojama urbanistiniu, kraštovaizdžio, valstybiniu ar visuomenės (viešojo) intereso požiūriu reikšmingų objektų teritorija, kai numatomos kelios rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendinių alternatyvos (tarp jų – rengiant strateginį pasekmių aplinkai vertinimą (toliau – SPAV) arba planavimo organizatoriaus pasirinkimu. Parengiamuoju etapu planavimo organizatorius viešai paskelbia apie priimtą sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo pradžios, planavimo tikslų ir planavimo darbų programą. Parengiamuoju etapu atliekami planuojamos teritorijos galimos taršos tyrimai, kai planuojama pramoninių teritorijų konversija, taip pat atliekami kiti tyrimai, galimybių studijos, jeigu jie numatyti planavimo darbų programoje. Be to, Vyriausybės nustatyta tvarka nustatoma, ar bus atliekamas SPAV.

Urbanistiniu, valstybiniu ar visuomenės (viešojo) intereso požiūriu reikšmingų objektų planavimo atvejais planavimo darbų programoje nurodoma surengti atvirą konkursą geriausiai urbanistinei idėjai atrinkti.

Prieš pradėdamas rengti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, planavimo organizatorius ar jo įgaliotas asmuo aplinkos ministro nustatyta tvarka kreipiasi į Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse nurodytas institucijas, kad šios per 15 darbo dienų (dėl savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų – per 10 darbo dienų) nuo prašymo gavimo dienos išduotų teritorijos planavimo sąlygas. Jeigu teritorijos planavimo sąlygos per nustatytą terminą neišduodamos ir planavimo organizatoriui nepranešama apie neišdavimo priežastis, planavimo organizatorius turi teisę pradėti rengti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą. Išduotos teritorijos planavimo sąlygos galioja viso teritorijų planavimo proceso metu, bet ne ilgiau kaip 5 metus (kai rengiami bendrieji planai) arba ne ilgiau kaip 3 metus (kai rengiami detalieji planai). Teritorijos planavimo sąlygos išduodamos, keičiamos ir jų galiojimo terminai pratęsiami aplinkos ministro nustatyta tvarka. Kai teritorijos planavimo sąlygų galiojimo terminas pasibaigia teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo tvirtinimo stadijoje, pratęsti teritorijos planavimo sąlygų galiojimo termino ar išduoti naujų teritorijos planavimo sąlygų nereikia – tvirtinanti institucija turi teisę patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą. Pakeitus teritorijos planavimo sąlygas, kartojamos teritorijų planavimo dokumentų viešinimo, derinimo ir tikrinimo procedūros. Šių procedūrų kartoti nereikia, kai teritorijos planavimo sąlygų galiojimo terminas pasibaigia teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo tvirtinimo stadijoje arba kai dėl naujų teritorijos planavimo sąlygų reikalavimų nesikeičia teritorijų planavimo dokumento sprendiniai ir teritorijų planavimo proceso baigiamajame etape pradėtos viešinimo, derinimo ar tikrinimo procedūros gali būti tęsiamos. Teritorijos planavimo sąlygos keičiamos ir jų galiojimo terminai pratęsiami (išskyrus šioje dalyje nurodytą atvejį, kai išduotų teritorijos planavimo sąlygų galiojimo terminas pasibaigia teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo tvirtinimo stadijoje) laikantis šių reikalavimų:

Rengimo etapą sudaro šios stadijos:

Baigiamąjį etapą sudaro šios stadijos:

Kiekviena kompleksinio teritorijų planavimo proceso etapo stadija gali būti pradedama tik užbaigus ankstesniąją. Savivaldybės bendrojo plano, savivaldybės dalies bendrojo plano ar detaliojo plano savivaldybės teritorijoje rengimo atvejais kompleksinio teritorijų planavimo proceso rengimo etapo metu savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, atliekantis savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, turi pritarti kiekvienos šio straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytos rengimo etapo stadijos sprendiniams.

Jeigu rengiant savivaldybės dalies bendrąjį planą atliekamas SPAV, rengiant detalųjį planą toje savivaldybės dalyje, kuriai SPAV buvo atliktas, pakartotinis SPAV neatliekamas, jeigu nesuplanuotas joks kitas kiekybinis ir kokybinis poveikis aplinkai, išskyrus pirmiau įvertintą SPAV.

