Lietuvos Respublikos Lietuvos kariuomenės drausmės statuto patvirtinimo įstatymas

Kariui gali būti skiriama drausminė nuobauda tik tuo atveju, jeigu jis savo padaryta veika pažeidė įstatymus, statutus, kitus teisės aktus, galiojusius drausmės pažeidimo metu, taip pat vadų (viršininkų) įsakymus ir tokia veika atitiko šiame statute numatytus drausmės pažeidimo sudėties požymius.

Už vieną drausmės pažeidimą kariui gali būti paskirta tik viena drausminė nuobauda.

Karys, padaręs mažareikšmį drausmės pažeidimą, drausminėn atsakomybėn netraukiamas.

Už baudžiamajame įstatyme apibrėžtą veiką karys traukiamas baudžiamojon atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Karys, padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse apibrėžtą veiką, traukiamas administracinėn atsakomybėn bendrais pagrindais.

Už drausmės pažeidimus, padarytus taikos metu, bet paaiškėjusius karo padėties metu, taip pat už drausmės pažeidimus, padarytus karo padėties metu, bet paaiškėjusius atšaukus karo padėtį, ginkluotųjų pajėgų nariai traukiami drausminėn atsakomybėn vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais ginkluotųjų pajėgų narių traukimą drausminėn atsakomybėn taikos metu.

Karys, padaręs drausmės pažeidimą, atsako pagal statutą, galiojusį pažeidimo metu. Drausmės pažeidimo padarymo laikas yra veikimo ar neveikimo laikas arba pasekmių atsiradimo laikas, jeigu karys norėjo, kad pasekmės atsirastų kitu laiku.

Įstatymas, panaikinantis arba sušvelninantis atsakomybę už drausmės pažeidimus, turi grįžtamąją galią, tai yra taikomas kariams, padariusiems drausmės pažeidimų iki tokio įstatymo įsigaliojimo.

Įstatymas, nustatantis arba sugriežtinantis atsakomybę už drausmės pažeidimus, grįžtamosios galios neturi.

Drausmės pažeidimas yra šiame statute numatyta karių drausmę pažeidžianti veika (veikimas ar neveikimas), už kurią šiame statute numatyta drausminė nuobauda.

Drausmės pažeidimai skirstomi į šiurkščius drausmės pažeidimus ir kitus drausmės pažeidimus.

Šiurkštus drausmės pažeidimas yra šio statuto II dalies I skyriuje nustatyta karių drausmę pažeidžianti veika (veikimas ar neveikimas).

Kitas drausmės pažeidimas yra šiame statute numatyta karių drausmę pažeidžianti veika (veikimas ar neveikimas), už kurią šis statutas numato drausminę nuobaudą.

Drausmės pažeidimas laikomas mažareikšmiu, jeigu jis yra formalaus pobūdžio, nesukėlė neigiamų pasekmių, o drausminės nuobaudos skyrimas būtų neproporcingas drausmės pažeidimo sunkumui.

Drausminėn atsakomybėn traukiami profesinės karo tarnybos kariai, kariai savanoriai ir kiti savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai, privalomosios karo tarnybos kariai (privalomosios pradinės karo tarnybos, aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariai ir rezervo kariai, pašaukti į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių), taip pat kariūnai.

Kariai savanoriai ir kiti savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai, vykdydami tarnybos užduotis, dalyvaudami pratybose ir mokymuose, drausminėn atsakomybėn traukiami tokia pačia tvarka kaip ir profesinės karo tarnybos kariai, atsižvelgiant į turimą kario laipsnį. Už drausmės pažeidimus, numatytus šio statuto 69 straipsnyje, kariai savanoriai ir kiti savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai atsako ir tuo atveju, kai juos padaro ne tarnybos metu. Kitais atvejais kariai savanoriai ir kiti savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai drausminėn atsakomybėn traukiami tokia pačia tvarka kaip ir atsargos kariai.

Atsargos arba dimisijos kariai drausminėn atsakomybėn traukiami tik tais atvejais, kai drausmės pažeidimus padaro dėvėdami kario uniformą arba kai pažeidžia Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme jiems nustatytus apribojimus.

Karys neatsako pagal šį statutą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė šiame statute numatytą drausmės pažeidimą. Būtinoji gintis yra kario veiksmai, padaryti ginant save, kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, neperžengiant būtinosios ginties ribų.

Drausminės atsakomybės neužtraukia toks veikimas, kai būtinosios ginties ribos buvo peržengtos dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė kėsinimasis, arba kai ginamas būstas ar karinė teritorija nuo įsibrovimo.

Drausminės atsakomybės neužtraukia būtinosios ginties ribų peržengimas, jeigu besikėsinančiam asmeniui padaryta žala dėl neatsargumo.

Karys pagal šį statutą neatsako už veiksmus, padarytus esant būtinajam reikalingumui, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį jam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis.

