LegalizeLietuvos Respublikos paslaugų įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS PASLAUGŲ ĮSTATYMAS
Suvestinė redakcija nuo 2017-07-01
Įstatymas paskelbtas: Žin. 2009, Nr. 153-6901, i. k. 1091010ISTA00XI-570
LIETUVOS RESPUBLIKOS
PASLAUGŲ
ĮSTATYMAS
2009 m. gruodžio 15 d. Nr. XI-570
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis, taikymo sritis ir principai
Šis įstatymas nustato įsisteigimo laisvės, laisvės teikti paslaugas ir ūkinės paslaugų teikimo veiklos laisvės įgyvendinimo sąlygas, kartu sudaro prielaidas užtikrinti aukštą paslaugų kokybę. Šis įstatymas taip pat nustato šių laisvių įgyvendinimo principus, administracinio supaprastinimo priemones Lietuvos Respublikoje ir Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų administracinio bendradarbiavimo su valstybių narių kompetentingomis institucijomis ir Europos Komisija sistemą siekiant užtikrinti tinkamą įsisteigimo laisvės, laisvės teikti paslaugas ir ūkinės paslaugų teikimo veiklos laisvės įgyvendinimą.
Taikant šį įstatymą, turi būti vadovaujamasi nediskriminavimo, būtinumo ir proporcingumo principais, taip pat Europos Sąjungos teisės normomis ir Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais, įskaitant prejudicinius sprendimus Europos Sąjungos teisės aiškinimo ir galiojimo klausimais.
Šis įstatymas netaikomas:
1) sveikatos priežiūros ir farmacinėms paslaugoms, kurias pacientams teikia sveikatos priežiūros įstaigos ar specialistai, siekdami įvertinti, padėti išsaugoti ar pagerinti pacientų sveikatos būklę tais atvejais, kai šias paslaugas gali teikti tik reglamentuojamos sveikatos priežiūros profesijos specialistai;
2) finansinėms paslaugoms, tokioms kaip kredito įstaigų, kreditavimo, draudimo ir perdraudimo, profesinių ar asmeninių pensijų, vertybinių popierių, investicijų, fondų, mokėjimo ir investavimo konsultacijų paslaugos, įskaitant šio įstatymo 1 priede išvardytas paslaugas;
3) elektroninių ryšių paslaugoms ir tinklams bei su jais susijusioms priemonėms ir paslaugoms, kuriems taikomas Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas, tiek, kiek juo įgyvendinama 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 323) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. vasario 16 d. Tarybos priimta bendrąja pozicija (EB) Nr. 15/2009 (OL 2009 C 103E, p. 1); 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 337) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. vasario 16 d. Tarybos priimta bendrąja pozicija (EB) Nr. 15/2009 (OL 2009 C 103E, p. 1); Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 349) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. vasario 16 d. Tarybos priimta bendrąja pozicija (EB) Nr. 15/2009 (OL 2009 C 103E, p. 1); 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 367), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. vasario 16 d. Tarybos priimta bendrąja pozicija (EB) Nr. 16/2009 (OL 2009 C 103E, p. 40) ir 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 514) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. vasario 16 d. Tarybos priimta bendrąja pozicija (EB) Nr. 16/2009 (OL 2009 C 103E, p. 40);
4) transporto paslaugoms, kurioms taikoma Europos bendrijos steigimo sutarties V antraštinė dalis, įskaitant uosto paslaugas;
5) laikinojo įdarbinimo agentūrų teikiamoms paslaugoms;
6) audiovizualinio sektoriaus paslaugoms, įskaitant kinematografijos paslaugas, neatsižvelgiant į tai, koks jų kūrimo (gamybos), platinimo ir siuntimo būdas, ir radijo transliacijoms;
7) azartinių lošimų veiklai, susijusiai su piniginę vertę turinčiais statymais tikimybių principu pagrįstų žaidimų metu, įskaitant loterijas, lošimą kazino ir lažybas;
8) veiklai, susijusiai su viešosios valdžios funkcijų įgyvendinimu, kaip tai apibrėžta Europos bendrijos steigimo sutarties 45 straipsnyje;
9) valstybės, valstybės įgaliotų subjektų arba labdaros organizacijų teikiamoms socialinėms paslaugoms, susijusioms su socialinio būsto suteikimu, vaikų priežiūra ir parama remtinoms šeimoms ir asmenims, kuriems šios paramos reikia nuolat ar laikinai;
10) privačioms saugos paslaugoms;
11) notarų ir antstolių teikiamoms paslaugoms.
Šis įstatymas netaikomas mokesčių ir jų administravimo srityje.
Jeigu yra šio įstatymo ir kitų teisės aktų prieštaravimų, taikomos šio įstatymo nuostatos, išskyrus atvejus, kai šiuo įstatymu pirmenybė suteikiama kitų įstatymų nuostatoms.
Šiuo įstatymu įgyvendinamas Europos Sąjungos teisės aktas, nurodytas šio įstatymo 4 priede.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Gavėjas – gaunantis arba pageidaujantis gauti paslaugą Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, arba Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, taip pat jų padaliniai.
Įsteigimas – teikėjo faktinis vertimasis ūkine komercine veikla Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje neribotą laiką naudojantis infrastruktūra (pastatu, įranga ar panašiai), kurioje teikiamos paslaugos, kaip nurodyta Europos bendrijos steigimo sutarties 43 straipsnyje.
Įsteigimo valstybė narė – valstybė narė, kurios teritorijoje yra įsteigtas teikėjas.
Kontaktinis centras – Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas viešasis juridinis asmuo, kuris, bendradarbiaudamas su Lietuvos Respublikos kompetentingomis institucijomis, teikia šiame įstatyme nustatytą informaciją teikėjams ir gavėjams ir užtikrina galimybę atlikti visas su teisės teikti paslaugas įgijimu ir paslaugų teikimo veiklos vykdymu susijusias procedūras ir formalumus elektroninėmis priemonėmis, taip pat atlieka kitas šiuo įstatymu jam pavestas funkcijas.
Kontaktinis punktas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota Lietuvos Respublikos valstybės institucija, koordinuojanti per Vidaus rinkos informacinę sistemą vykstantį Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų administracinį bendradarbiavimą su valstybių narių kompetentingomis institucijomis ir Europos Komisija, taip pat atliekanti kitas šiuo įstatymu jai pavestas funkcijas.
Leidimas – licencija, liudijimas, pažymėjimas, sertifikatas, atestatas, diplomas, pažyma, teikimas, įgaliojimas, sprendimas ar kitas panašaus pobūdžio dokumentas, reikalingas pradedant ir vykdant paslaugų teikimo veiklą, įpareigojimas įsiregistruoti valstybės registre ar žinybiniame registre (toliau – registras) arba pateikti informaciją prieš pradedant teisėtai vykdyti paslaugų teikimo veiklą, taip pat kitoks leidimo vykdyti paslaugų teikimo veiklą suteikimas teikėjui ar leidimo gauti paslaugą suteikimas gavėjui.
Leidimų išdavimo tvarka – bet kokia procedūra, kuria faktiškai įgyvendinamas reikalavimas, kad teikėjas arba gavėjas imtųsi priemonių gauti formalų arba šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nurodytą Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos leidimą dėl teisės teikti paslaugas įgijimo ar paslaugų teikimo veiklos vykdymo.
Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija – viešojo administravimo subjektas, kuris teisės aktų nustatyta tvarka yra įgaliotas atlikti teikėjų veiklos administracinį reglamentavimą, atlikti jų veiklos priežiūrą ar teikti administracines paslaugas, taip pat teismai, profesinės organizacijos ir asociacijos, kurių sprendimai daro poveikį teikėjų veiklai.
Lietuvos Respublikos teikėjas – siūlantis arba teikiantis paslaugą valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, turintys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo ar jo padalinys, taip pat valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys ar dukterinė bendrovė, įsteigti Lietuvos Respublikoje.
Paslauga – bet kokia savarankiška, paprastai už užmokestį atliekama ūkinė komercinė veikla, kurios nereglamentuoja nuostatos dėl prekių, kapitalo ar asmenų judėjimo laisvės, kaip nurodyta Europos bendrijos steigimo sutarties 50 straipsnyje.
Reglamentuojama profesija – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 3 straipsnio 16 dalyje.
Reikalavimas – bet koks įpareigojimas, draudimas, sąlyga ar apribojimas, kurie turi įtakos teisės teikti paslaugas įgijimui arba paslaugų teikimo veiklos vykdymui ir kurie nustatyti įstatymuose ir įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose arba pagal teismų praktiką, profesinių organizacijų taisykles. Reikalavimai, kurie konkrečiai nereglamentuoja arba neturi konkretaus poveikio teisės teikti paslaugas įgijimui arba paslaugų teikimo veiklos vykdymui, tačiau kurių privalo laikytis teikėjai, vykdydami savo ekonominę veiklą, taip, kaip laikosi asmenys veikdami savo vardu (kelių eismo taisyklės, žemės naudojimo taisyklės, miesto ir kaimo planavimas, statybos standartai ir už tokių taisyklių nesilaikymą taikomos administracinės nuobaudos ir panašiai), ir socialinių partnerių kolektyviniuose susitarimuose nustatytos taisyklės nelaikomi reikalavimais.
Svarbūs visuomenės interesai – Europos Sąjungos teisės numatytos priežastys, kuriomis galima pagrįsti reikalavimų nustatymą, įskaitant viešąją tvarką, visuomenės saugumą, visuomenės saugą, visuomenės sveikatą, socialinės apsaugos sistemos finansinės pusiausvyros išsaugojimą, vartotojų, gavėjų ir darbuotojų apsaugą, prekybos sandorių sąžiningumą, kovą su nusikalstamumu, aplinkos ir miesto aplinkos apsaugą, gyvūnų sveikatą, intelektinę nuosavybę, nacionalinio istorinio ir meninio paveldo išsaugojimą, socialinės politikos ir kultūros politikos tikslus.
Teikėjas – Lietuvos Respublikos teikėjas ar valstybės narės teikėjas.
Valstybė narė – bet kuri Europos Sąjungos valstybė narė ar kita Europos ekonominės erdvės valstybė.
Valstybė narė, kurioje teikiama paslauga, – valstybė narė, kurioje laikinai paslaugą teikia Lietuvos Respublikos teikėjas.
Valstybės narės kompetentinga institucija – bet kokia valstybės narės įstaiga ar valstybės institucija, atliekanti paslaugų teikimo veiklos priežiūros arba reglamentavimo funkcijas, pavyzdžiui, administravimo institucijos, teismai, profesinės organizacijos ir asociacijos, kurios, įgyvendindamos savo teisinį savarankiškumą, reglamentuoja teisės teikti paslaugas įgijimą ar paslaugų teikimo veiklos vykdymą, išskyrus Lietuvos Respublikos kompetentingą instituciją.
Valstybės narės teikėjas – siūlantis arba teikiantis paslaugą valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, arba valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo, arba kita organizacija ar jų padaliniai.
Vidaus rinkos informacinė sistema (toliau – VRI sistema) – Europos Komisijos sukurta Europos Sąjungos vidaus rinkos informacinė sistema, skirta keistis informacija tarp valstybių narių kompetentingų institucijų (įskaitant Lietuvos Respublikos kompetentingas institucijas), siekiant užtikrinti veiksmingą administracinį bendradarbiavimą įgyvendinant šio įstatymo 4 priede nurodytą Europos Sąjungos teisės aktą.
ANTRASIS SKIRSNIS
ĮSISTEIGIMO LAISVĖS ĮGYVENDINIMAS
3 straipsnis. Reikalavimai, kuriuos draudžiama nustatyti įsisteigimo laisvę reglamentuojančiuose teisės aktuose
Siekiant užtikrinti įsisteigimo laisvę, Lietuvos Respublikos teisės aktuose negali būti nustatyta šių reikalavimų teisės teikti paslaugas įgijimui arba paslaugų teikimo veiklos vykdymui:
1) tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuojančių teikėją dėl pilietybės, gyvenamosios vietos ar valstybės narės, kurioje teikėjas yra įsteigtas, įskaitant pilietybės reikalavimus teikėjui, jo darbuotojams, dalyviams arba teikėjo valdymo ar priežiūros organų nariams ir reikalavimą, kad teikėjas, jo darbuotojai, dalyviai arba teikėjo valdymo ar priežiūros organų nariai nuolat gyventų Lietuvos Respublikos teritorijoje;
2) draudžiančių teikėjui būti įsteigtam daugiau negu vienoje valstybėje narėje arba būti įtrauktam į daugiau negu vienos valstybės narės registrus, arba būti daugiau negu vienos valstybės narės profesinių organizacijų ar asociacijų nariu;
3) ribojančių teikėjo laisvę rinktis, ar steigti juridinį asmenį, filialą, atstovybę ar dukterinę bendrovę Lietuvos Respublikoje;
4) kuriais remiantis valstybės narės teikėjams būtų suteikta teisė vykdyti paslaugų teikimo veiklą Lietuvos Respublikoje abipusiškumo sąlygomis, kai kitos valstybės narės paslaugų teikėjams taikomos tokios pačios sąlygos, kokias pastaroji valstybė narė taiko Lietuvos Respublikos teikėjams;
5) susijusių su ekonominio poreikio vertinimu kiekvienu atskiru atveju, siekiant nustatyti, ar yra ekonominis veiklos poreikis ar rinkos paklausa, koks galimas ar faktinis veiklos poveikis ekonomikai, ar veikla tinkama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos nustatytus ekonomikos plėtros tikslus. Šis draudimas netaikomas, kai tai pateisinama svarbiais visuomenės interesais;
6) suteikiančių galimybę konkuruojantiems teikėjams tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvauti Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms priimant sprendimus dėl leidimų išdavimo, įskaitant jų dalyvavimą konsultacinėje veikloje, išskyrus profesines sąjungas ir asociacijas arba kitas organizacijas, veikiančias kaip Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija išduodant leidimus arba priimant kitus Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų sprendimus. Šis draudimas netaikomas organizacijų konsultacijoms, nesusijusioms su prašymais dėl konkrečių leidimų išdavimo, ir konsultacijoms su visuomene;
7) reikalaujančių pateikti finansinę garantiją arba sudaryti draudimo sutartį su Lietuvos Respublikos teikėju. Šis draudimas neapima reikalavimo pateikti finansinę garantiją ar sudaryti draudimo sutartį;
8) įpareigojančių teikėją tam tikrą laiką būti iš anksto įregistruotam Lietuvos Respublikos registre arba tam tikrą laiką būti vykdžiusiam veiklą Lietuvos Respublikoje.
4 straipsnis. Įsisteigimo laisvei taikomi reikalavimai
Siekiant užtikrinti įsisteigimo laisvę, Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyti reikalavimai teisės teikti paslaugas įgijimui arba paslaugų teikimo veiklos vykdymui turi atitikti šiuos principus:
1) nediskriminavimo; t. y. reikalavimai negali tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuoti teikėją dėl pilietybės, gyvenamosios vietos ar valstybės narės, kurioje teikėjas yra įsteigtas;
2) būtinumo; t. y. reikalavimai privalo būti pateisinami svarbiais visuomenės interesais;
3) proporcingumo; t. y. reikalavimai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti ir neriboti teisės teikti paslaugas ar paslaugų teikimo veiklos vykdymo daugiau, negu to reikia atitinkamam tikslui pasiekti.
Siekiant užtikrinti įsisteigimo laisvę, Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatant reikalavimus teisės teikti paslaugas įgijimui arba paslaugų teikimo veiklos vykdymui, turi būti užtikrinama, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatytus principus atitiktų šie reikalavimai:
1) kiekybiniai ar teritoriniai apribojimai, pirmiausia apribojimai, susiję su gyventojų skaičiumi arba su minimaliu geografiniu atstumu tarp teikėjų;
2) įpareigojimas teikėjui būti tam tikros teisinės formos;
3) reikalavimai teikėjui dėl minimalaus kapitalo, dalyvių kvalifikacijos ar kitokie reikalavimai, turintys įtakos teisei būti teikėjo dalyviu;
4) apribojimas, dėl kurio tam tikras paslaugas gali teikti tik tam tikri teikėjai (išskyrus Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme nustatytus atvejus arba kai tai nustatyta Europos Sąjungos teisės aktuose);
5) draudimas teikėjui būti daugiau negu vieno juridinio asmens, turinčio buveinę Lietuvos Respublikos teritorijoje, dalyviu;
6) reikalavimai teikėjui dėl minimalaus darbuotojų skaičiaus;
7) reikalavimai teikėjui dėl teikiamų paslaugų minimalių ir (arba) maksimalių įkainių;
8) įpareigojimas teikėjui teikiant paslaugą teikti ir kitas paslaugas.
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.