Legalize
Legalize / Lietuva / Įstatymas

Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymas

Tipas Įstatymas
Publikavimas 1997-06-05
Būsena Galiojantis
Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas
Šaltinis TAR
Pakeitimų istorija JSON API

Suvestinė redakcija nuo 2024-10-01

Įstatymas paskelbtas: Žin. 1997, Nr. 60-1398, i. k. 0971010ISTAVIII-238

Nauja redakcija nuo 2024-10-01:

Nr. XIV-2960, 2024-07-18, paskelbta TAR 2024-07-25, i. k. 2024-13621

LIETUVOS RESPUBLIKOS

LIETUVOS GYVENTOJŲ GENOCIDO IR REZISTENCIJOS TYRIMO CENTRO

ĮSTATYMAS

1997 m. birželio 5 d. Nr. VIII-238

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas,

vadovaudamasis tarptautinės bendrijos visuotinai pripažintomis nuostatomis ir smerkdamas nusikaltimus taikai, agresiją, genocidą, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui;

konstatuodamas, kad Lietuvos Respublikos nepriklausomybės kovų ir pasipriešinimo istorija apima laikotarpį nuo 1918 m. vasario 16 d. ir tęsiasi iki 1990 m. kovo 11 d.;

pažymėdamas, kad 1920–1939 m. Vilniaus kraštas buvo Lenkijos aneksuotas;

konstatuodamas, kad 1939–1945 m. Lietuvos Respublika (įskaitant Klaipėdos kraštą) ir jos teritorijos dalys buvo okupuotos ir aneksuotos nacionalsocialistinės Vokietijos;

primindamas, kad Lietuvos Respublika 1940–1941 m., 1944–1990 m. buvo okupuota ir aneksuota SSRS ir kad okupacinė kariuomenė iš Lietuvos buvo išvesta 1993 m. rugpjūčio 31 d.;

konstatuodamas, kad Lietuvos gyventojų holokaustas, genocidas, tremtys ir kiti nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, politinės ir kitos represijos buvo vykdomos totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu;

pabrėždamas, kad totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu Lietuvoje įvairiomis formomis vyko ginkluotas ir neginkluotas pasipriešinimas (rezistencija), organizuotas ir neorganizuotas civilių pasipriešinimas, disidentų ir visuomeniniai judėjimai, kuriais buvo siekiama atkurti Lietuvos nepriklausomybę, ir kova už žmogaus teises ir laisves, taip pat kad atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990–1993 m., kol buvo neišvesta okupacinė kariuomenė, įvairiomis formomis vyko organizuotas ir neorganizuotas civilių pasipriešinimas ir kova už žmogaus teises ir laisves;

pripažindamas, kad totalitarinių režimų ir okupacijų laikotarpiu Lietuvoje buvo kolaboruojama ir kitaip įvairiu lygmeniu bendradarbiaujama su okupaciniais režimais ir kad reikalinga išsami istorinė šio bendradarbiavimo ir poveikio Lietuvos visuomenei analizė;

pabrėždamas, kad daug Lietuvos gyventojų žuvo kovodami už laisvę arba tapo holokausto, genocido, tremčių ar kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų aukomis ir jie turi būti deramai pagerbti, o jų atminimas – tinkamai įamžintas ir užtikrintas istorinės atminties perimamumas, praeities pavyzdžiais paremtas pilietiškumo ir visuomenės atsparumo ugdymas;

siekdamas sudaryti sąlygas tirti totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu įvykdytus nusikaltimus, Lietuvos gyventojų pasipriešinimo (rezistencijos) okupaciniams režimams, kolaboravimo ir kitokio įvairaus lygio bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus ir juos įvertinti, taip pat patraukti baudžiamojon atsakomybėn Lietuvos gyventojų holokausto ir genocido organizatorius ir vykdytojus bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų organizatorius ir vykdytojus;

siekdamas išsaugoti, įamžinti Lietuvos gyventojų tremčių, kalinimo, holokausto, genocido, žudynių ir pasipriešinimo (rezistencijos) laikotarpį reprezentuojančias vietas, skirtas supažindinti su 1918–1953 m. ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) ir Lietuvos gyventojų tremčių ir kalinimo istorija, ir užtikrinti aktyvią ir veiksmingą istorinės atminties sklaidą, taip pat tinkamą visuomenės, ypač jaunimo, supažindinimą su vertinga istorine medžiaga;