Rengiant savivaldybės bendrąjį planą ar savivaldybės dalies bendrąjį planą, kompleksinio teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo metu po viešo svarstymo planavimo organizatorius, atsižvelgęs į šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, nepriima sprendimo planuojamoje teritorijoje (jos dalyje) pradėti rengti naujus ir (ar) keisti ar koreguoti galiojančius detaliuosius planus ar žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) pakeisti ar nustatyti, jeigu jis nenustatytas, žemės sklypo naudojimo būdą pagal šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, jeigu šių detaliųjų planų ar žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų uždaviniai ar pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimas ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimas ar nustatymas prieštarauja numatomiems rengiamo savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalies bendrojo plano sprendiniams.

Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir įsigaliojimo tvarką nustato šis įstatymas ir Aplinkos ministerijos patvirtintos Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės.

Valstybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų derinimo procedūra atliekama šio dokumento sprendinius pateikus derinti planavimo sąlygas išdavusioms institucijoms ir kitoms derinančioms institucijoms, nurodytoms Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse (toliau – derinančios institucijos). Teritorijų planavimo dokumentai šiose institucijose turi būti išnagrinėti ir dokumentų derinimo ar atsisakymo juos derinti išvada pateikta per 20 darbo dienų (dėl savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų – per 15 darbo dienų, dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų – per 10 darbo dienų) nuo planavimo organizatoriaus prašymo derinti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą pateikimo dienos. Derinimo procedūros atliekamos ir sprendimai derinti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą ar jo nederinti paskelbiami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas yra suderintas, jeigu jam pritarė ir pateikė išvadas visos derinant teritorijų planavimo dokumentą dalyvaujančios derinančios institucijos.

Derinančios institucijos, gavusios derinti valstybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus, pagal kompetenciją patikrina, ar:

Savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų derinimą atlieka Teritorijų planavimo komisija. Šios komisijos sudėtį tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Teritorijų planavimo komisiją sudaro šių institucijų įgalioti atstovai:

Konkretaus teritorijų planavimo dokumento derinimo atveju Teritorijų planavimo komisijos pirmininkas, pasinaudodamas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacine sistema, kitą darbo dieną po planavimo organizatoriaus prašymo derinti teritorijų planavimo dokumentą pateikimo dienos paskelbia Teritorijų planavimo komisijos nariams apie pateiktą derinti teritorijų planavimo dokumentą.

Savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų derinimo metu patikrinama, ar:

Jeigu iškyla neaiškumų ar yra skirtinga Teritorijų planavimo komisijos narių nuomonė dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento derinimo, planavimo organizatoriaus ar Teritorijų planavimo komisijos narių motyvuotu prašymu Teritorijų planavimo komisijos pirmininkas, nepasibaigus derinimo terminui, gali organizuoti Teritorijų planavimo komisijos posėdį.

Savivaldybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas derinamas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų, vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas – ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus prašymo derinti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą pateikimo dienos. Visos derinimo procedūros atliekamos ir sprendimai derinti teritorijų planavimo dokumentą ar jo nederinti skelbiami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas yra suderintas, jeigu jam pritaria Teritorijų planavimo komisijos nariai. Jeigu Teritorijų planavimo komisijos narys pagal kompetenciją nepritaria pateikto derinti kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendiniams, nepritarimo motyvus jis raštu per 5 darbo dienas nuo planavimo organizatoriaus prašymo derinti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą pateikimo dienos pateikia Teritorijų planavimo komisijos pirmininkui. Jeigu Teritorijų planavimo komisijos pirmininkas mano (arba gauna skundą ar prašymą), kad Teritorijų planavimo komisijos nario nepritarimas netinkamai motyvuotas, jis kreipiasi į instituciją, delegavusią šį Teritorijų planavimo komisijos narį, prašydamas patvirtinti arba pripažinti nepagrįstais Teritorijų planavimo komisijos nario nepritarimo motyvus. Institucija, į kurią kreipiasi Teritorijų planavimo komisijos pirmininkas, privalo per 5 darbo dienas nuo tokio kreipimosi gavimo dienos pateikti išvadas. Teritorijų planavimo komisijos pirmininkas, atsižvelgdamas į motyvuotus rašytinius Teritorijų planavimo komisijos narių pasiūlymus, gali pratęsti teritorijų planavimo dokumento derinimo terminus, bet ne ilgiau kaip 5 darbo dienoms, apie tai pranešdamas planavimo organizatoriui ir Teritorijų planavimo komisijos nariams Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje.

Jeigu kompleksinio teritorijų planavimo dokumentui nepritariama, pateikiami nepritarimo motyvai. Teritorijų planavimo komisija kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų derinimo metu negali nustatyti naujų planavimo sąlygose nenumatytų reikalavimų.

Planavimo organizatorius, planavimo iniciatorius, teritorijų planavimo vadovas, planavimo sąlygas išduodančios ir teritorijų planavimo dokumentą derinančios, tikrinančios, tvirtinančios institucijos ir visuomenė turi teisę, pasinaudodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacine sistema, gauti visą su kompleksinio teritorijų planavimo dokumento derinimu susijusią informaciją.

Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą derinantys asmenys už savo pagal kompetenciją priimtų sprendimų teisėtumą asmeniškai atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Jeigu per šiame straipsnyje nustatytus terminus planavimo organizatoriui nepateikiama išvada ar Teritorijų planavimo komisijos posėdžio protokolas dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento derinimo ar atsisakymo jį derinti, laikoma, kad derinanti institucija ar Teritorijų planavimo komisija kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą suderino ir jis gali būti teikiamas tikrinti teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai.

Suderintas kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas teikiamas tikrinti teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai. Teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija patikrina kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus ir per 20 darbo dienų (savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus – per 15 darbo dienų) nuo planavimo organizatoriaus prašymo patikrinti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą pateikimo dienos pateikia jam kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą. Jeigu kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas per šiame straipsnyje numatytą terminą nepateikiamas planavimo organizatoriui ir nenurodomos šio straipsnio 14 dalyje numatytos nepritarimo kompleksinio teritorijų planavimo dokumentui priežastys, laikoma, kad teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija patikrino ir pritarė parengtam kompleksinio teritorijų planavimo dokumentui.

Teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu nepritaria teritorijų planavimo dokumentui, kai:

Tuo atveju, kai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu nepritaria teritorijų planavimo dokumento teikimui tvirtinti, šis teritorijų planavimo dokumentas tvirtinti neteikiamas. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas teikiamas tvirtinti tik tuo atveju, kai ištaisomi kompleksinio teritorijų planavimo dokumento teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos patikrinimo akte nurodyti trūkumai ir teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija pritaria kompleksinio teritorijų planavimo dokumento teikimui tvirtinti. Teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Kai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija pritaria kompleksinio teritorijų planavimo dokumento teikimui tvirtinti, planavimo organizatorius teikia šį dokumentą atitinkamai institucijai tvirtinti.

Aplinkos ministerija parengtą valstybės teritorijos bendrąjį planą, valstybės teritorijos dalies bendrąjį planą teikia tvirtinti Vyriausybei. Valstybės teritorijos bendrasis planas, valstybės teritorijos dalies bendrasis planas patvirtinami ar atsisakoma juos tvirtinti vadovaujantis Vyriausybės darbo reglamentu per 3 mėnesius nuo jų pateikimo tvirtinti dienos.

Meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės bendrąjį planą ar savivaldybės dalies bendrąjį planą kartu su šiuose dokumentuose suplanuotai prioritetinei savivaldybės infrastruktūrai vystyti reikalingu preliminariu lėšų poreikiu teikia tvirtinti savivaldybės tarybai. Savivaldybės bendrasis planas ar savivaldybės dalies bendrasis planas patvirtinami arba atsisakoma juos tvirtinti per 20 darbo dienų nuo jų pateikimo tvirtinti dienos.

Detaliuosius planus tvirtina meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius. Detalusis planas patvirtinamas arba atsisakoma jį tvirtinti per 10 darbo dienų nuo teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos pateikto kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto gavimo dienos.

Tvirtinanti institucija gali atsisakyti tvirtinti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą tik šiais atvejais:

Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, jeigu sprendime dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data. Vyriausybės nutarimai, kuriais patvirtinti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai, su nuoroda į šiuos dokumentus skelbiami Teisės aktų registre. Oficialus informacinis pranešimas apie kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patvirtinimą skelbiamas kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančios institucijos interneto svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje. Iki 1996 m. sausio 1 d. parengti ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre įregistruoti kaip detalieji planai teritorijų planavimo dokumentai, kurie neatitinka šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytų teritorijų planavimo dokumentų formos ir turinio reikalavimų, vadovaujantis kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos išvadomis, kaip savivaldybės bendrąjį planą įgyvendinantys žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentai, gali būti pripažinti netekusiais galios savivaldybės tarybos sprendimu. Teisės aktas, kuriuo detalusis planas pripažintas netekusiu galios, įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, jeigu sprendime dėl detaliojo plano pripažinimo netekusiu galios nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data. Informacija apie detaliojo plano pripažinimą netekusiu galios skelbiama savivaldybės interneto svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje. Detalųjį planą pripažinus netekusiu galios, jo galiojimo metu įgyvendintiems šio plano sprendiniams detaliojo plano pripažinimas netekusiu galios nesukuria teisinių pasekmių.

Jeigu meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius nepatvirtina detaliojo plano per šio straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą arba atsisako jį patvirtinti ir nepraneša atsisakymo tvirtinti motyvų, planavimo iniciatorius turi teisę per 10 darbo dienų kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kad jos pareigūnai Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka pradėtų administracinių nusižengimų teiseną, taip pat planavimo iniciatorius turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įpareigoti merą ar jo įgaliotą savivaldybės administracijos direktorių per nustatytą terminą, ne ilgesnį kaip 7 darbo dienos, priimti sprendimą tvirtinti arba motyvuotai atsisakyti tvirtinti detalųjį planą.

Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai keičiami sprendimą rengti tą teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimu dėl dokumento keitimo, laikantis šiame įstatyme nustatytų teritorijų planavimo proceso reikalavimų ir taikant tą pačią dokumento tvirtinimo procedūrą. Fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui keisti vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą šio įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.

Sprendimą dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimo pradžios ir planavimo tikslų priima planavimo organizatorius. Fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui koreguoti vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą šio įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. Krašto apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija, taip pat Ekonomikos ir inovacijų ministerija ar jos įgaliota institucija turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui koreguoti ir savivaldybės lygmens bendrąjį planą šio įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.

Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų korektūros rengimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir įsigaliojimo tvarka nustatyta šiame įstatyme ir Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumento korektūra tvirtinama teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančio subjekto sprendimu ir registruojama šio įstatymo nustatyta tvarka.

Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai keičiami, kai sprendimą rengti tą teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos nusprendžia rengti naują (jį keičiantį) to paties lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą anksčiau suplanuotai arba didesnei teritorijai, į kurią patenka anksčiau suplanuota teritorija (išskyrus atvejus, kai planuojama teritorija sumažėja pasikeitus administracinių vienetų ar gyvenamųjų vietovių teritorijų riboms).

Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas turi būti keičiamas, kai numatomi kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendiniai neatitinka teritorijos planavimo sąlygų, išduotų rengiant patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą, ir reikia kreiptis visų naujų teritorijos planavimo sąlygų visoje anksčiau suplanuotoje teritorijoje ir (ar) kai visoje anksčiau suplanuotoje teritorijoje numatoma keisti visas galiojančiame kompleksinio teritorijų planavimo dokumente pagal teritorijų planavimo lygmenį nustatytas teritorijos naudojimo privalomąsias nuostatas, privalomuosius reikalavimus arba privalomą teritorijos naudojimo reglamentą. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas taip pat turi būti keičiamas, kai šio dokumento sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitoje nurodoma, kad jį reikia keisti.

Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai, jeigu jų neprivaloma keisti pagal šio straipsnio 5 dalį, gali būti koreguojami taisant technines klaidas, keičiant kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinius, nustatant papildomus sprendinius ar kai yra priimtas teismo sprendimas, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinys (sprendiniai) neteisėtas (neteisėti), jeigu dėl teismo sprendimo neatsiranda pagrindas naikinti arba keisti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą.

Krašto apsaugos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ar jos įgaliotos institucijos iniciatyva savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrieji planai koreguojami, kai atitinkamai krašto apsaugai užtikrinti būtinas teritorijų vystymas ar stambiems projektams skirtų teritorijų vystymas nenumatytas savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens bendruosiuose planuose. Šiais atvejais savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrojo plano koregavimas finansuojamas atitinkamai iš Krašto apsaugos ministerijai ar Ekonomikos ir inovacijų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.

Planavimo organizatorius, norėdamas keisti aukštesnio ar to paties lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinius, išskyrus sprendinius tų teritorijų planavimo dokumentų, kurių planavimo organizatorius yra jis pats, pateikia norimo keisti ar koreguoti kompleksinio teritorijų planavimo dokumento planavimo organizatoriui motyvuotą pasiūlymą dėl dokumento keitimo ar koregavimo. Norimo keisti ar koreguoti kompleksinio teritorijų planavimo dokumento planavimo organizatorius, įvertinęs pateiktą pasiūlymą, per 10 darbo dienų nuo pasiūlymo pateikimo dienos:

