LegalizeLietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymas
Suvestinė redakcija nuo 2022-12-01
Įstatymas paskelbtas: Žin. 2004, Nr. 61-2183, i. k. 1041010ISTA0IX-2127
Nauja redakcija nuo 2011-06-30:
Nr. XI-1429, 2011-06-07, Žin. 2011, Nr. 74-3540 (2011-06-18), i. k. 1111010ISTA0XI-1429
LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSINIO UŽTIKRINIMO SUSITARIMŲ ĮSTATYMAS
2004 m. balandžio 15 d. Nr. IX-2127
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir tikslas
Šis įstatymas reglamentuoja finansinio užtikrinimo ir užskaitos susitarimus ir jų vykdymo ypatumus.
Šio įstatymo tikslas – užtikrinti saugų, patikimą ir efektyvų finansinio užtikrinimo ir užskaitos susitarimų vykdymą.
Šis įstatymas skirtas šio įstatymo priede nurodyto Europos Sąjungos teisės akto taikymui užtikrinti.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Atpirkimo sandoris – sandoris, kuriuo viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja parduoti finansines priemones ar pinigus kitai šaliai (pirkėjui), o ši sumoka pirkimo kainą, ir kuriuo pardavėjas įsipareigoja nustatytu laiku ateityje atpirkti iš pirkėjo tas pačias ar lygiavertes finansines priemones ar tokią pat pinigų sumą už sutartą kainą.
Atsiskaitymų tarpininkas – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatyme, taip pat kitos valstybės narės subjektas, atitinkantis tos valstybės narės teisės aktuose nustatytą atsiskaitymų tarpininko apibrėžimą.
Baigiamosios užskaitos sąlyga – finansinio užtikrinimo ar užskaitos susitarimo sąlyga arba teisės akto nuostata, pagal kurią įvykus finansinio įsipareigojimo priverstinio vykdymo įvykiui taikoma baigiamoji užskaita.
Baigiamoji užskaita – procedūra, kurią atliekant:
1) šalių įsipareigojimai laikomi vykdytinais nedelsiant ir išreiškiami įsipareigojimu sumokėti sumą, atitinkančią esamą finansinių įsipareigojimų vertę, arba finansiniai įsipareigojimai yra panaikinami ir pakeičiami įsipareigojimu sumokėti atitinkamą sumą ir (arba)
2) įvertinama, kiek šalys turi sumokėti viena kitai pagal savo finansinius įsipareigojimus, ir nustatoma, kuri šalis, skolinga didesnę sumą, turi sumokėti skirtumą kitai šaliai.
Draudimo įmonė – įmonė, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo nustatyta tvarka gavusi draudimo ir (arba) perdraudimo veiklos licenciją, arba įmonė, pagal kitos valstybės narės teisės aktus turinti teisę vykdyti draudimo ir (arba) perdraudimo veiklą. Šiame įstatyme vartojama sąvoka „draudimo įmonė“ apima ir Lietuvos Respublikoje įsteigtą užsienio valstybės draudimo ir (arba) perdraudimo įmonės filialą.
Finansinės priemonės – akcijos, kiti joms prilyginami vertybiniai popieriai, skolos vertybiniai popieriai, kuriais galima prekiauti vertybinių popierių rinkose, ir kiti apyvartoje esantys vertybiniai popieriai, kurie suteikia teisę gauti pinigų (išskyrus mokėjimo priemones) arba įsigyti tokių akcijų ar kitų vertybinių popierių jų pasirašymo, pirkimo ar keitimo būdu, įskaitant kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus, pinigų rinkos priemones ir reikalavimo teises į bet kurią iš minėtų priemonių, taip pat išvestinės finansinės priemonės.
Finansinio įsipareigojimo priverstinio vykdymo įvykis – finansinio įsipareigojimo nevykdymas ar kitas šalių sutartas įvykis, dėl kurio pagal finansinio užtikrinimo, užskaitos susitarimo ar teisės aktų nustatyta tvarka užstato gavėjas įgyja teisę vienašališkai realizuoti finansinį užstatą arba taikoma baigiamoji užskaita.
Finansinio užtikrinimo neperduodant užstato nuosavybės teisės susitarimas – susitarimas, kai užstato davėjas pateikia finansinį užstatą užstato gavėjui ar jo naudai užtikrindamas užtikrinamųjų finansinių įsipareigojimų užstato gavėjui įvykdymą, bet visa arba apribota nuosavybės teisė į finansinį užstatą lieka jo davėjui.
Finansinio užtikrinimo perduodant užstato nuosavybės teisę susitarimas – susitarimas, įskaitant atpirkimo sandorius, sudaromas, kai užstato davėjas, siekdamas užtikrinti užtikrinamųjų finansinių įsipareigojimų užstato gavėjui įvykdymą, pastarajam ne tik pateikia finansinį užstatą, bet ir perduoda nuosavybės teisę į jį arba visas jo valdymo ir naudojimo teises.
Finansinio užtikrinimo susitarimas – finansinio užtikrinimo neperduodant užstato nuosavybės teisės susitarimas arba finansinio užtikrinimo perduodant užstato nuosavybės teisę susitarimas, neatsižvelgiant į tai, ar jis yra sudarytas kaip atskiras susitarimas ar yra pagrindinės (dėl bendrųjų principų) sutarties, iš kurios atsiranda pagrindinis įsipareigojimas, dalis. Finansinio užtikrinimo susitarime turi būti nurodomi užtikrinamieji finansiniai įsipareigojimai.
Finansinis užstatas – pinigai, finansinės priemonės ar kredito reikalavimas, pagal finansinio užtikrinimo susitarimą užtikrinantys užtikrinamojo finansinio įsipareigojimo įvykdymą.
Finansinis užstatas nematerialiaisiais vertybiniais popieriais – pagal finansinio užtikrinimo susitarimą pateiktos finansinės priemonės, kuriomis užtikrinami užtikrinamieji finansiniai įsipareigojimai ir į kurias nuosavybės teisė patvirtinama įrašais nematerialiųjų vertybinių popierių sąskaitoje ar registre, kuriuos tvarko tarpininkas arba jo įgaliotas asmuo.
Finansų įstaiga – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme, taip pat kitos valstybės narės įmonė, atitinkanti tos valstybės narės teisės aktuose nustatytą finansų įstaigos apibrėžimą.
Finansų maklerio įmonė – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme, taip pat kitos valstybės narės įmonė, atitinkanti tos valstybės narės teisės aktuose nustatytą finansų maklerio įmonės apibrėžimą.
Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme, taip pat kitos valstybės narės įmonė, atitinkanti tos valstybės narės teisės aktuose nustatytą investicinės kintamojo kapitalo bendrovės apibrėžimą.
Investicinis fondas – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme, taip pat kitos valstybės narės subjektas, atitinkantis tos valstybės narės teisės aktuose nustatytą investicinio fondo apibrėžimą.
Juridinio asmens likvidavimo procedūra (toliau – likvidavimo procedūra) – juridinio asmens turto realizavimas ir gautų įplaukų paskirstymas kreditoriams, akcininkams ar kitiems dalyviams teismine arba neteismine tvarka, įskaitant atvejus, kai ši procedūra yra baigiama susitarimu arba taikant panašią priemonę, neatsižvelgiant į tai, ar ši procedūra yra vykdoma dėl juridinio asmens nemokumo ir ar ji yra savanoriška, ar privaloma.
Juridinio asmens reorganizavimo priemonės (toliau – reorganizavimo priemonės) – valstybės ar savivaldybių institucijų priemonės, kuriomis siekiama išlaikyti ar atkurti juridinio asmens finansinę būklę ir paveikti anksčiau buvusias trečiųjų asmenų teises, įskaitant mokėjimų ar priverstinio vykdymo priemonių sustabdymą, reikalavimo teisių apribojimą ir kitas priemones.
Kita valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė arba Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybė, išskyrus Lietuvos Respubliką.
Kredito įstaiga – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme, įskaitant Finansų įstaigų įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nurodytas įstaigas ir kredito unijas, taip pat kitos valstybės narės įmonė, atitinkanti tos valstybės narės teisės aktuose nustatytą kredito įstaigos apibrėžimą, įskaitant 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (su visais pakeitimais), 2 straipsnio 5 dalyje išvardytas įstaigas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-769, 2021-12-14, paskelbta TAR 2021-12-23, i. k. 2021-26898
Kredito reikalavimas – piniginis reikalavimas, atsirandantis iš susitarimo, pagal kurį kredito įstaiga suteikia kreditą kaip paskolą.
Kvalifikuota finansinė sutartis – šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų sudarytas susitarimas arba sandoris dėl finansinės priemonės arba užsienio valiutos, pagal kurį mokėjimo arba (ir) finansinių priemonių pateikimo įsipareigojimai turi būti įvykdyti tam tikru laiku arba per tam tikrą laiką ir (arba) jų įvykdymas priklauso nuo kokios nors sąlygos arba draudžiamojo įvykio, jeigu tokia sąlyga arba toks įvykis nurodyti.
Lygiavertis finansinis užstatas:
1) kai finansinis užstatas yra pinigai – tokios pat pinigų sumos sumokėjimas ta pačia valiuta;
2) kai finansinis užstatas yra finansinės priemonės – to paties emitento išleistos finansinės priemonės, kurios yra tos pačios emisijos arba klasės, tokios pat nominaliosios vertės, ta pačia valiuta ir taip pat apibūdinamos, arba kitas turtas, sudarytas iš finansinių priemonių, kai finansinio užtikrinimo susitarimas numato kito turto perdavimą dėl kokio nors įvykio, susijusio su finansinėmis priemonėmis, pateiktomis kaip finansinis užstatas, arba jas paveikiančio.
Nematerialiųjų vertybinių popierių sąskaita ar registras – sąskaita ar registras, kuriuose daromi įrašai apie nematerialiųjų vertybinių popierių pateikimą finansinio užstato gavėjui ir kuriuos gali tvarkyti užstato gavėjas.
Pagrindinė sutarties šalis – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatyme, taip pat kitos valstybės narės įmonė, atitinkanti tos valstybės narės teisės aktuose nustatytą pagrindinės sutarties šalies apibrėžimą.
Pateiktas finansinis užstatas – finansinis užstatas, kuris yra perduotas ar kitaip priskirtas valdyti ar kontroliuoti užstato gavėjui ar asmeniui, veikiančiam užstato gavėjo vardu, yra jų laikomas arba užregistruotas jų vardu.
Pensijų fondas – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme, taip pat kitos valstybės narės subjektas, atitinkantis tos valstybės narės teisės aktuose nustatytą pensijų fondo apibrėžimą.
Pinigai – lėšos sąskaitose bet kuria valiuta ar kitos grąžintinos lėšos, pavyzdžiui, pinigų rinkos depozitai, išskyrus grynuosius pinigus.
Tarpininkas – atsiskaitymų tarpininkas arba vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkas, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme, taip pat kitos valstybės narės vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkas, atitinkantis tos valstybės narės teisės aktuose nustatytą tarpininko apibrėžimą.
Tarpuskaitos namai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatyme, taip pat kitos valstybės narės įmonė, atitinkanti tos valstybės narės teisės aktuose nustatytą tarpuskaitos namų apibrėžimą.
Užskaitos susitarimas – šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų sudarytas susitarimas dėl baigiamosios užskaitos taikymo jų finansiniams reikalavimams ir (arba) įsipareigojimams, atsirandantiems iš vienos ar daugiau kvalifikuotų finansinių sutarčių, sudarytų pagal tokį susitarimą.
Užtikrinamasis finansinis įsipareigojimas – įsipareigojimas, kurio įvykdymą užtikrina finansinio užtikrinimo susitarimas ir kuris suteikia teisę reikalauti sumokėti pinigus ir (arba) pateikti finansines priemones, ir (arba) su tokiomis finansinėmis priemonėmis susietą turtą. Užtikrinamąjį finansinį įsipareigojimą taip pat gali sudaryti:
1) esamas, būsimas, sąlyginis arba numatomas įsipareigojimas (tarp jų įsipareigojimas, atsirandantis pagal pagrindinę (dėl bendrųjų principų) ar kitą panašią sutartį);
2) įsipareigojimas, kurį užstato gavėjui turi ne užstato davėjas, o kitas asmuo;
3) kartkartėmis atsirandantis tam tikro tipo ar rūšies įsipareigojimas.
Valdymo įmonė – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme ir Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme, taip pat kitos valstybės narės įmonė, atitinkanti tos valstybės narės teisės aktuose nustatytą valdymo įmonės apibrėžimą.
3 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis
Šis įstatymas taikomas finansinio užtikrinimo susitarimams, pagal kuriuos užstato davėjas ir užstato gavėjas yra šio straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai. Šių susitarimų objektas yra finansinis užstatas, atitinkantis šio įstatymo 5 straipsnio reikalavimus. Šis įstatymas užskaitos susitarimams ir kvalifikuotoms finansinėms sutartims taikomas neatsižvelgiant į tai, ar įsipareigojimams pagal tokius susitarimus ar sutartis užtikrinti tarp šalių yra sudarytas finansinio užtikrinimo susitarimas.
Užstato davėju ir užstato gavėju ar užskaitos susitarimo šalimis turi būti vienas iš šių subjektų:
1) valstybės valdžios institucija (išskyrus įmones, už kurias garantuoja valstybė, nebent šios įmonės yra šios dalies 2–6 punktuose nurodyti asmenys), įskaitant kitų valstybių narių valstybės valdžios institucijas, įpareigotas dalyvauti ar dalyvaujančias valdant valstybės skolą ar įgaliotas tvarkyti klientų sąskaitas;
2) Lietuvos bankas, valstybės narės centrinis bankas, Europos centrinis bankas, Tarptautinių atsiskaitymų bankas, Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Tarptautinė finansų korporacija, Amerikos plėtros bankas, Azijos plėtros bankas, Afrikos plėtros bankas, Europos Tarybos plėtros bankas, Šiaurės šalių investicijų bankas, Karibų jūros baseino plėtros bankas, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Europos investicijų fondas, Daugiašalė investicijų garantijų agentūra, Tarptautinė imunizacijos finansavimo institucija, Islamo plėtros bankas, Tarptautinis valiutos fondas, Europos investicijų bankas;
3) finansų įstaiga, kurios veikla yra prižiūrima, įskaitant kredito įstaigą, finansų maklerio įmonę, draudimo įmonę, investicinę kintamojo kapitalo bendrovę, valdymo įmonę, neatsižvelgiant į tai, ar ji sudaro susitarimą savo ar savo valdomo pensijų fondo arba investicinio fondo sąskaita ir naudai, uždaro tipo investicinę bendrovę;
4) pagrindinė sutarties šalis, atsiskaitymų tarpininkas ar tarpuskaitos namai, tarp jų panašia veikla užsiimančios įstaigos, kurių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės aktai ir kurios veikia ateities, pasirinkimo sandorių ir kitų išvestinių finansinių priemonių rinkose tiek, kiek to nereglamentuoja Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymas;
5) asmuo (išskyrus fizinius asmenis), veikiantis kaip šios dalies 1–4 punktuose nurodytų vieno ar daugiau asmenų arba institucijų, turinčių obligacijų ar kitų skolos vertybinių popierių, įgaliotinis, patikėtinis ar atstovas;
6) asmuo (išskyrus fizinius asmenis), jeigu kita susitarimo šalis yra subjektas, nurodytas šios dalies 1–5 punktuose.
Šis įstatymas netaikomas teisėms, kurias asmuo gali turėti į turtą, pateiktą kaip finansinis užstatas, ir kurios atsiranda pagal kitus negu finansinio užtikrinimo susitarimus ar teisės aktų nuostatas, nesusijusias su likvidavimo procedūra arba reorganizavimo priemonėmis.
Finansinio užtikrinimo neperduodant užstato nuosavybės teisės susitarimams mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) ketvirtosios knygos XII skyriaus nuostatos. Finansinio užtikrinimo perduodant nuosavybės teisę susitarimams, kai finansinis užstatas yra pateikiami kredito reikalavimai, mutatis mutandis taikomos Civilinio kodekso šeštosios knygos VI skyriaus nuostatos.
Šio įstatymo nuostatos, susijusios su finansinio užstato realizavimu, vertinimu ar užtikrinamųjų finansinių įsipareigojimų nustatymu, įgyvendinamos komerciškai pagrįstu būdu.
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.