pripažindamas, kad mokslinių tyrimų laisvė yra visuotinė teisė ir bendrasis gėris ir kad būtina tirti, kaupti, sisteminti, saugoti ir atverti visuomenei su totalitarinių režimų okupacijomis susijusius dokumentus, šaltinius, liudijimus, prisiminimus ir sakytinę istoriją;

pabrėždamas, kad Lietuvos gyventojų genocido ir persekiojimo atvejai turi būti tiriami renkant ir analizuojant visą Lietuvoje ir už jos ribų esančią archyvinę ir istorinę medžiagą, dokumentus, liudytojų, dalyvių ir aukų parodymus, prisiminimus ir kad moksliniai, taikomieji tyrimai ir istorinės tiesos nustatymas negali būti stabdomi jokia dingstimi,

priima šį įstatymą.

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro teisinį statusą, jo veiklos tikslą ir uždavinius, valdymą ir finansavimą.

2 straipsnis. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro teisinis statusas

1.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – Centras) – valstybės biudžetinė įstaiga, vykdanti totalitarinių režimų okupacijų, Lietuvos teritorijoje ir prieš Lietuvos gyventojus įvykdytų nusikaltimų įvertinimą, pasitelkiant mokslinius ir taikomuosius tyrimus, jų sklaidą, memorializaciją (įamžinimą).

2.

Centro savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas.

3.

Centras yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir pavadinimu „Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras“.

ANTRASIS SKIRSNIS

CENTRO VEIKLOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

3 straipsnis. Centro veiklos tikslas

Centro veiklos tikslas – totalitarinių režimų Lietuvos okupacijų laikotarpiu ir pasipriešinimo (rezistencijos) pažinimas ir įvertinimas taikant mokslinius ir taikomuosius tyrimus.

4 straipsnis. Centro veiklos uždaviniai

Centro uždavinys – Lietuvos istorijos tyrimai ir istorinio teisingumo atkūrimas okupacinių režimų ir Lietuvos rezistencijos laikotarpiais. Įgyvendindamas šį uždavinį, Centras:

1) vykdo mokslinius tyrimus ir jų sklaidą:

a)

1918–1923 m. vykusių Lietuvos nepriklausomybės kovų laikotarpio;

b)

1920–1939 m. Vilniaus krašto aneksijos ir pasipriešinimo jai laikotarpio;

c)

1918–1990 m. totalitarinių ir autoritarinių režimų okupacijų laikotarpio, kuriuo Lietuvoje vykdyti karo, fizinio ir kultūrinio genocido ir kiti nusikaltimai žmoniškumui, vyko ginkluotas ir neginkluotas pasipriešinimas (rezistencija) šioms okupacijoms;

d)

1944–1953 m. Lietuvos partizaninio (ginkluoto ir neginkluoto) pasipriešinimo (rezistencijos) laikotarpio;

e)

totalitarinių ir autoritarinių režimų, nacių ir komunistų partijų veikimo prieš Lietuvos visuomenę, Lietuvos gyventojų persekiojimo sovietų ir nacių okupacijos metais ir Lietuvos visuomenės priešinimosi totalitarinių režimų veikimui Lietuvoje ir už jos ribų laikotarpių;

f)

Lietuvos išsivadavimo iš totalitarinių režimų, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, 1990–1991 m. SSRS, o vėliau Rusijos Federacijos vykdytos agresijos ir jos padarinių laikotarpių;

2) vykdo taikomuosius tyrimus ir jų sklaidą:

a)

bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis, inicijuoja teisinį įvykdytų veikų įvertinimą;

b)

renka duomenis įvairioms savo aptarnaujamoms komisijoms;

c)

vykdo tikslines Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas tyrimų programas ir dalyvauja kitose mokslinių tyrimų programose;

3) įgyvendina memorializaciją (įamžinimą) įvairiomis materialiomis ir nematerialiomis formomis:

a)

organizuoja muziejinę reprezentaciją;

b)

didina totalitarinių režimų ir jų okupacijų laikotarpio pažinimą ir supratimą švietimo, įvairių formų kultūrinėmis ir meninėmis priemonėmis;

c)

organizuoja memorializaciją (įamžinimą) įvairiomis materialiomis ir nematerialiomis formomis;

4) atlieka kituose įstatymuose jam nustatytus uždavinius.

TREČIASIS SKIRSNIS

CENTRO VALDYMAS

5 straipsnis. Centro struktūra ir valdymas

1.

Be kitų struktūrinių padalinių, Centre sudaromas atskiras struktūrinis padalinys – Okupacijų ir laisvės kovų muziejus.

2.

Centro valdymo organai yra generalinis direktorius ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro taryba (toliau – Taryba).

3.

Prie Centro veikia:

1) Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija. Ši komisija yra kolegiali patariamoji juridinio asmens teisių neturinti institucija, teikianti Centrui išvadas dėl karių savanorių, laisvės kovų dalyvių ir asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 m. okupacijų ir 1990–1991 m. SSRS vykdytos agresijos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, teisinio statuso pripažinimo. Jos sudėtį ir nuostatus Centro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina Taryba. Šią komisiją sudaro du Centro atstovai (komisijos pirmininkas ir jo pavaduotojas, turintys aukštąjį universitetinį istorijos arba teisės studijų krypties išsilavinimą arba ne mažesnę kaip 3 metų darbo viešajame sektoriuje patirtį), po vieną atstovą iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos. Jos nariams taikomi tokie pat kaip ir valstybės tarnautojams Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. Komisiją techniškai aptarnauja Centras. Šios komisijos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, skiriamų Centrui. Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos narių darbas apmokamas Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka;

2) kitos institucijos, veikiančios prie Centro pagal kitus įstatymus.

6 straipsnis. Centro generalinis direktorius

1.

Centrui vadovauja generalinis direktorius – valstybės pareigūnas. Kandidatus į Centro generalinio direktoriaus pareigas atrenka ir Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui teikia Taryba, savo išvadoje motyvuotai pagrįsdama teikiamų kandidatų tinkamumą Centro generalinio direktoriaus pareigoms. Centro generalinį direktorių 5 metų kadencijai į pareigas skiria ir iš jų atleidžia Seimas Seimo Pirmininko teikimu. Tas pats asmuo į Centro generalinio direktoriaus pareigas skiriamas ne daugiau kaip 2 kadencijoms iš eilės.

2.

Centro generaliniu direktoriumi gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, ne mažesnę kaip 5 metų vadovaujamojo darbo patirtį ir leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „visiškai slaptai“. Kriterijai, kada įstaigos vadovas ar asmuo, pretenduojantis tapti įstaigos vadovu negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, nustatyti Valstybės tarnybos įstatyme. Centro generaliniu direktoriumi skiriamas asmuo taip pat nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis yra slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis ar yra buvęs komunistų partijos nariu.

3.

Centro generalinio direktoriaus įgaliojimai nutrūksta be atskiro Seimo sprendimo tą pačią dieną, kai:

1) pasibaigia jo kadencija ir jis neskiriamas kitai kadencijai, o paskiriamas naujas Centro generalinis direktorius;

2) jis miršta;

3) Seimo ar Seimo pritarimu jis paskiriamas į kitas pareigas.

4.

Centro generalinis direktorius iš einamų pareigų Seimo atleidžiamas, kai:

1) jis atsistatydina, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį;

2) jis dėl sveikatos būklės nebegali eiti savo pareigų;

3) jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

4) jis nebeatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;

5) jam įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis;

6) teismas pripažįsta jį neveiksniu arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje;

7) jam panaikinamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka;

8) Seimas pareiškia nepasitikėjimą juo Lietuvos Respublikos Seimo statuto nustatyta tvarka.

5.

Centro generalinis direktorius atsistatydinimo pareiškimą įteikia Seimo Pirmininkui. Jeigu Seimo balsavimas dėl Centro generalinio direktoriaus atleidimo šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu neįvyksta per vieną mėnesį nuo atsistatydinimo pareiškimo įteikimo Seimo Pirmininkui dienos, Centro generalinis direktorius laikomas atsistatydinusiu po vieno mėnesio nuo atsistatydinimo pareiškimo įteikimo Seimo Pirmininkui dienos, išskyrus atvejus, kai atsistatydinimo pareiškime nurodoma vėlesnė jo atsistatydinimo diena. Jeigu Seimui balsuojant sprendimas dėl Centro generalinio direktoriaus atleidimo iš pareigų jam atsistatydinus nepriimamas, o Centro generalinis direktorius per dvi savaites nuo šio balsavimo Seime dienos neatsiima savo atsistatydinimo pareiškimo, laikoma, kad Centro generalinis direktorius atsistatydina iš pareigų praėjus vienam mėnesiui nuo šio balsavimo Seime dienos, išskyrus atvejus, kai atsistatydinimo pareiškime nurodoma vėlesnė atsistatydinimo diena.

6.

Centro generalinis direktorius, kurio kadencija pasibaigusi, šias pareigas laikinai eina tol, kol paskiriamas naujas Centro generalinis direktorius. Kai Centro generalinio direktoriaus įgaliojimai nutrūksta anksčiau laiko, kol paskiriamas naujas Centro generalinis direktorius, šias pareigas laikinai eina Tarybos pasiūlytas, esant Seimo valdybos pritarimui, Centro valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį.

7.

Centro generalinį direktorių atleidžiant iš pareigų šio straipsnio 3 dalies 1 punkte ir 4 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais, jam išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Centro generaliniam direktoriui mirus, jo šeimai išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka.

8.

Šio straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytu atveju klausimą dėl Centro generalinio direktoriaus atleidimo iš pareigų Seimas sprendžia tik tada, kai yra sveikatos apsaugos ministro sudarytos gydytojų komisijos išvada.

9.

Centro generalinis direktorius strateginiais Centro veiklos, programų sudarymo ir jų įgyvendinimo klausimais gali inicijuoti laikinas konsultacines grupes iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ar asociacijų atstovų, suderinęs su šių organizacijų vadovais.

10.

Už savo veiklą Centras yra atskaitingas Seimui. Centro generalinis direktorius Seimo statuto nustatyta tvarka kiekvienais metais iki birželio 1 dienos paskelbia ir pateikia Seimui Centro veiklos metinę ataskaitą. Centro veiklos metinė ataskaita yra skelbiama Centro interneto svetainėje.

7 straipsnis. Taryba, jos sudarymo tvarka, Tarybos ir jos narių įgaliojimų pasibaigimo pagrindai

1.

Taryba yra kolegialus Centro valdymo organas.

2.

Tarybos sudėtį tvirtina Seimas. Taryba sudaroma iš 11 asmenų, skiriamų 5 metų kadencijai. Tas pats asmuo į Tarybos nario pareigas gali būti skiriamas ne daugiau kaip 2 kadencijoms iš eilės. Tarybą sudaro keturi Lietuvos universitetų rektorių konferencijos pateikti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą, įgytą vienam baigus istorijos studijų krypties studijas, kitam – ekonomikos studijų krypties, trečiam – teisės studijų krypties, o ketvirtajam – vadybos studijų krypties studijas; vienas Centro pateiktas asmuo, atrenkamas Centro nustatyta tvarka; vienas Lietuvos istorijos instituto pateiktas asmuo; du Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos teikiami asmenys, kurių vieną ši komisija, atsižvelgdama į Seimo Žmogaus teisių komiteto, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto rekomendacijas, atrenka iš Seimo mažumos pasiūlytų kandidatų, o kitą – iš Seimo daugumos pasiūlytų kandidatų; vienas Lietuvos Respublikos Prezidento pateiktas asmuo; vienas Vyriausybės pateiktas asmuo; vienas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pateiktas asmuo. Tarybos nariai paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma išsirenka Tarybos pirmininką ir jo pavaduotoją.

3.

Tarybos nariu gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, ne mažesnę kaip 5 metų darbo patirtį ir (ar) 3 metų vadovaujamojo darbo patirtį. Tarybos nariui taikomi tokie pat kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis neatitinka šių reikalavimų, taip pat jeigu jis yra slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis ar yra buvęs komunistų partijos nariu.

4.

Tarybos nariu paskirtas asmuo, kuris yra politinės organizacijos narys, privalo per 10 darbo dienų nuo jo paskyrimo į šias pareigas dienos sustabdyti savo narystę šioje organizacijoje ir negali dalyvauti jos veikloje, kol eina Tarybos nario pareigas.

⋯

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.