Detaliuosiuose planuose (arba vietovės lygmens bendruosiuose planuose, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas) nustatyta statinių statybos zona, statybos riba ir statybos linija, inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) komunikacinių koridorių ribos, konkretus pastatų ir viešųjų erdvių išdėstymas nekeičiant užstatymo tipo ir nemažinant šių erdvių ploto, automobilių stovėjimo vietų išdėstymas, apželdinama teritorijos dalis, planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdai ir susisiekimo komunikacijų išdėstymo principai, joms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikis gali būti koreguojami šiuos teritorijų planavimo dokumentus tvirtinančio subjekto sprendimu, jeigu tai nepažeidžia įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinių ir nesikeičia nustatytos pasekmės ar poveikis aplinkai. Prieš tai šiam kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimui turi raštu pritarti visi žemės sklypo valdytojai ir naudotojai bei Teritorijų planavimo komisija. Informacija visuomenei apie šioje dalyje nurodytą kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimą skelbiama Vyriausybės nustatyta supaprastinta teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarka planavimo organizatoriaus interneto svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje.

Šio straipsnio 9 dalyje nurodyta detaliojo plano (arba vietovės lygmens bendrojo plano, kuriame nustatomas detaliojo plano teritorijos naudojimo reglamentas) sprendinių keitimo tvarka netaikoma, jeigu numatomi koreguojamo detaliojo plano (arba vietovės lygmens bendrojo plano, kuriame nustatomas detaliojo plano teritorijos naudojimo reglamentas) sprendiniai neatitinka teritorijos planavimo sąlygų (jų dalies), išduotų dėl patvirtinto šioje dalyje nurodyto teritorijų planavimo dokumento, ir reikia kreiptis dėl naujų teritorijos planavimo sąlygų. Be to, šio straipsnio 9 dalyje nurodytas detaliojo plano (arba vietovės lygmens bendrojo plano, kuriame nustatomas detaliojo plano teritorijos naudojimo reglamentas) koregavimas neturi pažeisti ar suvaržyti teisės aktuose garantuojamų ir saugomų trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų labiau negu iki šių korekcijų atlikimo arba turi būti gauti šių asmenų rašytiniai pritarimai (susitarimai) dėl šioje dalyje nurodytų šio plano sprendinių keitimo.

Savivaldybės tarybos patvirtinti savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų (išskyrus specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentus) sprendiniai, savivaldybės tarybos sprendimu pripažinti savivaldybės bendrojo plano sudedamąja dalimi, registruojami kaip atitinkamų teritorijų planavimo dokumentų korektūros.

Informacija apie kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimą, viešinimą ir registravimą, išskyrus šioje dalyje nurodytus atvejus, skelbiama Vyriausybės nustatyta bendrąja teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarka. Vyriausybės nustatyta bendroji teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarka netaikoma šio straipsnio 9 dalyje nurodytais atvejais, kai taikoma Vyriausybės nustatyta supaprastinta teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarka, ir kompleksinio teritorijų planavimo dokumento techninių klaidų taisymo atvejais, kai kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas koreguojamas tik jį tvirtinančio subjekto sprendimu pateikus techninės klaidos taisymo aiškinamąjį raštą ir šio dokumento grafinę dalį, jeigu techninė klaida buvo padaryta grafinėje dalyje. Informacija apie priimtą sprendimą ištaisyti kompleksinio teritorijų planavimo dokumento techninę klaidą skelbiama planavimo organizatoriaus interneto svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje.

Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsena atliekama valstybės teritorijos bendrajam planui, valstybės teritorijos dalių bendriesiems planams, savivaldybių ir jų dalių bendriesiems planams.

Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėseną šio įstatymo 7 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyti subjektai atlieka nuolat. Atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenai atlikti valstybė ar savivaldybės naudoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo stebėsenos informacinę sistemą, apimančią valstybės ir savivaldybių teritorijų planavimo lygmenis.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo stebėsenos informacinės sistemos valdytoja – Aplinkos ministerija. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo stebėsenos informacinės sistemos tvarkytojai privalo užtikrinti keitimąsi šioje informacinėje sistemoje kaupiama informacija ir duomenimis. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo stebėsenos informacinės sistemos priežiūra, tvarkymas ir vystymas finansuojami iš Aplinkos ministerijai tiems metams patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir (ar) kitų Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme numatytų finansavimo šaltinių.

Šio įstatymo 7 straipsnio 4 ar 5 dalyje nurodytas subjektas, atlikdamas kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėseną, vadovaudamasis kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo programa, kaupia ir analizuoja informaciją, stebi, analizuoja ir prognozuoja teritorijos raidos tendencijas ir jų įtaką kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimui ir parengia stebėsenos ataskaitą.

Valstybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaita parengiama ne rečiau kaip kas 5 metai. Savivaldybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaita parengiama ne rečiau kaip kas 2 metai. Savivaldybės dalies bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaita gali būti įtraukta į savivaldybės bendrojo plano stebėsenos ataskaitą.

Kompleksinio teritorijų planavimo organizatoriai, organizuojantys kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitos rengimą, sprendimą rengti atitinkamą kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės institucijos ar savivaldybės interneto svetainėje paskelbia informaciją apie:

Planavimo organizatorius sprendimą rengti atitinkamą kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės institucijos ar savivaldybės interneto svetainėje paskelbia kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitą, kurioje išdėsto atliktos stebėsenos rezultatus, reikalingumą keisti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą. Tais atvejais, kai kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitoje nurodoma, kad reikia keisti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, planavimo organizatorius ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo ataskaitos paskelbimo dienos pateikia pasiūlymą sprendimą rengti atitinkamą kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą priėmusiai valstybės ar savivaldybės institucijai priimti sprendimą keisti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą. Valstybės ar savivaldybės institucija, gavusi planavimo organizatoriaus pasiūlymą keisti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, privalo priimti sprendimą keisti atitinkamą kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą pagal planavimo organizatoriaus parengtą kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitą arba motyvuotai atmesti pasiūlymą. Tais atvejais, kai kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitoje nurodoma, kad reikia koreguoti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, planavimo organizatorius ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo ataskaitos paskelbimo dienos priima sprendimą koreguoti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą.

Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos turinį ir stebėsenos atlikimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.

Specialiojo teritorijų planavimo dokumentai rengiami:

Specialiojo teritorijų planavimo dokumentai pradedami rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančio subjekto sprendimu dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimo pradžios ir planavimo tikslų.

Specialiojo teritorijų planavimo procesą sudaro šie etapai:

Parengiamuoju etapu planavimo organizatorius pagal nustatytus planavimo tikslus numato planuojamą teritoriją, parengia ir patvirtina planavimo darbų programą. Planavimo darbų programoje numatomi konkretūs planavimo uždaviniai, nurodoma, ar turi būti atliekami tyrimai, galimybių studijos, ar rengimo etapu bus rengiama teritorijos vystymo koncepcija ir ar numatoma atlikti jos nepriklausomą profesinį vertinimą. Koncepcija rengiama, kai numatomos teritorijų planavimo dokumentų sprendinių alternatyvos, taip pat kitais Vyriausybės įgaliotų institucijų kartu su Aplinkos ministerija patvirtintose tam tikrose specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse nustatytais atvejais. Šiuo etapu planavimo organizatorius viešai paskelbia apie priimtą sprendimą dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimo pradžios, planavimo tikslų ir planavimo darbų programą. Parengiamuoju etapu, jeigu planavimo darbų programoje numatyta, atliekami tyrimai, galimybių studijos. Be to, Vyriausybės nustatyta tvarka nustatoma, ar bus atliekamas SPAV.

Prieš pradėdamas rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, planavimo organizatorius ar jo įgaliotas asmuo Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka raštu kreipiasi į specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse nurodytas institucijas, kad šios išduotų teritorijos planavimo sąlygas. Teritorijos planavimo sąlygos išduodamos arba motyvuotas atsakymas apie jų neišdavimo priežastis pateikiamas per 15 darbo dienų (dėl savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų – per 10 darbo dienų) nuo prašymo gavimo dienos. Jeigu teritorijos planavimo sąlygos per nustatytą terminą neišduodamos ir planavimo organizatoriui nepranešama apie neišdavimo priežastis, planavimo organizatorius turi teisę pradėti rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentus. Išduotos teritorijos planavimo sąlygos galioja viso teritorijų planavimo proceso metu, bet ne ilgiau kaip 5 metus. Teritorijos planavimo sąlygos išduodamos, keičiamos ir jų galiojimo terminai pratęsiami aplinkos ministro nustatyta tvarka, laikantis šio įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų. Kai teritorijos planavimo sąlygų galiojimo terminas pasibaigia teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo tvirtinimo stadijoje, pratęsti teritorijos planavimo sąlygų galiojimo termino ar išduoti naujų teritorijos planavimo sąlygų nereikia – tvirtinanti institucija turi teisę patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą.

Specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimo etapą sudaro šios stadijos: