LegalizeLietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS KILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ APSAUGOS ĮSTATYMO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS KILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ APSAUGOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2008 m. liepos 3 d. Nr. X-1682
Vilnius
(Žin., 1996, Nr. 14-352; 1997, Nr. 65-1550, Nr. 97-2442; 2000, Nr. 87-2655; 2001, Nr. 57-2028; 2002, Nr. 123-5559; 2003, Nr. 123-5572; 2004, Nr. 73-2513, Nr. 171-6294)
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS KILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ APSAUGOS ĮSTATYMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas nustato kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos administravimą, kilnojamųjų kultūros vertybių apskaitą, saugojimą, kultūros objektų savininkų ir valdytojų pasikeitimą, kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų išvežimą iš Lietuvos Respublikos ir įvežimą į Lietuvos Respubliką, neteisėtai išvežtų iš užsienio kilnojamųjų kultūros vertybių ir kitų kultūros objektų grąžinimą.
Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Antikvariniai daiktai – visi prieš 50 metų ir anksčiau sukurti kilnojamieji žmogaus veiklos medžiaginiai kūriniai ir kiti kilnojamieji daiktai ar jų dalys, nesvarbu, kokia jų kultūrinė vertė.
Kilnojamosios kultūros vertybės – pagal paskirtį ir prigimtį kilnojamieji žmogaus veiklos medžiaginiai kūriniai ir kiti kilnojamieji daiktai, turintys kultūrinę vertę ir įtraukti į valstybinę kilnojamųjų kultūros vertybių apskaitą.
Kilnojamosios kultūros vertybės apsaugos reglamentas – dokumentas, nustatantis saugojimo, priežiūros ir naudojimo reikalavimus konkrečiai kilnojamajai kultūros vertybei.
Kilnojamosios kultūros vertybės pasas – dokumentas, kuriame įrašomi pagrindiniai duomenys apie kilnojamąją kultūros vertybę, kultūros ministro įsakymo įrašyti vertybę į Kultūros vertybių registrą išrašas, fotonuotraukos ar (ir) kita vizualinė medžiaga, informacija apie atliktus restauravimo ir konservavimo darbus, buvimo vietos ir savininkų pasikeitimus.
Kilnojamųjų kultūros vertybių apsauga – visuma techninių ir organizacinių priemonių, kuriomis siekiama kilnojamąsias kultūros vertybes išsaugoti dabartinei ir ateities kartoms.
Konservavimas – tyrimais pagrįsti veiksmai, kurių tikslas – sustabdyti naikinantį ar žalingą poveikį kilnojamajai kultūros vertybei ir sutvirtinti autentiškumo požymius, apsaugoti kilnojamąją kultūros vertybę nuo savaiminio gedimo.
Kultūrinė vertė – kilnojamojo daikto ar jo dalies savybė, vertinga etniniu, archeologiniu, istoriniu, meniniu, moksliniu, techniniu, religiniu, estetiniu, memorialiniu ar kitu požiūriu.
Kultūros objektas – antikvarinis daiktas, kilnojamoji kultūros vertybė ar kitas kilnojamasis daiktas, turintis kultūrinę vertę.
Kultūros paminklas – kilnojamoji kultūros vertybė, įrašyta į Kultūros vertybių registrą, turinti ypatingą kultūrinę vertę, šio įstatymo nustatyta tvarka paskelbta kultūros paminklu.
Neteisėtai iš Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teritorijos išvežtos kilnojamosios kultūros vertybės ar kiti kultūros objektai – kilnojamosios kultūros vertybės ar kiti kultūros objektai, išvežti pažeidžiant Lietuvos Respublikos arba užsienio valstybės kilnojamųjų kultūros vertybių ar kitų kultūros objektų apsaugą reglamentuojančius teisės aktus arba pasibaigus kilnojamųjų kultūros vertybių ar kitų kultūros objektų teisėto laikino išvežimo laikotarpiui, negrąžinti į Lietuvos Respubliką arba užsienio valstybę arba išvežti pažeidus kitus teisės aktų nustatytus reikalavimus.
Restauravimas – tyrimais pagrįsti veiksmai, kurių tikslas – atskleisti kultūrinę vertę pašalinant pažeidimus, gedimus, užkonservuojant ir atkuriant trūkstamas dalis.
Valstybinė kilnojamųjų kultūros vertybių apskaita – kilnojamojo daikto, turinčio kultūrinę vertę, įrašymas į Kultūros vertybių registrą, į muziejų, bibliotekų, kurių steigėjai yra valstybės ar savivaldybės institucijos ir kiti viešieji juridiniai asmenys (toliau – muziejai, bibliotekos), ir Nacionalinio dokumentų fondo apskaitos dokumentus, kultūros vertybių duomenų tvarkymas ir saugojimas.
Kitos šio įstatymo sąvokos atitinka Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme ir kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas.
3 straipsnis. Kultūros objektai
Kultūros objektai:
1) archeologiniai radiniai;
2) etninės kultūros medžiaginiai pavyzdžiai;
3) kilnojamieji daiktai, susiję su svarbiausiais istoriniais įvykiais, visuomenės, kultūros, karo, sporto, religijų istorija, įžymių žmonių gyvenimu;
4) šaunamieji ir nešaunamieji ginklai;
5) vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūriniai;
6) muzikos instrumentai;
7) inkunabulai ir rankraščiai, žemėlapiai ir natos, knygos ir kiti leidiniai;
8) kilnojamieji daiktai, turintys numizmatinę, sfragistinę, heraldinę ar filatelinę vertę, faleristika, ordinai ir medaliai;
9) mokslo, technikos ar technologijos istoriją apibūdinantys kilnojamieji daiktai;
10) kolekcijos, rinkiniai, komplektai ar kitokie dariniai kaip visuma, nesvarbu, kokia atskirų dalių vertė ir rūšis; kolekcijos, reikšmingos paleontologiniu, zoologiniu, botaniniu ar anatominiu požiūriu;
11) meninių, istorinių ar religinių objektų dalys;
12) fotografijos ir kino juostos, jų negatyvai;
13) dokumentai, sukurti ant bet kokio pagrindo;
14) antikvariniai daiktai.
ANTRASIS SKIRSNIS
KILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ APSAUGOS ADMINISTRAVIMAS
4 straipsnis. Subjektai, vykdantys kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą, ir jų funkcijos
Valstybinės kultūros paveldo komisijos kompetenciją kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos srityje nustato Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymas.
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija (toliau – Kultūros ministerija):
1) dalyvauja formuojant ir įgyvendinant kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos politiką, atsižvelgdama į Valstybinės kultūros paveldo komisijos teikiamus siūlymus;
2) rengia įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą, projektus;
3) nustato siūlomų įrašyti į Kultūros vertybių registrą kilnojamųjų daiktų vertinimo kriterijus, tvirtina kilnojamosios kultūros vertybės apsaugos reglamento ir kilnojamosios kultūros vertybės paso formą, taip pat šių dokumentų pildymo ir išdavimo taisykles;
4) Kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių atestavimo komisijos teikimu restauratoriams suteikia kvalifikacines kategorijas;
5) tvirtina Restauravimo tarybos nuostatus ir jos sudėtį, Kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių atestavimo komisijos nuostatus ir jos sudėtį, Kilnojamųjų kultūros vertybių išvežimo tarybos nuostatus ir jos sudėtį, Kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo komisijos nuostatus ir jos sudėtį;
6) nustato kilnojamųjų kultūros vertybių (išskyrus Nacionalinio dokumentų fondo dokumentus) apskaitos, saugojimo, konservavimo, restauravimo tvarką;
7) dalyvauja formuojant neteisėtai iš Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių išvežtų kilnojamųjų kultūros vertybių paieškos politiką, nustato paieškos darbų kryptis ir prioritetus;
8) koordinuoja Lietuvai reikšmingų kultūros objektų užsienyje paiešką, grąžinimą ir pristatymą visuomenei;
9) skiria lėšų neleistoms išvežti iš Lietuvos Respublikos kilnojamosioms kultūros vertybėms ir antikvariniams daiktams išpirkti;
10) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – Kultūros paveldo departamentas):
1) įgyvendina valstybinę kilnojamųjų kultūros vertybių, įrašytų į Kultūros vertybių registrą, apsaugos politiką;
2) rengia teisės aktų, reglamentuojančių į Kultūros vertybių registrą įrašytų kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą, projektus;
3) vykdo Kultūros vertybių registro tvarkymo įstaigos funkcijas;
4) rengia, tvirtina, pildo ir išduoda į Kultūros vertybių registrą įrašytų kilnojamųjų kultūros vertybių pasus, kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reglamentus;
5) tikrina, kaip laikomasi į Kultūros vertybių registrą įrašytų kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reglamento;
6) kreipiasi į teismą apginti viešąjį interesą dėl įrašytų į Kultūros vertybių registrą kilnojamųjų kultūros vertybių paėmimo visuomenės poreikiams, valstybės lėšų, skirtų į Kultūros vertybių registrą įrašytoms kilnojamosioms kultūros vertybėms tirti, restauruoti ir konservuoti, išieškojimo, taip pat dėl atlyginimo žalos, padarytos dėl netinkamo į Kultūros vertybių registrą įrašytų kilnojamųjų kultūros vertybių restauravimo ir konservavimo, netinkamo saugojimo ir naudojimo;
7) finansuoja kultūrinę vertę turinčių kilnojamųjų daiktų įrašymą į Kultūros vertybių registrą, į Kultūros vertybių registrą įrašytų kilnojamųjų kultūros vertybių, taip pat vertybės, kuri yra viena iš nekilnojamojo kultūros paveldo statinio vertingųjų savybių, tyrimus, konservavimą, restauravimą, apsaugos priemonių įrengimą ir pažinimo sklaidą iš Kultūros paveldo departamentui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Šių darbų ar jų dalių įgyvendinimą Kultūros paveldo departamentas gali pavesti pavaldžioms įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms;
8) išduoda leidimus išvežti iš Lietuvos Respublikos kilnojamąsias kultūros vertybes ir antikvarinius daiktus;
9) išduoda licencijas prekiauti antikvariniais daiktais;
10) kontroliuoja, kaip laikomasi prekybos antikvariniais daiktais taisyklių;
11) kontroliuoja, kaip saugomos į Kultūros vertybių registrą įrašytos kilnojamosios kultūros vertybės;
12) kontroliuoja, kaip laikomasi į Kultūros vertybių registrą įrašytų kilnojamųjų kultūros vertybių restauravimo ir konservavimo tvarkos;
13) dalyvauja kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų pardavimo viešuose aukcionuose vertinimo komisijų darbe;
14) organizuoja Lietuvos Respublikoje dingusių ar pavogtų kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų įkainojimą, antikvarinių daiktų kultūrinės vertės nustatymą, pavogtų ar neteisėtai iš Lietuvos Respublikos bei užsienio valstybių išvežtų kilnojamųjų kultūros vertybių įkainojimą;
15) organizuoja paveldimų antikvarinių meno kūrinių, meno kūrinių, kilnojamųjų kultūros vertybių įkainojimą, kartu su Lietuvos prabavimo rūmais organizuoja paveldėtų antikvarinių tauriųjų metalų gaminių ir antikvarinių brangakmenių įkainojimą, išduoda asmenims Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatytos formos pažymą apie paveldėto turto vertę;
16) organizuoja ir finansuoja Lietuvai reikšmingų kultūros objektų, esančių užsienyje, paiešką ir grąžinimą, istorinės apžvalgos rengimą, kaupia ir sistemina informaciją apie juos, organizuoja ir finansuoja leidinių apie Lietuvai reikšmingus kultūros objektus užsienyje leidimą;
17) Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytais atvejais surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus, pagal kompetenciją nagrinėja administracinių teisės pažeidimų bylas;
18) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Lietuvos archyvų departamentas) kompetenciją kilnojamųjų kultūros vertybių – dokumentų apsaugos srityje nustato Dokumentų ir archyvų įstatymas.
Apskrities viršininko kompetenciją kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos srityje nustato Apskrities valdymo įstatymas.
Savivaldybės kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos srityje:
1) atsako už savivaldybei nuosavybės teise priklausančių kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą;
2) rengia, finansuoja ir įgyvendina savivaldybei nuosavybės teise priklausančių kilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo, konservavimo, restauravimo ir apsaugos priemonių įrengimo programas;
3) pagal kompetenciją atlieka kituose įstatymuose ir teisės aktuose nustatytas funkcijas.
TREČIASIS SKIRSNIS
KILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ APSKAITA
5 straipsnis. Valstybinė kilnojamųjų kultūros vertybių apskaita
Šio įstatymo 3 straipsnyje išvardyti kilnojamieji daiktai teisės aktų nustatyta tvarka gali būti įtraukiami į valstybinę kilnojamųjų kultūros vertybių apskaitą, kurią sudaro:
1) muziejų ir bibliotekų kilnojamųjų kultūros vertybių apskaitos dokumentai;
2) Nacionalinio dokumentų fondo apskaitos dokumentai;
3) Kultūros vertybių registras.
Kilnojamųjų kultūros vertybių, saugomų muziejuose ir bibliotekose, apskaitos tvarką nustato kultūros ministras.
Dokumentų, kurie yra kilnojamosios kultūros vertybės ir priklauso Nacionaliniam dokumentų fondui, apskaitą ir saugojimą reglamentuoja Dokumentų ir archyvų įstatymas ir kiti teisės aktai.
Kultūros vertybių registras tvarkomas Valstybės registrų įstatymo, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, šio įstatymo, Kultūros vertybių registro nuostatų, kuriuos tvirtina Vyriausybė, ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujančioji Kultūros vertybių registro tvarkymo įstaiga yra Kultūros ministerija, o tvarkymo įstaiga – Kultūros paveldo departamentas.
Jeigu kilnojamoji kultūros vertybė negrąžinamai išvežama iš Lietuvos Respublikos pagal tarptautines sutartis šio įstatymo 14 straipsnyje nustatytais atvejais, iš valstybinės apskaitos ji neišbraukiama, tačiau jai nebetaikomi šio įstatymo apsaugos reikalavimai, o duomenys apie ją saugomi duomenų bazės archyve neterminuotai.
6 straipsnis. Kilnojamųjų daiktų, turinčių kultūrinę vertę, įrašymas į Kultūros vertybių registrą ir kilnojamųjų kultūros vertybių išbraukimas iš jo
Kultūros ministras, remdamasis Kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo komisijos išvada, pritarus Valstybinei kultūros paveldo komisijai, priima sprendimą įrašyti į Kultūros vertybių registrą arba išbraukti iš Kultūros vertybių registro šio įstatymo 3 straipsnyje išvardytus kilnojamuosius daiktus, atitinkančius Kultūros ministerijos nustatytus į Kultūros vertybių registrą įrašomų kilnojamųjų daiktų vertinimo kriterijus.
Išimties atvejais, kai gresia šio įstatymo 3 straipsnyje nurodyto kilnojamojo daikto sunaikinimas ar kitoks jo praradimas, kultūros ministras turi teisę šį daiktą įrašyti į Kultūros vertybių registrą nesilaikydamas šio straipsnio 1 dalies nustatytos tvarkos.
Kilnojamąjį daiktą įrašyti į Kultūros vertybių registrą gali siūlyti savininkas, Valstybinė kultūros paveldo komisija, Kultūros ministerija, Kultūros paveldo departamentas, Lietuvos archyvų departamentas, apskrities viršininkas, savivaldybė. Jeigu kilnojamasis daiktas neįrašomas į Kultūros vertybių registrą, kultūros ministras siūlymą pateikusiam asmeniui ar institucijai turi duoti motyvuotą atsakymą.
Įrašytos į Kultūros vertybių registrą kilnojamosios kultūros vertybės savininkui išduodamas kilnojamosios kultūros vertybės apsaugos reglamentas ir kilnojamosios kultūros vertybės pasas.
Kilnojamasis daiktas, nepriklausantis valstybei, gali būti įrašomas į Kultūros vertybių registrą tik savininkui sutikus, išskyrus atvejus, kai išduodamas leidimas jį laikinai išvežti iš Lietuvos Respublikos arba jeigu gresia jo sunaikinimas ar kultūrinės vertės sumažinimas.
Į Kultūros vertybių registrą įrašytos kilnojamosios kultūros vertybės gali būti išbrauktos iš Kultūros vertybių registro, jeigu jas įsigyja muziejai, bibliotekos, valstybinės archyvų sistemos įstaigos. Kilnojamoji kultūros vertybė iš valstybinės apskaitos neišbraukiama, tačiau jai netaikomi šio įstatymo apsaugos reikalavimai, jeigu Kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo komisija nustato, kad kilnojamoji kultūros vertybė:
1) sunyko ar buvo sunaikinta;
2) neturi arba neteko kultūrinės vertės.
Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši, išskyrus asmens duomenis. Kilnojamosios kultūros vertybės savininkas gali uždrausti skelbti esančios Kultūros vertybių registre kilnojamosios kultūros vertybės adresą.
7 straipsnis. Juridinių asmenų kilnojamųjų daiktų, turinčių kultūrinę vertę, sąrašai
Juridinių asmenų, išskyrus muziejus, bibliotekas ir valstybinės archyvų sistemos įstaigas, kilnojamieji daiktai, turintys kultūrinę vertę (vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūriniai, muzikos instrumentai ir kt.), įtraukiami į tų juridinių asmenų apskaitą atskirai. Šio turto įtraukimo į apskaitą tvarką nustato Kultūros ministerija, suderinusi su Finansų ministerija.
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.