Būtinojo reikalingumo nuostatos netaikomos tiems kariams, kurie patys sukėlė šio straipsnio 1 dalyje numatytą pavojų arba pagal kario statusą iš jų buvo galima reikalauti užkirsti kelią tokiam pavojui kilti.

Būtinojo reikalingumo nėra, kai karys, atlikdamas savo pareigas, privalo veikti padidėjusio pavojaus sąlygomis.

Karys neatsako už žalą, padarytą tinkamai vykdant teisėtą įsakymą.

Neteisėtas įsakymas – vado (viršininko) įsakymas, verčiantis karį sulaužyti kario priesaiką, pažeisti įstatymus, pripažintus tarptautinės teisės principus ir normas, taip pat įsakymas, verčiantis asmenis tarnauti kitam asmeniui ar asmenų grupei, išskyrus oficialias pareigas.

Jeigu karys suprato, kad jam duotas neteisėtas įsakymas, jis neturi jo vykdyti ir privalo pranešti apie tai aukštesniajam už neteisėtą įsakymą davusįjį vadui (viršininkui). Jeigu nuo kario nepriklausančių aplinkybių to negalima padaryti tuoj pat, tai jis privalo padaryti tokiai galimybei atsiradus.

Karys, atsisakęs vykdyti neteisėtą įsakymą, drausminėn atsakomybėn netraukiamas.

Kiekvienas vadas (viršininkas) asmeniškai privalo užtikrinti, kad jam pavaldūs kariai laikytųsi karių drausmės ir tarptautinės humanitarinės teisės normų.

Vadas (viršininkas), sužinojęs apie daromą ar padarytą karių drausmės ar tarptautinės humanitarinės teisės normų pažeidimą, turi imtis visų įstatymuose, kituose teisės aktuose, kariuomenės statutuose ir vadų (viršininkų) įsakymuose numatytų priemonių, kad būtų nustatytas drausmės pažeidimo įvykis, kalti dėl jo padarymo asmenys ir užkirstas kelias žalingoms pasekmėms atsirasti.

Vado (viršininko) teisės užtikrinti karių drausmę yra šios:

Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas teises vadas (viršininkas) įgyvendina tiesiogiai pats ar duodamas įsakymus kariams, taip pat pasitelkdamas Karo policiją.

Vado (viršininko) teisėti reikalavimai privalomi vykdyti visiems jam pavaldiems kariams, taip pat ir kitiems kariams, esantiems šio vado (viršininko) vadovaujamo karinio vieneto teritorijoje arba kitoje teritorijoje, kurioje jis turi vadovavimo teises.

Vadas (viršininkas), viršijęs jam suteiktas teises, atsako įstatymų ir šio statuto nustatyta tvarka.

Karo policininkų teises užtikrinti karių drausmę nustato Lietuvos Respublikos karo policijos įstatymas.

Kario sulaikymas yra veiksmai, kuriais suvaržoma kario laisvė siekiant užkirsti kelią drausmės pažeidimui, apsaugoti karį nuo žalos padarymo sau ir aplinkiniams, taip pat užtikrinti, kad drausmės pažeidimas būtų laiku ištirtas.

Karys gali būti sulaikomas, kai yra šie pagrindai:

Sulaikytas karys nedelsiant pristatomas į jo karinį vienetą. Jeigu karys sulaikomas ne jo karinio vieneto dislokavimo vietoje, jis perduodamas Karo policijai arba pristatomas į artimiausią karinį vienetą.

Pristatytas į karinį vienetą sulaikytas karys perduodamas karinio vieneto budėtojui. Budėtojas surašo sulaikymo protokolą, nedelsdamas praneša sulaikytojo kario karinio vieneto vadui (viršininkui), taip pat imasi kitų neatidėliotinų priemonių drausmės pažeidimui ištirti ar kariui apsaugoti nuo žalos padarymo sau ir aplinkiniams.

Sulaikytas karys laikomas specialiai tam pritaikytoje patalpoje.

Karys sulaikomas, iki išnyks sulaikymo pagrindas, bet ne ilgiau kaip 24 valandoms.

Sulaikymo patalpos vidaus tvarkos taisykles tvirtina krašto apsaugos ministras.

Sulaikyti kareivius (jūreivius), puskarininkius ir jaunesniuosius karininkus turi teisę kiekvienas karys, turintis karininko laipsnį, o vyresniuosius karininkus – vyresnieji karininkai.

Turi būti užtikrintos sulaikytų karių teisės, teisėti interesai ir sveikatos apsauga.

Kitos poveikio priemonės yra vado (viršininko) taikomos poveikio priemonės, ugdančios karių atsakomybę, įgūdžius ir valią. Jų paskirtis – užkirsti kelią galimiems drausmės pažeidimams, suteikti vadui (viršininkui) galimybę auklėti ir mokyti karius laikytis drausmės ir nepriekaištingai atlikti pareigas.

Kitos poveikio priemonės yra šios: