Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymas

Šis įstatymas nustato pagrindines civilinių ir administracinių ginčų mediacijos sąlygas, institucijų funkcijas mediacijos srityje, reikalavimus asmenims, siekiantiems teikti mediacijos paslaugas, mediacijos vykdymo tvarką, privalomosios mediacijos ir teisminės mediacijos ypatumus, mediatorių drausminę atsakomybę.

Šis įstatymas taikomas neteisminei ir teisminei civilinių ir administracinių ginčų mediacijai, išskyrus dėl tokių teisių ir pareigų iškilusius ginčus, dėl kurių sudarytos taikos sutartys pagal įstatymus laikomos negaliojančiomis. Šis įstatymas netaikomas bylą nagrinėjančio teisėjo vykdomam taikinimui teismo proceso metu.

Mediacijos rūšys yra neteisminė mediacija ir teisminė mediacija. Šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios mediaciją, taikomos ir neteisminei mediacijai, ir teisminei mediacijai, jei šiame įstatyme nenustatyta kitaip. Šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios mediatorių veiklą, taikomos ir mediatoriams, kurie yra teisėjai, jei šiame įstatyme nenustatyta kitaip.

Šis įstatymas taikomas nacionaliniams civiliniams ir administraciniams ginčams ir tarptautiniams civiliniams ginčams spręsti mediacijos būdu.

Šiuo įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio įstatymo priede.

Kiti teisės aktai, reglamentuojantys civilinių ir administracinių ginčų sprendimą, gali nustatyti mediacijos ypatumus atskirų kategorijų ginčuose.

Civilinio ginčo šalis – civiliniame ginče dalyvaujantis asmuo, kurio teisėms ir pareigoms turi įtakos ginčo išsprendimas.

Civilinis ginčas – ginčas, kuris yra ar gali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka bendrosios kompetencijos teisme.

Civilinių ginčų mediacijos paslaugų administratorius (toliau – mediacijos paslaugų administratorius) – viešasis arba privatusis juridinis asmuo, kuris rekomenduoja ar skiria civilinių ginčų mediatorius, siūlo ar nustato civilinių ginčų mediacijos taisykles, administruoja šios mediacijos išlaidas, suteikia patalpas, kuriose atliekama ši procedūra, ir (arba) teikia kitas su civilinių ginčų mediacija susijusias paslaugas.

Mediacija – civilinių ar administracinių ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai padeda ginčo šalims taikiai spręsti ginčą. Mediacija, išskyrus teisėjų vykdomą teisminę mediaciją ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinių padalinių narių vykdomą neteisminę mediaciją, yra profesinė veikla.

Mediatorius – šio įstatymo nustatytus reikalavimus atitinkantis trečiasis nešališkas fizinis asmuo, kuris yra įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir padeda civilinio ar administracinio ginčo šalims taikiai spręsti ginčą.

Neteisminė mediacija – civilinių ar administracinių ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai padeda teisme nesprendžiamo ginčo šalims taikiai spręsti šį ginčą.

Privalomoji mediacija – mediacija, kuria įstatymų nustatytais atvejais privaloma pasinaudoti prieš kreipiantis į teismą dėl civilinio ginčo sprendimo.

Tarptautinis civilinis ginčas – civilinis ginčas, kurio bent vienos iš šalių nuolatinė gyvenamoji vieta arba įprastinė gyvenamoji vieta ar buveinė yra kitoje negu bet kurios kitos šio ginčo šalies valstybėje tą dieną, kurią:

Teisminė mediacija – civilinių ar administracinių ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai padeda ginčo šalims taikiai spręsti šį ginčą teisme nagrinėjamoje byloje.

Taikant šio įstatymo 17 ir 18 straipsnių nuostatas, tarptautiniu civiliniu ginču taip pat laikomas civilinis ginčas, kuriam išspręsti po tarp civilinio ginčo šalių įvykusios mediacijos inicijuojamas teismo ar arbitražo procesas kitoje valstybėje negu ta, kurioje yra civilinio ginčo šalių nuolatinė gyvenamoji vieta arba įprastinė gyvenamoji vieta ar buveinė šio straipsnio 8 dalies 1, 2 ar 3 punkte nurodytą dieną.

Šiame įstatyme vartojama sąvoka „administracinis ginčas“ reiškia ginčą, nagrinėjamą administraciniame teisme Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, arba ginčą, nagrinėjamą Lietuvos administracinių ginčų komisijoje Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka, o šiame įstatyme vartojama sąvoka „administracinio ginčo šalys“ – pareiškėją (skundą (prašymą, pareiškimą) padavusį administraciniam teismui ar Lietuvos administracinių ginčų komisijai subjektą) ir atsakovą (viešojo administravimo subjektą, kurio individualūs administraciniai aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami administraciniam teismui ar Lietuvos administracinių ginčų komisijai).

Mediacijos valdymo subjektai yra:

Teisingumo ministerija:

Teisėjų taryba:

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba:

Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas:

Lietuvos mediatorių rūmai:

Teisingumo ministerijai pavestų funkcijų mediacijos srityje įgyvendinimą padeda užtikrinti mediacijos koordinavimo taryba (toliau – koordinavimo taryba). Koordinavimo taryba yra kolegiali patariamoji visuomeniniais pagrindais veikianti institucija.

Koordinavimo tarybą sudaro Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos advokatūros, Lietuvos antstolių rūmų, Lietuvos notarų rūmų, Lietuvos mediatorių rūmų, Lietuvos administracinių ginčų komisijos, Teisėjų tarybos, mokslo ir studijų institucijų, kitų institucijų ir asociacijų, vienijančių mediatorius, atstovai. Koordinavimo tarybos nuostatus ir sudėtį tvirtina teisingumo ministras.

Koordinavimo taryba:

Mediacijos paslaugas gali teikti tik mediatorius, įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nurodytus atvejus.

Mediatorius turi būti nešališkas civilinio ar administracinio ginčo šalims. Mediatorius gali priimti pasiūlymą pradėti mediaciją arba tęsti pradėtą mediaciją tik tuo atveju, jeigu jis informavo ginčo šalis apie jam žinomas aplinkybes, kurios gali kelti abejonių dėl jo nešališkumo, ir jeigu ginčo šalys sutiko, kad jis vykdytų mediaciją.

Mediatorius privalo laikytis Europos mediatorių elgesio kodekso.

Mediatorius civilinio ar administracinio ginčo šalies prašymu privalo pateikti ginčo šalims informaciją apie savo išsilavinimą ir patirtį.

Mediatorius negali būti arbitru arba teisėju civiliniame ginče, kuriame vykdė ar vykdo mediaciją, išskyrus atvejus, kai civilinio ginčo šalys raštu susitaria skirti mediatorių arbitru ir šis tam neprieštarauja, ir išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytus atvejus. Mediatorius negali būti teisėju administraciniame ginče, kuriame vykdė ar vykdo mediaciją. Be to, mediatorius negali būti civilinio ar administracinio ginčo šalies atstovu ginče, kuriame vykdė ar vykdo mediaciją.

Mediacijos paslaugos gali būti teikiamos už atlyginimą ir neatlygintinai. Kai mediacijos paslaugos teikiamos už atlyginimą, išskyrus atvejus, kai mediacijos paslaugos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų, mediacija pradedama tik po to, kai mediatorius raštu susitaria su ginčo šalimis dėl atlyginimo dydžio ir mokėjimo tvarkos.

Asmenims, kuriems pagal Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktus tos valstybės kompetentinga institucija yra suteikusi teisę teikti mediacijos paslaugas, neribojama laisvė laikinai teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje. Laisvė laikinai teikti šias paslaugas Lietuvos Respublikoje taip pat neribojama iš kitų užsienio valstybių atvykusiems (perkeltiems) asmenims, kuriems pagal jų valstybės teisės aktus tos valstybės kompetentinga institucija yra suteikusi teisę teikti mediacijos paslaugas, kai jiems, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, suteikta laikinoji apsauga. Šioje dalyje nurodytiems asmenims, laikinai teikiantiems mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje savo valstybės suteiktu mediatoriaus vardu, netaikomi šio įstatymo 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 straipsniai.

Šio straipsnio 7 dalyje nurodyti asmenys, prieš pradėdami laikinai teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje, privalo raštu informuoti Lietuvos mediatorių rūmus apie ketinimą laikinai teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje. Šie asmenys, laikinai teikdami mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje, privalo informuoti ginčo šalis, kad laikinai teikia mediacijos paslaugas savo valstybės suteiktu mediatoriaus vardu, ir nurodyti, kokie šio įstatymo reikalavimai jiems netaikomi. Šio straipsnio 7 dalyje nurodyti asmenys, baigę laikinai teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje, privalo nedelsdami raštu informuoti Lietuvos mediatorių rūmus, kad baigė laikinai teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje.

Mediatorius, įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, kasmet iki kovo 1 dienos privalo pateikti metinę mediatoriaus veiklos ataskaitą apie praėjusiais kalendoriniais metais įvykdytas mediacijas, nurodydamas jų rūšį ir skaičių. Pranešimą apie mediatorių, nepateikusį metinės mediatoriaus veiklos ataskaitos, Lietuvos mediatorių rūmai perduoda mediatorių veiklos vertinimo komisijai. Lietuvos mediatorių rūmai kasmet iki balandžio 1 dienos Lietuvos mediatorių rūmų interneto svetainėje paskelbia apibendrintą ataskaitą apie praėjusiais kalendoriniais metais mediatorių įvykdytas mediacijas. Metinės mediatoriaus veiklos ataskaitos teikimo tvarką nustato teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos mediatorių rūmais. Šioje dalyje nustatytas reikalavimas netaikomas mediatoriams, kurie yra teisėjai.

Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą sudaro ir tvarko Lietuvos mediatorių rūmai.

Teisėjų, kuriems suteiktas mediatoriaus statusas, sąrašą Teisėjų tarybos nustatyta tvarka tvarko Nacionalinė teismų administracija. Nacionalinė teismų administracija Teisėjų tarybos nustatyta tvarka teikia Lietuvos mediatorių rūmams šio straipsnio 4 dalyje nurodytus duomenis apie mediatorius, kurie yra teisėjai. Nacionalinė teismų administracija pateikia duomenis apie teisėjus, kuriems suteiktas ar panaikintas mediatoriaus statusas, Lietuvos mediatorių rūmams ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos. Mediatoriai, kurie yra teisėjai, įrašomi į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą.